I. ĮvadasTeisė yra kasdieninis mūsų gyvenimo palydovas. Tiek žmonės, tiek įvairios organizacijos, tenkindami savo interesus, dalyvauja įvairiuose visuomeniniuose santykiuose. Tokių santykių dalyviai, fiziniai ir juridiniai asmenys, privalo paklusti istoriškai susiklosčiusioms bei valstybės nustatytoms taisyklėms, reguliuojančioms jų elgesį.Šio darbo tikslas, remiantis galiojančiais Lietuvos teisės aktais išaiškinti, juridinių asmenų (įmonių) likvidavimo procedūra. Juridinis asmuo – tai fizinių asmenų grupių (gali būti ir atskiro asmens) turtinių interesų personifikacijos priemonė. Todėl juridinio asmens likvidavimas ar pasibaigimas priklauso nuo jo rūšies ir įsteigimo tvarkos. Viešuosius juridinius asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos įsteigusios institucijos savo potvarkiais. Tačiau tai padaryti gali ir aukštesnė pagal pavaldumą institucija, kai juridinis asmuo atliko savo paskirtį ir jo tolesnė veikla tapo nereikalinga, arba tobulinant valstybės valdymą. Įmonių likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK ir atskirų įmonių rūšių įstatymai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas ir kt.).
II. Juridinio asmens sąvoka
Civilinių teisinių santykių subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.“Juridinis asmuo tai fizinių asmenų grupių (gali būti atskiro asmens) turtinių interesų personifikacijos priemonė”. Juridiniai asmenys yra: valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos, personalinės įmonės, žemės ūkio bendrovės, akinės bendrovės ir panašiai. “Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme”.Kaip matome, Civilinis kodeksas juridinį asmenį apibrėžia pagal šiuos požymius: 1) savo pavadinimą; 2)galėjimą savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas; 3) savarankišką atsakomybę.Juridinio asmens veiklą regulioja valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Juridinio asmens teisinis statusas gali būti suteiktas kiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiančioms organizacijoms.“Iš esmės juridinis asmuo – tai fizinių asmenų sąjunga, kuri yra atskirta nuo tos sąjungos narių”. Kiekvienam juridiniam asmeniui yra būdingas civilinis teisinis subjektiškumas. Tai reiškia kad, kiekvienas juridinis asmuo turi veiksnumą ir teisnumą. Teisnumas ir veiksnumas – tai galėjimas turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas.
III. Juridinių asmenų reorganizavimas ir pasibaigimas
Juridinių asmenų pasibaigimas galimas dviem būdais: reorganizuojant ir likviduojant įmonę. Juridinių asmenų reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, atskirų įmonių įstatai, kiti teisės aktai.Juridinių asmenų reorganizavimas – tai jų pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtiems ar išlikusiems, bet iš esmės pertvarkytiem juridiniams asmenims. Juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Galimi jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas.“Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos”.“Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos”.Galimi skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas. “Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims”.“Padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos”.Valstybės ir savivaldybių įmonės gali būti reorganizuojamos keičiant jų priklausomumą.Juridinių asmenų likvidavimas – tai jų, kaip teisės subjektų egzistencijos užbaigimas. Juridinių asmenų likvidavimo pagrindai gali būti šie:1. juridinių asmenų dalyvių sprendimas nutraukti juridinio asmens veiklą;2. teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusi įmonę;3. laikotarpio, kuriam buvo įsteigta įmonė, pabaiga;4. juridinio asmens dalyvių skaičiaus sumažėjimas mažiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, jeigu juridinio asmens dalyvis per šešis mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti;5. teismo priimtas sprendimas likviduoti įmonę dėl to kad įmonės veikla yra netinkama;6. teismo sprendimas likviduoti įmonę dėl to, kad įmonė per penkerius metus neatnaujina savo duomenų įmonių registre;7. įmonės steigimas pripažintas negaliojančiu.Juridinių asmenų reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos priklauso nuo jų rūšies ir įsteigimo tvarkos.Institucija ar valdymo organas, nutaręs likviduoti juridinį asmenį, skiria įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo jų paskyrimo dienos įmonės administracijos vadovas ir kiti jos valdymo organai netenka turėtų įgaliojimų įmonę valdyti. Jų funkcijas atlieka likvidatorius, kuris turi pranešti įmonę įregistravusiam rejestro tvarkytojui apie jos statuso pasikeitimą.Likviduojamos įmonės likvidatorius turi iš esmės tokias pat, kaip ir buvęs administracijos vadovas teises ir pareigos. Likviduoto juridinio asmens turtas, sumokėjus mokesčius į biudžetą bei atsiskaičius su kreditoriais ir samdomais darbuotojais, paskirstomas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, arba paskirstomas tarp bendrijos narių, atsižvelgiant į jų pajinius įnašus, arba perduodamas steigėjui. Po to likvidatorius įformina juridinio asmens likvidavimo aktą, pateikia reikalingus dokumentus, išregistruoja jį iš Juridinių asmenų rejestro, perduoda likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Apie juridinio asmens likvidavimą turi būti viešai tris kartus paskelbta spaudoje arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui, arba tik kreditoriams atskiru raštu, kad jiems būtų žinoma apie juridinio asmens likvidavimąIV. Juridinio asmens likvidavimas
Juridinio asmens likvidavimas ar pasibaigimas priklauso nuo jo rūšies ir įsteigimo tvarkos. Viešuosius juridinius asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos įsteigusios institucijos savo potvarkiais. Tačiau tai padaryti gali ir aukštesnė pagal pavaldumą institucija, kai juridinis asmuo atliko savo paskirtį ir jo tolesnė veikla tapo nereikalinga, arba tobulinant valstybės valdymą. Įmonių likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas ir atskirų įmonių rūšių įstatymai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas ir kt.). Visų rūšių įmonės gali būti likviduojamos: 1) kai pasibaigia įmonės įstatuose nurodytas įmonės veiklos terminas; 2) kai teismas ar kreditorių susirinkimas priima sprendimą likviduoti bankrutavusią įmonę (likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka); 3) kai teismas priima sprendimą likviduoti įmonę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus pažeidimus. Be to, akcinės bendrovės gali būti likviduojamos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla. Taip pat valstybinės įmonės gali būti likviduojamos Vyriausybės nutarimu, o savivaldybės įmonės – savivaldybės tarybos nutarimu, jeigu nekeliama bankroto byla.Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, skiria likviduojamos įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę. Įmonės administracijos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris įstatymų nustatyta tvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonės statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik su jos likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidžia sudaryti likvidavimo sprendimas.Likvidatorius turi įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją, atsiskaito su įmonės kreditoriais ir debitoriais, likusį po atsiskaitymo įmonės turtą paskirsto akcininkams (likviduojant akcinę įmonę) arba perduoda steigėjui (likviduojant valstybės ar savivaldybės įmones), įformina įmonės likvidavimo aktą ir likviduotą įmonę išregistruoja įstatymo numatyta tvarka. (1 priedas)Apie įmonės likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne dažniau kaip kas du mėnesiai arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui (akcinėse įmonėse), arba tik kreditoriams (kai likviduojamos Valstybės ar savivaldybės įmonės) raštu pranešama, kad jie žinotų apie įmonės likvidavimą ir galėtų pareikšti savo pretenzijas likviduojamai įmonei.Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti: 1) įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą; 2) teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia; 3) valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų, o laisvųjų ekonominių zonų įmonėms – ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme nustatytais atvejais. Likviduojama įmonė turi būti perregistruojama. Įmonės likvidavimo tvarką ir teisines pasekmes reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, kiti įstatyminiai aktai bei įmonės steigimo dokumentai. Įmonės gali būti reorganizuojamos: joms susijungus į gamybinius susivienijimus ir asociacijas, prisijungus prie kitų įmonių, susivienijimų, pasidalijus į kelias įmones. Įmonių reorganizavimo tvarką ir pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos konkurencijos ir Įmonių bankroto įstatymai, kiti įstatyminiai aktai ir įmonės įstatai bei kiti įmonės steigimo dokumentai. Įmonę reorganizavus, naujam juridiniam asmeniui pereina teisės ir prievolės, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki reorganizuojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka. Įmonę likvidavus arba reorganizavus daromi atitinkami įrašai įmonių registravimo rejestre. Apie tai skelbiama vietos ir Respublikos spaudoje.
V. Kai kuriu įmonių likvidavimo ypatumaiV.I Individualios įmonės likvidavimas
Įmonių veiklos pasibaigimą LR CK 2.95 straipsnis numato dviem būdais: reorganizavimo ir likvidavimo. Įmonių reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja LR CK, atskirų įmonių rūšių įstatymai, įmonių įstatai bei kiti norminiai teisės aktai. Įmonės reorganizavimas – tai jos pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuotos įmonės teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtoms ar išlikusioms, bet iš esmės pertvarkytoms įmonės. Įstatymas numato tris reorganizavimo galimybes: 1) sujungimo; 2)skaidymo; 3) rūšies ar statuso pakeitimo.Individualių įmonių veikla gali pasibaigti tik jas likviduojant. Individualios įmonės likvidavimas – tai jos, kaip teisės subjekto egzistencijos užbaigimas.LR CK 2.106 straipsnis, numato, kad individuali įmonė gali būti likviduojama:• paties savininko iniciatyva;• teismo sprendimu bankrutavusią individualią įmonę;• teismo sprendimas likviduoti individualią įmonę registro tvarkytojo iniciatyva.
• laikotarpio, kuriam buvo įsteigta individuali įmonė, pabaiga;• teismo sprendimu likviduoti individualią įmonę, pripažinus ją įsteigtą neteisėtai.Individualios įmonės likvidavimas paties savininko iniciatyva. Individualios įmonės savininkas norėdamas išregistruoti savo individualia įmonę, pirmiausia turi savivaldybės registro tarnybai pateikti prašymą įtraukti individualią įmonę į likviduojamų įmonių sąrašą. Būtina turėti individualios įmonės registravimo pažymėjimą ir pasą. Paskui reikėtų kreiptis į teritorinį “Sodros” skyrių, ir vietoje užpildyti tipinį prašymo blanką.Pradėjus individualios įmonės likvidavimo procedūrą, teritorinėje mokesčių inspekcijoje reikia užpildyti prašymo blanką patikrinti atsiskaitymų su biudžetu teisingumą. Be to, būtina surinkti dar ir šiuos dokumentus:– Aplinkos ministerijos regiono departamento išduotą atsiskaitymo su juo pažymą. – Banko išduotą pažymą, kad individualios įmonės sąskaita uždaryta. Ši pažyma reikalinga tuo atveju, jei individuali įmonė turėjo sąskaitą kokiame nors banke.– Pažymą apie archyvinių dokumentų perdavimą saugoti. – Policijos komisariato išduotą pažymą, kad individualios įmonės antspaudas sunaikintas. Jeigu individuali įmonė nevykdė veiklos ir antspaudo neturėjo, ši pažyma nereikalinga.– Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išduotą atsiskaitymo su ja pažymą. – Teritorinės muitinės išduotą atsiskaitymo su ja pažymą.– Individualios įmonės likvidavimo aktą.Turint visas reikalingas pažymas, reikia parašyti prašymą išregistruoti individualią įmonę.Teismo sprendimas likviduoti bankrutavusią individualią įmonę. Tokiu atveju, individuali įmonė likviduojama LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. LR Įmonių bankroto įstatymas reguliuoja santykius, atsirandančius keliant ir nagrinėjant įmonių bankroto bylas, kuomet įmonė nevykdo ar negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams.Finansiniai įsipareigojimai, kurių individuali įmonė nevykdo ar negali įvykdyti savo kreditoriams, gali būti, kuomet:• dėl individualios įmonės nemokumo – tai įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba jį viršija; • individuali įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;• individuali įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;• individuali įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;• individuali įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;• individuali įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.Aukščiau išvardintos sąlygos ir, esant bent vienai iš jų, gali būti paduodamas pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimo padavimas dar nereiškia, kad besąlygiškai bus iškelta bankroto byla. Šios sąlygos tik suteikia teisę Įmonių bankroto įstatymo 3 str. išvardintiems asmenims pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Asmenys, turintys įstatymo suteiktą teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra:1. individualios įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:• mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;• darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);• žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;• kiti kreditoriai.2. Individualios įmonės likvidatorius. Jeigu tuo metu, kai individuali įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, individualios įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei. 3. Individualios įmonės savininkas (savininkai). Jeigu individuali įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie)nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba individuali įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, individualios įmonės savininkas (savininkai) pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas, pasirengęs bylos teisminiam nagrinėjimui, turi pagrindo teigti, kad yra bent viena iš šių sąlygų:1. individuali įmonė yra nemoki;2. individuali įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:1. individuali įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;2. individuali įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:• paskirti individualios įmonės administratorių;• uždėti individualios įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą; • raštu nedelsiant pranešti apie iškeltą bylą Įmonių rejestro tvarkytojui ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: bankrutuojančios individualios įmonės savininkui, kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems individualios įmonės turtą, privalomojo socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo administratoriams;• pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai individualiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir perimti šių bylų nagrinėjimą. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti tardymo organams ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios individualios įmonės turtas, ir perimti turto arešto dokumentus. Pranešti teismo antstolių kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios individualios įmonės ar dėl jos turto arešto;• nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus;• nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį individualios įmonės savininkas privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs individualią įmonę bankrutavusia, priima sprendimą paskelbti individualią įmonę likviduojama dėl bankroto ir visiškai ar iš dalies patenkinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus iš lėšų, gautų, gautų pardavus likviduojamos įmonės turtą. Teismas sprendime nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintą finansinių reikalavimų sumą, likvidacinės komisijos ir jos pirmininko teises ir pareigas, likusio turto ir reikalavimo teisių perėmėją, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus, suteikia likvidacinei komisijai įgaliojimus parduoti bankrutavusios individualios įmonės turtą. Bankrutavusi individuali įmonė gali būti išregistruota ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo teismo sprendimo pripažinti individualią įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo.Teismo sprendimas likviduoti individualią įmonę registro tvarkytojo iniciatyva. Jeigu įregistruotos individualios įmonės savininkas įmonių rejestre per penkerius metus neatnaujino savo duomenų ir yra pagrindas manyti, kad individuali įmonė jokios veiklos nevykdė, arba individuali įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų (metinė finansinė atskaitomybė) ilgiau nei 24 mėnesius, registro tvarkytojui nepranešant apie nepateikimo priežastis, tai registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti individualios įmonės likvidavimą.Registro tvarkytojas prieš pradėdamas, aukščiau išvardytų aplinkybių pagrindu, individualios įmonės likvidavimo inicijavimą turi išsiųsti pranešimą apie numatomą individualios įmonės likvidavimą į individualios įmonės buveinę ir įmonių rejestre nurodytais individualios įmonės steigėjo (steigėjų) adresais.Jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie numatomą individualios įmonės likvidavimą registro tvarkytojas negauna prieštaravimo dėl individualios įmonės likvidavimo, jis kreipiasi į teismą dėl individualios įmonės likvidavimo.Teismo sprendimas likviduoti individualią įmonę, pripažinus ją įsteigtą neteisėtai. Pagal LR CK 2.114 straipsnį, individuali įmonė gali būti pripažinta neteisėtai įsteigta tik teismo ir tik tais atvejais, jei:• individualios įmonės steigėjas (steigėjai) buvo neveiksnūs;• buvo pažeistos įstatymų nustatytos individualios įmonės imperatyviosios steigimo taisyklės;• tikrieji individualios įmonės steigimo tikslai neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai;Išvardyti atvejai įgalina teismą pripažinti individualią įmonę neteisėtai įsteigta ir šiuo pagrindu priimti sprendimą ją likviduoti. Tačiau esant šioms aplinkybėms, teismas ne visuomet priima sprendimą likviduoti individualią įmonę, kadangi LR CPK 2.114 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad jei įmanoma, teismas privalo suteikti protingumo kriterijų atitinkantį laiko tarpą ištaisyti klaidoms, dėl kurių individualios įmonės įsteigimas pripažintinas neteisėtu.Teismui pripažinus individualios įmonės įsteigimą neteisėtu, individuali įmonė turi būti likviduojama remiantis likvidavimo procedūra.Likvidavimo procedūra. Likvidavimo procedūra pradedama įmonių rejestro tvarkytojui ar teismui priėmus sprendimą likviduoti individualią įmonę bei paskyrus likvidatorių arba administratorių. Individuali įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą.Likvidatoriumi gali būti turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo. Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku. Administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, t.y. turintis atitinkamą kvalifikaciją. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus kvalifikacijos įgijimą reglamentuoja LR Vyriausybės 1997 10 01 nutarimu patvirtinta ” Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarka”. Neturintis atitinkamos kvalifikacijos asmuo negali būti paskirtas bankrutuojančios individualios įmonės administratoriumi ar likvidatoriumi.Nuo likvidatoriaus ar administratoriaus paskyrimo individualios įmonės savininkas netenka įgaliojimų valdyti individualią įmonę, t.y. likviduojama individuali įmonė nuo likvidatoriaus paskyrimo negali toliau užsiimti komercine – ūkine veikla, sudarinėti sandorius, išskyrus sudaryti sandorius, susijusius su individualios įmonės veiklos nutraukimu arba sandorius, numatytus sprendime likviduoti individualią įmonę. Likvidatorius turi individualios įmonės savininko teises ir pareigas. Jis atstovauja individualiai įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau individualios įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją, atsiskaito su individualios įmonės kreditoriais, likusį po atsiskaitymo įmonės turtą perduoda likviduojamos individualios įmonės savininkui ir likviduotą individualią įmonę išregistruoja įstatymo numatyta tvarka.Likviduojant individualią įmonę kreditorių reikalavimai tenkinami šia tvarka:1. pirmiausia tenkinami likviduojamos individualios įmonės turto įkeitimu užtikrinti reikalavimai – iš įkeisto turto vertės;2. pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susirgimo profesine veikla, arba žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir t.t.;3. antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų;4. trečiąja eile tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai.Kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinami pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą.Individuali įmonė gali baigti savo egzistenciją, ją pardavus ar kitaip perleidus naujam savininkui su vardu, turtu.Remiantis LR CK 6.402 straipsnyje apibrėžta įmonės pirkimo-pardavimo sutarties samprata, individualios įmonės pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą individualią įmonę kaip turtinį kompleksą, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims.Teisė į firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą ar į kitus pardavėją ar jo prekes ar teikiamas paslaugas identifikuojančius žymius, taip pat į teises, kurios pardavėjui priklauso pagal licencinę sutartį, pereina pirkėjui, jeigu ko kita nenumato sutartis. Individuali įmonė pripažįstama parduota nuo to momento, kai individualios įmonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą laikantis LR CK 6.403, 6.404 straipsnyje įtvirtintų individualios įmonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo reikalavimų, pasirašo abi šalys.LR CK 6.407 straipsnis reglamentuoja individualios įmonės perdavimą, kuris galimas, kuomet pardavėjas perduoda individualią įmonę pirkėjui pagal perdavimo-priėmimo aktą. Akte turi būti nurodyti duomenys apie įmonę ir jos turtą, turto būklę, šalių įsipareigojimai individualios įmonės kreditoriams ir jų įvykdymas. Individuali įmonė pripažįstama perduota pirkėjui nuo to momento, kai jos (individualios įmonės) perdavimo-priėmimo aktą pasirašo abi šalys.V.II Akcinės bendrovės likvidavimo ypatumai
Akcinė bendrovė gali būti likviduota: pasibaigus įstatuose nurodytam bendrovės veiklos terminui, teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu už Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu.Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti bendrove, paskiria likvidatorių (likviduojamos bendrovės administratorių). Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos bendrovės valdymo organai netenka įgaliojimų valdyti bendrove. Likvidatorius nustatyta tvarka praneša įmonių rejestro tvarkytojui, registravusiam bendrovę, apie bendrovės likvidavimą ir duomenis apie likvidatorių. Bendrovė įgyja likviduojamos statusą. Likviduojama bendrovė gali sudaryti tik tokius sandorius, kurie yra susiję su bendrovės likvidavimu. Apie bendrovės likvidavimą skelbiama tris kartus ne dažniau kaip kas du mėnesiai arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu. Sumokėjus mokesčius į biudžetą, atsiskaičius su kreditoriais ir darbuotojais, likęs likviduotos bendrovės turtas padalijamas proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.
V.III Kooperatinės bendrovės likvidavimas
Kooperatinės bendrovės – tai grupės fizinių arba fizinių ir juridinių asmenų savanoriškai įsteigti ūkiniai subjektai, kurių kapitalo ir narių sudėtis yra kintama. Kooperatinės bendrovės steigiamos jų narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, jos veikiu narių iniciatyva ir rizika. Šių bendrovių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas.”Kooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai ribotos turtinės atsakomybės civilinės teisės subjektas, kuris pagal savo prievoles atsako tik jam priklausančiu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Kooperatinės bendrovės narys atsako tik įdėto pajaus ir jam priklausančio bendrovėje turto dydžiu, tai yra dividendais ir naujai bendrovėje sūkurio turto dalimi, kuri priskirta nariui. Įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė atsakomybė, bet ne daugiau kaip dviguba, o draudimo ir kredito bendrovėse – penkeriopo įdėto pajaus (priklausančio turto) dydžio.
Kooperatinė bendrovė likviduojama: 1) narių susirinkimo nutarimu; 2) pasibaigus įstatuose numatytam veiklos terminui; 3) likus mažiau narių negu nustatyta įstatyme; 4) teismo sprendimu pripažinus kooperatinę bendrovę nemokia; 5) teismo sprendimu už įstatymų nustatytus teisės pažeidimus.VI. Investicinių akcinių bendrovių, nepersiregistravusių pagal investicinių bendrovių įstatymo reikalavimus ir nepriėmusių sprendimo likviduotis, likvidavimo taisyklės
1. Šios Investicinių akcinių bendrovių likvidavimo taisyklės taikomos investicinėms akcinėms bendrovėms, įsteigtoms valstybinio turto privatizavimo laikotarpiu įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, kurios nepersiregistravo pagal Investicinių bendrovių įstatymą ir nepriėmė sprendimo likviduotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr.1252 “Dėl investicinių akcinių bendrovių likvidavimo tvarkos” nustatyta likvidavimo tvarka. 2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Bazinė turto vertė reiškia bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertę prieš atsiskaitant su kreditoriais ir paskirstant turtą akcininkams. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos turi tokią pačią reikšmę kaip ir Investicinių bendrovių įstatyme, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose vertybinių popierių rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose. 3. Rejestro tvarkytojas, atsakingas už atitinkamos investicinės akcinės bendrovės įmonių registro duomenų tvarkymą (toliau vadinama – rejestro tvarkytojas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr.1252 “Dėl investicinių akcinių bendrovių likvidavimo tvarkos” 2.2 ir 2.3 punktuose numatytais atvejais kreipiasi į teismą dėl sprendimo likviduoti investicinę akcinę bendrovę ir siūlo teismui skirti likvidatoriumi akcinę bendrovę Turto banką. 4. Teismui priėmus sprendimą likviduoti investicinę akcinę bendrovę, rejestro tvarkytojas, suteikia likviduojamos investicinės akcinės bendrovės statusą ir praneša Vyriausiajam įmonių rejestro tvarkytojui apie bendrovės statuso pasikeitimą. 5. Rejestro tvarkytojas informuoja Vertybinių popierių komisiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr.1252 “Dėl investicinių akcinių bendrovių likvidavimo tvarkos” 2.4 punkte nustatytais atvejais ir tvarka. 6. Rejestro tvarkytojas paskelbia vietos savivaldybių spaudoje apie likviduojamas investicines akcines bendroves ir kiekvienai bendrovei praneša raštu jos paskutiniu žinomu adresu. 7. Vyriausiasis įmonių rejestro tvarkytojas paskelbia likviduojamų investicinių akcinių bendrovių sąrašą leidinyje “Valstybės žinios” ir bent viename respublikiniame dienraštyje, nurodydamas bendrovės pavadinimą, buveinę, likvidatorių. Likvidatoriaus pareigos ir įgaliojimai 8. Paskyrus likvidatorių, jis nedelsdamas perima visą likviduojamos bendrovės dokumentaciją. 9. Likvidatorius atstovauja likviduojamai bendrovei teisme, santykiuose su valdžios ir valdymo institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. 10. Likvidatorius apie bendrovės likvidavimą viešai spaudoje skelbia tris kartus su ne mažesniais kaip 2 mėnesių intervalais arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui praneša raštu. 11. Likvidatorius per 30 dienų pasibaigus kiekvienam ūkinių metų ketvirčiui informuoja Vertybinių popierių komisiją apie likvidavimo eigą bei veiksmus, kurių likvidatorius ketina imtis per ateinančius tris mėnesius. Jei bendrovės likvidavimas trunka daugiau nei metus nuo likvidatoriaus paskyrimo, likvidatorius pateikia Vertybinių popierių komisijai finansinę atskaitomybę, taip pat ataskaitą apie likvidavimo eigą ir informaciją apie tai, kada numatoma baigti bendrovės likvidavimą. Metinė ataskaita turi būti pristatoma per 3 mėnesius po ūkinių metų pabaigos. 12. Kitas likvidatoriaus pareigas ir įgaliojimus reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, Investicinių bendrovių įstatymas. 13. Investicinės akcinės bendrovės likvidavimo eigą prižiūri Vertybinių popierių komisija. Turto vertinimo tvarka 14. Turtas vertinamas vadovaujantis: 14.1. Bendraisiais turto vertės nustatymo principais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 440 “Dėl Turto vertės nustatymo” (Žin., 1995, Nr. 29-652; 1996,Nr.14-374;1997,Nr.42-1035); 14.2. Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 “Dėl Turto vertinimo metodikos” (Žin., 1996, Nr. 16-426); 14.3. šiomis taisyklėmis bei kitais teisės aktais. 15. Turto vertę nustato turto vertintojai. Vertybinius popierius įvertinti gali ir finansų makleriai, turintys Vertybinių popierių komisijos išduotą generalinę ar finansų maklerio konsultanto kvalifikacijos licenciją. 16. Turto (išskyrus vertybinius popierius), kurio balansinė vertė daugiau kaip 10 000 Lt, kainą nustato turto vertintojai. 17. Turto (išskyrus vertybinius popierius), kurio balansinė vertė yra 10 000 Lt ar mažesnė – kainą nustato likvidatorius, remdamasis buhalterinio balanso duomenimis arba vadovaudamasis panašaus turto kainomis rinkoje. 18. Vertybinių popierių, kurie yra įtraukti į Nacionalinės vertybinių popierių biržos Oficialųjį ar Einamąjį A grupės įmonių prekybos sąrašus, papildomas įvertinimas neatliekamas – taikoma centrinėje rinkoje nustatyta kaina. 19. Vertybinių popierių, kurie yra įtraukti į Nacionalinės vertybinių popierių biržos Einamąjį B grupės įmonių prekybos sąrašą, papildomas įvertinimas neatliekamas – taikoma paskutinėje prieš įvertinimą biržos sesijoje nustatyta kaina, jei tenkinamos visos šios sąlygos: 19.1. nuo sandorio, kurio kaina naudojama skaičiavimuose vertybiniams popieriams įvertinti, praėjo ne daugiau kaip 1 mėnuo; 19.2. kaina nustatyta centrinėje rinkoje; 19.3. šių vertybinių popierių prekybos apyvarta toje biržos sesijoje, kurioje ši kaina nustatyta, buvo ne mažesnė kaip 0,15% NVPB prekybos sąrašuose esančios emisijos dydžio. 20. Jei vertybiniai popieriai netenkina 19 punkto reikalavimų: 20.1. kai parduodami investicinių akcinių bendrovių valdomi akcijų paketai sudaro arba viršija 1/3 bendrovės, kurios akcijos parduodamos, įstatinio kapitalo, šios akcijos vertinamos vadovaujantis 14.2 punkte nurodyta metodika;
20.2. kai parduodami investicinių akcinių bendrovių valdomi akcijų paketai sudaro iki 1/3 bendrovės, kurios akcijos parduodamos, įstatinio kapitalo, akcijos vertinamos šiose taisyklėse nustatyta supaprastinta vertinimo tvarka. 21. Vertinant 20.2 punkte nurodytas akcijas supaprastinta vertinimo tvarka, atsižvelgiama į šiuos rodiklius: 21.1. emitento nuosavą kapitalą, tenkantį vienai akcijai; 21.2. buvusį ir numatomą grynąjį pelną, tenkantį vienai akcijai; 21.3. kainą, kuria buvo prekiaujama panašių (palyginamų) emitentų akcijomis; 21.4. kainą, kuria investicinė akcinė bendrovė įsigijo akcijas; 21.5. vertybinių popierių kainą, kuria buvo prekiauta biržoje anksčiau; 21.6. prekybos šiais vertybiniais popieriais apimtį, apyvartą, dalyvių skaičių. 22. Nurodytieji 21.1 ir 21.2 punktuose rodikliai turi būti apskaičiuojami pagal paskutiniųjų 3 ūkinių metų duomenis. 23. Be 21 punkte nurodytų turto vertinimo rodiklių, gali būti įvertinti ir kiti, vertintojo nuomone, svarbūs rodikliai, turintys įtakos bendrovės akcijų vertei. 24. Vertintojas, įvertinęs ilgalaikį materialų turtą (išskyrus vertybinius popierius), likvidatoriui pateikia: 24.1. turto vertės nustatymo pažymą; 24.2. turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktą; 24.3. glaustą turto įvertinimo ataskaitą. 25. Vertintojas, įvertinęs vertybinius popierius, likvidatoriui pateikia turto vertės nustatymo pažymą. Turto pardavimo ir atsiskaitymų tvarka26. Likvidatorius parduoda likviduojamos investicinės akcinės bendrovės turtą (vertybinius popierius, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą) konkurso būdu (varžytynėse, aukcionuose) arba per vertybinių popierių biržą. 27. Varžytinės organizuojamos ir vykdomos V skyriuje nustatyta tvarka. 28. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos turi būti parduotos neviešų varžytynių būdu (netaikant šių taisyklių 36, 37, 38, 46.2 punktų nuostatų), gavus šios bendrovės valdybos sutikimą (jei tai numatyta uždarosios akcinės bendrovės įstatuose) dėl akcijų perleidimo. 29. Likvidatorius apmoka likviduojamos bendrovės skolas iš bendrovės piniginių lėšų ir pajamų, gautų pardavus turtą ar jo dalį. Jeigu kyla ginčų dėl bendrovės skolų mokėjimo, bendrovės turtas negali būti dalinamas akcininkams, kol ginčas išsprendžiamas teisme ir atsiskaitoma su kreditoriais. 30. Už parduotą turtą gauti pinigai kartu su kitomis likviduojamos bendrovės piniginėmis lėšomis, atskaičius 57 punkte numatytas likvidavimo išlaidas ir įvykdžius visas bendrovės prievoles, padalijamos akcininkams proporcingai jų turimų šios bendrovės akcijų skaičiui. Analogiškai dalijamas ir kitas, vėliau išaiškėjęs turtas. 31. Akcininkų piniginės lėšos, neatsiimtos iki likvidatoriaus nurodyto termino, pervedamos į notarinės kontoros depozitą. Varžytynių organizavimas ir vykdymas32. Varžytynes organizuoja ir vykdo likvidatorius (toliau vadinama – varžytynių vykdytojas).33. Varžytynėse gali būti parduodamas visas likviduojamos bendrovės turtas ar jo dalis. Neviešųjų varžytynių metu vieno emitento akcijos gali būti parduodamos atskirais komplektais tik tuo atveju, kai jų galimų įgijėjų skaičius neviršija Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyto maksimalaus uždarosios akcinės bendrovės akcininkų skaičiaus. 34. Bendrovės turtas, disponavimą kuriuo yra apribojęs teismas, gali būti parduodamas tik su teismo leidimu. 35. Pradinę turto pardavimo kainą, remiantis turto vertės nustatymo pažyma, tvirtina likvidatorius. 36. Informacija apie varžytynes vietos savivaldybių spaudoje turi būti paskelbta ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki varžytynių. Jeigu varžytynėse parduodamo turto vertė didesnė kaip 500 000 litų, varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki varžytynių papildomai paskelbia didžiausiu tiražu leidžiamame respublikos dienraštyje ir leidinyje “Valstybės žiniose” 37 punkte nurodytus duomenis. Neviešos varžytynės organizuojamos pateikiant pranešimus apie varžytynes konkretiems asmenims, kurių skaičius negali būti didesnis už numatytą Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 19 punkte. Pranešime turi būti nurodyta visa šių taisyklių 37 punkte numatyta informacija. 37. Skelbime turi būti nurodyta: 37.1. varžytynių vieta, data ir laikas; 37.2. likviduojamos investicinės akcinės bendrovės pavadinimas, buveinė; 37.3. varžytynių vykdytojas; 37.4. banko, kuriame yra sąskaita atsiskaityti už varžytynėse nupirktą turtą, pavadinimas, kodas, buveinė bei šios sąskaitos numeris; 37.5. parduodamo turto (komplekto) pavadinimas, trumpas apibūdinimas, pradinė pardavimo kaina; 37.6. parduodamo turto apžiūros vieta ir laikas. 38. Skelbime apie varžytynes gali būti nurodyta ir antrųjų ar pakartotinių varžytynių data (įrašoma pastaba: “vykdoma neįvykus pirmosioms (antrosioms) varžytynėms”). 39. Išsamesnis parduodamo turto apibūdinimas bei kita informacija skelbiami varžytynių vietoje. 40. Varžytynių dalyviai turi mokėti pradinį įnašą, kuris įskaitomas į nupirkto turto kainą, grąžinamas varžytynėms neįvykus arba nieko nepirkusiam dalyviui (išskyrus 48 punkte nurodytą atvejį). Pradinio įnašo dydis – 10 procentų norimo įsigyti bendrovės turto pradinės pardavimo kainos. Šią sumą varžytynių dalyvis perveda į skelbime nurodytą sąskaitą prieš varžytynes. Kai pradinio įnašo dydis neviršija 10 minimalių gyvenimo lygių, jį prieš varžytynes galima įmokėti į bendrovės kasą. 41. Varžytynių vykdytojas varžytynių dalyviui, pateikusiam dokumentą, patvirtinantį, kad įmokėtas pradinis įnašas, išduoda kortelę su stambiu šriftu įrašytu numeriu. Varžytynių vykdytojas visus varžytynių dalyvius registruoja registravimo žurnale. 42. Asmuo, pageidaujantis būti varžytynių žiūrovu, į patalpą, kurioje turi vykti varžytynės, įleidžiamas su žiūrovo bilietu, kurio kainą nustato ir varžytynių vietoje paskelbia varžytynių vykdytojas. Lėšas už žiūrovų bilietus varžytynių vykdytojas perveda į sąskaitą, kuri skirta atsiskaitymui su akcininkais ir kreditoriais. 43. Pradėjęs varžytynes, varžytynių vykdytojas privalo paskelbti kiekvieno parduodamo turto (komplekto) pavadinimą, jį apibūdinti ir paskelbti pradinę kainą. Minimalus kainos didinimo intervalas turi sudaryti ne mažiau kaip tris procentus pradinės turto (komplekto) pardavimo kainos. Varžytynių dalyvis, siūlydamas didesnę kainą, turi pakelti kortelę su eilės numeriu, nukreiptu į varžytynių vykdytoją, ir garsiai paskelbti savo siūlomą kainą. Varžytynių vykdytojas pakartoja kiekvieną pasiūlytą kainą ir ją fiksuoja plaktuko dūžiu. Kai nė vienas varžytynių dalyvis nesiūlo didesnės kainos, varžytynių vykdytojas paskelbia didžiausią pasiūlytą kainą, ją pasiūliusio asmens kortelės numerį ir šią kainą pakartoja tris kartus, fiksuodamas plaktuko dūžiais. Po trečiojo dūžio turtas laikomas parduotu, o didžiausią kainą pasiūlęs varžytynių dalyvis – varžytynių laimėtoju. 44. Varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių turi pateikti varžytynių vykdytojui banko dokumentą, patvirtinantį, kad į varžytynių vykdytojo nurodytą sąskaitą įmokėta visa suma, už kurią jis nusipirko turtą, įskaitant sumą, jo įmokėtą prieš varžytynes. 45. Apie kiekvieno daikto pardavimą varžytynių vykdytojas surašo dviem egzemplioriais turto pardavimo varžytynėse aktą (pagal 1 priedą). Abu akto egzempliorius pasirašo varžytynių laimėtojas ir varžytynių vykdytojas, kurio parašas patvirtinamas bendrovės antspaudu. Jeigu varžytynių laimėtojas juridinis asmuo, jo vadovo ar įgalioto asmens parašas turi būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu. 46. Prie varžytynių vykdytojui liekančio akto egzemplioriaus pridedama:46.1. varžytynėse dalyvavusių asmenų sąrašas (pagal numerius, nurodytus varžytynių dalyvių kortelėse), kuriame nurodoma: 46.1.1. fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, sąskaitos, į kurią grąžinamas pradinis įnašas, numeris;46.1.2. juridinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pavadinimas, kodas, buveinė, sąskaitos, į kurią grąžinamas pradinis įnašas, numeris; 46.2. skelbimas žiniasklaidoje; 46.3. turto, kuris parduodamas kaip komplektas, sąrašas. 47. Varžytynių vykdytojas, gavęs banko dokumentą, patvirtinantį, kad įmokėta visa suma už įsigytą turtą, akte daro prierašą apie apmokėjimą, nurodant apmokėjimą patvirtinančio dokumento rekvizitus, ir patvirtina parašu bei bendrovės antspaudu. 48. Jeigu varžytynių laimėtojas per 15 dienų po varžytynių neįmoka visos sumos, už kurią varžytynėse nusipirko turtą, varžytynių vykdytojas turi teisę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 260 straipsniu, atsisakyti nuo sutarties arba reikalauti, kad varžytynių laimėtojas įvykdytų savo prievolę. Abiem šiais atvejais varžytynių vykdytojas privalo pareikalauti, kad varžytynių laimėtojas atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl šios prievolės neįvykdymo ar įvykdymo uždelsimo. Varžytynių laimėtojui neįmokėjus visos sumos, už kurią varžytynėse nupirktas turtas, pradinis įnašas jam negražinamas ir pervedamas į sąskaitą, kuri skirta atsiskaityti su akcininkais ir kreditoriais. 49. Turto pardavimo varžytynėse aktas prilyginamas notaro patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. 50. Varžytynės laikomos neįvykusiomis, jeigu: 50.1. į jas neatvyksta nė vienas ar atvyksta tik vienas pirkėjas;50.2. nė vienas iš varžytynių dalyvių nepasiūlo didesnės už pradinį įkainojimą sumos. 51. Jeigu varžytynės neįvyksta arba varžytynių vykdytojas šių taisyklių 48 punkte numatytu atveju atsisako nuo sutarties, varžytynių vykdytojas ne anksčiau kaip po 10 dienų ir ne vėliau kaip po 30 dienų vykdo antrąsias varžytynes, kurios papildomai neskelbiamos, jeigu apie jas buvo paskelbta 38 punkte nurodyta tvarka. 52. Antrosios varžytynės vykdomos laikantis pirmosioms varžytynėms nustatytų taisyklių. Šiuo atveju gali būti mažinama turto pradinė pardavimo kaina. Turto kainos mažinimo dydį ir tvarką nustato varžytynių vykdytojas. Turto kainos mažinti neleidžiama tuo atveju, kai varžytynių vykdytojas atsisako nuo sutarties. 53. Varžytynėms neįvykus, varžytynių vykdytojas per 7 dienas turi pervesti į šių varžytynių dalyvių nurodytas sąskaitas jų pradinius įnašus, išskyrus atvejį, kai pažeista 44 punkte nurodyta tvarka. Į likvidatoriaus nurodytą kasą įmokėta suma gali būti išmokama grynaisiais pinigais, išduodamas kasos čekis. Tokia pat tvarka grąžinami pradiniai įnašai po įvykusių varžytynių nieko nepirkusiems varžytynių dalyviams. Likvidavimo išlaidos54. Likviduojamos bendrovės likvidavimo išlaidos, įskaitant likvidatoriaus atlyginimą, neturi būti didesnės nei 5 procentai jos bazinės turto vertės, o likvidavimo išlaidų sąmata turi būti suderinta su Vertybinių popierių komisija. Tuo atveju, kai šių lėšų nepakanka likvidavimo išlaidoms padengti, likvidatorius gali kreiptis į Vertybinių popierių komisiją, kuri, atsižvelgdama į likvidatoriaus pateiktus dokumentus, įrodančius, kad likviduojamos bendrovės likvidavimo išlaidų, nurodytų likvidavimo sąmatoje, nepakanka, gali nustatyti kitokį likvidavimo išlaidų procentą. 55. Likvidavimo išlaidos apmokamos likvidavimo eigoje iš likviduojamos investicinės akcinės bendrovės lėšų, o nesant tokių lėšų – iš specialiai tam skirtų lėšų. Likvidavimo išlaidos apmokamos prieš atsiskaitant su kreditoriais bei akcininkais. 56. Likvidavus investicinę akcinę bendrovę greičiau negu per laikotarpį, kuriam buvo sudaryta likvidavimo išlaidų sąmata, likvidatoriui išmokamas visas sąmatoje jam numatytas atlyginimas. 57. Likvidavimo išlaidas sudaro: 57.1. atlyginimas likvidatoriui; 57.2. atlyginimai likvidatoriaus paskirtiems likviduojamos bendrovės darbuotojams; 57.3. išlaidos, susijusios su likviduojamos bendrovės turto realizavimu (varžytynių organizavimo išlaidos ir pan.); 57.4. išlaidos, susijusios su bendrovės interesų atstovavimu teismuose; 57.5. išlaidos, susijusios su bendrovės turto išlaikymu, apsauga ir įvertinimu; 57.6. likviduojamos bendrovės funkcionavimo išlaidos; 57.7. kitos išlaidos, susijusios su bendrovės likvidavimu. Likvidavimo ataskaitos58. Atlikęs darbą, likvidatorius privalo Vertybinių popierių komisijai pateikti: 58.1. likvidavimo aktą arba notaro patvirtintą nuorašą; 58.2. ataskaitą apie likviduojamos bendrovės turtą, kurį likvidatorius priėmė, turtą, kurį likvidatorius išieškojo per teismą ar kitais būdais, likvidatoriaus parduotą turtą, bendrovės skolas ir likvidavimo išlaidas; 58.3. ataskaitą apie bendrovės piniginių lėšų paskirstymą; 58.4. detalią vertybinių popierių, nekilnojamojo ir kito privalomo registruoti bendrovės turto ataskaitą nuo įstatų įregistravimo bendrovės steigimosi metu; 58.5. dokumentus, įrodančius likvidavimo išlaidų pagrįstumą. 59. Rejestro tvarkytojui likvidatorius privalo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 23 d. nutarime Nr.795 “Dėl reorganizuojamų ir likviduojamų įmonių išregistravimo” išvardytus dokumentus. 60. Likvidavus bendrovę, likvidatorius bendrovės dokumentus (archyvą) perduoda saugoti rejestro tvarkytojui arba į jo nurodytą archyvą.Išvados
1. Nors įmonės steigimas Lietuvoje nėra paprastas, jos likvidavimas yra dar sudėtingesnis. Vien surinkti pažymas apie skolų mokesčių inspekcijai, socialiniam draudimui bei muitinei neturėjimą atima daug laiko. Neretai žmogus įstumiamas į tokį “užburtą” ratą, kuomet belaukiant vienos pažymos išdavimo pasibaigia kitos galiojimo terminas. Taigi netenka stebėtis statistikų duomenimis, kad daugybė įmonių Lietuvoje, nors ir yra registruotos, jokios veiklos nevykdo.2. Įmonės likvidavimo tvarką ir teisines pasekmes reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas bei kiti atskirų rūšių įmonių įstatymai, kiti įstatyminiai aktai bei įmonės steigimo dokumentai. 3. Juridinio asmens likvidavimas ar pasibaigimas priklauso nuo jo rūšies ir įsteigimo tvarkos. Viešuosius juridinius asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos įsteigusios institucijos savo potvarkiais. Tačiau tai padaryti gali ir aukštesnė pagal pavaldumą institucija, kai juridinis asmuo atliko savo paskirtį ir jo tolesnė veikla tapo nereikalinga, arba tobulinant valstybės valdymą. Įmonių likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos atskirų įmonių rūšių įstatymai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas ir kt.) ir LR CK.Visų rūšių įmonės gali būti likviduojamos: 1) kai pasibaigia įmonės įstatuose nurodytas įmonės veiklos terminas; 2) kai teismas ar kreditorių susirinkimas priima sprendimą likviduoti bankrutavusią įmonę (likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka); 3) kai teismas priima sprendimą likviduoti įmonę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus pažeidimus. Be to, akcinės bendrovės gali būti likviduojamos visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla. Taip pat valstybinės įmonės gali būti likviduojamos Vyriausybės nutarimu, o savivaldybės įmonės – savivaldybės tarybos nutarimu, jeigu nekeliama bankroto byla.4. Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, skiria likviduojamos įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę. Įmonės administracijos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris įstatymų nustatyta tvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonės statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik su jos likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidžia sudaryti likvidavimo sprendimas.5. Likvidatorius turi įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją, atsiskaito su įmonės kreditoriais ir debitoriais, likusį po atsiskaitymo įmonės turtą paskirsto akcininkams (likviduojant akcinę įmonę) arba perduoda steigėjui (likviduojant valstybės ar savivaldybės įmones), įformina įmonės likvidavimo aktą ir likviduotą įmonę išregistruoja įstatymo numatyta tvarka. 6. Apie įmonės likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne dažniau kaip kas du mėnesiai arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui (akcinėse įmonėse), arba tik kreditoriams (kai likviduojamos Valstybės ar savivaldybės įmonės) raštu pranešama, kad jie žinotų apie įmonės likvidavimą ir galėtų pareikšti savo pretenzijas likviduojamai įmonei.
Literatūra
1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, Vilnius, 2000.2. Mikelėnas V. Civilinė teisė, V. -Vilnius 1998.3. S. Vansevičius Valstybės ir teisės teorija, – Justitia Vilnius 2000.4. http://www.google.lt/search?q=cache:pgFdrnozLasJ:spigliukas.topcities.com/papke/vu_studijos/V_ekon/20011122_holdingas_ir_koopbendroves.htm+%C5%ABkin%C4%97s+bendrov%C4%97s+likvidavimas&hl=lt
5. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 6. Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas 7. Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas8. LR finansų ministerijos įsakymas 1998 m. balandžio 22 d. Nr. 97 Vilnius “Dėl investicinių akcinių bendrovių, nepersiregistravusių pagal investicinių bendrovių įstatymo reikalavimus ir nepriėmusių sprendimo likviduotis, likvidavimo taisyklių patvirtinimo”.9. LR įmonių bankroto įstatymas 2001 m. kovo 20d. Nr. IX – 216 Vilnius10. www.litlex.lt(1 priedas)_________________________________________________________________(likviduojamos investicinės akcinės bendrovės pavadinimas)
Varžytynių aktas Nr.____
1. Varžytynių vieta ir laikas: __________________________________________________________________2. Parduoto varžytynėse turto pavadinimas: ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________3. Vadovaudamasis 199 m. mėn. d. įvykusių varžytynių rezultatais, _______________ __________________________________________________________________________________________(varžytynių vykdytojo pareigos, vardas, pavardė)__________________________________________________________________________________________perduoda, o__________________________________________________________________________________________(varžytynes laimėjusio asmens vardas, pavardė ir adresas;__________________________________________________________________________________________juridinio asmens ar kitos įmonės pavadinimas, kodas, buveinė)priima nuosavybėn__________________________________________________________________________________________(turto pavadinimas,jo trumpas apibūdinimas, duomenys,_________________________________________________________________________________________ ,kurių reikia šiam turtui registruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka)kurio (kurios) kaina ______________________________________________________________________ litų. (suma žodžiais )4. Šis aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Nuosavybės teisė atsirandanuo visos kainos apmokėjimo.4. Aktas surašytas 2 egzemplioriais, kurių vienas perduodamas turto savininkui.
Varžytynių vykdytojas
(Parašas)
(Vardo raidė, pavardė)
Savininkas
(Parašas)
(Vardo raidė, pavardė)
A.V.
5. Apmokėjimą pagal šį aktą patvirtina varžytynių vykdytojas:__________________________________________________________________________________________(dokumento, patvirtinančio atsiskaitymą už nupirktą turtą, pavadinimas, data, suma)Varžytynių vykdytojas
(Parašas) (Vardo raidė, pavardė)
A.V.___________