Įmonių bankrotų procedūra

ĮVADAS 2
1.BANKROTAS – AKISTATA SU REALYBE 3
1.1. Kokios yra bankroto proceso rūšys ir tikslai? 3
1.2. Kokiais pagrindais pradedamas bankroto procesas? 3
2.BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS 5
3.BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME 6
3.1. Įmonės administratorius 7
4. KREDITORIŲ INTERESŲ GYNIMAS 8
5.BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS 10
6. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ APŽVALGA 11
2006 M. SAUSIO-BIRŽELIO MĖN. 11
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13ĮVADAS
Bankrotas – rinkos mechanizmo užtikrinimo pagrindas, stovintis vienoje gretoje su konkurencijos ir nuosavybės į kapitalą įteisinimu. Tvirti finansiniai varžtai turi sudaryti sąlygas laiku įvykdyti bankrotą, kad neleisti turtui išplaukti, blogą valdymą pakeisti geru, atkurti konkurencines galias, perskirstyti „kapitalo valdymą“. Bankrotas pirmiausia nuskriaudžia įmonės savininkus – priverčia juos perleisti savo turtą, jo atsisakyti, attsiskaityti su kreditoriais, blogiausiu atveju – palikti verslą kitiems, sugebantiems ūkininkauti geriau. Nukenčia ir darbuotojai, kuriems reikia iš esmės pakeisti savo gyvenimą. Tačiau tai būtina priemonė, leidžianti panaikinti blogybę, kurios nelikvidavus, situacija tik dar labiau pablogėtų.
Įstatyme bankrotas apibūdintas kaip nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras neteismo tvarka.
Įmonė tol yra bankrutuojanti, kol vyksta bankroto procesas. Kai teismas ar kreditorių susirinkimas ją pripažįsta bankrutavusia, ji likviduojama.
Darbo tikslas – išanalizuoti kokia yra bankroto iškėlimo tvarka.1.BANKROTAS &##8211; AKISTATA SU REALYBE
1.1. Kokios yra bankroto proceso rūšys ir tikslai?
Vokietijos įstatymas dėl bankroto pripažįsta tik vieną bendrą bankroto procesą. Jo tikslas – kuo geriau ir proporcingiau patenkinti kreditorių reikalavimus. Bankroto procedūra gali būti vykdoma pagal įstatymo nustatytas likutinio turto – vadinamosios „nemokumo masės“– ad

dministravimo, naudojimo ir paskirstymo taisykles [vadinamasis įprastinis bankroto procesas]. Bankroto proceso dalyviai gali priimti bankroto proceso plane ir kitokias taisykles, ypač kai norima išlaikyti įmonę.
Be to, bankroto procesas turi suteikti fiziniams asmenims galimybę pradėti veiklą iš naujo. Tai realizuojama taip, kad, užbaigus bankroto procesą, yra atleidžiama nuo dar negrąžintų skolų (vadinamasis atleidimas nuo likusios skolos).1.2. Kokiais pagrindais pradedamas bankroto procesas?
Siekiant pradėti bankroto procesą visų pirma reikalingas prašymas iškelti bankroto bylą. Tokį prašymą gali pateikti pats skolininkas arba kreditorius. Valstybinės įstaigos negali teikti prašymo. Kapitalo bendrovės nemokumo atveju privalo pateikti prašymą. Jeigu jos šios pareigos neatlieka, tai nemokumo atveju kreditoriai pareikalauja atlyginti žalą. Tokiu atveju prireikus skolininką galima ir bausti.
Kada keliama bankroto byla:
Ieškininį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo galima paduoti tik taada, kai yra bent vienas iš LR Įmonių bankroto įstatymo 4 str. nurodytų pagrindų:
1. įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų. Reikia pažymėti, kad šiuo pagrindu gali kreiptis ne tik dabar bankrutuojančioje įmonėje dirbantys darbuotojai, bet ir anksčiau joje dirbę asmenys. Tiek dabartinių, tiek buvusių darbuotojų teisės bankroto byloje vienodos ir buvusių darbuotojų reikalavimai, taip pat kaip esamų, tenkinami pirma eile;
2. įmonė laiku nemoka už pateiktas prekes, atliktus darbus, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų;
3. įmonė laiku nesumoka įs
statymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
4. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešas paskelbimas nesukelia jokių problemų ir suteikia pagrindą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kas slepiasi po žodžiais “ar kitaip praneša kreditoriui, kad negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų”?
Tarkim, ar užtenka to, kad skolininko įmonės vadovas telefoninio pokalbio arba konfidencialių derybų su kreditoriumi metu pyktelėjęs pasakė, kad nesiruošia ar negali įvykdyti įsipareigojimų? Manyčiau, kad “kitoks pranešimas” turėtų būti suprantamas kaip skolininko įgalioto ir atsakingo asmens (dažniausiai administracijos vadovo) parašu ir antspaudu patvirtintas rašytinis dokumentas, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai būtų pasakyta, kad skolininkas negali ar neketina įvykdyti savo įsipareigojimų;
5. įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
Pagrindai pradėti bankroto procesą yra nemokumas ir (arba) įsiskolinimai, kurie viršija turimo turto vertę. Nemokumas yra skolininko įsipareigojimų sumokėti už prekes ir paslaugas nevykdymas (Įstatymo dėl bankroto 17 straipsnio 2 dalis). Laikoma, jog yra įsiskolinimas, kai skolininko turtas daugiau negali padengti esamų įsipareigojimų (Įstatymo dėl bankroto 18 straipsnio 2 dalis). Įvertinant skolininko turtą, pagrindu reikia imti galimybę tęsti įmonės veiklą, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, tai yra gana tikėtina. Kad skolininkas galėtų pateikti pr
rašymą dėl bankroto, pakanka jau ir gresiančio nemokumo (Įstatymo dėl bankroto 18 straipsnio 1 dalis).
Siekiant apsaugoti teismą ir patį skolininką nuo skubotų arba vien tik ketinančių pakenkti prašymų, kreditorius, pateikdamas prašymą, turi įtikinti apie tai, kad yra pagrindas pradėti bankroto procesą ir kad jis turi reikalavimo teisę.
Galiausiai yra reikalinga, kad būtų užtikrintas bankroto proceso finansavimas. Todėl prašymas pradėti bankroto procesą bus atmestas, jeigu skolininko turto nepakaks proceso išlaidoms padengti (Įstatymo dėl bankroto 26 straipsnio 1 dalies 1 sakinys).
Jeigu prielaidos pradėti bankroto procesą yra, tai bankroto bylų teismas (Insolvenzgericht) priima nutarimą iškelti bankroto bylą, ir šis nutarimas yra viešai skelbiamas. Viešasis skelbimas teismo nurodymu yra pateikiamas internete (www.insolvenzbekanntmachungen.de ) arba leidinyje, skirtame oficialiems teismo skelbimams skelbti. Įstatymo projekte yra numatyta, kad oficialūs skelbimai ateityje bus pateikiami tik internete.2.BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti Įmonių bankroto įstatymo 5 str. nurodyti šie asmenys:
• kreditoriai (kreditorius). Kas laikomi kreditoriais, yra nustatyta įstatymo 3 str.;
• savininkas (savininkai). Kas laikoma savininku, nustatyta įstatymo 2 str. 9 d;
• įmonės administracijos vadovas.
• likviduojamos įmonės likvidatorius, jei likvidavimo proceso metu nustato įmonės nemokumą, tai per 15 dienų privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškimas pateikiamas apygardos teismui pagal įmonės buvimo vietą Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka. Pareiškimo ir pateikiamo teismui priedų sąrašo kopija pateikiama ir įmonės administracijos va
adovui.
Įmonės administracijos vadovas, gavęs šį pranešimą, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų iki kreditorių pareiškimo teismui dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus neginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.
Kreditoriai paduoda pareiškimą tik praėjus 3 mėnesiams nuo skolos termino pasibaigimo. Apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriai turi pranešti įmonei iš anksto, duodami ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti.
Jei įmonė yra nemoki, administracija turi apie tai pranešti: paskelbti „Valstybės žiniose“, pranešti steigėjui, sušaukti akcininkų susirinkimą, kur bus priimtas sprendimas įmonę likviduoti arba rekonstruoti.
Jei įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o šie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės administracijos vadovas, savininkai pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi į teismą. Prie pareiškimo pridedami minėtieji dokumentai, apibūdinantys įmonės situacija.3.BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME
Bankroto bylų teismo (Insolvenzgericht) uždavinys – kuruoti ir prižiūrėti bankroto proceso eigą. Be to, teismas turi dalyvauti tarpininkaudamas ir padėdamas spręsti galimus ginčus bankroto proceso dalyvių derybose ir taip siekti įveikti konfliktines situacijas. Pagrindiniai sprendimai iškeltoje bankroto byloje (turto panaudojimas, įmonės likvidavimas, sanavimas ir bankroto proceso planas) yra palikti spręsti kreditoriams. Tačiau teismas turi ypatingus įgaliojimus ir uždavinius bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Jis sprendžia dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl laikinųjų priemonių likutiniam turtui apsaugoti ir dėl skolininko turto administratoriaus – vadinamojo bankroto proceso administratoriaus – paskyrimo. Teismas taip pat yra įpareigotas kontroliuoti skolininko turto administratorių. Tačiau jis prižiūri tik administratoriaus veiksmų teisėtumą, bet ne jų tikslingumą, todėl negali duoti jam jokių nurodymų. Gavęs pareiškimą ir įmonės administracijos vadovo pateiktus dokumentus apie situaciją įmonėje, teismas savo ruožtu gali įpareigoti savininką, valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką, buhalterį, likvidatorių pateikti teismui bankroto bylos nagrinėjimui reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą. Teismas turi teisę kviesti į teismą jau minėtus atsakingus asmenis, reikalauti iš jų raštiškų pasiaiškinimų, net jei jie buvo atleisti iš darbo ne vėliau kaip prieš 12 mėn. iki pareiškimo dėl bankroto pateikimo teismui datos.

Gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą teismas tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek savo iniciatyva gali (beveik visuomet ir pritaiko) ieškinio laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujantis CPK 148 str. 2 d. nuostatomis, teismas gali pritaikyti laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones net ir nepadavus ieškininio pareiškimo, jeigu to prašo ieškovas.
Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.
Pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme esmė yra nustatyti visą skolininko turimą turtą ir jo įsipareigojimus tam, kad būtų įmanoma įvertinti skolininko mokumą ar nemokumą.
Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 3 d. nustatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:
1. įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;
2. įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.
3. pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus 10 straipsnio 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus.
10 str. 10 dalyje numatyta, kad kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą.
Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teisėjas privalo:
 Paskirti įmonės administratorių;
 Uždėti įmonės nekilnojamam ir kitam ilgalaikiam materialiniam turtui areštą, galiojantį iki nutarties įsiteisinimo dienos;
 Pranešti tuoj pat raštu apie iškeltą bylą Įmonės rejestro tvarkytojui; per 10dienų: įmonei, kreditoriams ir kt.
 Pranešti teismams, tardymo organams, antstoliams, kurie susiję su bankrutuojančios įmonės turtinių problemų sprendimu.3.1. Įmonės administratorius
Įmonei iškėlęs bankroto bylą, teismas paskiria bankrutuojančios įmonės administratorių.
Pagrindinis bankroto proceso veikėjas yra skolininko turto administratorius [bankroto proceso administratorius (Insolvenzverwalter)]. Atsižvelgiant į tai, administratoriais dažniausiai skiriami advokatai, prekybininkai, auditoriai arba mokesčių konsultantai. Pradėjus bankroto procesą (iškėlus bankroto bylą) administratoriui suteikiami įgaliojimai administruoti ir valdyti skolininko turtą. Pagrindinis jo uždavinys „išvalyti“ turtą nuo skolininkui svetimų daiktų, kuriuos jis randa iškėlus bankroto bylą. Be to, jis turi perkelti į skolininko turtą tokius daiktus, kurie teisiškai priklauso naudotinam turtui, tačiau bankroto bylos iškėlimo metu dar nepriklausė skolininko turtui. Šis taip perkeltas turtas yra laikomas likutiniu skolininko turtu. Pagal Vokietijos teisę perkeltas turtas vadinamas nemokumo mase (Insolvenzmasse) (Įstatymo dėl bankroto 35 straipsnis) ir iš jo yra tenkinami kreditorių reikalavimai. Kiti skolininko turto administratoriaus uždaviniai yra šie:
• mokėti skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, darbuotojams atlyginimus;
• priimti sprendimus dėl neįvykdytų arba iš dalies neįvykdytų sutarčių ;
• sudaryti turimo turto sąrašą ;
• realizuoti (parduoti ar kitaip panaudoti) likutinį skolininko turtą (vadinamąją „nemokumo masę“);
• paskirstyti pelną, gautą iš realizuoto (parduoto ar kitaip panaudoto) turto.4. KREDITORIŲ INTERESŲ GYNIMAS
Nuo bankroto paskelbimo dienos sustabdomas visų finansinių prievolių mokėjimas, nutraukiamas ir delspinigių skaičiavimas, taip pat nutraukiamas skolų mokėjimas. Tai irgi naudinga bankrutuojančiai įminei, ypač norinčiai pratęsti savo veiklą.
Visos bylos dėl skolų, nepatenkintų reikalavimų, turto arešto kaupiamos bankroto bylą sprendžiame teisme.

Darbuotojams per 15 dienų įteikiami pranešimai, kad jie bus atleisti, ir apie tai pranešama darbo biržai ir savivaldybei.

Darbuotojų skaičių, su kuriais bus sudarytos naujos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto metu, nustato administratorius ir tvirtina kreditorių susirinkimas.
Jei įmonės bankrotą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 15 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos krizinei situacijai.
Įstatyme dėl bankroto proceso metu daug galių suteikiama kreditoriams. Visada yra
numatoma sušaukti kreditorių susirinkimą . Be to, galima sudaryti ir kreditorių komitetą. Kreditorių susirinkimas yra pagrindinis administracinis kreditorių savivaldos organas, o kreditorių komitetas yra pagrindinis kreditorių priežiūros organas, kurio funkcijos yra panašios į stebėtojų tarybos funkcijas.
Kreditorių susirinkimą šaukia bankroto bylų teismas kuris jį taip pat ir veda. Dalyvauti susirinkime turi teisę visi pirmumo teisę į skolininko turtą turintys kreditoriai, kurių reikalavimai laiduoti garantiniu turtu, visi kreditoriai, turintys teisę į skolininko turtą nustatytos eilės tvarka, skolininko likutinio turto administratorius ir nemokusis skolininkas. Kreditorių susirinkimo nutarimas įsigalioja, jei pritariančiųjų kreditorių reikalavimų suma sudaro daugiau negu pusę visų balsuojančiųjų kreditorių reikalavimų sumos vadinamąją sumos daugumą.
Kreditorių komiteto sudėtį nustato kreditorių susirinkimas. Jeigu dar iki pirmojo kreditorių susirinkimo kreditorių komitetą paskiria bankroto bylų teismas, tai jo sudėtis nustatoma pagal Įstatymo dėl bankroto 67 straipsnio 2 dalį. Kreditorių susirinkimas turi teisę tokį laikinai sukurtą komitetą paleisti. Kreditorių susirinkimo reikšmė yra ta, kad jis turi teisę spręsti dėl bankroto procesą pratęsimo – ypač dėl turto realizavimo (arba panaudojimo) būdo. Kiti kreditorių susirinkimo arba kreditorių komiteto uždaviniai yra tokie:
• išrinkti kitą skolininko turto administratorių;
• kontroliuoti skolininko turto administratorių;
• pritarti ypač svarbiems skolininko turto administratoriaus teisiniams veiksmams;
• dalyvauti rengiant ir įgyvendinant bankroto planą.

Kadangi bankroto proceso tikslas yra vienodai tenkinti visų kreditorių reikalavimus, todėl iškėlus bankroto bylą draudimas taikyti priverstinę vykdomąją procedūrą vienam kreditoriui yra pagrįstas. Tai reiškia kad kreditorius, kurio reikalavimai yra tenkintini bendrąja eilės tvarka, per visą bankroto procesą negali išieškoti savo reikalavimo nei iš likutinio turto („nemokumo masės“), nei iš skolininko laisvo turto.
Pirmumo tvarka yra tenkintini reikalavimai tų kreditorių, kurie dalyvauja bankroto procese, vadinamųjų nemokumo masės. Tai yra kreditoriai, kurių reikalavimus, iškėlus bankroto bylą ir vykdant bankroto procedūrą, pagrindžia administratorius (pavyzdžiui, ir toliau dirbančių įmonėje darbuotojų reikalavimai gauti atlyginimą arba advokato, kuriam turto administratorius pavedė parengti ir pareikšti pretenzijas skolininkui teisme, reikalavimai). Pagrindas tenkinti jų reikalavimus pirmumo tvarka yra tas, kad skolininko turto administratorius procesą gali tinkamai tvarkyti tik tada, jei turi galimybę pagrįsti naujus įsipareigojimus, garantuodamas visišką jų įvykdymą.
Kreditoriai, kuriems skolininko likutiniam turtui priklausantys daiktai buvo kaip garantija, tenkinant kreditorinius reikalavimus, turi pirmumo teisę į lėšas, gautas už parduotus daiktus (įkeista turtą). Lėšos, gautos pardavus t.okius daiktus, išmokamos kreditoriui, turėjusiam garantiją, iki jo garantuoto kreditorinio reikalavimo dydžio. Bet kuris lėšų likutis pervedamas į skolininko likutinį turtą ir skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Tokia pirmumo teisė į nemokaus skolininko turtą yra pagrįsta hipoteka, kilnojamojo turto įkeitimu arba garantija. Vadinamąją patikrinimo dieną bankroto bylų teismas atlieka tik formalų pateiktų reikalavimų patikrinimą. Patikrinimo data yra paskiriama jau iškeliant bankroto bylą. Į patikrinimo procedūrą yra pakviečiami bankroto procese dalyvaujantys kreditoriai, kurie yra pateikę savo reikalavimus, skolininko turto administratorius ir nemokusis skolininkas. Teismas netikrina pateiktų reikalavimų pagrįstumo dalykiniu požiūriu, o tik nustato, ar jų neginčija skolininko turto administratorius, nemokusis skolininkas ar vienas iš kreditorių. Patikrinimo rezultatas užfiksuojamas bankroto proceso lentelėje.
Reikalavimas, kuriam neprieštarauja nei administratorius nei kreditorius, yra laikomas nustatytu. Paskirstant likutinį skolininko turtą, į tokį reikalavimą yra atsižvelgiama be jokių išlygų. Nustatytų reikalavimų įregistravimas į lentelę bankroto procese galioja kaip įsiteisėjusi nutartis. Jeigu dėl reikalavimų yra prieštaravimų, tai kreditorius turi bandyti įrodyti reikalavimo buvimą ir pateikti ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo nustatymo. Jeigu kreditoriui tai pavyktų padaryti, tai jis turėtų bankroto bylų teismui pateikti prašymą ištaisyti lentelės įrašus. Jeigu kreditorius jau turi teismo sprendimą, kurį ginčo sprendimo tvarka jis gavo dar prieš iškeliant bankroto bylą skolininkui, tai į prieštaravimą iš esmės neatsižvelgiama.

Bankroto bylos iškėlimo stadija baigiasi teismui priėmus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo iškelti bankroto bylą. Teismo nutartį priimtą rašytinio proceso metu galima apskųsti per 10 dienų nuo nutarties priėmimo dienos. Kadangi ši nuostata taikoma rašytinio proceso metu priimtai nutarčiai, tai žodinio proceso metu priimtą nutartį galima apskųsti vadovaujantis bendromis LR CPK normomis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (335 str.).5.BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS
Po baigiamojo lėšų paskirstymo bankroto procesas yra užbaigiamas. Nutarimas užbaigti bankroto procesą yra skelbiamas viešai. Užbaigus bankroto procesą, kreditoriai turi teisę be jokių apribojimų pareikšti likusius savo reikalavimus skolininkui. Kitokios nuostatos taikomos, kai skolininkas yra fizinis asmuo, kuris yra pateikęs prašymą atleisti jį nuo likusių skolų išmokėjimo kreditoriams. Jeigu toks atleidimas yra suteikiamas, tai kreditoriai galutinai praranda galimybę įgyvendinti savo kreditorinius reikalavimus skolininkui (išimtis: Įstatymo dėl bankroto 302 straipsnyje išvardyti reikalavimai). Užbaigus bankroto procesą, skolininkui iš esmės grąžinama teisė administruoti ir valdyti turtą, kuris iki tol priklausė skolininko likutiniam turtui – „nemokumo masei“.
Bankroto plano procedūroje bankroto procesas baigiasi, kai tik įsiteisėja plano patvirtinimas (Įstatymo dėl bankroto 258 I 2 straipsnis).
Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius, kuris:
• organizuoja turto pardavimą ir jo perdavimą kreditoriams, atsiskaito su kreditoriais, taip pat už padarytą žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinio susirgimo;
• sutvarko ir palaidoja pavojingas atliekas;
• grąžina bankrutavusios įmonės savininkams, steigėjams likusį turtą, atsiskaičius su kreditoriais;
• saugotinus dokumentus priduoda archyvui, pateikia teismui likvidavimo balansą ir likusio turto nurašymo, pridavimo aktus, išregistruoja įmonę Įmonių rejestre.6. ĮMONIŲ BANKROTO IR RESTRUKTŪRIZAVIMO PROCESŲ APŽVALGA
2006 M. SAUSIO-BIRŽELIO MĖN.
Negalutiniais duomenimis nuo 1993 iki 2006 m. birželio 30 d. bankrotas buvo paskelbtas 4907 įmonėms ir 14 bankų, iš kurių 3572 įmonių (72,8 proc.) ir 13 bankų (92,9 proc.) bankroto procesas baigtas (3498 likviduotos, 3 reorganizuotos, 14 sanuotų, 57 įmonėms bankroto bylos nutrauktos, iš jų 20 sudarytos taikos sutartys ir 13 bankų likviduoti). 2006 m. pirmojo pusmečio pabaigoje bankroto procesas buvo vykdomas 1335 įmonėse, iš jų likvidavimo procedūra vykdoma 862 įmonėse, sanavimas – 2 įmonėse, 471 bankrutuojančioje įmonėje sprendimas dėl tolesnės bankroto procedūros vykdymo dar buvo nepriimtas.
2006 m. sausio-birželio mėn. bankrotas inicijuotas 401 įmonei, tai yra beveik tiek pat, kiek ir per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį (409 įm.). Per antrąjį šių metų ketvirtį buvo pradėta daugiau bankroto procesų nei per pirmąjį ketvirtį: atitinkamai 218 ir 183 bankroto procesai. 2000-2006 m. pirmojo ir antrojo pusmečių pradėtų bankroto procesų skaičiaus dinamika parodyta 1 paveiksle.
1 paveikslasIŠVADOS
LR Įmonių bankroto įstatymo tikslas yra reglamentuoti juridinių asmenų bankrotą tam, kad bankrotas vyktų operatyviai, sklandžiai ir padėtų kuo geriau patenkinti bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių interesus.
Bankroto procedūra yra vienas iš kreditorių teisių gynimo būdų, tačiau dažnai kreditoriai nesiryžta kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo manydami, kad tai yra paini procedūra, kuri gali nemažai kainuoti, o atsižvelgiant į bankroto bylos esmę ir nustatytas išieškojimo eiles, dažnai visiškai ar didžiosios kreditoriaus reikalavimo dalies neįmanoma patenkinti.Net, jeigu bankrutuojančios įmonės turto užtenka patenkinti bent dalį kreditoriaus reikalavimo, tai kreditorius atgauna savo pinigus tik baigus visas bankroto bylos procedūras ir teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, o tai gali užtrukti ne vienerius metus.
Tačiau laiku pateikus ieškininį pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmanoma užkirsti kelią nemokios įmonės turto visiškam “išpardavimui” ar iššvaistymui ir patenkinti bent didžiąją dalį kreditorių reikalavimų, todėl svarbu yra žinoti bankroto bylos iškėlimo tvarką ir pagrindines problemas, kylančias bankroto bylos iškėlimo metu.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Sakalas A; Savanevičienė A. „Įminės krizių vadyba“ Kaunas 2003
2. Žvinklys J.; Vabalas E. „ Įmonės ekonomika“ Vilnius 2006-11-27
3. LR Įmonių bankroto įstatymas. – 2001-03-20
4. http://verslas.banga.lt
5. http://ec.europa.eu/civiljustice

Leave a Comment