IEŠKINIO SENATIS IR ĮGYJAMOJI SENATIS

Turinys

ĮVADAS1.IEŠKINIO SENATIS…………………………………………………………21.1. Ieškinio senatis ir jos taikymas ..………………………………………21.2. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma ……………….52. IEŠKINIO SENATIES TERMINAI…………………………………….. 62.1. Ieškinio senaties terminų rūšys…………………………………….. . 62.2. Ieškinio senaties termino eigos pradžia ir pabaiga…………………..82.3. Ieškinio senaties termino sustabdymas……………………………….112.4. Ieškinio senaties termino eigos nutraukimas…………………………122.5. Ieškinio senaties termino atnaujinimas……………………………….132.6. Ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmės……………………. 143. ĮGYJAMOJI SENATIS…………………………………………………….161. IEŠKINIO SENATIS 1.1. Ieškinio senatis ir jos taikymasIeškinio senatis – tai nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ir interesus, pareiškiant ieškinį teisme, arbitraže ar kitomis įstatymo nustatytomis gynimo formomis. Pagal LR CK 1,124 str. 1 d. ieškinio senatimi vadinamas įstatymo nustatytas terminas, kuriuo asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str. 1 d.). Taigi ieškininė senatis yra laiko tarpas, per kurį galima priverstinai, t.y.valstybės pagalba, įgyvendinti savo teises. Ieškininė senatis nustatyta dėl įvairių priežasčių. Pirma, būtina garantuoti turtinių santykių stabilumą bei aiškumą. Toks stabilumas neegzistuotų, jeigu galimybė reikalauti gynybos nebūtų ribojama atitinkamais terminais. Antra, faktinių bylos aplinkybių nustatymas taptų labai sunkiai realizuojamu reikalavimu, jeigu ieškinys būtų pareiškiamas praėjus dešimčiai, trisdešimčiai ar penkiasdešimčiai metų nuo teisės pažeidimo. Trečia, ieškininės senaties terminų egzistavimas skatina operatyviai ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą.Civilinės teisės yra ginamos, kai įpareigotas asmuo pažeidžia kito asmens subjektines teises, tokias kaip, neatlikimas teisiniame santykyje numatytų veiksmų – vengimas sumokėti pinigus, perduoti daiktus, vengimas atlyginti padarytą žalą ir pan. Minėtais atvejais pagrindinis pažeistų subjektinių teisių gynimo būdas yra ieškinys. Tai yra asmens, kurio teisė pažeista, reikalavimas, kad įstatyme numatyti organai (teismas ir kt.), taikydami valstybinę prievartą, įstatymo nustatytais būdais pažeistą teisę apgintų.Kreditorius pats, nežiūrint skolininko valios, gali įvykdyti subjektines teises tiktai įstatymo įsakmiai nustatytais atvejais ir būdais, tokiais kaip įskaityti priešpriešinius reikalavimus (CK 6.130 – 6.140 str.). Teisė pateikti civilinį ieškinį atsiranda nuo subjektinės teisės pažeidimo momento arba nuo įstatyme numatyto kitokio momento. Galimybe prievarta įgyvendinti pažeistą subjektinę teisę laikoma teisė į ieškinį materialine prasme. Šia prasme teisė į ieškinį yra neatskiriamai susijusi su subjektine teise. Tačiau daugumos pažeistų subjektinių teisių gynimą riboja ieškinio senaties terminai. Šiuos terminus praleidus, išnyksta galimybė apginti pažeistą teisę. Šiais atvejais teismas, arbitražas ir kiti organai nebetaiko valstybės prievartos pažeistoms subjektinėms teisėms įgyvendinti. Taigi pasibaigus senaties terminui išnyksta teisė į ieškinį materialine prasme, t. y. į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Tačiau pati pažeista subjektinė teisė, taip pat teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos neišnyksta. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas ar arbitražas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo. Tai paaiškinama dviem aplinkybėmis: pirma, teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausančios teisės. Teisę kreiptis į teismą galima įgyvendinti nepriklausomai nuo to, ar egzistuoja teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Antra, ieškininės senaties terminas gali būti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas ar arbitražas, nustatęs šį faktą, turi teisę praleistą ieškininės senaties terminą atstatyti. Be to, nustatyti, ar ieškininės senaties terminas yra praleistas, paprastai įmanoma tik išaiškinus visas bylos aplinkybes ir tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Pagaliau teismas ar arbitražas ieškininę senatį taiko tik esant skolininko reikalavimui. Jeigu skolininkas nereikalauja, teismas ar arbitražas turi ginti pažeistą teisę ir pasibaigus ieškininės senaties terminui.Nuo teisės į ieškinį materialine prasme skiriasi teisė į ieškinį procesine prasme (teisė pareikšti ieškinį). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.126 str. nustatoma, kad teismas arba trečiųjų teismas reikalavimą apginti pažeistą teisę priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Tai reiškia…, kad ir pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė į ieškinį procesine prasme išlieka. Įstatymas šią teisę palieka todėl, kad tam tikrais atvejais, kada pasibaigė ieškinio senatis, gali nustatyti tik teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes. Be to, įstatymas reikalauja nustatyti, dėl kokių priežasčių praleistas ieškinio senaties terminas. Jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama.

Civilinė teisė nustato ieškinio senaties institutą dėl įvairių priežasčių. Esant ieškinio senačiai, civiliniai teisiniai santykiai pasidaro aiškūs ir pastovūs. Susidariusių teisinių santykių negalima palikti neribotą laiką neaiškaus būvio, nes liktų grėsmė juos nuginčyti arba pavojus, kad įgytas turtas gali būti prievarta paimtas, kad į paveldėtą turtą bus nukreiptas ieškinys dėl palikėjo skolų ir pan. Be to, nagrinėjant civilinius ginčus, būtina nustatyti objektyvią ginčo tiesą. Praėjus ilgesniam laikotarpiui, liudytojai pamiršta tikslų įvykių vaizdą arba juos visai užmiršta. Taip pat gali išnykti dokumentai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, teismui (trečiųjų teismui) gali pasidaryti sudėtinga arba visai neįmanoma išaiškinti faktinių bylos aplinkybių ir priimti teisingo sprendimo. Ieškinio senatis stiprina juridinių ir fizinių asmenų sutartinę ir finansinę drausmę. Ji skatina juridinius ir fizinius asmenis laiku atsiskaityti už perduotą produkciją, atliktus patarnavimus, imtis priemonių likviduoti debitorinį įsiskolinimą. Ieškinio senaties terminai drausmina civilinių teisinių santykių dalyvius, nes verčia laiku pareikšti ieškinius skolininkams. Nustatytais terminais pareiškus ieškinius netesyboms išieškoti, skatinama tinkamai įvykdyti prievoles, didinamas turtinių sankcijų efektyvumas. Ieškinio senaties terminus praleidus, didėja organizacijų negamybinės išlaidos, produkcijos savikaina ir pan. Ieškinio senaties instituto taisyklės yra imperatyvinės. Šalims susitarus pakeisti ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos neleidžiama (CK 1.125 str. 12d.). Susitarimas dėl ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos negalioja. Terminai pakeičiami pasikeitus prievolėje asmeniui (CK 1.128 str.). Ieškinio senatį teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas taiko atsižvelgdamas į šalių pareiškimą. Todėl ginčą sprendžiantis organas privalo išnagrinėti jį iš esmės. Išsiaiškinama, ar pažeista materialinė teisė priklausė ieškinį pareiškusiam asmeniui. Tik nustačius, kad ši teisė priklausė ieškovui, taikoma ieškinio senatis. Remiamasi tuo, kad užsakovas ieškinį pareiškė nepagrįstai. Jeigu paaiškėja, kad reikalaujama ginti subjektinė teisė ieškovui nepriklauso, ieškinys atmetamas. Paprastai ieškinio senatis taikoma visiems reikalavimams, kylantiems iš prievolių, dėl nuosavybės teisės ir kitų subjektinių teisių pažeidimo. Ji taikoma ir tais atvejais, kai dėl reikalavimo ginčų nekyla. Valstybės interesais ir dėl atitinkamų santykių pobūdžio įstatymas numato i bendros taisyklės išimtis. LR CK 1.134 str. nustato, kad ieškinio senatis netaikoma:1. reikalavimams, kylantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Šių subjektinių teisių teisinis pobūdis reikalauja, kad jų gynimas nebūtų ribojamas terminų. Ieškinio senatis netaikoma, pavyzdžiui, reikalavimams ginti garbę, reikalavimams dėl kūrinio autoriaus asmeninių teisių pažeidimo ir kt. Tačiau yra atvejų, kai įstatymas nustato terminus kai kurioms asmeninėms teisėms ginti.;2. indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į bankus. Ši taisyklė taip pat taikoma reikalavimams išmokėti priskaitomas palūkanas arba laimėjimus. Visa tai skatina fizinius asmenis taupyti ir laikyti pinigus kredito įstaigose;3. įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams. 1. 2. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma

Ieškinio senatis netaikoma šiems reikalavimams: 1) reikalavimams, atsirandantiems dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimo, išskyrus moralinės žalos atlyginimą ir kitus įstatymų nustat…ytus atvejus; 2) indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, įdėtus į taupomąjį ar kitą banką (šiuolaikinėmis sąlygomis teismai turėtų šią normą taikyti ir tais atvejais, kai indėlis buvo patikėtas įmonei ar organizacijai, neturinčiai banko statuso), taip pat ieškininė senatis neturėtų būti taikoma ir reikalavimams dėl palūkanų už indėlius išieškojimo; 3) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatomais atvejais ir kitiems reikalavimams.Ieškininė senatis neturėtų būti taikoma reikalavimams pripažinti negaliojančiu sandorį.Kai ieškininės senaties terminas pasibaigia iki ieškinio pareiškimo, o skolininkas reikalauja taikyti ieškininę senatį, teismas ar arbitražas ieškinį turi atmesti, jeigu nenustato, kad ieškininės senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.Pasibaigus pagrindinio reikalavimo ieškininės senaties terminui, negali būti ginami ir papildomi reikalavimai, nors jiems nustatyti ieškininės senaties terminai dar nėra pasibaigę. Tačiau ieškininės senaties termino, nustatyto papildomam reikalavimui, pasibaigimas nekliudo ginti pagrindinį reikalavimą, jeigu jam nustatytas ieškininės senaties terminas nėra pasibaigęs.2. IEŠKINIO SENATIES TERMINAI

2. 1. Ieškinio senaties terminų rūšys

Ieškinio senaties terminus reikia skirti nuo kitų civilinės teisės terminų. Yra skiriama ieškinio senaties ir naikinamieji terminai. Terminus skirstome atsižvelgdami į jų skirtingą santykį su subjektinėmis teisėmis. Ieškinio senatis – tai laikotarpis, kuriuo galima prievarta įgyvendinti pažeistą subjektinę teisę. Šis terminas taikomas tiktai pažeidus subjektines teises, ir jam pasibaigus netenkama teisės į valstybinę prievartą. Tuo tarpu naikinamuoju terminu vadinamas nepažeistos subjektinės teisės buvimo terminas. Kai kada jis vadinamas subjektinės teisės terminu. Šiam terminui pasibaigus, pasibaigia ir pati subjektinė teisė. Tokiais terminais laikomi palikimo, laidavimo terminas, įgaliojimo terminas, garantiniai terminai ir kt. Naikinamiesiems terminams netaikomos bendros įstatymo taisyklės dėl ieškinio senaties termino sustabdymo, nutraukimo ir atkūrimo. Ieškinio senaties terminus nustato tiktai įstatymas. Naikinamieji terminai kai kuriais atvejais gali būti nustatyti šalims sutarus, pavyzdžiui, laidavimo sutartyje. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškinio senaties terminai yra įstatymo nustatyti terminai, per kuriuos asmuo gali pareikšti ieškinį teisme ar arbitraže dėl pažeistos teisės ar intereso gynimo.Pagal termino nustatymo principą, terminai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti.Terminai gali būti apibrėžti keliais būdais: 1) nurodant kalendorinę datą; 2) nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, savaitėmis, dienomis arba valandomis; 3) nurodant įvykį, kurį neišvengiamai turi įvykdyti. Terminai gali būti apibrėžiami ir kitais būdais (normaliai reikalingu laiku, pareikalavimo momentu). Kai terminui apibrėžti vartojami vertinamieji požymiai, (“protingas” terminas, “normalus” terminas) – teismas privalo išsiaiškinti, ar konkretus terminas šiuos kriterijus atitiko.Kalendorine data terminas dažniausiai apibrėžiamas šalių susitarimu. Atskirais atvejais terminą kalendorine data gali apibrėžti įstatymas.Dažniausiai įstatymas ir šalys terminą apibrėžia nustatant laiko tarpą, skaičiuojamą metais, mėnesiais ar dienomis.Tais atvejais, kai sunku nustatyti konkrečią kalendorinę datą, nuo kurios terminas bus pradedamas skaičiuoti ar kuriai suėjus jis pasibaigs, terminas apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turės įvykti. Terminas gali būti apibrėžiamas ir kitais įvykiais, pavyzdžiui:fizinio asmens mirtimi, kitos prievolės pasibaigimu ir pan. Jeigu įvykis neįvyksta, tai sutartis gali tapti neterminuota. Kai įvykis neįvyksta šalių planuotu metu, šalys gali susitarti dėl termino pratęsimo iki kol jis įvyks, arba dėl kito termino nustatymo. Jeigu nėra aišku, ar įvykis įvyks, pripažintina, jog kalbama ne apie terminą, o apie sutarties sąlygą.Ieškinio senaties terminai skirstomi į bendruosius ir sutrumpintus (specialiuosius). Bendrieji terminai taikomi visiems teisiniams santykiams, išskyrus tuos, kuriems nustatyti sutrumpinti terminai. LR CK 1.125 str. teisiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja fizinis ir juridinis asmenys, nustato dešimties metų bendros ieškinio senaties terminą. Sutrumpinti (specialieji) ieškinio senaties terminai nustatomi atskirų rūšių reikalavimams, kuriuos reikia pareikšti per trumpesnį laiką. Būdinga, kad įstatymai įsakmiai nustato teisinių santykių subjektus ir turinį, kuriems taikomi sutrumpinti terminai. Juos Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kai kurių rūšių reikalavimais, kylantiems iš įvairių santykių. Šie terminai yra įvairaus ilgumo. LR CK 1.125 str. 3 d. numatyta, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. LR CK 1.125 str. 4 d. numatyta, kad trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. LR CK 1.125 str. numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas: 1. ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių);2. iešk…iniams dėl parduotų daiktų trūkumų;3. iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje (vienerių metų terminas – jeigu buvo siunčiamos užsienyje). LR CK 1.125 str. 7 d. numatyta, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudiminių santykių atsirandantiems reikalavimams. LR CK 1.125 str. 8 d. numatyta, kad trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kai pateikiama netinkamos kokybės produkcija, taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo. LR CK 1.125 str. 9 d. numatyta, kad penkeri metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išmokėjimo. Taigi kaip jau minėjau, specialieji, arba sutrumpinti, ieškininės senaties terminai nustatomi atskiromis reikalavimų, kylančių iš įvairių civilinių teisinių santykių, rūšims. Nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškininės senaties terminą šiems reikalavimams: 1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo; 2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų; 3) ieškiniams, pareiškiamiems dėl netinkamos kokybės produkcijos, taip pat dėl nekomplektinės produkcijos patiekimo; 4) ieškiniams dėl rangovo atlikto darbo trūkumų. Ieškiniams dėl pastatų ir įrengimų trūkumų taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškininės senaties terminas. Ieškiniams, kylantiems iš santykių tarp ryšių organizacijų ir klientų, yra nustatytas sutrumpintas 2 mėnesių ieškininės senaties terminas. Reikalavimams, kylantiems iš tarptautinėmis sutartimis reguliuojamų santykių, taikomi tarptautinėse sutartyse nustatyti ieškininės senaties terminai. Ieškininės senaties terminų nustatymas yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Ieškininė senatis nėra taikoma absoliučiai visiems santykiams.

Iš nurodytų pavyzdžių matome, kad sutrumpinti ieškinio senaties terminai daugiausiai taikomi esant teisiniams santykiams, kurių dalyviai yra organizacijos. Sutrumpintų ieškinio senaties terminų pagrindinis tikslas – stiprinti ūkinių sutarčių drausmę.

2.2. Ieškininės senaties termino eigos pradžia ir pabaiga

Tam, kad apskaičiuoti ieškinio senaties terminą, būtina nustatyti momentą, nuo kurio prasideda jo eiga. Ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. O teisė į ieškinį atsiranda tą dieną, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tokiu būdu teisės į ieškinį atsiradimo momentą, o drauge ir ieškininės senaties termino eigos pradžią, įstatymas sieja su subjektyviu kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, jog jo teisė yra pažeista.Šios taisyklės išimtis numato Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Galima apibendrinti, kad ieškinio senaties termino eigai prasidėti reikia dviejų momentų:1. Subjektinės teisės pažeidimo (objektinio momento);2. Kad ieškovas žinotų arba turėtų žinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektinio momento).Kai sutampa mano minėti momentai, nekyla papildomų neaiškumų. Jeigu subjektinis momentas nesutampa su objektiniu, tada įstatymas suteikia pirmenybę subjektiniam momentui. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma ta diena, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Daugumoje teisiniuose santykiuose (sutartinėse prievolėse) ieškinio senaties termino eigos pradžia sutampa su subjektinės teisės pažeidimu. Prievolėse įpareigoti asmenys teigiamus veiksmus privalo atlikti sutartyje arba įstatyme surodytais terminais. Prievolės dalyviai šiuos terminus žino. Įpareigotam asmeniui nustatytu terminu neįvykdžius numatytų veiksmų, kitas prievolės dalyvis žino, kad teisė pažeista. Tarkime, paskolos sutartyje nustatyta paskolą grąžinti iki 2003 m. kovo 23 d. Nustatytu terminu paskolos negrąžinus, ieškinio senaties termino eiga prasidės nuo 2003 m. kovo 24 d. Prievolėse, kuriose įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, kreditoriui teisė į ieškinį atsiranda nuo tada, kai skolininkas privalo prievolę įvykd…yti. Be to, jeigu iš įstatymo, sutarties ar prievolės esmės neišplaukia pareiga įvykdyti prievolę tuojau, skolininkui suteikiamas lengvatinis septynių dienų terminas. Jis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti. Atskirose sutartyse prievolei įvykdyti nustatytas ilgesnis lengvatinis terminas. Sudarius nuomos sutartį nenurodant termino, nustatytas vieno mėnesio, o nuomojant gyvenamąsias patalpas – trejų mėnesių lengvatinis terminas. Šiais atvejais ieškinio senaties eiga prasidės atitinkamai pasibaigus septynių dienų, vieno mėnesio bei trejų mėnesių terminui. Dažniausiai asmuo sužino apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kurią ji yra pažeidžiama. Nors galimi atvejai, kai nuo teisės pažeidimo momento iki sužinojimo apie teisės pažeidimą praeina tam tikras laiko tarpas. Tais atvejais, kai asmuo dėl savo nerūpestingo ar aplaidaus elgesio laiku nesužinojo apie savo teisės pažeidimą, teismas turi nustatyti momentą, kada rūpestingas, apdairus žmogus tokioje pat situacijoje turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.Aplinkybė, jog nėra žinomas konkretus asmuo, pažeidęs teisę, neturi reikšmės ieškininės senaties termino eigos pradžiai. Tačiau tokiu atveju negalima pareikšti ieškinio, nes nėra žinomas atsakovas. Dėl aptariamosios priežasties praleidus ieškininės senaties terminą, teismas turėtų jį pripažinti praleistu dėl svarbios priežasties, ir ieškininės senaties terminas turėtų būti atstatytas.Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai jos neįvykdymas pagal tą terminą reiškia kreditoriaus interesų pažeidimą. Vadinasi, suėjus prievolės įvykdymo terminui, prasideda ir ieškininės senaties terminas, nes kreditoriui yra žinomi prievolės įvykdymo terminai.Jeigu dėl atitinkamų santykių skolininkas privalo susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, ieškininės senaties terminas prasideda nuo to momento, kada kreditorius sužino apie skolininko atliktą uždraustą veiksmą.Jeigu teisiniai santykiai yra absoliutesni (nuosavybės), įpareigotų subjektų pareiga – susilaikyti nuo veiksmų, kurie asmens absoliutinę teisę. Ginant nuosavybės teisę, ieškininės senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo nuosavybės pažeidimą, pavyzdžiui, nuo tos dienos, kai savininkas sužinojo apie savo turto areštą.

Kol ši teisė nepažeista jokių reikalavimų neatsiranda. Panašiai yra ir su prievolėmis, kurios skolininką įpareigoja susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (tokių kaip literatūros kūrinio leidybos sutartyje autorius įsipareigoja nei pats, nei per kitą asmenį neleisti savo kūrinio negavęs rašytinio leidyklos sutikimo). Įpareigotam asmeniui pažeidus absoliutinę teisę arba prievolėje numatytą susilaikymo nuo tam tikrų veiksmų pareigą, kreditoriui atsiranda teisė į ieškinį. Bet ne visais atvejais kreditorius subjektinės teisės pažeidimo dieną sužino arba gali sužinoti. Apie subjektinės teisės pažeidimą sužinojus vėliau, ieškinio senaties termino eigai prasidėti reikalingi subjektyvūs ir objektyvūs momentai nesutampa. Jeigu apie teisės pažeidimą sužinoma ne tą pačią dieną, o praėjus tam tikram laikotarpiui, ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma ta diena, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pavyzdžiui, sužalojus asmenį, kad jis neteks darbingumo, gali išaiškėti tuo pačiu metu arba praėjus tam tikram laiko tarpui. Jeigu iš asmens buvo išieškotos sumos ne ginčo tvarka, tai ieškininės senaties terminas dėl nepagrįstai ne ginčo tvarka išieškotų sumų grąžinimo turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo gavo banko pranešimą apie tų sumų nurašymą ne ginčo tvarka.Ieškininės senaties terminas regresiniam ieškiniui pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie išieškojimą iš jo turto trečiojo asmens naudai.Teismas arba arbitražas, nagrinėdamas ieškinį dėl subjektinės teisės gynimo, remiasi prielaida, kad kreditorius apie savo teisės pažeidimą sužinojo a…r turėjo sužinoti pažeidimo metu. Jeigu kreditorius apie teisės pažaidimą sužinojo vėliau, jis turi teisę tai įrodyti, o skolininkas – tai ginčyti. Sprendžiant tokį klausimą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti neturi jokio reikšmės aplinkybė, kad ieškovas subjektinės teisės pažeidimo momentu ir dar kurį laiką nežinojo, koks konkretus asmuo pažeidė jo teisę. Ši aplinkybė gali turėti reikšmės tikrai pripažįstant, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 str. 2 d.). Jeigu prievolė turi būti vykdoma dalimis, pavyzdžiui, kas mėnesį suderėta patiekti nustatytą prekių kiekį, tai kiekvienam tokiam reikalavimui ieškininės senaties terminas skaičiuojamas atskirai, t.y. nuo to momento, kada kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti, jog skolininkas nevykdė prievolės dalies.Ieškininės senaties terminas dėl žalos, padarytos laikinai netekus darbingumo, išieškojimo skaičiuojamas nuo darbingumo netekimo dienos, o dėl pastovaus netekimo – nuo tos dienos, kurią nukentėjusysis neteko ankstesnio uždarbio arba nuo sveikatos praradimo dienos, jeigu nukentėjusysis negaudavo jokio uždarbio. Ieškininės senaties terminas dėl žalos, padarytos netekus maitintojo, išieškojimo skaičiuojamas nuo nukentėjusiojo mirties dienos.Įstatymai gali daryti išimtį iš bendros taisyklės, ieškininės senaties termino eigos pradžią nustatydami nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. LR CK 1.127 str., numatydamas bendrą ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taisyklę, leidžia įstatymuose tam tikrais atvejais numatyti kitokias ieškinio senaties termino eigos pradžiai nustatyti taisykles. Tokias išimtis iš bendros taisyklės numato keletas įstatymų. Pavyzdžiui, ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumo šešių mėnesių senaties termino eiga prasideda nuo pretenzijos pareiškimo dienos, o jeigu pretenzija nepareikšta arba jos pareiškimo laiko negalima nustatyti – nuo tos dienos, kurią pasibaigia terminai, nustatyti pretenzijoms dėl šių trūkumų pareikšti. Ieškiniams dėl rangovo atsakomybės ieškinio senatis prasideda nuo priėmimo į darbą dienos arba jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas, tai nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, o santykiuose tarp organizacijų – nuo tos dienos, kurią pastebėti trūkumai darbe (CK 6.667 str.).Jeigu yra nustatytos sankcijos už periodinius pažeidimus, pavyzdžiui, delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, tai kiekvienai dienai ieškininės senaties termino eiga pradedama skaičiuoti iš naujo. Asmenų pasikeitimas prievolėje įtakos ieškininės senaties eigai neturi.Ieškinio senaties terminas pasibaigia paskutinę termino dieną. Jis nustatomas laikantis terminų skaičiavimo taisyklių (CK 1.117 – 1.123 str. ). Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas ar arbitražas priima nagrinėti nepriklausomai nuo ieškininės senaties termino pasibaigimo. Jeigu skolininkas nereikalauja, teismas ar arbitražas turi ginti pažeistą teisę ir pasibaigus ieškininės senaties terminui.Teisės normos, nustatančios ieškininės senaties terminus, jų skaičiavimą, yra imperatyvinio pobūdžio. Todėl šalių susitarimu pakeisti ieškininės senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama. (išvadoms)Pasibaigus ieškininės senaties terminui, subjektinė teisė neišnyksta, o išnyksta tik teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą….2.3. Ieškinio senaties termino sustabdymasDaugumoje atvejų ieškinio senaties terminas eina nenutrūkdamas. Tačiau galimi atvejai, kada dėl įvairių priežasčių asmuo gali neturėti galimybės pareikšti ieškinį, nors apie savo teisės pažeidimą jis žinojo. Tokiais atvejais nėra pagrindo ieškininės senaties terminui priskirti ir tą laiko tarpą, per kurį objektyviai nebuvo įmanoma ginti savo teisių. Šiais atvejais įstatymas numato galimybę sustabdyti ieškinio senaties termino eigą. Ieškinio senaties sustabdymas yra laikotarpis, kuris dėl įstatyme numatytų aplinkybių neįskaitomas į senaties terminą. Tad laikas, kuris praėjo iki ieškininės senaties termino sustabdymo, turėtų būti įskaitoma į ieškininės senaties terminą, o laikas, kurį šis terminas buvo sustabdytas, į jį neturėtų įeiti. Išnykus aplinkybei, dėl kurios buvo sustabdyta ieškininė senatis, senaties terminas tęsiasi toliau.Vadinasi, ieškininės senaties termino sustabdymas turi būti suprantamas ne kaip laiko sustabdymas (nes to padaryti neįmanoma), o tik laiko tarpo, per kurį objektyviai nebuvo galima pareikšti ieškinio, neįskaitymas į ieškininės senaties terminą.Ieškinio senaties sustabdymą numato LR CK 1.129 str. Jis nustato, kad ieškinio senaties termino eiga sustabdoma esant tokioms aplinkybėms: 1) jeigu pareikšti ieškinį trukdė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga – potvynis, žemės drebėjimas, kitokios stichinės nelaimės, karo metu okupacija, ligos). Būtina sąlyga, kad asmuo apie šias aplinkybes nežinotų iš anksto ir neturėtų galimybės jų išvengti, t.y. būtini du kriterijai – aplinkybių neišvengiamumas ir nenugalimumas. 2) jeigu Lietuvos Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas – karo, stichinių nelaimių atveju);3) jeigu ieškovas arba atsakovas veikiančiame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, t.y. dalinyje, kuriame yra paskelbta karinė padėtis. Tokia situacija galima paskelbus šalyje karo padėtį arba atliekant faktinius karinius veiksmus, dalyvaujant JTO kariniuose daliniuose, kurie, palaikydami taiką, turi teisę atlikti karinius veiksmus;4) jeigu neveiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas. Kadangi pats neveiksnus asmuo negali ginti savo pažeistų teisių, o tą už jį daro globėjas, tai laikas, kol globėjas nėra paskirtas, į ieškininės senaties terminą neįskaitomas.5) Jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai;6) Jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis;7) Jeigu prievolės šalys yra tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai;8) Jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, veikimas. Tačiau vien šių aplinkybių ieškininės senaties terminui sustabdyti nepakanka. Būtina, kad jos atsirastų arba egzistuotų paskutiniuosius šešis ieškininės senaties termino mėnesius, o kai ieškininės senaties terminas trumpesnis negu šeši mėnesiai – per visą ieškinio senaties termino eigą. Priešingu atveju ieškovui lieka pakankamai laiko ieškiniui pareikšti ir nėra reikalo jo prailginti taikant senaties termino sustabdymo taisykles. Nuo tos dienos, kai išnyko aplinkybė, kuri buvo pagrindas sustabdyti ieškininę senatį, senaties terminas tęsiasi toliau, likusią termino dalį prailginant iki šešių mėnesių, o jeigu ieškininės senaties terminas buvo trumpesnis negu šeši mėnesiai – iki viso ieškininės senaties termino. (CK 1.129 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.129 str. nustato bendruosius ieškinio senaties termino eigos sustabdymo pagrindus. Atskiriems reikalavimams įstatymas numato ir kai kurias kitas aplinkybes, dėl kurių sustabdoma senaties termino eiga. Tai gali būti taikoma nukentėjusiųjų juridinių asmenų kreipimuisi į atitinkamą organą pensijai arba pašalpai skirti. Terminas sustabdomas iki pensijos arba pašalpos skyrimo arba atsisakymo jas skirti.2.4. Ieškinio senaties termino eigos nutraukimasIeškininės senaties termino nutraukimas – tai termino, suėjusio iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, eigos nutraukimas ir jo neįskaitymas į ieškininės senaties terminą. Išskyrus aplinkybes, dėl kurių terminas nutrūko, ieškinio senaties termino eiga prasideda iš naujo.Šiuo aspektu termino nutraukimas ir skiriasi nuo ieškinio senaties termino sustabdymo, nes nėra įskaitomas jau suėjęs terminas. Be to, nutraukus terminą, jo eiga prasideda iš naujo, o sustabdžius terminą, jis pasibaigus sustabdymui, tęsiasi toliau.Nutraukti galima tik tą ieškinio senatį, kurios terminas nėra pasibaigęs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.130 str. numato du pagrindus dėl kurio ieškinio senatis gali būti nutraukta. Tai yra:1. Ieškinio pareiškimas nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, kai buvo laikytasi žinybingumo, įstatymo nustatytos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos bei kitų ieškinio pareiškimo taisyklių. Tačiau teismingumo taisyklių pažeidimas negali būti laikomas ieškinio pareiškimo nustatytos tvarkos pažeidimu. Jeigu ieškininis pareiškimas buvo grąžintas ieškovui, tai tokie veiksmai ieškininės senaties termino eigos nenutraukia. Jos nenutraukia taip pat ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtu, pareiškimas. Jeigu ieškinys pareiškiamas nesilaikant tvarkos, jis nepriimamas nagrinėti arba paliekamas nenagrinėtas. Tada ieškinio pareiškimas nenutraukia ieškinio senaties termino eigos. Kitokia teisinės reikšmė bus palikus nenagrinėtą ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje. Šiuo atveju ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso nustatyta tvarka. Pagal LR CK 1.130 str. 5 d. palikus nenagrinėtą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ieškinio senatis nenutraukiama, o sustabdoma.Prieš ieškinį prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo ieškinys paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Pareiškus ieškinį, ieškininė senatis nutraukiama tiktai tų asmenų atžvilgiu, kurie nurodyti ieškininiame pareiškime kaip atsakovai. Kitų asmenų atžvilgiu ieškinio senatis laikoma nutraukta tą dieną, kada buvo pateiktas atitinkamas pareiškimas ir jeigu jis buvo priimtas. Jeigu byla sustabdoma, ieškinio senaties eiga prasideda iš naujo nuo jos sustabdymo dienos. Ieškinio senaties termino eiga nutraukiama pareiškimo dieną. Bylos proceso metu ieškinio senaties termino eiga nutrūksta, nes kompetentingas ginčą spręsti organas sprendžia valstybinės prievartos taikymo klausimą. Ieškinio senaties termino eiga iš naujo prasideda nuo tos dienos, kai teismas, arbitražas baigia gylą nepriimdamas sprendimo iš esmės. Vadinasi, ieškinio senaties termino eiga nutrūksta ieškinio pareiškimo dieną, o prasideda iš naujo tą dieną, kada ši byla baigta. Todėl ieškinio senaties termino eigos nutrūkimo momentas gali sutapti ir nesutapti su iš naujo prasidedančios ieškinio senaties termino eigos pradžia. 2. Jeigu įpareigotas asmuo atlieka veiksmus, liudijančius šį asmenį pripažįstant skolą. Prievolėse gali būti keletas skolininkų. Jeigu prievolė yra solidarinė, tai pareiškus ieškinį vienam solidariam skolininkui ieškinio senatis nutraukiama visiems solidariems skolininkams. Esant dalinei prievolei, ieškinio senatis nutraukiama pareiškus ieškinį kiekvienam šios prievolės skolininkui.Ginčuose, kuriuose bent viena iš šalių yra pilietis, ieškinio senaties terminas nutraukiamas be ieškinio pareiškimo, taip pat pripažįstant skolą. Skola gali būti pripažinta įvairiais būdais: prašant kreditorių atidėti skolos terminą, kai skolininkas įmoka dalį skolos. Atlikus tokius skolos pripažinimo veiksmus, ieškinio senaties termino eiga nutraukiama ir laikoma, kad ji prasideda iš naujo. Santykiuose tarp socialinių organizacijų pripažinus skolą ieškinio senaties termino eiga nenutraukiama. Tai nustatyta dėl to, kad taip nutraukus ieškinio senaties terminą būtų vilkinami socialinių organizacijų tarpusavio atsiskaitymai, silpnėtų planinė, finansinė ir sutartinė drausmė.2.5. Ieškinio senaties termino atnaujinimasGalimybė atnaujinti ieškininės senaties terminą yra, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbios priežasties, tai numato LR CK 1.131. str. 2 d. Įstatymas nepateikia svarbių priežasčių sąrašo. Ar priežastis svarbi, savo nuožiūra turi spręsti teismas ir arbitražas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minėtas atnaujinimo būdas taikomas atvejais, kada pareikšti ieškinį trukdo rimtos aplinkybės, kurių įstatymas nelaiko pagrindu ieškinio senaties terminui sustabdyti ar nutraukti. Senaties terminas atnaujinamas tada, kai jis jau yra pasibaigęs. Teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas privalo patikrinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Jeigu yra nustatoma, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, teismo, arbitražo arba trečiųjų teismo sprendimu jis yra atnaujinamas. Priežasčių, kurias reikėtų laikyti svarbiomis, įstatymas nenustato. Gali būti įvairios priežastys. Sprendime turi būti pripažinta, kad priežastis objektyviai kliudė nustatytu būdu pareikšti ieškinį. Tokia priežastimi gali būti sunki ilgalaikė liga, ilga komandiruotė ir pan. Ieškinio senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės taikomos bendriesiems ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams. Išimtis yra tik tie atvejai, kai sutrumpintiems ieškinio senaties terminams įstatymas nustato kitokias taisykles.2.6. Ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmėsIeškinio senaties termino pasibaigimo pasekmių bendras taisykles numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 str. 2 d., 1.131. ir 1.132 str. Ieškinio senaties terminui pasibaigus, išnyksta teisė į ieškinį materialine prasme. Taigi netenkama galimybės prievarta apginti pažeistą teisę. Pagal LR CK 1.131 str. 1 d. pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškiniui atmesti. Nustatant ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes, reikia skirti pagrindinius ir papildomus reikalavimus (netesybos, laidavimai ir pan.). Kiekvienu atveju ieškinio senaties terminai eina atskirai. Pagrindinis reikalavimas yra ginamas ir kai pasibaigia papildomo reikalavimo ieškinio senaties terminas. Teisė į papildomų reikalavimų gynybą, nors jų senaties terminas dar nėra pasibaigęs, išnyksta kartu su pagrindinio reikalavimo ieškinio senaties termino pasibaigimu. Ieškinio senaties terminui pasibaigus, neišnyksta teisė į ieškinį procesine prasme. Teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas privalo priimti reikalavimą apginti pažeistą teisę, nors ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą, patikrinama ar nėra aplinkybių, dėl kurių ieškinio senatis buvo sustabdyta, nutraukta arba praleista dėl svarbių priežasčių. Ieškinio senaties terminui pasibaigus, atimama galimybė apginti pažeistą teisę prievartos būdu. Tačiau jeigu skolininkas savanoriškai įvykdo savo pareigą (grąžina kreditoriui skolą, perduoda kreditoriui daiktą ir pan.) po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, jis neturi teisės reikalauti grąžinti tai kas įvykdyta. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad skolininkas įvykdymo momentu nežinojo apie senaties termino pasibaigimą (CK 1.133 str.). Ši taisyklė taikoma visiems civiliniams teisiniams santykiams, kurių bent vienas dalyvis yra pilietis. Santykiuose tarp organizacijų įvykdyti pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas , galima tiktai įstatymuose numatytais atvejais. Santykiams tarp organizacijų taikoma kitokia tvarka. Ją nustato ne Civilinio kodekso normos, o 1979 m. birželio 29 d. Buhalterinės apskaitos ir balansų nuostatai (Nr. 633) ir vėlesni jų pakeitimai. Atsižvelgiant į subjektus, šių nuostatų 53 ir 54 p. nustatomos dvejopos teisinės pasekmės, atsiradusios dėl piniginių sumų, kurioms išieškoti praleistas ieškinio senaties terminas. Kai nėra kontroliuojančių organizacijų, kurių bent viena būtų valstybinė, organizacija skolininkė neišieškotą ieškinio senaties terminu sumą privalo pervesti į biudžetą.3. ĮGYJAMOJI SENATIS Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtoji knyga reglamentuoja daiktinę ir nuosavybės teisę. Daiktai – dažniausias civilinės. teisės objektas. Daiktai – tai iš gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti materialaus pasaulio dalykai. Daiktas yra civilinės teisės objektu nepriklausomai nuo to ar turi savininką ar jo neturi.Nuosavybė – taip pat gali būti civilinės teisės objektu. Nuosavybė – tai daiktai arba turtas, kurie kam nors priklauso.Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato šiuos nuosavybės įgijimo pagrindus: pagal sandorius; pavedėjimu; pasisavinant vaisius ir pajamas; pagaminant naują daiktą; pasisavinant bešeimininkį daiktą; pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ar namines bites; pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; pasisavinant radinį, lobį; atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); įgyjamąja senatimi ir kitais įstatyme numatytais pagrindais. Nuosavybės teisė leidžia asmeniui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ar juo disponuoti. Savo referate aprašysiu nuosavybės įgijimą įgyjamąja senatimi .Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 str.) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos.Įgy¬ja¬mo¬sios se¬na¬ties pa¬grin¬di¬niai po¬žy¬miai yra: 1) daik¬to są¬ži¬nin¬gas įgi¬ji¬mas, 2) jo ne¬per¬trau¬kia¬mas val¬dy¬mas, ku¬ris tę¬sia¬si il¬gą lai¬ką, daž¬nai ta¬pa¬ti¬na¬mą su se¬na¬ties ter¬mi¬nu pa¬žeis¬tai nuo¬sa¬vy¬bės tei¬sei gin¬ti, 3) tik¬ro¬jo sa¬vi¬nin¬ko tei¬si¬nė ga¬li¬my¬bė pa¬si¬nau¬do¬ti sa¬vo daik¬tu, bet sa¬va¬no¬riš¬kas šios tei¬sės ne¬re¬a¬li¬za¬vi¬mas per tą lai¬ką, 4) įgy¬ja¬mo¬sios se¬na¬ties fak¬to pa¬tvir¬ti¬ni¬mas teis¬mi¬ne tvar¬ka.Daiktas yra įgyjamas įgyjamąja senatimi tada, kai fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai daiktą įgijęs bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą nekilnojamąjį daiktą valdęs ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustato teismas. Įgyjamąja senatimi asmens nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teises objektais. Ir priešingai įgyjamąja senatimi nuosavybės teise daiktai negali būti įgyti slaptai arba per prievartą užvaldant daiktą, nežiūrint ar tą daiktą minėtu būdu nori įgyti pats slaptai ar per prievartą užvaldęs asmuo ar per kitus asmenis. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4. 69 str. 2 d. Mano aprašoma įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. (LR CK 4.69 str. 3 d.)Įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas apibrėždamas įgyjamosios senaties sampratą, asmuo turi ne tik būti įsitikinęs, kad daiktas turi būti sąžiningai įgytas, tai reiškia, kad niekas daugiau be jo neturi į tą daiktą daugiau už jį teisių, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įsyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn. Taip pat Lietuvos Respublikos kodekse numatyta, kad jeigu atsitiktų taip, kad daikto dalis ar kelio dalys įgyto ar valdomos nesąži…ningai, tai netrukdo valdytojui įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti kitas tik sąžiningi įgytas ir valdomas daikto dalis. (LR CK 4.70 str. 2 d.). Jeigu nuosavybės valdymo teisė yra įgyjama per atstovą, tai sąžiningumo reikalaujam ir iš atstovo, ir iš atstovaujamojo. Taip pat apibrėžime sakoma, kad daiktas, įgyjamas pagal įgyjamąją senatį, turi būti nepertraukiamai valdomas, tai reiškia, kad asmuo daiktą turi nepertraukiamai valdyti nuo valdymo teisės įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. ( LR CK 4.71 str.). Gali atsitikti taip, kad per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tada tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Įgyjamosios senaties terminas gali būti sustabdytas tuo atveju, jeigu daikto, kuriam skaičiuojamas įgyjamosios senaties terminas, savininkas neturėjo teisinės galimybės įgyvendinti savo teisę į daiktą tol, kol yra kliūtis.

IŠVADOS

Ieškinio senatis stiprina juridinių ir fizinių asmenų sutartinę ir finansinę drausmę, skatina juridinius ir fizinius asmenis laiku atsiskaityti už perduotą produkciją, atliktus patarnavimus, imtis priemonių likviduoti debitorinį įsiskolinimą. Ieškinio senaties terminai drausmina civilinių teisinių santykių dalyvius, nes verčia laiku pareikšti ieškinius skolininkams. Nustatytais terminais pareiškus ieškinius netesyboms išieškoti, skatinama tinkamai įvykdyti prievoles, didinamas turtinių sankcijų efektyvumas.Šalių susitarimu pakeisti ieškininės senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką neleidžiama. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, subjektinė teisė neišnyksta, o išnyksta tik teisė į priverstinį pažeistos teisės gynimą. Santykiuose tarp socialinių organizacijų pripažinus skolą ieškinio senaties termino eiga nenutraukiama. Ieškinio senaties terminui pasibaigus, išnyksta teisė į ieškinį materialine prasme. Taigi netenkama galimybės prievarta apginti pažeistą teisę. Ieškinio senaties terminui pasibaigus, neišnyksta teisė į ieškinį procesine prasme. Santykiuose tarp organizacijų įvykdyti pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, galima tiktai įstatymuose numatytais atvejais.

Įgyjamoji senatis suteikia asmeniui gauti nuosavybės teisę į sąžiningai įgytą daiktą, nors fizinis ar juridinis asmuo nėra daikto savininkas. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustato teismas.