TURINYS
ĮVADAS 3
IEŠKINIO SENATIES SAMPRATA 4
IEŠKINIO SENATIES TERMINAI 4
IEŠKINIO SENATIES TAIKYMAS 8
IEŠKINIO SENATIES TERMINO PRADŽIA 8
IEŠKINIO SENATIES TERMINAS PASIKEITUS PRIEVOLĖS ASMENIMS 10
IEŠKINIO SENATIES TERMINO SUSTABDYMAS 10
IEŠKINIO SENATIES TERMINO NUTRAUKIMAS 12
IEŠKINIO SENATIES TERMINO PABAIGOS TEISINĖS PASEKMĖS 13
SUTRUMPINTŲ IEŠKINIO SENATIES TERMINŲ SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS 14
PASEKMĖS, ATSIRANDANČIOS SKOLININKUI ĮVYKDŽIUS PAREIGĄ PO TO, KAI IEŠKINIO SENATIES TERMINAS PASIBAIGĖ 15
REIKALAVIMAI, KURIEMS IEŠKINIO SENATIS NETAIKOMA 15
IEŠKINIO SENATIES TAIKYMAS PAPILDOMIEMS REIKALAVIMAMS 15
IŠVADOS 17
LITERATŪRA 18ĮVADAS
Savo darbe bandysiu trumpai apžvelgti ieškinio senaties termino sampratą, ieškinio senaties termino taikymą, ieškinio senatie stermino pradžią, sustabdymą ir nutraukimą, ieškinio termino pabaigos teisines pasekmes, sustrumpintus ieškinio senaties terminus, taip pat reikalavimus, kuriems ieškinio senatis netaikoma.
Rašydama šį darbą pasinaudojau Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kuris įsigaliojo nuo 2001 metų liepos 1 dienos. Parengiamieji šio teisės akto darbai vyko bene dešimt metų, kad naujojo Kodekso normos atspindėtų Lietuvios civilinės teisės ir pažangiausias užsienio valstybių privatinės teisės tradicijas.
Tačiau visos permainos visuomenės gyvenime atneša nemažai nesusipratimų. Todėl Civilinio kodekso komentaras parengtas turint tikslą, kad įgyvendinant civilinės teisės normas būtų išvengta neaiškumų, dviprasmybių, Kodekso nuostatų neteisingo interpretavimo. Civilinio kodekso komentaras nuo šiol yra Lietuvos teisės doktrinos dalis ir vienas iš Lietuvos civilinės teisės šaltinių. Šiuo teisės šaltiniu ir aš pasinaudojau rašydama savo darbą.IEŠKINIO SENATIES SAMPRATA
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
Šią Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ieškinio senaties sąvoką reikia suprasti kaip laiką, per kurį asmuo gali priverstinai, tai yra valstybės padedamas, apginti savo pažeistas teises. Ieškinio senatis nėra laikas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Net ir pasibaigus įstatymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, kadangi teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos, kadangi teisė į gynybą ir teisė kreiptis į teismą yra savarankiškos, viena nuo kitos nepriklausomos teisės. Civilinio kodekso 1.126 straipsnyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nors ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik ginčo šalies reikalavimu, o CK 1.131 straisnio 2 dalyje nurodyta, kad būtina atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir ginti pažeistą teisę, jeigu teismas pripažįsta ieškinio senaties terminą praleidus dėl svarbios priežasties. Dėl šios priežasties ieškinio senaties terminas priskirtinas prie atnaujinamųjų terminų. Ieškinio senaties terminą, kaip atnaujinamąjį terminą, būtina skirti nuo naikinamojo termino, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga ir kurio teismas negali atnaujinti.
Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Taigi ieškinio institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo, t.y. abiejų šalių interesais.IEŠKINIO SENATIES TERMINAI
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Jis yra ilgiausias iš visų CK nustatytų ieškinio senaties terminų ir taikomas visiems civiliniams teisiniams reikalavimams, išskyrus tuos, kuriems CK ir kiti LR įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus arba nurodo, kad ieškinio senatis netaikoma. Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma, išvardyti CK 1.134 straipsnyje.
Atskirų rūšių reikalavimams LR CK kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą nustato, pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymas. Šio įstatymo 74 str. 1 d. nurodyta, kad ieškinius, kylančius iš vežimo kabotažu, galima pareikšti per šešis mėnesius nuo dienos, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį.
Sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Iš CK 6.947 straipsnio 1 dalies matyti, kad konkursas skelbiamas turint tikslą nustatyti asmenį, kuris pateiks geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą, geriausiai atliks tam tikrą darbą arba pasieks geriausią kitokį konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą. Asmuo, geriausiai atlikęs tam tikrą darbą arba pasiekęs geriausią kitokį konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą, turi teisę į konkurso organizatoriaus nurodytą rezultatą, turi teisę į konkurso organizatoriaus pažadėtą atlyginimą, o asmuo, pateikęs geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą, turi teisę, kad jam būtų suteikta speciali teisė. Minėti asmenys, kuriems nesumokamas pažadėtas atlyginimas, nesuteikiama speciali teisė, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai tai turėjo būti padaryta, turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Šis terminas tip pat taikomas, kai konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję šalys.
Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Atsižvelgiant į CK1.127 straipsnio 1 dalį , šis sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmuo, kurio teisės pažeistos juridinio asmens organo sprendimu, sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje ieškiniams dėl juridinių asmenų organų sprendimų, kurie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, nustatytas trijų mėnesių senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata vertintina kaip specialioji norma CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos atžvilgiu.
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas:
1) ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo;
2) ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų.
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiškė reikalavimus dėl parduoto daikto trūkumų. Pagal CK 6.338 straipsnio nuostatas, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato ko kita. Tokius reikalavimus pareiškėjas gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas pareikšti reikalavimus dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos. Todėl, kai pirkėjas per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino, nepareiškė reikalavimų dėl parduoto daikto trūkumų arba kai negalima nustatyti tokių reikalavimų pare…iškimo dienos, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ,taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti praėjus dvejiems metams nuo daikto perdavimo dienos, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatyta, kad protingas terminas pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų buvo trumpesnis nei dveji metai. Taip pat minėtas terminas gali būti trumpesnis nei dveji metai daiktams, kuriems nustatytas kokybės garantijos terminas, ir daiktams, kuriems nustatytas tinkamumo naudoti terminas. Jeigu sutartis ar įstatymai nustato, kad pirkėjas neturi teisės pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo daikto perdavimo dienos.
Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su kientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. Galiojantys ryšių įmonių santykius su klientais reglamentuojantys įstatymai nenustato sutrumpintų komentuojamoje dalyje nurodytų ieškinio senaties terminų. Pavyzdžiui, 1999 m. balandžios 15 d. Pašto įstatymas nustato terminą pateikti pretenzijas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą ar siuntinį, juose siųstų daiktų dingimą, trūkumą ar apgadinimą – jis yra šeši mėnesiai nuo išsiuntimo dienos.
Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Pagrindinis iš jų yra draudėjo pareikštas draudikui reikalavimas išmokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytam draudiminiam įvykiui. Tačiau iš draudimo teisinių santykių gali atsirasti ir kitų reikalavimų, kuriems taip pat taikomas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas. Pavydžiui, tokį sutrumpintą terminą būtina taikyti išieškant iš draudėjo nuostolius, kuriuos draudikas patyrė dėl to, kad draudėjas laiku nepranešė draudikui apie galiojant draudimo sutarčiai iš esmės pasikeitusias joje numatytas aplinkybes, dėl kurių padidėjo ar galėjo padidėti draudimo rizika. Tačiau sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas nebus taikomas subrogacijos atveju draudikui išieškant iš už žalą atsakingo asmens draudėjui išmokėtas sumas, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokia nuostata paaiškinama tuo, kas tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, o subrogacijos būdu draudikui pereina būtent draudėjo teisės į žalos atlyginimą.
Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šis reikalavimas turėtų būti taikomas esant tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei. Taip pat šis trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas pareikšti reikalavimus atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Tačiau CK arba kiti įstatymai gali nustatyti kitokius sutrumpintus terminus pareikšti reikalavimus atlyginti padarytą žalą.
Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kitokios periodinės išmokos gali būti, pavyzdžiui, atlyginimas pagal franšizės sutartį, jeigu nustatyta, kad jis mokamas periodiškai, darant sutartyje nustatyto dydžio atskaitymus iš naudotojo gaunamų pajamų.
Reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi LR CK šeštojoje knygoje “Prievolių teisė” nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Pavyzdžiui, CK 6.667 straipsnyje, reikalavimams, kylantiems pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumų, nustatytas vienų metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nurodytas išim…tis. Jeigu, pagal rangos sutartį, darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą, o kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir per jį buvo pareikšta apie trūkumus, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Tai, per kiek laikonuo tada, kai priimtas darbų rezultatas, bus galima pareikšti ieškinį dėl atliktų darbų trūkumų, priklauso ir nuo nustatyto reikalavimo pašalinti trūkumus termino.
Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatyme sakoma, kad ieškinius, kylančius iš vežimo kabotažu, galima pareikšti per šešis mėnesius nuo dienos, kai atsirado pagrindas pareikšti ieškinį. Tame pačiame įstatyme nustatyta, kad teisė patenkinti privilegijuotus reikalavimus baigiasi praėjus vieniems metams nuo privilegijuoto reikalavimo teisės atsiradimo dienos. Kelių transporto kodekse nurodyta, kas pareikšti ieškinį, kylantį iš vežimo sutarties, nustatomas dvejų metų senaties terminas.
Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama. Tai nustatančios normos yra imperatyvios.IEŠKINIO SENATIES TAIKYMAS
Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senatis pasibaigė. Dažnai nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas, o tam reikia ištirti bylos aplinkybes. Be to, praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Dažniausiai taikyti ieškinio senatį reikalauja skolininkas, nors galimi tvejai, kai ją taikyti gali būti suinteresuota ir kita ginčo šalis. Aišku, teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti pareiškiamas iki teismui išeinant į pasitarimo kambarį priimti sprendimo, tačiau tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme toks reikalavimas nebuvo pareikštas, jo negalima reikšti nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka. Teismas, esant reikalavimui taikyti ieškinio senatį, privalo patikrinti, ar šis terminas tikrai yra praleistas.
Draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį, nes jeigu nebūtų tokio draudimo, tai, iš anksto atsisakius taikyti ieškinio senatį, kita teisinio santykio šalis nebūtų suinteresuota operatyviau ginti savo pažeistų teisių, kontroliuoti įsipareigojimų vykdymo. Dėl to turtiniai santykiai taptų nestabilūs ir neaiškūs, praėjus daug laiko būtų sunkiau nustatyti faktines bylos aplinkybes, kartu sumažėtų galimybių apginti pažeistą teisę.IEŠKINIO SENATIES TERMINO PRADŽIA
Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nutatato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisė pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginri savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti tą pačią dieną, kai ji buvo pažeista, tačiau šis momentas gali nesutapti, t.y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Šiuo atveju tokiam asmeniui įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista. Tačiau siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią būtina išsiaiškinti, ar asmuo apie pažeistą teisę vėlai sužinojo ne dėl savo nerūpestingumo ir aplaidaus elgesio, t.y. privalu išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Asmens teisių pažeidimo diena ir sužinojimo apie tų teisių pažeidimą diena dažniausiai nesutampa, kai pažeidžiamos daiktinės teisės.
Tiek LR civilinis kodeksas, tiek ir kiti LR įstatymai gali nustatyti bendrosios taisyklės, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, išimtis. Pavyzdžiui, Prekybinės laivybos įstatymas nustato, kad reikalavimams, kylantiems iš krovinių gabenimo ar bagažo vežimo jūra tarptautinio susiekimo reisu, taip pat reikalavimams sumokėti dispašą arba demeredžą, ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo krovinių ar bagažo išdavimo dienos.
Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pavyzdžiui, CK 6.652 straipsnyje sakoma, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šiuo atveju, rangovui pažeidus darbų atlikimo terminą, ieškinio senaties terminas prasidės nuo darbų pabaigos dienos.
Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas dažniausiai prasidės net anksčiau nei terminas įvykdyti prievolę, nes daugeliu atvejų įstatymai nustato tam tikrą laiką, per kurį skolininkas kreditoriaus reikalavimu privalo įvykdyti prievolę, kai šios įvykdymo terminas nenustatytas. Pavyzdžiui, CK 6.359 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daiktus, kurių pristatymo pirkėjui terminas sutartyje nenustatytas, būtina pristatyti per protingą terminą pardavėjui gavus tokį pirkėjo reikalavimą.
Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką. Tokiu atveju nuo šio momento trečiasis asmuo tampa skolininko kreditoriumi, t.y. įgyja reikalavimo teisę, kartu nuo šio momento prasideda ir ieškinio senaties terminas.
Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, jeigu kaip sankcija už periodinius pažeidimus yra skaičiuojami kiekvienos praleistos dienos delspinigiai, tai kiekvienos dienos iškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.IEŠKINIO SENATIES TERMINAS PASIKEITUS PRIEVOLĖS ASMENIMS
Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Vadinasi, ieškinio senatis pareikšti ieškinį naujajam skolininkui (buvusio skolininko teisių perėmėjui) prasideda nuo kreditoriaus teisės į ieškinį ankstesniajam skolininkui atsiradimo dienos. Ieškinio senaties pareikšti ieškinį naujajam skolininkui skaičiavimo tvarka irgi bus tokia pati kaip ir ieškinio pareikšti ieškinį buvusiam skolininkui skaičiavimo tvarka. Įstatymai gali nustatyti, kad prievolės asmenų pasikeitimas pakeičia ieškinio senaties terminą ir (ar) jo skaičiavimo tvarką.IEŠKINIO SENATIES TERMINO SUSTABDYMAS
Sustabdžius ieškinio senaties terminą, laikas, kurį šis terminas buvo sustabdytas, neįskaitomas į ieškinio senaties terminą, t.y. ieškinio senaties terminas prasitęsia laikotarpiu, kuris lygus sustabdymo laikotarpiu. Aplinkybės kurios yra pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą, yra tokios, kurioms esant asmuo negali pareikšti ieškinio, taigi ir ginti savo pažeistų teisių.
Ieškinio senaties terminas sustabdomas:
1. jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga). Nenugalimos jėgos (force majeure) samprata pateikta CK 6.212 straipsnyje, kuris nustato, kad force majeure sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima numatyti arba išvengti nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Tokia nenugalima jėga gali būti karas, maištas ir revoliucija, piratavimas, sabotažas, stichinės nelaimės: smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, potvyniai, žaibai, sprogimai ir panašiai. Siekiant nustatyti, ar nepaprastas įvykis laikytinas nenugalima jėga, kiekvienu atveju reikia vertinti pagal konkrečias vietos sąlygas.
2. jeigu Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas (moratoriumas). Prievolių vykdymas atidedamas labai retai ir tik esant ypatingomis sąlygomis, pavyzdžiui, karo, stichinių nelaimių atveju.
3. jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis. Karinė padėtis dalinyje gali būti paskelbta ne tik karo, bet kitais atvejais, kai atliekami faktiniai karo veiksmai, pavyzdžiui, dalyvaujant JTO kariniuose daliniuose, kurie turi teisę atlikti karo veiksmus palaikydami taiką.
4. jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas sustabdomas dėl to, kad neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo negali tinkamai sau atstovauti ir ginti savo pažeistų teisių. Siekiant sudaryti galimybę tokiems asmenims ginti savo pažeistas teises. Skiriami atitinkamai globėjai ar rūpintojai, o laikas, iki jie bus paskirti, į ieškinio senaties terminą neįskaitomi.
5. jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai. Ši ieškinio senaties termino aplinkybė numatyta dėl to, kad artimi šalių santykiai vienam sutuoktiniui trukdo pareikšti kitam sutuoktiniui ieškinį dėl prievolės vykdymo. Kad nutraukus santuoką būtų sudaryta galimybė buvusiam sutuoktiniui ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl prievolės, atsiradusios santuokos laikotarpiu, vykdymo, ir nustatoma minėta iškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė.
6. jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis. Ši ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė numatyta dėl to, kad globotinis neturi galimybės ginti globėjo veiksmais (neveikimu) pažeistų savo teisių, o globėjas neturi galimybės ginti globotinio veiksmais (neveikimu) pažeistų savo teisių, kol tarp jų yra globos santykiai, nes būtent globėjas turėtų atstovauti globotiniui ginant šio teises. Taigi susidarytų padėtis, kad jis atstovautų abiem prievolės šalims, o tai neleidžiama. Tik paskyrus kitą globėją ar globotiniui tapus veiksniam, jis įgyja realią galimybę ginti buvusio globėjo pažeistas savo teises. Tokia pati padėtis yra ir tuo atveju, kai prievolės šalys yra rūpintojas ir rūpintinis.
7. jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai. Ši ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė numatyta dėl to, kas tėvai, pagal įstatymus atstovauja savo nepilnamečiams vaikams. Nenumačius šios ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybės, susidarytų tokia pti padėtis, kaip jau minėtuose atvejuose, kai prievolės šalys yra globėjas ir globotinis arba rūpintojas ir rūpintinis.
8. jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo santykius, veikimas. Ši ieškinio senaties termino sustabdymo aplinkybė numatyta dėl to, kad, sustabdžius įstatymo ar kito ginčo santykius reguliuojančio teisės akto galiojimą, išnyksta galimybė asmenims ginti savo pažeistas teis…es teisės akto sustabdymo laikotarpiu, nes sustabdyto ginčo santykius reglamentuojančio teisės akto nuostatų negalima taikyti, o įstatymo ar teisės analogija šiuo atveju negalima.
Ieškinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, kai anksčiau nurodytos aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniais šešiais ieškinio senaties termino mėnesiais, o kai tas terminas yra trumpesnis kaip šeši mėnesiai, – visą ieškinio senaties laiką. Iš šios įstatymų leidėjo nuostatos galima daryti išvadą, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (jeigu jis nėra trumpesnis negu šeši mėnesiai) būtinas ir pakankamas pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo.
Nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybė, buvusi pagrindas ieškinio senaties terminą sustabdyti, senatie sterminas tęsiasi toliau. Šiuo atveju likusi termino dalis prailginama iki šešių mėnesių, o jeigu ieškinio senaties terminas trumpesnis negu šeši mėnesiai, – iki viso ieškinio senatie stermino. Įvertinant tai, kad aplinkybė, buvusi pagrindas sustabdyti ieškinio senaties terminą, galėjo atsirasti likus gana mažai laiko iki ieškinio termino pabaigos, minėta nuostata sudaroma galimybė asmeniui pareikšti ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo per šešis mėnesius (jeigu ieškinio senaties terminas nėra trumpesnis negu šeši mėnesiai).IEŠKINIO SENATIES TERMINO NUTRAUKIMAS
Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, kai buvo laikytasi žinybinio priklausymo, įstatymo nustatytos išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir kitų ieškinio pareiškimo taisyklių. Teisminio priklausymo taisyklių pažeidimas negali būti laikomas ieškinio pareiškimo nustatytos tvarkos pažeidimu. Specialios ieškinio senaties termino nutraukimo taisyklės nustatytos CK 6.16 straipsnio 1 dalyje. Pareiškus ieškinį, ieškinio senatis nutraukiama tik tų asmenų atžvilgiu, kurie ieškinio pareiškime nurodyti kaip atsakovai.
Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Tai gali būti patys įvairiausi veiksmai, iš kurių kreditorius suvoktų, kad skolininkas pripažįsta prievolę. Pavyzdžiui, skolininkas gali prašyti atidėti prievolės įvykdymo terminą, gali mokėti palūkanas ar net iš dalies įvykdyti prievolę, taip pat gali pripažinti skolą raštu ar žodžiu ir pranešti apie tai tiek kreditoriui, tiek trečiajam asmeniui, jeigu kreditorius nežino apie šiuos veiksmus.
Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Šitai yra galima, pavyzdžiui, kai kreipiamasi dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to pateis dalyko, bet kitu pagrindu. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas.
Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo kaltės. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad pareiškimas paliktas nenagrinėtasdėl ieškovo kaltės, kai ieškovas, kreipęsis į teismą, gavęs šaukimą, bet neprašęs nagrinėti bylos jam nesant ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikęs dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą į teismą, neatvyko į teismo posėdį. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Pavyzdžiui, pareiškus ieškinį ieškinio senaties terminas nenutruksta, jeigu ieškinio pareiškimas grąžinamas, nes nepašalinti jo trūkumai. Ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas reiškia, kad jis atsisako ginti savo pažeistas teises, nes, teismui priėmus ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą, byla nutraukiama ir ieškovui nebeleidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dlyko ir tuo pačiu pagrindu.
Jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Ši nuostata faktiškai įtvirtina ieškinio senaties termino sustabdymą, kuris trunka nuo ieškinio pareiškimo baudžiamojoje byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IEŠKINIO SENATIES TERMINO PABAIGOS TEISINĖS PASEKMĖS
Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, jog pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga, o tai galima padaryti nagrinėjant bylą. Tačiau teismas negali atsisakyti priimti asmens pareiškimo motyvuodamas tuo, kad terminas praleistas. Tačiau nagrinėdamas bylą nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas atmeta ieškinį net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti, jeigu šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį.
Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis gali būti pripažinta sunki asmens liga, neraštingumas ir panašiai, jeigu tai realiai trukdė asmeniui laiku pareikšti ieškinį. Taigi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis galima pripažinti svarbiomis tik jeigu jos yra susijusios su ieškovo asmeniu. Todėl kai ieškovas yra juridinis asmuo, šie atvejai netaikytini, nes juridinis asmuo paprastai turi ne vieną, o kelis valdymo organus. Be to, fizinio asmens liga pti savaime nėra svarbi termino praleidimo priežastis, nes ieškinį galima preikšti per atstovą, ieškinio pareiškimą teismui galima pateikti raštu ir panašiai. Ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, teismas nustato nagrinėdamas ginčą iš esmės, nes tik tokiu būdu įmanoma išsiaiškinti visas terminui atnaujinti reikšmingas aplinkybes. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, būtina turėti omenyje ieškinio senaties termino paskirtį ir jo trukmę. Pavyzdžiui, bendrąjį dešimties metų senaties terminą galima atnaujinti tik išimtiniais atvejais. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kada tos aplinkybės atsirado – termino pradžioje ar pabaigoje.
Nuosavybės teisės klausimai dėl turto, kuriam išreikalauti praleisti ieškinio senaties terminai, sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos ketvirtosios knygos normas. CK 4.96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad per trejus metus nuo daikto praradimo momento savininkas gali išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo kilnojamąjį daiktą, jeigu įgijėjas jį atlygintinai įgijo iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir jeigu daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas.SUTRUMPINTŲ IEŠKINIO SENATIES TERMINŲ SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
Ieškinio senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai nustatyti CK, juos taip pat gali nustatyti kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, pavyzdžiui, konkrečių transporto rūšių kodeksai. Jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai konkrečių rūšių reikalavimams nustato tik pačius sutrumpintus ieškinio senaties terminus, tačiau nereglamentuoja jų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, tai tokiems sutrumpintiems ieškinio senaties terminams bus taikomos CK 1.129-1.131 straipsnių taisyklės.PASEKMĖS, ATSIRANDANČIOS SKOLININKUI ĮVYKDŽIUS PAREIGĄ PO TO, KAI IEŠKINIO SENATIES TERMINAS PASIBAIGĖ
Skolininkas, įvykdęs pareigą po to, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, neturi teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors vykdydamas jis ir nežinojo, kad senaties terminas yra pasibaigęs. Pasibaigęs ieškinio senaties terminui neišnyksta skolininko pareiga įvykdyti prievolę, tačiau kreditorius praranda teisę reikalauti įvykdyti prievolę teismine tvarka. Todėl, kai skolininkas įvykdo pareigą pasibaigus ieškinio senaties terminui, negalima pripažinti, kad įvykdžius šią prievolę gautas turtas yra kreditoriaus įgytas be pagrindo. Skolininkas šiuo atveju negali reikalauti grąžinti to, kas įvykdyta.REIKALAVIMAI, KURIEMS IEŠKINIO SENATIS NETAIKOMA
Ieškinio senatis netaikoma:
1)iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams (pavyzdžiui, reikalavimams ginti teisę į vardą, garbę ir orumą), išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
2)indėlininkų reikalvimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas. Banko indėliu sutartis reglamentuojama CK XLIV skyriuje. Jeigu indėlininkas nereikalauja išmokėti terminuoto indėlio pasibaigus jo terminui ar susidaro kitos sutartyje numatytos aplinkybės, tai sutartis pripažįstama pratęsta indėlio iki pareikalavimo sąlygomis, jeigu ji nenustato ko kita. Vadinasi, indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius ieškinio senaties terminas net negali prasidėti. Neišmpokėtų palūkanų suma indėlis padidinamas, o palūkanos skaičiuojamos nuo padidėjusios sumos. Išmokant indėlį kartu išmokamos iki to momento priskaičiuotos palūkanos. Vadinasi, ieškinio senatis netaikoma indėlininkų reikalavimams išmokėti ne tik indėlius, bet ir palūkanas.
3)kitų įstatymų nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams.IEŠKINIO SENATIES TAIKYMAS PAPILDOMIEMS REIKALAVIMAMS
Pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai (netesybos, įkeitimas, laidavimas, rankpinigiai, hipoteka ir kt.), nors jų senaties terminas dar nebūtų pasibaigęs. Tokia nuostata įtvirtinta dėl to, kad papildomi reikalavimai priklauso nuo pagrindinių reikalavimų. Tačiau tai, kad baigėsi papildomam reikalavimui nustatytas ieškinio senaties terminas, nekliudo ginti pagrindinio reikalavimo, jeigu šiam nustatytas ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.IŠVADOS
Taigi, ieškinio senatis nėta toks jau paprastas civilinės teisės institutas, kaip gali atrodyti iš pirmo karto. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyta išimčių, ypatingų atvejų, kai ieškinio senaties terminas yra trumpesnis arba visai yra netaikomas. Bendrasis ieškinio senaties terminas terminas yra dešimt metų. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai gali būti: vieno mėnesio (iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams), trijų mėnesių (reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais), šešių mėnesių (ieškiniams dėl netesybų, dėl parduotų daiktų trūkumo, taip pat kai kuriems kitiems ieškiniams), vienerių metų (iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, trejų metų (reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo), penkerių metų (reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo). Iš krovinių, keleivių ir bagažo vežimo atsirandantiems reikalavimams taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose (įstatymuose) nustatyti ieškinio senaties terminai. Šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama. Ieškinio senatį teismas taiko tik ginčo šalies reikalavimu, o reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis iš viso netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, indėlininkų reikalavimams išmokėti indėlius, padėtus į banką ar kitas kredito įstaigas, bei kitais įstatymų nustatytais atvejais ir kitais reikalavimais.
Ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią ir tvarką, taip pat ieškinio senaties termino sustabdymą bei nutraukimą savo darbe apibūdinau gan detaliai.LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Kaunas, 2001;
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, Vilnius, 2001.