KAUNO KOLEGIJA EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS TEISĖS KATEDRA
Civilinio proceso teisės referatas
IEŠKINIO SĄVOKA IR TURINYS
Kaunas 2004 TURINYS
ĮVADAS 31. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IRRŪŠYS……………………………………………………………..….42. IEŠKINIO ELEMENTAI 9 2.1 IEŠKINIO DALYKAS 9 2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS 103. IEŠKINIO KEITIMAS 124. IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS 155. TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ IR TEISĖ Į IEŠKINIO PATENKINIMĄ 196. ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAS 23 6.1 PRIEŠINIS IEŠKINYS 24 6.2 ATSIKIRTIMAI Į IEŠKINĮ 25 6.3 ATSILIEPIMAS Į IEŠKINĮ 26IŠVADOS 28LITERATŪRA 29 ĮVADAS
Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtispriemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Tai jis gali padarytipaduodamas ieškinį. Ieškinys – vienas iš pagrindinių civilinių teisiųgynimo būdų. Teisė į ieškinį materialine ir procesine prasme.Nagrinėjamo darbo objektas: Ieškinio sąvoka ir turinys. Darbo tikslai išnagrinėti ir aptarti: ✓ Ieškinių rūšys. Grupės ieškinys. ✓ Ieškinio elementai. Ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas. ✓ Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, ieškininių reikalavimų padidinimas ir sumažinimas, ieškinio atsiėmimas, ieškinio atsisakymas ir ieškinio pripažinimas. ✓ Atsakovo interesų gynimo būdai: atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinis. ✓ Atsakovo atsiliepimas į pareikštą ieškinį. ✓ Taikos sutartis. 1. IEŠKINIO SĄVOKA, REIKŠMĖ IR RŪŠYS
Galimi įvairūs subjektinės teisės gynimo būdai ir priemonės,pavyzdžiui, suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teisėspažeidėją su reikalavimu grąžinti skolą, gali pareikšti jam pretenziją arkreiptis į atitinkamas institucijas, kurių kompetencijai priklauso spręstiginčą, ir t.t. Reikalavimas, pareikštas tiesiogiai teisę pažeidusiamasmeniui, dar nėra ieškinys. Beveik visų valstybių civilinio procesoįstatymuose aiškiai atribojami ieškinys (angl. Action; pranc. action; vok.Klage ), paprastai suprantamas kaip kreipimasis su reikalavimu į teismą, irreikalavimas (angl. claim), pareiškiamas ne teismo tvarka. Kad materialusisteisinis reikalavimas, kylantis iš ginčijamų materialiųjų teisiniųsantykių, taptų ieškiniu, būtina laikytis tam tikrų įstatyme nurodytųtaisyklių. Pažymėtina, kad vienos ieškinio sąvokos nėra. Įvairios teisės doktrinos ieškinį apibūdina labai skirtingai.Pavyzdžiui, vieni ieškinį laiko ieškovo veiksmu, kai ginčas dėl teisėsperduodamas spręsti teismui (šiuo atžvilgiu ieškinys yra tik procesinėpriemonė pradėti civilinį procesą). Kitur (pvz; Prancūzijos CPK 30 str.)ieškinys apibrėžiamas kaip reikalavimo teisės subjekto teisė būtiišklausytam iš esmės ir reikaluti, kad teismas iš esmės nuspręstų, joreikalavimas yra pagrįstas ar ne. Treti mano, kad ieškinys yra pačiosmaterialiosios subjektinės teisės įgyvendinimas teismo tvarka, t.y. patiginama subjektinė teisė[1]. Kaip nurodoma CPK 5 straipsnio trečiojoje dalyje, teismas imasinagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta joteisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą. Ieškinio teisenosbylose paduodami ieškinio pareiškimai. Įstatymas (CPK 135 str.) reikalauja,kad ieškovas ieškinio pareiškime, be bendrųjų duomenų, kurie privalo būtinurodyti kiekviename procesiniame dokumente (CPK 111str.), nurodytųieškinio sumą, savo reikalavimą (ieškinio dalyką), aplinkybes, kuriomisgrindžiamas reikalavimas (faktinį ieškinio pagrindą), ir įrodymus,patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Tiek ieškovo reikalavimas,tiek to reikalavimo pagrindimas yra materialiojo teisinio pobūdžioieškiniai. Reikalavimas kyla iš materialiosios subjektinės teisės, jisadresuojamas ir atsakovui, ir teismui. Pavyzdžiui, ieškovas nurodo: „Prašauteismą išieškoti iš atsakovo padarytą žalą“. Aplinkybės, kuriomis ieškovasgrindžia savo reikalavimą, taip pat yra materialiojo teisinio pobūdžio –jos yra tam tikri juridiniai faktai, su kuriais materialiosios teisėsnormos sieja atitinkamų materialiųjų teisinių santykių atsiradimą,pasikeitimą ar nutrūkimą. Tad ieškinio esmę ir turinį sudaro materialiojo teisinio pobūdžioelementai. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ieškinys yra materialiosiosteisės institutas. Nei pats reikalavimas, nei jo pagrindimas, neįgiję tamtikros procesinės formos, ieškiniu savaime netampa. Apie ieškinį galimakalbėti tik kai jo turinys įgauna procesinę teisinę formą, t.y. kaikreipimasis į teismą išoriškai išreiškiamas nustatyta tvarka surašytuieškinio pareiškimu. Taigi ieškinio turinys yra materialiojo teisiniopobūdžio, o jo išorinė forma – procesinio teisinio pobūdžio. Kreipimasis įteismą ieškiniu laikomas tik tada, kai jo tiek turinys, tiek forma atitinkaįstatymo nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, kreipimasis nepripažįstamasieškiniu, kai nenurodytas konkretus reikalavimas ar nėra tokio reikalavimopagrindimo. Įvertinus pateiktus motyvus, ieškinį galima apibūdinti kaipsuinteresuoto asmens konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą ir nustatytaprocesine tvarka pateikiamą kreipimąsi į teismą su reikalavimu apgintipažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę. Ieškinio institutas yra neginčijamas glaudaus materialiosios irproceso teisės ryšio pavyzdys. Tik materialiąja teisine ieškinio turinioprigimtimi galima paaiškinti ieškovo galimybę atsisakyti ieškinio, keistijo elementus, kitaip veikti proceso eigą. Procesinė teisinė ieškinioprigimtis padeda paaiškinti tokius institutus kaip atsisakymas priimtiieškinio pareiškimą, ieškinio pareiškimo trūkumų šalinimas, ieškinioatsiėmimas ir kitus. Ieškiniai gali būti klasifikuojami į rūšis pagal įvairiuskriterijus. Jau romėnų teisėje buvo žinomas ieškinių klasifikavimas į trisrūšis: ➢ Actio in personam ➢ Actio in rem ➢ Actio mixta; Ieškinys, kuriuo siekiam išreikalauti iš kito asmens jo turimąturtą ar daiktą, vadintas actioin rem. Ieškinys, pareikštas asmeniuisiekiant patraukti jį atsakomybėn, vadintas actio in personam. Mišriuieškiniu laikytas ieškinys, turintis abiejų pirmųjų ieškinių bruožų. Pagal materialiųjų teisinių santykių, iš kurių yra kilęs ginčas,taigi ir ieškinys, pagal pobūdį ieškiniai gali būti skirstomi: ➢ Kylančius iš deliktinių, t.y. nesutartinių, teisinių santykių (lot. Actio ex licto) ➢ Ieškinius, kylančius iš kvazisutartinių santykių (lot. Actio ex quasi contractu). Ši klasifikacija svarbi materialiosios teisės normai, taikytinaisprendžiant ginčą nustatyti. Pagal turtinį ir neturtinį reikalavimo pobūdį ieškiniai gali būtiskirstomi: į turtinius ir neturtinius. Ši klasifikacija reikšmingabylinėjimosi išlaidų klausimams spręsti. Pagal procesinį tikslą ieškiniai gali būti skirstomi:
➢ ieškinius dėl pripažinimo ➢ ieškinius dėl priteisimo ➢ ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškinys dėl pripažinimo – tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kadteismas: 1. patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę (pvz.ieškinys dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą pripažinimo); 2. pripažintų tam tikrus materialiuosius teisiniussantykius (pvz. ieškinys dėl tėvystės nustatymo, dėl sandorio pripažinimonegaliojančiu). Ieškovas iš atsakovo reikalauja tik savo subjektinių teisiųpripažinimo arba teisinės pereigos nebuvimą. Ieškinių dėl pripažinimo paprastai nereikia vykdyti priverstinetvarka (lot. Actiones sine condemnatione). Šie ieškiniai gali būti dviejųrūšių: pozityvūs ir negatyvūs. Pozityviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiampatvirtinti tam tikros teisės ar teisinio santykio buvimą, pavyzdžiui, toksyra ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ieškinys dėl tėvystės
nustatymo ir panašiai. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiam konstatuoti teisių arpareigų, teisinio santykio ar jo dalies nebuvimą, pavyzdžiui, toks yraieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, ieškinys dėl sandorio pripažinimonegaliojančiu ir panašiai. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galiąieškiniams dėl priteisimo kitoje byloje. Pavyzdžiui, atskiroje bylojenustačius tėvystę, išlaikymo priteisimo byloje tėvystės teisiniai santykiainebeįrodinėjami. Todėl šie ieškiniai dar vadinami prejudiciniais, nes jųpagrindu vėliai reiškiami ieškiniai dėl priteisimo[2]. Teismo sprendimo byloje, kurioje patenkintas ieškinys dėlpripažinimo, paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka arba jisvykdomas specifiniu būdu, pavyzdžiui, pražinus santuoką negaliojančia,civilinės metrikacijos organai anuliuoja santuokos sudarymo akto įrašą. Ieškiniais dėl priteisimo laikomi tokie ieškiniai, kai ieškovasreikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus(pvz. ieškinys dėl žalos atlyginimo). Patenkinus ieškinį dėl priteisimo,teismo sprendimas dažniausiai vykdomas priverstine tvarka, nes atsakovas(skolininkas) ieškovo naudai turi atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui,perduoti pinigus, turtą, kita. Ieškiniais dėl teisinių santykių modifikavimo laikomi ieškiniai,kai siekiama sukurti, pakeisti ar nutraukti teisinius ieškovo ir atsakovosantykius, pavyzdžiui, toks yra ieškinys dėl sutarties sąlygų pakeitimo,ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir panašiai. Ieškiniai dėl teisiniųsantykių modifikavimo savo ruožtu yra trijų rūšių:➢ teises sukuriantys (pvz. ieškinys dėl servituto nustatymo) ➢ teises pakeičiantys (pvz. ieškinys dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo) ➢ teises panaikinantys (pvz. ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų). Ieškiniams dėl teisinių santykių modifikavimo paprastai netaikomaankstesnio teismo sprendimo res judicata galia. Pavyzdžiui, teismosprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas, nėra kliūtis vėliai išreikštiieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, padidinimo ar išlaikymo formospakeitimo. Įvairių valstybių civilinio proceso teisės doktrinos aprašo irkitų rūšių ieškinius. Pavyzdžiui, Prancūzijoje žinomo ieškiniai, susiję sunekilnojamuoju turtu (pranc. actiones immobilieres), ir ieškiniai susiję sukilnojamuoju turtu (pranc. actiones mobilieres). Ieškiniai in rem , susijęsu nekilnojamuoju turtu dar skirstomi į ieškinius dėl nuosavybės teisėsgynimo (pranc. actiones petitoires) ir ieškinius dėl valdymo teisės gynimo(pranc. actiones possessoires). Taip pat skiriamas ieškinys, kai kreditorius įgyvendinaskolininkui priklausančią reikalavimo teisę (pranc. action ablique; ital.actio surrogatoria). Tai vadinamasis, netiesioginis ieškinys, numatytas CK6.68 straipsnyje. Taip pat skiriamas CK 6.66 – 6.67 straipsniuose numatytasPauliano ieškinys kaip specifinė kreditoriaus interesų gynybos priemonė(ital. actio revocatoria; pranc. action Paulian). CK 6.255 straipsnisįtvirtina prevencinio ieškinio institutą. Bendrojoje teisėje ieškiniai skirstomi į rūšis pagal keliskriterijus. Bendrąja teise remiantis pareiškiamas ieškinys vadinamasieškiniu, grindžiamu teise (angl. action in law). Lygybės principu grindžiamas ieškinys vadinamas action inequility. Pagal ieškinio pagrindą ieškiniai skirstomi į ieškinius,kylančius dėl nerūpestingumo (angl. negligence action), ieškinius dėlreputacijos gynimo (angl. defamation action) ir t.t.[3] Kai kurios specifinės ieškinių rūšys, būdingos tiek kontinentineiteisinei, tiek bendrosios teisės sistemai, atsirado tik XIX – XX a;pavyzdžiui, grupės ieškinys (angl. class action), prevencinis ieškinys(pranc. action preventiff) ir kita. CPK XXII skyriaus nustatyta tvarka pateikimas ieškinys pirmiausiaturi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams (CPK 111 str.) irieškinio turiniui (CPK 135 str.) keliamus reikalavimus. Šalia tovadovaujantis CPK 425 straipsniu ieškinyje turi būti aiškiai nurodytasieškovo prašymas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, nurodyti irpradėti visi rašytiniai įrodymai kuriais ieškovas grindžia savoreikalavimus. Spręsdamas dėl ieškinio priėmimo civilinės bylos, teismasprivalo patikrinti dvejopas sąlygas : ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytųpagrindų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, ir ar įvykdyti 425 str.Reikalavimai. Esant minėtiems pagrindams, teismas atsisakys priimtiieškinį. Tuo tarpu, jeigu pavyzdžiui, ne visi ieškovo reikalavimai pagrįstirašytiniais įrodymais, teismas vadovaudamasis CPK 138 str., gali nustatytiterminą trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą pagrįsti savoreikalavimus leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamąžyminio mokesčio sumą. Nutartyje turėtų būti siūlomos būtent abi galimybės,nes šiuo atveju įgyvendinamas dispozityvumo principas suteikiant šaliaigalimybę galutinai pasirinkti proceso tvarką (dokumentinį ar bendrąjį).Trūkumų pašalinimo institutas gali būti laikomas ir kitais CPK 138straipsnyje nurodytais pagrindais. Jeigu ieškinyje, kurį prašoma nagrinėti dokumentinio procesotvarka, sujungiami keli savarankiški reikalavimai, tačiau jie ne visipagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, teismas dokumentinio procesotvarka nagrinėja tinkamai pareikštus reikalavimus, o kitus reikalavimusišskiria į atskirą bylą ir nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenostaisykles. Bylų išskyrimo klausimas turi būti sprendžiamas taip pat keliantcivilinę bylą. Šią nuomonę patvirtina ir CPK 136 straipsnio antroji dalis,kur teigiama, kad išskirti bylą į savarankišką bylą teismas gali priimdamasieškinį. CPK normų taikymas teismų praktikoje apžvelgia ieškininiopareiškimo reikalavimus. Pavyzdžiui, LR Aukščiausiojo Teismo senatonutarimai .LR visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikojenagrinėjant garbės ir orumo civilines bylas. Reikalavimas dėl asmens garbėsir orumo, gero vardo gynimo, moralinės ir materialinės žalos atlyginimoturi atitikti CPK 135, 136 straipsnių reikalavimus. Pareiškime turi būtitiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina asmens garbę ir orumą irneatitinka tikrovės, argumentai, dėl kurių paskelbtos žinios laikomosžeminančiomis, kada ir kur buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apieieškovą ir jas paskelbė atsakovas. Be to, turi būti suformuluotas paneigimotekstas, nurodytas žinių paneigimo būdas, jei paneigimas atsižvelgiant įpaskleidimo būdą, yra galimas. Ieškovas turi nurodyti įrodymus,patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinįteisinį reikalavimą atsakovui. Ieškininiam pareiškimui, paduodamam šios kategorijos bylose,įstatymai nenumato specialių reikalavimų, todėl jo turinys ir forma turiatitikti bendrus CPK 135, 136 str. reikalavimus. Labai svarbu, kadieškininiame pareiškime ieškovas nurodytų aplinkybes (teisinius faktus),kuriomis grindžia savo reikalavimą bei įrodymus, patvirtinančius išdėstytasaplinkybes, ir tiksliai suformuluotų materialinį teisinį reikalavimąatsakovui. Ieškininį pareiškimą pasirašo ieškovas arba jo atstovas. Prieatstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedami dokumentai, patvirtinantysatstovo įgalinimus. Jeigu paduotas pareiškimas ieškovo nepasirašytas, turibūti taikomos CPK numatytos pasekmės. Jeigu pareiškimą ieškovo vardupaduoda pasirašęs jį įgalinimų neturintis asmuo, teisėjas turi atsisakytipriimti ieškininį pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 8 p.) Prie ieškininio pareiškimo būtina pridėti įrodymus,patvirtinančius, kad sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu ieškininispareiškimas paduotas nesilaikant CPK 135, 137 str. Reikalavimu arbaneapmokėjus žyminio mokesčio, teisėjas turi priimti nutartį ir nustatytiieškovui terminą trūkumams pašalinti arba žyminiam mokesčiui sumokėti.
Jeigu ieškovas teismo nustatytu terminu pašalina trūkumus arba sumokažyminį mokestį, pareiškimas laikomas paduotu paradinio jo pateikimo teismuidieną. Priešingu atveju, pareiškimas laikomas nepaduotu ir teisėjonutartimi grąžinamas. Ieškininis pareiškimas priimamas teisme ir prasidedaieškininė teisena, jeigu yra įstatymo nustatytos sąlygos. Ieškininiopareiškimo nepriėmimo pagrindų sąrašą nustato CPK 137 str. 2 d.2. IEŠKINIO ELEMENTAI
Kaip minėta, ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jįpagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamos ieškinio dalys vadinamosieškinio elementais – ieškinio dalyku ir ieškinio pagrindu. Ieškiniosudedamosios dalys pavaizduotos pav.1.
Pav.1
2.1 IEŠKINIO DALYKAS
Tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinisreikalavimas (lot. petitum) (CPK 135 str. 1d. 4 p.). Kreipdamasis į teismąteisminės gynybos, ieškovas visada turi nurodyti, ko jis prašo teismo,pavyzdžiui: „prašau pakeisti“, „prašau išieškoti“, „prašau pripažinti“ irt. t Kartu ieškovas privalo nurodyti konkretų asmenį, pažeidusį arginčijantį ieškovo subjektinę teisę, t.y. atsakovą., dėl kurio teismasturėtų priimti konkretų sprendimą. Tad reikalavimas, t. y. ieškiniodalykas turi du adresatus – atsakovą ir teismą. Reikalavimas adresuojamasatsakovui, nes būtent jis, ieškovo nuomone, pažeidė ar ginčija subjektinęteisę. Tačiau šis reikalavimas adresuojamas atsakovui o per teismą, nesbūtent į teismą kreipiamasi su prašymu apginti pažeistą ar ginčijamąsubjektinę teisę. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra irieškinio, kartu – ir teisminio nagrinėjimo dalyko[4].
2.2 IEŠKINIO PAGRINDAS
Iš lotynų kalbos išvertus causa actiones; causa petendi – taifaktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinįreikalavimą, t.y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Juridiniaifaktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas.Be faktinio, reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą – konkrečiasmaterialiosios teisės normas, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjįteisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Ieškovasieškinio pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jisturi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą[5]. Be ieškinio dalyko ir pagrindo, daugelis autorių dar skiria trečiąieškinio elementą – ieškinio turinį, arba tikslą. Šiuo, trečiuoju, ieškinioelementu laikoma pažeistos teisės gynybos būdas, kuri ieškovas prašo teismotaikyti. Ieškinio turinio doktrinos požiūriu ieškinio dalykas yra ieškovoreikalavimas, pareikštas atsakovui, o ieškinio turinys – ieškovoreikalavimas, pareikštas teismui. Antai, bet kuris CK 1.1387 straipsnyjenurodytas civilinių teisių gynybos būdas, suformuluotas ieškiniopareiškime, tampa ieškinio turiniu. Taigi ieškovas galui reikaluti, kadteismas pripažintų jo teisę, įpareigotų atsakovą įvykdyti prievolę natūrair t.t. Visada svarbu tiksliai nustatyti ieškinio elementus, nes pagaljuos ir ginčo šalis nustatomas ieškinių tapatumas, kitaip tariant,kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Kai teismas jauišnagrinėjęs bylą pagal pareikštą ieškinį ir priėmęs sprendimą,pakartotinai kreipsis su tapačiu ieškiniu į teismą neleidžiama (CPK 137str. 2 d. 4 p.). ieškinio elementų svarba pabrėžiama ir teismų praktikoje.Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. birželio 9 d. nutartyjekonstatavo, kad „ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalisir Lietuvos CPK 4 straipsnis įtvirtina asmens teisę kreiptis į teismą. Kaipir bet kuri kita teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būtiįgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos CPK 4 straipsnisnustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo tiri teisę įstatymo nustatytatvarka kreiptis į teismą. Taigi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimotvarka nustatoma įstatymų ir šios tvarkos būtina laikytis. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarkarealizuojam ieškinio instituto pagalba. Kreipimosi su ieškiniu į teismątvarką detalizuoja Lietuvos CPK 146 – 148 straipsniai. Pagal Lietuvos CPK146 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename ieškininiame pareiškimeieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką(ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžiasavo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Nesant bentvieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementaiapibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamaipasiruošti bylos nagrinėjimui. Ieškovui tiksliai nesuformulavus savoreikalavimo ir nenurodžius savo reikalavimo faktinio pagrindo, teismasnegalėtų teisingai taikyt Lietuvos CPK 150 ir kitų straipsnių,reguliuojančių civilinės bylos iškėlimą. Tokiu atveju teisėjas taip patnegalėtų tinkamai pasiruošti bylos teisminiam nagrinėjimui. Lietuvos CPK146-148 straipsnių reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma, todėl šiosnormos laikytinos imperatyviomis ir nenumatančiomis jokių išimčių. Jeigusuinteresuotas asmuo nepaiso Lietuvos CPK 146–148 straipsnių imperatyviųreikalavimų ir paduoda teismui pareiškimą, neatitinkantį minėtų straipsniųreikalavimų, tai teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 151 straipsnio 1dalimi, nustato ieškovui terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. Ieškovuiper teisėjo nustatytą terminą pareiškimo trūkumams ištaisyti. Ieškovui perteisėjo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio pareiškimo trūkumų,pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 151 str. 2 d.).Pažymėtina, kad įstatymas (CPK 146-148 str.) nustato minimalius ieškiniopareiškimo formos ir turinio reikalavimus. Iš ieškovo nėra reikalaujamanurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes, kurias galėtųnurodyti tik teisininkas. Taigi įstatymo nustatytus reikalavimussuinteresuotas asmuo gali įvykdyti ir be advokato pagalbos. Tokie minimalūsįstatymo reikalavimai negali būti laikomi konstitucinės teisės kreiptis įteismą ribojimu ar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisviųkonvencijos 13 straipsnio pažeidimu. Šios konvencijos 13 straipsnisgarantuoja asmeniui teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynybavalstybiniuose organuose. Konvencijos 13 straipsnis nereguliuoja kreipimosidėl teisminės gynybos procesinės tvarkos. Taigi ši teisė realizuojama pagalnacionalinės teisės nustatytas taisykles, kurios kaip minėta, nustato tikminimalius reikalavimus pareiškimo turiniui ir formai. Bet kokia ginčus dėlteisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuoatveju, jeigu besikreipiantys į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savoreikalavimą kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būtinešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jįsuformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas, pats to nesugebėdamaspadaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ir kito asmens[6].
3. IEŠKINIO KEITIMAS
Pagal CPK 42 straipsnio pirmąją dalį ieškovas turi teisę pakeistiieškinio dalyką arba pagrindą. Šios teisės įgyvendinimas detalizuojamas 141straipsnyje. Ieškinio dalyką arba pagrindą ieškovas gali pakeisti tik ikinutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškiniodalyko ar pagrindo keitimas galimas tik jeigu šitai tapo būtina vėliau arbayra gautas priešingos šalies sutikima, arba teismas mano, kad taineužvilkins bylos nagrinėjimo. Toks ieškinio elementų ribojimas aiškinamasproceso koncentruotumo principu (CPK 7 str.) ir siekiui užkirsti keliąproceso vilkinimui. Šios taisyklės išimtį nustato CPK 377 straipsnis,leidžiantis šeimos bylose keisti vieną iš ieškinio elementų iki bylosnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovas, norėdamas pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą,
pateikia teismui rašytinį pareiškimą. Šis turi atlikti bendruosiusreikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.). Keistiabiejų ieškinio elementų kartu neleidžiama, nes tai reikštų, kad ieškovasankstesnio ieškinio ir pareiškia naują. Galimybė keisti ieškinio dalykąsusijusi su materialiojoje teisėje nurodoma galimybe laisvai disponuotisavo materialiosiomis teisėmis. Pavyzdžiui, CK 6.334 straipsnyje sakoma,jog pirkėjas, nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikaluti,kad daiktas, apibrėžtas pagal rūšinius požymius, būtų pakeistas tinkamoskokybės daiktu arba būtų atitinkamai sumažinta kaina, arba pardavėjasneatlygintinai pašalintų daikto trūkumus ar padengtų pirkėjo išlaidas jiemsištaisyti, arba būtų nutraukta sutartis ir pirkėjui atlyginti nuostoliai.Vieną iš šių pasirinktą reikalavimą vėliai atsakovas gali pakeisti kitu.Keisti ieškinio dalyką galima tik neperžengiant ginčijamo materialiojoteisinio santykio ribų. Ieškovas, pareiškęs visai naują reikalavimą,neturintį nieko bendra su pirmesniu ir peržengiantį ginčijamo materialiojoteisinio santykio ribas, laikomas atsisakiusiu ankstesnio ieškinio. Tokįnaują reikalavimą ieškovas gali pateikti tik pareikšdamas ieškinį bendrąjątvarka. Ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą reikia skirti nuo ieškinioreikalavimų padidinimo ar sumažinimo arba papildomų faktinių aplinkybiųnurodymo. Ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas arpadidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas(CPK 42 str. 1 d.) nelaikoma ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimu, nestai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniaiieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja arba sumažėja jų apimtis[7]. Galimybė keisti ieškinio pagrindą taip pat susijusi sumaterialiąja teise. Antai CK 6.497 straipsnyje nurodyta keletas pagrindų,kai nuomotojo reikalavimu prieš terminą gali būti nutraukta nuomossutartis. Todėl ieškovas pasirinktą vieną iš šiame straipsnyje nurodytųpareikšto ieškinio pagrindų vėliau gali pakeisti kitu. Pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą gali tik pats ieškovas.Pagal dispozityvumo principą, teismas savo iniciatyva neturi teisės keistiieškinio elementų. Išimtis yra nustatyta tik kai kuriomis nedispozityviomsbyloms, kai, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įstatyme teismuisuteikiam teisė savo iniciatyva viršyti pareikštus reikalavimus, t.y.teismas gali aptenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taippat gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiautai yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK376, 405, 417 str.). CPK 405, 417 straipsniuose numatytais atvejais teismastaip pat turi teisę viršyti ieškinio pagrindą, t.y. priimti sprendimąteismo posėdyje vadovaudamasis ištirtomis aplinkybėmis, kuriomis ieškovasiš pradžių nesirėmė. Teismas taip pat turi išsiaiškinti ieškovui jo teisępakeisti ieškinio elementą. Be to, teismas, siekdamas priimti teisėtą irpagrįstą sprendimą, gali jį pagrįsti kitomis materialiosios teisėsnormomis, negu tos, kurias nurodo ieškovas, ypač kai kyla byla susijusi suviešojo intereso gynyba, nes kvalifikuoti teisiškai nustatytus faktus yrateismo prerogatyva. Ieškovui pakeitus ieškinio dalyką arba pagrindą, teismas nustatone trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumentoįteikimo dienos bylos nagrinėjimui pasirengti. Tai reiškia, kad teismasieškovo rašytinio pareiškimo pakeisti vieną iš ieškinio elementų kopijąturi išsiųsti atsakovui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, kad šiegalėtų pasirengti gynybai, o bylos nagrinėjimas tam laikui atidedamas.Tačiau šiuo atveju nėra taikomos normos, reglamentuojančios pasirengimąbylos nagrinėjimui (CPK 141 str. 2 d.). Teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą nėra absoliuti. Todėlteismas turi teisę atsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalykąar pagrindą, jeigu toks pakeitimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovuibuvo paskirtas terminas ieškinio elementams visiškai suformuluoti ir šisgalėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Teismo nutartisatsisakyti tenkinti pareiškimą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindąpateikiant atskirąjį skundą neskundžiama (CPKI 141 str. 3-4 d. Kai kurių valstybių civilinio proceso įstatymai draudžia ieškovuikeisti ieškinio elementus. Pavyzdžiui, Švedijos teismo proceso kodekso 13:3straipsnyje ieškovui neleidžiama iškėlus bylą keisti ieškinio elementų,išskyrus tokias išimtis: 1. Galima keisti ieškinio pagrindą, kai iškėlus bylą paaiškėja naujų aplinkybių; 2. Kartu su reikalavimu priteisti papildomai galima pareikšti reikalavimą pripažinti; 3. Iškėlus bylą galima pareikšti gretutinius reikalavimus, pavyzdžiui priteisti palūkanas 4. Galima nurodyti naujų faktų nekeičiant reikalavimo[8]. Pagal Vokietijos CPK 263 straipsnį keisti ieškinio elementusiškėlus bylą galima tik atsakovo sutikimu. Teismas taip pat gali leistikeisti ieškinio elementus, kai būtina išvengti naujo ieškinio, taigi irdviejų teismo procesų. Italijos civilinio proceso teisės doktrina pripažįsta ieškovoteisę modifikuoti savo reikalavimą, tačiau nepripažįsta jo teisės vietojankstesnio reikalavimo pareikšti naują[9]. Ikikarinėje Lietuvoje Civilinės teisenos įstatymas gana griežtaireguliavo ieškinio elementų pakeitimą. Įstatymo 332 straipsnis nurodė, kadieškovas gali tik sumažinti savo reikalavimus, bet negali jų didinti arkeisti iš esmės arba reikšti naujų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai jiekilę iš ieškinio dalyko. Vyriausiojo tribunolo praktika rodo, kad šisstraipsnis taikytinas nenukrypstant nuo įstatymo raidės ir nuosekliai.Pavyzdžiui, byloje, kurioje ieškovas, prašantis nutraukti nuomos sutartį,pirmiausia savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas nemoka nuomosmokesčio,o vėliau nurodė visiškai kitą savo reikalavimo pagrindą,Vyriausiasis tribunolas pripažino esant ieškinio pagrindo pakeitimą. Tačiauieškinio elementų keitimu nebuvo pripažįstama reikalavimų tikslinimas arbajų papildymas reikalavimui ieškoti palūkanas ar vietoj turto priteisti jovertę pinigais (CTĮ 333 str.)[10]. Ieškinio elementų pakeitimo institutas vertintasdaugiareikšmiškai. Viena vertus, jis padeda išvengti kelių teismo procesų,tad teisės keisti ieškinio dalyką ar pagrindą ieškovui suteikiamaslaikytinas visiškai logišku žingsniu. Tačiau šalia proceso ekonomiškumoįžvelgiami šio instituto trūkumai. Pirma, keičiant ieškinio elementusnukenčia atsakovo interesai, nes jis turi skubiai keisti savo gynybostaktiką. Kita vertus, pakeitus ieškinio dalyką ar pagrindą, bylosnagrinėjimą reikia atidėti, o tai reiškia, kad jis automatiškai užsitęsia.4. IEŠKINIO ATSIĖMIMAS IR ATSISAKYMAS
Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese kaip tik irpasireiškia tuo, kad civilinis procesas ir prasideda, ir gali baigtisšalies iniciatyva. Procesas prasideda ieškovo iniciatyva, bet josiniciatyva jis gali baigtis. Taigi ieškinio atsiėmimas ir atsisakymas yraviena iš daugelio ieškovo procesinių teisių (CPK 42m str.), kuriųįgyvendinimas reiškia ir dispozityvumo principo įgyvendinimą. CPK 139 straipsnis numato ieškovo teisę atsiimti ieškinį. Šiateise ieškovas gali pasinaudoti tik kol teismas neišsiuntė ieškiniopareiškimo nuorašom atsakovui. Vėliau ieškovas gali atsiimti ieškinį tikatsakovo sutikimu. Tokia nuostata paaiškinama tuo, jog ieškinio atsiėmimasneužkerta kelio ieškovui ateityje vėl kreiptis į teismą su tapačiuieškiniu, todėl atsakovas gali būti pagrįstai suinteresuotas tęsti bylosnagrinėjimą, kad jis būtų užbaigtas priimant sprendimą atmesti ieškinį, ir
šitaip atimti iš ieškovo teisę ateityje reikšti tapatų ieškinį (CPK 137str. 2 d. 4 p.). atsiimant ieškinį nereikia nurodyti šio procesinio veiksmomotyvų, nes jie neturi teisinės reikšmės. Tokį žingsnį ieškovas gali žengtidėl įvairių priežasčių nenoro bylinėtis, gresiančių bylinėjimosi išlaidų,abejonių savo reikalavimų pagrįstumu ir panašiai. Ieškovas, norėdamasatsiimti ieškinį privalo pateikti teismui rašytinį pareiškimą (CPK 111str.). Teismas, patenkindamas ieškovo prašymą, priima nutartį dėl ieškinioatsiėmimo, o pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši nutartis pateikiantatskirąjį skundą neskundžiama. Atsiėmus ieškinį, ieškovui grąžinama josumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 2 p.).ieškovas, atsiėmęsieškinį nepraranda teisės kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ateityje(CPK. 297 str.). taigi ateityje ieškovas vėl gali kreiptis į teismą sutapačiu ieškiniu. Tačiau teismas gali netenkinti ieškovo prašymo atsiimtiieškinį CPK 42 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais. Ieškinio atsisakymas, skirtingai nuo ieškinio atsiėmimo, reiškiapareikšto reikalavimo atsisakymą. Tačiau ieškinio atsisakymas nėra teisėskreiptis į teismą atsisakymas (CPK 5 str. 2 d.). ieškinį pareiškęs ieškovassavo teisę kreiptis į teismą toje byloje jau yra įgyvendinęs, todėl neturiko atsisakyti. Ieškinio atsisakymas reiškia materialiojo teisinioreikalavimo, t.y. materialiosios teisės, atsakovui atsisakymą. Dažniausiatokių atvejų pasitaiko, kai jau iki teismo posėdžio atsakovas patenkinaieškovo reikalavimą arba pats ieškovas praranda norą ginti savo teisę dėlintereso mažareikšmiškumo ir panašiai. Bet galimi ir atvejai, kai ieškovaspareiškia iš anksto žinomą nepagrįstą ieškinį, vildamasis laimėti bylą, betpasikeitus aplinkybėms jo atsisako. Šiuo atžvilgiu ieškovas taip pat neturiko atsisakyti, nes nė neturėjo teisės į ieškinį. Tokiais atvejais teismas,nustatęs, kad ieškovo reikalavimas nei faktiniu, nei teisiniu atžvilgiunėra pagrįstas, turi jo visai netenkinti, o ieškovui taikyti CPK 95straipsnyje nustatytą sankciją. Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio esant bet kuriai procesostadijai, t.y. tiek pirmos instancijos, tiek apeliacinės instancijosteisme, nagrinėjant bylą kasacine tvarka. Apie ieškinio atsisakymąpareiškiam raštu arba žodžiu. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismasprivalo išaiškinti ieškovui procesinius tokio atsisakymo padarinius.Žodinis ieškovo pareiškimas įrašomas į protokolą ir ieškovas jame pasirašo.Jeigu apie ieškinio atsisakymą pareiškiam raštu, tai tokiame ieškovopareiškime privalo būti nurodyta, kad jam žinomi ieškinio atsisakymoteisiniai padariniai. Tokį prašymą teismas išnagrinėja rašytinio procesotvarka (CPK 140 str. 1 d.). Jeigu pareiškime nėra nurodyta, kad ieškovuižinomi ieškinio atsisakymo teisiniai padariniai, teismas išsiunčia ieškovuipranešimą, kuriame šie nurodyti. Jeigu per septyniais dienas nuo tokiopranešimo išsiuntimo dienos teismas iš ieškovo negauna patvirtinimo, kadjis tikrai atsisako ieškinio, pripažįstama, jog ieškovas ieškinioneatsisako. Jeigu teismas priima ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą, teismonutartimi civilinė byla nutraukiama, o ieškovas netenka teisės pakartotinaikreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu (CPK 293 str. 4 d; 294 str.). Tačiau ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškaspagrindas teismui nutraukti bylą, nes CPK 42 straipsnio antrojoje dalyjenurodyta teismo teisė nepriimti ieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo,prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms arba viešajam interesui.Neįsigilinus pastaroji įstatymo nuostata galinti atrodyti prieštaraujantidispozityvumo principui. Tačiau teismas, spręsdamas privatų šalių ginčą,negali tapti ir netampa privačiu arbitru. Jis, visada lieka valstybėsinstitucija, kuriai suteikta galia vykdyti teisingumą. Būdamas sudedamąjavalstybės mechanizmo dalimi, teismas negali nereguoti į viešojo interesopažeidimus civiliniame procese. Todėl jis negali priimti ieškovo pareikštoieškininio atsisakymo, prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms.Priimdamas prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms ieškinioatsisakymą, teismas ne tik pats pažeistų įstatymą, bet ir nusišalintų nuoviešojo intereso apsaugos. Kontinentinės teisinės sistemos šalyse ganaaktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese paaiškinamas būtent būtinumusaugoti ir viešąjį interesą[11]. Šis principas pastaraisiais metais tampavis ryškesnis ir bendrosios teisės šalių civiliniame procese. Kai kuriųšalių civilinio proceso įstatymai taip pat nustato teismo teisę atsisakytipriimti ieškovo pareikštą ieškinio atsisakymą. Pavyzdžiui, Prancūzijojedraudžiama priimti ieškinio atsisakymą, galintį pažeisti viešąją tvarką(pranc. Ordere public), t. y. įstatymų įtvirtintus pagrindiniusvisuomeninio gyvenimo principus. Ispanijoje ieškovas gali atsisakytiieškinio, išskyrus atvejus, kai pagal materialiąją teisę neturi teisėsdisponuoti reikalavimo teise arba ieškinio atsisakymas prieštarautųviešajam interesui ar trečiųjų asmenų teisėms[12].. teisa, yra valstybiųkur kas liberaliau sprendžiančių ieškinio atsisakymo priėmimo klausimą.Antai nors Italijoje ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas ir yrapagrindas nutraukti bylą, tačiau su jokiomis papildomomis sąlygomis bylosnutraukimas šiuo pagrindu nėra siejamas[13]. Teismas turėtų labai atidžiai apsvarstyti ieškovo pareikštąieškinio atsisakymą darbo bylose, taip pat bylose, susijusiose su žmogauskonstitucinių laisvių ir teisių gynyba, bei kitose ne tik privataus, bet irviešojo pobūdžio bylose. Ieškinio atsisakymas tokiose bylose ir bylosnutraukimas, kaip minėta, gali reikšti ir atsisakymą ginti viešąjįinteresą. Kita vertus, teismo atsisakymas priimti ieškovo pareikštąieškinio atsisakymą turi būti motyvuotas (CPK 291 str.). Ieškinio atsisakymas turi būti pareikštas laisva ieškovo valia.Jeigu ieškovas buvo verčiamas atsisakyti ieškinio, pavyzdžiui, atsakovasjam grasino arba buvo atliekami kiti neteisėti veiksmai, ieškinioatsisakymas laikomas prievartiniu, o tai yra ir valstybėje įtvirtintosviešosios tvarkos pažeidimas. Taigi teismas, prieš priimdamas ieškovopareikštą ieškinio atsisakymą, kiekvienu atveju privalo patikrinti irįsitikinti, kad ieškovas visa tai daro visiškai laisva valia. Įstatymas(CPK 140, 243 str.) įpareigoja teismą išaiškinti ieškovui teisiniusieškinio atsisakymo padarinius: teismas privalo paaiškinti, kad priėmusatsisakymą byla bus nutraukta ir jis praras teisę pakartotinai kreiptis įteismą su tapačiu ieškiniu. Minėta, kad užsienio valstybių civilinio proceso teisė taip patžino ieškinio atsisakymo institutą, tačiau kai kuriais aspektais jis išesmės skiriasi. Bendrojoje teisėje skiriami du institutai – ieškinio nepalaikymo9angl. palaintiff‘s discontinuance) ir savanoriško ieškinio atsisakymo(angl. voluntary abandonment). Pirmu atveju ieškovas, pareiškęs ieškinį,tampa pasyvia šalimi, laiku arba apskritai nepateikia savo rašytiniųreikalavimų ir neatlieka kitų būtinų procesinių veiksmų, rodančių, kad jispalaiko savo reikalavimą. Jeigu toks ieškovo pasyvumas trunka ilgai(Anglijoje – ne mažiau kaip vienus metus), teismas atsakovo reikalavimugali ieškinį atmesti. JAV tokiais atvejais teismas gali ieškinį atmesti irsavo iniciatyva. Ieškinys atmetamas teismo sprendimu, paprastai turinčiures juiciata galią. Tačiau kartu teismas turi teisę sprendime nurodyti, kadšis procesinis dokumentas neatima iš ieškovo teisės kreiptis į teismąpakartotinai su tapačiu ieškiniu[14]. Atsisakyti ieškinio Anglijoje galima ne vėliau kaip perketuriolika dienų nuo tos dienos, kai ieškovas gavo atsakovo prieštaravimusdėl ieškinio. Tokiu atveju ieškovas turi atlyginti atsakovui teismoišlaidas. Praėjus šiam terminui ieškovas gali atsisakyti ieškinio tikteismo leidimu. Minėtas terminas yra labai svarbus ir kitu atžvilgiu:atsisakęs ieškinio per keturiolika dienų, ieškovas išsaugo teisę pareikštitapatų ieškinį ateityje, o atsisakęs jo vėliau, ieškovas šią teisępraranda. JAV atsisakyti ieškinio teismo leidimo nereikia, jeiguatsisakymas pareiškiamas prieš ieškovui iš atsakovo gaunant atsiliepimą įieškinio pareiškimą. Vėlai atsisakyti ieškinio galima tik teismo leidimu.Atsisakęs ieškinio ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovui teismoišlaidas. Teismo sprendimas, kuriuo baigiama byla ieškovui atsisakiusieškinio, paprastai res judiciata galios neįgyja. Tačiau teismas,atsižvelgdamas į atsisakymo priežastis, gali sprendime nurodyti, kadieškovas neteko teisės pareikšti tapatų ieškinį ateityje. Prancūzijoje žinomi du institutai: ieškinio atsiėmimas ir ieškinioatsisakymas. Pripažįstama, kad ieškinio pareiškimas sukuria dvišaliusteisinius ieškovo ir atsakovo santykis. Todėl ieškovas vienašališkai, t. y.atsiimdamas ieškinį, šių santykių negali nutraukti. Taigi teismas galinutraukti bylą (pranc. le desistement d‘instance) tik kai ieškovas,norinbtis atsiimti ieškinį, gauna atsakovo sutikimą (CPK 395 str.). jeiguatsakovas nesutinka su ieškinio atsiėmimu, teismas bylą nagrinėja iš esmės.Toks problemos sprendimas pateisinamas, turint omenyje, kad ieškinioatsiėmimas neužkerta kelio ieškovui pareikšti tapatų ieškinį ateityje. Tadatsakovas visiškai pagrįstai gali būti suinteresuotas išspręsti ginčą išesmės ir išvengti tapataus ieškinio apreiškimo ateityje grėsmės. Be to,Prancūzijoje teismas gali nutraukti bylą savo iniciatyva nė vienai šaliainenurodant jokio aktyvumo ilgiau nei trejus metus, kai iškelta byla. Kaiieškovas apskritai atsisako ieškinio, t. y. savo reikalavimo teisės,teismas bylą nutraukia be teisės pareikšti tapatų ieškinį. Ispanijoje ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio, išskyrus duatvejus: pirma, kai jis neturi teisės disponuoti reikalavimo teise ir,antra, kai ieškinio atsisakymas prieštarautų viešajam interesui arbatrečiųjų asmenų teisėms. Atsisakius ieškinio, byla nutraukiama be teisėspakartotinai pareikšti tapatų ieškinį. Šalia ieškinio atsisakymo Ispanijoscivilinio proceso teisė žino ir ieškinio atsiėmimą. Skirtingai nei ieškinioatsisakymas, ieškinio atsiėmimas yra dvišalis procesinis veiksmas, kuriamvisada reikia atsakovo sutikimo. Atsakovui nesutinkant, teismas byląnagrinėja iš esmės. Atsiėmęs ieškinį, ieškovas išsaugo teisę pareikštitapatų ieškinį ateityje. Be šių dviejų atvejų, byla taip pat nutraukiama,jeigu ieškovas ilgiau kaip ketverius metus iškėlus bylą nenurodė jokiosiniciatyvos. Bylą nutraukus šiuo pagrindu, ieškovas vėl gali pareikštitapatų ieškinį, be abejo, jeigu dar nėra pasibaigęs ieškinio senatiesterminas[15]. Švedijoje ieškovui atsisakius ieškinio byla gali būti nagrinėjamiš esmės, jeigu šito reikalauja atsakovas (Teismo proceso kodekso 13:15str.). tačiau, ieškovas turėdamas rimtų priežasčių, iki bylos nagrinėjimopabaigos gali panaikinti savo ieškinio atsisakymą. Teismas gali nepriimtiieškovo pareikšto ieškinio atsisakymo ne dispozityvioje byloje ir nagrinėtiją iš esmės, kai toks atsisakymas prieštarauja viešajam interesui[16]. Vokietijoje skiriamas ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas(vok. Klageversicht), suprantamas kaip reikalavimo teisės atsisakymas. Tamatsakovo sutikimo nereikia,. Atsakovo parašymu teismas gali ieškinį atmestiir ieškovas praranda teisę pareikšti tapatų ieškinį (CPK 306 str.). Be to,žinomas ir ieškinio atsiėmimas (vok. Klagerrucknahme). Tam ieškovas turigauti atsakovo sutikimą. Atsiėmus ieškinį, teismas sprendimo nepriima irlaikoma ieškinį apskritai nebus pareikštą, o ieškovas ateityje galipareikšti tapatų ieškinį. Ieškovas, atsiėmęs ieškinį, privalo atlygintiatsakovo turėtas teismo išlaidas (CPK 269 str.)[17]5. TEISĖ PAREIKŠTI IEŠKINĮ IR TEISĖ Į IEŠKINIO PATENKINIMĄ
Ieškinys yra tarpšakinis teisinis institutas, turintis materialųjįteisinį turinį ir procesinę teisinę formą. Todėl teisę į ieškinį būtinaaptarti dviem aspektais – materialiuoju teisiniu ir procesiniu teisiniu. Materialiuoju teisiniu atžvilgiu teisė į ieškinį yra teisė įreikalavimo patenkinimą, t. y. teisė į teigiamą teismo sprendimą. Ši teisė,be abejo, priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Pirma,ieškovo reikalavimas būtų patenkintas, jeigu šis įrodytų, pagrįstų tamtikrais faktais, patvirtinančiais, kad atsakovas pažeidė ieškovo subjektinęteisę, kitaip tariant, jeigu ieškovas įrodytų ieškinio pagrindą. Antra,teismas ieškinį patenkintų, jeigu jis būtų teisiškai pagrįstas, t. y. jeigukonkreti teisė norma ar normos nurodo atsakovo pareigą atsakyti. Trečia,ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą, jeigu jis nėra praleidęsieškinio senaties terminų (CK 1.131 str.), išskyrus atvejus kai įstatymastam tikram reikalavimui ieškinio senaties netaiko arba atsakovasnereikalauja jos taikyti. Ketvirta, ieškovas turi teisę į savo reikalavimopatenkinimą, jeigu toks reikalavimas nėra pareikštas prieš įstatymo arsutarties nustatytą terminą. Pavyzdžiui, kai įstatymas ar sutartis numatoterminą, per kurį skolininkas privalo įvykdyti prievolę, kreditorius įgyjateisę reikaluti įvykdyti prievolę ir patraukti skolininką atsakomybėn tikjam šį terminą pažeidus. Pirmosios dvi aplinkybės vadinamos bendrosiomis teisės į ieškinįprielaidomis, kitos dvi – specialiosiomis teisės į ieškinį prielaidomis.Tad teisė į ieškinį yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuomaterialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, turi asmuo teisę į ieškinįar ne, galima nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinusįrodymus bei teisingai nustačius reikiamą taikyti materialiosios teisėsnormą. Į šį klausimą atsako teismas priimdamas sprendimą. Jeigu ieškovasturi teisę į ieškinį, teismas jo ieškinį savo sprendimu patenkina (išdalies ar visiškai), jeigu neturi – atmeta. Būtent todėl keliant bylą nėratikrinama, ar asmuo turi teisę į ieškinį. Įstatymas draudžia atsisakytipriimti ieškinio pareiškimą dėl materialiųjų teisinių motyvų. Pavyzdžiui,CK 1.126 straipsnio pirmojoje dalyje teismui draudžiama atsisakyti priimtiieškinio pareiškimą motyvuojant ieškinio senaties termino praleidimu. Teisė į ieškinį procesiniu teisiniu atžvilgiu suprantama kaipteisė pareikšti ieškinį, teisė kreiptis į teismą. Taigi tai yra procesinėsubjektyvinė teisė. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė pareikštiieškinį (teisė kreiptis į teismą) priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytųfaktinių aplinkybių. Teismų praktikoje Vilniaus apygardos teisėja, atsisakydama priimtiieškininį pareiškimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p.t.y. manė jog ieškovas nesilaiko įstatymo nustatytos tai bylų kategorijaiišankstinio neteisminio sprendimo tvarkos. Tačiau CPK numato ne išankstinęneteisminę ginčo sprendimo tvarką, o prielaidą, kuriai esant LietuvosRespublikos teismai gali taikyti valstybės prievartą užsienio valstybei.Valstybės imunitetas ir imunitetas nuo ieškinio pareiškimo – netapačiossampratos.
Valstybės imunitetas reiškia ne imunitetą nuo ieškinio pareiškimo,o imunitetą nuo užsienio valstybės teismo jurisdikcijos. Kadangi teisękreiptis į teismą garantuoja LR Konstitucijos 30 straipsnis, tai reiškia,kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą, remdamasis vien LietuvosRespublikos Konstitucija. Tačiau, kaip jau minėta, teismo galimybė apgintipažeistas ieškovo teises, kuomet atsakovu yra užsienio valstybė, priklausonuo to, ar užsienio valstybė reikalaus jos atžvilgiu taikyti valstybėsimuniteto doktriną. Tarptautinė praktika rodo, kad valstybė apie imunitetojai taikymą ar netaikymą pareiškia teisme, t. y. po to, kai teismas priimaieškovo ieškininį pareiškimą ir pats kreipiasi į savo valstybės Užsienioreikalų ministeriją, prašydamas diplomatiniais kanalais susisiekti suužsienio valstybe, kad pastaroji pareikštų savo nuomonę, dėl jai pareikštoieškinio bei patvirtintų ar paneigtų valstybės imuniteto doktrinos taikymąjos atžvilgiu. Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje sakoma, kad asmuo,kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis įteismą. Ar ši redakcija reiškia, kad tokią subjektinę teisę bet kada turibet kuris asmuo? Be abejonės ne. Aptariamame Konstitucijos straipsnyjenurodyta ne tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgytiesant įstatyme numatytiems pagrindams. Taigi jame yra patui subjektinėteisė, o tik vienas iš asmens teisnumo elementų – galimybė turėti tokiąteisę. Ar asmuo įgys teisę kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinioteisinio pobūdžio aplinkybių, vadinamų teisės pareikšti ieškinį (teisėskreiptis į teismą) prielaidomis. Šios prielaidos yra tokios: 1. Tai ieškovo, civilinis procesinis teisnumas (CK 2.1 str.). tikteisnus asmuo gali įgyti, turėti procesines teises ir pareigas, taigi irteisę kreiptis į teismą su ieškiniu. 2. Ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, turi priklausyti teismokompetencijai (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) priešingu atveju asmuo negaliapreikšti ieškinio, nes įstatyme šiuo atveju nenurodyta galimybė ginti tamtikrą subjektinę teisę pareiškiant ieškinį. 3. Tai, įstatymo nustatyto išankstinio neteisminio bylos sprendimotvarkos laikymasis (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) suinteresuotas asmuo, šiostvarkos nesilaikęs ir todėl praradęs galimybe ja pasinaudoti. Pavyzdžiuipraėjus įstatymo nustatytiems naikinamiesiems terminams pretenzijaipareikšti, yra praradęs ir teisę pareikšti ieškinį. Kai šios tvarkosnesilaikyta, tačiau galimybė ja pasinaudoti nėra prarasta, asmuo nebeturiteisę pareikšti ieškinį. 4. Nėra, įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo, priimto dėltų pačių šalių ginčo, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137str. 2 d. 4 p.). Pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl konkretaus ginčogalima tik vieną kartą. Jeigu teismas ar arbitražas išnagrinėjo bylą išesmės ir priėmė sprendimą, tai reiškia, kad tam tikru konkrečiu atvejuasmuo pasinaudojo teise kreiptis į teismą. 5. Teismas, nėra priėmęs nutarties dėl ieškovo pareikšti ieškinioatsisakymo ar dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo (CPK 137str. 2 d. 4 p.) Ieškinio atsisakymas reiškia savo reikalavimo atsakovuiatsisakymą. Todėl to paties reikalavimo negalima pareikšti ateityje antrąkartą, nes galimybė kreiptis į teismą jau išnaudota. Taikos sutartis – taiginčo sureguliavimas pačių ginčo šalių pastangomis ir abipusiskompromisais. Sudaręs taikos sutartį, ieškovas taip pat laikomasišnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą ir nebegali pakartotinaikreiptis su tapačiu ieškiniui. 6. Teismo žinioje, nėra bylos dėl tų pačių šalių ginčo, dėl topaties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). teismuipriėmus ieškinio pareiškimą ir iškėlus bylą, ieškovas praranda teisękreiptis su tapačiu ieškiniu į teismą pakartotinai, ne teisė kreiptis įteismą šiuo atveju jau įgyvendinta. 7. Nėra ginčo arbitražui (CPK 137 str. 2 d. 6 p.). šalys,pasirikusios spręsti ginčą arbitražu – neteisminiu ginčo sprendimo būdu, irnurodžiusios tai sutartyje, kartu atsisako galimybės kreiptis į teismą. Tikpripažinus tokią sutartį negaliojančia arba pačioms sutarties šalimstarpusavio susitarimu ją nutraukus, atsiranda teisė kreiptis į tesimą suieškiniui. Vienos nurodytos prielaidos vadinamos teigiamomis. Tai privalomosprielaidos, kad asmuo turėtų teisę pareikšti ieškinį. Pavyzdžiui, viena išteigiamų prielaidų yra ginčo priskyrimas teismo kompetencijai. Kitosprielaidos vadinamos neigiamomis. Tai tokios aplinkybės, kurių neturi būti,kad asmuo įgytų teisę pareikšti ieškinį. Pavyzdžiui, asmuo turi teisępareikšti ieškinį, kai nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tapatusieškinio. Šiuo atveju neigiama prielaida ta, kad dėl tapataus ieškinio nėraįsiteisėjęs teismo sprendimas. Dauguma prielaidų yra bendros visoms civilinėms byloms. Tačiau kaikurios iš jų specialios, pavyzdžiui, įstatymo nustatytos išankstinėsneteisminės bylos sprendimo tvarkos laikymasis, nes tvarkomos tik tam tikrųbylų kategorijose. Teisė pareikšti ieškinį atsiranda tik tada, kai laikytasi visųišvardintų šios teisės prielaidų. Bent vienos iš jų nesilaikant, teisėpareikšti ieškinį neatsiranda. Jei šitai nustatyta keliant civilinę bylą,teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str.). kai neesantteisės į ieškinį paaiškėja iškėlus bylą, ši turi būti nutraukta (CPK 293str), nes ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą, taigi ir teisėsreikalauti, kad teismas pradėtų procesą. Tokiu atveju laikoma procesąprasidėjus neteisėtai. Jeigu teisme jau nagrinėjamas tapatus ieškinys,pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 4 p.) Teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negalipriklausyti nuo materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių. Teisėjas neturiteisės atsisakyti priimti pareiškimą, o teismas – nutraukti bylą dėlmaterialiojo teisinio pobūdžio motyvų, pavyzdžiui, dėl ieškinio senatiestermino praleidimo, reikalavimo teisės neturėjimo ir panašiai. Šiosaplinkybės, kaip materialiojo teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teiseiį ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą. Tai, kad suinteresuotas asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisękreiptis į teismą), dar nereiškia, kad teisėjas priims jo pareiškimą irprasidės civilinis procesas. Kadangi ši teisė yra procesinė, ją būtinaįgyvendinti įstatymo nustatyta procesine tvarka. Kiekvienas suinteresuotasasmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamoteisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendino sąlygų.Tokios sąlygos yra:➢ Ieškovo veiksnumas (CPK 137 str. 2 d. 7 p.) ➢ Bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ➢ Ieškinio pareiškimo sutikimas su CPK 111, 135 -136 str. reikalavimais. ➢ Įgaliojimai vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atsakovas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.) ➢ Žyminio mokesčio sumokėjimas, išskyrus tuos atvejus, kai ieškovas atleistas nuo valstybės mokesčio (CPK 115 str. 135 str. 2 d. 138 str.) Šios sąlygos įtakos teisei pareikšti ieškinį nedaro, o tik rodo,asmuo tinkamai ar netinkamai įgyvendina savo teisę pareikšti ieškinį. Todėljų nesilaikant kyla jau kitų teisinių padarinių negu atsirandantyus nesantpareikšti ieškinį prielaidų. Nesilaikius teisės pareikšti ieškinį tvarkos,teisėjas nesprendžia ieškinio pareiškimo priėmimo klusimo (CPK 115, 138str.) ir nustato terminą, per kurį ieškovas turi ištaisyti trūkumus. Per
nustatytą terminą ištaisius trūkumus, ieškinio pareiškimas laikomaspatekimo teismui dieną (CPK 115 str. 3 d.). tam tikrais atvejais,nesilaikant šių sąlygų, gali atsirasti pagrindas atsisakyti priimtipareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2, 7,8 p.) tačiau, pašalinus kliūtys, dėlkurių atsisakyta priimti pareiškimą, vėl galima kreiptis į teismą. Kai nesilaikius tinkamo teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimosąlygų paaiškėja iškėlus bylą, teismas vienais atvejais palieka pareiškimąnenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1-3, 7-8p.), o kitais – perduoda bylapagal teismingumą (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). teisės į ieškinį prielaidos beijos tinkamo įgyvendiniomo sąlygos svarbios ir atsakovo gynimuisi.Atsakovas, gindamasisi nuo pareikšto jam ieškinio, gali panaudoto šiasprielaidas are sąlygas kaip procesinius teisinius atsikirtimus į ieškinį. Teisė į ieškinį sudedamoji teisės į gynybą dalis, tai ir dėlteisės į ieškinį prigimties ir sampratos yra įvairių nuomonių. Jas galimasuskirstyti į tris grupes: 1) teisė į ieškinį – tai galimybė reikaluti, kad teismas priimtųpalankų ieškovui sprendimą (vadinamoji konkrečios teisės į ieškinįteorija); 2) teisė į ieškinį – tai galimybė reikaluti, kad teismas priimtųsprendimą dėl ginčo esmės, nesvarbu, koks sprendimo turinys (vadinamojiabstrakčios teisės į ieškinį teorija); 3) teisė į ieškinį yra galimybė reikaluti, kad teismas priimtųpareiškimą ir išnagrinėtų bylą (vadinamoji procesinės teisės į ieškinįteorija). Visos šios teorijos grindžiamos vieša teisės į ieškinį prigimtimi.Laikoma teisę į ieškinį reiškiant asmens galimybę miš valstybės, kad josinstitucija – teismas, priimtų ieškovo pareiškimą ir jį išnagrinėtų.Tačiau, kaip matyti, dėl šios teisės turinio nesutariam. Visos šios teorijos turi dar vieną trūkumą – jos telkia dėmesį įprocesinį teisinį teisės į ieškinį aspektą, ignoruodamos tai, kad šiosteisės šaknys glūdi materialiojoje teisėje. Taigi teisės į į ieškinįprigimtį ir turinį galima atskleisti tik analizuojant abu jos aspektus – irmaterialųjį teisinį, ir procesinį teisinį. Materialiąją teisinę teisės įieškinį prigimtį pabrėžia Prancūzijos teisės doktrina, nurodydama kad teisęį ieškinį turi kiekvienas suinteresuotas asmuo. Tai reiškia, kad teisės įieškinį prielaidos, be procesinių teisinių aplinkybių, yra irmaterialiosios teisinės aplinkybės – asmens interesas (pranc.interet) ir jogalėjimas būti ieškovu (pranc. qualite), kad tik tinkamas ieškovas galiturėti teisę į ieškinį materialiuoju teisiniu požiūriu.6. ATSAKOVO INTERESŲ GYNYBOS BŪDAS
Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.). todėl ieškovasturi teisę pareikšti ieškinį atitinkamai turi turėti teisę gintis nuo jampareikšto ieškinio. Kita vertus, principas audiatur et altera parsreikalauja išklausyti ir atsakovo. Todėl atsakovui turi būti suteiktos tamtikros procesinės galimybės išdėstyti savo nuomonę dėl jam pareikštoieškinio. Be abejo, atsakovas, pareiškus ieškinį, gali elgtis įvairiai.Pavyzdžiui, jis gali pripažinti ieškinį arba ieškinio pagrindą. Tokiuatveju teismas ieškovo ieškinį patenkins (CPK 42, 187 str.). atsakovas galielgtis ir pasyviai – nerašyti atsiliepimo į ieškinį, neatvykti į teismoposėdį. Tokiu atveju teismas priims teismo sprendimą už akių (CPK 142, 285str.). tačiau atsakovas gali nuspręsti gintis nuo jam pareikšto ieškinio.Tada jis gali imtis tam tikrų procesinių priemonių, o jomis remdamasisteismas gali atmesti ieškinį. Procesinės priemonės, kuriomis atsakovas ginasi nuo jam pareikštoieškinio, vadinamos atsakovo gynybos priemonėmis. Šios priemonės leidžia netik už-tikrinti procesinį šalių lygiateisiškumą, bet ir yra būtinarungimosi principo prielaida. Tik pripažįstant adekvačias atsakovo gynybospriemones, įmanoma užtikrinti, kad procesas bus rungimosi pobūdžio. Tačiau, kaip minėta, gintis nuo pareikšto ieškinio yra atsakovoteisė, bet ne pareiga. Todėl atsakovas gali nesiginti ir pripažinti ieškinį(42 str.). Įstatymas numato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškiniopriemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį.
6.1 PRIEŠINIS IEŠKINYS
Priešinis ieškinys (ang. Cross–action; pranc. actionreconventionelle; vok. Widerklage) – tai toje pačioje byloje pareikštasatsakovo ieškinys ieškovui siekiant apsiginti nuo pirminio ieškinioreikalavimo. Galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise.Daugeliu atvejų esant materialiesiems teisiniams santykiams subjektus siejaabipusės teisės ir pareigos.todėl ne tik ieškovas turi teisę pareikštireikalavimą atsakovui, bet ir atvirkščiai – atsakovas turi teisę pareikštireikalavimą ieškovui. Pavyzdžiui, pagal rangos sutartį užsakovas turi teisęreikaluti iš rangovo atlikti darbus laiku ir kokybiškai, o rangovas turiteisę reikaluti iš užsakovo priimti atliktus darbus ir už juos laikusumokėti. Priešinis ieškinys turi būti pareiškiamas pagal bendrąsiasieškinio apreiškimo taisykles (CPK 143 str.). tačiau teismo nutartispriimti priešinį ieškinį pateikiant atskirąjį skundą neskundžiama.Priešinis ieškinys neatsižvelgiant į teismingumą pareiškiamas tame teisme,kur nagrinėjamas pradinis ieškinys (CPK 33 str. 2 d.). atsakovas turi teisępareikšti priešinį ieškinį tik kol priimama nutartis skirti bylą nagrinėtiteismo posėdyje. Vėliau priešinį ieškinį teismas gali priimti tik esantvienai iš tokių sąlygų:
• Būtinybė pareikšti priešinį ieškinį atsirado vėliau, pavyzdžiui, teismas leido nepakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 141 str. 1 d.) • Gautas priešingos šalies sutikimas priimti priešinį ieškinį; • Teismas pripažįsta, kad vėlesnis ieškinio priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešinio ieškinio pareiškimas yra pagrindas atidėti bylosnagrinėjimą, nes ieškovas turi pasirengti gintis nuo jam pareikštopriešinio ieškinio (CPK 156 str. 1 d.) CPK 143 straipsnio antrojoje dalyje numatyti trys atvejai, kaiatsakovas gali gintis reikšdamas priešinį ieškinį: 1) priešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinioreikalavimą, pavyzdžiui, užsakovui pareiškus ieškinį dėl netesybų už laikuneatliktus darbus išieškojimo, rangovas pareiškia priešinį ieškinį tokiaipat sumai dėl neatlyginamo už atliktu darbus išieškojimo; 2) patenkinus priešinį ieškinį, bus visiškai ar iš daliesnebegalima patenkinti pradinio ieškinio, pavyzdžiui, pareiškus ieškinį dėlalimentų išieškojimo, pareiškiamas priešinis ieškinys dėl tėvystėsnuginčijimo; 3) tarp priešinio ieškinio ir paradinio ieškinio yra tarpusavioryšys ir juos nagrinėjant kartu ginčus bus galima išnagrinėti greičiau irteisingai. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kur buvo perreikštaspriešinis ieškinys, turi aiškiai nurodyti, kurie ieškovo ir atsakovoreikalavimai patenkinami, o kurie atmetami (CPK 256 str.).
6.2 ATSIKIRTIMAI Į IEŠKINĮ
Atsikirtimai į ieškinį – tai atsakovo pateikiami argumentai,kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arbaginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai į ieškinį gali būtimaterialiojo teisinio pobūdžio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalūs). Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai – tai atsakovonurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama
paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės įieškinio patenkinimą. Šiais atsikirtimais atsakovas siekia nuginčytiteisinį arba juridinį ieškovo ieškinio pagrindą. Pavyzdžiui, materialiojoteisinio pobūdžio atsikirtimai yra atsakovo teisinis argumentas, kadieškovas praleidęs ieškinio senaties terminą, pareiškiamas, kad dėlprievolės neįvykdymo nėra atsakovo kaltės, tvirtinimas, kad prievolę jisįvykdė tinkamai, įrodinėjimas, kad sutartis negalioja. Atsakovas,ginčydamasis faktinį ieškovo ieškinio pagrindą, gali pasirinkti kelisgynybos variantus. Pirma, jis negali paprasčiausiai neigti ieškovonurodytus faktus (lot. negatio simplex) pavyzdžiui, paskolos sutartiesbuvimo faktą. Antra, atsakovas gali įrodinėti esant priešingus, nei nurodoieškovas, faktus (lot. negatio per positionem alterius). Pavyzdžiui,ieškovas prašo priteisti atlyginimą už suteiktas paslaugas, o atsakovasįrodinėja, kad jokių paslaugų iš ieškovo negavo. Trečia, atsakovas galiįrodinėti aplinkybes, kurios derinasi su ieškovo ieškinio pagrindu, bet jasįrodžius ieškovo reikalavimas nebegali būti tenkinamas. Pavyzdžiui,atsakovas pripažįsta skolinęsis iš ieškovo pinigų, tačiau įrodinėja, kadskolą grąžinęs arba kad nėra suėjęs jos grąžinimo terminas. Procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai – taiatsakovo argumentai, kuriais jis siekia įrodyti, kad ieškovas neturėjoteisės pareikšti ieškinio, todėl procesas prieš jį (atsakovą) pardėtasneteisėtai. Pavyzdžiui, procesiniai teisiniai atsikirtimai yra atsakovopareiškimas, kad jau įsiteisėjęs teismo sprendimas, nurodymas, jog ieškovasyra neveiksnus, tvirtinimas esant arbitražinį susitarimą ir t. t. Visus atsikirtimus į ieškinį atsakovas turi įrodyti (CPK 12, 178str.)6.3 ATSILIEPIMAS Į IEŠKINĮ
Atsiliepimas į ieškinį – procesinis dokumentas, kuriame atsakovasišdėsto savo nuomonę, dėl jam pareikšto ieškinio. Tai procesinė priemonėatsakovui pareikšti savo atsikirtimus į ieškinį. Pagal CPK 142 straipsnį teismas priimtą ieškinio pareiškimąsiunčia atsakovui karti su pranešimu apie atsakovo pareigą pateiktiatsiliepimą į ieškinį. Pranešime teismas nurodo ne trumpesnį kaipketuriolikos, bet ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimuipareikšti. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo aprašymąir bylos sudėtingumą, šį terminą gali pratęsti iki šešiasdešimties dienų.Kartu pranešime nurodoma atsiliepimo nepateikimo padariniai – teismosprendimo už akių priėmimas ir atsisakymas priimti laiku nepateikusįrodymus. Be CPK 111 straipsnyje numatytų duomenų, atsiliepime atsakovasprivalo nurodyti: ➢ Sutinka ar ne su pareikštu ieškiniui; ➢ Nesutikimo motyvus; ➢ Įrodymus, kuriais grindžia nesutikimo motyvus; ➢ Nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų; ➢ Informaciją, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties nesurašo irneatsiunčia teismui per nustatytą terminą savo atsiliepimo į ieškinį,galimi dvejopi teisiniai padariniai. Pirma, teismas turi atsisakyti priimtiįrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį,jeigu mano, jog vėlesnis jų pateikimas užvilkins sprendimo priėmimą byloje(CPK 142 str. 3 d.). Pavyzdžiui, jeigu atsakovas nesurašė atsiliepimo įieškinį, tačiau teismo posėdyje pareikalauja taikyti ieškinio senatį,teismas gali tokio jo atsikirtimo nepriimti. Antra, jeigu atsakovas bepateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo įieškinį, teismas turi teisę ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių (CPK142 str. 4 d.).
Taikos sutarties sudarymas
Bet kurioje proceso stadijoje šalys tiek ieškovas tiek atsakovasbaigti bylą gali taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstaspridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžioprotokolą ir šalių pasirašomas tai numatyta (CPK 140 str. 3 p.) Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalimsšių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priimanutartį, kuria nutraukia bylą. Nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamosšalių taikos sutarties sąlygos. Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio ketvirtame punkte numatyta, jeigu teismas nepriima suinteresuoto asmens, kuris kreipėsi į teismą, ieškinio atisakymo ar atsakovo pripažinimo ieškinio arba netvirtina šalių taikos sutarties, jis prima dėl to motyvuotą nutartį. IŠVADOS
Ieškinio sąvoka yra plati – tai teisiškai suinteresuoto asmenskonkrečiomis aplinkybėmis pagrįstas ir nustatyta procesine tvarkapateikiamas kreipimasis į teismą su reikalavimu apginti pažeistą arginčijamą subjektinę teisę. Ieškinys labai svarbus kiekvienam asmeniui kaip priemonė apgintisavo subjektines teises arba pažeistą, ginčijamą teisę. Ieškinio esmę ir turinį sudaro materialiojo teisinio pobūdžioelementai. Taigi ieškinys yra civilinio proceso objektas Ieškinys yra pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybospriemonė: šitaip šalių materialusis teisinis ginčas įgauna procesinę formąir prasideda civilinis procesas.
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.- Vilnius: Saulužė, 1996. -. 86 p. 2. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas,- Vilnius: Saulužė, 2002.–240 p. 3. Laužikas E; Mikelėnas V; Nekrošius V. Civilinio proceso teisė. I tomas. – Vilnius: Justitia: 2003. 367 – 401p. 4. Mikelėnas V. Civilinis procesas. I ir II dalys. Papildytas ir pataisytas leidimas. Vilnius: Justitia, 1997. 5. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normų taikymas teismų praktikoje (1991 05 – 2000 02). Vilnius: Mokslas ir technika, 2000. 6. Nekrošius V. Sumarino proceso formos pagal naująjį CPK// Justitia.-2003, Nr. 1-2 (43-44), 34-40p.
7. http://www.itc.tf.vu.lt/mokslas/justitia2.doc 8. http://www. teismupraktika.lt/portal/———————–[1] Mačys Vl. Cit. Op. P.144-145.[2] Teismų praktikoje kartais daroma klaidų ir ieškiniai dėl pripažinimovisiškai be pagrindo ignoruojami: žr; pvz; LAT teisėjų kolegijos 2003 m.sausio 27 d. nutartį c.b. M. Vaupša v. UAB „Kalba“, nr.3K-3-32.2003, kat.39.8.[3] International Encyclopedia of comparative Law. Vol. XVI. Ch.4 p.15-16.[4] Žr. Pvz; LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 16 d. nutartį c.b. K.Serbenta v. Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, Nr. 3K-3-1013/2000,kat.1; 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį c.b. AB „Kasyba“ v. AB „Lietuvostaupomasis bankas“ Nr. 3K-3-861/2001, kat.95.1[5] Žr. Pvz; LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 25 d. nutartį c.b.G. Skokov v. UAB „Geola“, Nr. 3K-3-740/2001, kat.95.1. 2001 m. sausio 24 d.nutartį c.b. AB;Tauro bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“, Nr. 3K-3101/2001, kat.95.1;[6] LAT CBS teisėjų kolegijos 1999 m . birželio 9 d. nutartis c.b.A.Aleksandravičius v. Klaipėdos apskrities centrinis paštas, Nr. 3k-3-271/1999, kat.5[7] LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis c.b. V.Moisejenko v. A. Bondarev. Nr. 3k-3-933/2002, kat.115[8] Ginsburg R. B; Bruzelius A. Cit. Op. P.265.[9] Cappelletti M; Perillo J. M. Cit. P. 151-155[10] Civilinės teisenos įstatymas. Su pakeitimais ir papildymais. P. 271-273.[11] Kotz H. Civil Litigation and Public Interest in German CivilProcedure// Legal Theory. Comparative Law./ Budapest, 1984. p. 152-162.[12] Herzog P; Weser M. Cit. Op. P. 295; Cremades B.M.; Cabiedes E. G. Cit.Op. P. 239.[13] Cappelletti M; Perillo j. M. Cit. Op. P. 312-314.[14] International Encyclopedia of comparative Law. Vol. XVI. Ch.6 p.25-27.
[15] Cremades B. M; Cabiedes E. G. cit. Op. P. 238-239.[16] Lindell B. Cit. Op. P. 145-147[17] Gerstenmainer K. A. Cit. Op. P. 6-23
———————– DALYKAS
IEŠKINIO ELEMENTAI
PAGRINDAS
FAKTINIS
JURIDINIS
Aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą
Materialinės teisės normos
Ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui.