ĮVADAS
Civilinė teisė – tai teisės normų sistema, skirta teisiškai reguliuoti vienas kitam nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių objektas turi tiesiogiai išreikštą ar nenumatomą vertę, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrįstą visuomeninei ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius bei dvasinius poreikius.Civilinė teisė yra vienintelė teisės šaka, kurios normos civilinės teisės subjektams suteikia tokią plačią valios ir veiksmų laisvę atsirasti, pasikeisti bei pasibaigti įvairiausiems teisiniams santykiams, taip pat įsigyti subjektines teises bei disponuoti jomis.Pirmajame skyriuje apibrėžiami civilinio teisinio santykio subjektai. Analizuojama, kokias subjektines teises įgyja fiziniai, juridiniai asmenys, asmenys be pilietybės, valstybė, įgyvendinant subjektiškumo galimybes.Dėstyme apibrėžiama fizinių asmenų civilinio teisnumo atsiradimas ir išnykimas, civilinis veiksnumas, asmenų pripažinimas neveiksniais ir ribotai veiksniais.Dėstyme panaudoti komentarai apie fizinių asmenų teisnumą, kaip fizinio asmens galėjimą turėti civilinių teisių ir pareigų, veiksnumą – kaip fizinio asmens galimybę savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.
1. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SUBJEKTAI
Civilinio teisinio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis.Teisiniai santykiai atsiranda tuomet, kai tarp asmenų dėl daiktų užsimezga kokie nors teisės normomis reguliuojami santykiai. Teisiniame santykyje apibrėžtas asmuo yra santykyje arba su visiškai apibrėžtu atskiru asmeniu, arba su visais kitais neapibrėžtais žmonėmis.Civilinės teisės subjektas gali būti kiekvienas asmuo (fizinis ar juridinis), kuriam civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų subjektu, t.y. asmuo, turintis civilinį teisinį subjektiškumą.Įgyvendindamas subjektiškumo galimybes, fizinis ar juridinis asmuo savo poreikiams bei interesams tenkinti įgyja daugybę konkrečių subjektinių teisių: nuosavybės teisę, teisę naudotis išsinuomotu ar pagal panaudos sutartį gautu turtu ir t.t. be fizinių asmenų, organizacijų, turinčių juridinio asmens teises, įstatymu numatytais atvejais civilinių teisinių santykių subjektas gali būti ir valstybė, savivaldybės.
Fiziniai asmenys – tai individai, turintys civilinį teisinį subjektiškumą. Pagal pilietybę jie skirstomi į tris kategorijas: 1) Lietuvos piliečius; 2) užsieniečius; 3) asmenis be pilietybės. Faktiškai dauguma fizinių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ir užsieniečiai, užsienio šalių juridiniai asmenys bei valstybės.Asmenys be pilietybės – tai asmenys, netekę savo valstybės, pilietybės ir neįgiję jokios kitos valstybės pilietybės. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės Lietuvoje su nežymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinėmis teisėmis ir pareigomis kaip ir Lietuvos piliečiai.Juridiniai asmenys – tai organizacijos (socialiniai junginiai), kurios turi atskirą turtą, savo vardu gali įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais bei atsakovais teisme arba trečiųjų teisme. Tokias teises turi privačios, valstybinės, visuomeninės, kooperatinės organizacijos (akcinės bendrovės, valstybinės, savivaldybės įmonės, kitos įstaigos, organizacijos).Valstybė įstatymų numatytais atvejais taip pat dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, jog žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiams, bet ir valstybei, o išimtine nuosavybės teise tik valstybei priklauso: žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, parkai, miškai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai.Daugelis civilinių santykių tarp valstybės, piliečių, juridinių asmenų atsiranda privatizuojant valstybinį turtą. Tačiau visas turtas niekada nebus privatizuotas, ir Lietuvos valstybė, kaip ir daugelis užsienio valstybių, liks nemažos turto dalies savininke.Valstybės, kaip civilinės teisės subjekto, veiklą reguliuoja ir viešosios normos (valstybinės, administracinės ir kt.) Juk ir privatizuojant valstybės turtą, pati valstybė nustato sandorių tvarką, sąlygas, turinį ir kt., konfiskacijos ir kitais valdingais aktais įgyja nuosavybės teisę.Valstybė, kaip valdžios turėtoja, yra ypatingas teisės subjektas, kuris steigia juridinius asmenis, reorganizuoja, likviduoja juos ir t.t.) t.y. toks ypatingas civilinės teisės subjektas, kur persipina ir viešoji, ir privatinės teisės.2. FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIO TEISNUMO SAMPRATA
Civilinis teisnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galėjimas turėti civilinių teisių ir pareigų.[…]Teisnumas yra bendroji teisės kategorija, apibūdinanti asmens teisinį statusą. Tik teisnus asmuo yra teisinių santykių subjektas […] ir gali įgyti teisių ir pareigų, […] todėl civilinis teisnumas yra neatskiriamas žmogaus teisinio statuso elementas ir negali būti atimamas arba perleidžiamas.Civilinis teisnumas yra bendriausia teisinė abstrakcija, tik padedanti nustatyti, kalbama apie civilinės teisės subjektą ar ne. […] Konkrečių civilinių teisių ir pareigų asmuo įgyja tam tikrų juridinių faktų pagrindu […] arba tik teisės normų nustatyta tvarka. […]Civilinis teisnumas pripažįstamas tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės be jokių skirtumų. Tačiau įstatymai numato išimtis, kai užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinis teisnumas gali būti ribojamas.[…]Remiantis lygiateisiškumo principu pripažįstamas lygus civilinis teisnumas visiems žmonėms, t.y. galėjimas turėti civilinių teisių ir pareigų nepriklauso nuo fizinio asmens amžiaus, jo sveikatos būklės, nacionalinės ar socialinės kilmės, rasės, tautybės, odos spalvos, lyties, kalbos, socialinės padėties, išpažįstamos religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų ar pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, šeiminės padėties, gimimo vietos ar kitokio statuso ir kitokių aplinkybių.[…]
2.1. FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIO TEISNUMO ATSIRADIMAS IR IŠNYKIMAS
Civilinis teisnumas yra neatsiejamas žmogaus teisinio statuso elementas, todėl […] civilinio teisnumo atsiradimas siejamas su fiziologiniu, medicininiu kriterijumi – žmogaus gimimu. […]Žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, egzistavimas baigiasi jam mirus, tada baigiasi ir jo civilinis teisnumas. Mirties ir civilinio teisnumo pabaiga nustatoma vadovaujantis medicininiais kriterijais. Tik konstatavus žmogaus mirtį įstatymų nustatyta tvarka, galima teigti, kad jo civilinis teisnumas baigėsi. […]
Civiliniai teisniai santykiai gali atsirasti ir pradėto, bet dar negimusio asmens atžvilgiu. […] Kadangi civilinis teisnumas atsiranda gimus, tai teisės įgyjamos tik nuo gimimo momento.[…]Kai negalima nustatyti, vaikas gimė gyvas ar ne, pripažįstama, jį gimus gyvą.[…]Tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti, kuris iš kelių fizinių asmenų mirė anksčiau, pripažįstama, asmenis mirus tuo pačiu momentu.[…]Fizinio asmens mirtis reiškia jo civilinio teisnumo pabaigą. […] Todėl tikrai nustatyti mirties faktą ir momentą yra labai svarbu.3. FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIS VEIKSNUMAS
Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galimybė savarankiškai ir apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.[…]Civilinis veiksnumas priklauso nuo dviejų aplinkybių: pirma, nuo amžiaus, antra, nuo asmens psichikos būklės, t.y. nuo gebėjimo ir galėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir reikšmę ir juos valdyti.CK visiško veiksnumo atsiradimą sieja su pilnametyste. Pilnamečiu pripažįstamas asmuo, sulaukęs 18 metų. Asmuo, turintis 18 metų, gali savarankiškai sudaryti visus sandorius ir atlikti kitokius teisinius veiksmus, tvarkyti savo turtą ir savarankiškai atsakyti už savo veiksmus.[…]Nustatyta ir išimtis, asmuo, kuriam teismas (CK 3.14 str.) numatytais atvejais leido sudaryti santuoką nesulaukus 18 metų, sudaręs santuoką taip pat tampa visiškai veiksnus.Teismas dėl svarbių priežasčių gali leisti sudaryti santuoką turinčiam 15 metų ir asmeniui, nesulaukusiam 15 metų. […] Nepilnametis, sudaręs santuoką, tampa visiškai veiksnus, t.y. santuokos sudarymas teisinių padarinių požiūriu šiuo atveju prilygsta pilnametystės pasiekimui. Tačiau iki sudarydamas santuoką nepilnametis nėra visiškai veiksnus, todėl negali sudaryti išankstinės vedybų sutarties. Vedybų sutartį jis gali sudaryti tik įregistravus santuoką (CK 3.102 str.3d.). […]Sudarydamas santuoką be teismo leidimo, nepilnametis visiško civilinio veiksnumo taip pat neįgyja, nes tokia santuoka negalioja. […]Nepilnamečio, sudariusio santuoką ir vėliau šią santuoką nutraukus, įgytas visiškas civilinis veiksnumas išlieka.
3.1. NEPILNAMEČIŲ IKI KETURIOLIKOS METŲ CIVILINIS VEIKSNUMAS
Iki 14 metų asmuo laikomas neveiksniu, todėl negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Nepilnamečio iki 14 metų vardu veikia ir sandorius sudaro jo atstovai pagal įstatymą – tėvai ar globėjai. Jų pareiga sudarant ir vykdant sandorius nepilnamečio vardu bei tvarkant kitokius turtinius ir asmeninius neturtinius nepilnamečio reikalus veikti tik nepilnamečio interesais.Nepilnamečiai iki keturiolikos metų turi teisę savarankiškai turi teisę savarankiškai sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtų lėšų, atstovų pagal įstatymą ar kitų asmenų suteiktų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė ar kita speciali forma.[…]Nors kai kuriuos sandorius nepilnamečiams leidžiama savarankiškai sudaryti ir iki 14 metų, tačiau už šių sandorių nevykdymą atsako ne nepilnamečiai, o jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai).[…] Tai reiškia, kad tokiu atveju nepilnamečio atstovai pagal įstatymą atsako savo turtu.
3.2. NEPILNAMEČIŲ NUO KETURIOLIKOS IKI AŠTUONIOLIKOS METŲ CIVILINIS VEIKSNUMAS
Nepilnamečiams nuo 14 ir 18 metų amžiaus būdingas dalinis civilinis veiksnumas, t.y. įstatyme numatytus sandorius jie gali sudaryti savarankiškai, o kitus sandorius – tik savo atstovų pagal įstatymą – tėvų ar rūpintojų sutikimu.[…] Nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų sandoris, sudarytas be savo atstovų pagal įstatymą sutikimo, laikomas nuginčijamu.[…]Turėdamas duomenų, kad nepilnametis nuo 14 iki 18 metų amžiaus švaisto savo lėšas, sudaro sau pačiam nenaudingus sandorius ar kitaip neprotingai naudoja savo turtą (pvz., perka narkotikus, alkoholinius gėrimus ir pan.), teismas gali riboti arba atimti iš jo teisę savarankiškai sudaryti bet kuriuos sandorius. […] Nepilnamečio, iš kurio tokia teisė apskritai atimta, turtą tvarko jo atstovai pagal įstatymą, o jis jokių sandorių negali sudaryti.[…] Asmeniui sulaukus 18 metų visi apribojimai automatiškai baigiasi be specialaus teismo sprendimo.[…]
Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų amžiaus pagal savo sutartines prievoles atsako savarankiškai.3.3. NEPILNAMEČIŲ PRIPAŽINIMAS VEIKSNIAIS (EMANCIPACIJA)
Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Visais atvejais, kad nepilnametis būtų pripažintas veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.Teismas gali nepilnamečių tėvų, rūpintojo ar globos (rūpybos) institucijų pareiškimu panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą, jeigu nepilnametis, savarankiškai įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas, daro žalos savo ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
3.4. FIZINIO ASMENS PRIPAŽINIMAS NEVEIKSNIU
Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gal būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa.Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas. Jo teises ir pareigas nustatytos CK straipsniuose.Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, tokiam asmeniui nustatyta globa panaikinama.Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.
3.5. FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINIO VEIKSNUMO APRIBOJIMAS
Fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba ir teismo sprendimu skiriamas rūpintojas.Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jais tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius. Be rūpintojo sutikimo asmuo, kurio veiksnumas apribotas negali:
1) skolinti ir skolintis pinigų, jeigu suma didesnė kaip du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (bruto);2) garantuoti ar laiduoti už kitą asmenį;3) sudaryti savo turto perleidimo ar teisę į šį turtą suvaržančius sandorius;4) sudaryti arbitražinį susitarimą;5) pareikšti ieškinį su ta jo civilinio veiksnumo dalimi, kur jo veiksnumas apribotas;6) priimti arba atsisakyti priimti palikimą;7) sudaryti statinio (buto) statybos ar kapitalinio remonto rangos sutartį;8) sudaryti savo turto nuomos ar panaudos sutartį.Teismas gal nustatyti, kad rūpintojo sutikimas taip pat reikalingas sudaryti ir kitiems nenumatytiems sandoriams (pvz.: dovanojimo, mainų, autoriaus teisių perleidimo ir kt.).Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba panaikinama.Pilnametis ribotai veiksnus asmuo asmeniškai atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles. Laikomasi nuomonės, kad ribotai veiksnus asmuo geba suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Todėl rūpintojas už tokio asmens veiksmus neatsako.Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Kreiptis dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę taip pat ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas.Santykiams, susijusiems su neveiksnaus ar ribotai veiksnaus fizinio asmens turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimu ir gynimu, taikomos CK normos, reglamentuojančios globą ir rūpybą.IŠVADOS
Civilinio teisinio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis.Civilinės teisės subjektas gali būti kiekvienas asmuo, kuriam civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų subjektu, t.y. asmuo, turintis civilinį teisinį subjektiškumą.Valstybė, kaip valdžios turėtoja, yra ypatingas teisės subjektas, kur persipina ir viešoji, ir privatinės teisės.Fizinių asmenų civilinis teisnumas, remiantis lygiateisiškumo principu, pripažįstamas visiems žmonėms.
Fizinių asmenų civilini teisnumas atsiranda žmogui gimus ir išnyksta – nustačius tikrąjį mirties faktą.Civiliniai įstatymai gina pradėtų, bet dar negimusių vaikų teises ir interesus. Fizinių asmenų civilinis teisnumas glaudžiai susijęs su civiliniu veiksnumu. Galima sakyti, kad civilinis teisnumas yra civilinio veiksnumo pagrindas. Fizinių asmenų civilinis veiksnumą gali turėti ne visi asmenys. Asmuo gali būti veiksnus tik tada, kai jis sugeba protingai veikti ir sąmoningai suprasti savo poelgius bei jų pasekmes. Todėl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo asmens psichikos būklės, intelekto ir valios brandos laipsnio, gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Visiškas veiksnumo atsiradimas siejamas su pilnametyste, t.y. pilnamečiu pripažįstamas asmuo, sulaukęs 18 metų.Kai įstatymas leidžia sudaryti santuoką asmeniui, neturinčiam aštuoniolikos metų, toks asmuo nuo santuokos sudarymo momento įgyja visišką veiksnumą. Veiksnumas neišnyksta ir tada, kai santuoka vėliau nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežasčių, nesusijusių su santuokinių amžiumi.Iki 14 metų asmenys laikomi neveiksniais ir sandorius sudaro jo atstovai pagal įstatymą – tėvai ar globėjai. Ir už nepilnamečiams leidžiamų savarankiškai sudarytų sandorių nevykdymą, atsako jų atstovai savo turtu pagal įstatymą.Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų gali įstatymų numatytus sandorius sudaryti savarankiškai, o kitus – tik savo atstovų pagal įstatymą – sutikimu. Tokio amžiaus nepilnamečiai pagal savo sutartines prievoles atsako savarankiškai.Visais atvejais, nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, kad būtų pripažintas veiksniu, reikalingas paties nepilnamečio sutikimas.Veiksnumas pasibaigia asmeniui mirus. Tačiau daugeliu atvejų žmogus gali netekti veiksnumo ir būdamas gyvas.Asmuo gali būti pripažįstamas neveiksniu dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės, trukdančių jam suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Jo vardu sandorius sudarinėja globėjas. Tokiam asmeniui pasveikus arba labai pagerėjus jo sveikatai, teismas pripažįsta jį veiksniu.Fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka. Kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba.Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas, įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba panaikinama.LITERATŪRA
1. V. Mikelėnas, P. Rasimavičius, V.Staskonis, A. Taminskas, S. Vėlyvis, A. Vileita, P. Vitkevičius CIVILINĖ TEISĖ. Kaunas: Vijusta, 1998 – 2-asis patais. p. 45-47, 125-132.
2. V.Mikelėnas, G. Bartkus, V. Mizaras, Š. Keserauskas, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO KOMENTARAS. ANTROJI KNYGA. ASMENYS. Vilnius: Justitia, 2002. p. 15-40.