finansu teise

99 0

Įvadas

Nuo senu laikų, kai tik atsirado pinigai, žmonės skolinosi vieni iš kitų. Tenka skolintis perkant ar statantis būstą, įsigyjant vieną ar kitą brangesnį daiktą. Įmonės skolinasi verslui vystyti, bankai- kad galėtų suteikti kreditus, valstybė- ilgalaikėms ekonominėms arba socialinėms programoms vykdyti.

Paskola (paskolos sutartis – sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokkybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Nuo daiktų perdavimo momento paskolos gavėjui tenka daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Priešingai nei kreditas, kuris yra tik sutartinė prievolė, paskola yra sandoris.

Paskola – tai komercinis pasitikėjimas, sutartis, kurios pagrindu perduodama vertybė (prekė, paslauga ar pinigai) mainais už pažadą sumokėti vėliau. Pinigai skolinami ne tiesiogiai, o per finansų institucijas, kredito įstaigas, bannkus, t. y. per fi nansinį tarpininką. Tokiu būdu, pinigų davėjas (indėlininkas) patiki savo lėšas tarpininkui (bankui), o šis turi užtikrinti, kad pinigų gavėjas (paskolos gavėjas) pasiskolintus pinigus grąžintų laiku.

Paskola – tai vienas iš būdų įgyvendinti savo tikslą anksčiau nei sutaupomi pin

nigai. Tačiau asmeninių finansų patarėjai siūlo skirti geras ir blogas paskolas. Geros paskolos – tokios, už kurias įsigyjamas nekilnojamasis turtas ar (smulkusis) verslas, nes šios paskolos teikiamos su mažesnėmis palūkanų normomis. Gerai valdant tokias paskolas galima padidinti investicijų (turto) vertę. Paskola studijoms irgi yra gera, nes tai – investicija į žmogiškąjį kapitalą, kuri, tikėtina, ateityje užtikrins didesnes pajamas; Lietuvoje šios paskolos mažina mokamus gyventojų pajamų mokesčius.

Visas paskolas, teikiamas gyventojams, bankai skirsto į tris pagrindines grupes:

  • paskolos gyvenamajam būstui įsigyti;
  • vartojimo paskolos (tam tikra prasme prie jų priskiriamos ir paskolos studijoms[1]);
  • paskolos verslui.

Atsižvelgdami į pasirenkamos paskolos rūšį bankai gavėjams taiko skirtingas sąlygas ir palūkanų

normas už paskolas.


 

1. Paskolos išdavimo tvarka

 

Pinigų skolinimas yra viena pagrindinių banko funkcijų. Tai pati pelningiausia, tačiau ir pati rizikingiausia banko veiklos sritis. Prieš išduodamas paskolą bankininkas privaalo gauti atsakymus į tokius klausimus:

1. Kiek pinigų reikia? Tik įsigilinęs ir atidžiai išnagrinėjęs projektą, bankininkas gali pasakyti, kiek ir kokios paskolos reikia. Bankininkas privalo suprasti, kad ir koks viliojantis būtų projektas ir kokios sumos beprašytų klientas, bankas negali skolinti visos sumos, reikalingos projektui įgyvendinti, ir vien tik bankas negali prisiimti visos finansinės rizikos. Būtina, kad ir pats klientas būtų pasirengęs investuoti į projektą ir savų pinigų.

  1. Kuriam laikui reikalingi pinigai? Tik bankininkas, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, gali įvertinti, ar kliento prašoma paskolos trukmė derin
    nasi su paskolos ėmimo tikslu, bei parengti sutartį tarp banko ir kliento, kurioje nurodoma paskolos trukmė, palūkanų mokėjimo ir paskolos grąžinimo terminai.
  2. Kuriam laikui reikalingi pinigai? Tik bankininkas, išnagrinėjęs visus pateiktus dokumentus, gali įvertinti, ar kliento prašoma paskolos trukmė derinasi su paskolos ėmimo tikslu, bei parengti sutartį tarp banko ir kliento, kurioje nurodoma paskolos trukmė, palūkanų mokėjimo ir paskolos grąžinimo terminai.
  3. Iš kokių šaltinių paskola bus sugrąžinta? Bankui ypač svarbu gauti atsakymą į šį klausimą, nes kiekvienas klientas privalo turėti pakankamus išteklius, kad galėtų sutartais terminais ne tik sugrąžinti paskolą, bet ir sumokėti palūkanas.

Pagrindiniai kreditavimo etapai. Galima išskirti šiuos pagrindinius kreditavimo etapus:

1) susipažinimas su klientu ir jo pateiktu kredito prašymu. Bankininkas išsiaiškina paskolos tikslus, sumą, terminus, grąžinimo šaltinius, užstato sąlygas;

2) analizuojami kliento pateikti duomenys kreditui gauti. Tiriama skolininko finansų būklė ir galimybės grąžinti suteiktą kreditą;

3) apsilankymas pačioje įmonėje, suusipažinimas su jos vadovais, personalu, technologija, darbų organizavimu;

4) paskolos sutarties ruošimas ir pasirašymas;

5) paskolos išdavimas. Jos panaudojimo kontrolė. Nevykdant sutarties, taikomos įvairios sankcijos.[2]

Aiškią schemą galima matyti nurodytame paveikslėlyje (1 pav.) :

2. Paskolų vertinimas

 

Siekiant užtikrinti tinkamą pinigų cirkuliavimą ir grįžtamumą, kreditavimo veikloje taikomi įvairūs kliento ir išduodamos paskolos vertinimo būdai, vienas jų yra vadinamasis CAMPARI. Kiekviena raidė reiškia tam tikrą kreditavimo principą:

  • Character – nurodo pinigų gavėjo patikimumą, tai yra kaip skolintojas vertina moralines kliento
    o savybes; tai tam tikras pasitikėjimas klientu, kurį gali lemti ankstesnė kreditavimo istorija, informacija apie kliento veiklą ir kt.
  • Ability – galimybė (produktyvumas) – nusako fi nansines kliento galimybes grąžinti paskolą; vertinamos gaunamos kliento pajamos, skaičiuojama, kiek klientui lieka pinigų paskolai grąžinti, patenkinus kitus poreikius ir privalomas išlaidas.
  • Margin – marža; tai kreditoriaus taikomas „antkainis“, skirtumas tarp pinigų pirkimo iš indėlininkų (praktikoje taikoma tarpbankinė palūkanų norma) ir pinigų pardavimo paskolos gavėjui. Maržai apima kelis kriterijus, tačiau visada turi atitikti banko prisiimamą riziką už galimą kliento nemokumą ar mokėjimų sutrikimą.
  • Purpose – tikslas; kreditavimo veikloje labai svarbu, kad paskola būtų panaudota tam tikslui, kuriam ją suteikė kreditorius; tai užtikrina ir pinigų naudojimo klientui naudą, ir suteikia tikrumą kreditoriui, nes jis iš anksto gali įvertinti ir galimą investavimo riziką.
  • Amount – paskolos suma. Pabrėžiama, kad suma turi atitikti pinigų poreikį konkrečiam tikslui (projektui) įgyvendinti. Jei suma bus didesnė, tai klientas gali pinigus panaudoti kitiems tikslams (netikslingai); jei suma bus per maža, klientas gali skolintis papildomai iš kito kreditoriaus, t. y. klientui reikės vienu metu atiduoti kelias paskolas, tarp jų ir tas, kurių pradinis kreditorius neįvertino. Abiem atvejais gali kilti problemų grąžinant paskolą.
  • Repayment – paskolos grąžinimo periodiškumas turi atitikti gaunamus pinigų srautus, priešingu atveju, atėjus mokėjimo laikui, klientui gali pritrūkti reikiamos sumos, o anksčia
    au gautas pajamas jau gali būti panaudojęs kitiems tikslams.
  • Insurance – grąžinimo užtikrinimas; paskolos dažniausiai užtikrinamos turto įkeitimu (ne vartojimo kredito atveju – nekilnojamojo turto) arba laidavimu (dažniausiai, fi zinio asmens, turinčio nuolatines pajamas), bet neretai ir mokių institucijų, tarp jų ir valstybinių, garantija ar paskolos draudimu. Paskolos grąžinimo užtikrinimas – tai galimybė bankui, jei klientas nevykdys ar negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, išsiieškoti skolą iš įkeisto turto vertės ar laiduotojo, garanto pajamų ar draudimo išmokos. Taigi kredituojant svarbu nepamiršti, kad paskolos grąžinamos pinigais, todėl bankai, prieš suteikdami jas, nuodugniai išanalizuoja kliento mokumą: jo gaunamas pajamas, apskaičiuoja, kad, atėmus gražintiną paskolos sumą ir palūkanų įmokas, klientui užtektų ne tik susimokėti už visas turimas skolas, bet ir pragyventi (susimokėti už komunalines paslaugas, maistui ir kt.). Tačiau, nepaisant kliento mokumo įvertinimo, bankai, būdami indėlininkų „įgaliotiniais“, neturi teisės išduoti paskolų, kurių grąžinimu abejoja. Visais atvejais rizikingesnės paskolos yra kompensuojamos didesnėmis palūkanų normomis. Rizikingesnėmis laikomos paskolos, už kurias nėra įkeičiamas turtas (geriausias įkeitimas kreditoriui – grynieji pinigai (bet tai retai pasitaiko), o dažniausiai įkeičiamas – nekilnojamasis turtas). Norint įvertinti paskolos gavėjo fi nansinę situaciją, remiantis šeimos fi nansiniais duomenimis, galima apskaičiuoti tam tikrus rodiklius. Finansų patarėjai siūlo, kad asmuo (šeima) turėtų susitaupęs (likvidaus turto) maždaug trijų–šešių mėnesių bendrųjų išlaidų sumą, iš kur

. . .

Dauguma Lietuvos bankų jau turi prieigą prie „Sodros“ duomenų bazės ir klientas, pildydamas prašymą paskolai gauti, pasirašo, kad sutinka, jog bankas, prisijungdamas prie šios duomenų bazės, naudotų jo asmens kodą. Tačiau kai kurie bankai dar prašo papildomai pateikti pažymą iš darbovietės apie gaunamą darbo užmokestį per pastaruosius 6 mėnesius, jei per šį laiką nebuvo keista darbovietė. Jeigu paskolos prašoma banke, į kurį pervedamas darbo užmokestis bent 6 mėnesius, tai pažymos iš darbovietės pateikti nereikalaujama.

Iš nurodytų kliento gaunamų pajamų bankai atima visas kas mėnesį mokėtinas sumas už jau turimus įsipareigojimus (turimas paskolas, lizingo sutartis, gyvybės draudimo įmokas ir kt.). Kartais bankas taiko (skaičiuoja, vertindamas kliento finansines galimybes) vadinamąjį paskolos aptarna vimo rodiklį – maksimalią pinigų sumą (atėmus turimus fi nansinius įsipareigojimus)[4], išleidžiamą paskolai ir palūkanoms mokėti kas mėnesį, išreikštą procentais nuo grynųjų šeimos pajamų.

Be finansinių duomenų, bankai, ruošdamiesi suteikti paskolą, patikrina, ar klientas nėra registruotas Asmenų skolų registre (dabar šias duomenų bazes kreditoriams siūlo privačios skolų išieškojimo bendrovės, kartais vadinamos inkaso bendrovėmis). Jeigu klientas turėjo skolų, visada analizuojama, už kokias prekes ar paslaugas buvo įsiskolinta (skolos faktai už pirmo būtinumo prekę ar paslaugą laikomi svarbesni negu ne už pirmo būtinumo prekes ar paslaugas). Šiuo atveju analizuojama informacija ir apie neapmokėtas, ir apie apmokėtas skolas.

Taip pat tikrinama, ar (ir kiek) klientas turi paskolų, įregistruotų Lietuvos banko Paskolų rizikos duomenų bazėje, tačiau į ją patenka tik paskola, kuri išdavimo metu vienam paskolos gavėjui (viena arba kelių paskolų suma vienoje kredito įstaigoje) buvo didesnė negu 50 000 Lt (tai dažniausiai paskolos, už kurių grąžinimą įkeičiamas nekilnojamasis turtas). Šioje duomenų bazėje pateikiama informacija apie kreditus verslui, vartojimo kreditus, hipotekinius kreditus, sąskaitos kreditus (overdraft – angl., į kuriuos įskaičiuojami kredito limitai mokėjimo kortelėse), atpirkimo sandorius, išsimokėtinai (skolon) parduotą turtą, taip pat ir fi nansinį lizingą.

Bankai tikrina, ar pats klientas nėra registruotas areštų registre.

Įvertinama bendra kliento turtinė padėtis (nes paraiškoje paskolai gauti turi nurodyti visą turimą

turtą tiek klientas, tiek jo sutuoktinis).

Be to, atsižvelgiama ir į kitą informaciją:

  • kliento amžių (kuo senesnis ar kuo jaunesnis, tuo rizika didesnė), profesiją (rizikingesniais laikomi asmenys, kurių pajamos nėra griežtai fi ksuotos, taip pat kurių profesijos dėl įvairių priežasčių gali tapti nebereikalingos);
  • darbovietėje dirbtą laiką (jei klientas visą gyvenimą dirbo vienoje darbovietėje, yra rizika, kad, jeigu praras darbą, jam bus sunku rasti kitą ir adaptuotis; klientas, labai dažnai keičiantis darbus irgi vertinamas kaip rizikingas);
  • kliento reputaciją;
  • kreditavimo istoriją tame pačiame banke (ar laiku vykdydavo įsipareigojimus, ar ne).[5]

[1]  „vartojimo paskolų savitumai‘‘,  „Paskolos studentams“

[2] V.Katkus. “Šiuolaikinės bankininkystės principai”.

[3] Filomena Jasevičienė ir Vytatutas valvonis “Paskolų vertinimas: Tarptautinė ir Lietuvos praktika”

[4] Daiva Jurevičienė, Zita Čeponytė „Paskolos“

[5] S.Taraila. Kreditavimas; teorija ir praktika

Join the Conversation