TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………2
1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA………………………………………………………………………..3 1.1 Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo principai…………………..4
2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SISTEMA LIETUVOJE………………………………..72.1 Socialinė apsauga ir darbo ministerija………………………………………………………………………..2.2 Sveikatos apsaugos darbo ministerija…………………………………………………………………………2.3 Valstybinė darbo inspekcija…………………………………………………………………………………………
3. DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS……………………………………………………………………….11
4. ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMITETAS……………………………..13
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………..16
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………17
ĮVADAS
Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.Darbuotojų darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymas. Šio įstatymo nuostatos ir reikalavimai yra reikalingi siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti. Taip pat šio įstatymo paskirtis yra nustatyti profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas. (2: 1 str.)Pagrindinės saugos ir sveikatos institucijos, kurios prižiūri, kad nebūtų pažeidimų yra socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė darbo inspekcija. Jos pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.Darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.Darbo objektas. Šio darbo objektas yra darbuotojų sauga ir sveikata.Darbo tikslas. Remiantis įvariais LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais apžvelgti darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą Lietuvoje.Darbo uždaviniai.• Apžvelgti darbuotojų saugos ir sveikatos sampratą bei tikslus;• Aptarti saugos ir sveikatos priemonių įgyventinimo principus;• Apžvelgti darbuotojų saugos ir sveikatos sistemą (Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Sveikatos ministeriją ir Valstybine darbo inspekciją);• Apžvelgti tų institucijų tikslus, funkcijas ir uždavinius;• Aptarti kokias teises ir pareigas turi darbdavys ir darbuotojas;• Aptarti saugos ir sveikatos komitetų reikšmę, bei jų funkcijas.
1. DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. (1: 48 str., 1d.)Darbuotojų sauga ir sveikata – tai kompleksinė socialinė bei techninė mokslo šaka, nagrinėjanti teisines saugas darbo organizavimo normas, darbo sąlygų gerinimo būdus, gamybinio traumatizmo bei profesinių susirgimų profilaktikos klausimus, saugius technologinius procesus, apsaugą nuo elektros, darbo higienos klausimus, statybos ir remonto saugos darbo būdus, apsauga nuo gaisrų, sprogimų, avarijų. (9: 2003., p. 3)Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Darbo įstatymų kodeksas, Lietuvoss Respublikos Darbo inspekcijos įstatymas, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai parengti įgyvendinant atitinkamas Europos Sąjungos direktyvas. , kiti nustatyta tvarka patvirtinti normatyviniai aktai, nuostatai bei taisyklės.Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. (4: 2 str.; 2: 259 str.)LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 str., taip pat ir LR Darbo Kodekso 260 str. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu, kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų tarnautojams.
Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats.Darbuotojų saugos ir sveikatos būklė įmonėse vertinama pagal tai, kaip darbo priemonės, darbo sąlygos įmonėje, jos padaliniuose atitinka teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Vertinant darbuotojų saugos ir sveikatos būklę nustatoma profesinė rizika – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. Pagrindiniai darbuotojų saugos ir sveikatos būklės rodikliai yra nelaimingų atsitikimų darbe skaičius ir sergamumas profesinėmis ligomis.1.1 Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo principai.
Darbdavys organizuoja darbą įmonėje, nustato darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbuotojas turi:• įvertina darbuotojų saugos ir sveikatos būklę;• užpildo Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą. Jame nurodoma, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo ir poilsio laikas atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, taip pat nurodomos darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemonės, jei darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka reikalavimų;• vadovaudamasis Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatais, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines instrukcijas, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. (9: 2003., p. 4) Darbdavys, nustatydamas vidinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolę įmonėje ir numatydamas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti, vadovaujasi šiais bendraisiais rizikos vertinimo ir darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais:• rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vengimu;• rizikos, kurios neįmanoma išvengti, įvertinimu;• nustatytos rizikos priežasčių šalinimu;• darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą įvertinimu pritaikant darbo procesą prie darbuotojo galimybių, įrengiant darbo vietas, parenkant darbo priemones, darbo metodus, nustatant darbo ar gamybos tempą;• techninės pažangos priemonių taikymu įrengiant darbo vietas, sudarant saugią ir sveiką darbo aplinką, parenkant darbo priemones;• pavojingų darbo procesų pakeitimu nepavojingais arba mažiau pavojingais;• kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių pirmenybės taikymu. Tik tais atvejais, kai kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ar jų neįmanoma naudoti dėl nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių, darbuotojai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis;• darbuotojų mokymu ir instruktavimu, jiems privalomais nurodymais laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. (4: 19 str.)Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą įmonėje, ją svarsto su darbuotojais arba su darbuotojų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu ir juos informuoja apie įpareigojimus, duotus padalinių vadovams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ir priemonių įgyvendinimo įmonėje, padaliniuose, darbo vietose. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso formą ir jo pildymo tvarką tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ir Sveikatos apsaugos ministerijos. (6).
Darbdavio pareiga yra užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Įgyvendindamas šią pareigą, darbdavys imasi priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis. Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno arba daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje nėra tokių specialistų, darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų skaičius, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamas, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą. (Darbuotojų sauga ir sveikata. 2003., p. 5)Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų įmonėse steigimo tvarką, tokių tarnybų funkcijas, teises, pareigas, bendruosius kvalifikacinius reikalavimus šių tarnybų specialistams nustato Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai. Juos tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. Nuostatuose nustatomos ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse, atsižvelgiant į profesinę riziką ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos privalo būti steigiamos, ir ekonominės veiklos sritys, kurių įmonėse tokios tarnybos gali būti nesteigiamos, o jų funkcijas atlieka pats darbdavys, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais. (Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. 1998., p. 6)Biudžetinėse įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Jų funkcijas atlieka institucijos vadovo paskirtas asmuo, kurio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Instruktavimo, mokymo, atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuostatais. Darbdavys, įsteigęs darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, informuoja paskirtus arba samdytus specialistus apie rizikos veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtakos darbuotojų saugai ir sveikatai, ir apie prevencines priemones, medicinos pagalbos, gaisrų gesinimo, darbuotojų evakavimo organizavimą. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. nustato, kad darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės analizės, planavimo, priemonių organizavimo ir kontrolės klausimais. Darbdavys sudaro sąlygas darbuotojams ir jų atstovams dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai arba renkami darbuotojų atstovai. Jie veikia pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos patvirtintus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto bendruosius nuostatus. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nuostatus tvirtina darbdavys, suderinęs su įmonės darbuotojų atstovais.Apibendrinant šį skyriu, galime teigti kad darbuotojų sauga ir sveikata yra visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Pagla LR Konstitucija, kiekvienas darbuotojas turi teisę reikalauti, kad jo darbas, darbo vieta būtų saugi ir nekenktų jo sveikatai. O kiekvienos įmonės darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir savarankiškai organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.2. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SISTEMA LIETUVOJE
Kaip jau minėjau, kad Lietuvoje pagrindinės saugos ir sveikatos institucijos yra socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė darbo inspekcija. Jos pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Savo darbe apžvelgsiu visas šias institucijas, bet vis tik didesnį dėmesį norečiau skirti Valstybės darbo inspekcijai, nes ji labiausiai kontroliuoja ir stebi, kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.Visos šios išvardintos institucijos visą savo darbą turi suderinti su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Tam tikslui yra direktyvos.Europos sąjungos direktyvų tikslas – imtis priemonių, kurios pagerintų darbuotojų saugą ir sveikatą. Direktyvose išdėstyti bendri principai, susiję su profesinės rizikos profilaktika, darbuotojų sauga ir sveikata, rizikos ir nelaimingų atsitikimų veiksnių pašalinimu, darbuotojų bei jų atstovų informavimu ir konsultavimu. (10: 2003., p. 12)
2.1 Socialinė apsauga ir darbo ministerija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo įstatymų ir teisės aktų jai pavestų socialinės apsaugos ir darbo sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina savo srityse valstybės politiką.Svarbiausi socialinės apsaugos ir darbo ministerijos uždaviniai ir funkcijos yra: • rengti įstatymų, nutarimų ir teisės aktų projektus;• įgyvendinti darbo rinkos, darbo rinkos profesinio mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo apmokėjimo ir jo garantijų politiką;• įgyvendinti valstybinio socialinio draudimo ir pensijų politiką;• analizuoti vykdomą socialinės apsaugos ir darbo, socialinių grupių politiką, jos ekonominį pagrindimą, prognuozoti pagrindinius socialinius rodiklius […]. (7: 5 punktas)Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius turi teisę (paliečiant mano darbo temą) įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe politiką per ministerijos reguliavimo srities įstaigas, rengti priemones darbų saugai ir sveikatai darbe gerinti, Lietuvos respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo saugos darbe valstybinį valdymą, taip pat dalyvauja rengiant ir įgyvendinant stichinių nelaimių, stambių avarijų įmonėse padarinių likvidavimo socialines programas, sudaryti įstatymų ir teisės aktų projektų rengimo, ekspertizių darbo grupes ar komisijas […]. (7: 6 punktas)
2.2 Sveikatos apsaugos ministerija.
Sveikatos apsaugos ministerija vykdo įstatymų ir teisės aktų jai pavestas sveikatos apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Svarbiausias Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys – rūpintis Lietuvos Respublikos gyventojų sveikata, jos išsaugojimu, grąžinimu ir stiprinimu. (8: 5 punktas)Sveikatos apsaugos ministerija turi valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, kurios pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos yra ginti gyventojų teisę į kuo geresnę fizinę ir psichinę sveikatą, ugdyti piliečio ir pareigūno pareigą skatinti sveiko gyvenimo, sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo poreikį teisinėmis, socialinėmis, ekonominėmis bei auklėjamosiomis priemonėmis. Ji turi kontroliuoti, kad užbaigtos statybos atitiktų patvirtintus projektus, normas ir taisykles (pagal savo kompetenciją), kaip įgyvendinamos sanitarinės – priešepideminės priemonės, kad būtų išvengta arba likviduotos profesinės ir infekcinės ligos, sudarytos sveikos dafbo, buities ir poilsio sąlygos darbuotojams, įmonių skleidžiamos taršos įtaka gyvenamajai aplinkai ir gyventojams. (10: 2003., p. 25)
2.3 Valstybinė darbo inspekcija.
Valstybinė darbo inspekcija yra juridinio asmens teises turinti valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinė darbo inspekcija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, turi savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. (5: 2 str.)Valstybinės darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių saugą ir sveikatą darbe bei darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.
1990 m. buvo įkurtas Darbų saugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, kuris 1993 m. perorganizuotas į Technikos priežiūros tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją.Valstybinė darbo inspekcija turi teritorinius skyrius. Valstybinių darbo inspektorių, kaip valstybės pareigūną, nurodymai (neviršijant kompetencijos) jų prižiūrimoms įmonėms yra privalomi. (6)Pagrindinis Darbo inspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją bei vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvą 89/654/EEB, kuri skatina darbuotojų sveikatos ir saugos gerinimą darbo vietose, atlieka tokias funkcijas :• tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus;• tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė;• tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar atliekama nuolatinė šių įrenginių priežiūra, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse; • tikrina, ar saugiai vykdomi kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, naudingųjų iškasenų žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbai, technologiniai procesai, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai, ir įstatymų, kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka teikia darbdaviamsišvadas, reikalavimus, nurodymus bei pasiūlymus; • tikrina, ar darbdaviai saugiai organizuoja kenksmingų ir pavojingų medžiagų gamybą ir naudojimą, ar vykdomos pramoninių avarijų prevencijos priemonės; • tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą;• tikrina, ar įrengtos buities, sanitarinės ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimu;• tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą asmenims iki 18 metų,nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims ir dirbantiems invalidams;• tiria sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis. Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą perduoda teisėsaugos institucijai. Tikrina, ar laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, susirgimų profesine liga;• organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis; • registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš darbdavių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktu;• tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai; • nustatyta tvarka dalyvauja tiriant įrenginių ir objektų avarijas;• analizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų aplinkybes bei priežastis, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe pažeidimus, rengia pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti; • tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais, užtikrina pareiškėjų konfidencialumą; • vykdo nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą;• teikia pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų norminių teisėsaktų projektų darbuotojų saugos irsveikatos, darbo santykių srityse;• analizuoja darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų taikymo praktiką, teikia siūlymus pakeisti galiojančius įstatymus ar kitus norminius teisės aktus;• konsultuoja darbuotojus, darbuotojų atstovus, darbdaviams atstovaujančius asmenis, darbdavių įgaliotus asmenis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, darbo įstatymų vykdymo, kolektyvinių sutarčių sudarymo ir kitais klausimais; • nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų tinkamumą naudoti. (5: 6 str.)Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis nuo 1991 metų darbe žuvo 1400 žmonių, sužalota 37 000. Paruošta darbo inspekcijos ataskaita apie nelaimingus atsitikimus darbuose rodo, kad 2004 metais šalyje įvyko 2665 nelaimingi atsitikimai darbe (90 mirtinų, 173 sunkūs ir 2402 lengvi), dėl kurių surašyti aktai. 100 tūkst. dirbančiųjų (apdraustųjų) tenka 217 visų, 7,3 mirtinų, 14,1 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. (6)Palyginus su 2003 metų atskaita, sumažėjo nuo 117 iki 90 atvejų arba 23,1 proc. mirtinų, o padidėjo nuo 162 iki 173 atvejų, arba 6,8 proc., sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. Bendras nelaimingų atsitikimų skaičius išliko tas pats. Nagrinėjant mirtinus nelaimingus atsitikimus pagal ekonominės veiklos rūšis, nustatyta, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe padaugėjo statybos įmonėse – nuo 21 iki 30 atvejų arba 43 proc., maisto pramonėje – nuo 2 iki 5 atvejų, švietimo – nuo 2 iki 3 atvejų, kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonėse – nuo 1 iki 2 atvejų. (9: 2003., p. 5)Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad pavojingiausiomis ir toliau laikomos tokia ekonomine veikla užsiimančios įmonės: statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ir miškų ūkio, elektros, dujų ir vandens tiekimo, kasybos. Apdirbamosios pramonės pavojingiausiomis nelaimingų atsitikimų darbe įmonėmis ir toliau laikomos šiems ekonominės veiklos sektoriams priklausančios įmonės: maisto pramonei, metalo apdorojimo pramonei, medienos apdorojimo pramonei, chemijos pramonei, statybinių medžiagų pramonei.Apibendrinant antrąją rašto darbo dalį, matome, kad Lietuvoje darbuotojų saugos ir sveikatos sitemą sudaro socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė darbo inspekcija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija leidžia teisės aktus, stebi ir prižiūri, kad nebūtų darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų. O Valstybinė darbo inspekcija vykdo tų teisės aktų, reglamentuojančių saugą ir sveikatą darbe bei darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse. Kontroliuoja, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuoja darbuotojus bei darbdavius.3. DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
Darbdavys privalo laikytis saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, sudaryti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, o darbuotojas – saugoti savo ir kitų sveikatą, saugiai dirbti susipažinti su saugos ir sveikatos aktų reikalavimais ir juos vykdyti pagal atliekamų darbų specifiką. (10: 2003., p. 22)Pagrindinės darbuotojo teisės yra:• reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninės apsaugos priemonėmis;• sužinoti iš padalinio vadovo,darbdavio apie jų darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius;• susipažinti su išankstinių ir periodinių sveikatos tikrinimų rezultatais; nesutikus su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai;• įgalioti darbuotojų atstovą (atstovus) ar pačiam tartis su darbdaviu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;• atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninės apsaugos priemonėmis;
• įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių darbo sąlygų;• iškilus klausimų dėl saugos ir sveikatos, kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą, darbdavį, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją ar kitą valstybės instituciją. (2: 275 str.)Pagal LR Darbo Kodekso 274 str. 1 d. darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata. Bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose. Juose privalo būti nurodyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimai. (2: 274 str. 2d.; 3: 1998., p. 156 )Darbuotojai privalo pagal sudarytas darbo sutartis:• darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus; • tinkamai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones;• savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų (priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį ir apie jų gedimus pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui; • nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai; • bendradarbiauti su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio įgaliotais asmenimis bei darbdaviui atstovaujančiu asmeniu įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus bei priemones; • pagal galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;• nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie darbo metu gautas traumas,kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus; • įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą; • laikytis įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio režimo;• vykdyti padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus. (4: 33 str.)4. ĮMONĖS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KOMITETAS.
Darbdaviui atstovaujantis asmuo,darbdavio įgalioti asmenys privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių organizavimo, jų įgyvendinimo ir kontrolės klausimais. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, padalinių vadovai sudaro sąlygas darbuotojams, darbuotojų atstovams saugai ir sveikatai dalyvauti diskusijose svarstant darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus. Šiuo tikslu steigiami įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai ir skiriami darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai. (10: 2003., p. 23)Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas steigiamas ir jo darbas organizuojamas taip:• komitetas steigiamas įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdavio skirtų bei įmonės profesinės sąjungos pasiūlytų ir įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) komiteto nariais patvirtintų atstovų. Jeigu įmonėje yra daugiau negu viena profesinė sąjunga, profesinės sąjungos deleguoja į komitetą savo atstovus arba paveda vienai profesinei sąjungai deleguoti į komitetą atstovus. Šie atstovai darbuotojų susirinkime (konferencijoje) patvirtinami komiteto nariais. Jeigu ne visi įmonės darbuotojai yra profesinių sąjungų nariai, profesinėms sąjungoms ir darbuotojams komitete atstovauja profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai, dėl jų skaičiaus komitete sprendimą priima darbuotojų susirinkimas (konferencija). Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, darbuotojams komitete atstovauja į komitetą darbuotojų kolektyvo susirinkime (konferencijoje) išrinkti darbuotojų atstovai;
• kai kurių ekonominės veiklos sričių, pasižyminčių didesne profesine rizika, įmonėse komitetas gali būti steigiamas, kai darbuotojų yra mažiau negu 50. Tokių ekonominės veiklos sričių sąrašas nustatomas tvirtinant Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendruosius nuostatus; • jeigu įmonėje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, komitetas gali būti steigiamas darbdavio ar profesinės sąjungos iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų reikalavimu; • komiteto veiklą organizuoja ir jam vadovauja komiteto pirmininkas – darbdavys arba vienas iš jo paskirtų atstovų komitete. Pirmininkas organizuoja komiteto darbą. Komiteto sekretoriumi renkamas profesinės sąjungos atstovas. Jeigu įmonėje profesinės sąjungos nėra, komiteto sekretoriumi renkamas vienas iš darbuotojų atstovų, išrinktų į įmonės komitetą;• atleidžiant iš darbo komiteto narį, kuris yra darbuotojų atstovas, jeigu tam nepritaria dauguma komiteto narių, tarp jų dauguma darbuotojų atstovų, darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie tokio darbuotojo atleidimo priežastis iki jo atleidimo iš darbo dienos;• darbdavys komiteto narius aprūpina jų pareigoms atlikti reikalingomis priemonėmis ir informacija; komiteto nariai taip pat apmokomi specialiuose mokymo kursuose, seminaruose įmonėje ar kituose renginiuose darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Komiteto narių mokymo klausimus sprendžia komitetas; • už laiką, kurį komiteto narys vykdo jam pavestus įpareigojimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata, jam mokamas vidutinis darbo užmokestis;• komitetų bendruosius nuostatus tvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. (4: 13 str.)O kad nebūtų apgaulės, kad darbdavys tikrai garantuotu saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbuotojai stengiasi tarpusavyje sudaryti kolektyvines sutartis.Įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo, saugos ir sveikatos ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Įmonės kolektyvinė sutartis sudaroma visų rūšių įmonėse, įstaigose, organizacijose. Įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis taikoma visiems tos įmonės darbuotojams. (2: 59 str.)Įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo sąlygas,saugą, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties. Tik kolektyvinė darbo sutartis stiprina darbuotojų teises, kad būtų kuo mažiau pažeidimų jų darbe.Bet dėja, pagal Valstybinės darbo inspekcijos duomenis darbe nelaimingų atsitikimų nepavyksta sumažinti ir išvengti dėl tam tikrų priežasčių: • įvykę nelaimingi atsitikimai darbe pagal priežastis – 49 proc. visų, 50 proc. sunkių, ir 36 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl organizacinių priežasčių, tarp jų 84 proc. visų organizacinių, 33 proc. sunkių organizacinių, 47 proc. mirtinų organizacinių dėl neteisingų asmenų veiksmų.• įvykę nelaimingi atsitikimai darbe pagal darbo stažą – per metus šalyje įvyko 46 proc. visų, 53 proc. sunkių, ir 59 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe darbuotojams, kurių darbo stažas įmonėje iki 1 metų• įvykę nelaimingi atsitikimai darbe neblaiviems darbuotojams – 2004 metais 3,5 proc. visų, 19 proc. sunkių, 32 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko neblaiviems darbuotojams:statybos sektoriuje įvyko 45 proc. visų, 39 proc. sunkių ir 52 proc. mirtinų; apdirbamosios pramonės įmonėse atitinkamai 21, 30 ir 10 proc.; žemės ir miškų ūkio įmonėse – 13, 12 ir 14 proc.; transporto įmonėse – 6, 9 ir 3 proc. (6)Be nelaimingų atsitikimų darbuose vyrauja ir profesinės ligos, kurios atsiranda dėl darbdavių saugos ir sveikatos taisyklių nesilaikymo. Profesinių ligų registro duomenimis, 2004 metais užregistruoti 939 profesinių ligų atvejai 556 asmenims, tai 131 profesinių ligų atveju ir 73 sergančiaisiais daugiau negu 2003 metais. (9: 2003., p. 6)Bendroje profesinių ligų struktūroje vyrauja ausų ligos – 37 proc., jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sistemos ligos – 30 proc., nervų sistemos ligos – 14 proc., vibracinė liga – 13,5 proc.Tai gi iš šios rašto darbo dalies mes matome, kad įmonės darbuotojų susirinkime (konferencijoje) nustatyta tvarka renkami darbuotojų atstovai, turintys įgaliojimus atstovauti darbuotojams ir rūpintis jų sauga ir sveikata. Konkretus darbuotojų, kuriems atstovauja darbuotojų atstovas, skaičius ir darbuotojų atstovų įgaliojimų laikas nustatomi darbuotojų susirinkime (konferencijoje). Jeigu įmonėje yra daugiau kaip vienas darbuotojų atstovas, vienas iš jų renkamas vyresniuoju darbuotojų atstovu ir koordinuoja visų darbuotojų atstovų veiklą. Valstybės ar savivaldybių institucijose darbuotojų atstovai nerenkami. O pagal darbo inspekcijuos duomenis galima padaryti tokias išvadas, kad kas trečias žuvęs darbe buvo neblaivus, statybose – net kas antras, kone kas antras mirtinas nelaimingas atsitikimas – galvos traumos padarinys, o pirmus metus dirbantieji sužalojami penkis kartus dažniau.IŠVADOS
• Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.• Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Darbo įstatymų kodeksas, Lietuvoss Respublikos Darbo inspekcijos įstatymas, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai parengti įgyvendinant atitinkamas Europos Sąjungos direktyvas. , kiti nustatyta tvarka patvirtinti normatyviniai aktai, nuostatai bei taisyklės• Lietuvoje pagrindinės saugos ir sveikatos institucijos yra socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė darbo inspekcija. Jos pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.• Pagrindinė darbuotojų teisės yra reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones ir aprūpintų asmeninės apsaugos priemonėmis. O pagrindinė darbuotojų pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata. • Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ar neinstruktuotas saugiai dirbti.• Darbdavys privalo organizuoti darbą įmonėje, nustatyti darbo ir poilsio režimą taip kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.• Darbdaviai savo įmonėse turi įsteigti saugos ir sveikatos komitetus arba paskirti už tą veiklą atstovaujančius asmenis,darbdavio įgaliotusasmenis, kurie privalo informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis visais darbuotojų saugos ir sveikatos būklės ir jos gerinimo planavimo, priemonių organizavimo, jų įgyvendinimo ir kontrolės klausimais.• Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius., 2004 m.2. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas. Vilnius., 2005 m.3. Lietuvos Respublikos Darbo įstatymų kodekso komentaras. Vilnius. 1998.4. Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Vilnius VŽ/ Nr. IX-1672, 2004 m.5. Lietuvos Respublikos Valstybės Darbo inspekcijos įstatymas. Vilnius., VŽ/Nr. 102, 2004 m.6. Lietuvos Respublikos Valstybinė Darbo inspekcija [interaktyvus]. [Žiūrėta 20050920]. Prieiga per Internetą: http://www.vdi.lt/metinė.ataskaita2004;7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo. VŽ/Nr. 66-1916, 1998 m. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo. VŽ/NR. 67-1961, 1998 m.
9. Lietuvos žėmės ūkio tarnyba. Darbuotojų sauga ir sveikata. 2003 m. ISBN 9955-597-03-810. P. Čyras, V. Girnius, K.A Kaminskas, V. Nainys, R. Šukys, J. Tartilas. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai. „Technika“ Vilnius., 2003 m.11. Saugos darbe tarnybos biblioteka. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. “Rekona” Kaunas., 1998 m.