banku sistema Lietuvoje

BANKŲ SISTEMA LIETUVOJE

Ekonomikos teorijos pagrindų referatas

TURINYS

ĮVADAS ..............................3
1. BANKŲ RAIDA LIETUVOJE............................ .. ..4
2. LIETUVOS CENTRINIS BANKAS..............................6

2.1. Centrinio banko veiklos tikslas..............................6

2.2. Centrinio banko funkcijos.............................. 6

2.3. Centrinio banko valdymas ir struktūra.............................7

2.4. Centrinio banko atskaitomybė ir informavimas apie veiklą..................8

2.5. Paskolos..............................8

2.6. Centrinio banko balansas (2006 m. balandžio mėn.).....................9

3. PINIGŲ POLITIKA IR JOS KITIMAS LIETUVOJE......................11

4. KOMERCINIAI BANKAI..............................12

4.1. Pelningumas ir veiklos efektyvumas..............................14

IŠVADOS ......... ...........................16

LITERATŪROS SĄRAŠAS ..............................17

ĮVADAS

Bankai – tai specialūs ekonominiai institutai, telkiantys laikinai esančias laisvas lėšas ir sankaupas, teikiantys kreditą, tarpininkaujantys piniginiuose atsiskaitymuose, leidžiantys apyvarton pinigus, vertybinius popierius, atlikinėjantys su jais susijusias operacijas ir kitas funkcijas. Priimdami indėlius (depozitus), duodami paaskolas ir atlikdami atsiskaitymo operacijas bankai kontroliuoja ir veikia tam tikrus ūkio procesus.

Pagal veiklos pobūdį ir funkcijas skiriami: centriniai emisijos bankai (leidžia apyvarton popierinius pinigus, telkia laikinai laisvus ir privalomus kitų bankų rezervus, kredituoja vyriausybę ir komercinius bankus.

Komerciniai bankai teikia paskolas, atlieka atsiskaitymus negrynaisiais: paprastai sudaro kredito ir bankų sistemos pagrindinę grandį.

Šiame darbe trumpai aprašyta bankų raida Lietuvoje, pateikta bendra teorija apie Lietuvos banko tikslus, funkcijas, valdymą ir struktūrą, pinigų politiką, paskolas, pateikta balandzio men. ataskaita, aprašomos komercinių bankų vystymosi teendensijos .

1. BANKŲ RAIDA LIETUVOJE

Bankai Lietuvoje atsirado panaikinus baudžiavą (1861 m.), kai stambūs žemvaldžiai ir valstiečiai siekė atsikratyti lupikautojų paslaugų ir ieškojo pigesnių kredito šaltinių. Šių poreikių neįstengė patenkinti dar silpna kredito įstaigų sistema – Rusijos didžiųjų akcinių ir valstybinių bankų skyriai, smulkaus kr

redito draugijos. Vilniaus akcinis žemės bankas (1872 m.) ir kiti šios rūšies bankai teikdavo ilgalaikes paskolas tik įkeitus nuolatinį pelną duodančius dvarus. Be akcinių žemės ūkio bankų hipotekinį kreditą teikdavo valstybiniai (bajorų ir valstiečių) žemės bankai. 1908 metais buvo įkurta Vilniaus miesto kredito draugija, o 1900 metais – Suvalkų žemės kredito draugija. Trumpalaikį kreditą teikia Vilniaus privatinis komercinis bankas (1873 m.), savitarpio kredito draugijos, bankininkų namai (bankų kontoros), taip pat kooperatinės skolinamosios taupomosios ir kredito bendrovės.

Per pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai įsteigė Rytų skolinamąją kasą (Darlehenskasse OST), kuri iki 1922 metų rudens buvo centrinė pinigų emisijos bei kredito įmonė.

Tarpukariu pradėjo steigtis kredito įstaigos: 1918 metų gruodžio mėnesį pradėjo veikti Lietuvos prekybos ir pramonės bankas, 1919 m. Ūkio bankas, 1920m. – Lietuvos komercinis bankas, 1921 m. – Kredito bankas, Tarptautinis bankas ir Centrinis Liietuvos žydų kooperacijai remti bankas.

1 lentelė Pagrindinių Lietuvos bankų balanso suma, mln.Lt (1940 03 31)

Visi šie bankai buvo privatus akciniai bankai. Jų tikslas buvo kredituoti prekybą, pramonę. Smulkaus kredito reikalams, ūkininkams ir amatininkams, smulkiai prekybai kredituoti pradėjo steigtis kredito kooperatyvai (1928 – 1935) ir savitarpio kredito draugijos. Kreditų ir kitų kooperatyvų veiklai konsultuoti ir jiems finansuoti 1920 metais įsisteigė Lietuvos kooperacijos bankas, o 1924 metais – Lietuvos ūkininkų sąjungos centralinis bankas, kuris 1927 metais pasivadino Centriniu ūkininkų banku.

1922 metais, įvedant savąją valiutą, atskiru įstatymu buvo įsteigtas akcinis emisijos bankas – Lietuvos bankas.

1924 metais že

emės ūkiui kredituoti buvo įsteigtas Žemės bankas.

1940 metais nacionalizavus bankus, Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą. Kiti bankai buvo reorganizuoti į TSRS pramonės, prekybos, žemės ūkio bankų respublikines kontoras ir Lietuvos respublikinį komunalinį banką. 1959 metais pertvarkius TSRS bankų sistemą, jie buvo pavadinti TSRS valstybinio banko ir TSRS statybos banko respublikinėmis kontoromis su skyriais rajonų centruose ir didžiuosiuose miestuose. Į Valstybinio banko sistemą įėjo ir taupomosios kasos, kurios vykdė tik pinigų rinkimo ir saugojimo funkcijas.

Būdingas tų laikų bankų bruožas buvo jų pajungimas bendram ekonominės ir socialinės plėtros planui, atsižvelgiant į „visaliaudinį ekonominį tikslingumą”, o ne į kiekvienos atskiros priemonės efektyvumą.

Pirmieji komerciniai bankai Lietuvos Respublikoje įsteigti 1989 m. ir savo veiklą pradėjo turėdami nedidelius įstatinius kapitalus. Nepaisant to, kad mažo įstatinio kapitalo bankai buvo neefektyvus kreditinių santykių dalyviai, komercinių bankų atsiradimas teigiamai paveikė Lietuvos bankininkystės ekonominius santykius – finansų rinkoje atsirado konkurencija.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas yra glaudžiai susijęs su nepriklausomos bankų sistemos kūrimu. 1990 m. vasario 13 d. įsteigtas Lietuvos bankas. Pradžioje jis atliko tik kitų bankų kontrolės ir reguliavimo funkciją, o vėliau ėmėsi ir kai kurių komercinių funkcijų. Kartu buvo reorganizuojama visa bankų sistema, perimant ją į Lietuvos rankas.

Įvedus Lietuvos Respublikai savus pinigus, pradėta vykdyti savarankiška monetarinė politika ir Lietuvos bankas priartėjo prie klasikinio centrinio banko modelio. Lietuvos na
acionalinė valiuta litas buvo susietas su bazine valiuta – JAV doleriu, o nuo 2002 vasario 1 d. – su euru.

Tarptautinio bendradarbiavimo pasekmė yra užsienio bankų atstovybės Lietuvoje ir mūsų bankų atstovybės užsienyje. 1996 m. užsienio bankams buvo leista steigti savo filialus – šis sprendimas iš esmės pakeitė konkurencijos sąlygas Lietuvos bankų sistemoje, kadangi Lietuvos bankai neteko iki tol buvusios netiesioginės valstybės paramos. Prasidėjus privatizavimo procesams, buvę valstybiniai bankai buvo visiškai ar iš dalies privatizuoti arba buvo kuriami nauji akciniai komerciniai bankai. Nuo 2000 m. užsienio bankų filialų Lietuvoje veikla išsiplėtė, jie gali steigti savo investicines, lizingo, ir kitas finansines paslaugas teikiančias bendroves ir taip dar labiau didinti konkurencijos lygį Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje.

2. LIETUVOS CENTRINIS BANKAS
2.1. Tikslas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.
2.2. Funkcijos
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:

– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;

– formuoja ir vykdo pinigų politiką;

– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;

– valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;

– atlieka valstybės iždo agento funkcijas;

– išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos pr

rincipus ir atskaitomybės tvarką;

– kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;

– renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;

– nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;

– skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.

2.3. Valdymas ir struktūra
Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kurią sudaro pirmininkas, du pavaduotojai ir du nariai.
Lietuvos banko darbą organizuoja valdybos pirmininkas. Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria Seimas Prezidento teikimu. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu.
Einamuosius Lietuvos banko reikalus tvarko vienuolika departamentų: Ekonomikos, Statistikos, Rinkos operacijų, Kredito įstaigų priežiūros, Tarptautinių ryšių, Mokėjimo sistemų, Kasos, Apskaitos, Informacinių technologijų, Ūkio, Vindikacijos.; penki savarankiški skyriai (Vidaus audito, Juridinis, Organizacijos ir personalo, Bendrasis, Ryšių su visuomene) ir Lietuvos banko įstaigos Kaune ir Klaipėdoje.

2.4 Atskaitomybė ir informavimas apie veiklą

Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais. Platesnis įvairios informacijos apie savo veiklą, o taip pat ir kitų finansinių bei ekonominių duomenų atskleidimas padeda užtikrinti ne tik Lietuvos banko veiklos, bet ir bendrą šalies skaidrumą. Tai savo ruožtu lemia nuolat augančio šalies ekonominio ir finansinių sektorių funkcionavimopatikimumą.

Laikydamasis skaidrumo praktikos, kiekvienais metais Lietuvos bankas skelbia metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada. Taip pat viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie pagrindinius pinigų politikos uždavinius ir jų vykdymą, pinigų politikos operacijas, veiklą vykdant kredito įstaigų priežiūrą ir kitas įstatymų numatytas funkcijas bei apie šalies makroekonominę padėtį – pokyčių šalies ekonomikoje ir finansų rinkose analizę, taip pat apie banko finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Lietuvos bankas leidžia mėnesinius ir ketvirtinius biuletenius, kuriuose pateikiama informacija ne tik apie savo veiklą, bet ir platus spektras finansinės bei makroekonominės informacijos. Taip pat informacija skelbiama Lietuvos banko interneto tinklapyje.
Laikydamasis principo, kad tokia informacija turi būti skelbiama periodiškai ir iš anksto žinomu laiku, Lietuvos bankas yra prisijungęs prie tarptautinių Duomenų platinimo specialiųjų standartų ir užtikrina jų taikymą Lietuvoje.
Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus informuoja Lietuvos Respublikos Seimą apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.

2.5 Paskolos

Bankų sistema ir toliau išlaikė sparčius paskolų portfelio augimo tempus. Ataskaitinį ketvirtį bankų klientams suteiktų paskolų portfelio augimas sudarė 2,4 mlrd. Lt, arba 9,1 proc. Per metus paskolų portfelis padidėjo 59,1 proc. (2006 m. balandžio 1 d. palyginti su 2005 m. m. balandžio 1 d.).

Nepaisant palaipsniui didėjusių palūkanų normų, esminės prielaidos bankų paskolų portfelio plėtrai išliko nepakitusios. Sparčiai auganti šalies ekonomika, Europos Sąjungos paramos fondų įsisavinimo procesai, vis dar pakankamai žemos palūkanų normos bei, palyginti su kitomis Europos šalimis, gana mažas paskolų portfelio ir BVP santykis rodo, kad dar išlieka erdvės bankų paskolų rinkos augimui. 2006 m. balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvos bankų paskolų portfelis, įskaitant paskolas finansų institucijoms, sudarė apie 43,6 procento planuojamo 2006 m. šalies BVP.

Bankų paskolų portfelio augimo potencialą patvirtina ir sparčiai augantys bankų nebalansiniai kreditavimo įsipareigojimai, kurių apimtis per metus padidėjo 4,15 mlrd. Lt, arba 92,5 proc., ir 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 8,6 mlrd. Lt.

Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai paskolų buvo suteikta privačioms įmonėms (joms suteiktų paskolų portfelis padidėjo 1,6 mlrd. Lt, arba 10,6 proc.), o paskolos gyventojams (padidėjo atitinkamai 1,3 mlrd. Lt, arba 15,3 proc.) išliko vienu iš dinamiškiausiai augančių bankų turto straipsnių. Nors gyventojams teikiamose paskolose toliau dominuoja būsto paskolos, vis svarbesnis tampa ir kitos paskirties (vartotojiškų ar pastaruoju metu populiarumą įgaunančių paskolų investavimui) paskolų gyventojams išaugimas. Per metus, palyginti su 2005 m. balandžio 1 d., bankų suteiktos paskolos gyventojams išaugo 4,7 mlrd. Lt, arba 91 proc. Iš jų būsto paskolos per tą patį laikotarpį padidėjo 3,5 mlrd. Lt , arba 89 proc., o kitos paskirties – 1,2 mlrd. Lt, arba 97 proc.

Būsto paskolos gyventojams populiarumą įgavo tik pastaraisiais metais ir jų (kaip ir kitų paskolų gyventojams) apimtis bei lyginamieji svoriai, palyginti su kitomis regiono šalimis, taip pat išlieka vieni žemiausių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto rinkai yra ypač būdingas cikliškumas, manoma, kad bankų plėtra, teikiant būsto paskolas, ateityje galėtų sąlygoti didesnį kredito rizikos susikaupimą bankuose.

Bankų turto nuvertėjimo (specialiųjų atidėjinių) apimtis per 2006 m. pirmąjį ketvirtį padidėjo 30,5 mln. Lt, arba 10,9 proc., o specialieji atidėjiniai nebalansiniams straipsniams per ketvirtį padidėjo 1 mln. Lt, arba 14,8 proc. Bankų nuostoliai, susiję su paskolų nuvertėjimu, artimiausiu metu gali dar šiek tiek padidėti dėl teismo iškeltos bankroto bylos vienai iš didžiausių šalies įmonių.

Bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai išliko pakankamai geri. 2006 m. balandžio 1 d. paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis sudarė 1,06 proc. (metų pradžioje – 1,04 proc.), o paskolų, kurių periodiniai mokėjimai uždelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį padidėjo nuo 0,61 proc. iki 0,84 proc.

2.6 Lietuvos banko balansas (2006 m. balandžio mėn.)

2006 m. balandžio mėn. Lietuvos banko išorės turtas sumažėjo 96,1 mln. litų ir mėnesio pabaigoje buvo lygus 11,2 mlrd. litų. Dėl sandorių išorės turtas sumažėjo 105,0 mln. litų.

Balandžio mėn. grynieji pinigai apyvartoje padidėjo 214,8 mln. litų ir mėnesio pabaigoje buvo lygūs 6,8 mlrd. litų. Rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį dėl sandorių sumažėjo 252,9 mln. litų ir mėnesio pabaigoje buvo lygūs 3,7 mlrd. litų. Iš jų kitų PFI indėliai dėl sandorių sumažėjo 253,3 mln. litų ir balandžio mėn. pabaigoje buvo lygūs 2,0 mlrd. litų.

Kapitalas ir atsargos per mėnesį dėl sandorių padidėjo 31,6 mln. litų iki 912,3 mln. litų balandžio mėn. pabaigoje.

Balandžio mėn. išorės įsipareigojimai sumažėjo 55,4 mln. litų ir mėnesio pabaigoje buvo lygūs 67,9 mln. litų. Nerezidentų PFI (bankų) indėliai Lietuvos banke per mėnesį sumažėjo 105,6 mln. litų, o ne PFI (ne bankų) indėliai padidėjo 50,2 mln. litų.

3. PINIGŲ POLITIKA

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti Lietuvos Respublikos kainų stabilumą. Fiksuotas kursas tokioje mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai augti. Priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru ne tik leis pasiekti infliaciją, artimą Ekonominei ir pinigų sąjungai, bet ir spartins integraciją ir konvergenciją su Europos Sąjunga.

Lietuvos banko pinigų politiką ir jos priemonių naudojimą lemia fiksuoto lito kurso režimas ir Lietuvos banko neribotu mastu atliekamas litų keitimas į bazinę valiutą ir bazinės valiutos į litus bei Lietuvos banko įsipareigojimų litais visiško padengimo Lietuvos banko laikomomis aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis principas.

Lietuvos banko pinigų politikos strategiją, jos principus, tarp jų pinigų politikos priemonių naudojimą, nusako Lietuvos banko 1999 metais liepos 1 dieną priimtos Lietuvos banko „Pinigų politikos priemonių taikymo kryptys“.

LIETUVOS BANKO PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONIŲ SISTEMA
Likvidumo
teikimas Likvidumo pertekliaus išėmimas Sandorių
terminai Dažnumas Procedūra;
atsiskaitymų diena
Privalomosios atsargos
Stabilizuoja bankų sistemos likvidumą Privalomųjų atsargų bazė – tai komercinių bankų įsipareigojimai, išskyrus įsipareigojimus Lietuvos bankui ir kitiems komerciniams bankams, kuriems Lietuvos bankas taiko privalomųjų atsargų reikalavimą. Privalomosios atsargos litais apskaičiuojamos nuo įsipareigojimų litais, užsienio valiuta – nuo įsipareigojimų užsienio valiuta. Taikoma privalomųjų atsargų norma – 6%. Nulinė atsargų norma taikoma: 1) indėliams ir jiems prilygintiems kitiems įsipareigojimams, kurių pradinis terminas ilgesnis kaip 2 metai arba atitinkamoje sutartyje numatyto išankstinio įspėjimo apie atsiėmimą terminas ilgesnis kaip 2 metai; 2) išleistiems skolos vertybiniams popieriams, kurių pradinis terminas yra ilgesnis kaip 2 metai ir kurie negali būti išpirkti prieš terminą; 3) atpirkimo sandoriams.
Grynieji pinigai bankų kasose į privalomąsias atsargas neįtraukiami. Lietuvos bankas nemoka bankams jokios kompensacijos už privalomąsias ir perteklines atsargas.
Privalomųjų atsargų apskaičiavimas ir laikymas
Privalomųjų atsargų bazė litais ir užsienio valiuta sudaroma pagal įsipareigojimus litais ir užsienio valiuta, remiantis paskutinio mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį prasidės atsargų laikymo laikotarpis, bankų balansinėmis ataskaitomis.
Laikymo laikotarpis: nuo mėnesio 24 dienos iki kito mėnesio 23 dienos imtinai. Privalomųjų atsargų reikalavimui litais vykdyti taikomas vidurkio metodas, o privalomųjų atsargų užsienio valiuta vykdymui lėšos privalo būti pervestos ne vėliau kaip laikymo laikotarpio pirmą darbo dieną ir laikomos visą periodą.
Bauda už privalomųjų atsargų litais neįvykdymą apskaičiuojama pagal formulę:

kur:
B – banko mokamos Lietuvos bankui baudos dydis litais;
RRi – privalomųjų atsargų litais suma kalendorinę dieną „i“;
Li – banko lėšos korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke kalendorinės dienos „i“ pabaigoje;
t – kalendorinių dienų skaičius per atitinkamą laikymo laikotarpį;
VNP – Europos centrinio banko vienos nakties paskolų galimybės („ECB marginal lending facility“) palūkanų normų (procentais) vidurkis per atitinkamo laikymo laikotarpio kalendorines dienas arba per šį laikotarpį buvusį didžiausią vienos nakties VILIBOR, jeigu ji yra didesnė;
n – 2,5 procentinio punkto, o bankui per paskutinius 12 mėnesių daugiau kaip 2 kartus neįvykdžius privalomųjų atsargų litais reikalavimo – 5 procentiniai punktai.

Už privalomų atsargų užsienio valiuta neįvykdymą apskaičiuojami delspinigiai pagal formulę:

kur:
D – delspinigiai litais;
S – pavėluota pervesti suma litais;
PN – vėlavimo pervesti eurus atveju – dienos, iki kurios turėjo būti pervestos lėšos, Europos centrinio banko nustatytos vienos nakties paskolų galimybės („ECB marginal lending facility“) palūkanų norma procentais; vėlavimo pervesti JAV dolerius atveju – dienos, iki kurios turėjo būti pervestos lėšos, JAV Federalinės atsargų sistemos tikslinė vienos nakties federalinių fondų palūkanų norma („target for federal funds rate“) procentais, padidinta 1 procentiniu punktu;
d – pavėluotų dienų skaičius.
T – atsiskaitoma sandorio sudarymo dieną;
T + 1 – atsiskaitoma kitą darbo dieną po sandorio sudarymo dienos T;
T + 2 – atsiskaitoma antrą darbo dieną po sandorio sudarymo dienos T.

VVP – Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai.

4. KOMERCINIAI BANKAI IR JŲ VEIKLA

Lietuvos komercinių bankų operacijų nomenklatūra:
Atsiskaitymai Indėlių priėmimas/deponavimas Kreditavimo funkcija
Operacijos su mokėjimo dokumentais (čekiais, akredityvais, vekseliais ir kt.);
Operacijos su vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis ir kt.);
Operacijos su užsienio valiuta atlikimas;
Tauriųjų metalų pirkimas ir pardavimas. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas į klientų atidarytas subsąskaitas;
Klientų vertybių saugojimas banko saugyklose;
Seifų, kamerų vertybėms ir dokumentams saugoti nuomojimas;
Paskolų ėmimas;
Mokėjimo dokumentų (čekių, akredityvų, vekselių ir kt.) išleidimas. Piniginių laidavimų, garantijų ir kitų laidavimo įsipareigojimų išdavimas;
Paskolų davimas;
Kreditinių piniginių priemonių leidimas ir tvarkymas;

Paslaugos komercinių bankų veiklos, finansų ir klientų investicijų tvarkymo klausimais
Sudaryta pagal Lietuvos komercinių bankų 1994.12.21 įstatymą Nr. I-720

Jokia šalis negali egzistuoti be finansinių tarpininkų, padedančių vyriausybei kontroliuoti ir kurti valstybės pinigus. Finansiniai tarpininkai – tai institucijos, kurios surenka pinigų fondus (indėlių ar kita forma) iš gyventojų ar firmų ir teikia jiems paskolas, taip pat perka ir parduoda obligacijas ir kitus vertybinius popierius. Jų pelną sudaro gautų ir išmokėtų palūkanų skirtumas. Vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų yra komerciniai bankai. Tai daugiausiai privačios institucijos, teikiančios platų finansinių paslaugų diapazoną.

Komercinis bankas – bankas, kuris priima pinigų indėlius ir suteikia jiems mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis. Komerciniai bankai yra orientuoti į pelną, o jų klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, bei valstybinės institucijos. Komerciniai bankai gali turėti skyrius, filialus ir atstovybes. Šie padaliniai neturi juridinio asmens statuso. Komerciniams bankams, pradedantiems savo veiklą yra keliamas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas (šiuo metu Lietuvoje 27 mln.Lt ). Komerciniai bankai grupuojami pagal įvairius kriterijus į mažmeninius, didmeninus, bendruosius, specializuotus, taupomuosius, komercines paslaugas teikiantys, universalius, tarptautinius bei daugianacionalinius bankus.

Komercinio banko veiklą parodo jo balansas, kuris susideda iš aktyvo ir įsipareigojimų. Aktyvas – tai, kas priklauso bankui, jo turima vertė. Įsipareigojimai – tai, ką bankas skolingas kitiems subjektams. Aktyvų ir įsipareigojimų skirtumas yra banko grynoji vertė (arba nuostolis).

Komercinis bankas turi dvejopą tikslą – patenkinti pinigų poreikį pagal pareikalavimą ir taip pat pelningai panaudoti turimus išteklius. Šie tikslai turi įtakos aktyvų sudarymui. Dalis išteklių laikoma likvidumui palaikyti (atsargos kapitalo norma), įskaitant grynuosius pinigus, centrinio banko indėlius, paskolas iki pareikalavimo diskonto rinkoje, įstatinius ir iždo vekselius. Šis kapitalas leidžia bankui patenkinti neatidėliotinus savo klientų grynųjų pinigų poreikius. Tuo išlaikomas klientų pasitikėjimas banku kaip geru savo indėlių saugotoju. Likusi banko išteklių dalis panaudojama gauti pelnui iš valstybės srities vertybinių popierių paketo, srities savivaldybės išleistų vertybinių popierių kartu su skolomis ir kredito viršijimu. Banko indėliai yra pagrindinė visų turimų pinigų dalis.

Taigi, aptarėme komercinio banko sąvoką bei jo veiklos pagrindinius tikslus. Dabar galime pereiti prie šio darbo tikslo – Lietuvos komercinių bankų.

Komercinis bankas Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų finansinių paslaugų teikimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio bankai.

Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:
1. AB bankas “Hansabankas”
2. AB Ūkio bankas
3. AB bankas”Snoras”
4. AB bankas “NORD/LB Lietuva”
5. AB Parex bankas
6. AB Šiaulių bankas
7. SEB Vilniaus bankas
8. AB Sampo bankas
9. UAB Medicinos bankas
Bankų klientams svarbu, kad jų pasirinktas bankas būtų patikimas ir atitiktų jų poreikius, todėl kiekvienas komercinis bankas siekia:
• stiprinti finansines pozicijas;
• užmegzti ir plėtoti ilgalaikius ryšius su klientais;
• teikti kokybiškas, patrauklias, įvairias paslaugas ir produktus (pvz., mokėjimo korteles) bei tobulinti juos.

Užsienio bankų skyriai:

Užsienio banko skyrius (filialas) yra užsienio valstybės banko padalinys, veikiantis šio banko vardu Lietuvoje ir atliekantis bent vieną banko operaciją pagal banko įgaliojimą. Už jo sandorius ir veiklą bankas atsako visu savo turtu.
2000 m. Lietuvoje savo skyrių įsteigė Suomijos bankas “Nordea Bank Finland Plc”, o 2001 m. sausio mėn. – Vokietijos bankas “VEREINS – UND WESTBANK AG”

4.1 Pelningumas ir veiklos efektyvumas

Bankų pateiktų 2006 m. balandžio 1 d. finansinių ataskaitų duomenimis, ataskaitinį ketvirtį visi šalies bankai, išskyrus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (jis patyrė 2,7 mln. Lt nuostolį), dirbo pelningai ir gavo 135,1 mln. Lt pelną, arba 48,4 proc., daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kuomet Lietuvos bankų sistema gavo 91,1 mln. Lt pelno. Bankų pelningumui didžiausios įtakos ir toliau tebeturi paskolų portfelio duodamos pajamos, kurios didžia dalimi nulėmė 73,4 mln. Lt mln. Lt, arba 42,5 proc., padidėjusias grynąsias palūkanų pajamas.

Augant bankų turtui bei didėjant teikiamų paslaugų apimčiai bei įvairovei, bankai gauna vis daugiau grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų, kurios, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 28,8 mln. Lt, arba 33,5 proc., (iš jų grynosios komisinių pajamos už bazinės valiutos keitimą padidėjo 2,7 mln. Lt ir 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 8,5 mln. Lt). Bankų veiklos rezultatus taip pat pagerino per ataskaitinį laikotarpį gautos 22,8 mln. Lt, arba 2 kartus didesnės, pajamos iš operacijų užsienio valiuta, išvestinėmis ir kitomis finansinėmis priemonėmis bei 7,9 mln. Lt didesnės pajamos už nuosavybės vertybinius popierius.

Galima išskirti ir keletą veiksnių, kurie turėjo neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams. Gerokai išaugusių veiklos apimčių aptarnavimui bankai padarė daugiau operacinių išlaidų, kurios padidėjo 33,6 mln. Lt, arba 24,2 proc., bei, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, patyrė 21,9 mln. Lt didesnes išlaidas, susijusias su paskolų ir kito turto nuvertėjimu (išlaidas specialiesiems atidėjiniams).

Veikiančių bankų pelnas

Eil.Nr. Bankas Einamųjų metų pelnas (mln. Lt)

2005 04 01 2006 04 01
1. AB bankas ,,NORD/LB Lietuva” 4,4 16,5
2. AB Ūkio bankas 2,4 7,7
3. AB SEB Vilniaus bankas 35,9 44,8
4. AB Šiaulių bankas 1,2 6,0
5. AB bankas ,,Snoras‘‘ 10,4 9,5
6. UAB Medicinos bankas 0,5 0,6
7. AB PAREX BANKAS 2,9 2,4
8. AB bankas ,,Hansabankas‘‘ 30,2 45,9
9. AB SEB VB būsto bankas 1,0 0,7
10. AB Sampo bankas 0,7 3,3

IŠ VISO bankų: 89,7 137,6
11. Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius 0,8 0,2
12. Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 0,6 -2,7

IŠ VISO užsienio bankų skyrių: 1,4 -2,5

IŠ VISO: 91,1 135,1

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, einamųjų metų veiklos rezultatai, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, buvo sėkmingesni daugumai šalies bankų.
Bankų sistemos realioji palūkanų marža ir ataskaitinį ketvirtį išlaikė mažėjimo tendenciją, per ketvirtį sumažėjusi 0,18 procentinio punkto ir pasiekusi naują mažiausią per pastaruosius metus lygį (2,4 proc.). Realiosios palūkanų maržos mažėjimą ataskaitinį ketvirtį visų pirma nulėmė augusios vidutinės bankų pritraukiamų išteklių palūkanos (kurios didėjo visuose bankuose, išskyrus AB Šiaulių banką). Tą labiausiai sąlygojo Europos ir JAV centrinių bankų didintos eurų (nuo kurių palūkanų tampriai priklauso ir litų palūkanos) ir JAV dolerių bazinės palūkanos. O vidutinis bankų palūkanas duodančių aktyvų pajamingumas, nepaisant jau minėtų didėjančių palūkanų normų, dėl aštrios konkurencijos rinkoje ūgtelėjo santykinai nežymiai, o kai kuriuose bankuose netgi sumažėjo.

Bankų sistemos efektyvumą parodantis fiksuotų išlaidų santykis su pagrindinės veiklos pelnu ir toliau išlaikė gerėjimo tendenciją bei per metus sumažėjo (pagerėjo) 9 proc. punktais ir 2006 m. balandžio 1 d. sudarė 48,07 proc., t.y. tokia dalis bankų iš pagrindinės veiklos uždirbto pelno (grynųjų pajamų) buvo sunaudota bankų operacinėms ir amortizacijos išlaidoms.

IŠVADOS

Jokios šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms.

Komerciniai bankai yra vieni iš svarbiausių finansinių tarpininkų, padedančių valdyti valstybę. Komercinis bankas – tai institucija, teikianti platų finansinių paslaugų diapazoną. Komerciniai bankai priima pinigų indėlius ir suteikia jiems mokėjimo pervedimo paslaugas, taip pat sudaro sąlygas taupyti ir skolintis.

Lietuvos komerciniai bankai dar neturi nusistovėjusių tradicijų, tačiau jų ištakos siekia XIX a. pabaigą. Tuomet Lietuvoje buvo įsteigtas pirmasis bankas – Vilniaus žemės bankas, o po metų – Vilniaus privatinis komercijos bankas. Tačiau tai nebuvo nacionalinės bankininkystės pradžia. Pirmasis lietuviškas komercinis bankas, pavadintas Lietuvos prekybos ir pramonės banku, buvo įkurtas 1918 m. Po greito jo bankroto tęsėsi ilgas laikotarpis iki valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Okupuotoje Lietuvoje, bankai, būdami tik valstybiniai, veikė tik kaip lėšų perskirstytojai.

Šiandien Lietuvoje veikia jau ne vienas užsienio bankų skyrius, banko sektoriuje daugėja užsienio investicijų. Bankai vis labiau diversifikuoja veiklą, teikdami įvairesnes finansines paslaugas. Jie steigia draudimo įmones, išperkamosios nuomos bendroves bei kitas dukterines įmones. Taigi, Lietuvos komerciniai bankai gana sėkmingai plečiasi ir pelningai veikia. Tikėkimės, kad šios tendencijos išliks ir ateityje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Ivaškevičius A., Sakalas A. “Bankų vadyba”. KTU, 1997.

ŠALTINIAI INTERNETE:

1. www.lb.lt/news
2. http://www.lb.lt/lt/statistika/index.htm
3. http://www.lb.lt/lt/apie/schema.html
4. http://www.lb.lt/lt/apie/pinigus.html

Leave a Comment