16. Poilsio laikas.Poilsio laikas –tai įstatymų ,kolektyvinę ar darbo sutartimi reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas.Rūšys-1.Pertrauka ,pailsėti ir pavalgyti.2.papildomos ir spec.pertraukos pailsėti darbo dienos [pamainos]laiku.3.paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų[pamainų].4.savaitės nepartraukiamasis poilsis.5.kasmetinis poilsio laikas.[šv.dienos atostogos] . Atostogų rūšys. 1Kasmetinės.Tikslinės.Kasmetinės atostogos ir jų rūšys .Tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui atstatyti, paliekant darbo vietą ( pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Rūšys 1. Minimaliosios 2. Pailgintos. 3. Papildomos. Minimaliosios atost. Jų trukmė – 28 kalendor. dienos. Kasmetinės 35 dienų suteikiamos: 1. Darbuotojams iki 18 metų. 2. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų. 3. Invalidams. 4. Kitiems įstatymu nustatytiems asmenims. Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos. Pailgintos atostogos. Suteikiamos iki 58 kalendor. dienų kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampą bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Vyriausybė tvirtina darbuotojų turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Papildomos atostogos. 1. Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: 1. darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; 2. už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; 3. už ypatingą darbų pobūtį. 2. kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato vyriausybė. Kasm. atost. suteikimo tvarka. Už kiekvienus darbo metus; už pirmuosius darbo metus po 6 mėn.; už antruosius ir paskesniuosius pagal kasmet. atostogų suteikimo eilę; 3. nesuėjus 6 men. darbuotojų prašymu kasmet. atost. suteikiamos: a) moterims prieš dekretines arba po jų; b) kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių numatytais atvejais; 4. teisę pasirinkti kasmet. atost. laiką po 6 mėn. Nepertraukiamo darbo įm. Turi: a) asmenys iki 18 metų; b) nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 matų; 5. vyrams jų pageidavimu kasmet. atost. suteikiamos žmonos dekretinių atost. metu; 6. mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje; 7. asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko. 8. darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir invalidus, taip pat asmenims sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklausomas nuo atmosferos sąlygų, esant med. Įst. Rekomendacijai kasmet. atost. suteikiamos jų pageidavimo laiku. Kasmetinių atostogų apmokėjimas. 1. Atost.laiku visose darbovietėse vidutinis darbo užmokestis garantuojamas; 2. Darbo užmokestis išmokamas prieš 3 dienas iki atostogų pradžios, jeigu nesumoka nustatytu laiku atostogos pratęsiamos tiek dienų kiek buvo delsiama sumokėti.
Tiksliniu atostogų sąvoka, jų rūšys ir apmokėjimas. Rūšys. 1. nėštumo ir gimdymo; 2. atostogos vaikui prižiūrėti kol jam sueis treji metai; 3. mokymosi; 4. kūrybinės; 5. valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti; 6. nemokamos. Apmokėjimas. 1. Už nėštumo ir gimdymo atostogas mokama LR valst. soc. draudimo įst. nustatyta pašalpa; 2. vaikui prižiūrėti iki 3 metų suteikiama valst. Nustatyta pašalpa, taip pat paliekama darbo vieta; 3.papildomos neapmokamos atostogos vaikui prižiūrėti; 4. įvaikinusiems asmenims suteikiama LR valst.soc.draudimo pašalpa iki vaikui sukaks 70 dienų; 5. už mokslo atostogas. 17. Darbo drausmė. Sąvoka. Darbo drausmė suprantama dvejopai: objektyviai ir subjektyviai. Obj. – tai tam tikra normų visuma, bendras teisės institutas, kuris nustato vidaus darbo tvarką, darbdavio ir darbuotojo teises ir pareigas, skatinimo priemones ir atsakomybę. Subj. – tai konkreti darbuotojo pareiga laikytis visų teisės normų ir darbdavio reikalavimų.Teisinis reguliavimas. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės. Darbo drausmę reglamentuoja įstatymai, drausmės statutai ir nuostatai ir kiti specialūs teisės aktai. Skatinimai už gerą darbą. Už gerą pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, darbdavys gali skatinti darbuotojus: pareikšti padėką, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildomas atostogas ir t.t. Darbuotojų drausminė atsakomybė ir jos rūšys. Drausminė atsakomybė- tai priešinga teisės veika, kurią padarė darbuotojas pažeisdamas vidaus darbo tvarką. DK nustato drausmines nuobaudas: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš darbo.Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Skiriant draus.nuob. reikia laikytis įst. nustatytos tvarkos. Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus nusižengimui. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintu dėl pažeidimo, jei darbuotojas nerašo pasiaiškinimo galima skirti nuobaudą ir be jo. Prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Draus.nuob. skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai. Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 6 mėn.nuo tos dienos , kai pažeidimas buvo padarytas, išskyrus atvejus, kai darbuotojo nusižengimą nustato kvotos, tardymo organai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du metus.
Draus. nuob. galiojimo terminas. Galioja 1 metus nuo jos paskyrimo, už nusižengimą galima skirti tik 1 drausminę nuobaudą , jei darbuotojas gerai ir sąžiningai dirba, jam skirtą nuobaudą galima panaikinti nepasibaigus nuobaudos galiojimo terminui. 18. Kolektyviniai susitarimai ir sutartys. Kolektyvinis susitarimas. LR kolektyvinių susitarimų ir sutarčių įstatymas apibrėžia kolektyvinį susitarimą- kaip tokį profesinių sąjungų, jų susivienijimų ir darbdavių, jų organizacijų bei susivienijimų susitarimą. Kol.susitarimą gali sudaryti profesinių sąjungų, jų susivienijimų, sąjungų, koncernų ir kitų susivienijimų valdymo organai. Kolektyvinis susitarimas gali veikti tam tikroje pramonės šakoje visoje valstybės teritorijoje arba jos dalyje. Kolektyvinio susitarimo šalys. Sutarčių įstatymo 1 str. Nurodo, kad kolektyvinio susitarimo šalys yra profesinėsąjungos, jų susivienijimai ir LR Vyriausybė, ministerijos, darbdaviai, jų organizacijos ar susivienijimai, o 6 str. Numato, kad kolektyvinė sutartis yra profesinės sąjungos ir darbdavio susitarimas, o 7 str. Nurodo, kad kolektyvinės sutarties šalių atstovai yra įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios prof.sąjungos ir darbdavys ar jo įgaliotieji atstovai. Turinys. Kolektyvinio susitarimo turinį, sudarymą, papildymo tvarką, galiojimo terminus ir kt. klausimus nustato šalys abipusiu susitarimu. Registracija. Kolek.susitarimus , kuriuos sudaro nurodytos šalys, specifinės paskirties įmonės nurodytos Vyriausybės pateiktame sąraše, ir kolektyvinių ginčų įstatyme nurodyti subjektai, pareikštine tvarka registruoja Teisingumo ministerija. Kolektyv.susitarimą LR Teising.ministerija per 10 dienų nuo jo pasirašymo pateikia profesinė sąjunga ar jų susivienijimas. Kolektyvinės derybos: lygiai ir derybų apimtis. Derybų procesas. Kolektyvinės derybas galima laikyti kaip sutarties sudarymo etapu. Kol.darbo santykių subjektai ir jų atstovai, savo interesus ir ginčus sprendžia derybų būdu.Pageidaujanti derėtis šalis privalo prisistatyti kitai šaliai raštu, kuriuo aiškiai pateikia savo reikalavimus arba pasiūlymus. Šalys susitaria dėl derybų pradžios ir tvarkos ir jos turi būti sušaukiamos per 2 savaites po prisistatymo. Derybos turi būti vedamos sąžiningai ir nevilkinamos. Viena šalis iš kitos turi teisę pareikalauti informaciją apie derybų klausimus, kurie turi būti pateikiami per 1 mėn. Derybos laikomos baigtomis, kai pasirašoma kolektyvinė sutartis, surašomas nesutarimo protokolas arba kai viena iš šalių perduoda kitai šaliai raštu pranešimą apie tai, kad pasitraukia iš derybų. Kolektyvinės sutarties samprata ir reikšmė. Kolekt.sutartis yra susitarimas tarp profesinės sąjungos ir darbdavio dėl darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, žmogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų. Reikšmė. Valstybė pasilieka sau teisę nustatyti tam tikras teisinio reguliavimo ribas- minimalias garantijas, normas, kurių negalima peržengti susitarimais, o konkrečios darbo sąlygos paliekamos reguliuoti sutartims. Valstybės turi imtis priemonių, kad socialinių interesų priešingumas būtų sprendžiamas visuomenei priimtinu būdu. Kolektyvinės sutarties šalys. – yra subjektas, kuris turi teisę sudaryti sutartį ir kuriam pagal sutartį tenka teisės ir pareigos. 1. Lokalinės sutarties šalys. Pagal LR kolektyvinių sutarčių ir susitarimų įst. Darbuotojų kolektyvų atstovu gali būti tik profsąjunga arba jungtinė profsąjungų atstovybė. Kolekt.sutart.šalis yra darbuotojų kolektyvas , o profsąjunga yra šalies atstovas. Tokiu būdu, jei įmonėje nėra profsąjungos, įstatymas užkerta kelią kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinės sutarties sudarymui. Tokia padėtis prieštarauja teisinės demokratinės valstybės tikslams. 2. Sektorinės sutarties šalys. Čia šalys- tam tikra profsąjunga ar profsąjungų susivienijimas, o iš kitos pusės- darbdavių asociacija ar susivienijimas, ar net atskiras darbdavys. Kolektyvinės sutarties turinys ir vykdymas. Kolektyvinės sutarties turinį sudaro jos sąlygos. Tai sąlygos apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, jų vykdymo tvarką ir šalių atsakomybę. Šalys nustato papildomas darbo ir socialines buitines garantijas bei lengvatas. Kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma: 1) darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo sąlygos; 2) darbo apmokėjimo ir organizavimo sąlygos; 3) darbo ir poilsio laiko sąlygos; 4) įsipareigojimai dėl saugių darbo sąlygų sudarymo, kompensacijų ir lengvatų suteikimo, jeigu darbo sąlygos neatitinka įstatymuose irkituose teisiniuose aktuose nustatytų reikalavimų; 5) specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos bei su tuo susijusios garantijos ir lengvatos; 6) kitos šalims svarbios ekonominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.
19. Darbo sutarties šalių materialinė atsakomybė. Samprata. Tai yra savarankiška atsakomybės rūšis. Darbuot. mat.atsakomybės rūšys. Ribota- materialioji atsakomybė taikoma visais atvejais, jeigu įstatyme nenumatyta kitokios rūšies atsakomybė. Paprastai ji taikoma, darbuotojui dėl neatsargumo padarius žalą įrankiams, įrengimams, drabužiams. Įmonių padalinių vadovams ji taikoma, kai jie neužtikrina turto apsaugos, tinkamos materialiųjų vertybių apskaitos. Ribota mat. Atsakomybė taikoma ir pareigūnams, kurie yra kalti dėl neteisėto atleidimo iš darbo arba perkėlimo į kitą darbą. Jų atsakomybės dydis yra iki 3 mėnesinių darbo užmokesčių. Visiška- taikoma tik įstatymo numatytais atvejais. Ji taikoma, kai: 1) darbuotojas ir darbdavys sudarė rašytinę visiškos materialiosios atsak.sutartį; 2) darbuotojas gavo turtą pagal vienkartinį įgaliojimą; 3) žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamojo įstatymo baudžiamųjų veikų požymių;4) žala padarė darbuotojas būdamas neblaivus;5) žala padaryta tyčia arba yra medžiagų pusfabrikačių perduotų darbuotojui trūkumas;6) žala padaryta neinant darbo pareigų; 7) kitais įstatymo numatytais atvejais. Materialios atsak.ieškinio senatis yra 1 metai. Material.atsak.atsiradimo sąlygos- atsiranda, kai yra šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Padarytos žalos dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo tvarka. – Padarytos įmonei , įstaigai, organizacijai žalos dydis nustatomas pagal faktinius nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, vadovaujantis materialiųjų vertybių balansine verte, atskaičiavus nusidėvėjimą. Yra bendroji taisyklė, kai žala padaryta dėl darbuotojo nerūpestingumo. Žala, padaryta dar dėl materialiųjų vertybių, grobimų, trūkumų, tyčinių sunaikinimų, nustatoma pagal valstybines mažmenines kainas, o kai jos mažesnės už didmenines- pagal šias. Ekonomikos ministerija sako, kad materialiųjų vertybių trūkumo suma dviem atvejais apskaičiuojama įvertinant turtą pagal galiojusias valstybinio reguliavimo kainas arba didžiausias mažmenines rinkos kainas. Kai produkcijos pagaminimo ir realizavimo kaina skiriasi, taikomos šios kainos. Nustatant žalos dydį reikia atkreipti dėmesį į susidėvėjimo procentą. Žalos atlyginimas gali būti: 1) savanoriškas; 2) priverstinis. Darbuotojas savo noru gali atlyginti žalą pinigais arba darbdavio sutikimu perduoti lygiaverti turtą. Darbdavys turi teisę potvarkiu išieškoti žalą, kai jos dydis mažesnis arba lygus vienam vidutiniam darbuotojo darbo užmokesčiui. Administracijos patvarkymas turi būti duotas ne vėliau kaip per 2 savaites nuo tos dienos, kai paaiškėjo darbuotojo padaryta žala ir nusiųstas vykdyti ne anksčiau kaip praėjus 7 dienom nuo tos dienos, kai pranešta apie tai darbuotojui. Darbuotojas nesutinkantis su tokiu žalos atlyginimu, per 3 mėn.turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su skundu. Darbdavio materialinės atsakomybės darbuotojams rūšys. Material.atsak.atsiranda kai: 1) darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu; 2) žala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą; 3) kitokiu būdu pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai; 4) darbuotojui padaroma neturtinė žala.Žalos atlyginimo tvarka. Lietuvoje žalos atlyginimas nustatomas procentais nuo vidutinio darbo užmokesčio. Be to, laikomasi principo, kad jeigu dėl darbuotojo suluošinimo buvo paskirta invalidumo pensija, žalos dydis sumažinamas šios pensijos dydžiu. Pensija paskirta kitais pagrindais, į žalos atlyginimą neįskaitoma. Jei asmuo turėdamas pasirinkti invalidumo pensiją arba senatvės pensiją, pasirenka pastarąją, į žalos atlyginimo dydį įskaitoma invalidumo pensija, kurią jis galėjo gauti. Žalos atlyginimo dydis priklauso nuo to, kuriais metais priteistas žalos atlyginimas “ jei tai įvyko 1960- 1991”. Nuo 91 m. Nurodoma kokiu koeficientu kasmet indeksuojamas žalos atlyginimas. Dydis, pagal kurį skaičiuojamas žalos atlyginimas nustatomas visada didesnis už minimalią algą. Kompensacijos dydis priklauso nuo nelaimingo atsitikimo padarinių. Jei asmuo žuvo vykdydamas tarnybines pareigas- šeimai išmokama 10 metų mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Sužeistajam išmokama 1-5 metų mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Dydis priklauso nuo invalidumo grupės.20.Darbo sutartisDarbo sutarties sąvoka.Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos darbą , eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai vidaus tvarkai, darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui nustatytą darbo užmokestį, užtikrinti darbo sąlygas.Teisinė ir ūkinė darbo sutarties reikšmė.D. S yra pagrindinė teisinė asmens teisės į darbą įgyvendinimo forma, todėl socialinė ir ekonominė d.s. reikšmė labai didelė.Darbo sutarties šalys.Darbdavys ir darbuotojas. D .s. turinys. – Yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir pareigos.
D. S. būtinosios ir kitos sąlygos.Šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų:1. Darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinys)2.Darbo funkcijų – tam tikrų pareigų, profesijos;3.Darbo apmokėjimo sąlygų.Kitos d. s. sąlygos.Šalių susitarimu gali būri sulygstama ir dėl kitų d. s. sąlygų: dėl išbandymo termino, ne viso darbo laiko:, darbdavio lėšų darbuotojui apmokyti ir jo kvalifikacijai kelti, šių lėšų atlyginimo tvarkos ir sąlygų ir kt.Darbuotojo darbo vietos, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų samprata.Darbo vieta , tai kur darbuotojas dirbs. Kokia tai bus įmonė ar jos struktūrinis padalinys.Darbo funkcijos – tai kokiose pareigose darbuotojas dirbs (ar tai bus pardavėjas ar vairuotojas). Darbo apmokėjimo sąlygos – tai kokio dydžio atlyginimas bus mokamas, atlyginimo mokėjimo tvarka. Išbandymo sudarant darbo sutartį, rūšys ir teisiniai padariniai.Išbandymas gali būti nustatomas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui.. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėn.Teisiniai padariniai.Darbdavys gali atleisti darbuotoją iki išbandymo termino pabaigos apie tai darbuotoją įspėjęs raštu prieš tris dienas, jei pripažino, kad išbandymo, norint patikrinti ar drbuotojas tinka jam pavestam darbui rezultatai nepatenkinami ir nemokėti jam išeitinųs pašalpos. Jei pasibaigus išbandymo terminui darbuotojas tebedirba nutraukti d.s. leidžiama tik bendrais pagrindais.D. S. RŪŠYS.1.Terminuotos2. Neterminuotos3. Sezoninės, laikinosios4. Dėl papildomo darbo, antraeilių pareigų ir kitos.Terminuota darbo sutartis ir jos ypatumai,Terminuota d.s. gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui.Jei darbai yra nuolatinio pobūdžio neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, išskyrus tuos atvejus kai to pageidauja pats darbuotojas.D.s terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės dienos iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo.
Terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – atleisti darbuotoją. To nepadarius nei vienai iš šalių d.s. laikoma neterminuota.Dokumentai būtini priimant į darbą.1.Priimamasis dirbti turi pateikti pasą, ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą.2. Darbdavys gali pareikalauti pateikti išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus jei priėmimas į darbą siejamas su tam tikru išsimokslinimu, sveikatos būkle. 3. Jei priimamas į darbą nepilnametis nuo 14 – 16 m. darbdavys privalo pareikalauti – gimimo liudijimo, mokyklos ,kurioje mokosi, vieno iš tėvų raštišką sutikimą ir vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojoleidimą. Karo prievolininkai privalo pateikti dokumentus, kad jie yra įsirašę į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją vieta.Darbo sutarties sudarymo tvarkaD.s. laikoma sudaryta kai šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygųD.S. turi būti sudaryta raštu, 2 egz. pagal pavyzdinę sutarties formą. D.S. pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Kartu su 2 sutarties egz, darbuotojui įteikimas darbo pažymėjimas. D.S. tą pačią dieną turi būti įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Darbdavys turi supažindinti darbuotoja su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis kitais aktais reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dibti kitą dieną po darbo sutarties sudarymo .Perkėlimo į kitą darbo vietą darbdavio valia.Perkelti į kitą darbo vietą dabdavio valia tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsiąs darbo sąlygas , kartu su įmone perkelti į kitą darbo vietą galima tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui.Nuolatinis ir laikinas darbuotojo perkėlimas į kitą darbo vietąNorint užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, taip pat ją likviduoti ar pašalinti jos padarinius, gesinti gaisrą,. darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki 1 mėn. į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje. Draudžiama tai padaryti jei darbuotojo sveikata neleidžia jam dirbti tokio darbo.Jei perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja jo darbo užmokestis jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis.
Darbo sąlygų pakeitimas ir jų ryšys su su perkėlimu į kitą darbą.Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (darbo vietą toje pačioje įmonėje, darbo režimą, lengvatas, materialinės atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą) tik tada kada keičiama gamyba, pertvarkomas darbo organizavimas. Darbuotojas apie tai turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis sąlygomis jis gali būti atleistas pagal DSĮ 26 strp.. 9 p.Jei pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo užmokestis darbuotojui ne mažiau kaip 3 mėn. nuo darbo sąlygų pakeitimo dienos primokama iki ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio.Darbo sutarties pasibaigimo pagrindų klasifikavimas:.D.S. pasibaikia:26 strp. 2 p. pasibaigus darbo sutarties terminui;27 strp. Šalių susitarimu;28 strp. Darbuotojo pareiškimu,29 stp, darbdavio iniciatyva;30 strp. Darbdavio valia;26 strp. 5 p. kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriou darbuotojas nuteisiamas bausme dėl kurios jis negali tęsti to darbo.26 strp 6 p. – kai arbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos spec. teisės dirbti tam tikrą darbą;26 strp. 7 p, – kai įmonė likviduojama dėl bankroto;26 strp. 8 p. kai darb. atsisako persikelti su įmone į kitą vietovę;26 strp. 9 p – kai daruotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas;26 strp. 10 p. – kai darb. pagal medicininės ar invalidumą nustatančioskomisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti tam tikro darbo;26 strp 11 p. – kai įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau dirbęs darbuotojas;26 strp. 12 p. – kai darb. pereina į renkamąsias pareigas arba pareigas, užimamas konkurso būdu, taip pat kai darbuotojas neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar įstatymo numatytais atvejais atšaukiamas išjų, arba kai darbdavių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę.26 strp. 13 p.- kai darbuotojo nuo 14 – 16 metų mokykla, kurioje jis mokosi, vienas iš tėvų arba jį faktiškai auginantis asmuo reikalauja nutrauktį darbo sutartį.31 strp.. kai darbo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams. Darbo sutarties nutraukimo ribojimas.Draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo:1.Darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu;2. su nėščia moterimi;3. su darbuotoju pašauktu atlikti privalomą karo tarnybą, taip pat kariais, savanoriais jų mokymų metu ar pašaukus juos į tarnybą;4. su motina auginančia vaiką iki 3 metų, jei nėra darbuotojo kaltės;5. Su invalidais ar kitais darbuotojais, kuriems pgal įstatymą nustatyta įdarbinimo ar papildomų drbo vietų steigimo kvota, kai nėra jų kaltės.Išeitinė pašalpaKai darbo sutartis pasibaigia šiais pagrindais: kai darb. atsisako persikelti su įmone į kitą vietovę;kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas; kai darb. pagal medicininės ar invalidumą nustatančioskomisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti tam tikro darbo; kai įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau dirbęs darbuotojas; taip pat kai d.s. nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo kaltės, arba kai darbuotoja atleidžiamas jo paties pareiškimu, darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Ji didinama darbuotojui turinčiam nepertrauktojo darbo stažą toje įmonėje didesnį kaip 5 metai – 1,5 karto, didesnį kaip 10 m – 2 kartus, kaip dvidešimt metų – 36 kartus. Dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa išmokama kai: įmonė likviduojama dėl bankroto, – kai darb. pereina į renkamąsias pareigas arba pareigas, užimamas konkurso būdu, taip pat kai darbuotojas neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar įstatymo numatytais atvejais atšaukiamas išjų, arba kai darbdavių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę ir kai d.s. nutraukiama ne dėl nuo darbuotojo priklausančių aplinkybių. Darbuotojo grąžinimas į darbą.Kai darb. nesutinka su atleidimu iš darbo, nušalinimu nuo darbo arba perkėlimu į kitą darbą jis per 1 mėn. nuo dokumento patvirtinančio jo atleidimą, nušalinimą gavimo dienos turi kreiptis į teismą. Jei teismas nustato kad darb. be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus nušalintas nuo darbo, jis grąžinamas į pirmesnįjį darbą.
Teismas taip pat Išieško atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumą, kai darbuotojas dirbo mažiau apmokąmą darbą. Jei darb. pareiškia kad grąžinus jį į ankstenį darbą būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas gali darb. prašymu negrąžinti jo į ankstesnį darbą, bet priteisti jam kompensaciją iki 12 mėn. jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžioDarbdavio pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.Su atleidžiamu darbuotoju darbdavys privalo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną.Jei uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, darbuotojui sumokamas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, bet ne daugiau kaip už 3 mėn. nuo atleidimo dienos.Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas.D. S. nutraukiama kai prieštarauja įstatymų draudžiamoms nuostatoms ir jų prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat negalima perkelti darb. į kitą darbą jam sutinkant.Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo sprendžia teismas. Darb. išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa – jei jis atsisako siūlomo darbo, trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa – jei nėra darbo į kurį jis būtų perkeltas.