Komercinio banko pasyvai, jų sudėtis

Komercinio banko pasyvai, jų sudėtis
Komercinio banko balansas – tai suvestine lentele, rodanti finansinę banko padėtį, operacijų pobūdį, struktūrą ir apimtį tam tikru momentu.
Balanso sudaro dvi pagrindines dalys – aktyvai ir pasyvai. Aktyvai dar vadinami turtu, o pasyvai – įsipareigojimais ar įsiskolinimais. Atskirą, pasyvų dalį sudaro akcininkų (nuosavas) kapitalas (ši dalis dar apibūdinama kaip banko kapitalas arba akcininkų nuosavybė). Balansų aktyvų ir pasyvų sumos turi sutapti. Bazinė banko balanso formulė yra tokia:
Aktyvai = Pasyvai
Turtas = įsipareigojimai + Akcininkų nuosavybė.
Aktyvais nusakoma, kur bankas panaudojo turimas lėšas, o paasyvai rodo banko lėšų struktūrą t.y. iš kur bankas gavo finansinių išteklių. Kuo didesnė galutinė aktyvų ir pasyvų suma, tuo didesnis bei solidesnis atrodo bankas.
Banko balansas sudaromas laikantis visų pagrindinių buhalterinės apskaitos principų: nenutraukiamos veiklos, pagrindinių apskaitos taisyklių, atsargumo, pajamų ir išlaidų didėjimo, atskiro aktyvų ir pasyvų pavaizdavimo, informacijos tikrumo, atvirumo ir kt. Kad banko balansas būtų tinkamas palyginti ir analizuoti, bankai turi naudoti vieną, sąskaitų sistemą ir unifikuotą balanso formą. Balanse aktyvai ir pasyvai grupuojami pagal sudėtį ir išdėstomi paagal likvidumo ar grąžinimo laipsnį. Komercinio banko balanse turi būti matomi santykiai su centriniu banku, kitais bankais, pinigų rinkos partneriais ir indėlininkais. Paprastai balanse rodomi ne tik einamųjų, bet ir vienų praėjusių finansinių metų duomenys. Kiekvienos šalies centriniai bankai turi pa

atvirtinę savo balansinės ataskaitos formas, kurios nedaug kuo skiriasi viena nuo kitos, nes parengtos pagal tarptautinius apskaitos standartus.
Banko balansinė ataskaita turi ir nebalansinę dalį – ,,Nebalansinius įsipareigojimus”. Šiame straipsnyje nurodomi įsipareigojimai ir nenumatyti pasyvai, nurodoma, kaip išduoti laidavimai, garantijos, įsipareigojimai išleisti akredityvus, pirkti (parduoti) valiutą ir pan.
Daugelis banko balanso ataskaitos straipsnių turi būti tikslinami, detalizuojami pateikiant papildomą, informaciją paaiškinamajame rašte.
Išskirsiu pagrindines bankų pasyvų grupes:
1. nuosavas banko kapitalas;
2. įsipareigojimai:
2.1. skolos bankams ir kitoms finansinėms institucijoms;
2.2. indėliai
2.3. skolų vertybiniai popieriai;
2.4. kiti įsiskolinimai.
Nuosavas kapitalas yra reikalingas banko veiklai pradėti, indėliams pritraukti. Jis skirstomas į pagrindinį ir papildomą kapitalą. Pagrindinis kapitalas:
1. įregistruotas akcinis kapitalas (apmokėtas ir Lietuvos banko įregistruotas kapitalas);
2. atsargos kapitalas – rezervai, sukaupti pagal Lietuvos banko reikalavimus (25 proc. pelno, atskaičius mokesčius). Skirtas nuostoliams padengti;
3. indėlių draudimo kapitalas – indėlininkų interesams ginti sukaupti rezervai pagal Lietuvos baanko reikalavimą (10 proc. pelno, atskaičius mokesčius);
4. savanoriškai nepaskirstytas pelnas – nepaskirstyto pelno likučio dalis, kuri visuotino akcininkų susirinkimo sprendimu ateityje gali būti nekreipta papildomai akcijų emisijai.
Papildomas kapitalas:
1. bendros paskirties rezervai paskolų nuostoliams padengti – tai rezervai, sukaupti nuostoliams padengti, kurių galima patirti dėl tokių paskolų, kurios dar neidentifikuotos kaip blogos ar abejotinos. Rezervai sudaromi iš pelno. Jie būna ne mažesni kaip 1 proc. visų pelnas, buvusių metų pabaigoje;
2. kiti bendrosios paskirties rezervai – praėjusių metų nepaskirstytas pelnas, taip pat pelnas, nukreiptas į plėtros fondus;
3. emisijos skirtumas – skirtumas tarp akcijos pa
ardavimo ir nominalios vertės;
4. pagrindinių priemonių perkainavimo rezervai – pagrindinių priemonių vertės padidėjimas dėl jų perkainavimo ar indeksavimo Vyriausybės sprendimu;
5. einamųjų metų nepaskirstytas pelnas. Jis yra laikino pobūdžio. Jame kaupiami akcininkams dar neišmokėti dividendai ir rezervuose neįskaitytos lėšos.
Skolos bankams ir kitoms finansinėms institucijoms – paskolos ir overdraftai kituose bankuose ir kitose finansinėse institucijose. Overdraftai – banko apmokėjimo dokumentų vertė, viršijanti klientų sąskaitose esančias lėšas.
Indėliai – bankams saugoti ir naudoti patikėtos piniginės lėšos, kurios turi būti grąžinamos su palūkanomis ar be jų, sutartu terminu arba po termino indėlininkui pateikus bankui pranešimą.
Skolų vertybiniai popieriai – banko išduoti depozitų pažymėjimai, kuriuos indėlininkas gali toliau parduoti.
Kiti įsipareigojimai:
1. specialus skolinimo fondai – fondai, kuriuos suteikia tarptautinės organizacijos ar Vyriausybės pagal specialią paskolų programą;
2. pagrindinių fondų nusidėvėjimas – pagrindinių priemonių nusidėvėjimas, taip pat kitos amortizacijos rūšys – nematerialių aktyvų nusidėvėjimas;
3. sukauptos sąnaudos – apskaičiuotos, bet dar nesumokėtos palūkanos už indėlius, einamųjų sąskaitų likučius bei įsigytas vertybes ir gautas paslaugas;
4. kiti kreditoriai – neužbaigtos valiutos pirkimo ir pardavimo operacijos ir kiti kreditoriai iš bankų veiklos;
5. specifiniai atidėjimai – sudaryti rezervai, atspindintys numatomą nuostolį iš aktyvų, identifikuotų kaip abejotinos vertės aktyvai, balanso sudarymo dieną;
6. specifiniai mokesčių rezervai – avansiniai pelno mokesčiai, kurie apskaičiuojami tuo atveju, jei pelno mokestis mokamas ne dažniau kaip 1 kartą per ketvirtį;
7. apmokėtas, bet neįregistruotas akcinis kapitalas – akcininkų lėšos, sumokėtos už akcijas, kai akcinio kapitalo pa
adidėjimas dar neįregistruotas Lietuvos banke;
8. nerealizuotas pelnas (nuostolis) dėl valiutų kursų skirtumo – pelnas (nuostolis), gautas perkainavus užsienio valiutinius likučius, pasikeitus jų kursui;
9. banko terminuotos skolos pagrindiniam kapitalui formuoti – tai subordinuotas kapitalas. Tai ilgalaikis papildomas kapitalas, sudaromas ne mažesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Nebalansiniai įsipareigojimai:
Suteiktos garantijos (laidavimai) — tai yra banko įsipareigojimai, už kuriuos bankas privalės sumokėti garantijos (laidavimo) gavėjui garantijos (laidavimo) sutartyje numatytą pinigų sumą, jeigu šalis, už kurią garantuojama (laiduojama), negalės įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimo.
Įsipareigojimai išleisti akredityvus. Bankas įsipareigoja kliento naudai išleisti akredityvą, kuris sutartyje numatytą laiką, negali būti vienašališkai atšauktas. Tokiu akredityvu bankas įsipareigoja kliento vardu apmokėti trečiajai šaliai už kliento perkamas prekes ar paslaugas.
Įsipareigojimai pirkti (parduoti) valiutą. Bankas įsipareigoja tam tikru metu pirkti ar parduoti valiutą sutartyje numatyta kaina arba sutartu konvertavimo kursu. Gali būti išankstiniai [forward], ateities [futures], apsikeitimo (svopai) [swap] sandoriai ir pasirinktinio tipo sandoriai (opcionai) [option]1.
Kiti nebalansiniai įsipareigojimai – tai banko įsipareigojimai suteikti paskolą, pirkti (parduoti) turtą, pirkti (parduoti) vertybinius popierius ir pan.
1 Tai pagrindiniai išvestiniai finansiniai instrumentai:
* išankstinis sandoris [forward] – tai nestandartizuotas dviejų šalių sandoris pirkti/parduoti turtą ar įsipareigojimus, sandorio sudarymo metu nustatant būsimą sandorio įvykdymo datą ir sandorio kainą;
• ateities sandoris [futures] – tai griežtai standartizuotas dviejų šalių sandoris (jais laisvai prekiaujama ateities sandorių biržose) pirkti/parduoti turtą ar įsipareigojimus, sandorio sudarymo metu nu

ustatant busimą sandorio įvykdymo datą ir sandorio kainą;
• apsikeitimo sandoris (svopas) [swap] – tai nestandartizuotas dviejų šalių sandoris, kuriuo sutarties šalys apsikeičia turtu ar įsipareigojimais sutartyje nustatytam terminui;
* pasirinkimo sandoris (opcionas) [option] – tai dviejų šalių sandoris, suteikiantis opciono turėtojui teisę, bet ne įsipareigojimą, pirkti (parduoti) turtą ar įsipareigojimus sandorio sudarymo metu nustatyta kaina, įvykdant sandorį nurodytą dieną arba bet kuriuo opciono galiojimo laiku.

Leave a Comment