Darbo teisės konspektai

DARBO GINČAI (dg)

2002 09 11
1. DARBO GINČAI KAIP SOCIALINIAI KONFLIKTAI

Konfliktologija nagrinėja soc konfliktus, skiria dėmesį jų prevencijai. Dg – 1 iš soc konfliktų grupių. Kodekse: individualūs konfliktai – indiv. Dg; kolektyviniai konfliktai – kolekt. Dg.
Dg apima tiek indiv tiek kolekt dg.

Teisė kaip tt taisyklių visuma (poztv prasme) turi tikslą ne supriešinti, o suvienyti žmones ir derinti jų skirtingus interesus. Konfliktologijos moksle išeities taškas yra JAV mokslininkas Bergeris: “bent minimali pažintis su sociologija būtina visiems, kurie siekia manipuliuoti žmonėmis, jų interesais.”
Vėberis (vok): “sociologijos tikslai – išnagrinėti bet korių koonfliktų priežastis, prielaidas, kad būtų geriau pažintaskiekvienas reiškinys/konfliktas.”
Sociologija tuo svarbi, nes joje svarbus pats veiksmas, o ne pasekmė, o teisėje dažnai svarbios pasekmės.

Susidomėjimas soc-iais konfliktais siejamas su 20a pr, kada visuomenė ėmė skaldytis įtam tikras (toliau tt) soc klases. Tai yra spartaus pramonės vystymosi metas ir atsirasdavo dg, kas skatino sociologiją jais domėtis.
Soc-ja siekia sukurti tt universalų receptą, kuris padėtų apsaugoti visų visuom narių ir atskirų jų grupių interesus, neleidžiant ignoruoti nei vienos grupės interesų.

Darendorfas (vok): “laisvės politika – politika gyventi suu konfliktu. Siekis išvengti konflikto negali būti vykdomas autoritarinės valdžios būdais. Visuomenė – laisvų individų visuma.”
Konfliktai dažnausiai kyla dėl t interesų, vetybių vertinimo susikirtimo arba dėl negalėjimo patenkinti individų interesų.

Konfliktai pagal soc reikšmę:
– lengvesni
– sunkesni
Šis skirstymas svarbus ir tuo, kad priklausomai nuo konkretaus ko

onflikto priklausymo vienai ar kt grupei, yra skirtingi jų sprendimo būdai.
Indiv dg priklauso prie lengvesnių konfliktų. Dėl kolekt dg – juos sunkiau priskirti konkrečiai grupei, nes tai priklauso nuo jų pobūdžio – jei jie išauga iki visos valstybės (toliau V) masto – jie yra sunkesni.

TT įtaka tp padarė psichoanalizės šalininkai, kurie konfliktus vertina kaip tt pasekmes, kurios atsiranda kaip vidinių psichinių procesų išdava. Konfliktai – kaip įprastas ir pastovus žmonių gyvenimo elementas, jie neišvengiami.
Konfliktą psichoanal supranta plačiau: ne tik išorinių, bet ir vidinių emocijų susikirtimą. Konfliktų mastas gali būti (tolau gb) skirtingas priklausomai nuo žmonių. 1 iš svarbiuasių faktorių, apsprendžiančių konfliktų dažnumą – bendras visuom-je egzistuojantis įtampos lygis. Kuo daugiau reglamentavimo, tuo mažiau soc konfliktų.

Levinas:”pagr soc priežastys, sąlygojančios konfliktų atsiradimą, gb skirstomos į:
– žmonių poreikių patenkinimo / nepatenkinimo maastas
– laisvo judėjimo erdvės kiekis: kai lasvo judėjimo erdvė yra maksimaliai suvaržyta (autoritar V), darbo teis santykiai maksimaliai nustatyti; kai maksimaliai laisva forma (anarchinė V)- apskritai nėra judėjimo ribų;
– išorinis barjeras: tt galimybių visuma, eidžianti lengvai/sudėtingai išeti iš konfliktinių situacjų; barjero stiprumas tiesiogai susijęs su konflikto tikslu – kai procedūra nereglamentuota, išeiti iš konflikt situacijos sunkiau;
– konkrečių soc gr interesų sutapimo/nesutapimo laipsnis.

1.2. Darbo ginčų samprata

Dg sampratą reiktų sieti su istoriniais dalykais. DT gana jauna teisės šaka. Tik 20 a vid susiformavo kaip savarankiška ir atsiskyrė nuo CT

T.
Romos teisėje viskas buvo reguliuojama CT normų.
Tarpukariu nebuvo vieningo akto, kuris reglamentuotų DT, todėl nebuvo ir dg sureguliavimo akto. Galiojo carinės Rusijos aktai su pakeitimais.

LTSR tt įtaką dg-ų apibūdinimui turėjo tai, kad tarybinė teisė nepripažino soc grupių antagonizmo, buvo pripažįstama, kad gali nesutapti tik indiv-lus interesai ir dg buvo suprantami tik kaip indiv dg. Tesinėje literatūroje (ne teisės aktuose) buvo artojami 2 terminai: dg ir darbo konfliktai. Toks dualizmas baigėsi 1958, kai buvo priimti “dg-ų nagrinėjimo tvarkos nuostatai”, kurie buvo patvirtinti Aukšč Tarybos prezidiumo įsaku ir buvo poįstatym aktas. Nuostatai svarbūs tuo, kad jie nekalba apie konfliktus, o tik apie dg, kurie yra tik indiv-us.
1964m įst. kuris reguliavo šį institutą – DĮK, kurio 15 skirsnis buvo skirtas dg reguliavimui iki 1989m, kai buvo primtas TSRS įst dėl kolekt dg-ų sprendimo tvarkos – tik tada atsirado kolekt dg įvardinimas de jure, nes de facto buvo ir anksčiau. Taip atsirado tt dualizmas:
Nuo 1989m ir įsigaliojo ta sistema, kuri mažai pakitusi liko iki šiol. Indiv dg yra pripažinti teisėtais, jei jie kyla dėl iš anksto nustatytų sąlygų taikymo, o klekt dg siejami su nesutarimais, atsiranančais nustatant naujas sąlygas arba keičiant jau esamas.
Dg – tai darbo ar kolekt sutarties pagrindu tarp DT reglamentuojamų teis sant subjektų kylantys nesutarimai dėl nustatytų da

arbo sąlygų taikymo, naujų darbo sąlygų nustatymo, ketimo, kuriuos turi išspręsti speciali institucija įst-ų nustatyta tvarka ir kurie nebuvo išspręsti tiesioginėse šalių derybose.

2002 09 16

2002 09 18

1.3. Darbo ginčų klasifikavimo pagrindai

Literatūroje paplitęs DG klasifikavimas pgl ginčo šalis:

1) individualūs 2) kolektyviniai
Šis kriterijus nėra visuotinai pripažintas ir visiškai teisingas. Pažeisto intereso ir jo užtikrinimo būdus apibūdinantis kriterijus. Jei pažeistas individualus interesas, nesvarbu, ar sutartis individuali ar kolektyvinė – ginčas vis tiek bus individualus.

Individualūs darbo ginčai gali kilti tik kai nevykdomos individualios/kolektyvinės sutarties sąlygos.
Kolektyviniai darbo ginčai turi platesnę jurisdikciją – ne tik vykdant kolektyvinės sutarties nuostatas, bet ir derantis, derinant pozicijas dėl sutarties.

Pgl priklausomybę nuo teisinių santykių pobūdžio DG rūšys:
1) organizacinio pob. DG (ginčai, kylantys dėl įdarbinimo);
2) procedūriniai DG (reikėtų laikyti ir kolektyvinius DG);
3) procesiniai DG (specif.procedūra, kuri neįmanoma be teismo ir pgl CPK);

Pgl subjektus:
1) ginčai, kurių 1 šalis yra darbuotojas;
2) ginčai, kuriuose dalyvauja kiti darbo teisinių santykių subjektai.

Kaip ginčijamo teisinio santykio subjektai įgyvendina savo teises ir pareigas ir kai pritaiko DT normą konkretiems visuomeniniams santykiams:
1) kylantys dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo ind./kol. DG;
2) kylantys dėl naujų darbo sąlygų nustatymo, nustatytų darbo sąlygų keitimo.
Čia siejama TIK su kolektyvin. DG.

Siejama su DG žinybingumu:
1) ieškininiai DG, kurie pgl įst. žinybingi ... (dėl atleidimo, o d-o formulavimo pakeit.)
2) neieškininiai: kurie žinybingi DG komisijoms, kolekt. DG.

1.4. Darbo ginčų instituto ypatybės

1. Šio instituto dualizmas, kuris pasireiškė 2 formom:
a) DK-e yra 2

skirtingi savarankiški skirsniai: kol.DG ir indiv.DG. Nėra vientiso instituto DG, o yra dualizmas.
b) Nors formaliai žiūrint tai yra materialinės teisės (DT) institutas, bet yra akivaizdi įtaka ir reglamentavimo pobūdis: procesin. TN. Tiek senas, tiek naujas CPK: ginčai iš darbo teisinių santykių – 1 iš civ. bylų kategorijų, kuriai taikoma bendra civ.bylų tvarka su tam tikrom išimtim, kurios CPK ir nurodytos. Akivaizdi procesinių teisės normų įtaka.

1. DG instituto paskirtis kitų DT institutų atžvilgiu gb apibrėžta kaip tam tikro pagalbinio aptarnaujančio pobūdžio DG, jo reguliavimas, nėra tikslas (akivaizdus) sureguliuoti. Kaip pagalbinė f-ja, užkardomoji, t.y. padėti realizuoti kitus DT institutus (visų pirma DS institutą). Nuo to priklauso kitų DT institutų efektyvumas.

II tema. INDIVIDUALIŲ DARBO GINČŲ SAMPRATA IR POŽYMIAI

2.1. Individualių darbo ginčų sąvoka

Galioja Darbo ginčų nagrinėjimo įst., bet tuoj baigsis jo galioj.laikas, nuo 20030101 įsigalios DK. Labai skirtingų nuostatų minėtame įstatyme ir DK nebus. Nelabai gerai, nes l.daug šis įstat.kritikuotas.
Istorija
Senovės Roma. Samda buvo 1 iš civilinių sutarčių rūšių, visi ginčai, kylantys iš samdos buvo nagrinėjami kaip ir ginčai, kylantys iš civilinės sutarties. Jau Senovės Romoje įstatymu nustatyta, kad iš samdos sutarties gali atsirasti ginčai, kuriems nagrinėti buvo nustatyta ne visai įprastinė tvarka.
Viduramžiai. Esminių pakitimų neįvyko.
19 a.pb. CT rėmuose, bet jau pradeda formuotis nauja prekė: darbo jėga, kurios pirkimas/pardavimas pradeda neišsitekti tradicinių pirkimo/pardavimo sutarčių rėmuose. Besiformuojanti teisė būtinai turėjo numatyti procedūrą, kuri turėjo sureguliuoti kylančius nesutarimus. Nesutarimai, kylantys tarp darbdavių, darbuotojų, kurie tais laikais baigdavosi riaušėmis, sukeldavo politines krizes. Reikėjo sukurti procedūrą jiems spręsti. Pirmas žingsnis žengtas to linkme: spec. prisiekusiųjų teismai, kurie literatūroje vertinami kaip arbitražo pirmtakai. Pagrindinė ypatybė – prisiekusiųjų teismai nesiekė primesti 1 šalies valią kitai šaliai. Pagrindinis tikslas: rasti tokį kompromisą, kuris patenkintų abi konflikto šalis. Gana esminę duoklę reiktų atiduoti Napoleonui, kuris išlieka ne tik kaip žmogus, siejamas su CK, bet ir pirmas pradėjo realizuoti prisiekusiųjų teismų idėją, kuriuose DG nagrinėjami kolegialiai, o teisėjų korpusas buvo sietinas su skaičiumi 9: 5 atstovavo darbdavius, o 4 darbuotojus.
Lietuva. Tarpukario metais pagr.aktai DT srityje: 1920-21m. aktai daugiau sietini su tam tikromis išimtimis. Galiojo Rusijos įstatymų sąvadas. Lietuvos tarpukariu DG institutas nebuvo ypatingai išvystytas, nes LT šiame regione niekada nebuvo l.stiprus pramonės centras, kaip antai Rygoje. LT vyravo agrarinė šaka. Valdžia turėjo kitų planų, pvz. perteklinės darbo jėgos išvažiavimas už LT ribų, kad sumažinti bedarb., kofl., netgi buvo skatinama emigracija. Buvo DG, bet nebuvo sukurta specifinė procedūra, kuri būtų atsižvelgusi į specifinį šių santykių pobūdį. Todėl savarankiškos DG nagrinėjimo sistemos ikikarinėje LT-je nebuvo.
Po karo: situacija labai pasikeitė norminio reg.lygyje. 1928m. Rusijoje buvo priimtos DG nagrinėjimo taisyklės. Po karo šis aktas buvo taikomas ir LTSR teritorijoje. Pgl šias taisykles pirminė institucija DG nagrinėti: vertinimo-konfliktų komisija. Tokia komisija privalo egzistuoti kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, bet kita vertus išnagr.jų formavimo principus, o svarbiausias: PS rekomen. ir vaidmuo jas kuriant, kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, o tokią komisiją sukurti buvo neįmanoma. Tokios komisijos veikė ten, kur buvo profsąjungos. Kita aplinkybė, kuri tų komis. patvarkymų, nurod. imperatyvumo laipsnis. Šiandieninės DG komisijos sprendimai yra privalomi, netgi prilyginami teismo spr., o tais laikais tokios komisijos tokio imperatyvumo neturėjo. Svarbiausias jų tikslas: įvertinti patį konfliktą. Asmuo, kuris buvo nepatenkintas tuo aplinkybių traktavimų, kuris buvo pateiktas tos komisijos rezoliucijoje, turėjo teisę kreiptis į aukštesnį profsąjungos organą, kuris nebuvo vertinamas kaip atskira DG nagrinėjimo institucija, bet turėjo funkciją prižiūrėti, kontroliuoti vertinimo komisijos veiklą. Todėl aukštesnis profsąjungos organas turėjo teisę naikinti vertinimo-konfliktų komisijos sprendimus ir grąžinti ginčą nagrinėti de novo arba išaiškindavo galimybę darbuotojui kreiptis į teismą. Pagrindinis šių institucijų trūkumas – jos neišsprendė, neatribojo kompetencijos tarp DG nagrinėjimo inst. organų. Ta aplinkybė, kad galėjo aukštesnis organas naikinti sprendimą – akivaizdus kišimasis į tų komisijų darbo autonomiją. T.y. netgi kišimasis, kuris netarnauja operatyvumui, nei kt. . Buvo numatyta, kad jei ir antrą kartą apskundžiamas komisijos sprendimas – perduoti tokį ginčą teismui.
Tokia DG nagrinėjimo tvarka gyvavo gana ilgai iki. tai vadinasi pgl pavaldumą/DG profsąjunginė nagrinėjimo tvarka. Šios taisyklės užėmė poįstatyminio akto vietą. O pirmiausia jų netobulumas ir pasikeitusios valstybėje socialinės-ekonominės sąlygos buvo pagrindai, kurie reikalavo naujų įstatymų. 1957m. DG nagrinėjimo tvarkos nuostatai. Tai modernesnis teisės norminis aktas, bet jis teisės aktų hierarchijoje buvo poįstatyminis. Įtvirtinta taisyklė: DG komisija nagrinėja tuos DG, kurių darbuotojas nesureguliavo betarpiškai su įmonės administracija. Šią nuostatą reiktų vertinti dvejopai: prevenciniu, ekonominiu požiūriu užsitęsęs konfliktas susijęs su papildomomis išlaidomis. Iš tikro galima kreiptis į komisiją, kai DG nesureguliuoti tiesioginėmis derybomis. Taigi nuostatose buvo nesąmonių.
1975m. pasikeitė turinys: esminiai nuostatai pertvarkyti, ši redakcija gana aktuali, nes susijusi su mūsų dienomis, nes formaliai žiūrint galiojo, niex nežinojo db ar DK galioja? 15 skirsnis
LR įstat.dėl aktų, priimtų iki 1990m., numatė, kokie aktai galioja ir kokie ne. Šis aktas atitiko tą 1990m. įst.,taigi, galiojo, bet iki 2000m. DG nagrinėjimo tvarkos įst.

TIESIOGINĖS DERYBOS: (numatė 2000m. Dg nagrinėjimo tvarkos įst) buvo 2 pozicijos ir iš to atsirado 2 interpretacijos:
– kievienu atveju tiesiog derybos tarp d-jo ir d-vio yra būtinos
– derybos nėra privalomos, o kreipimąsi į dg komisiją siejo su nesutarimo nesureguliavimu
Diskusija siejama su betarpiško tarimosi su administracija vertinimu.
2000-jų įst-me nebuvo šspręstas tiesiog derybų klausimas iki galo, todėl kad pagal šį įstatymą 1-je vietoje kalba, kad d-jas turi teisę kreiptis į d-vį dėl tiesiog derybų, o kt vietoje – tos derybos privalomos kiekvienu atveju.

(paskaityti Bužinsko staripsnį jurisprudencijoje)

2002 09 24

Dg – darbo ar kolekt sutarties pagrindu tarp DT subjektų kylantys nesutarimai dėl nustatytų darbo sąlygų taikymo, kuriuos turi išspręsti speciali institucija įst nustatyta tvarka ir kurie nebuvo išspręsti šalių tiesiog derybose.
Nesėkminga tiesiog derybų baigtis yra prielada kilti individ dg-ms, o ne juridinis faktas tokiems ginčams kilti.
Dg pradžia susijusi su jurid faktu, t.y. kreipimusi į spec instituciją.

2.2. Individualių darbo ginčų požymiai

Reikia atriboti:
– paprastas nesusipratimas (Pati švelniausia d-vio ir d-jo interesų nesusipratimo forma, nesukelianti teis pasekmių, nes kyla dėl neesminių DS punktų (pvz dėl papildomų sąlygų); jei jie kyla dėl tt principinių nuostatų, tai ir teis pasekmės atsirasti gali.)
– nesutarimas (2 Atriboja nuo dg pagal 1 kvalifikacinį požymį: arbitro dalyvavimas; jei jo nėra – turim nesutarimą, o jei jis yra – turime dg-ą.)

– administracinis skundas (Prof Moreinas :”teisė į skundą neribojama nei laike, nei erdvėje” – t.y. skirtumas nuo dg-ų. Jei d-jas dėl tt aplinkybių, susijusių su sulygtų sąlygų taikymu, kreiptųsi į darbo inspektorių – skundas. Skundo inicijavimas neužkerta kelio dg-ui kilti.)

Indv dg požymiai:
– nesutarimo tarp d-vio ir d-jo pastovumas (paprastas nesutarimas)
– ginčo nagrinėjimas spec institucijoje/organe
– nesutarimas atsiranda iš DS-ies
Tik šių požymių visuma charakterizuoja dg. Maža išimtis: ginčai dėl įdarbinimo, nes įdarbinimo teis sant yra tt spec grupė teis santykių, kuriuos DT įtraukia į savo reguliavimo dalyką.

TT pasekmės, sietinos su dg-ais:
– dg-ų pradžia sutampa su juos nagrinėjančių institucijų sistemos eigos pradžia
– jei d-vys tiesiog derybų metu atsisako geranoriškai atkurti d-jo teises, tai ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra pagrindas atkurti pažeistą subjektinę teisę ir pagrindas d-viui priimti nelabai toleruotinus veiksmus (prievartos elementas)
– ši procedūra – priemonė apginti ne tik d-jo pažeistas teises, bet ir 3-iųjų asmenų interesus
– tt atvejais dg-o inicijavimas – priemonė ne tik įtvirtinti ginčijamus teis santykius, bet ir juos pakeisti

2.3. Individualių darbo ginčų šalys

Situacija palyginti su pernai metais truputį pasikeitė. Galima teigti, kad dg šalis yra ginčijantis mater teis santykį asmuo – d-jas ir d-vys. Ar galima teigti, kad LR įst ir kt teisės šaltiniai (AT Senato išaišk) nesukuria kolizinės situacijos? DK tiksliau apibrėžia d-vį. D-vys turi turėti darbinį veiksnumą ir teisnumą. Dabar ne visai atskirtos 2 sąvokos – d-vys ir jo įgaliotas asmuo. Mes dg-o šalimi nelaikysime įgalioto asmens: FA, kuris atstovaus ginčo nagrinėjime.

2.4. Subjektiškumo problema

Kokiu laipsniu taikyti analogiją, kai kalbam apie d-vio subjektiškumą? DK formuluotė gimė iš dviprasmiškos situacijos.

D-vio požymiai:
• teisė priimti į darbą, paskirti darbo funkcijas, atleisti iš darbo
• galimybė organizuoti ir valdyti darbo procesą, duodant d-jams privalomus nurodymus
• galimybė satsakyti pagal prievoles, kylančias iš darbo teis santykių – šis požymis daugiausiai aktualus , siekiant atriboti d-vį ir jo įgaliotąasmenį.
• Savarankiškumo statusas ir galėjimas būti šalimi teis santykiuose nepriklausomai nuo kt subjektų valios.
TT atvejais d-viu gb ir FA: 301str. iš DK: ne jaunesnis nei 18m veiksnus FA (neaiškumas, nes pg CK kitaip: iki 18 m vedęs turi pilną civilinį subjektiškumą ir gali užsiimti komerc veikla)
• galimybė turėti materialų turtą, lėšas ir atlyginti d-jams už darbą. Dėl gamybos priemonių nuosavybės – d-vys nebūtinai tb jų savininkas.

D-JAS: D-vio ir d-jo veiksnumas ne vienodai traktuojamas DK ir darbo įstatymuose. Pagal DK pilnas d-jo subjektiškumas siejamas su 16m;”Atskiras išimtis nustato šis kodeksas ir kt įst”.
– D-jų saugos ir sveikatos įst – galios. Pvz įvesta sąvoka: vaikas, kurio min amžiaus riba nenustatyta, jo pageidavimu DS sudarys jo tėvai, įstatym globėjai. Tai jei toks ginčys, ar tai bus dg? Taikom CT normas pagal analogiją – įstatym vaikų atstovavimas.

2.5. Bendroji individualių darbo ginčų nagrinėjimo charakteristika

Būtina prisiminti tuos šaltiniu, kurie reglamentuoja bendrąją dg-ų nagrinėjimo tvarką, tp CPK, nes reglamentuoja bylų dėl darbo teis santykių nagrinėjimo tvarką ir tt šios bylų kategorijos ypatybes.
“DG įst” įsigaliojo 2000-2003 ir suvaidino ir pozityvų vaidmenį. 2-pakopė dg nagrinėjimo sistema nuo spec instancijų iki teismo – teigiama aplinkybė (profsąjungų komiteto nebeliko, o liko tik dg-ų komisija ir teismas). TAČIAU kaip tt atsvara tai panaikintai profsąj komitetų pakopai atsirado tiesioginės derybos, bet jos nesuvaidino lemiamo vaidmens. 3str DG Įst-mo neapibūdino tiesioginių derybų. Tai klaus, kaip surasti tiesiog derybų vietą visoje sistemoje. Galima teigti, kad pasikeis jų traktavimas DK, nes jos DK nebus būtinos, o DG ist-me dabar jos yra būtina pakopa. Bet kaip jos gb būtina pakopa, kai tarkime d-jas jau yra atleistas iš darbo ir darbo santykiai jau nutrūkę? Todėl teisingas AT Senato išaiškinimas, kad tiesiog derybos būtinos tik, kai darbo santykiai nenutrūkę.
Tiesiog derybos: tai institucija ar procedūra? Kalbant apie tiesiog derybas kaip apie instituciją dg-ų nagrinėjime, surandame tt prieštaravimų. Taip teigti negalima, nes DG Įst dg-ų pradžią sieja su I į dg-ų komisiją. Tiesiog derybose nagrinėjamas tik nesutarimas, o ne ginčas, todėl negalima laikyti institucija. Ar galima laikyti procedūra? Yra numatyti tt reikalavimai, susiję su turiniu, rekvizitais, bet to neužtenka šiam požymiui pagrįsti, nes trūksta institucijos – arbitro dalyvavimo. Be to nėra pakankamai aukšto vidinio reguliavimo ir eiliškumo – nustatytos tik ribos, bet ne vidinė tvarka. Turime nepamiršt, kad tiesiog derybose realizuojami tokie svarbūs principai. D-vys d-jo atžvilgiu išlieka kaip tt privilegijuota šalis.

Tai kaip pavadinti tiesiog derybas? TIESIOG DERYBOS – tai tt nesutarimo tarp d-jo ir d-vio raidos etapas, kurio nesėkminga baigtis sukuria prielaidas dg-ui kilti. DG – savarankiškas veiksnys – kreipimasis į tt institucijas.

DK tiesiog derybas lakoniškai mini – pozytivu, nes dauguma ES šalių jas turi. Jos vaidina profilaktinį prevencinį vaidmenį. Tačiau skiriasi tt elementai:
– imperatyvumo: negali būti privalomos, nes tada turės būti numatyta
– jos savrbios ekonominiu bei organizaciniu atžvilgiais; pas mus per daug menkas reglamentavimo lygis; užsienyje skatinamas 3-iojo asmens dalyvavimas tiesiog derybose.

1-ji (žemiausia) dg nagrinėjimo institucija – dg komisija, o jei d-jas su ja nesutinka

2-ji pakopa: teismas, taip pat jam yra tiesiogiai žynibigi tt kategorijų ginčai.

3 TEMA: DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO PRINCIPAI

Principai – pagrindiniai, esminiai pradai, apsprendžiantys tt teis institutą/ teisės šaką.

Reikia pradėti nuo socialinio fenomeno DT-je – dg-ų.
Darbo teis santykiai atsiranda DS pagrindu.
Dg-ų sprendimo tvarką reglamentuoja ne tik mater, procesinės teisės normos.

PRINCIPAI:
1. Bendrieji:
– teisėtumas
– šalių lygiateisiškumas
– rungtyniškumas
– ginčo nagrinėjimo institucijos bešališkumas
– viešumas
– žodiškumas
2. specifiniai, tik šiam institutui būdingi požymiai:
– dg-ų nagrinėjimo koncentruotumas ir greitumas
– dg-ų nagrinėjimo daugiapakopiškumas
– dg-ų nagrinėjimo prieinamumas (šalys atleistos nuo bet kokių valstybinių rinkliavų dg komisijoje ir teisme).
Įst d-vį įpareigoja užtikrinti tt organizacinę tvarką, skirti asmenis, atsakingus už dokumentų tvarkymą, nedaryti kliūčių posėdžiams vykti.

2002 10 02

3.1. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos ES šalyse apžvalga

ES žinomas dg-ų klasifikavimas į indv dg-us ir kolekt dg-us, bet reikšmė tam mažsnė. Ten labiau klasifkuojama pagal dg-o pobūdį:
– ekonominio pobūdžio nesutarimai
– teisinio pobūdžio nesutarimai (ginčai, kylantys dėl teisės taikymo)

Pripažįstama, kad ekon pobūdžio ginčai gali būti tik kolektyviniai. Teisinio pobūdžio ginčai gali būti tiek kolekt, tiek individualūs.

Išankstinės neteisminės dg-ų nagrinėjimo tvarkos ES nėra, jei neskaitysim tiesiog derybų.
Tiesiog derybos yra žinomos daugelyje ES šalių, bet jų traktavimas kitoks nei mūsų dg-ų nagrinėjimo įstatyme ir yra artimesnis DK (mažesnis imperatyvumas).
ES šalyse žinomi specializuoti arbo teismai. Tokia doktrina Lietuvai tp aktuali.
Pagal specializacijos požymį institucijas, nagrinėjančias dg-us, galima skirstyti:
• bendros kompetencijos teismai (teisėjai)
• mišrios kompetencijos darbo teismai
• specializuoti darbo (darbo teisenos) teismai
• administraciniai dg-ų nagrinėjimo organai
Šios institucijos yra sėkmingo 3-šalio bendradarbiavimo (socialinės partnerystės) vaisius. Šioje srityje turim konstatuoti, kad 3-šalė partnerystė Lietuvoje nėra pasiekusi ES lygio.

ES: KOLEGIALUS bylų nagrinėjimas. Paprastai dalyvauja profesionalai teisėjai + neprofesionalai teisėjai (po vieną, kurie atstovauja d-jui ir d-viui). Tokių neprofesionalių teisėjų pavadinimai gali skirtis priklausomai nuo teisėjų specifikos: visuomeniniai, neprofesionalūs, tarėjai

Prancūzijoje ginčai gb nagrinėjami ir apskritai nedalyvaujant profesionaliems teisėjams.
Danijoje kitaip akcentuojama visuomeninių įtaka – neprofesionalūs teisėjai iš pasiūlytų kandidatų renka profesionalius teisėjus.

Dauguma sprendimų dg-ų bylose priimama vienbalsiai. Tai liudija apie aukštą profesionalizmo lygį + kruopščiai parinktas nagrinėti bylas.

Prancūzijoje mišrios kompetencijos teismai, kurių skaičius svyruoja iki 300, bet tai nereiškia, kad jų darbas tlygus bendros kompetencijos teismų darbui. Jie suskirstyti ne pagal regionus, todėl kartais dg-ai gali būti nagrinėjami ir bendros komp-jos teismuose – todėl mišrios komp teismai.
Prancūzijoje šiek tiek platesnės dg-ų ribos (ne tik ginčai iš DS, bet ir kylantys dėl nelaimingų atsitikimų gamyboje, dėl žalos padarymo, kai šalys yra darbo teis santykiuose).
Pranc-je reikalavimai tesėjams:
– Pranc piliečai
– 21 m
– turi turėti rinkimų teisę
Tt pagalbinio pobūdžio funkcijas atlieka teismo sekretorius, kurio procesinė padėtis gana skirtinga nuo mūsiškių teismo sekretorių. Juos skiria vietos savivaldos organai. Į jo funkcijas įeina ne tik techninės funkcijos, bet ir turi patariamojo balso teisę priimant konkečius spendimus dėl dg-ų.
Prancūzijoje dg-ų nagrinėjimo efektyvumas siejamas su 2 aplinkybėmis:
1. teigiamai vertinamas specializacijos egzistavimas
2. kiekvieną specializuotą skyrių sudaro 2 padaliniai:
– susitaikymo padalinys (būtina dg-ų stadija. T.y. procedūra, apie kurią liudija aplinkybė, kad ne tik šalys, bet ir visuomeniniai teisėjai dalyvauja: ne mažiau 2, o maksimalaus skaičiaus įst nenurodo, bet teismų praktikoje dažniausiai būna maksimaliai 5. Jų pareiga – padėti šalims rasti kompromisą + susitaikyti. Jei ši misija sėkminga: rašytinis susitarimas ir prilyginamas teismo sprendimo galiai ir statusui – užkerta kelią kreiptis dėl tp dalyko, esant tp šalims ir pagrindui. Jei nepavyksta susitaikyti einama į kitą padalinį );
– teisminio nagrinėjimo padalinys (ginčas nagrinėjamas –kaip ir LT- pagal CP nustatytas taisykles su tt išimtimis, kurios turi būti siejamos su šiais principais: atvirumo, reitumo, žodiškumo, teisėjo aktyvaus dalyvavimo. Ginčo šalys/jų atstovai gali ir nedalvauti nagrinėjant ginčą. Praktikoje yra situacija: aktyviai dalyvauja PS, kurios teikia ne tik visokeriopą teis pagalbą, bet turi teisę d-jų vardu pareikšti ieškinius. Jei PS mano, kad yra pažeisti ne tik indiv-ūs, bet ir kolektyviniai interesai, savo vardu inicijuoja ieškinį ir dalyvauja kaip savarankiška dg-o šalis – jokio atskiro pavedimo atstovauti kaip procesinio dokumento PS pateikti nereikalaujama.
Teismo sprendimas priimamas balsų dauguma, jei balsai pasiskirsto po lygiai – pakartotinai bus nagrinėjama skiriant pirmininkauti profesionalų teisėją ir jam suteikiant sprendžiamojo balso teisę.)

Yra numatyta APELIACIJA kaip savarnkiškas etapas: dėl sprendimų dg-ų bylose. Čia nereikalaujamas šalių dalyvavimas. Nagrinėja 3 teisėjai + būtinas prokuroro dalyvavimas.
Prancūzijoje pripažįstama apeliacija tik reikšmingose bylose (tai siejama su ieškinio kaina – 20 000 frankų), kad kitos bylos nebūtų vilkinamos.
Apeliacinis teismas turi teisę priimti sprendimą:
– patvirtinti 1-mos instancijos teismo sprendimą
– pats išnagrinėti bylą iš esmės
– panaikinti 1-os inst teismo sprendimą ir grąžinti jam bylą nagrinėti iš naujo

KASACIJA: senaties terminas 2 mėnesiai. Byla nenagrinėjama iš esmės, o tik revizuojamas žemesnių teismų sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas. Jei nustatoma, kad buvo pažeistos neesminės procesinės normos – žiūrima “pro pirštus”, bet jei pažeeista mater teisės norma – byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

DIDŽIOJI BRITANIJA: specializuotos institucijos – gamybiniai tribunolai pagal 1964m įst įkurti (įst dė apmokėjimo) – jie skirti nesutarimams dėl atlyginimo už darbą mokėjimo. Tai nėra senas dalykas palyginus su DB sistema. Gamyb tribunolų kompetencija buvo plečiama – jie dabar nagrinėja įvairaus pobūdžio dg-us.
Škotija turi t specifjkos, bet iš principo sistema yra vienoda.
Šiuose tribunoluose bylas nagrinėja profesionalūs teisėjai. Palyginus su kt teismas, jiems taikomas griežtesnis darbo stažo reikalavimas – reikia praktinio darbo stažo; sudaromas spec tokių teisėjų sąrašas. Yra numatytas ir neprofesionalių teisėjų dalyvavimas: jų sąrašas tp yra ir jį sudaro darbo ministras. Į neprofesionalių eisėjų sąrašą paprastai įtraukiami garbaus amžiaus žmonės buvę teisininkai ar d-jų/d-vių organizacijų funkcionieriai. Kolegialumą užtikrina 1 profesionalaus ir 2 neprofesionalių teisėjų sudėtis. Siekiama, kad neprofesionalūs teisėjai būtų nepriklausomi nuo juos delegavusių organizacijų ir klausytų tik įstatymų.

<.> Pasiekimai. Čia neblogi (?): dauguma sprendimų priimami vienbalsiai.
Darbuotojams nustatytos tam tikros garantijos, kurios padeda realizuoti teisę kreiptis į tribunolą:
• Tipinių F (?) egzistavimas kaip vados iškelti bylą pagrindas..
• Š. (šalys?) atleidžiamos nuo teismo išlaidų mokėjimo (Lietuvoj irgi);
• Dėl papildomų įrodymų prie kreipimosi – jei jų nėra, tai ne kliūtys, nes dažniausiai tai gali būti piktavališkas darbdavio kliudymas. Tada savo iniciatyva gali išreikalauti trūkstamus įrodymus.

Bylos nagrinėjimas iš esmės nepradedamas tol, kol nepasiūloma šalims geranoriškai susitaikyti. Šalys neformaliai žiūri į susitarimo aplinkybes, į efektyviai išnaudoja, pasikviesdami profesijos atstovus > nepereinant iki nagrinėjimo iš esmės.
Nors ribunolai JK laikomi neatsiejama teismų sistemos dalimi, bet t.t. specifika yra: tribunolai neturi jokios spec. vykdymo grandies. Jų sprendimai vykdomi per bendros kompetencijos vykdymo institucijas.

Tribunole bylų nagrinėjimas pigesnis (bet mokamas), greitesnis, paprastesnis. Bylą pralaimėjusi šalis turi sumokėti teismo išlaidas.
Apeliacija tribunolų veiklos pradžioje buvo ribota ir buvo siejama su t.t profesijomis (pvz.: dėl darbo ginčų (toliau – DG), kur šalis yra medicines darbuotojai). Tačiau 1980m. ekonominė krizė išprovokavo didelius, masinius darbuotojų skaičiaus mažinimus ir išaugus skundų skaičiui buvo įkurtas DG apeliacinis tribunolas, kuris teismų hierarchijos grandyje buvo prie aukščiausio teismo.
Skirtumai formalūs. 7 iš jų : čia dalyvauja ir profesionalūs (1) ir neprofesionalūs (2) teisėjai. Pagr. bylų kategorijos;
(1) – dėl neteisėto atleidimo iš darbo;
(2) – dėl atlyginimo už darbą (premijų, priemokų) nemokėjimo.

1 iš naujų bylų kategorijų yra dėl lytinės dikriminacijos.Kai kuriais išimtinais atvejais apel. Tribunolo sprendimai gali būti skundžiami, bet tai daugiausia susiję su teisės taikymo atvejais. Galima būtų teigti, kad DG gali pasiekti net Lordų Rūmus (kaip teisminę valdžią), bet tik jei tai susiję su teisės taikymu.

ISPANIJA

Pagal jos teisę, įstatyme numatyta sukurti dviejų grandžių darbo teismus:
(1) 1 inst. Teismas – ne pagal administracinį teritojos suskirstymą, bet didžiausiuose pramonės centruose.
(2) Centrinis darbo teismas Madride.

Darbo bylas nafrinėja tik profesionalūs teisėjai. Yra keli cenzai:
• Praktikos – 1 inst. Teisėjams ne mažiau kaip 1m. praktika.
• Amžiaus cenzas – iki 72 metų.
Čia nagrinėjami bet kurie individualaus pobūdžio DG, plius kylantys iš soc. aprūpinimo srities, kai kurie kolekt. G (dažniausiai dėl teisės taikymo), t.p. gali būti nagrinėjami spec. teisme.
Kolegialiai nagrinėja trys teisėjai. Teismas šalis atleidžia nuo pareigos mokėti teismo išlaidas. Procesas vyksta CP tvarka, bet su t.t. tikromis išimtimis, dėl tokių aplinkybių:
1) Byla gali būti pradėta ne tik suinteresuotų asmenų, bet bylą gali kitų asmenų vardu gali pradėti inspektorius, nustatęs t.t. pažeidimus darbo srityje.
Jei darbuotojas atsisako dalyvauti teismo posėdyje, byla nutraukiama, bet turi priklausyti nuo pažeidimo pobūdžio, įv faktinių galimybių patraukti darbdavį ar kitus teis. atsakomybėn.
2) Prieš ofic. bylos nagrinėjimą atliekama sutaikinimo procedūra. Jei nepavyxta – byla nagrinėjama iš esmės.
Ispanijos įstatymai numato etapinį bylos nagrinėjimą > sukurtos papildomos garantijos šalims susitaikyti:
• Ieškovo pretenzijų išdėstymas/ ieškovas negali keisti ieškinio dalyko, tik pagrindą.
• Atsakovo pozicijos pagrindimas;
• Įrodinėjimo procesas: vertinami, analizuojami, priešpastatomi įrodymai.
• Galutinės ieškovo ir atsakovo pozicijos išdėstymas.

Principai: greitumas (operatyvumas), paprastumas, ekonomiškumas. (mažareikšmiškos bylos (iki 2000 pesetų) teisėjo sprendimu tik žodžiu!
Teismo sprendimas raštiškas, jei nustatomi bet kokie teis. pažeidimai. Nėra užkirstas kelias dalyvaujančių šalių atstovams, jie gali dalyvauti bylos nagrinėjime, bet centriniame darbo teisme atstovo dalyvavimas būtinas.

Apeliacija:

Galima tik svarbesnių bylų. Pinigų suma – 200 000 pesetų ir daugiau. Arba šiurkštus CP normų pažeidimas.
Kaip išimtis iš bendros taisyklės – milijonas pesetų ir daugiau – dėl tokių bylų galima pasiekti net aukščiausiojo teismo socialinį skyrių.

Centrinis darbo teismas pagal jo funkcijas primena kasacinę justiciją, nes arba patvirtina 1 inst teismo sprendimą, arba grąžina nagrinėti iš naujo.
Netiesioginis požymis, kuris skatina žiūrėti į centrinį darbo teismą kaip į kasacinį teismą, kad tai yra paskutinė instancija nagrinėti DG. Tik išimtiniais atvejais kasacinį protestą galima paduoti aukšč. Teismo soc. skyriui, Ši teisė suteikta aukščiausiojo teismo prokurorui.

2002 10 08
ŠVEDIJA

Galioja DG įstatymas, kurio dėka buvo įkurtas. (cool – kažkas įkurta buvo..)

<.> Jeigu buvo kreiptasi į bendros kompetencijos teismą, .. (tada neaišku kas.)

– Bylų nagrinėjimo kolegialumas – 7 teisėjai. 2 ir 2> visuom. teisėjai, atstovauja šalis, plius 2 profesionalūs teisėjai, plius vienas teismo narys, geras darbo teisės žinovas. Visi teisėjai skiriami Vyriausybės potvarkiu, rekomenduoja profsąjungos/darbdavių asociacijos.
7 nagrinėja tik sudėtingesnius DG. Paprastesniais atvejais – 3, o akivaizdžiais – gali būti ir vienas.

Jei byla patenka į Apel. Instanciją (džn. tai yra darbo teismas), tai tada kolegialumo principas, jį taiko be išlygų, mažiausiai trise nagrinėja.
Procesas pagal CP taisykles su t.t. išimtimis;
1. Proceso supaprastinimas;
2. Aktyvi teismo veikla;
3. Teismui priskirta šalių sutaikinimo f-ja: prieš bylos nagrinėjimą iš esmės/gali bylos nagrinėjimą sustabdyti ir bandyti šalis sutaikyti.
4. Skelbimas skelbiamas  praėjus 2 savaitėms po bylos nagrinėjimo.

Skelbimai darbo bylose skelbiami specializuotuose leidiniuose; jeigu sprendimai priimami balsų dauguma, galima skelbti teisėjų atskiras nuomones.

Apeliacija galima. Kai bylą pradeda nagrinėti darbo teismas, apeliacijos galimybė ribota – tik esant akivaizdiems mater. ir proc. teisės normų pažeidimams.

SUOMIJA

Įstatymai: 1974m. darbo teismo įstatymas, pagal kurį ši specializuota instancija nagrinėja daugiausiai kolektyvinius ginčus, kurie kyla ne vienodai aiškinant kolektyvines sutartis ir taikant jų nuostatas.
Bendros kompetencijos teismai nagrinėja DG. Šių teismų santykiai su darbo teismu yra specifiniai, nes byla gali būti perduota bendros komp. teismui iš darbo teismo, jei ji akivaizdžiai nesudėtinga. Jei žmonės kreipiasi į bendros komp. Teismą, jo trūksta t.t. specializacijos, todėl yra galimybė oficialiai kreiptis į darbo teismą su prašymu dėl konsultacijos. Darbo teisme dirba 12 teisėjų:
– 4 profesionalai;
– 4 plius 4 patenka kaip šalių atstovai.

Teisėjams profams padidinti reikalavimai – teisėjo darbo praktika ne mažiau kaip 2 metai. Darbo teismo pirmininkas renkamas iš aukščiausiojo teismo narių, o Darbo teismo vicepirmininkas paprastai atstovauja akademinės bendruomenės pusę.
Skiriami 3m. kadencijai Vyriausybės dekretu. T.t. atvejais ginčo šalimis g.b. ir profsąjungos, kurios atstovauja darbuotojus, jei darbdavys nesilaiko kolekt. sutartyje sulygtų nuostatų, pvz. dėl darbo apmokėjimo. Ofic. procedūra prasideda nuo tvarkomojo teismo posėdžio – šalims sutaikyti. Nes jo metu šalys apsikeičia ofic. raštiškais jų pozicijas atitinkančiais dokumentais. Jei matyti, kad susitaikyit nepavyx, prasideda bylos paruošiamieji darbai, kurių tixlas yra pagreitinti bylos nagrinėjimą. Teismo sprendimai bylose priimami vienbalsiai. Apeliacija nenumatyta, išskyrus t.t. atvejus (panašu kaip Švedijoje), kai apeliacija siejama su esminiais įstatymų pažeidimais arba dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

DANIJA

Savarankiškas įstatymas: 1973m. Darbo teismo įstatymas. Panašiai kaip Suomijoje, šis teismas specializuojasi nagrinėti bylas, kurios kyla iš kolektyvinių darbo teisinių santykių, o kiti DG (mūsų supratimu) – bendros kompetencijos teismui.

Reikalavimai D teismo teisėjams padidinti, nes renkami iš aukščiausiojo teismo arba kitų teismų teisėjų. Juos renka Dteismo tarėjų susirinkimas, o jie būna siūlomi bendrame profsąjungų ir darbdavių asoc. Susirinkime. Visi teisėjai renkami 3m. kadencijai, bylos nagrinėjamos kolegialiai, didž. Sudėtis – 7 teisėjai: 1 profas, 3:3 šalių atstovai. Bylos pagal CPK taisykles, išskyrus 2 išimtis:
• mažesnis formalizmas;
• procesas žymiai ekonomiškesnis.

Proceso pradžia- nuo šalių apklausos,kuri vyxta ne teismo posėdžio salėje, o teisėjo darbo kabinete, kur dalyvauja teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, šalių atstovai.
Jei pirminėje parengtinėje apklausoje nepasiekiama vaisingų rezultatų – pradedamas ofic tsmo procesas pagal Cp taisykles.

D teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, ten teisės doktrina pasirinkusi įdomią poziciją – kainors viena iš šalių nevykdo tsmo sprendimo, tai laikoma, kad t.y. kt. Aplinkybės, kurios leidžia atnaujinti bylos nagrinėjimą.

AUSTRIJA

Pagrindinis įstatymas: “Darbo ir soc teismų įstatymas”, pagalk kurį Dg nagrinėjami spec. Teisme – d ir soc tsme.

Šiems teismams žinybingi k.k. ginčai, kylantys iš kolektyvinių darbo santykių, ginčai, kurie susiję su profs-gų ar įmonių tarybų veikla.
Bylos nagrinėjamos kolegialiai-po 1 teisėją šalims, iš viso – tarėjai.

GD bylose numatyta apel.ir kasac. Galimybė. Apeliacija adresuojama konkrečios žemės tsmo soc skyriui kasac. Skundas į Aukšč. Teismo soc. Senatą.

Bylos nagrinėjamos pgl CP taisykles su išimtimis:

1. darbuotoją gali atstovauti prof-ga/ įmonės taryba.
2. tokie reikalavimai neg.b. personifikuojami: pvz.: kreipimasis dėl išaiškinimo ir taikymo.(sam neponial)
3. Austrijos Resp. Įstatymai numato galimybę profs-gai patraukti ats-bėn įmonininkų asociaciją t.t. abstrakčiais klausimais, kurie paprastai kyla iš Kolekt. sutarčių traktavimo ir aiškinimo praktikos (dėl 2 ar daugiau asmenų). Tox ieškinys paduodamas į aukšč. Teismo soc senatą.

IZRAELIS

1969m. DG įstatymas, po kurio buvo sukurti specializuoti darbo teismai,kurių jurisdikcijai priklauso individ. Ir kolekt DG. Be to šie teismai specializuojasi nagrinėti bylas, kylančias iš soc aprūpinimo santykių, bei bylas, kuriose kaltininkui gresia net BK.
2 lygių D teismai: apylinkių ir nacionalinis d teismas kaip apel instancija.
Šiame įstatyme numatoma galimybė itin sudėtingų DG nagrinėjimui nac. D teisme kaip 1 inst. Tsme.
Itin sudėtingos bylos – kurios peržengia 1 įmonės ribas ir reikšmingos kažkokiai ūkio šakai.
Nac d tsmo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas – tik išimt atvejais (esminiai įst pažeidimai) g.b. skundžiama aukščiausiajam teismui.
Bylos nagrinėjamos kolegialiai profesionalių teisininkų. Juos renka d-vių ir d-tojų org-cijų derybose, o tvirtina juos T-gumo ir Darbo ministrai (tvirtina sąrašą).

Teisėjams specialių reikalavimų nėra. Max kolegijos sudėtis – 7 teisėjai. 1 inst teisme paprastai bylas nagrinėja 3 – 1 profas ir 2 atstovai.

Nac d teisme – paprastai penkių kolegija. Bylos nagrinėjamos CP nust tvarka. T.t. išimtys:
Jų paskirtis: pagreitinti ir ekonomizuoti procesą.

Šie tixlai yra realizuojami suteikiant plačias galimybes šalims susitaikyti, susipažinti su bylos medžiaga bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje. Galima nauddoti tuos argumentus, kurie nebuvo išnagrinėti pproceso metu ir pan.

VOKIETIJA

Pirmasis spec. Dteismas atsirado 19a. Tai gretinama su Vokietijos ūkio sparčiu vystimusi, kada ėmė kurtis prof-gos. Jos turėjo teisę nesutarimus tarp d-tojų ir d-vių nagrinėti pačios, o nesuradus kompromiso bylos buvo perduodamos spec. teismams. Taip atsirado Amatų teismas.

Šiuo metu veikianti sistema buvo daug kartų keista. Ypatingi pakeitimai 1953m. – D teismų įstatymas, vėliau t.t. šio įstatymo pakeitimai, kurių esmė – užtikrinti proceso operatyvumo principą darbo bylose. Pgl šį įstatymą šiems teismams žinybingos bylos:
1. tarp kolekt. sutarties (KS) šalių;
2. Kylančios iš Kolekt. sutarties šalių ir 3-jų asmenų santykių.
3. bylos dėl KS egzistavimo/neegzistavimo fakto nustatymo;
4. D tsmas gali nagrinėti civ. Bylas, jei kyla tarp d-tojų ir d-vių: svarbesnė subjekto ypatybė, o ne bylos pobūdis;

Kt įstatymuose yra daug papildomų garantijų, kurių tixlas – ginti d-tojų interesus d teismuose, nes procesas žymiai pigesnis – nemokamas žyminis mokestis. Leidžiamas platus šalių atstovavimas, bet t.p. pripažįstama legaliu atstovu:
• Profs-gos
• D-vių org-jų atstovai
Profesionalus atstovas – advokatas.

Žemių d teismas
Federalinis darbo teismas

Iš viso 3 inst-jos: 120 Darbo tsmų1 instancjos; 2 instancija – Žemių darbo teismai; 3 instancija – federalinis d teismas.

Teisėjai: kolegijos iš trijų žmonių, iš kurių 1 t.b. prof. Teisėjas.
Bylų ratas platus, tsmo sprendimai g.b.skirtingi – sprendimai ir nuosprendžiai.Žemių darbo teismai yra apel instancija 1-ai instancijai.

Apeliacija: revizuoja ne tik tsmo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir pilnas faktinių bylos apl-bių pakartotinis tyrimas.
Apeliacija yra neribota. Esant labai pigiam procesui ji neleidžiama.

Kasacija: Federalinis d teismas, jo uždavinys – kasac tvarka išnagrinėti bylas, kurios patenka į jo jurisdikciją, t.p. formuoti vieningą šaliespolitiką DG nagrinėjimo srityje. Bylos nagrinėjamos Fed. D teismo Senatuose: – 5 teisėjai, iš jų trys profai ir du tarėjai.

Ypatingais atvejais, kai yra labaireikšmingos visai v-bei bylos, g.b. sudarytas didysis senatas:

• Fed tsmo pirmininkas;
• K-10 (??) senato atstovas;
• Po 3 šalių atstovus.

Šios bylos siejamos su teisės taikymo praktika. Duoda t.t. tikrus išaiškinimus.

Profai teisėjai paprastai skiriami iki gyvos galvos. Jų kandidatūras tvirtina trišalės komisijos posėdžių rekomendacijose.
Tarėjų kadencija – 4m.
Juos tvirtina D-o,T-gumo ministras. Cenzas tarėjams:

1. t.t. amžiaus cenzas tarėjams:
• ne mažiau nei 25 metai – 1 inst.
• 30 metų – 2 instancija.
• 35 metai – 3 instancija.
2. Praktinio darbo cenzas: 4m.
3. Tarėjų veikla iki 65 m amžiaus.

Kliūtimi būti tarėju g.b.:
• Šeimyninių ir visuomeninių pareigų santykio neatitikimas (??).
• Sveikatos sutrikimas.

Reikalavimas – apolitiškumas.

Bylų nagrinėjimas baigiasi:
• Sprendimo priėmimu (dažniausiai);
• Nuosprendis – bylose dėl darbo teisinių santykių fakto nustatymo/darbuotojų ar d-vių draudžiamų veixmų.
• Nutartys, kuriomis paprastai patvirtinamos taikos sutartys, ieškovo atsisakymai nuo ieškinio;

Priklausomai nuo bylų magrinėjimo specifikos g.b. bųti priimami ir kt. Proces. Dokumentai dėl atskirų problemų:

• Raginimai
• Įsakai dėl turto arešto
• Laikinieji pavedimai..

DG BYLŲ ŽINYBINGUMAS TEISMUI

NCPK nebėra termino “žinybingumas”, o bus bylų priskirtinumas teismams.

NCPK 412 yra nustatyta išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka – jos nesilaikymo rezultate teismas atsisako nagrinėti ieškinį.

Bendroji universali taisyklė: DG yra žinybingi DG komisijoms.
Išimtis: k.k. ginčai yra tiesiogiai žinybingi teismams. 1 dualizmas: tai reguliuoja adm bylų teisenos įst, DK, CPK.

Pagal ADM bylų teisenos įstatymą, k.k. DG priskiriami adm tsmų kompetencijai – 15str 5 punktas:
Tarnybiniai ginčai, kai 1 ginčo šalis yra v-bės tarnautojas, turintis viešojo admin. Įgaliojimus, yra tiesiogiai nagrinėjami adm tsmuose. Tai nėra gerrai: t.t. dualizmas. Nėra išankstinės neteism nagrinėjimo tvarkos – dvigubi standartai.

Dar 1 apibūdinimas: 2 str. 17p.: pateikiami adm ginčų apibūdinimai. Iš pirmo žvilgsnio tai yra: “asmenų konfliktai su viešo adm subjektais, kuriems priskiriami ir tarnautojų ginčai su administracija – nesuderinamumas” (kame??)..

Tarnyb ginčus apibūdina 2 str. 19p.: t.y. v-bės tarnautojų, turinčių viešojo adm-vimo įgaliojimų, ginčai su adm-ja, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu, praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu.
Naujojo Dk 297 str. Turinys beveik atitinka tik subjektas truputį kitox. Priskirtinumą tsmams regla-ja NCPK 20 skyrius: darbo bylų nagrinėjimo ypatumai.
Blanket. Norma: kad yra išankst. Nagrinėjimo tvarka sutinkamai su DK 225 str. DG bendrosios komp. Tsmams priskiriami laikantis tokių kriterijų:
1. DG pobūdis – turime t.t. ginčų kategorijas:
• G dėl darbo sutarties;
• G dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo;
• G tarp prof-gų ar kt d-tojų atstovų iš vienos pusės, ir d-vio dėl įst-muose ar KS numatytų pareigų ir prievolių nevykdymo.
• G kuomet santykiai tarp d-tojo ir d-vio yra nutrūkę.
• G tarp prof-gų ir d-vių, kurie kyla dėl to, kad d-viai nenaikina sprendimo, kuriou buvo pažeistos prof-gos narių darbo, ekonominės, ir soc teisės. Šis punktas atsirado Syso dėka – nelogiškas išdėstymas, nes kalba tik apie prof-gas;
• Kt. Įst numatytais atvejais.

Tai priskiriama prie besąlyginių žinybingumo taisyklių.

2. 2 kriterijų galima būtų priskirti prie sąlyginių žinyb. Taisyklių – ši sąlyga yra ginčų nagrinėjimo DG komisijose pasekmės. Tsme nagrinėjami ginčai, kurie:
• dėl kurių šalys DG komisijoje nesusitarė;
• G, kada d-tojas skundžia jo netenkinantį DG kompromisinį sprendimą;
• Tie G, kada DG komisija nebuvo sudaryta arba DG komisijoje kl nebuvo išspręstas per nustatytus terminus.

Sutinkamai su DK 297 str.: apjungta – G kategorijos: G dėl sutarties – kai apima laikiną ar ilgesnį darbo vietos praradimą; bet kox pajudėjimas iš darbo vietos siejamas su teisės pažeidimo kategorija, to anksčiau nebuvo (nixira nekertu).

DG NAGRINĖJIMO TEISME PROCESINĖS YPATYBĖS

Procedūra, kurios 1 iš dalyvių yra teismas – kai nėra tsmo, tai nėra procesas, o procedūra, todėl DG nagrinėjimas Dg komisijose yra PROCEDŪRA. Principialiai anxčiau egzistavusi sistema negriaunama, o pagilinama. DG – ypatinga bylų nagrinėjimo pgl CP taisykles kategorija. CP stadijos:
1. CB iškėlimas: proces. Ypatumai;
• Išankst. Neteism ginčų nagr tvarka;
• Skirtingi ieškinio senaties terminai – bendras terminas yra 10 metų, o čia numatyti sutrumpinti;
• NCPK 83 str- DG pakliūna į tą bylų kategoriją, kur ieškovai d-tojai bylose dėl atleid iš darbo atleidžiami nuo žyminio mokesčio;
• Siejama su teismingumu: ši aplinkybė truputį keičiasi, šioms bylų kategorijoms numatytas alternatyvus teismingumas: pagal atsakovo gyv vietą –bendrai, o altrnatyvos: pgl JA buveinės vietą, o NCPK galės būti pagal vietą, kurioje darbas buvo dirbtas ar turėjo būti dirbamas.
• Šalių apibūdinimas. Proceso šalys yra ginčijamo mater teis santykio dalyviai, bet g.b. numatytos t.t. išimtys: (NCPK 411 str.: sutinkamai su šia išimtimi arba pats nepilnametis d-tojas, arba jo įstatyminis atstovas. Ši nuostata atsirado ir d-tojų saugos ir sveikatos įst-me – d teis subjektas g.b. ir mažametis, kurio min amžiaus riba nebuvo nustatyta, jų vardu DS gali sudaryti teisėti atstovai: į Dt įvestas civilinio atstovavimo institutas. Dar viena ypatybė išliko: teisėjas negali atsisakyti priimti ieškininį pareiškimą, netgi jei jis paduodamas be būtiniausių įrodymų.

2. CB parengimo nagrinėti tsme ypatybės:
1. CB parengimo tyerminai pagal dabartinį CPK 121 str. – 7d., kurios gali būti pratęstos iki 20 d., išskyrus bylas iš darbo teis santykių, alimentų ir t.t. Taigi dabar 7d. nerealu. DG priklauso prie sudėtingesnių bylų kategorijos. Po naujų metų numatytas 30d. Pareng tsmo nagrinėjimo terminas, bet ypatybė išlieka DG (??). Ši ypatybė siejama su tuo, kad Dg yra viena iš retų kategorijų bylų, kuriems numatyti terminai. Terminų pobūdis pagal CPK daug mažiau reikšmingas jurid faktas, nei teisėjo manymas, kad byla yra paruošta. Terminų nustatytmas – pagrūmojimas teisėjui.
2. Kita proc ypatybė: ttsmas šioje bylų kategorijoje savo iniciatyva renka įrodymus. Pagal bendrą nuostaatą, tai palikta teisėjo prerogatyvai. Jo pareiga- rinkti būtiniausius įrodymus.
3. Dra viena ypatybė – dabartinis CPK: teisėjas neprivalo iš anxto susipažinti su atsakovo pozicija, užtenka, kad ši pozcija yra žinoma. (?) Teisėjas turi teisę iki teismo nagrinėjimo sužinoti atsakovo nuomonę. NCPK: atsakovo pozicijos sužinojimas siejamas ne su teise, bet su pareiga. Teisėjas privalo gauti arba atsakovo poziciją į pareikštą ieškinį. Visoms byloms- aukšč smo praktika darbo bylose: raginimai teisėjams iš anxto susipažinti su atsakovo nuomone.

Kalbant apie tsm nagrinėjimą, galima pastebėti t.t proceso ypatumų:
1) terminų reglamentavimas: pgl seną CPK – bylos, kylančios iš darbo teis santykių –per 10 dienų (sutrumpintos): bendras – 1 mėnuo ar per 20 dienų, jei šalys skirtinguose miestuose ar rajonuose (?). NCPK: 30 d darbo byloms (svarbu,kad ne 1 mėnuo, o 30 dienų formuoluotė). Daugumai CB kategorijų nėra numatyti terminai, byla tb išnagrinėta tada, kai tam yra visos sąlygos.
2) Įrod naštos paskirstymas- kiekviena šalis įrodinėja savo poziciją. DG įrodinėjimo našta perkelta ant atsakovo pečių (d-vio).
3) IEŠKINIO DALYKO IR PAGRINDO KEITIMAS: Džn susiduriama DG bylose su šituo. Ieškovas galės keisti. Dėl dalko sudėtingiau. Pasitelkime  konkrečią DG kategoriją – dėl grąžinimo į darbą: dėl dalyko keitimo. Ieškovas formuluoja – vietoj ankstesnio “prašau mane grąžinti į darbą” keičia į “išmokėti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką”. Po naujų metų keiiasi 1 esminė apl-bė: dabar ieškinio dalyko keitimas galimas iki tsmo sprendimo priėmimo, o bus taip: ieškovas galės keisti ieškinio dalyką iki kol bus gautas atsakovo atsakymas į ieškinį.

Kitos stadijos, pvz.: apeliacija: tarnyb. Ginčai nagrinėjami pagal Adm teisenos įstatymą: apeliacija paskutinė stadija, negalima kasacija.

TERMINAI

Elem.susidedaiš obj ir subj pusės.
Objektyvią termino pusę apibūdina laiko ir termino santykis: bendro ir atskiro santykis. Ir laikas, ir terminai skaičiuojami visiems priimtinais laiko matavimo vienetais: metais, mėnesiais, dienomis.
Subj pusę apibūdina žmogiškojo faktoriaus įtakos pobūdis ir laipsnis. Žm. Faktoriaus įtaka terminams pasireiškia:
– kaip atskaitos taško apibūdinimas;
– įstatymuose yra numatytos aplin-bės, kurios pvz.: sustabdo termino eigą. Remiantis tuo terminą reiktų apibūdinti kaip: Objektyvios laiko tėkmės atspindžio t.t. teis faktą, naudojamą išmatuoti subjektų veixmų atlikimo trukmę, nustatyti konkrečią datą ir panašiai. Terminai gb klasifikuojami pgl:
1. Išraiškos būdą;
o Terminai periodai (Dk 296 str.);
o Terminai momentai- jie naudojami tais atvejais, kai reikia ypatingai operatyvios veixmų sekos, kuri turėtų ištisinį nenutrūkstamą pobūdį. NDK 287 str. – raštvedys priima ir registruoja prašymus, tarp prašymo ir registracijos nėra nustatyto periodo,kad būtų užtikrinta gynyba, raštvedys neg.b. nurodomas kt dok-tams registruoti (???);
Dažniausiai susiduriama su terminais periodais:
2. Pgl trerminų pobūdį:
o Mater teis pobūdžio terminai, kurie reglamentuoja mater subj teises.
o Procesiniai terminai, reguliuojantys pažeistų mater teisių gynimo tvarką. Reglamentavimoprocedūra, kai ginamos mater T ieškinio senaties terminai: užima tarpinę poziciją tarp mater ir proc terminų Ieškinio senaties terminas numato perėjimą prie pažeistų mater T gynimo procedūrų.

Ieškinio senaties traktavimas T doktrinoje – 2 traktuotės: siauroji ir plačioji.
Siaurąja prasme: iešk senaties sustabdymas su kreipimusi į teismą.
Platesne prasme: visi terminai, kurie apspręsti mater T pažeidimo, prie jų gynybos procedūrų (?): pvz.: 3 mėn. Kreipimasis į DG komisiją.
AT Senate ruošiamas t.t. išaiškinimas dėl terminų reikėtų vadinti nebe iešk senat terminu, o senaties terminas, bet teisėjai tikriausiai taip nenubalsuos.
Proc. Terminai: jų porūšis – procedūr. Terminai. Bužinskas nesutinka su Mikelėnu, kuris nemato skirtumo tarp šių sąvokų (tai nepaprastai kelia Bužinsko kaip teisininko vertę). Anot Bž, proc terminas teisminio nagrinėjimo metu yra irprocedūtinis terminas plačiąja prasme, bet neatvirkčščiai. Proces terminai siejami su spec arbitro buvimu. Teismas – procesas – proces terminas. Jei vietoj arbitro – GD komisija – procedūrinis terminas. Procedūr terminas kaip taisyklė yra trumpesnis už proc term. NDK jų bus mažiau. Proc terminai skiriasi nuo procedūr term kad juos reglamentuoja CPK. Jie skirsis pagal seną ir naują CPK:
10 dienų procesui įvairovė apribota (?), 20 d terminas bus 1mėnuo proces terminas DG, kuris reglamentuos CB rengimą ir pasirtengimą nagrinėjimui.
Dar 1 nuostata ir ne visai vienodas traktavimas, susijęs su term, kurie reguliuos sprendimų vykdymą. Yra kelios moxl pozicijos dėl vykdymo stadijos statuso. Vykdymas (pagal pirmą poziciją – sureikšminamas savarankiško proceso statusas (?) – vykdomi šioje stadijoje ne tik tsmo sprendimai, bet ir DG komisijos sprendimai. Todėl ji savarankiška. Jei laikytis šios nuostatos, tai tie terminai ne proc o procedūr. Mūsų TF laikosi nuom, kad vykd stadija nėra atsieta ir yra 1 iš CP stadijų, todėl jos terminai procesiniai. Pagr argumentas – sub-tui, kurio teisės yra pažeistos, svarbus ne tik t.t. apl-bių įvertinimas, bet ir tolimesnė įvykių eiga- vykdymas, atstatymas į buvusią padėtį, kurią tsmas konstatatvo.

SPRENDIMŲ DĖL DG VYKDYMAS

Dg komisijos sprendimas – DK
Tsmo sprendimas – CPK.

Yra mažytė problemėlė, jei ją traktuoji sisteminiu požiūriu: CPK ir Dk yra t.t. prieštaravimų šioje srityje. Dk: skubiai vykdyt sprendimą bylose dėl grąžinimo į drabą. CPK: tokios pareigos nenustato.
Reikia nepamiršti NCPK 1 str., jei yra prieštaravimai, taikomos CPK normos, išskyrus atvejus, kai šis kodexas suteikia pirmenybę kt įst normoms – darbo, šeimos. bylos bei ypatingosios teisenos bylos, nagrinėjamos pgl šio kodexo taisykles išskyrus išimtis, kurias numato kt LR įstatymai. Taigi DG patenka į išimtis – Dk turės prioritetą prieš CPK.

Vykdymas, jo eiga yra apibrėžiami dvejopai:
Tais atvejais, kada pripažįstama, kad delsimas sukelia nepageidaujamas pasekmes: moralines, teisines, finansinio pobūdžio, tuomet skubos tvarka nustatoma kaip tsmo pareiga (?). PVZ.: abu kodexai turi nuostatą dėl sprendimų dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Skubiai privalo būti vykdoma sprendimo dalis, neviršijanti 1 VDU. Plačiau šį kl nagrinėja DK. (mes ir tikim).
Fsio..

Kolektyviniai darbo ginčai

Jų samprata. Juos reguliuoja atskiras įst. Po sausio 1d. galios tik D-bo kodeksas. 10-jo skyriaus 68str. “Įmonės profesinės sąjungos ir darbdavio ar teisę sudaryti kolektyv. sutartį subjektų nesutarimai, atsiradę dėl ekonominių, socialinių, darbo sąlygų vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvinę sutartį, kurie buvo iškelti šio kodekso nustatyta tvarka ir nepatenkinti.
Svarbu nustatyti tokias KDG ypatybės:
1) Šalys
2) turinys
3) pobūdis
4) ginčo kilimo pradžia
Reglamentavimas atsirado tik nuo 20a. vidurio palaipsniui. Tačiau jis nebuvo masinis, tik atskirose kolektyvinėse sutartyse. Pirmieji svarbūs aktai priimti po 2-o Pasaul.karo. PDO (Pasaulinė darbo organizacija) – 1949m. Nr. 98 konvencija “Dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyv.derybas principų taikymo”. 1971m. Nr.135 “Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje”.1951m. rekomendacija Nr.92 “Dėl savanoriško taikinimo ir arbitražo”.
1996m. Europos socialinė chartija – pataisytas tekstas.
Šiuos šaltinius jungia tai, kad nei viename neapibrėžtas KDG.
Atsižvelgiant į DK normas dėl subjektų, jais gali būti ir kelių prof. Sąjungų atstovybė, kitos prof.sąjungų organizacijos, kurios atstovauja dirbančius sutartiniu pagrindu nacionaliniu, šakos, įmonės lygiu; darbo tarybos (kai nėra prof. sąjungos ir darb. Nėra perdavę įgalinimų atstovauti jų interesus šakos prof. sąjungai). Iš kitos pusės – darbdavys arba juos atstovaujančios organizacijos (įv. lygiais).
Tiek apie subjektus.
Turinys.
Įv. nesutarimai gali kilti tarp . Ne visus galim vadinti KDG. Svarbu turinys. Priimta laikyti, kad tai 2 interesų grupės:
1) ginčai dėl teisės įgyvendinimo pagal įst. ar kitus norminius aktus.
2) Ginčai dėl ekonominių šalių interesų. Jie yra sąlygoti skirtingais šalių interesais. Jie pagal DK gali kilti per derybas, dėl jau galiojančių kolektyvinių sutarčių, pvz.: kai siekiama nustatyti / pakeisti darbo sąlygas.
Nesutarimų pobūdis.
Ar visi nesutarimai, kylantys iš KDG ???? KDG? Atsižvelgiant į pobūdį, jiems yra būdingas kolektyvinio intereso pažeidimas.

Ginčo kilimo pradžia:
Individualūs – darbo ginčas susijęs su naujais darbo santykiais, kurių atsiradimui reikalingi t.t. juridiniai faktai.
Nesutarimo pradžia dar nereiškia ginčo pradžia. Ji yra veiksmai, susiję su taikymo komisijos sudarymu.

Yra 2 vystymosi ir eigos etapai:
1) derybų stadija (nesiejama su kolekt.derybomis)
Galima pasitelkti derybų specialistus. Suradus kompromisą, galima teigti, kad konflikto priežastys pašalintos. Jei ne, 2 lygis:
2) kolektyvinio darbo ginčo nagrinėjimo stadija, naudojantis įst. numatyta procedūra.

2 klausimas. Reikalavimų iškelimas.
Jie turi būti iškelti laikantis visų taisyklių.
1. Subjektas tinkamas. Pagal DK 69 str. galima teigti, kad reikalavimų iškėlimo subjektas yra KDG šalis.
2. Adresatas, kuriam įteikiamas reikalavimas. Reikia ne tik iškelti, bet ir įteikti atitinkamo lygio adresatui. Pvz.: ginčas kilo struktūriniame padalinyje, bet jį įteikti reikia darbdaviui. Jei kilo šakoje ūkio, reikia darb. organiz. Vadovui.
3. Grupė sąlygų, kurios logiškai jungiamos į grupę reikalavimų ir turinio ir formos. DK 69 str. “Reikalavimai turi būti apibrėžti tiksliai, motyvuoti, išdėstyti raštu”.
Palyginti su įst. DK numatytos paprastesnės sąlygos. Nebėra sakinio “kad reikalavimai iškeliami įmonės įstatuose numatyta tvarka”. T.y. nebėra papildomų suvaržymų.

3 klausimas – kaip nagrinėjami iškelti reikalavimai. Subjektas gautus reikalavimus turi išnagrinėti per 2 dienas. Derybų pradžia siejama su reikalavimų įteikimo gavimo. DK 69 str. – dėl tarpininko paslaugų. Jei ir jis nepadeda – jei reikalavimas nepatenkinamas, tuomet atsiranda prielaida kilti KDG. Tuomet kreipiamasi dėl taikinimo komisijos sudarymo.
Tarpininkas – dar kartą yra naujovė! Tai kilo iš PDO 1981m. Nr.154 “Konvencija dėl kolektyvinių derybų įstatymo”. Ji skatino visapusiškai kolektyvines derybas, netgi įtraukiant trečiuosius, neutralius asmenis.
Užsienio šalyse naudojamasi ir nevalstybinių institucijų (tarpininkų) paslaugomis. Jos reikalingos, kad dar labiau padėtų šalims susitarti – soc. taikos labui.
Yra ir sąrašai tarpininkų. Į juos įtraukiami nusipelnę visuomenei nariai. Iš jo gali ir pasirinkti derybininką. Bet tai yra laisvanoriška procedūra, t.y. šis etapas neprivalomas (derybų). T.y. gali peršokti derybų etapą ir pereiti prie ginčo etapo iškart.

DK 71 str. KDG nagrinėjimo organai:
1. Taikinimo komisija
2. Darbo arbitražas / trečiųjų teismas.
Naudojama ta pati procedūra, kuri vadinama trečiųjų (taikinimo) procedūra. Čia dalyvauja ir trečioji šalis – tie, kurie užsiima taikinimo misija. Esmė ta, kad šalys pačios turi susitarti ir priimti sprendimą ir jo laikytis.
KDG 1-oji pakopa yra privaloma. Nėra jokių alternatyvų. Žlugus taikinimo komisijai, pereinama į 2-ą pakopą. Kurią instituciją pasirinkti, atiduota šalių valiai. Be to, taikinimo komisija gali parinkti 2-os pakopos instituciją. 2-oji pakopa nėra privaloma. Taikinimo komisija sudaroma pariteto pagrindais – deleguojama po vienodas skaičius atstovų. Jei nesutariama, DK imperatyviai nustato, kad ne daugiau kaip po 5 atstovus. Sudaroma per 7 dienas. Jis pagrįstas kolektyvinės derybų laisvės principo taikymu. Darbas pradedamas nuo pirmininko ir sekretoriaus išrinkimo. Praktikoje jie būna iš skirtingų šalių, nors įst. reikalavimo tokio nėra. Nauja nuostata – pirmininku gali būti ir tarpininkas.
Vilkinimo atveju galima kreiptis į valstybinę darbo inspekciją, kuri gali kitą šalį įpareigoti sudaryti taikinimo komisiją. Tie nurodymai yra privalomi. Jei ir toliau vilkinama, DK nieko nėra numatyta, bet griebiamasi praktiškai streiko.
Ginčas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo komisijos sudarymo. Šio termino ypatybė, kad šalių bendru susitarimu gali būti pratęstas. Neaišku, kiek. Nes čia nauja nuostata, nėra praktikos. Bužinskas mano, kad ne ilgiau kaip dar 7 dienas.
Toliau įgyvendinamas kolekt. ginčo šalių laisvės principas. T.y. šis etapas sureguliuotas tik formos prasme (pradžia ir pabaiga), o turinys ir kiti svarbūs klausimai palikti šalių valiai.
Bet visa tai negarantuoja kompromiso ir rezultato.
Egzistuoja technologinės, komercinės paslaptys, dėl to ne visada norima kviesti tarpininkus.
Visas ginčas vyksta “kompromiso paieškos” principu.
Problema yra ta, kad deleguoti atstovai negali nutraukti ryšių su ja pasiuntusia šalimi. Dėl to apsunkina ginčus, nes nenori nusileisti.
Taikymo komisijos f-jos:
1) gauti iš šalių dokumentus ir oficialius paaiškinimus;
2) surengti abiejų šalių atstovų susitikimus arba organizuoti atskirai tai;
3) siūlyti sprendimo variantus.
Tam, kad šis etapas nebūtų formalus, nėra jokių garantijų.
Darbdavys privalo sudaryti darbui komisijos tinkamas sąlygas. T.y. ir patalpa, ir ryšio priemonės etc.
Komisijos darbas baigiamas surašant protokolą, kuriame surašomas sprendimas arba vis dar nepatenkinti šalių reikalavimai (tada vadinamas “protokolas dėl nesutarimo”). Jame turi būti nurodyti tokie rekvizitai: 1) narių anketiniai duomenys ir kokią šalį atstovauja; 2) reikalavimai, dėl kurių pavyko susitarti ir dėl kurių nepavyko susitarti; 3) sprendimas; 4) priėmimo data; 5) priimto sprendimo įgyvendinimo terminai ir tvarka; 6) sprendimo paskelbimo darbuotojams terminai ir tvarka. Čia dar turėtų būti išdėstyta KDG esmė. Kam? Žinant jo esmę, užkertamas kelias vilkinimui. Pvz.: jei komisijoje dar iškeliami papildomi reikalavimai, jų galima nepaisyti, nes ji turi nagrinėti tik tuos, kurie buvo įteikti darbdaviui.
Jei sprendimas nevykdomas, galima skelbti streiką.
Jei surašomas nesutarimo protokolas, jame turi būti paminėta į kokią instituciją bus kreipiamasi toliau.

Darbo arbitražas / trečiųjų teismas
75 str. iš DK darbo arbitražas / trečiųjų teismas sudaromas prie apylinkės teismo, kurio teritorijoje yra įmonė arba reikalavimus gavusio subjekto buveinė. Vėlgi sudaroma iš šalių skiriamų teisėjų, pasirašant sutartį. Yra darbo arbitražo nuostatai, trečiųjų teismo nuostatai.
Vyriausybė, kuri patvirtino DK, privalės peržiūrėti tuos nuostatus. Jie ne įstatymai, todėl nebetenka galių ir privalo būti harmonizuoti. Nors iš esmės tas pats lieka. Pagal egsizt. KG įst. DA sudaromas prie apygardos teismo pagal DK – prie apylinkės teismų. Tai gerai. DA teisėją skiria apylinkės teismo pirmininkas (administracijos pavedimu), jis bus DA pirmininkas. Ne daugiau kaip 6 arbitrai būna, t.y. iš viso 7. Terminas pastarųjų pasiūlymo – 3 dienos nuo DA pirmininko paskyrimo dienos. Reikalavimas – kad arbitrai neturi būti susiję su šalimis, t.y. nešališki.
Tuomet paskiriamas posėdis, sukviečiami šalys, fondininkai, ekspertai, paskiriamas laikas ir vieta – tą daro pirmininkas. Tai yra parengiamieji veiksmai, kurie daromi pagal CPK normą – “civ. bylos parengimas teisminiam nagrinėjimui”.
Gelimi keli posėdžiai, bet motyvuotai. Jis vyksta laikantis plačiąja prasme proceso reikalavimų. Bet tam, kad būtų tvarka. Jis protokoluojamas, rekvizitai:
1) pirmininkas vardas, pavardė, paskyrimo diena
2) arbitrų vardas, pavardė
3) DA sudarymo data
taik. Komisijos sprendimas
4) KDG esmė
5) posėdžio(-ių) laikas, vietos
6) kiti dalyvaujantys asmenys – statusas, vardas, pavardė
7) KDG šalių paaiškinimai
8) kitų dalyv. Asmenų paaiškinimai
9) duomenys, kurie gaunami išanalizavus dokumentus, pateiktus DA
10) informacija apie priimtą sprendimą, skelbimą, įgyvendinimą.

Svarbu tai, kad sprendime būtų nurodyti, kokie reikalavimai yra adresuoti kiekvienai iš šalių, susiję su įgyvendinimu. Pasirašo pirmininkas ir kiti arbitrai. Nuorašas per 5 dienas išsiunčiamas šalims. Jis neskundžiamas ir privalomas. Ignoruojant – streikas. Terminas jo išnagrinėjimui 14 dienų, bet neparašyta nuo kada skaičiuojamas. Jį reikėtų sieti su DA (viso) sudarymo diena.

Trečiųjų teismas
Tai yra alternatyvinis organas DA. Taip pat kaip ir DA yra alternatyva TT. Jie yra lygūs. Tai yra laikinas organas, sudaromas konkretaus ginčo nagrineėjimui. Sudarymo iniciatyva priklauso tam tikros apylinkės teismo teisėjui. Jame dalyvauja ir šalių paskirti teisėjai. Jis sudaromas specialia KDG sudaryta sutartimi, nepakanka tik protokole numatyti kaip DA atveju. Sutarties rekvizitai:
1) KDG šalių duomenys
2) Suformuluota KDG aesmė arba aiškiai nurodyta dėl ko nesusitarta, t.y. nustatomos nagrinėjimo ribo
3) TT teisėjų skaičius ir jų išvardinimas, nurodant anketinius duomenis ir “priklausomybę”
4) Vieta ir laikas
Praktikoje rekomenduojama, kad skaičius būtų nelyginis. Pvz. rekomenduojama kad vieno teisėjo kandidatūrai pritartų abi šalys. Nėra numatyta nušalinimo. Tik pats teisėjas gali atsisakyti. Parengiamieji veiksmai tie patys kaip DA. Tie patys terminai. Viskas protokoluojama. Sprendimas priimamas balsu dauguma. Rekvizitai:
1) vieta laikas
2) dalyvaujantys teisėjai
3) sutartis, kurios pagrindu viskas vyksta
4) šalys KDG
5) reikalavimų apimtis nagrinėta
6) sprendimo motyvai
7) pats sprendimas
8) sprendimo paskelbimo ir įvykdymo terminai ir tvarka
Pasirašo visi teisėjai. Jei nesutinka, galima nurodyti atskira nuomonę. Privalomas, neskundžiamas. Nevykdant – streikas.Sudarant sutartį dėl TT, reikia numatyti terminą – 14 dienų.
Kokie reikalavimai, susiję su streiku, yra žinybingi teismui? Darbdavys turi teisę kreiptis dėl streiko pripažinimo neteisėtu
Streikas yra kraštutinė priemonė KDG sprendimui. Palyginti reikalavimą streiko LR ir kitose šalyse.Paskaityti Kiseliovo knygą. Pagal LR yra įspėjamasis ir ordinarus. Pagal užsienio yra slenkantis, vėžlio ir kt

Leave a Comment