darbo sutarties pasibaigimo atvejai

ŠIAURĖS LIETUVOS VERSLO
KOLEGIJA

ANDRIUS KARPOVAS
II kurso VVd 01/1 studentas

DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMO ATVĖJAI

Referatas

Dėstytojas – Olegas Ščiogolevas

Šiauliai, 2002m. spalio 29 d.

Turinys

Darbo sutarties pasibaigimas – 3 psl.
Darbo sutarties pasibaigimas šalių susitarimu – 3 psl.
Darbo sutarties pasibaigimas darbuotojo iniciatyva – 4 psl.
Nušalinimas nuo darbo – 5 psl.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva – 5 psl.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia – 7 psl.

DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS
Darbo sutarties pasibaigimas yra teisinių darbo santykių pabaiga. Egzistuoja kelios sąvokos, susijusios su šiuo reiškiniu: darbo sutarties nutraukimas, darbo sutarties pasibaigimas, atleidimas iš darbo. Darbo sutarties pasibaigimo sąvoka apima visus atvejus, kai baigiasi darbo sutarties šalių teisės ir paareigos. Darbo sutarties nutraukimas – tai toks darbo sutarties pasibaigimo atvejis, kai sutartis pabaigiama vienos arba abiejų šalių valia. Atleidimas iš darbo yra darbo sutarties pasibaigimo rezultatas. Darbo sutarties socialinė reikšmė didelė. Ji yra pagrindinė asmens teisės į darbą įteisinimo forma. Jos pasibaigimas yra bene detaliausiai išnagrinėtas ir įstatymo sutvarkytas darbo teisės klausimas.

Darbo sutartis gali būti pabaigta (nutraukta), tik Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme nurodytais pagrindais. Šių pagrindų sąrašas yra išsamus ir baigtinis.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima suskirstyti į:
a) bendruosius (taikomus visiems darbuotojams),
b) specialiuosius (ttaikomus tam tikrų kategorijų darbuotojams).
Darbos sutarties pasibaigimo pagrindai gali būti grupuojami pagal šalių valią. Darbo sutartis pasibaigia šalių susitarimu, darbuotojo iniciatyva, darbdavio iniciatyva ir valia, įgaliotosios institucijos reikalavimu (asmenų, nepriklausančių nė vienai šaliai iniciatyva). Tai bendriniai sutarties pasibaigimo fundamentai. Konkretūs pa

agrindai yra išvardinti Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 straipsnyje.
DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS ŠALIŲ SUSITARIMU

Darbo sutarties pasibaigimas šalių susitarimu yra pats elementariausias, paprasčiausias ir natūraliausias sutarties pasibaigimo pagrindas. Praktikoje šiuo būdu naudojamasi retai, tačiau esant tokioms aplinkybėms, kai asmuo dėl tam tikrų priežasčių (dažniausiai psichologinių, susijusių su darbo vieta ir ją veikiančiais veiksniais), negali taip gerai vykdyti savo įsipareigojimų kaip galėtų esant kitokiai, jam palankesnei situacijai, ir kai abi darbo sutarties šalys tai supranta, toks būdas yra normaliausias ir dažniausiai taikomas.
Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarka yra nurodyta Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme. Pagal jį, viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai ppranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį,

šalys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).
Jei antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.
Įstatyme numatytas atvejis, kai darbuotojas perkeliamas į kitą įmonę darbdavių susitarimu ir darbuotojo sutikimu. Tas yra trijų šalių valios pavyzdys. Tokia situacija susiklosto parduodant da

alį įmonės turto, įmonę reorganizuojant, esant jos prastovai.
Darbo sutarties termino pasibaigimas laikomas darbo sutarties pasibaigimu šalių susitarimu, nes šalys iš anksto susitaria, jog darbo sutartis pasibaigs suėjus sutarties terminui. Termino suėjimas automatiškai sutarties nenutraukia, nes reikia, kad darbuotojas paliktų darbą, arba darbdavys jį iš jo atleistų – kitaip ši sutartis, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 11 straipsniu, taps neterminuota.
DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS DARBUOTOJO INICIATYVA

Darbo sutarties pasibaigimas darbuotojo iniciatyva išreiškia tik vienos šalies valią. Taisyklių, kurios yra darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pagrindas, nustatymas skiriasi priklausomai nuo darbo sutarties rūšies, ir nuo darbo sutarties nutraukimo priežasčių.
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti atleidimą.
Jei praėjus keturiolikai dienų darbdavys darbo sutarties nenutraukia, o darbuotojas dirba toliau, tai kad nutrauktų darbo sutartį, darbuotojas turi paduoti naują pareiškimą.
Darbo sutartį nutraukiant darbuotojo pareiškimu dėl svarbios priežasties, keturiolikos dienų terminas netaikomas. Įstatymas nurodo dvi svarbias priežastis – ligą ir invalidumą, tačiau priežasčių sąrašas nėra baigtinis.
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 28 straipsnis numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6

mėnesių laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo dienos. Kyla klausimas, ar galima nutraukti darbo sutartį, kai užmokestis yra

visiškai nemokamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato aiškinimu, darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį, kai daugiau nei du mėnesius yra
mokamas ne visas atlyginimas; nepraranda šios teisės net ir tada, kai už paskutinį mėnesį užmokestis sumokėtas.
Prieš terminą, darbuotojo pareiškimu, terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta tik esant labai svarbioms priežastims, esant juridinei sudėčiai. Ar priežastis yra pakankamai svarbi, nagrinėja atitinkamos institucijos.

NUŠALINIMAS NUO DARBO
Nušalinimas nuo darbo – laikinas darbo sutarties sustabdymas. Nušalintas darbuotojas tam tikrą laiką neina savo darbo pareigų ir negauna užmokesčio. Nuo darbo nušalinama darbdavio ar institucijų iniciatyva, įstatymo numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti. Kai kuriais atvejais teisę nu

ušalinti nuo darbo turi tam tikros institucijos. Lietuvos Respublikos Seimas, įstatymų ir Konstitucijos nustatyta tvarka, gali laikinai nušalinti (sustabdyti įgaliojimus) nuo pareigų baudžiamon atsakomybėn patrauktą Seimo narį, kol jo byla neišnagrinėta teisme, ir nuosprendis nėra paskelbtas. Priklausomai nuo to, ar Seimo narys bus išteisintas ar ne, jam gresia mandato panaikinimas, arba įgaliojimų sugrąžinimas ir užmokesčio už visą nušalinimo laiką sumokėjimas.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO INICIATYVA
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva yra reguliuojamas šiek tiek kitaip nei darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva. Darbdavio, priešingai nei darbuotojo, valia nėra pakankamas pagrindas nutraukti sutartį. Darbdavio valia yra tik vienas iš darbo santykių pasibaigimo pagrindų. Darbdavys gali nutraukti darbo santykius su darbuotoju tik įstatymo numatytais atvejais. 29 Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo straipsnyje išvardyta penkiolika darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindų.

Darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukiama kai:
a) įmonė likviduojama, ribojama, ar nutraukiama ūkinė bankrutuojančios įmonės veikla,
b) dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų sumažinamas darbuotojų,
c) darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad neturi reikiamos kvalifikacijos;
d) darbuotojas, dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per pastaruosius dvylika mėnesių;
e) darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą.
f) kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;
g) kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai darbuotojas tyčine neteisėta veika padaro darbdaviui nuostolių;
h) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;
i) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų;
j) kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);
k) kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei;
l) kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas;
Atvejis b turi keletą papildomų opcijų, kurios nusako kokia tvarka ir kokie darbuotojai turi būti atleidžiami paskiausiai arba išvis neatleidžiami. Pirmenybę pasilikti b atveju
turi darbuotojai:
a) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;
b) kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;
c) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;
d) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai;
e) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems

darbuotojams, kurių kvalifikacija ir darbo našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją ir darbo našumą.
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 34 straipsnyje numatyta, kad darbdavys savo iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį tik prieš du mėnesius įspėjęs darbuotoja raštu. Darbo arba kolektyvinėje sutartyje galima nustatyti ilgesnį įspėjimo terminą.

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS DARBDAVIO VALIA
Darbdavys, išskyrus valstybinių įstaigų, gali atleisti darbuotoja ne tik remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais, bet ir remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis ir sumokėti atleidžiamajam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo stažas šioje įmonėje:
a) iki 1 metų – 1 vidutinės mėnesinės darbo užmokesčio dydžio;
b) nuo 1 iki 3 metų – 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
c) nuo 3 iki 5 metų – 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
d) nuo 5 iki 10 metų – 4 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;
e) nuo 10 iki 20 metų – 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
f) daugiau negu 20 metų – 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.
Šiais atvejais netaikoma nuostata, kad neleidžiama darbuotojų atleisti iš darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnis numato, kad darbdavio valia sutarties negali nutraukti darbdavys – valstybinė įmonė, įstaiga ar organizacija, nes kompensacija tada būtų mokama iš valstybės biudžeto.
Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatyme išvardinti tik esminiai darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Be šio įstatymo yra ir tokių specialiųjų norminių teisės aktų, kurie numato tam tikrų kategorijų darbuotojų darbo sutarties nutraukimo fundamentus. Tokie teisiniai aktai yra leidžiami, dažniausiai siekiant nustatyti tam tikrų valstybės tarnautojų kategorijų darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tuo remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje numatyti valstybės kontrolieriaus įgaliojimų pasibaigimo pagrindai; Lietuvos Respublikos darbo teismų įstatymo 56 straipsnyje numatyti teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai ir taip toliau. Norminiais aktais nusakyti daugumos aukšto lygio valstybės tarnautojų atleidimo iš darbo (t.y. darbo sutarties nutraukimo) pagrindai.

Leave a Comment