Darbo sutarčiu rūšys

Turinys: 1. Įvadas 3 2. Darbo sutarčių rūšys 4 3. Neterminuota darbo sutartis 4 4. Terminuota darbo sutartis 4 5. Terminuota darbo sutartis ir jos ypatybės 6 6. Terminuotos sutarties termino nustatymas 8 7. Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės 9 8. Sezoninė darbo sutartis 11 9. Laikinoji darbo sutartis 12 10. Papildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartis 13 11. Darbo sutartis su namudininkais 15 12. Patarnavimo sutartis 17 13. Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai 17 14. Literatūra 18

Įvadas

Šiuolaikinė sutarčių teisė – ilgos istorinės raidos rezultatas,klasikinės sutarčių teisės tobulinimo padarinys. Teisę bei sutartį bandė paaiškinti jau Antikos filosofai. Jie sutartįir jos privalomumą aiškino kaip tam tikrą etikos kategoriją, kaip valiosfenomeną. Klasikinės sutarčių teisės ištakomis pripažįstamos romėnų bei kanonųteisės. Kanonų teisės įtaka sutarčių teisei formuotis nebuvo didelė, nespačią kanonų teisę veikė romėnų teisė. Romėnų teisė sutartį laikė vienu išprievolių atsiradimo pagrindų. Esminiu sutarties požymiu romėnų teisė laikėšalių susitarimą. Tačiau tik tie susitarimai buvo pripažįstami sutartimis,kuriuos buvo galima priversti įvykdyti ieškiniu. Romėnų teisė pirmiausia buvo taikyta Romos imperijos teritorijoje.Europoje XI – XII a. ji buvo iš naujo atrasta. XIII a. ši teisė įsitvirtinopietų Europos šalyse, XV – XVI a. įsitvirtino visoje centrinėje Europoje irtapo bendrąja Europos teise. XVIII – XIX a. kodifikavus Prancūzijos,Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę, susiformavo klasikinė sutarčiųteisė. Civilinių sutarčių teisė reglamentuoja civilinių teisinių santykiųsukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą civilinėmis sutartimis. Civiliniamekodekse pateiktos sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visomssutartims. Iš visų civilinių sutarčių savo specifiškumu išsiskiria darbosutartys. Darbo sutartys nustato teisinius santykius atsirandančius tarpdarbuotojo ir darbdavio.

Darbo sutarčių rūšys

Darbo kodekse, atsižvelgiant į įvairių kategorijų darbuotojų darbospecifiką, jų užimtumo formas, yra numatytos šios darbo sutarčių rūšys (DK

108 str.): 108 straipsnis. Darbo sutarčių rūšys 1. Darbo sutartys gali būti: 1) neterminuotos; 2) terminuotos, laikinosios, sezoninės; 3) dėl antraeilių pareigų; (Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės12 d. įstatymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegužės 28 d.) (Žin., 2005, Nr. 67-2400) redakcija) 4) su namudininkais; 5) patarnavimo darbams; 6) kitos. 2. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui(neterminuota). Neterminuota darbo sutartis. Darbo sutartis dažniausiai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).

Neterminuotoje darbo sutartyje nėra aptartas jos veikimo laikas, t.y. jisudaroma nuolatiniam darbui arba apskritai terminas nenustatomas.Neterminuota darbo sutartis tęsiasi tol, kol panorės sutartį sudariusiosšalys. Terminuota darbo sutartis. Sudarydamos darbo sutartį, šalys gali nustatyti jos galiojimo terminą.Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tamtikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip 5 metams. (DK 109 str.) 109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis 1. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikuiarba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. 2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbasyra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arbakolektyvinės sutartys. 3. Lietuvos Respublikos 2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2293 (nuo 2004 m. liepos 1 d.) (Žin., 2004, Nr. 103-3756) redakcija Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaromalaikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymusarba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbąrenkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbosutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai). 4. Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegužės 28 d.) (Žin., 2005, Nr. 67-2400) redakcija Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagalterminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jieturėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kitiasmenys.  Neleidžiama sudaryti terminuotosios darbo sutarties, jeigu darbas yranuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai arba

kolektyvinės sutartys. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas ikitam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo.Jeigu sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas,laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.(DK 110 str.) 110 straipsnis. Darbo sutarties termino nustatymas 1. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikroskalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimoarba pasibaigimo. 2. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamainustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.  Sudaryti terminuotą darbo sutartį reikia ir tada, kai įstatymenumatyta, kad darbuotojas, ilgą laiką nedirbantis, išsaugo teisę į darbovietą: asmenys, pašaukti į privalomąją krašto tarnybą, moterys, turinčiosvaikų iki 3 m. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartissudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagalįstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbąrenkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organųgaliojimo laikui (kadencijai). (DK 109 str.). Darbuotojo dirbančio pagalterminuotą arbo sutartį, teisės ir pareigos iš esmės niekuo nesiskiria nuokitų darbuotojų. Terminuota sutartis darbuotojui nenaudinga, nes jis gali nutrauktitokią sutartį savo noru tik prieš 14 dienų įspėjęs darbdavį arba dėlsvarbių priežasčių, o darbdavys sutarties galiojimo metu gali ją nutrauktibendrais motyvais ar šalių susitarimu, o jos galiojimo terminui pasibaigus– atleisti darbuotoją be išankstinio įspėjimo ir nemokant išeitinėsišmokos. Darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja. Terminuota darbo sutartis ir jos ypatybės. Terminuota darbo sutartis gali buti sudaroma tam tikram laikui arba tamtikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yranuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arbakolektyvinės sutartys. Išimtis iš šio draudimo pagal DK 109 str. 2 d. galibūti tik viena: kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.
109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis 2 d. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigudarbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymaiarba kolektyvinės sutartys. Darbdavys su darbuotojų atstovais suderinęs, kolektyvinėje sutartyjegali pasitvirtinti (nustatyti) darbų (pareigų) sąrašą, kuriuos dirbantįmonėje bus sudaromos terminuotos darbo sutartys. Įstatymai nenumato konkretaus sąrašo darbų, kurie yra nuolatiniopobūdžio. Sąvoka „darbas nuolatinio pobūdžio” yra konkreti vertinamojisąvoka, kuri kiekvienu atveju priklauso nuo darbo specifikos, jo ypatumų.Pvz., įmonė, pradedama savo veiklą, kuri yra prekyba, turi nusistatytioptimalų darbų (pareigybių) skaičių, kad normaliai galėtų vykdyti savoveiklą. Tokiai įmonei bus reikalingas finansininkas, pardavėjai,vadybininkai, vairuotojai. Išvardinti darbai šiuo atveju bus nuolatiniopobūdžio. Priklausomai nuo veiklos rezultatų, gaunamo pelno gali didėtiįmonės veiklos apimtys, tuo atveju galimas padidėjimas nurodytų pareigybių(darbų) darbuotojų skaičius. Galiojantys darbo įstatymai nedraudžiapapildomai priimti i darbą naujų darbuotojų. Pasikeitus prekybos apimtims,dėl ekonominių ar technologinių priežasčių darbdavys dalį darbuotojų galiatleisti iš darbo savo iniciatyva, esant svarbioms priežastims tik LR DKkodekso 130 str. nustatyta tvarka. 130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą 1. Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegužės 28 d.) (Žin., 2005, Nr. 67-2400) redakcija Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinaiįspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliaukaip prieš keturis mėnesius. 2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta: 1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomismotyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; 2) atleidimo iš darbo data; 3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka. 3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui
laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būtimažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui perįspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo irdarbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinisdarbo užmokestis. 4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių artechnologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūriniųpertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutartiesnutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arbajos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jįpasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organoatstovai. 5. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arbanutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesiuspranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonėsdarbuotojų atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdešimtkalendorinių dienų numatoma atleisti: 1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba ikidevyniasdešimt devynių darbuotojų; 2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirbanuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų; 3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trysšimtai ir daugiau darbuotojų. 6. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kaiatleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis irsezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Grupėsdarbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė. 7. Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegužės 28 d.) (Žin., 2005, Nr. 67-2400) redakcija Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikuiar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kaiįstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimąatleisti darbuotoją iš darbo.
8. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimoterminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjopasibaigti įspėjimo terminas. Nebus nuolatinis darbas, jei įmonei kažkokiems suvirinimo darbamsatlikti bus priimtas tų darbų atlikimui suvirintojas. Su juo bus sudaromaterminuota darbo sutartis. Terminuotos sutarties termino nustatymas. Terminuotos darbo sutarties terminas gali buti nustatomas iki tamtikros konkrečios kalendorinės datos, pvz., iki 2006 m. kovas 21 d. Jeiguneina nustatyti konkrečios kalendorinės datos, tai terminas nustatomas ikitam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, pvz.,darbuotoja, dirbanti finansininke, pagimdė vaiką ir jai yra suteiktos vaikopriežiūros atostogos, kol vaikui sueis trys metai. Vietoje jos, pagalterminuota darbo sutartį, yra priimta kita darbuotoja, kurios darbosutartyje nustatytas terminas „priimta dirbti finansininke laike K. B.darbuotojos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui. K. B. turi teisęanksčiau grįžti į darbą. Kada ji pareiks norą pradėti dirbti, laikinaipriimta darbuotoja bus atleista iš darbo, kaip sutarties terminuipasibaigus. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamainustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Praktikojetai nustatoma, kada atleistas iš darbo, darbuotojas dėl atleidimo teisėtumoir pagrįstumo kreipiasi į darbo ginčų nagrinėjimo organus. Šiuo atveju – įteismą. Jeigu teismas nustatys, kad darbo sutartyje buvo nenurodytasterminas arba netinkamai nustatytas, tokį atleidimą yra pagrindaspripažinti neteisėtu.

Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės. Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė ir nė viena iš sutartiesšalių. t. y. „darbdavys” ir „darbuotojas” nepareikalavo (nepareiškė noro jąnutraukti), o faktiškai darbo santykiai tęsiasi ir „darbuotojas” toliaudirba po termino pasibaigimo, sutartis tampa neterminuota, t.y. pratęstaneapibrėžtam laikui. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykiaibuvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas terminas,

pvz. darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt. Jeigu darbo sutartis yra sudaryta terminuota, pasibaigus jos terminuinepratęsiama arba nutraukiama, bet, nepraėjus vienam mėnesiui nuo josnutraukimo dienos (datos) su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaromaterminuota darbo sutartis tam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokiasutartis pripažįstama neapibrėžtam laikui (neterminuota), išskyrus LR DKkodekso 109 str. 2 ir 3 d. nustatytus atvejus. 109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis 2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbasyra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arbakolektyvinės sutartys. 3. Lietuvos Respublikos 2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2293 (nuo 2004 m. liepos 1 d.) (Žin., 2004, Nr. 103-3756) redakcija Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaromalaikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymusarba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbąrenkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbosutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai). Ginčus dėl sutarties pripažinimo neapibrėžtam laikui (neterminuota)sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu, sprendžiant ginčą, yranustatyta, kad sutartis tapo neterminuota, pertrauka darbe, kurią turėjodarbuotojas dirbti, kadangi darbdavys galėjo darbuotojui neleisti dirbti,įskaičiuojama į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Jeigu kolektyvinėje sutartyje bus numatyti konkretus darbai, kuriuosdirbant bus sudaromos terminuotos darbo sutartys, tai tokiu atveju aukščiaunurodyta nuostata „dėl terminuotos sutarties nutraukimo ir, nepraėjusvienam mėnesio laikotarpiui, vėl bus su tuo pačiu asmeniu sudaroma tamdarbui terminuota sutartis”, šiuo atveju, pasibaigus antros sudarytossutarties terminui, jeigu terminui pasibaigus, jis neturės teisėsreikalauti, kad sutartis būtų pripažinta neterminuota.

Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis tojepačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam

tikrą papildomą darbą.(DK 114 str.) Papildomoms pareigoms arba darbuiatlikti yra sudaroma papildomo darbo sutartis. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitojedarbovietėje, jeigu tai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisėsaktai.(DK 114 str.) Antraeilininkai sudaro dvi darbo sutartis; vieną –pagrindinėje darbovietėje, kitą – kitoje darbovietėje. Vienas išpagrindinių reikalavimų eiti antraeiles pareigas yra, kad toks darbasneturi būti dirbamas pagrindiniu darbo laiku ir kad nepažeistų pagrindiniodarbdavio interesų. Šitoks darbas šiuo metu paplitęs tarp pedagoginių,medicinos darbuotojų. Su tam tikrų kategorijų darbuotojais (asmenimis, auginančiais vaikus,neįgaliuosius, pensininkais, slaugančiais ligonius) gali būti sudarytadarbo sutartis su namudininkais. Tokioje sutartyje nustatoma, kad sulygtądarbo funkciją darbuotojas atliks savo namuose. (DK 115 str.) Namudininkamsnustatomas vienetinis darbo užmokestis už faktiškai atliktus darbus arpagamintą produkciją. Jiems kaip ir kitiems darbuotojas suteikiamosnustatytos trukmės kasmetinės atostogos ir taikomos kitos darbo įstatymųnuostatos. Patarnavimo sutartis – tai darbo sutartis , kuria darbuotojasįsipareigoja teikti darbdaviui (paprastai fiziniam asmeniui) asmenines namųūkio paslaugas (auklės, virėjos, vairuotojo ir kt.) (DK 116 str.) Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektųdarbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veiklagali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomispasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymųnumatytais atvejais, ypatumus Darbo kodeksas, kitų įstatymų nustatytatvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartisreglamentuojantys norminiai teisės aktai. (DK 117 str.) Sezoninė darbo sutartis. Terminuotosios sutarties tipiška atmaina yra sezoninė darbo sutartis,nors jos ir nėra tapačios. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniamsdarbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tamtikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai, ir yraįtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Pvz.: butų kūrikų darbai, miško
plukdymas, žemės ūkio darbai, kelių tiesimo darbai ir pan. (DK 112 str.) 112 straipsnis. Sezoninė darbo sutartis 1. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti.Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbamine visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaipaštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), iryra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. 2. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo,pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darboapmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė. Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būtinurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagalatitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, ir nurodytas sutartiesterminas. Darbuotojams dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogosnesuteikiamos, o atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas mokamapiniginė kompensacija. Darbuotojams pratęsusiems darbo sutartį kitamsezonui, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimoir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimoypatybes, remdamasi DK , nustato LR Vyriausybė. Sezoniniai darbaipatvirtinti 1994 m. kovo 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 154 ir padarytipakeitimai 2005 m. vasario 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 168. (Valst.Žin. 2005 m. vasario 16 d. Nr. 23). Laikinoji darbo sutartis. Laikinėją darbo sutartį apibrėžia LR DK 113 straipsnis. 113 straipsnis. Laikinoji darbo sutartis 1. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta neilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui. 2. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes,kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokiossutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo irpoilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaipdviejų mėnesių laikui. Laikinosios darbo sutarties sudarymo (aplinkybes, kurioms esant galibūti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir
pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybesnustato Vyriausybe. 2003 m. rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr.1043 numato, kad laikinoji darbo sutartis sudaroma skubiems,trumpalaikiams, nenumatytiems darbams atlikti arba nesantiems darbuotojamspavaduoti (dėl ligos, atostogų ir pan.), laikinoji darbo sutartis gali būtisudaryta su studentais, moksleiviais. Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinąją darbo sutartį netaikomasišbandymo laikotarpis. Laikinoji darbo sutartis gali būti keičiama LR DKnustatyta tvarka ir sąlygomis. Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinąsiasdarbo sutartis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant darbosutartį išmokama piniginė kompensacija. Jeigu laikinosios darbo sutartiesterminas pasibaigia, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena išlaikinosios darbo sutarties šalių nepareiškia noro nutraukti darbo sutartį,laikoma, kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui (t.y.tampa neterminuota). Laikinoji darbo sutartis gali būti nutraukta: 1. Nepasibaigus sutarties terminui, darbuotojo pareiškimu, apie taiįspėjus darbdavį raštu prieš 5 darbo dienas; 2. Kai įmonėje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaites dėlgamybinių priežasčių, arba kai sumažinamas darbų mastas; 3. Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienasdėl laikinojo nedarbingumo. Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingoatsitikimo darbe arba profesines ligos, darbuotojo darbo vieta (pareigos)paliekama, kol jis atgaus darbingumą arba jam bus nustatomas neįgalimas,bet ne ilgiau, kaip iki laikinosios darbo sutarties terminio pabaigos.

Kai įmonėje buvo sustabdyti darbai daugiau kaip 2 savaites (dėlgamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbo mastas) tokiu atvejuatleidžiamam iš darbo darbuotojui išmokama vieno vidutinio mėnesinio darboužmokesčio dydžio išeitine išmoka. Kai darbuotojas, dirbantis pagal laikinąją sutartį neatvyksta į darbąilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo, tokiu atveju atleidžiant

darbuotoją yra išmokama išeitinė išmoka, apskaičiuota pagal vidutinį darboužmokestį už likusį laiką iki sutarties termino pabaigos, bet ne daugiaukaip už 1 mėnesį. Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimodarbe arba profesinės ligos, darbuotojo darbo vieta (pareigos), paliekama,kol jis atgaus darbingumą arba jam bus nustatomas neįgalumas, bet ne ilgiaukaip iki laikinosios darbo sutarties termino pabaigos. Vėliau su tokiudarbuotoju nutraukiama darbo sutartis ir jam išmokama vieno vidutiniomėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nurodytais šiais dviematvejais, darbuotojas apie atleidimą iš darbo neįspėjamas. Jeigu laikinoji darbo sutartis pasibaigus jos terminui nutraukiama, betnepraėjus 1 mėn. nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotojuvėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui, darbuotojoreikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui. Papildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartis. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis tojepačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tamtikrą papildomą darbą.(DK 114 str.) 114 straipsnis. Pavadinimas – Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegužės 28 d.) (Žin., 2005, Nr. 67-2400) redakcija Papildomas darbas ir antraeilės pareigos 1. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kadjis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbstam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. 2. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbuskitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisėsaktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustatoVyriausybė ir kolektyvinės sutartys. Papildomoms pareigoms arba darbui atlikti yra sudaroma papildomo darbosutartis. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitojedarbovietėje, jeigu tai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės
aktai.(DK 114 str.) Antraeilininkai sudaro dvi darbo sutartis; vieną –pagrindinėje darbovietėje, kitą – kitoje darbovietėje. Vienas išpagrindinių reikalavimų eiti antraeiles pareigas yra, kad toks darbasneturi būti dirbamas pagrindiniu darbo laiku ir kad nepažeistų pagrindiniodarbdavio interesų. Šitoks darbas šiuo metu paplitęs tarp pedagoginių,medicinos darbuotojų. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis tojepačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tamtikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Pvz., darbuotoja dirbavadybininke, su ja sudaryta darbo sutartis. Po kiek laiko jai pasiūlo podarbo dirbti valytoja. Dėl valytojos darbo su ja bus sudaroma papildomodarbo sutartis. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dar dirbti darbus kitojedarbovietėje, jeigu to jam nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisesaktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustatoVyriausybe ir kolektyvinės sutartys. Pagal šią įstatymo nuostatądarbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. Viena iš jų bus pagrindinė,kita antraeilė. Įstatymas, dirbant pagal kelias darbo sutartis, nustato darbo dienos(pamainos) trukmę. Ji neturi viršyti, dirbant toje pačioje darbovietėjepagal kelias darbo sutartis ar skirtingose darbovietes, 12 val. (DK 144str. 5 d.). 144 straipsnis. Darbo laiko trukmė 5. Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegužės 28 d.) (Žin., 2005, Nr. 67-2400) redakcija Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienojedarbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmėnegali būti ilgesnė kaip dvylika valandų. Prieš sudarydamas darbo sutartį dėl antraeilių pareigų, darbuotojasturi pateikti iš pagrindinės darbovietės pažymą apie darbo rėžimą, kuriojeturi būti nurodoma darbo dienos trukmė, darbo dienų skaičius per savaitę.Tokia pažyma galioja vienerius metus. Darbo sutartis su namudininkais. Su tam tikrų kategorijų darbuotojais (asmenimis, auginančiais vaikus,
neįgaliuosius, pensininkais, slaugančiais ligonius) gali būti sudarytadarbo sutartis su namudininkais. Tokioje sutartyje nustatoma, kad sulygtądarbo funkciją darbuotojas atliks savo namuose. (DK 115 str.) 115 straipsnis. Darbo sutartis su namudininkais Darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbofunkciją darbuotojas atliks namuose. Darbo sutarties su namudininkaisypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. Namudininkams nustatomas vienetinis darbo užmokestis už faktiškaiatliktus darbus ar pagamintą produkciją. Jiems kaip ir kitiems darbuotojassuteikiamos nustatytos trukmės kasmetinės atostogos ir taikomos kitos darboįstatymų nuostatos. Darbo sutartyje gali buti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbofunkciją darbuotojas atliks namuose. Darbo sutarties su namudininkaisypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. 2003 m. rugpjūčio 19d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1043 numato darbo sutarties sudarymo sunamudininkais ypatumus. Namudiniu darbu vadinamas darbas, kuri atlieka asmuo, susitaręs sudarbdaviu, už sulygtą darbo užmokestį namuose. Namudininkų naudojamos darbopriemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktųnustatytus reikalavimus. Prieš sudarydamas darbo sutarti su namudininku,darbdavys, susitaręs su juo turi teisės aktų nustatyta tvarka įvertintiprofesinę riziką namudininko darbo vietoje. Namudininkams negali būtipavesti dirbti darbai, kur naudojamos kenksmingos, biologinės, cheminėsmedžiagos. Atlikdamas namudinį darbą, asmuo privalo rūpintis savo paties irkitų asmenų sveikata, imtis priemonių, kad šeimos nariai ir kiti asmenysnenukentėtų dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų darbe. Namudininko darbolaikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Namudininkas darbolaiką skirsto savo nuožiūra. Jis darbo laiką pats apskaito, jis žymimasnustatytos formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Namudininkui taip patnetaikomos įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės. Namudininko darbo sutartyje gali būti numatyta, kad jis gauskompensaciją už: • Susijusias su jo darbo išlaidas (elektros energijos ir vandenssunaudojimo, ryšių paslaugų, mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto) ir
kitas. • Laiką, sugaištą įrenginiams remontuoti, įrankiams keisti,rūšiuoti, pakuoti ir išpakuoti ir kitoms panašioms operacijoms.

Patarnavimo sutartis. Patarnavimo sutartis – tai darbo sutartis , kuria darbuotojasįsipareigoja teikti darbdaviui (paprastai fiziniam asmeniui) asmenines namųūkio paslaugas (auklės, virėjos, vairuotojo ir kt.) Šios rūšies darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė. 2003 m.rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1043 numato patarnavimosutarties ypatumus, (DK 116 str.). 116 straipsnis. Patarnavimo sutartis Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojasįsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas. Šios rūšiesdarbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė. Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigojateikti asmenines namų ūkio paslaugas už sulygtą darbo užmokestį, darbdavys– fizinis asmuo (kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja LR CK)įsipareigoja darbuotojui mokėti darbo užmokestį, užtikrinti saugias irsveikas darbo sąlygas, vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.Asmenines namų ūkio paslaugos būtų: tai automobilio vairuotojų, kiemsargioir kitokių pagalbininkų, kaip skalbėjų, virėjų, name kambarinės, auklės,tarnaitės, slaugės, sodininko it kt. Patarnavimo sutartyje turi būti numatytas kasdieninio darbo pradžios irpabaigos laikas, darbo diena gali būti pertraukiama. Darbuotojams,dirbantiems pagal patarnavimo sutartį gali būti taikoma suminė darbo laikoapskaita. Darbuotojo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negunustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.Patarnavimo sutartyje gali būti susitarta dėl kelionės išlaidų, spec.drabužių įsigijimo ir maitinimo sąlygų. Sudarius patarnavimo sutartįdarbdavys neprivalo darbuotojui teikti darbo pažymėjimo. Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai. Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektųdarbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veiklagali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomispasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų

numatytais atvejais, ypatumus Darbo kodeksas, kitų įstatymų nustatytatvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartisreglamentuojantys norminiai teisės aktai. (DK 117 str.)

117 straipsnis. Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektųdarbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veiklagali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomispasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymųnustatytais atvejais, ypatumus šio Kodekso, kitų įstatymų nustatyta tvarkanustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantysnorminiai teisės aktai.

Literatūra: 1. Darbo teisė / P. Čiočys. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija, 2002. 2. www.infolex.lt – teisės portalas. 3. Darbo teisė / P. Benetis. Klaipėda: Klaipėdos verslo kolegija, 2005 4. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas.