Darbo sutarčiu rūšys

TeisėReferatasIlgas3 731 žodžių19 min. skaitymo

Įvadas

Šiuolaikinė sutarčių teisė – ilgos istorinės raidos rezultatas, klasikinės sutarčių teisės tobulinimo padarinys.

Teisę bei sutartį bandė paaiškinti jau Antikos filosofai. Jie sutartį ir jos privalomumą aiškino kaip tam tikrą etikos kategoriją, kaip valios fenomeną.

Klasikinės sutarčių teisės ištakomis pripažįstamos romėnų bei kanonų teisės. Kanonų teisės įtaka sutarčių teisei formuotis nebuvo didelė, nes pačią kanonų teisę veikė romėnų teisė. Romėnų teisė sutartį laikė vienu iš prievolių atsiradimo pagrindų. Esminiu sutarties požymiu romėnų teisė laikė šalių susitarimą. Tačiau tik tie susitarimai buvo pripažįstami sutartimis, kuriuos buvo galima priversti įvykdyti ieškiniu.

Romėnų teisė pirmiausia buvo taikyta Romos imperijos teritorijoje.

Europoje XI – XII a. ji buvo iš naujo atrasta. XIII a. ši teisė įsitvirtino pietų Europos šalyse, XV – XVI a. įsitvirtino visoje centrinėje Europoje ir tapo bendrąja Europos teise. XVIII – XIX a. kodifikavus Prancūzijos,

Vokietijos ir kitų valstybių civilinę teisę, susiformavo klasikinė sutarčių teisė.

Civilinių sutarčių teisė reglamentuoja civilinių teisinių santykių sukūrimą, pakeitimą ar nutraukimą civilinėmis sutartimis. Civiliniame kodekse pateiktos sutarčių teisės bendrosios normos taikomos visoms sutartims. Iš visų civilinių sutarčių savo specifiškumu išsiskiria darbo sutartys. Darbo sutartys nustato teisinius santykius atsirandančius tarp darbuotojo ir darbdavio.

Darbo sutarčių rūšys

Darbo kodekse, atsižvelgiant į įvairių kategorijų darbuotojų darbo specifiką, jų užimtumo formas, yra numatytos šios darbo sutarčių rūšys (DK

108 str.):

108 straipsnis. Darbo sutarčių rūšys

1. Darbo sutartys gali būti:

1) neterminuotos;

2) terminuotos, laikinosios, sezoninės;

3) dėl antraeilių pareigų; (Lietuvos Respublikos 2005 m. gegužės

12 d. įstatymo Nr. X-188 (nuo 2005 m. gegužės 28 d.) (Žin., 2005, Nr. 67-

2400) redakcija)

4) su namudininkais;

5) patarnavimo darbams;

6) kitos.

2. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).

Neterminuota darbo sutartis

Darbo sutartis dažniausiai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).

Neterminuotoje darbo sutartyje nėra aptartas jos veikimo laikas, t.y. ji sudaroma nuolatiniam darbui arba apskritai terminas nenustatomas.

Neterminuota darbo sutartis tęsiasi tol, kol panorės sutartį sudariusios šalys.

Terminuota darbo sutartis

Sudarydamos darbo sutartį, šalys gali nustatyti jos galiojimo terminą.

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip 5 metams. (DK 109 str.)

109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis

1. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.

2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.

3. Lietuvos Respublikos

2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2293

(nuo 2004 m. liepos 1 d.)

(Žin., 2004, Nr. 103-3756)

redakcija

Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

4. Lietuvos Respublikos

2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188

(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)

(Žin., 2005, Nr. 67-2400)

redakcija

Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys.

Neleidžiama sudaryti terminuotosios darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai numato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo.

Jeigu sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.(DK 110 str.)

110 straipsnis. Darbo sutarties termino nustatymas

1. Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo.

2. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Sudaryti terminuotą darbo sutartį reikia ir tada, kai įstatyme numatyta, kad darbuotojas, ilgą laiką nedirbantis, išsaugo teisę į darbo vietą: asmenys, pašaukti į privalomąją krašto tarnybą, moterys, turinčios vaikų iki 3 m. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų galiojimo laikui (kadencijai). (DK 109 str.). Darbuotojo dirbančio pagal terminuotą arbo sutartį, teisės ir pareigos iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų darbuotojų.

Terminuota sutartis darbuotojui nenaudinga, nes jis gali nutraukti tokią sutartį savo noru tik prieš 14 dienų įspėjęs darbdavį arba dėl svarbių priežasčių, o darbdavys sutarties galiojimo metu gali ją nutraukti bendrais motyvais ar šalių susitarimu, o jos galiojimo terminui pasibaigus

– atleisti darbuotoją be išankstinio įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos. Darbdaviai neretai tuo piktnaudžiauja.

Terminuota darbo sutartis ir jos ypatybės

Terminuota darbo sutartis gali buti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.

Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Išimtis iš šio draudimo pagal DK 109 str. 2 d. gali būti tik viena: kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.

109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis

2 d. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.

Darbdavys su darbuotojų atstovais suderinęs, kolektyvinėje sutartyje gali pasitvirtinti (nustatyti) darbų (pareigų) sąrašą, kuriuos dirbant įmonėje bus sudaromos terminuotos darbo sutartys.

Įstatymai nenumato konkretaus sąrašo darbų, kurie yra nuolatinio pobūdžio. Sąvoka „darbas nuolatinio pobūdžio” yra konkreti vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu atveju priklauso nuo darbo specifikos, jo ypatumų.

Pvz., įmonė, pradedama savo veiklą, kuri yra prekyba, turi nusistatyti optimalų darbų (pareigybių) skaičių, kad normaliai galėtų vykdyti savo veiklą. Tokiai įmonei bus reikalingas finansininkas, pardavėjai, vadybininkai, vairuotojai. Išvardinti darbai šiuo atveju bus nuolatinio pobūdžio. Priklausomai nuo veiklos rezultatų, gaunamo pelno gali didėti įmonės veiklos apimtys, tuo atveju galimas padidėjimas nurodytų pareigybių (darbų) darbuotojų skaičius. Galiojantys darbo įstatymai nedraudžia papildomai priimti i darbą naujų darbuotojų. Pasikeitus prekybos apimtims, dėl ekonominių ar technologinių priežasčių darbdavys dalį darbuotojų gali atleisti iš darbo savo iniciatyva, esant svarbioms priežastims tik LR DK

kodekso 130 str. nustatyta tvarka.

130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą

1. Lietuvos Respublikos

2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188

(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)

(Žin., 2005, Nr. 67-2400)

redakcija

Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129

straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.

2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:

1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;

2) atleidimo iš darbo data;

3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.

3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.

4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19

straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.

5. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti:

1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;

2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;

3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.

6. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė.

7. Lietuvos Respublikos

2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188

(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)

(Žin., 2005, Nr. 67-2400)

redakcija

Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.

8. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Nebus nuolatinis darbas, jei įmonei kažkokiems suvirinimo darbams atlikti bus priimtas tų darbų atlikimui suvirintojas. Su juo bus sudaroma terminuota darbo sutartis.

Terminuotos sutarties termino nustatymas

Terminuotos darbo sutarties terminas gali buti nustatomas iki tam tikros konkrečios kalendorinės datos, pvz., iki 2006 m. kovas 21 d. Jeigu neina nustatyti konkrečios kalendorinės datos, tai terminas nustatomas iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, pvz., darbuotoja, dirbanti finansininke, pagimdė vaiką ir jai yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kol vaikui sueis trys metai. Vietoje jos, pagal terminuota darbo sutartį, yra priimta kita darbuotoja, kurios darbo sutartyje nustatytas terminas „priimta dirbti finansininke laike K. B.

darbuotojos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui. K. B. turi teisę anksčiau grįžti į darbą. Kada ji pareiks norą pradėti dirbti, laikinai priimta darbuotoja bus atleista iš darbo, kaip sutarties terminui pasibaigus.

Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Praktikoje tai nustatoma, kada atleistas iš darbo, darbuotojas dėl atleidimo teisėtumo ir pagrįstumo kreipiasi į darbo ginčų nagrinėjimo organus. Šiuo atveju – į teismą. Jeigu teismas nustatys, kad darbo sutartyje buvo nenurodytas terminas arba netinkamai nustatytas, tokį atleidimą yra pagrindas pripažinti neteisėtu.

Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo pasekmės

Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė ir nė viena iš sutarties šalių. t. y. „darbdavys” ir „darbuotojas” nepareikalavo (nepareiškė noro ją nutraukti), o faktiškai darbo santykiai tęsiasi ir „darbuotojas” toliau dirba po termino pasibaigimo, sutartis tampa neterminuota, t.y. pratęsta neapibrėžtam laikui.

Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykiai buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas terminas, pvz. darbuotojas po atostogų negrįžta į darbą ir kt.

Jeigu darbo sutartis yra sudaryta terminuota, pasibaigus jos terminui nepratęsiama arba nutraukiama, bet, nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos (datos) su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma terminuota darbo sutartis tam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama neapibrėžtam laikui (neterminuota), išskyrus LR DK

kodekso 109 str. 2 ir 3 d. nustatytus atvejus.

109 straipsnis. Terminuota darbo sutartis

2. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys.

3. Lietuvos Respublikos

2004 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. IX-2293

(nuo 2004 m. liepos 1 d.)

(Žin., 2004, Nr. 103-3756)

redakcija

Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

Ginčus dėl sutarties pripažinimo neapibrėžtam laikui (neterminuota)

sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai. Jeigu, sprendžiant ginčą, yra nustatyta, kad sutartis tapo neterminuota, pertrauka darbe, kurią turėjo darbuotojas dirbti, kadangi darbdavys galėjo darbuotojui neleisti dirbti, įskaičiuojama į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje.

Jeigu kolektyvinėje sutartyje bus numatyti konkretus darbai, kuriuos dirbant bus sudaromos terminuotos darbo sutartys, tai tokiu atveju aukščiau nurodyta nuostata „dėl terminuotos sutarties nutraukimo ir, nepraėjus vienam mėnesio laikotarpiui, vėl bus su tuo pačiu asmeniu sudaroma tam darbui terminuota sutartis”, šiuo atveju, pasibaigus antros sudarytos sutarties terminui, jeigu terminui pasibaigus, jis neturės teisės reikalauti, kad sutartis būtų pripažinta neterminuota.

Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą darbą.(DK 114 str.) Papildomoms pareigoms arba darbui atlikti yra sudaroma papildomo darbo sutartis.

Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu tai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.(DK 114 str.) Antraeilininkai sudaro dvi darbo sutartis; vieną –

pagrindinėje darbovietėje, kitą – kitoje darbovietėje. Vienas iš pagrindinių reikalavimų eiti antraeiles pareigas yra, kad toks darbas neturi būti dirbamas pagrindiniu darbo laiku ir kad nepažeistų pagrindinio darbdavio interesų. Šitoks darbas šiuo metu paplitęs tarp pedagoginių, medicinos darbuotojų.

Su tam tikrų kategorijų darbuotojais (asmenimis, auginančiais vaikus, neįgaliuosius, pensininkais, slaugančiais ligonius) gali būti sudaryta darbo sutartis su namudininkais. Tokioje sutartyje nustatoma, kad sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks savo namuose. (DK 115 str.) Namudininkams nustatomas vienetinis darbo užmokestis už faktiškai atliktus darbus ar pagamintą produkciją. Jiems kaip ir kitiems darbuotojas suteikiamos nustatytos trukmės kasmetinės atostogos ir taikomos kitos darbo įstatymų nuostatos.

Patarnavimo sutartis – tai darbo sutartis , kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui (paprastai fiziniam asmeniui) asmenines namų ūkio paslaugas (auklės, virėjos, vairuotojo ir kt.) (DK 116 str.)

Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų numatytais atvejais, ypatumus Darbo kodeksas, kitų įstatymų nustatyta tvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teisės aktai. (DK 117 str.)

Sezoninė darbo sutartis

Terminuotosios sutarties tipiška atmaina yra sezoninė darbo sutartis, nors jos ir nėra tapačios. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Pvz.: butų kūrikų darbai, miško plukdymas, žemės ūkio darbai, kelių tiesimo darbai ir pan. (DK 112 str.)

112 straipsnis. Sezoninė darbo sutartis

1. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

2. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė.

Sezoninio darbo sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta, kad darbuotojas priimtas dirbti sulygtą sezoninį darbą pagal atitinkamą profesiją, specialybę, kvalifikaciją, ir nurodytas sutarties terminas. Darbuotojams dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija. Darbuotojams pratęsusiems darbo sutartį kitam sezonui, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu.

Sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes, remdamasi DK , nustato LR Vyriausybė. Sezoniniai darbai patvirtinti 1994 m. kovo 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 154 ir padaryti pakeitimai 2005 m. vasario 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 168. (Valst.

Žin. 2005 m. vasario 16 d. Nr. 23).

Laikinoji darbo sutartis

Laikinėją darbo sutartį apibrėžia LR DK 113 straipsnis.

113 straipsnis. Laikinoji darbo sutartis

1. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.

2. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybė.

Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikui.

Laikinosios darbo sutarties sudarymo (aplinkybes, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausybe. 2003 m. rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr.

1043 numato, kad laikinoji darbo sutartis sudaroma skubiems, trumpalaikiams, nenumatytiems darbams atlikti arba nesantiems darbuotojams pavaduoti (dėl ligos, atostogų ir pan.), laikinoji darbo sutartis gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais.

Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinąją darbo sutartį netaikomas išbandymo laikotarpis. Laikinoji darbo sutartis gali būti keičiama LR DK

nustatyta tvarka ir sąlygomis. Darbuotojams, dirbantiems pagal laikinąsias darbo sutartis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.

Laikiniesiems darbuotojams atostogos nesuteikiamos, o nutraukiant darbo sutartį išmokama piniginė kompensacija. Jeigu laikinosios darbo sutarties terminas pasibaigia, o darbo santykiai faktiškai tęsiasi ir nė viena iš laikinosios darbo sutarties šalių nepareiškia noro nutraukti darbo sutartį, laikoma, kad laikinoji darbo sutartis pratęsta neapibrėžtam terminui (t.y.

tampa neterminuota).

Laikinoji darbo sutartis gali būti nutraukta:

1. Nepasibaigus sutarties terminui, darbuotojo pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį raštu prieš 5 darbo dienas;

2. Kai įmonėje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2 savaites dėl gamybinių priežasčių, arba kai sumažinamas darbų mastas;

3. Kai laikinasis darbuotojas neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo. Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesines ligos, darbuotojo darbo vieta (pareigos)

paliekama, kol jis atgaus darbingumą arba jam bus nustatomas neįgalimas, bet ne ilgiau, kaip iki laikinosios darbo sutarties terminio pabaigos.

Kai įmonėje buvo sustabdyti darbai daugiau kaip 2 savaites (dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinamas darbo mastas) tokiu atveju atleidžiamam iš darbo darbuotojui išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitine išmoka.

Kai darbuotojas, dirbantis pagal laikinąją sutartį neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas dėl laikinojo nedarbingumo, tokiu atveju atleidžiant darbuotoją yra išmokama išeitinė išmoka, apskaičiuota pagal vidutinį darbo užmokestį už likusį laiką iki sutarties termino pabaigos, bet ne daugiau kaip už 1 mėnesį.

Tais atvejais, kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos, darbuotojo darbo vieta (pareigos), paliekama, kol jis atgaus darbingumą arba jam bus nustatomas neįgalumas, bet ne ilgiau kaip iki laikinosios darbo sutarties termino pabaigos. Vėliau su tokiu darbuotoju nutraukiama darbo sutartis ir jam išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Nurodytais šiais dviem atvejais, darbuotojas apie atleidimą iš darbo neįspėjamas.

Jeigu laikinoji darbo sutartis pasibaigus jos terminui nutraukiama, bet nepraėjus 1 mėn. nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma laikinoji darbo sutartis tam pačiam darbui, darbuotojo reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam laikui.

Papildomo darbo ir antraeilių pareigų sutartis

Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą darbą.(DK 114 str.)

114 straipsnis. Pavadinimas – Lietuvos Respublikos

2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188

(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)

(Žin., 2005, Nr. 67-2400)

redakcija

Papildomas darbas ir antraeilės pareigos

1. Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą.

2. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato

Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

Papildomoms pareigoms arba darbui atlikti yra sudaroma papildomo darbo sutartis.

Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu tai nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.(DK 114 str.) Antraeilininkai sudaro dvi darbo sutartis; vieną –

pagrindinėje darbovietėje, kitą – kitoje darbovietėje. Vienas iš pagrindinių reikalavimų eiti antraeiles pareigas yra, kad toks darbas neturi būti dirbamas pagrindiniu darbo laiku ir kad nepažeistų pagrindinio darbdavio interesų. Šitoks darbas šiuo metu paplitęs tarp pedagoginių, medicinos darbuotojų.

Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Pvz., darbuotoja dirba vadybininke, su ja sudaryta darbo sutartis. Po kiek laiko jai pasiūlo po darbo dirbti valytoja. Dėl valytojos darbo su ja bus sudaroma papildomo darbo sutartis.

Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dar dirbti darbus kitoje darbovietėje, jeigu to jam nedraudžia įstatymai ar kiti norminiai teises aktai. Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų (darbo) ypatumus nustato

Vyriausybe ir kolektyvinės sutartys. Pagal šią įstatymo nuostatą darbuotojas gali dirbti keliose darbovietėse. Viena iš jų bus pagrindinė, kita antraeilė.

Įstatymas, dirbant pagal kelias darbo sutartis, nustato darbo dienos (pamainos) trukmę. Ji neturi viršyti, dirbant toje pačioje darbovietėje pagal kelias darbo sutartis ar skirtingose darbovietes, 12 val. (DK 144

str. 5 d.).

144 straipsnis. Darbo laiko trukmė

5. Lietuvos Respublikos

2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188

(nuo 2005 m. gegužės 28 d.)

(Žin., 2005, Nr. 67-2400)

redakcija

Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.

Prieš sudarydamas darbo sutartį dėl antraeilių pareigų, darbuotojas turi pateikti iš pagrindinės darbovietės pažymą apie darbo rėžimą, kurioje turi būti nurodoma darbo dienos trukmė, darbo dienų skaičius per savaitę.

Tokia pažyma galioja vienerius metus.

Darbo sutartis su namudininkais

Su tam tikrų kategorijų darbuotojais (asmenimis, auginančiais vaikus, neįgaliuosius, pensininkais, slaugančiais ligonius) gali būti sudaryta darbo sutartis su namudininkais. Tokioje sutartyje nustatoma, kad sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks savo namuose. (DK 115 str.)

115 straipsnis. Darbo sutartis su namudininkais

Darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose. Darbo sutarties su namudininkais ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.

Namudininkams nustatomas vienetinis darbo užmokestis už faktiškai atliktus darbus ar pagamintą produkciją. Jiems kaip ir kitiems darbuotojas suteikiamos nustatytos trukmės kasmetinės atostogos ir taikomos kitos darbo įstatymų nuostatos.

Darbo sutartyje gali buti nustatyta, kad sutartyje sulygtą darbo funkciją darbuotojas atliks namuose. Darbo sutarties su namudininkais ypatumus nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys. 2003 m. rugpjūčio 19

d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1043 numato darbo sutarties sudarymo su namudininkais ypatumus.

Namudiniu darbu vadinamas darbas, kuri atlieka asmuo, susitaręs su darbdaviu, už sulygtą darbo užmokestį namuose. Namudininkų naudojamos darbo priemonės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Prieš sudarydamas darbo sutarti su namudininku, darbdavys, susitaręs su juo turi teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti profesinę riziką namudininko darbo vietoje. Namudininkams negali būti pavesti dirbti darbai, kur naudojamos kenksmingos, biologinės, cheminės medžiagos. Atlikdamas namudinį darbą, asmuo privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų sveikata, imtis priemonių, kad šeimos nariai ir kiti asmenys nenukentėtų dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų darbe.

Namudininko darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Namudininkas darbo laiką skirsto savo nuožiūra. Jis darbo laiką pats apskaito, jis žymimas nustatytos formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Namudininkui taip pat netaikomos įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės.

Namudininko darbo sutartyje gali būti numatyta, kad jis gaus kompensaciją už:

• Susijusias su jo darbo išlaidas (elektros energijos ir vandens sunaudojimo, ryšių paslaugų, mašinų ir įrenginių priežiūros ir remonto) ir kitas.

• Laiką, sugaištą įrenginiams remontuoti, įrankiams keisti, rūšiuoti, pakuoti ir išpakuoti ir kitoms panašioms operacijoms.

Patarnavimo sutartis

Patarnavimo sutartis – tai darbo sutartis , kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui (paprastai fiziniam asmeniui) asmenines namų ūkio paslaugas (auklės, virėjos, vairuotojo ir kt.)

Šios rūšies darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė. 2003 m.

rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1043 numato patarnavimo sutarties ypatumus, (DK 116 str.).

116 straipsnis. Patarnavimo sutartis

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas. Šios rūšies darbo sutarties ypatumus nustato Vyriausybė.

Patarnavimo sutartis yra darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja teikti asmenines namų ūkio paslaugas už sulygtą darbo užmokestį, darbdavys

– fizinis asmuo (kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja LR CK)

įsipareigoja darbuotojui mokėti darbo užmokestį, užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Asmenines namų ūkio paslaugos būtų: tai automobilio vairuotojų, kiemsargio ir kitokių pagalbininkų, kaip skalbėjų, virėjų, name kambarinės, auklės, tarnaitės, slaugės, sodininko it kt.

Patarnavimo sutartyje turi būti numatytas kasdieninio darbo pradžios ir pabaigos laikas, darbo diena gali būti pertraukiama. Darbuotojams, dirbantiems pagal patarnavimo sutartį gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darbuotojo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip negu nustatytos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

Patarnavimo sutartyje gali būti susitarta dėl kelionės išlaidų, spec.

drabužių įsigijimo ir maitinimo sąlygų. Sudarius patarnavimo sutartį darbdavys neprivalo darbuotojui teikti darbo pažymėjimo.

Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai

Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų numatytais atvejais, ypatumus Darbo kodeksas, kitų įstatymų nustatyta tvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teisės aktai. (DK 117 str.)

117 straipsnis. Kitų darbo sutarties rūšių ypatumai

Darbo sutarčių su ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio subjektų darbuotojais, specialiosios paskirties įmonių darbuotojais, kurių veikla gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimų, susijusių su itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų kitais įstatymų nustatytais atvejais, ypatumus šio Kodekso, kitų įstatymų nustatyta tvarka nustato kolektyvinės sutartys ir tų rūšių darbo sutartis reglamentuojantys norminiai teisės aktai.

Literatūra

1. Darbo teisė / P. Čiočys. Vilnius: Vilniaus vadybos kolegija,

2002.

2. www.infolex.lt – teisės portalas.

3. Darbo teisė / P. Benetis. Klaipėda: Klaipėdos verslo kolegija,

2005

4. Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas.