Darbo sąlygų pakeitimas

Vienas iš pagrindinių teisės principų – besąlygiškas sutarčių laikymasis. Tai pabrėžiama ir DSĮ 21 straipsnyje, kuriame sakoma, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje, kaip ir draudimas darbuotojui be darbdavio sutikimo pavesti atlikti darbą kitam asmeniui (DSĮ 20 str.)
Kadangi darbo ir gamybos procesas nėra statiškas, nuolatos tobulėja technologija, todėl laikytis kategoriško principo ir drausti darbdaviui daryti reikiamus pertvarktmus gamybos ir darbo sąlygų sferoje reikštų technikos pažangos stabdymą.
DSĮ 22 straipsnyje numatyta, kad darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti daarbo vietą toje pačioje darbo įmonėje, įstaigoje ir toje pačioje vietovėje, pavesti dirbti su kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas.
Taigi darbdavys gali pakeisti darbuotojo darbo sąlygas ne bet kada, o tik esant šioms priežastims, kai:
1) keičiama gamyba, jos technologija;
2) pertvarkomas darbo organizavimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 1996 m. birželio 21 d. Nutarime išaiškinama, kaad gamybos, jos technologijos keitimas – tai naujos rūšies, kokybės produkcijos gaminimas. Darbo organizavimo pertvarkymas – tai įmonės, įstaigos, organizacijos vidinės struktūros pakeitimai ir dėl to vykstantis darbo perdalijimas tarp padalinių.
Nors minėtame nutarime numatoma, kad gamybos, darbo organizavimo keitimas yra darbdavio prerogatyva,tačiau pr

rincipinę praktinę reikšmę turi nuostata, jog vien tik gamybos apimties sumažinimas ar padidinimas nėra laikomas gamybos keitimu. Darbo ginčus nagrinėjantys organai aiškinasi, ar galima darbuotoją grąžinti dirbti pirmesnėmis darbo sąlygomis.
Darbo sąlygos gali būti keičiamos tik laikantis nustatytos tvarkos ir taikant darbuotojui tam tikras garantijas. Apie numatytą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti (patobulinti kvalifikaciją, pakeisti specializaciją) dirbti, pasikeitus gamybos technologijai. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir papildomi darbdavio įsipareigojimai sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti dirbti, pasikeitus gamybai ar jos technologijai. Kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, jam ne mažiau kaip 3 mėnesius nuo darbo sąlygų pakeitimo diienos primokama iki pirmesniojo vidutinio darbo užmokesčio.
Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DSĮ 26 straipsnio 9 p. Darbuotojo nesutikimas dirbti pasikeitus darbo ar kitoms sąlygoms negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu.

PERKĖLIMAS Į KITĄ DARBĄ

Perkėlimu į kitą darbą vadinamas darbuotojo veiklos pakeitimas, suteikiant jam kitą darbą, nesulygtą darbo sutartyje, pasikeitus nors vienai būtinųjų darbo sąlygų. Lietuvos darbo įstatymuose numatyti šie perkėlimo į kitą darbą atvejai: 1) šalių susitarimu; 2) laikinas perkėlimas darbdavio valia ir 3) perkėlimas darbuotojo iniciatyva.
1. DSĮ 23 straipsnyje nurodoma, kad darbdaviui le

eidžiama darbuotoją perkelti į kitą darbą, tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo sąlygas, tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui.
Perkėlimas į kitą darbą reiškia darbuotojo perkėlimą į kitas pareigas ir kitos specialybės ar kvalifikacijos darbą toje pačioje įmonėje ar įstaigoje, taip pat ir kitą gyvenamąją vietovę (nors ir su ta pačia įmone, įstaiga).

Leave a Comment