ĮVADAS
Naujo darbo kodekso priėmimas yra svarbus įvykis, nes didžioji dalis Lietuvos gyventojų tiesiogiai dalyvauja darbo santykiuose ir nuo kodekso priklauso žmonių galimybės ir teisinė padėtis. Darbo, užimančio vos ne trečdalį žmogaus gyvenimo, reguliavimas yra jautri tema. Nenuostabu, jog dėl būdų, kaip užtikrinti didesnes ir stabilias pajamas bei saugumą darbe visuomenė karštai nesutaria.
DARBO KODEKSO NAUJOVĖS
Kodeksas suderintas su tarptautinėmis darbo teisės normomis: TDO konvencijomis, Europos socialine chartija (pataisyta), ES direktyvomis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir sudaro palankias prielaidas Lietuvai tapti ES nare. 2 str. Nustatyti nauji šiuolaikiniai darbo teisinių santykių reguliavimo principai: asociacijų laisvė, darbo teisės subjektų lygybė, darbo santykių stabilumas, kolektyvinių derybų laisvė siekiant suderint darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus ir kt. VII skyriuje įtvirtinta socialinė partnerystė, trišalė ir dvišalės tarybos, informavimas ir konsultavimas, koletyvinių derybų tvarka, valstybės pareiga skatinti darbuotojų ir darbdavių socialinį dialogą. 130 str. 4 d. nustato prievolę darbdaviui prieš įteikiant įspėjimus apie atleidimą suregti konsultacijas su darbuotojų atstovais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. Labiau ginamas darbuotojas kaip silpnoji darbo sutarties šalis: labia svarbi 11 str. 2 d., pagal kurią tuo atveju, kai tarp norminių teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata. Pagal Darbo kodekso 4 str. 2 dalį negalioja Vyriausybės ir kitų valstybės ir savivaldybių institucijų norminių aktų nuostatos, pabloginančios darbuotojų padėtį, palyginus su ta, kurią nustato Darbo kodeksas ir kiti daro įstatymai. Pagal Darbo kodekso 61 str. 1 d. Įmonės kolektyvinė sutartis negalės prieštarauti arba pabloginti tos padėties, kuri nustatyta įstatymais, kitais norminiais aktais, nacionalinėje, šakos ar teritorinėje sutartyje. Nustatytos didesnės teisės ir garantijos profesinėms sąjungoms atstovaujant darbuotojus. Darbuotojai, išrinkti į profesinių sąjungų darbuotojų atstovaujamuosius organus, negalės būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, be išankstinio to organo sutikimo, taip pat ir nubausti drausmine nuobauda; darbuotojai, kurie yra išrinkti į profesinių sąjungų darbuotojų atstovaujamuosius organus, naudosis pirmenybės teise būti paliktam dirbti kai mažinamas darbuotojų skaičius; darbo tvarkos taisekles, darbo pamainų grafikus tvirtins administracija suderinusi su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga); įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai bus atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose; darbuotojų atstovams, vykdantiems įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto įpareigojimus, bus mokamas jų vidutinis darbo užmokestis; konkursinių pareigų sąrašus ir konkursų nuostatus tvirtins darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę; kvalifikacinių egzaminų tvarką nustatys dabdavys, atsižvelgdamas į darbuotojų atstovų nuomonę; kai mažinamas darbuotojų skaičius prieš įteikdamas įspėjimus darbdavys privalės surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais ir prieš du mėnesius pranešti darbuotojų atstovams kai atleidžiama grupė darbuotojų. Suminė darbo laiko apskaita galės būti vedama, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę.
19-22 str. Šalia profesinių sąjungų darbuotojus galės atstovauti darbo tarybos, kurios bus renkamos ir veiks pagal dar nepriimtą bet ruošiamą Darbo tarybų įstatymą. Darbo taryba negalės atlikti funkcijų, kurios pagal įstatymus yra pripažintos kaip profesinių sąjungų prerogatyva (sudaryti viršįmoninių kolektyvinių sutartčių, atstovauti trišalėse ir dvišalėse tarybose, skelbti streiką ir kt.). Darbo taryba galės būti išrinkta tik esant dviems sąlygoms: 1) kai įmonėje nėra veikiančios profesinės sąjungos; 2) kai darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperduos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai. 50-67 str. Geresnės prielaidos sudaryti kolektyvines sutartis. Neliko kolektyvinių susitarimų, kurie bus vadinami nacionaline, šakos ar teritorine kolektyvine sutartimi. Socialinės apsaugos ir darbo ministras galės praplėsti šakos ar teritorinės kolektyvinės sutarties ar jos atskirų nuostatų taikymo sritį visai šakai, profesijai, paslaugų sričiai ar tam tikrai teritorijai. Jei įmonėje galios kelios kolektyvinės sutartys, bus taikomos tos sutarties nuostatos, kurios numato palankesnes sąlygas darbuotojams. Įmonės kolektyvinę sutartį su darbdaviu galės sudaryti ir darbo taryba. 101-103, 112-117, 150 str. 5 d. nustatyta įvairesnė priėmimo į darbą tvarka, darbo sutarties prielaidos, darbo sutarčių rūšys. Reglamentuotas priėmimas į darbą skelbiant konkursą, į renkamas pareigas, kvalifikaciniai egzaminai, sezoninių, laikinųjų, antraeilių darbo sutarčių sudarymas, darbo sutartys su namudininkais, patarnavimo darbams ir kt. Administracijos pareigūnų darbas viršijantis nustatytą darbo trukmę nelaikomas viršvalandiniu. Naktiniu laikomas darbas, jeigu 3 darbo valandos tenka nakčiai (22-6 val.). 109, 111 str. Nustatytos didesnės darbuotojų garantijos sudarant terminuotas darbo sutartis. Bus neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinė sutartis. Neliko DSĮ 9 str. 2 d. Sąlygos: kai sudaryti tokią sutartį pageidauja pats darbuotojas. Jeigu terminuota darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, bus pratęsta arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl bus sudaryta terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo reikalavimu tokia sutartis galės būti pripažinta sudaryta neapibrėžtam terminui. 127, 128, 129, 131, 132, 133 str. Iš esmės pasikeitė atleidimo iš darbo tvarka. Neliko Darbo sutarties įstatymo 26 ir 29 str. Išvardintų 38 darbo sutarties pasibaigimo (nutraukimo) pagrindų ir 30 str. Atleidimo darbdavio valia. Juos pakeitė DK 129 str. – Darbo sutarties nutraukimas, kai nėra darbuotojo kaltės ir 136 str. – Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo. DK 235 str. 2 d. Duotas sąrašas 11 šiurkščių darbo pareigų vienkartinių pažeidimų, už kuriuos darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį pagal 136 str. 3 d. 2 p. neįspėjęs darbuotojo. Darbuotojai įgiję teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunantys, įspėję darbdavį prieš 3 dienas, turės būti atleisti iš darbo nuo jų prašyme nurodytos dienos. Nėščia moteris negali būti atleista nuo nėštumo pažymos darbdaviui įteikimo dienos ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Draudžiama įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikinojo nedarbingumo, atostogų metu ir pašauktą atlikti tikrąją karinę tarnybą. 237, 240, 254, 257 str. Pakeista drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės tvarka. Prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turės raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Neliko drausminės nuobaudos “griežtas papeikimas”, drausminė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutarukimo ir ne vėliau, kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos kai darbo drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, reviziją. Kitais atvejais kaip ir anksčiau drausminė nuobauda negali būti paskirta praėjus vienam mėnesiui nuo pražangos išaiškinimo ir šešiems mėnesiams nuo padarymo. Nuo vieno iki 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių padidinta darbuotojo materialinė atsakomybės. Atlygintinos žalos dydį sudaro ir negautos pajamos. Iš esmės pasikeitė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka: 285-303 str. Darbo ginčus nagrinės nuolatinė ne ilgesniam kaip 2 metams sudaroma darbo ginčų komisija iš darbuotojų susirinkime išrinktų darbuotojų atstovų ir dabdavio atstovų, paskirtų darbdavio įsakymu. Darbo ginčų komisiją aptarnaus darbdavio paskirtas darbo ginčų komisijos raštvedys, kuris registruos prašymus, išreikalaus dokumentus, siųsn pranešimus, rašys posėdžio protokolą, siųs išrašus ir sprendimus, persiųs bylą teismui. Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys. Darbuotojai darbo bylose atleidžiami nuo teismo išlaidų mokėjimo. Nagrinėdamas darbo bylą teismas galės išeiti iš ieškininių reikalavimų ribos, turės pats išreikalauti reikiamus dokumentus.Jeigu teismas nustatys, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas, o atleidimas yra neteisėtas, teismas darbo sutartį pripažins nutarukta teismo sprendimu, negrąžins darbuotojo į darbą, bet priteis darbuotojui vidutinį užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką ir dar vieno mėnesio išeitinę išmoką, kuri bus padidinta iki 6 mėnesinių darbo užmokesčių priklausomai nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje. Darbuotojų išrinkti darbo ginčų komisijos nariai darbdavio iniciatyva negalės būti atleidžiami iš darbo, jei nėra jų kaltės, išskyrus atvejį kai įmonė likviduojama. Darbo ginčų komisijos nariams už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus, paliekamas vidutinis darbo užmokestis. 27, 297, 296, 299 str. Nauji ieškininės senaties ir piniginių reikalavimų tenkinimo terminai. Darbuotojas į darbo ginčų komisiją galės kreiptis per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Bendras ieškinio senaties terminas darbo kodekso reguliuojamiems santykiams yra trys metai. Darbuotojo garbei ir orumui ginti ieškininė senates netaikoma. Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo gali kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Darbuotojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos galės būti priteistos ne daugiau kaip už trejus metus. 168, 169, 184 str. nustatytos naujos papildomos atostogų lengvatos. Kasmetinės papildomos atostogos galės būti suteikiamos Vyriausybės nustatytos trukmės ir tvarka už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertrauktąjį darbo stažą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį. Kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse galės būti nustatytos didesnės trukmės ir dar kitų rūšių kasmetinės papildomos atostogos. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos turės būti suteikiamos tais pačiais darbo metais. Nemokamos atostogos darbuotojo reikalavimu turės būti suteikiamos: 1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų – iki 14 kalendorinių dienų; 2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų – iki 30 kalendorinių dienų; 3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis 3 metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negalės viršyti 3 mėnesių; 4) invalidui – iki 30 kalendorinių dienų per metus; 5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku; 6) darbuotojui, slaugančiam šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga; 7) santuokai sudaryti – ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos; 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių bus suteikiamos kolektyvinėje suatrtyje nustatyta tvarka.KAS NEPASIKEITĖ
Sudarant ir nutraukiant darbo sutartį. Darbo sutartis sudaroma dviem rašytiniais pavyzdinės formos egzemplioriais, kurių vienas duodamas darbuotojui į rankas, darbdavys privalo įteikti darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Būtinosios darbo sutarties sąlygos yra: darbovietė, darbo funkcijos. Privalomas paklusimas darbdavio nustatytai darbo tvarkai ir susitarimas dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Į darbą priimama nuo 16 metų, išimtinais atvejais nuo 14 metų. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai ir tik įstatyme numatytais specialiais atvejais ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgiau kai 5 metams. Neleidžiama darbuotojo perkelti į kitą darbą be jo raštiško sutikimo ir prastovos atveju, išskyrus ypatingus atvejus. Norėdamas nutraukti darbo sutartį darbuotojas privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų, praėjus šiam terminui gali nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Darbuotojai, auginantys vaiką (vaikus) iki 3 metų negali būti atleisti nesant jų kaltės. Laikinai nedarbingi gali būti atleisti kai jie serga ilgaiu kaip 120 dienų iš ielės arba 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, o sužaloti darbe iki bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. Atleidžiant su darbuotoju turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną. Kai vėluojama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, mokami delspinigiai. Delspinigių skaičiavimas nutraukiamas iškėlus bankroto bylą. Darbo ir poilsio laikas. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę ir 8 val. Per dieną. Išimtinais atvejais maksimalus darbo laikas įskaitant viršvalandžius neturi viršyti 48 valandų per savaitę. Viršvalandiniai darbai leidžiami tik išimtinais atvejais jie negali viršyti 4 valandų per dvi dienas iš eilės ir 120 val. Per metus. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22 val. Vakaro iki 6 val. Ryto. Naktinis darbas sutrumpinamas viena valanda. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti (pietų pertrauka) gali būti ne trumpesnė kaip pusė valandos ir ne ilgesnė kaip dvi valandos. Kasdieninė nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi būti ne mažesnis kaip 35 valandos. Neturintiems 18 metų darbuotojams turi būti duodamos ne mažiau kaip dvi poilsio dienos per savaitę. Bendra poilsio diena yra sekmadienis. 12 dienų yra šventinės, kuriomis įmonės nedirba, šios dienos neįskaitomos į atostogų trukmę. Kasmetinės minimalios atostogos yra 28 kalendorinės dienos. 35 dienų atostogos suteikiamos asmenims iki 18 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba invalidą iki 16 metų, invalidams. Ilgesnes atostogas nustato Vyriausybė arba kolektyvinė sutartis. Kasmetines minimalias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų arba du vaikus iki 12 metų suteikiama viena apmokama papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi dienos per mėnesį arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę.
Darbo užmokestis. Darbo užmokestis negali būti mažesnis už Vyriausybės patvirtintus (Trišalės tarybos teikimu) minimalius dydžius. Darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Jeigu, esant prastovai, darbuotojas raštiškai atsisako dirbti kitą pasiūlytą darbą, jam mokama ne mažiau kaip 30 procentų Vyriausybės minimumo, jeigu sutinka – garantuojamas buvęs vidutinis, o jeigu nepasiūlomas joks kitas darbas – mokama du trečdaliai jo vidurkio bet ne mažiau kaip minimumas. Už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (kenksmingose sąlygose) mokama daugiau. Už viršvalandžius ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos). Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, arba, darbuotojui pageidaujant, duodama per mėnesį kita poilsio diena arba ta diena pridedama prie atostogų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas valandinis arba dieninis atlygis. Darbdavys be atskiro prašymo privalo išduoti darbuotojams atsiskaitymo lapelius, kuriuose įrašomos darbuotojui apskaičiuotos, išmokėtos ir išskaičiuotos sumos. Darbuotojui reikalaujant darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą toje darbovietėje, nurodydamas darbuotojo pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtą mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį. Atleidžiant iš darbo darbuotojui prašant darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą, pareigas, darbo pradžios ir pabaigos datas, darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). Negalima iš darbuotojo darbo užmokesčio išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atveju. Mokesčių ir kitos išskaitos iš išeitinės išmokos, kompensacijų neleidžiamos.IŠVADOS
Darbo kodekso reikalingumą lėmė noras turėti kodifikuotus darbo įstatymus, kurie būtų teisiškai tobulesni, labiau susisteminti bei patogūs vartotojams Taip pat reikėjo naujai sureguliuoti kai kurias nuostatas siekiant, kad jos geriau atitiktų pasikeitusias darbo rinkos sąlygas, socialinių partnerių interesus. Ne mažiau svarbu buvo ir galutinai suderinti Lietuvos darbo teisę su Europos socialine chartija, Europos Sąungos teise, Tarptautinės darbo organizacijos konvenscijomis bei komendacijomis. Darbo kodeksą reikės tobulinti ir toliau, nes nuolat kinta Europos Sąjungos teisė, darbo rinkos sąlygos bei jos dalyvių interesai. Kaip tik dėl šių interesų derinimo Darbo kodeksas buvo rengiamas labai ilgai. Jį rengė profesionalūs teisininkai. Dokumento projektą ne kartą vertino užsienio ekspertai, nemažai buvo diskutuota Trišalėje taryboje, Seime. Tai visiškai suprantama, nes Darbo kodeksas yra gyvybiškai svarbus ir dirbantiems, ir darbdaviams.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Lietubos Respublikos Darbo Kodeksas.2. LRDS įstatymas.3. www.mzin.lt