Civilinis teisinis santykis

Turinys

1. Civilinio teisinio santykio sąvoka, ypatumai ir rūšys——————————————-12. Civilinio teisinio santykio subjektai, turinys ir forma, objektai——————————-23. Civilinis teisinis subjektiškumas——————————————————————-44. Civilinio teisinio santykio turinys ir forma——————————————————-55. Civilinio teisinio santykio objektas—————————————————————-66. Civilinio teisinio santykio rūšys——————————————————————–77. Civilinio teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo bei pasibaigimo pagrindai————–9

1. Civilinio teisinio santykio sąvoka, ypatumai ir rūšys

Teisiniai santykiai- tai teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi valstybės garantuotas subjektines teises ir teisines pareigas.Sureguliavus visuomeninius santykius civilinėmis teisinėmis normomis, visuomeniniai santykiai neišnyksta, faktiniai visuomeniniai santykiai įgyja tam tikrą teisinį apibrėžtumą. T.y. faktinio visuomeninio santykio turinį sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyvių subjektinėmis teisėmis ir teisinėmis pareigomis. Taigi, į tuos pačius santykius galime žvelgti dvejopai: kaip į faktinius visuomeninius santykius ir teisinius santykius. Civilinis teisinis santykis- tai civilinių teisinių normų pagrindu dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisinį savarankiškumą bei turtinį atskirumą ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai. Kai kalbama apie teisinį santykį, reikia turėti galvoję, kad yra du santykiai: reguliuojamasis faktinis visuomeninis santykis, kuris gali būti tiek materialinis, tiek nematerialinis, ir dėl teisės poveikio reguliuojamajam santykiui atsiradęs naujas- teisinis santykis. Teisės normomis sureguliuotas visuomeninis santykis iš esmės yra vienas visuomeninis santykis, kuris turi dvi puses: faktinę ir teisinę. Tiek faktinio, tiek teisinio santykio turinys susideda iš vieningų veiksmų, kuriuos numato subjektinės teisės ir pareigos, sudarančios šio santykio turinio vidinę formą- jo struktūrą. Todėl civilinio teisinio santykio sampratą tiksliau būtų apibrėžti kaip civilinės teisės normų pagrindu dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių atsirandantį teisinį santykį, kurio dalyviai turi teisinę autonomiją bei turtinį atskirumą ir dalyvauja jame kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai.

Civilinis teisinis santykis visiems teisiniams santykiams turi bendrus ir specifinius teisinių santykių bruožus. Svarbiausi bendrieji teisinių santykių bruožai yra šie:1) civilinis teisinis santykis, kaip ir kiekvienas teisinis santykis, yra visuomeninis santykis, t.y. santykis tarp žmonių ar jų kolektyvų (organizacijų), turinčių teisinį subjektiškumą;2) civilinis teisinis santykis atsiranda teisės normų pagrindu ir yra teisės normų reikalavimų įgyvendinimo būdas tų santykių subjektų veiksmais;

3) faktinio visuomeninio santykio turinys, susidedantis iš to santykio dalyvio veiksmų, civilinio teisinio reguliavimo, kaip ir apskritai teisinio reguliavimo procese atsiradusiomis subjektinėmis teisėmis ir pareigomis, įgyja teisinį kryptingumą bei apibrėžtumą ir tampa faktiniais- teisiniais veiksmais;4) atsiradusių civilinių subjektinių teisių įgyvendinimą garantuoja valstybės ir visuomenės prievartos priemonės.Specifinius civilinio teisinio santykio bruožus, pagal kuriuos civilinius teisinius santykius galima atskirti nuo kitų teisinių santykių, lemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis teisinis santykis nuo kitų teisinių santykių skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacinį ir turtinį atskirumą, yra teisiškai nepavaldūs vieni kitiems.

Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. (CK 4 str.)

2. Civilinio teisinio santykio subjektai, turinys ir forma, objektai

Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos principais.(CK 1.2 str.1pkt.)

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai

darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. (CK 1.5 str.)

Civilinio teisinio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis.Civilinės teisės subjektas gali būti kiekvienas asmuo (fizinis ar juridinis), kuriam civilinės teisės normos suteikia galimybę būti civilinių teisių ir pareigų subjektu, t.y. asmuo, turintis civilinį teisinį subjektiškumą.Įgyvendindamas subjektiškumo galimybes,fizinis ar juridinis asmuo savo poreikiams bei interesams tenkinti įgyja daugybę konkrečių subjektinių teisių: nuosavybės teisę, teisę naudotis išsinuomotu ar pagal panaudos sutartį gautu turtu ir t.t. Be fizinių asmenų, organizacijų, turinčių juridinio asmens teises, įstatymų numatytais atvejais, civilinių teisinių santykių subjektas gali būti ir valstybė, savivaldybės. Fiziniai asmenys- tai individai, turintys civilinį teisinį subjektiškumą. Pagal pilietybę jie yra skirstomi į tris kategorijas:

1) Lietuvos Respublikos piliečius;2) užsieniečius;3) asmenis be pilietybės. Faktiškai dauguma fizinių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja ir užsieniečiai, užsienio juridiniai šalių asmenys ir valstybės. Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai. (CK 1.10 str.1 pkt.)Asmenys be pilietybės- tai asmenys, netekę savo valstybės pilietybės ir neįgiję jokios kitos valstybės pilietybės. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės Lietuvoje su nežymiais apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinėmis teisėmis ir pareigomis kaip ir Lietuvos piliečiai.

Juridiniai asmenys- tai organizacijos (socialiniai junginiai), kurios turi atskirą turtą, savo vardu gali įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais bei atstovais teisme arba trečiųjų teisme. Tokias teises turi daugybė privačių valstybinių, visuomeninių organizacijų.

3. Civilinis teisinis subjektiškumas

Civilinis teisinis subjektiškumas-tai civilinės teisės normomis nustatyta fizinių, juridinių asmenų bei valstybės galimybė būti civilinių teisinių santykių subjektais.Teisinis subjektiškumas nėra įgimta žmogaus savybė. Materialinės civilinio teisinio subjektiškumo prielaidos- prekių gamyba, prekiniai- piniginiai santykiai ir kiti objektyvūs reiškiniai- lemia tai, kad asmuo turi dalyvauti civilinėje apyvartoje, o tam yra būtinas civilinis teisinis subjektiškumas.Valstybė, atsižvelgdama į visuomenės socialines ekonomines sąlygas bei tendencijas, koreguoja subjektiškumo turinį. Civilinio teisinio subjektiškumo galimybės dalyvauti įvairiose civiliniuose teisiniuose santykiuose turi garantuoti jų dalyviams tokias civilines teises ir pareigas, kokių reikia tenkinti jų materialiniams, kultūriniams, dvasiniams poreikiams, taip pat gamybinei bei kitokiai veiklai. Piliečių, įvairių juridinių asmenų, valstybės poreikiai, interesai bei veikla labai skiriasi, vadinasi, skiriasi ir jų civilinis teisinis subjektiškumas. Fizinių asmenų civilinis teisinis subjektiškumas yra bendro pobūdžio- jis gali turėti įvairiausias civilines teises ir pareigas, kurios reikalingos žmogui apskritai. Įvairūs juridiniai asmenys veikia specializuotai, todėl ir jų civilinis subjektiškumas yra specializuotas ir labai įvairus. Valstybė, kaip politinės valdžios organizacija, vykdo politinę veiklą, todėl jos civilinis teisinis subjektiškumas yra ypatingas, palyginti su kitų asmenų subjektiškumu. Civiliniam teisiniam subjektiškumui lemiamą vaidmenį turi teisnumas, t.y.galėjimas turėti teises ir pareigas. Teisnumo apimtis sąlygoja ir veiksnumo apimtį.Civilinis teisnumas ir veiksnumas yra įstatymu nurodytos bendro pobūdžio galimybės- bendros teisės: teisnumas-tai bendra subjektinė teisė įgyti ir turėti konkrečias civiliniais įstatymais numatytas ar jais nedraudžiamas teises bei sukurti sau pareigas (CK 2.1str.), o veiksnumas-bendra subjektinė teisė savo veiksmais įgyti civilines teises bei susikurti civilines pareigas (CK 2.5 str.). Konkrečios subjektinės teisės atsiranda įgyvendinant teisnumą bei veiksnumą.

Teisnumas civilinės teisės subjektui tik suteikia galimybę įgyti ir turėti konkrečias subjektines teises.Teisnumo turinys-tai galimybė įgyti konkrečias teises, o konkrečios teisės turinys-šios teisės galimybės atlikti konkrečius veiksmus savo poreikiams bei interesams tenkinti.

4.Civilinio teisinio santykio turinys ir forma

Teisinis santykis- tai objektyviai egzistuojantis socialinis –teisinis reiškinys. Nors dėl teisinio sureguliavimo faktinis santykis ir nepakeičia savo prigimties, pvz., ekonominis nuosavybės santykis ir toliau yra ekonominis, tačiau jis pakinta –tampa nuosavybės teisiniu santykiu. Tai yra jo teisinė išraiška. Kiekvienas turtinis teisinis santykis sudaro dialektinę ekonominio turinio ir teisinės formos vienovę. Beveik niekas neginčija fakto, kad dėl teisinio sureguliavimo visuomeninis santykis įgyja teisinę formą, pasireiškiančią jo dalyvių subjektinėmis teisėmis ir pareigomis. Atskiros nuo visuomeninio santykio turinio teisės ir pareigos sudaro tik abstraktų jų teisinį ryšį pagal bendras teisės normas ir iš esmės yra teisinio santykio modelis, o ne pats realus teisinis santykis. Tik visuomeninio santykio dalyvių veiksmai suteikia subjektinėms teisėms ir teisinėms pareigoms gyvybės, bet kartu subjektinėmis teisėmis ir teisinėmis pareigomis numatyti veiksmai įgauna teisinį kryptingumą bei apibrėžtumą, t.y. iš dalies tampa ir teisnūs.Todėl civilinio teisinio santykio turinys yra teisėmis ir pareigomis numatyti jų dalyvių veiksmai. Subjektinės civilinės teisės ir pareigos, kaip vidinė teisinio santykio formą, nustato civilinių teisinių santykių dalyvių galimo bei privalomo elgesio kryptis bei ribas, parodo jų tarpusavio sąveiką, ryšius. Civilinės subjektinės teisės turinys- tai civilinės teisės normomis leidžiamas (nedraudžiamas) elgesys, susidedantis iš trijų rūšių galimybių:1) galimybės turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą. Pvz., savininkui suteiktos galimybės savo turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti;

2) galimybės reikalauti iš kitų asmenų tam tikro aktyvaus elgesio. Pvz., nuomotojas gali reikalauti iš nuomininko perduoti jam laikinai naudotis išnuomotu daiktu, o gavęs šį daiktą, nuomotojas jau gali naudotis pagal paskirtį;3) galimybės imtis teisėsaugos priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti. Civilinės subjektinės pareigos turinys- tai privalomas elgesys, susidedantis iš teisinių būtinybių, kurios atitinka teisę turinčio asmens galimybes:1) galimybę pačiam teisę turinčiam asmeniui tam tikru būdu elgtis atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė netrukdyti jam tai daryti. Pvz., visi kiti, vadinamieji tretieji asmenys, privalo netrukdyti savininkui įgyvendinti jo teises turtą valdyti, naudotis juo bei disponuoti;2) galimybę reikalaut tam tikro aktyvaus elgesio iš kito ar kitų asmenų atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė tuos aktyvius veiksmus įvykdyti. Pvz., nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo išsinuomotą daiktą.

3) galimybę imtis teisėsaugos priemonių savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka įpareigoto asmens teisinė būtinybė netrukdyti imtis tokių teisėsaugos priemonių bei imtis aktyvių veiksmų, atstatyti teisę turinčio asmens pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę. Pvz., neteisėtas valdytojas turi grąžinti savininkui jo turtą, atlyginti žalą, nuostolius, jeigu tokie nuostoliai ar žala buvo padaryti.Tai rodo, kad subjektinė teisė negali egzistuoti be teisinio santykio. Jeigu vienas asmuo turi teisę, kitas būtinai privalo turėti šią teisę atitinkančią pareigą. Civilinis teisinis santykis, be savo vidinės formos, susidedančios iš subjektinių teisių bei pareigų, kurios yra to santykio turinio sandara, jo struktūra, turi ir išorinę formą.

5. Civilinio teisinio santykio objektas

Teisinis santykis atsiranda teisės normos pagrindu, bet pačios teisės normos teisinio santykio, juo labiau civilinio nesukuria. Subjektinės teisės bei pareigos, kartu ir teisinis santykis, atsiranda ne savaime, o dėl kokio nors daikto, kitokios materialios ar nematerialios gėrybės, skirtos teisės subjekto poreikiams bei interesams tenkinti. Ta vertybė, dėl kurios atsiranda ir egzistuoja subjektinės teisės ir pareigos, ir yra teisinio santykio objektas. Civiliniai teisiniai santykiai, neturintys objekto, būtų beprasmiški.

Dažniausiai skiriamos keturios civilinių teisinių santykių objektų rūšys:1) daiktai;2) veiksmų rezultatai;3) kūrybinės veiklos rezultatai;4) asmeninės neturtinės gėrybės. Daiktai yra nuosavybės, tiekimo, pirkimo-pardavimo, mainų paveldėjimo ir daugybės kitų teisinių santykių objektai. Žmonių kūrybinės veiklos rezultatai- tai mokslo, literatūros, meno kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Šios nematerialios vertybės teisinių santykių, kartu ir subjektinių teisių, objektais laikomos tik tada, kai jos įgyja atitinkamos kūrybos rūšiai būdingą objektyvią formą, o atradimai, išradimai bei pramonės pavyzdžiai dar turi būti nustatyta tvarka oficialiai pripažinti kūrybinės veiklos produktais. Mokslininkai, kompozitoriai, išradėjo idėjos, neįgijusios objektyvios formos, negali būti saugomos teisės ir nesudaro civilinių teisinių santykių objekto.

Nėra civilinių teisinių santykių, kurie atsirastu vien dėl tam tikrų veiksmų. Šių santykių objektas gali būti tik veiksmų rezultatai. Asmeninės neturtinės gėrybės, kaip civilinio teisinio santykio objektai,- tai nuo žmogaus ar žmonių kolektyvo neatsiejamos gėrybės: garbė, orumas, vardas, firmos pavadinimas ir kt.

6. Civilinių teisinių santykių rūšys

Atsižvelgiant į jų objektus, civiliniai teisiniai santykiai klasifikuojami į:1) turtinius 2) neturtiniusSantykiai, atsirandantys dėl daiktų ar kitokio turto, vadinami turtiniais teisiniais santykiais, o į jų sudėtį įeinančios subjektinės teisės ir pareigos- turtinėmis, nes šių teisių galimybės, o ir teisinių pareigų teisinės būtinybės atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su turtu ir pasireiškia turto valdymu, naudojimusi juo bei disponavimu, turto perdavimu ir priėmimu, pinigų mokėjimu ir pan. Teisiniai santykiai, atsirandantys dėl žmogaus kūrybos rezultatų ar asmeninių neturtinių gėrybių, neatskiriamų nuo asmens ar jų kolektyvo, yra neturtiniai teisiniai santykiai. Atitinkamai neturtinės yra ir tų teisinių santykių dalyvių subjektinės teisės bei pareigos, nes jos susijusios su neturtinėmis gėrybėmis.

Pagal savo turinį civiliniai teisiniai santykiai skirstomi į:1) absoliučius 2) santykiniusAbsoliutiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose gali dalyvauti kiekvienas asmuo, tai santykiniuose gali dalyvauti tik tam tikras asmenų ratas.Turtiniai teisiniai santykiai sudaro didžiausią visų civilinių teisinių santykių dalį, nes faktiniai turtiniai santykiai yra pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo komponentas. Turtiniai teisiniai santykiai skirstomi į dvi pagrindines grupes:1) nuosavybės 2) prievolinius teisinius santykiusNuosavybės teisiniai santykiai- tai tokie civilinės teisės sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teisę turintis asmuo- nuosavybės teisės subjektas, dažniausiai vadinamas savininku- turi teisę turtą valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys turi pasyvias pareigas- privalo netrukdyti jam įgyvendinti šių teisių.

Prievoliniai teisiniai santykiai- tai civilinėmis teisinėmis normomis sureguliuoti turtiniai santykiai, kurių vienas subjektas- kreditorius, turi teisę reikalauti iš kito subjekto- skolininko, kad šis perduotų jam turtą, atliktų darbus, teiktu paslaugas, sumokėtų pinigus arba susilaikytų nuo kokių nors veiksmų, o skolininkas privalo įvykdyti savo pareigą. Tai pirkimo- pardavimo, tiekimo, mainų, pasaugos, nuomos,komiso, jungtinės veiklos, paskolos ir kitokie prievoliniai teisiniai santykiai. Nuosavybės teisiniai santykiai pagal nuosavybės teisės rūšis yra skirstomi į:1) privačios 2) viešosios nuosavybės santykius. Viešosios nuosavybės formos yra valstybinė ir savivaldybių nuosavybė. Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys. Jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys.Taigi privačios nuosavybės teisė gali būti individuali ir kolektyvinė. Jeigu teisės subjektas savo interesą patenkina savo paties veiksmais, o visi kiti turi pasyvią pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių jam įgyvendinti savo subjektinę teisę, tokie santykiai yra daiktiniai. Daiktiniams teisiniams santykiams priskiriami nuosavybės, patikėjimo teisės ir kai kurie kiti teisiniai santykiai. Prievoliniuose teisiniuose santykiuose kreditoriaus interesas bei jo subjektinė teisė taip pat dažniausiai yra susiję su daiktais. Neturtiniai teisiniai santykiai yra trijų rūšių:

1) asmeniniai neturtiniai;2) neturtiniai santykiniai, atsirandantys dėl kūrybinės veiklos produktų;3) organizaciniai teisiniai santykiai. Asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai-tai santykiai, atsirandantys dėl neturtinių gėrybių, kurios neatskiriamos nuo žmogaus ar žmonių kolektyvo, asmenybės.Neturtiniai santykiai – tai santykiai atsirandantys dėl dvasinės kūrybos produktų, dažnai yra vadinami neturtiniais santykiais, susijusiais su turtiniais. Jie atsiranda dėl mokslo, meno, literatūros kūrinių, išradimų ir pramoninių pavyzdžių sukūrimo bei panaudojimo. Autorių, atradėjų, išradėjų kūrybinė veikla išreiškiama objektyvia forma- atsiranda kūrybinės veiklos produktas, dėl kurio ir užsimezga neturtiniai santykiai, kurie kartais vadinami kūrybiniais. Į šių santykių turinį įeina daug neturtinių teisinių: autorystės teisė, teisė į kūrinio atgaminimą, platinimą, teisė į kūrinio neliečiamybę ir kt., taip pat turtinė teisė į autorinį atlyginimą. Kūrybinės veiklos objektą, neturtinės bei turtinės teisės, išskyrus autorinę teisę, autoriai gali perleisti kitiems asmenims, tos teisės taip pat yra paveldimos. Organizaciniai teisiniai santykiai, atsirandantys tų santykių dalyvių lygybės bei koordinacijos pagrindais, sudaro trečią neturtinių santykių grupę. Dažniausiai organizaciniai santykiai yra susiję

su turtiniais ir neturtiniais ir padeda tiems santykiams atsirasti, formuotis ar juos įgyvendinti,- tai santykiai, atsirandantys sudarant pervežimo i kitas panašias ūkines sutartis, atstovavimo santykiai ir kt. Vidiniai atstovavimo santykiai- santykiai tarp atstovaujamojo ir atstovo, be abejo, yra organizaciniai santykiai ir reguliuojami civilinės teisės normų. Absoliutūs ir santykiniai santykiai teisiniai santykiai vieni nuo kitų apribojami pagal turinį bei subjektus. Absoliučių teisinių santykių turinys reiškiasi tuo, kad teisę turintis asmuo gali pats įvykdyti veiksmus, numatytus savo subjektinėmis teisėmis, o įpareigoti asmenys privalo jam nekliudyti.Absoliutaus teisinio santykio teisę turintys asmenys konkretūs, o pareigų subjektai- visi kiti, t.y, neribotas asmenų skaičius.Todėl tokie santykiai ir vadinami absoliučiais.

Santykinio teisinio santykio turinys reiškiasi tuo, kad teisę turintis asmuo turi subjektinę teisę reikalauti, kad įpareigotas asmuo atliktų aktyvius veiksmus, o pareigų subjektas privalo juos atlikti. Tokios santykio ir teisės subjektas, ir pareigų subjektas yra konkretūs asmenys.

7. Civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo bei pasibaigimo pagrindai

Civiliniams teisiniams santykiams, kartu ir civilinėms subjektinėms teisėms atsirasti, pasikeisti ir pasibaigti reikalingos tam tikros prielaidos ir pagrindai. Prielaidos yra dviejų rūšių:1) norminės 2) teisinio subjektiškumo. Teisiniam santykiui bei jo dalyvių subjektyvinėms teisėms ir pareigoms atsirasti būtina, kad civilinės teisės normos numatytų bendrą tokio teisinio santykio modelį. Be to,asmuo, atitinkamo civilinio teisinio santykio dalyvis, privalo turėti civilinį teisinį subjektiškumą būti šio teisinio santykio subjektu. Civiliniam teisiniam santykiui atsirasti reikalingas teisinis- faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu (teisiniu) faktu. Juridiniai faktai- tai tokios realios tikrovės reiškiniai, su kuriais civilinės teisės normos sieja civilinio teisinio santykio atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Juridinis faktas- toks reiškinys, su kuriuo civilinės teisės normos sieja tam tikrus teisinius padarinius. Juridiniai faktai taip pat sukelia trejopus teisinius padarinius: civilinių teisinių santykių bei jų dalyvių subjektinių teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ir pasibaigimą. Pagal juos juridiniai faktai klasifikuojami į: teisę sukuriančius, ją pakeičiančius ir teisę panaikinančius faktus.

Juridiniai faktai labai įvairūs savo turiniu. Pagal turinį jie klasifikuojami į kelias grupes:1) veiksmus, t.y. faktus, priklausančius nuo žmogaus valios;2) įvykius, t.y. faktus, nepriklausančius nuo žmogaus valios; Veiksmai yra žmogaus valios aktai. Žmogus veikia sąmoningai.Norėdamas įgyti tam tikras teises bei sukurti pareigas, jis įvykdo tokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie sukelia norimus padarinius. Tai įvairiausi sandoriai, sutartys. Asmenys, nesuprantantys savo veiksmų reikšmės ir negalintys jų valdyti, negali patys susikurti sau ir atitinkamų teisinių padarinių.(neveiksnumas)

Įstatymų numatytais atvejais kaip veiksmas suprantamas ir neveikimas.Veiksmai gali būti teisėti ir neteisėti.Teisėti yra tokie veiksmai, kurie neprieštarauja civilinės teisės normų reikalavimams, o neteisėti tokie, kurie prieštarauja konkrečioms teisės normoms arba bendriems civilinių įstatymų pradams, jų prasmei.Neteisėti veiksmai- tai įvairūs civilinės teisės pažeidimai ( žalos, nuostolių padarymai, neteisėtas svetimo turto užvaldymas ir pan.) Pagal tikslą teisėti veiksmai skirstomi į teisinius aktus ir poelgius.Teisiniai aktai- tokie teisėti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilinius teisinius santykius.Teisiniai aktai skirstomi į:1) administracinius aktus2) sandorius. Administraciniai aktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia civiliniai teisiniai santykiai, yra valstybinio valdymo organų aktai civilinės apyvartos srityje, taip pat visuomeninių valdymo organų aktai, turintys civilinę teisinę reikšmę.Sandoriai- asmenų veiksmai, specialiai skirti sukurt tam tikriems teisiniams padariniams.Labiausiai paplitę sandoriai-civilinės teisinės sutartys.Teisiniai įvykiai- tai tokie reiškiniai, kurių atsiradimas ar vyksmas nepriklauso nuo žmogaus valios.Įvykiai gali būti absoliutūs ir santykiniai.Absoliutūs įvykiai atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo žmogaus valios,pvz.,žmogaus mirtis, stichinės gamtos jėgos, sunaikinę apdraustą turtą.Santykiniai įvykiai atsiranda dėl žmogaus valios, bet toliau vyksta nepriklausomai nuo jos ir netgi prieštarauja žmogaus valiai. Civiliniams teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kartais neužtenka vieno juridinio fakto, reikalingi keli. Tokia juridinių faktų sistema, susidedanti iš dviejų ar daugiau tarpusavyje susijusių veiksmų ar įvykių, dažniausiai vadinama juridinių faktų sudėtimi.

Literatūra: Civilinė teisė Civilinis kodeksas