KAUNO KOLEGIJOS EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETO Apskaitos ir finansų katedra
Teisės pagrindų savarankiškas darbas „CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI“ TEZĖS
Darbo vadovas: R. Krygerienė
Darba atliko: FN4/2 gr. studentė Giedrė Jefremovaitė
Kaunas 2005
1. pav. Civiliniai įstatymai
1. CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI
Civiliniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie priskiriamiprie civilinės teisės šaltinių, apibrėžiami CK 1.3 straipsnyje: „1. Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos RespublikosKonstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikostarptautinės sutartys. 3. Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisėsaktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymųnustatyta. Jeigu vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktasprieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kitoįstatymo normos“. Šiame straipsnyje civilinės teisės įstatymai ir poįstatyminiaiaktai sugrupuoti pagal jų teisinę galią.
1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija
Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos nustato civilinės teisėspagrindus. Dėl šios priežasties CK 1.3 straipsnyje Konstitucija priskiriamair prie civilinės teisės šaltinių. Lietuvos Konstitucija yra tiesioginiotaikymo aktas, todėl ja gali būti remiamasi, kai reikia užpildyti civilinėsteisės spragas. Tais atvejais, kai taikant civilinės teisės normas iškylaklausimas, ar taikoma teisės norma neprieštarauja Konstitucijai, teismasnagrinėdamas konkrečią bylą, turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptisį Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar konkretus įstatymas aratskiros jo normos neprieštarauja Konstitucijai.
1.2. Civilinis kodeksas
Civilinis kodeksas – po Konstitucijos svarbiausias ir didžiausiosteisinės galios civilinės teisės įstatymas. CK tokia reikšmė teikiamatodėl, kad jis parengtas kodifikavimo būdu. Kodifikavimas pasižymi tuo, kadjis apima visą civilinės teisės šaką, o ne atskirą jos institutą. Teisėsnormos CK išdėstomos sistemiškai, sugrupuojant jas į institutus ir pošakes,
jungiančias kelis institutus, taip pat suskirstant jas į bendrąją irspecialiąją CK dalis. Priimant CK, į jį įtraukiamos normos iš galiojančiųįstatymų, taip pat kuriamos naujos normos, šalinamos nereikalingos teisėsnormų kolizijos, užpildomos teisės spragos. Priėmus CK netenka galiosdaugybė atskirų įstatymų, nes jie nebereikalingi, civilinės teisės normostampa tikslesnės, suprantamesnės. Lietuvoje CK priimtas 2000m. rugsėjo 17 d., o įsigaliojo nuo2001m. liepos 1 dienos. Iki tol Lietuva neturėjo savo CK, okupacijoslaikotarpiu Lietuvoje, kaip ir kitose SSSR respublikose, buvo priimtas CK91964m.0 pagal SSSR civilinių įstatymų pagrindus. 1918-1940m. nepriklausomybės laikotarpiu buvo pradėtas rengti CK,bet 1941m. karas ir okupacija šį darbą sustabdė. Naujasis Lietuvos CK yraplačios apimties – jį sudaro šešios knygos, kuriose yra 1994 straipsniai.Pirmoje knygoje suformuluotos bendrosios civilinės teisės nuostatos –reglamentavimo dalykas, principai, civilinių teisinių santykių atsiradimopagrindai ir jų įgyvendinimo tvarka. Antroji knyga skirta civilinės teisėssubjektams, trečioji – šeimos santykiams, ketvirtoji – daiktiniamssantykiams, penktoji – paveldėjimui ir šeštoji – prievoliniams santykiamsreglamentuoti. Visas šešias CK knygas į vieną įstatymą sujungia specialusCK įstatymas „ Dėl civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo irįgyvendinimo“. Šis įstatymas labai svarbus pirmuosius kelerius metus,įsigaliojus CK, nes šiuo įstatymu nustatoma senojo ir naujojo CK normųtaikymo tvarka santykiams, kurie atsirado prieš įsigaliojant naujajam CK.Naujajam CK įtvirtinti visi šiuolaikinėse demokratinėse valstybėseišplėtoti civilinio teisinio reglamentavimo principai, o visi svarbiausi CKinstitutai pritaikyti prie Europos Sąjungos teisės bei tarptautiniųturtinių santykių reglamentavimo standartų.1.3. Kiti civiliniai įstatymai
CK paprastai neapima visų turtinių santykių, todėl kartu su CKgalioja ir kiti specialūs civiliniai įstatymai, kurie tam tikrus santykiusreglamentuoja papildomai, t.y. papildydami CK reglamentavimą, arbatiesiogiai, t.y. reglamentuoja tokius santykius, kurių CK nereglamentuoja.Pirmajai įstatymų grupei priskiriami įmonių, kitų rūšių juridinių asmenų
bei jų susivienijimų steigimą ir veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz.,Įmonių, Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų, Kooperacijos, Prekyboslaivybos, Koncesijų ir kiti įstatymai). Antrajai grupei priskiriamiįstatymai, reglamentuojantys asmeninius neturtinius ir su jais susijusiusturtinius santykius dėl mokslo, meno ir literatūros kūrinių, išradimų irkitų intelektinės nuosavybės objektų apsaugos ir jų apyvartos. Šiesantykiai yra gana specifiški, todėl CK jų nereglamentuoja. Juosreglamentuoja specialūs įstatymai. Svarbiausi iš jų – Autorinių teisių irgretutinių teisių, Patentų, Prekių ženklo, Pramoninio dizaino įstatymai. CK santykį su kitais civiliniais įstatymais nustato CK 1.3straipsnio 2 dalis: „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomosšio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikiakitų įstatymų normoms“. Šio straipsnio esmė yra ta, kad Lietuvos civilinės teisės šaltiniųsistemoje CK suteikiama didesnė teisinė galia nei kitiems civiliniamsįstatymams. Tokia CK prioritetinė padėtis sumažina chaosą teisėkūroje,suteikia stabilumo verslo ir kitiems turtiniams santykiams.1.4. Poįstatyminiai aktai
CK 1.3 straipsnis nustato, kad: „Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktaicivilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta.Jeigu vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštaraujašio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymonormos“. Šia norma leidžia teisės taikymo procese netaikyti poįstatyminiųaktų, jei jie neprieštarauja CK, o remiantis atitinkamomis CK normomis. Beto, šio straipsnio 4 dalis suteikia teisę suinteresuotiems asmenimskreiptis į administracinį teismą dėl pripažinimo negaliojančiu: „Civiliniam kodeksui ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisėsaktą ar jo dalį, jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimokontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Teismas, pripažinęstokį teisės aktą negaliojančiu, sprendimo nuorašą per tris dienas privalonusiųsti teisės aktą priėmusiai institucijai ar pareigūnui. Įsiteisėjęs
teismo sprendimas skelbiamas „Valstybės žiniose“. CK Pirmosios knygos komentare nurodoma, kad remiantis šiuostraipsniu gali būti pripažinti negaliojančiais ne tik norminiai, bet irindividualaus pobūdžio valstybės ir savivaldos institucijų bei jų pareigūnųpriimti aktai.2. CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ IR POĮSTATYMINIŲ AKTŲ GALIOJIMO SĄLYGOS
CK 1.6 straipsnis įtvirtina įstatymų žinojimo prezumpciją: „Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimasneatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymųreikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo“. Kad ši prezumpcija būtų veiksminga ir nebūtų pažeisti civiliniųteisinių santykių dalyvių interesai, CK 1.7 straipsnis įtvirtina pagrindinęcivilinių įstatymų (šiuo atveju ši sąvoka vartojama plačiąjaprasme)galiojimo sąlygą: „(…) galioja tik įstatymjų nustatyta tvarka paskelbti civiliniaiįstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai“. Tame pačiame straipsnyje nustatoma ir kita civilinių santykiųdalyvių garantija: „Civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykiusreglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka“. Ši nuostata reiškia, kad civiliniai įstatymai nagali būti taikomitiems civiliniams santykiams, kurie atsirado iki to įstatymo paskelbimo,nes galimi atvejai, kad asmenys, žinodami, kad yra toks įstatymas, nebūtųsukūrę sau šių teisinių santykių. Reikia pažymėti, kad tuo požiūriucivilinė teisė iš esmės skiriasi nuo baudžiamosios ir administracinėsteisės, kurios nustato, kad atsakomybę švelninantis ar panaikinantisįstatymas veikia atgaline data. Civiliniai teisiniai santykiai susiklostotarp teisiškai lygių subjektų, kurių teisės ir pareigos atspindi jųpriešpriešinius interesus, todėl tai, kas naujame įstatyme vienam pagerinasąlygas, kitam paprastai pablogina. Taigi dažniausiai neįmanoma vienodomissąlygomis proporcingai pagerinti abiejų šalių padėties. Todėl kiekvienasnorminis aktas taikomas tik tiems visuomeniniams santykimas, kurieatsiranda aktui įsigaliojus. O santykiams, atsiradusiems iki norminio aktoįsigaliojimo, taikomos anksčiau galiojusio norminio akto taisyklės. Teismų
praktikoje susiformavo nuostata, kad: „(…) tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normosgaliojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinasšiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijospareiškimas. Tai galima padaryti tik įstatymo forma“. (LietuvosAukščiausiojo Teismo 1999m. gegužės 3d. nutartis AB „Turto bankas“ prieš S.Kviklį byloje). Civilinių, kaip ir kitų, įstatymų paskelbimo tvarką reglamentuojaspecialus įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktųskelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“. Pagal šį įstatymą visi teisės aktai turibūti paskelbti „Valstybės žiniose“.LITETARŪRA
1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, 1 leidimas 2000-09-22, Vilnius 2000 2. LTU, Kiršienė J., Pakalniškis V., Rūškytė R., Vitkevičius P. Civilinė teisė, Bendroji dalis, I Tomas. Vilnius, 2004. 3. Vasarienė D. Civilinė teisė. Vilniaus vadybos kolegija. Vilnius, 2002. 4. Civilinė teisė. VIJUSTA, Kaunas 1997.
———————– CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ REGULIUOJAMI SANTYKIAI
– asmenų turtiniai santykiai ir su šiais santykiais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai, taip pat šeimos santykiai, pagrįsti subjektų lygiateisiškumu, nuosavybės neliečiamumu, sutarties laisve, nesikišimu į privačius santykius, civilinių santykių teisminė gynyba. – Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės.
CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ ŠALTINIAI
LR Konstitucija
LR Civilinis Kodeksas
Kiti LR įstatymai
LR Tarptautinės sutartys
Poįstatyminiai aktai
Papročiai