Civiliniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai

1870 0

KAUNO KOLEGIJOS

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETO

Apskaitos ir finansų katedra

Teisės pagrindų savarankiškas darbas

„CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI“ TEZĖS

Darbo vadovas:

R.

Krygerienė

Darba atliko: FN4/2 gr.

studentė

Giedrė

Jefremovaitė

Kaunas 2005

1. pav. Civiliniai įstatymai

1. CIVILINIAI ĮSTATYMAI IR POĮSTATYMINIAI AKTAI

Civiliniai įstatymai ir poįstatyminiai aktai, kurie priskiriami

prie civilinės teisės šaltinių, apibrėžiami CK 1.3 straipsnyje:

„1. Civilinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis kodeksas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

3. Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės

aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų

nustatyta. Jeigu vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas

prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos koodekso ar kito

įstatymo normos“.

Šiame straipsnyje civilinės teisės įstatymai ir poįstatyminiai

aktai sugrupuoti pagal jų teisinę galią.

1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucija

Lietuvos Respublikos Konstitucijos normos nustato civilinės teisės

pagrindus. Dėl šios priežasties CK 1.3 straipsnyje Konstitucija priskiriama

ir prie civilinės teisės šaltinių. Lietuvos Konstitucija yra tiesioginio

taikymo aktas, todėl ja gali būti remiamasi, kai reikia užpildyti civilinės

teisės spragas. Tais atvejais, kai taikant civilinės teisės normas iškyla

klausimas, ar taikoma teisės norma neprieštarauja Konstitucijai, teismas

nagrinėdamas konkrečią bylą, turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis

į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar konkretus įstatymas ar

atskiros joo normos neprieštarauja Konstitucijai.

1.2. Civilinis kodeksas

Civilinis kodeksas – po Konstitucijos svarbiausias ir didžiausios

teisinės galios civilinės teisės įstatymas. CK tokia reikšmė teikiama

todėl, kad jis parengtas kodifikavimo būdu. Kodifikavimas pasižymi tuo, kad

jis apima visą civilinės teisės šaką, o ne atskirą jos institutą. Teisės

normos CK iš

šdėstomos sistemiškai, sugrupuojant jas į institutus ir pošakes,

jungiančias kelis institutus, taip pat suskirstant jas į bendrąją ir

specialiąją CK dalis. Priimant CK, į jį įtraukiamos normos iš galiojančių

įstatymų, taip pat kuriamos naujos normos, šalinamos nereikalingos teisės

normų kolizijos, užpildomos teisės spragos. Priėmus CK netenka galios

daugybė atskirų įstatymų, nes jie nebereikalingi, civilinės teisės normos

tampa tikslesnės, suprantamesnės.

Lietuvoje CK priimtas 2000m. rugsėjo 17 d., o įsigaliojo nuo

2001m. liepos 1 dienos. Iki tol Lietuva neturėjo savo CK, okupacijos

laikotarpiu Lietuvoje, kaip ir kitose SSSR respublikose, buvo priimtas CK

91964m.0 pagal SSSR civilinių įstatymų pagrindus.

1918-1940m. nepriklausomybės laikotarpiu buvo pradėtas rengti CK,

bet 1941m. karas ir okupacija šį darbą sustabdė. Naujasis Lietuvos CK yra

plačios apimties – jį sudaro šešios knygos, kuriose yra 1994 straipsniai.

Pirmoje knygoje suformuluotos bendrosios civilinės teisės nuostatos –

reglamentavimo dalykas, principai, civilinių teisinių santykių atsiradimo

pagrindai ir jų įggyvendinimo tvarka. Antroji knyga skirta civilinės teisės

subjektams, trečioji – šeimos santykiams, ketvirtoji – daiktiniams

santykiams, penktoji – paveldėjimui ir šeštoji – prievoliniams santykiams

reglamentuoti. Visas šešias CK knygas į vieną įstatymą sujungia specialus

CK įstatymas „ Dėl civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir

įgyvendinimo“. Šis įstatymas labai svarbus pirmuosius kelerius metus,

įsigaliojus CK, nes šiuo įstatymu nustatoma senojo ir naujojo CK normų

taikymo tvarka santykiams, kurie atsirado prieš įsigaliojant naujajam CK.

Naujajam CK įtvirtinti visi šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse

išplėtoti civilinio teisinio reglamentavimo principai, o visi svarbiausi CK

institutai pritaikyti prie Europos Sąjungos teisės bei tarptautinių

turtinių santykių re
eglamentavimo standartų.

1.3. Kiti civiliniai įstatymai

CK paprastai neapima visų turtinių santykių, todėl kartu su CK

galioja ir kiti specialūs civiliniai įstatymai, kurie tam tikrus santykius

reglamentuoja papildomai, t.y. papildydami CK reglamentavimą, arba

tiesiogiai, t.y. reglamentuoja tokius santykius, kurių CK nereglamentuoja.

Pirmajai įstatymų grupei priskiriami įmonių, kitų rūšių juridinių asmenų

bei jų susivienijimų steigimą ir veiklą reglamentuojantys įstatymai (pvz.,

Įmonių, Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų, Kooperacijos, Prekybos

laivybos, Koncesijų ir kiti įstatymai). Antrajai grupei priskiriami

įstatymai, reglamentuojantys asmeninius neturtinius ir su jais susijusius

turtinius santykius dėl mokslo, meno ir literatūros kūrinių, išradimų ir

kitų intelektinės nuosavybės objektų apsaugos ir jų apyvartos. Šie

santykiai yra gana specifiški, todėl CK jų nereglamentuoja. Juos

reglamentuoja specialūs įstatymai. Svarbiausi iš jų – Autorinių teisių ir

gretutinių teisių, Patentų, Prekių ženklo, Pramoninio dizaino įstatymai.

CK santykį su kitais civiliniais įstatymais nustato CK 1.3

straipsnio 2 dalis:

„Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos

šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia

kitų įstatymų normoms“.

Šio straipsnio esmė yra ta, kad Lietuvos civilinės teisės šaltinių

sistemoje CK suteikiama didesnė teisinė galia nei kitiems civiliniams

įstatymams. Tokia CK prioritetinė padėtis sumažina chaosą teisėkūroje,

suteikia stabilumo verslo ir kitiems turtiniams santykiams.

1.4. Poįstatyminiai aktai

CK 1.3 straipsnis nustato, kad:

„Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai

civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta.

Jeigu vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja

šio kodekso ar kito įstatymo no

ormoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo

normos“.

Šia norma leidžia teisės taikymo procese netaikyti poįstatyminių

aktų, jei jie neprieštarauja CK, o remiantis atitinkamomis CK normomis. Be

to, šio straipsnio 4 dalis suteikia teisę suinteresuotiems asmenims

kreiptis į administracinį teismą dėl pripažinimo negaliojančiu:

„Civiliniam kodeksui ar kitam įstatymui prieštaraujantį teisės

aktą ar jo dalį, jeigu šio akto ir Konstitucijos ar įstatymų atitikimo

kontrolė neįeina į Konstitucinio Teismo kompetenciją. Teismas, pripažinęs

tokį teisės aktą negaliojančiu, sprendimo nuorašą per tris dienas privalo

nusiųsti teisės aktą priėmusiai institucijai ar pareigūnui. Įsiteisėjęs

teismo sprendimas skelbiamas „Valstybės žiniose“.

CK Pirmosios knygos komentare nurodoma, kad remiantis šiuo

straipsniu gali būti p

. . .

LITETARŪRA

1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, 1 leidimas 2000-09-22,

Vilnius 2000

2. LTU, Kiršienė J., Pakalniškis V., Rūškytė R., Vitkevičius P.

Civilinė teisė, Bendroji dalis, I Tomas. Vilnius, 2004.

3. Vasarienė D. Civilinė teisė. Vilniaus vadybos kolegija.

Vilnius, 2002.

4. Civilinė teisė. VIJUSTA, Kaunas 1997.

———————–

CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ REGULIUOJAMI SANTYKIAI

– asmenų turtiniai santykiai ir su šiais santykiais susiję asmeniniai

neturtiniai santykiai, taip pat šeimos santykiai, pagrįsti subjektų

lygiateisiškumu, nuosavybės neliečiamumu, sutarties laisve, nesikišimu

į privačius santykius, civilinių santykių teisminė gynyba.

– Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės.

CIVILINIŲ ĮSTATYMŲ ŠALTINIAI

LR Konstitucija

LR Civilinis Kodeksas

Kiti LR įstatymai

LR Tarptautinės sutartys

Poįstatyminiai aktai

Papročiai

Join the Conversation

×
×