Civilinės teisės konspektų 2 dalis

CIVILINE TEISE.
I BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Civiline teise kaip teises saka.

T1.1. Civilines teises savoka.

Zmoniu bendruomeneje egzistuojantys santykiai tarp zmoniu – visuomeniniai santykiai.

Tie visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti teises normomis – teisiniai santykiai.

Isskiriamos dvi teises rusys: Pozityvioji teise, Prigimtine teise.

Pozityvioji teise – tai taisykles, kuriu laikymasis yra sankcionuotas valstybes prievarta.

Prigimtine teise – tai amzinu ir nekintanciu normu visuma. Ju pagrinda sudaro issamus
vaizdinys apie zmogu, zmogaus gimines tapatuma laike ir erdveje, zmogaus reikmiu nekintama pobudi.

Jau senoves Romos teisininkai visas pozityviosios teises normas skirste i dvi dideles
grupes: i viesaja teeise ir privatine teise.

Viesoji teise: – nustato viesosios valdzios organizacija ir reguliuoja atskiru asmenu
santykius su valstybes organais, susivienijimais, bendruomenemis bei kt. viesaisiais junginiais;
– gina valstybes interesus;

– jos reguliuojamiems santykiams budinga valdzia ir
pavaldumas.

Paprastai viesajai teisei priskiriamos konstitucines, administracines, finansines,
baudziamosios teises sakos, taip pat viesoji tarptautine teise.

Privatine teise: – reglamentuoja privaciu asmenu santykius;
– jos reguliuojami santykiai grindziami privacios autonomijos, lygiateisiskumo, nepavaldumo principais.

Paprastai privatinei teisei priskiriamos civiline (iskaitant ir seimos teise), prekybine,
darbo, agrarine (ekologine) ir tarptautine teise.

Svarbiausia privatines teises saka – civiline teise.

Civiline teise – tai teises saka, kurios normos reeguliuoja lygiu ir vienas kitam
nepavaldziu subjektu visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius,
asmeninius neturtinius santykius.

T1.2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas.

Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja
civiline teise.

LR CK 1 str. Sakoma, kad sis K reguliuoja turtinius sa

antykius ir su jais susijusius
asmeninius neturtinius santykius, susiklostancius tarp fiziniu asmenu, juridiniu asmenu ar organizaciju,
neturinciu juridinio asmens statuso. Istatymu numatytais atvejais K taip pat reguliuoja ir kitokius
asmeninius neturtinius santykius (nesusijusius su turtiniais).

Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai.

Turtiniai santykiai – tai visuomeniniai – ekonominiai santykiai del turto valdymo,
naudojimosi juo bei disponavimo, jo perejimo is vienu asmenu kitiems, taip pat del darbu atlikimo,
paslaugu tiekimo ir pinigu mokejimo.

Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra budinga prekine pinigine israiska. Su
prekine pinigine forma yra susije ir daugelis neatlygintinu turtiniu piniginiu santykiu: pvz., pasaugos,
panaudos, paveldejimo, ir kt. Is isores tokie santykiai, atrodo, neturi prekines pinigines israiskos,
taciau ji yra ju pagrindas. Antai, uz daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra
paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Taciau tie daiktai yrra turtas, turi savo verte, kuri, juos del kieno
nors kaltes sugadinus, praradus ir pan., gali buti isieskoma pinigais.

Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusije su turtiniais, – tai visuomeniniai santykiai,
kurie atsiranda del nematerialiniu gerybiu, neatskiriamu nuo zmogaus ar zmoniu organizuoto kolektyvo. Tos
gerybes nera ivertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibudina asmenybe (zmogaus, organizuoto zmoniu
kolektyvo individualybe), atskleidzia jos visuomenine, dorovine verte. Sioms vertybems priklauso garbe,
orumas, vardas (pavarde), juridinio asmens pavadinimas, prekes zenklas, asmens laisve, nelieciamybe, buto
nelieciamybe, pilieciu asmeninio gyvenimo, susirasinejimo, telefoniniu pokalbiu slaptumas ir kt
t. Sios
vertybes neatsiejamos nuo asmens, ju negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Taciau ne visus santykius,
atsirandancius del siu vertybiu, reguliuoja CT normos. Dauguma ju reguliuoja Konstitucines normos, kuriu
CT nekonkretizuoja. CT normos gina garbe ir oruma, uzgarantuoja vaizduojamojo meno kurinyje pavaizduoto
piliecio interesu apsauga ir kt. Naujuosiuose civiliniuose istatymuose reiketu isplesti bei padidinti
pilieciu neturtiniu teisiu apsauga.

Asmeniniai neturtiniai santykiai, susije su turtiniais, – tai santykiai, kurie atsiranda
del dvasines kurybos produktu: mokslo, literaturos, meno kuriniu, atradimu, isradimu bei pramones
pavyzdziu sukurimo bei naudojimo. Kurejas, sukurdamas atitinkama kurini, ideda i ji savo darbo ir
pasiekia tam tikra kurybos rezultata. Jeigu tas dvasines kurybos produktas visuomenei yra naudingas, tai
ji panaudojant autorius igyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir
neturtinius santykius, kurie susije su turtiniais. Pvz., asmuo, sukures literaturos kurini, igyja sias
asmenines neturtines teises: 1) autorystes teise; 2) teise i autorini varda; 3) teise i kurinio
paskelbima, dauginima ir platinima; 4) teise i kurinio nelieciamybe; teise versti kurini i kitas kalbas.
Taip pat turtine kurejo teise i autorini atlyginima (honorara).

Asmeniniu neturtiniu santykiu, susijusiu su turtiniais, budinga savybe yra ta, kad sie
santykiai turi objektyvia forma isoriskai isreiksta objekta (kurini, isradima ir pan.), kuris yra
atskiras nuo kurejo asmenybes. Tuo tarpu asmeniniu neturtiniu santykiu, nesusijusiu su turtiniais,
atskiro objekto nera. Zmogaus garbe, orumas ir kitos vertybes, su
udarancios siu santykiu objekta, is esmes
yra paties asmens savybes.

T1.3. Visuomeniniu santykiu civilinio teisinio reguliavimo metodas.

Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius reguliuoja
civiline teise, o civilinio teisinio reguliavimo metodas, – kaip, kokiais budais ir priemonemis tai yra
daroma.

Civilinio teisinio reguliavimo metodas – tai sistema teisiniu priemoniu, budu, kuriais
civiline teise veikia reguliuojamus visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama
kryptimi.

Teisinio reguliavimo metodo svarbiausi elementai (teisinio poveikio budai): leidimo,
isakymo (liepimo) ir draudimo.

Administracineje teiseje dominuoja liepimo (isakymo) elementai, baudziamojoje – draudimo,
civilineje teiseje – leidimo. Tokiu budu susidaro savarankiski administracinio , baudziamojo ir civilinio
teisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam ju budingus pozymius, kurie siuos metodus ir skiria
vienus nuo kitu.

Civilinio teisinio reguliavimo metodo pozymiai: 1) teisine civiliniu teisiniu santykiu
dalyviu lygybe; 2) siu santykiu dalyviu iniciatyva formuojant santykius; 3) dispozityviskumas igyjant bei
igyvendinant civilines teises subjektams priklausancias teises; 4) turtine subjektiniu civiliniu teisiu
pazeidejo atsakomybe, siekiant atstatyti pazeistas subjektines teises; 5) ieskinine pazeistu ar gincijamu
teisiu gynimo tvarka.

Teisine CT santykiu dalyviu lygybe: CT reguliuojamu santykiu dalyviai yra nepavaldus vieni
kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises ir pareigas (neprikl. nuo to, kas siu santykiu subjektas –
fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstybe., kokia subjektu turtine padetis ir t. t.). Pavyzdziui, teisine
lygybe pirkimo – pardavimo santykyje reiskiasi tuo, kad pirkejas ir pardavejas teisiskai yra nepavaldus
vienas kitam ir pardavejas negali priversti pirkejo, kad jis nusipirktu daikta uz tam ti

ikra kaina. Bet CT
santykio dalyviai patys savo susitarimu gali pakeisti lygia pradine teisine padeti (pvz., skolintojas,
pagal paskolos sutarti perdaves tam tikra pinigu suma skolininkui, turi tik teise tos sumos reikalauti, o
skolininkas – tik pareiga skola grazinti), ir vel ja atstatyti (skola grazinama), t.y. pavaldus vienas
kitam netampa.

CT santykiu dalyviu iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai, noredami igyti civilines
teises ar susikurti civilines pareigas, turi isreiksti savo valia: sudarydami ivairius sandorius (pirkimo
– pardavimo, mainu, dovanojimo, paskolos ir t.t.); sukurdami mokslo, meno, literaturos kurinius;
priimdami ar atsisakydami priimti palikima (fiziniai asmenys) ir pan. CT yra vienintele teises saka,
kurios normos civilines teises subjektams suteikia tokia placia valios ir veiksmu laisve atsirasti,
pasikeisti bei pasibaigti ivairiems teisiniams santykiams, taip pat isigyti subjektines teises bei
disponuoti jomis.

Dispozityviskumas CT santykiuose, – tai CT normomis pagrista civiliniu teisiniu santykiu
subjektu galimybe savo nuoziura igyvendinti savo civilini teisini subjektiskuma – pasirinkti atitinkama
savo elgesio varianta: igyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar ju neigyti, pasirinkti konkretu
ju igijimo buda, savo nuoziura istatymo nustatytuose remuose reguliuoti teisiniu santykiu turini,
disponuoti subjektinemis teisemis.

Turtine subjektiniu civiliniu teisiu pazeidejo atsakomybe. Pagrindinis CT reguliavimo
dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi turtiniu santykiu objektas – turtas – CT pazeidimo
atveju sunaikinamas, kitokiu budu padaromi nuostoliai ar neivykdoma pareiga, tai neteisetais veiksmais
yra pazeidziama ir CT santykiu dalyviu turtine lygybe, kuria butina atstatyti. Todel turtiniu teisiu
pazeidejas yra ipareigojamas atstatyti buvusia iki teises pazeidimo padeti: atlyginti zala natura arba
pinigais (nuostolius), o istatymo nustatytais atvejais sumoketi netesybas (bauda, delspinigius) ir kt.

Neturtiniu, susijusiu su turtinemis, teisiu pazeidejas istatymu numatytais atvejais taip
pat ipareigojamas atlyginti zala. Ji atlyginama, pvz., uz autorystes teises pazeidimus, del kuriu
atsirado turtiniu nuostoliu, uz juridiniu asmenu neturtiniu teisiu pazeidimus, jeigu jie padare zala.

LR CK numato tik vieninteli neturtiniu, nesusijusiu su turtinemis, teisiu pazeidimo atveji,
kai zala atlyginama. Tai vadinamasis moralines zalos atlyginimas uz garbes ir orumo pazeidima, paskelbus
tikroves neatitinkancias zinias, taip pat paskleidus informacija apie fizinio asmens asmenini gyvenima.
Zalos atlyginimo dydi – nuo 500 iki 10.000 Lt – nustato teismas. Siuo atveju zala padaroma asmeninems
neturtinems vertybems ir nera susijusi su turtiniais praradimais, o pasireiskia dvasinio pobudzio
praradimais, kuriuos bent is dalies gali kompensuoti pinigines sumos. Reiketu atsizvelgti i uzsienio
valstybiu patirti ir nustatyti daugiau neturtines zalos atlyginimo atveju.

CT normose numatyti ir tokie atvejai, kai uz padaryta zala atsako ne patys pazeidejai, o
kiti asmenys: pvz., uz nepilnameciu iki 15 metu padaryta zala atsako tevai, iteviai, globejai arba
mokymo, auklejimo ar gydymo istaiga (CK 498 str.).

Turtines atsakomybes tikslas – pasalinti civiliniu teisiniu subjektiniu teisiu pazeidimo
pasekmes ir garantuoti siu teisiu igyvendinima.

Ieskinine pazeistu ar gincijamu teisiu gynimo tvarka. CT santykiu dalyviai turi lygias
teises, yra nepavaldus vieni kitiems. Todel tarp ju kilusi ginca turi spresti nesuinteresuotas organas,
su kuriuo pavaldumo rysiais nera susijusi ne viena is ginco saliu. Tokie specialus jurisdikciniai organai
yra teismas bei arbitrazas, kurie paprastai ir sprendzia civilinius gincus.

Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teises subjektu juridine lygybe pagrista
teisinio poveikio budu ir priemoniu visuomeniniams santykiams sistema, leidzianti pasireiksti tu santykiu
dalyviu iniciatyvai ir dispozityviskumui, igyjant bei igyvendinant civilines subjektines teises, o jas
pazeidus, numatanti turtines atsakomybes priemones ir teise turinciam asmeniui garantuojanti gynybos
priemones, kad pazeistosios teises bus atstatytos.

T1.4. Civilines teises funkcijos ir uzdaviniai.

Teises funkcija – tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, itvirtinant, organizuojant bei
vystant visuomeninius santykius. Teise kaip visuomeniniu santykiu itvirtinimo, organizavimo bei vystymo
veiksnys atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos. Atskirose teises sakose jos
pasireiskia nevienodai. Baudziamoji, baudziamojo ir civilinio proceso teise daugiausiai atlieka apsaugos
funkcijas. Civilineje teiseje pagrindine vieta skiriama pozityviam visuomeniniu santykiu reguliavimui,
t.y. reguliavimo funkcijai. CT paskirtis – teisiskai veikti susiklosciusius turtinius, taip pat
asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldziu subjektu, organizuoti tuos santykius taip,
kad jie funkcionuotu remiantis visuomenes vystymosi desningumais, pagal visuomenes poreikius, kad butu
uzkertamas kelias atsirasti ir plestis visuomenei zalingiems santykiams.

Pagal CT normu poveikio visuomeniniams santykiams pobudi tikslinga skirti dvi reguliavimo
funkcijos rusis: statiska ir dinamiska. Statiskos reguliavimo funkcijos poveikis reiskiasi tuo, kad
atitinkami CT institutai itvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus visuomeninius santykius
(nuosavybes teises institutas – nustato nuosavybes teises subjektus, turini, objektus ir t.t., autorines
teises institutas, isradimu teises institutas ir kt.). Dinamiska reguliavimo funkcija pasireiskia tuo,
kad civilines teises normu poveikis nukreipiamas i visuomeniniu santykiu dinamikos iforminima, tu
santykiu keitima, tobulinima, skatinima atsirasti naujiems visuomeniniams santykiams, atitinkantiems
zmogaus ir visuomenes poreikius.

Nors civiline teise is esmes yra reguliacinio pobudzio, taciau ji vykdo ir apsaugos funkcija.
Pazeidus CT normas bei kitu asmenu subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kuriu tikslas –
atstatyti padeti, buvusia iki teises pazeidimo: pvz., savininkas ar teisetas valdytojas gali isreikalauti
daikta is svetimo, jei jis neteisetai ji valdo, reikalauti atlyginti zala ar nuostolius, reikalauti per
teisma paneigti garbe bei oruma zeminancia informacija, jei ji neatitinka tikroves, ir pan.

Visuomeniniu santykiu teisinio itvirtinimo faktas, numatytos sankcijos, kurios gali buti
taikomos pazeidus civilines teises normas, be abejo, vaidina ir tam tikra auklejamaji bei ispejamaji
vaidmeni. Todel manoma, kad CT atlieka ir auklejimo funkcija.

Pagrindinis CT uzdavinys – nukreipti zmoniu, ivairiu organizaciju, taip pat valstybes
instituciju veikla ta linkme, kad butu sparciau vystoma privatine nuosavybe pagrista visuomenes ekonomine
baze ir sudarytos salygos vis geriau patenkinti fiziniu bei juridiniu asmenu materialinius ir dvasinius
poreikius.

Remdamiesi isdestytu, galime suformuluoti CT sampratos apibrezima:

Civiline teise – tai teises normu sistema, skirta teisiskai reguliuoti vienas kitam
nepavaldziu subjektu turtinius santykius, kuriu objektas turi tiesiogiai isreiksta ar numatoma verte,
taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius
santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrista visuomenes ekonomine baze, kuri sudarytu salygas
vis geriau patenkinti fiziniu bei juridiniu asmenu materialinius bei dvasinius poreikius.

T1.5. Civilines teises atribojimas nuo kitu teises saku.

Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas – pagalbinis kriterijus,
kuriais remiantis viena teises saka yra atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybines ar BT nesunku,
nes ju reguliuojami santykiai kokybiskai skirtingi. Daug sunkiau CT atriboti nuo Administracines, Darbo
ir Seimos teises, nes jos turi daug bendro su CT.

Civilines teises atribojimas nuo administracines. Administracine teise reguliuoja santykius,
atsirandancius valstybes institucijoms igyvendinant vykdomaja bei tvarkomaja veikla (valstybiniu imoniu,
akciniu bendroviu steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarka, valstybinems imonems – valstybinio
kapitalo lesu ir kt.). Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja administracine teise , budinga tai, kad
viena is siu santykiu saliu yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti kaip jai pavestu
vykdomuju – tvarkomuju funkciju vykdytoja, o kita salis – jai pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai
santykiai yra valdzios ir pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz., savivaldybes
miesto valdyba) lygybes pagrindu sudarytu rangos sutarti del savo patalpu remonto, siuos sutartinius
santykius reguliuotu jau ne administracines , bet CT normos. Administraciniam teisiniam reguliavimui
budingi teisinio isakymo (liepimo) ir pavaldumo elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui – leidimo,
koordinavimo elementai ir teisine lygybe.

Finansu teise nuo civilines teises skiriasi tuo, kad jos reguliavimo dalykas – santykiai,
atsirandantys valstybei igyvendinant finansine veikla (biudzeto, emisijos ir kt.). Siems santykiams, kaip
ir administraciniams teisiniams, budingas ju subjektu pavaldumas, o ne ju teisine lygybe.

Darbo teises reguliavimo dalykas – visuomeniniai santykiai, susidarantys darbo proceso metu.
Darbo teisiniu santykiu subjektai teisiskai yra lygus ir kartu pavaldus imoneje, organizacijoje
nustatytai vidaus tvarkai. Tuo is esmes darbo teise ir skiriasi nuo civilines (pvz., CT normomis
reguliuojami rangos santykiai – rangovas nepriklauso uzsakovo darbuotoju kolektyvui, pats organizuoja
savo darba, nustato veiklos tvarka).

Seimos teises reguliavimo dalykas – asmeniniai ir turtiniai santykiai, atsirandantys tarp
sutuoktiniu, tevu ir vaiku, kitu seimos nariu, taip pat tarp globeju ir globotiniu, rupintoju bei
rupintiniu. Seimos teiseje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp grieztai apibreztu
subjektu, o turtiniai santykiai priklauso nuo asmeniniu, yra neatlygintini bei pasizymi kitais ypatumais,
kuriuos lemia asmeniniai santykiai.

Atriboti CT nuo prekybos teises is esmes neimanoma.Todel kai kurie autoriai kelia klausima:
ar civiline ir prekybos teise yra dvi savarankiskos teises sakos, ar tai viena saka. Daugelis autoriu CT
laiko bendraja privatine teise, o prekybine – specialiaja privatine teise. Taigi CT reguliuoja daugiau
bendrus privacius santykius, kitos privacios teises sakos, tame tarpe ir prekybos teise, – siaurus,
specifinius privacios teises santykius. Lietuvos Respublikoje rengiami du atskiri Civilines ir Prekybos
teises kodeksu projektai.

T1.6. Civilines teises sistema.

Sistema – tai sandara, junginys, skirtingu reiskiniu sasaja, isskirianti juos is aplinkos
kaip vientisa santykinai savarankiska darini. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir
tu komponentu tarpusavio rysius bei santykius. T.y. sistema tai ne tik tam tikru reiskiniu pasidalijimas
i atskiras dalis – elementus, bet ir tu elementu tarpusavio rysiai, vienijantys juos i darnia visuma.

Sistema sudaro ne vien teise apskritai. Atskiros teises sakos, posakiai, net atskiros teises
normos, budamos didesnes sistemos elementai, pacios sudaro santykinai savarankiskas sistemas.

CT, kaip teises sistema, yra visuma CT normu tam tikra tvarka suburtu i atskirus, nuosekliai
isdestytus institutus, posakius, kurie saveikaudami sudaro vieninga civilines teises sistema.

Pirminis (bazinis) CT sistemos elementas yra CT norma. Atskira sios sakos norma dazniausiai
taip pat sudaro sistema, susidedancia is susijusiu elementu: hipotezes, dispozicijos ir sankcijos.

CT institutas – tai tam tikra CT normu grupe, reguliuojanti santykinai savarankiska
visuomeniniu santykiu sistema, – dali CT reguliuojamu santykiu (CT subjektu, sandoriu, ieskinines
senaties ir kt. institutai).

CT posakis – tai keli pagal reguliavimo dalyka vienarusiai tarpusavyje susije CT institutai,
sudarantys santykinai savarankiska CT sistemos dali. Tai nuosavybes, prievoline, butu teise, autorine ir
isradybos teise (pvz., prievolines teises posakis susideda is pirkimo – pardavimo, dovanojimo, paskolos,
pavedimo, turto nuomos, komiso, rangos ir kt. institutu).

Be minetu CT sistemos elementu, si sistema dar yra skirstoma i: bendraja ir ypatingaja CT
sistemos dalis.

Bendrosios CT dalies normos ir institutai nustato bendras taisykles, kurios paprastai
taikomos visiems CT normu reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Pagal savo struktura bendroji dalis
skirstoma i tarpusavyje susijusi teises institutu kompleksa. Siems svarbiausiems institutams priklauso
pagrindiniai nuostatai, nurodantys civiliniu istatymu uzdavinius, civilines teises normomis reguliuojamus
santykius, nustatantys civiliniu teisiu ir pareigu atsiradimo pagrindus, civiliniu teisiu igyvendinimo
salygas, civiliniu teisiu gynimo budus, teisine civilines teises subjektu padeti, teises normas apie
sandorius, atstovavima, terminus ir ieskinine senati.

Ypatingosios CT dalies normos, institutai ir posakiai reguliuoja tik tam tikras, atskiras
visuomeniniu santykiu grupes. Ypatingosios dalies normos skirstomos i siuos posakius ir institutus:
1) nuosavybes teises posakis, kurio normos (tame tarpe ir bendros) reguliuoja privatines, kooperatyvu,
visuomeniniu organizaciju, valstybes, savivaldybiu nuosavybes santykius.
2) Prievolines teises posakis. Jis susideda is bendru normu ir institutu, kurie taikomi visu rusiu
prievoliniams santykiams, ir specialiu normu bei institutu, skirtu atskiriems prievoliniams santykiams
reguliuoti.
3) CT posakis, reguliuojantis santykius, atsirandancius del dvasines kurybos rezultatu sukurimo ir
panaudojimo, susideda is autorines teises, teises i atradima, isradimu teises, teises i pramonini pavyzdi
institutu. Sio posakio normos reguliuoja santykius, atsirandancius del literaturos, mokslo, meno kuriniu
sukurimo, atradimu, isradimu padarymo ir t.t.

T1.7. Privatine ir civiline teise.

Jau senoves Romos teisininkai visas pozityviosios teises normas skirste i dvi dideles
grupes: i viesaja teise ir privatine teise.

Viesoji teise: – nustato viesosios valdzios organizacija ir reguliuoja atskiru asmenu
santykius su valstybes organais, susivienijimais, bendruomenemis bei kt. viesaisiais junginiais;
– gina valstybes interesus;
– jos reguliuojamiems santykiams budinga valdzia ir pavaldumas.

Paprastai viesajai teisei priskiriamos konstitucines, administracines, finansines,
baudziamosios teises sakos, taip pat viesoji tarptautine teise.

Privatine teise: – reglamentuoja privaciu asmenu santykius;
– jos reguliuojami santykiai grindziami privacios autonomijos, lygiateisiskumo, nepavaldumo principais.

Paprastai privatinei teisei priskiriamos civiline (iskaitant ir seimos teise), prekybine,
darbo, agrarine (ekologine) ir tarptautine teise.

Svarbiausia privatines teises saka – civiline teise.

Civiline teise – tai teises saka, kurios normos reguliuoja lygiu ir vienas kitam
nepavaldziu subjektu visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius,
asmeninius neturtinius santykius.

2. Civiliniai istatymai.

Civilines teises saltiniai.

Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elgesi reguliuoja vieno ar kito valstybinio
norminio akto teises normos. Siuo poziuriu valstybiniai norminiai aktai igyja CT saltinio reiksme.

Pagrindinis CT saltinis – Konstitucija (K). K suprantama kaip istatymu leidimo, tobulinimo
baze, pagrindiniai principai. Bet kokie CT istatymai negali priestarauti K-jai. Pvz., K 23 str.
“Nuosavybe nelieciama. Nuosavybe gali buti paimama tik istatymo nustatyta tvarka visuomenes poreikiams ir
teisingai atlyginama.” Joks CT istatymas negali pazeisti sio principo.

LR CK – pagrindinis kodifikuotas CT saltinis. Susideda is 2 daliu: bendroji dalis,
prievoliniai santykiai.

Sekantis saltinis – Civiliniai istatymai.

Visi kiti norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius – poistatyminiai. Juos
leidzia institucijos, kurios neturi istatymo leidybos teises. Dazniausiai tai valstybes valdymo organu
isleisti aktai. Jie negali priestarauti istatymams, yra mazesnes teisines galios. Poistatyminiu aktu
paskirtis – konkretizuoti istatymus, juose itvirtintas normas. Tai Vyriausybes nutarimai, potvarkiai,
Ministeriju, departamentu, kt. valdymo organu teises aktai, ivairiu organizaciju nuostatai, istatai
(daznai reguliuoja organizacijos nariu turtines teises). Savivaldybiu Tarybu priimami sprendimai, jei jie
turi CT pobudzio normu.

Paprociai gali buti CT saltiniai, jei jie yra istatymu numatytais atvejais visuotinai
pripazinti (sankcionuoti valstybes).

Konstitucinio teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka ar ne Konstitucijai – taip
pat CT saltiniai (daznai paaiskinama, kaip gincijama norma naudoti).

Teismu praktikos reiksme taikant ir tobulinant CT istatymus.

Svarbiausi – AT sprendimai. AT teiseju senatas nagrineja istatymu taikymo apibendrinimo
rezultatus, aprobuoja teismu sprendimus. Tiek aprobuojant, tiek nagrinejant istatymu taikymo
apibendrinimo rezultatus, pasiekiama vieninga istatymu taikymo praktika.

Civiliniu istatymu galiojimas laiko, erdves, asmenu atzvilgiu.

1993.04.06. isleistas istatymas “Del LR istatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir
isigaliojimo tvarkos” nurodo nuo kada TA laikomi galiojanciais.

Lietuvos Respublikos istatymai isigalioja po to, kai juos pasiraso ir “Valstybes
ziniose” oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas , jeigu paciuose istatymuose nenustatoma
velesne isigaliojimo diena.

Kiti Seimo priimti teises aktai isigalioja kita diena po ju paskelbimo “Valstybes
ziniose”, jeigu paciuose aktuose nenustatoma kita isigaliojimo tvarka.

Respublikos Prezidento dekretai taip pat isigalioja kita diena po ju paskelbimo
“Valstybes ziniose”, jeigu paciuose dekretuose nenustatoma kita ju isigaliojimo diena.

Esant neatideliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos istatymai, kiti Seimo priimti
teises aktai, taip pat Respublikos Prezidento dekretai oficialiai gali buti paskelbti specialiame
Seimo leidinyje arba respublikiniuose laikrasciuose per Lietuvos telegramu agentura (ELTA). Tokiu
atveju istatymai ir kiti Seimo priimti aktai isigalioja po to arba kita diena po ju
paskelbimo, taciau artimiausiu metu sie teises aktai skelbiami ir “Valstybes ziniose”.

Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimai, kuriuose nustatomos, keiciamos ar
pripazistamos netekusiomis galios teises normos, isigalioja kita diena po to, kai jie pasirasyti
Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro paskelbiami “Valstybes ziniose”.

Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas isigalioja ta diena, kuria jis pirmiausiai
buvo paskelbtas “Valstybes ziniose” arba specialiame Seimo leidinyje, arba respublikiniuose
laikrasciuose per Lietuvos telegramu agentura (ELTA).

Nustoja galios: 1) jei tas istatymas ar kt. norminis aktas buvo isleistas apibreztam
terminui, – pasibaigus jo galiojimo laikui:

2) pripazinus netekusiu galios (priemus nauja normini
akta nurodoma nuo kada ir kokie norminiai aktai netenka galios, nors daznai valstybinio valdymo organai
(VVO) isleidzia normini akta, nenurodydami, kad tokiu paciu pavadinimu anksciau isleistas norminis aktas
nustojo galios).

Bendra taisykle – teises norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA taikomi tik tiems
santykiams, kurie atsirado jau isigaliojus TNA-ui. Bet paciame TNA-e gali buti nurodyta, kad sis aktas
reguliuoja ir santykius buvusius iki TNA-o isigaliojimo.

Galiojimas erdveje. Visi LR istatymai ar kt. TNA-ai galioja visoje salies teritorijoje. Tam
tikrais atvejais Vyriausybes nutarimai, ministeriju, departamentu ar kt. VVO teises aktai gali buti
apibrezto teritorinio galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje. Tai turi buti numatyta
paciame teises akte. Administracinio vieneto TNA galioja toje teritorijoje.

Galiojimas visuomeniniu santykiu subjektams (galiojimas asmenims). Bendra nuostata –
istatymai, kiti TNA-ai galiojantys t.t. teritorijoje, taikomi visiems, toje teritorijoje esantiems
asmenims. Toks aktu galiojimas vadinamas bendruoju.

Galimas ir specialusis CTNA galiojimas asmenims. Tai tokie atvejai, kai CTNA taikomas ne
visiems CT santykiu subjektams t.t. teritorijoje. Tokiu atveju subjektu, kuriems taikomas CTNA ratas turi
buti nurodomas paciame CTNA-e. Jei kyla neaiskumu, turi buti vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja
visiems asmenims.

5, Uzsienio valstybiu civilines ir prekybines teises bendra charakteristika.

Monistine ir dualistine civilines teises sistemos. Raidos tendencijos.

Dualistine CT teises sistema – civiline ir prekybos teises laikomos savarankiskomis
privatines teises sakomis. Valstybes, turincios dualistine privatines teises sistema: Vokietija,
Prancuzija, Ispanija ir kt. Prekybos teise is pradziu susikloste kaip pirkliu luomo teise. Pirkliams
nebuvo naudinga laikytis visu civilines teises normu, kai kurios ju varze prekyba. Palaipsniui formavosi
prekybos paprociai, savitos prekybos sandoriu sudarymo taisykles, kurios veliau buvo itvirtintos teises
normomis, o pastarosios savo ruoztu buvo kodifikuotos atskiruose Prekybos kodeksuose.

Monistine CT sistema. Prekybos teise nera savarankiska teises saka, nes vadinamoji prekybos
teise yra ne kas kita, kaip specialios civilines teises normos, taikomos komersantu (verslininku)
tarpusavio santykiams.

Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko provincija, kuriose egzistavo
dualistine privatines teises sistema, ilgainiui jos atsisake. Vieningu (unitariniu) civiliniu kodeksu
egzistavimas ir skirtumu tarp civilines bei prekybos teises isnykimas buvo pavadintas civilines teises
“komercializacija”. Civilines ir prekybos teises santykio problema tebera aktuali Lietuvoje).
Pastaraisiais desimtmeciais salia savoku civiline teise, prekybos teise pradetos vartoti kitos savokos:
biznio, arba verslo, teise, ekonomikos teise, ukine teise ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankiskomis
teises sakomis. Minetos savokos is esmes reiskia ne ka kita, o tam tikra teisine disciplina, kursa, kuri
destant yra analizuojama visa, kas yra susije su verslu (analizuojami ne tik civilines teises institutai
– sutarciu teise, imoniu teise, bet ir darbo teise, kainu ir konkurencijos teisinis reguliavimas,
vartotoju teisiu gynimas, bankininkyste ir kt.).

Pagrindines uzsienio saliu teisines sistemos.

Pasaulyje egzistuoja daugybe nacionaliniu teisiniu sistemu. Panasumai, kuriuos nulemia
istorines, ekonomines, kulturines, politines ar kitokios priezastys, leidzia isskirti kelias giminingas
teises seimas. Literaturoje pateikiamas skirtingas pagrindiniu pasaulio sistemu grupiu skaicius Pvz., R.
David pasaulio teisines sistemas skirsto i romanu – germanu (kontinentine) teises seima, anglu –
amerikieciu (bendraja) teises seima, socialistine teises seima ir teises seimas, grindziamas religijos ar
tradiciju panasumu. Pagrindines yra bendroji ir kontinentine teises seimos.

Valstybese, atstovaujanciose kontinentines teises teisinei sistemai, civiline teise
suprantama kaip vieninga teises saka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius ar
nesusijusius neturtinius santykius.

Bendrosios teises teisines sistemos salyse civilines teises , kaip vieningos teises sakos,
apskritai nera. JAV, Anglijoje ir kt. bendrosios teises teisines sistemos salyse egzistuoja institucine
privatines teises sistema, sudaryta is seimos teises, nuosavybes teises, sutarciu teises, deliktu teises,
imoniu teises, paveldejimo teises, intelektines nuosavybes teises ir kt. teises institutu.

II. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS.
6. Civilinio teisinio santykio savoka ir ypatumai.

T6.1. Civilinio teisinio santykio savoka ir strukturiniai ypatumai.

Noredami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja ivairiuose visuomeniniuose
santykiuose. Jeigu siuos santykius reguliuoja TN os, visuomeniniai santykiai igyja teisine forma ir tampa
teisiniais santykiais, o santykiu subjektai igyja subjektines teises ir teisines pareigas. CT santykiai,
tai CT normomis sureguliuotas faktinis visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines
teises bei pareigas. Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis visuomeniniai santykiai neisnyksta,
faktiniai visuomeniniai santykiai igyja tam tikra teisini apibreztuma. T.y. faktinio visuomeninio
santykio turini sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyviu subjektinemis teisemis ir teisinemis
pareigomis. Taigi, i tuos pacius santykius galime zvelgti dvejopai: kaip i faktinius visuomeninius
santykius ir teisinius santykius.

CT santykis tai CTN-u pagrindu del materialiniu ar nematerialiniu gerybiu atsirandantis
teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisini savarankiskuma bei turtini atskiruma ir dalyvauja tame
santykyje kaip lygiateisiai teisiu ir pareigu subjektai.

CT santykiu ypatumai. Specifinius CT santykiu bruozus, pagal kuriuos CT santykius galima
atriboti nuo kitu teisiniu santykiu nulemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis
teisinis santykis nuo kitu teisiniu santykiu skiriasi savo subjektais, kurie turi organizacini ir turtini
atskiruma, yra teisiskai nepavaldus vieni kitiems.

CT santykio turinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra teisemis ir pareigomis
numatyti civiliniu teisiniu santykiu dalyviu veiksmai.

Civilines subjektines teises savoka. Civiline subjektine teise apibudinama, apibreziama
kaip galimas elgesys skirtas tenkinti savo ar kitu santykio dalyviu interesus.

Civilines subjektines teises turinys -tai civilines teises normomis leidziamas
(nedraudziamas) elgesys, susidedantis is triju rusiu galimybiu:
1) galimybes turinciam teise asmeniui pasirinkti tam tikra elgesio varianta,
2) galimybe reikalauti is kitu asmenu tam tikro aktyvaus elgesio,
3) galimybes imtis priemoniu savo subjektinei teisei apsaugoti ar ginti.

Civiline subjektine pareiga – suprantama kaip privalomo elgesio ribos, kaip privalomas
elgesys, skirtas tenkinti teisiniu santykiu dalyviu interesus.

Civilines subjektines pareigos turinys -tai privalomas elgesys, susidedantis is teisiniu
butinybiu, kurios atitinka teise turincio asmens galimybes:
1) galimybe paciam teise turinciam asmeniui tam tikru budu elgtis atitinka ipareigoto asmens teisine
butinybe netrukdyti jam tai daryti (netrukdyti savininkui turta valdyti, naudotis juo bei disponuoti),
2) galimybe reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio is kito ar kitu asmenu atitinka ipareigoto asmens
teisine butinybe tuos aktyvius veiksmus ivykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo issinuomota
daikta),
3) galimybe imtis priemoniu savo subjektinei teisei apsaugoti bei ginti atitinka ipareigoto asmens
teisine butinybe ne tik kad netrukdyti imtis tokiu priemoniu, bet atitinka jo pareiga padeti atstatyti ta
pazeista ar gincijama subjektine teise.

Jeigu vieno asmens teises negarantuotos kitu asmenu privalomas elgesys, tai bus tik jo
noras. Todel civilinis teisinis santykis ir reiskiasi keliu asmenu galimo bei privalomo elgesio aktais,
kurie numato ju teises ir pareigas.

CT santykiu subjektai. – tai asmenys, tarp kuriu susiklosto arba atsiranda CT santykis.
Teigiama, kad CT santykiai gali atsirasti ir tarp asmens ir daikto (pvz., nuosavybes teisiniai
santykiai). Taciau toks teiginys is esmes neteisingas. CT santykiai gali atsirasti tik tarp asmenu
(subjektu) del to daikto (objekto). CT santykiu subjektu gali buti kiekvienas asmuo, kuris pagal
atitinkamus galiojancius CT NA gali buti tu civiliniu santykiu subjektu. T.y. tas asmuo turi tureti
civilini teisini subjektiskuma. Igyvendindamas si subjektiskuma, siekdamas tenkinti savo poreikius, asmuo
gali igyti ivairias subjektines civilines teises. CT santykiu subjektu gali buti valstybe, savivaldybe,
fizinis ar juridinis asmuo.

Fiziniai asmenys kaip civiliniu santykiu subjektai skirstomi:
1) LR pilieciai,
4) uzsienieciai,
5) apatridai (asmenys be pilietybes).

Uzsienio pilieciai ir apatridai naudojasi Lietuvoje su nezymiais apribojimais naudojasi
tokiomis pat civilinemis teisemis ir pareigomis kaip ir Lietuvos pilieciai.

Juridinis asmuo, kaip CT santykiu subjektas, suprantamas kaip tam tikra organizacija,
turinti savo atskira turta ir galinti savo vardu igyti turtines ir asmenines neturtines teises bei
pareigas, buti ieskovu bei atsakovu teisme arba treciuju teisme (arbitraze).

CT santykiuose istatymu numatytais atvejais dalyvauja valstybe bei savivaldybes.

CT subjektiskumas – tai CTN-omis nustatyta fiziniu, juridiniu, asmenu bei valstybes ar
savivaldybiu galimybe buti civiliniu teisiniu santykiu subjektais.

CT santykiu subjektu teisinis subjektiskumas nera vienodas. Jis priklauso nuo Ctsantykiu
subjektu paskirties, ju poreikiu.

Laikoma, kad fiziniu asmenu TC subjektiskumas yra bendro pobudzio- jie gali tureti ivairias
CT-es ir pareigas, kurios reikalingos zmogui apskritai.

Juridiniai asmenys kuriami tam, kad pasiektu konkretu, specialu tiksla. Todel ju CT
subjektiskumas – specialus.

Tam tikru ypatumu turi ir Valstybes bei Savivaldybiu CT subjektiskumas, nes ju paskirtis
specifine ir skiriasi nuo fiziniu bei juridiniu asmenu subjektiskumo.

Vyrauja nuomone, kad CT subjektiskumas susideda is teisnumo ir veiksnumo.

Teisnumas – tai bendra subjektine teise igyti, tureti konkrecias civiliniais istatymais
numatytas ar jais nedraudziamas teises bei susikurti sau pareigas.

Veiksnumas – bendra subjektine teise savo veiksmais igyti sias civilines teises bei
susikurti pareigas.

Pvz., Konstitucijos 47 str. Yra nuostata, kad “zeme (.) nuosavybes teise gali priklausyti
tik LR pilieciams ir valstybei”. Si K nuostata nurodo kas gali tapti zemes nuosavybes subjektais –
apibreztas LR pilieciu ir valstybes teisnumas. Noredamas tapti konkrecios zemes nuosavybes subjektu,
asmuo turi atlikti (galeti atlikti) aktyvius veiksmus – t.y. turi buti veiksnus.

Teisnumas -tai subjektui suteikta galimybe igyti konkrecias subjektines teises, o ju
realizavimui reikia, kad subjektas butu veiksnus.

CT santykiu rusys.

Dazniausiai CT santykiai klasifikuojami atsizvelgiant i ju objektus:
1) turtiniai CT santykiai – atsirandantys tarp subjektu del turto,
2) neturtiniai CT santykiai – atsirandantys del zmogaus kurybos rezultatu ar asmeniniu neturtiniu
gerybiu, neatskiriamu nuo asmens

Pagal savo turini CT santykiai skirstomi:
1) absoliutiniai CT santykiai- kuriuose gali dalyvauti kiekvienas asmuo,
2) santykiniai – kuriuose gali dalyvauti tik tam tikras asmenu ratas.

Turtiniai CT santykiai skirstomi i:
1) nuosavybes CT santykius – tai tokie CT sureguliuoti turtiniai santykiai, kur teise turintis asmuo,
nuosavybes teises subjektas, turi teise turta valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys
turi pareiga netrukdyti jam igyvendinti sias teises.
2) prievolinius CT santykius – tai CT normomis sureguliuoti turtiniai santykiai, kuriu vienas subjektas
– kreditorius, turi teise reikalauti is kito subjekto – skolininko, kad sis perduotu jam turta, atliktu
darbus, teiktu paslaugas, sumoketu pinigus arba susilaikytu nuo kokiu nors veiksmu, o skolininkas privalo
ivykdyti savo pareiga.

Nuosavybes teisiniai santykiai skirstomi i:
1) privacios nuosavybes teisinius santykius (subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys),
2) viesosios nuosavybes teisinius santykius ( subjektai – valstybe ar savivaldybes).

Neturtiniai CT santykiai yra triju rusiu:
1) asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys del neturtiniu gerybiu, kurios neatskiriamos nuo
zmogaus ar zmoniu kolektyvo (neturtiniai santykiai nesusije su turtiniais), – tai santykiai del garbes,
orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan.), siu santykiu objektai negali buti perleidziami kitiems
asmenims,
2) neturtiniai santykiai, atsirandantys del intelektualines veiklos produktu (neturtiniai santykiai
susije su turtiniais), – atsiranda del mokslo, meno, literaturos kuriniu, isradimu ir pramoniniu
pavyzdziu sukurimo bei panaudojimo, intelektualines veiklos objekta, neturtines bei turtines teises,
isskyrus autorine teise, autoriai gali perleisti kitiems asmenims,
3) organizaciniai teisiniai santykiai, jie susije tiek su turtiniais, tiek su neturtiniais santykiais ir
padeda tiems santykiams atsirasti, formuotis ar juos igyvendinti, – tai santykiai, atsirandantys sudarant
pervezimo ir kitas panasias ukines sutartis, atstovavimo santykiai ir kt.

T6.10. Civiliniu teisiniu santykiu atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

CT santykiui atsirasti reikalingas teisinis – faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu faktu

Juridinis faktas (JF) – tai toks realios tikroves reiskinys, su kuriuo CT normos sieja
CT-io santykio atsiradima, pasikeitima ar pasibaigima.

JF budingi pozymiai:
1) tai tam tikros realios tikroves reiskinys,
2) tai toks reiskinys, kuri numato CT normos,
3) tai turi buti toks reiskinys, su kuriuo CT normos sieja tam tikrus teisinius padarinius (pasekmes).

JF sukelia pasekmes:
1) CT santykiu atsiradima,
2) CT sant. Pasikeitima,
3) CT sant. Pasibaigima.

Pagal jas JF klasifikuojami i:
1) teise sukuriancius,
2) teise pakeiciancius,
3) teise panaikinancius.

JF pagal savo turini skirstomi:
1) veiksmus, t.y. faktus priklausancius nuo zmogaus valios,
2) ivykius, t.y. faktus nepriklausancius nuo zmogaus valios.

Nors CT nevartojama savoka “veika”, bet CT istatymais numatytais atvejais kaip veiksmas
gali buti suprantamas ir neveikimas (pvz., prievoles nevykdymas, skolos negrazinimas, uztraukia
skolininkui atsakomybe).

Veiksmai gali buti teiseti (nepriestarauja CT normu reikalavimams) arba neteiseti
(neatitinka, priestarauja konkrecioms teises normoms).

Pagal tiksla teiseti veiksmai skirstomi i teisinius aktus ir poelgius.

Teisiniai aktai – tokie teiseti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba
panaikinti CT santykius.

Poelgiai – tokie CT subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai nesiekia sukurti sau
subjektiniu teisiu ar igyti teisiniu pareigu, bet del tokiu veiksmu atsiranda teisines pasekmes, nes tai
numato C istatymai.

Teisiniai aktai savo ruoztu skirstomi i administracinius aktus ir sandorius.

Administraciniai aktai – tai valstybinio valdymo organu, visuomeniniu valdymo organu aktai,
turintys CT reiksme.

Sandoriai – asmenu veiksmai, specialiai skirti sukurti tam tikriems teisiniams padariniams.
Labiausiai paplite sandoriai – CT sutartys.

Teisiniai ivykiai skirstomi i:
1) absoliucius – atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo zmogaus valios (naturali zmogaus mirtis,
sutartyse – nenugalima jega ir t.t.).
2) santykinius – atsiradimas susijes su zmogaus valios isreiskimu, bet toliau vystosi nepriklausomai nuo
zmogaus valios, kartais tolesnis vystymasis gali buti net priesingas zmogaus valiai (trobesiu padegimas,
vaiko gimimas irt.t.)

Viskas, kas auksciau isdestyta, pavaizduota piesinyje:

III SKYRIUS. DAIKTINĖ TEISĖ
17 tema
DAIKTINĖS TEISĖS SĄVOKA

17.1 .Daiktinės teisės sąvoka.
LR konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves,atsirado galimybė,o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą,plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai.

Daiktinė teisė – tai absoliutinė teisė į daiktą, pasireiškianti asmens galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių (pagal naują kodeksą).

Pačiu bendriausiu požiūriu daiktinę teisę galima apibūdinti kaip absoliučią asmens teisę į daiktą.

Daiktinė teisė gali pasireikšti labai įvairiai priklausomai nuo to, kokia tai daiktinė teisė. Jei tai nuosavybės teisė, tai bus į nuosavybės teise priklausantį daiktą, jei patikėjimo – tai į patikėjimo teise priklausantį daiktą.
17.2. Daiktinės teisės rūšys.
Kai kurios daiktinės teisės buvo žinomos ir tarpukario Lietuvoje.Dabar galiojančiuose įstatymuose pagrindinės daiktinės teisės jau įtvirtintos.Galima išskirti keturias + keturias naujas (pagal naują CV kodekso projektą) daiktinės teisės rūšis:
– – nuosavybės teisė –tai teisė savo nuožiūra,bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių interesų,valdyti,naudoti daiktą ir juo disponuoti.
– – turto patikėjimo teisė – tai valstybės ar savivaldybės įmonės įstaigos,organizacijos teisė savo įstatų (nuostatų),taip pat tam tikros rūšies valstybės ar savivaldybių įmonių,įstaigų,organizacijų veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis,nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų,valdyti,naudoti atitinkamai valstybės ar savivaldybės jai perduotą daiktą,juo disponuoti.
Pagal nauja kodeksą – turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta apimtimi, tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei ja disponuoti.
ipoteka (pagal LR ipotekos įstatymą) – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą apsaugantis turto įkeitimas, kai įkeisto turto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Jei suėjus nustatytam terminui skola ipotekos kreditoriui negrąžinama, jis turi teisę reikalauti, kad įkeistas turtas būtų parduotas iš varžytynių ir iš gautų pinigų atlyginta jam priklausanti suma. Susitarimas dėl įkeisto turto perleidimo ipotekos kreditoriaus nuosavybėn negalioja.

Pagal CK projektą

Ipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis registruotino daikto įkeitimas, kai įkeistasis daiktas neperduodamas kreditoriui.
– – servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamą daiktą,pasireiškianti teisės naudotis tuo svetimu daiktu(tarnaujančiuoju daiktu) suteikimu arba to daikto savininko,valdytojo teisių juo naudotis apribojimu,siekiant užtikrinti daikto,dėl kurio nustatomas servitutas,tinkamą naudojimą.
– – įkeitimas – prievolės užtikrinimo būdas, kai įkeistu turtu teisė naudotis paliekama įkeisto turto savininkui, taip pat jam lieka teisė naudotis to daikto vaisiais ir pajamomis.
Pagal naują LR civilinio kodekso projektą numatyta Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti dar keletą daiktinių teisių:
– – uzufrukto teisę – tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta uzufruktoriaus teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas.Daiktą naudojant gaunami vaisiai ,produkcija ir pajamos priklauso uzufruktoriui ,jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
– – valdymo teisė – daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti daiktą kaip savą.
– – superficijaus teisė – tai teisė naudotis kitam asmeniui priklausančia žeme statinių ar daugiamečių sodinių ant jos įsigijimui bei valdymui nuosavybės teise ar žemės gelmių naudojimui.
– – Emphyteusio teisė – tai teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų darbų, kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamojo daikto vertę.
17.3. Daiktinės teisės objektas.
Daiktai yra labiausiai paplitęs civilinės teisės objektas,kadangi dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda būtent dėl daiktų.Daiktinės teisės objektas taip pat yra daiktai.

Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.

Teisiniu požiūriu daiktais nebuvo laikomi materialaus pasaulio dalykai,egzistavę gamtoje,bet,esant nepakankamam mokslo ir technikos lygiui,negalėję būti panaudoti žmogaus poreikiams tenkinti.

Daiktu laikomas toks pasisavintas iš gamtos dalykas, kurį tikrai galima įrodyti pasisavinus, taip pat būtų galima tam tikrais būdais apginti nuosavybės teisę į tą dalyką. (Pvz. Oro stulpas virš t. t. teritorijos negali būti nuosavybės objektu, nes šios nuosavybės teisės negalima įgyvendinti, pažeisti, ginti).

Daikto sąvokos papildymas – daiktas turi tenkinti žmonių materialinius, dvasinius ir ekonominius poreikius – šiuo metu neturi prasmės, nes daugėja daiktų, kurie tikrai netenkina žmonių poreikių, bet teisiniu požiūriu tie daiktai bus daiktinės teisės objektais, nes dėl jų iškyla teisiniai santykiai (pvz. Neperdirbamos liekanos).

Kadangi daiktai turi skirtingas fizines ir kitas savybes ,įvairi jų paskirtis ir ekonominė reikšmė.Reguliuojant daiktinius teisinius santykius,nevienodiems daiktams nustatomas ir skirtingas teisinis režimas.Tuo tikslu pagal įvairius kriterijus daiktai klasifikuojami į rūšis:
(toliau viskas pagal naują CK projektą)

Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai:
Nekilnojamieji daiktai (bet ne turtas):
– nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojamieji pagal prigimtį bei pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
– – nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir esminiai nesumažinus jų vertės.
Kilnojamieji daiktai:
– kilnojamieji daiktai – daiktai, kuriuos iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jų paskirties ir esminiai nesumažinus jų vertės, jei įstatymas nenumato ko kita.
– kilnojamasis daiktas, inkorporuotas į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualumą, yra nekilnojamojo daikto dalis.
– kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, o taip pat inkorporuotas į jį, bet nepraradęs savo individualumo, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Macro ir micro daiktai (pagal prancūzų civilinę teisę) :

Macro – tai tie daiktai, kurie pas mus yra kilnojami pagal prigimtį, bet nekilnojami pagal savo teisinį statusą.

Micro – super smulkūs daiktai (mikrobai ir t. t. ), kaip žaliava gali būti panaudota, bet turėti t.t. neigiamų pasekmių, todėl būtinas teisinis reguliavimas ir tų santykių, kurie susiklosto naudojant tuos micro daiktus.
Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai

– pakeičiamaisiais daiktais laikomi rūšiniais požymiais apibrėžti ir neindividualizuoti daiktai.
– nepakeičiamaisiais daiktais laikomi individualiais požymiais apibrėžti daiktai.

Individualiais požymiais apibrėžtais laikomi tie daiktai, kurie vienu ar kitu būdu atskiriami nuo kitų vienarūšių daiktų.

Rūšiniais požymiais apibrėžtais laikomi daiktai, kurie turi bendrus visai tai daiktų rūšiai požymius.

Pakeičiamiesiems daiktams būdinga tai, kad jie apibūdinami rūšiniais kokiai tai rūšiai ypatingais požymiais, bet viens nuo kito jie pagal jokius požymius neatskiriami. Atskiras atvejis, kai rūšiniais požymiais apibrėžtas daiktas individualizuojamas. Individualizavimas – kai rūšinis daiktas iš esmės pakeičiamas. Tai yra jam suteikiama tam tikra savybė, pagal kurią jį bus galima išskirti iš kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų. Individualiais požymiais apibrėžtiems daiktams būdinga tai, kad jie tik pagal jiem būdingus požymius skiriasi nuo kitų tos rūšies daiktų.
Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai.

Skirstomi priklausomai nuo to, kiek tas daiktas pasikeičia jį pavartojus.
– suvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, panaudojus juos pagal paskirtį, iš karto sunaikinami, prarandami arba iš esmės pasikeičia.
– nesuvartojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie, naudojant juos pagal paskirtį, ilgą laiką iš esmės nepakeičia savo vertės ir paskirties.
Dalieji ir nedalieji daiktai

– daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fiziškai padalijus, nepasikeičia jų tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas.
– nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kuriuos fiziškai padalijus, pasikeičia jų tikslinė paskirtis ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai.

Dalieji pagal prigimtį daiktai šalių susitarimu gali būti laikomi nedaliaisiais daiktais.

CK 187 str. 2 d. – kai prievolės objektas nedalus – skolininkai laikomi solidariais skolininkais, o kreditoriai – solidariais kreditoriais.
Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai.

Neišimtus iš apyvartos daiktus įgyti ar parduoti gali bet kuris santykių subjektas, taip pat jie gali būti bent kurių daiktinių teisių santykių objektu.
– kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje.
– išimti iš apyvartos yra tik išimtinėje valstybės nuosavybėje esantys daiktai.
– ribotai esantys apyvartoje yra tam tikras savybes turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama dėl tiems daiktams būdingų savybių. Apyvarta ribojama visuomenės saugumo, sveikatos apsaugos ar kitais tikslais. Tokių daiktų apyvartos ribojimas išreiškiamas tam tikrų taisyklių buvimu, reikalavimu turėti leidimą ir t. t.
Namų apyvokos daiktai
– namų apyvokos daiktais laikomi visi namų ūkyje naudojami kilnojamieji daiktai, baldai ir dekoracijos, išskyrus knygų rinkinius (bibliotekas), meno kūrinių kolekcijas, o taip pat mokslinės ar istorinės reikšmės daiktus.
Pagal vadovėlį yra išskirta dar viena daiktų grupė – įprastinę vertę,išskirtinę vertę,asmeniniams tikslais pagrįstą vertę turintys daiktai .

Pagal vertę daiktus būtų tikslinga skirstyti į įprastinę vertę turinčius daiktus,išskirtinę vertę turinčius daiktus ir į asmeniniais tikslais pagrįstą vertę turinčius daiktus.

Daiktai, kurių vertė priklauso nuo to, kas sukūrė, kas naudoja tą daiktą, bei to naudojimo rezultatas taip pat vadinami įprastinę vertę turintys daiktai (pvz. Televizorius, kėdė ir t. t.). Įprastinę vertę turinčių daiktų vertė priklauso nuo naudos, kurią galima gauti iš daikto. Teisine prasme – daikto vertė priklauso nuo to, kokias teises ir pareigas jis gali suteikti jį naudojančiam asmeniui.
Yra daiktų, kuriuos panaudoti gali tik specialių žinių turintys asmenys. Tokie daiktai vadinami ypatingą vertę turinčiais daiktais. Tokio daikto vertė priklausys nuo to, kokią naudą gaus pats asmuo, kuris juo naudojasi, tai yra priklauso nuo to, kiek tas asmuo turi specialių žinių tam daiktui panaudoti pagal paskirtį.
Asmeniniais tikslais pagrįstą vertę turintys daiktai – tokie daiktia, kuriems asmuo suteikia išskirtinę reikšmę. Tokių daiktų vertė priklauso nuo savybių, kurias asmuo priskiria tam daiktui dėl savo išskirtinių ryšių su tuo daiktu, nepriklausomai nuo naudos, kurią galima gauti iš to daikto.
Iš savininko daiktas gali būti paimamas tenkinti visuomeniniams poreikiams tik teisingai už tai atlyginant. Teisingas atlyginimas aktualus pastarajam daiktų skirstymui (pvz. Už šeimos herbą, kaip relikviją, gali būti atlyginta kaip už 0,5 kg vario gabalą).

Be šio daiktų skirstymo daiktus galima skirstyti dar į dvi dideles rūšis – pagrindiniai ir antraeiliai daiktai.

Pagrindiniai daiktai – pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais.
Pagrindinis daiktas, sudarytas iš esminių pagrindinio daikto dalių, neesminių pagrindinio daikto dalių ir iš papildomų pagrindinio daikto dalių.
Antraeiliai daiktai – antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai.

Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius.
Vaisiai – vaisiais laikomi daiktai, kurie, organiškai vystantis pagrindiniam daiktui, turi atsiskirti, atsiskiria ar atskiriami nuo jo, nepažeidžiant pagrindinio daikto vientisumo ir paskirties.
Produkcija – produkcija laikomi daiktai, kurie sukuriami kaip darbo rezultatas naudojant gamybos procese pagrindinius daiktus.
Pajamos – daikto gaunamomis pajamomis laikomi pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami naudojant pagrindinį daiktą civilinėje apyvartoje (siaurąja prasme).
– – pajamomis taip pat gali būti laikomi visi daiktai, kurie gali būti gaunami visokeriopai naudojant pagrindinį daiktą. Šia prasme pajamomis laikomi ne tik 1 šio straipsnio dalyje nurodyti daiktai, bet taip pat ir vaisiai bei produkcija ( plačiąja prasme).
Daikto priklausiniai – savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skiriamo daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. CK 153 str. – priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jei įstatymas ar sutartis nenumato ko kita.
Žemė = pastatas (gali būti vienas kito priklausinys ir atvirkščiai).
Apsunkinimai daiktui yra tam tikri su daiktu susiję įsipareigojimai. Apsunkinimai keliauja u daiktu kartu.

Išlaidos daiktui – svarbu, kai yra daikto grąžinimas naudojant jį neteisėtai. Pvz. Grąžinant daiktą savininkui: asmuo neteisėtai naudojęs daiktą, turi grąžinti daiktą savininkui ir reikalauti grąžinti, padengti visas su daiktu susijusias išlaidas.

Išlaidos: Būtinosios ir ypatingosios.

Būtinosios – būtinos sąlygos tam daiktui išsaugoti, kad jis nesusidėvėtų, nesugestų ir t. t. (kitaip vadinamos – įprastinės išlaidos).

Ypatingosios – kurių pasekoje daikto vertė padidėja, daiktas žymiai pagerinamas (kitaip – specialiosios išlaidos).

Tuo atveju, jei neteisėtas valdytojas yra sąžiningas, tai savininkas turi atlyginti ne tik būtinąsias išlaidas, bet ir daikto pagerinimui skirtas išlaidas, jei to pagerinimo negalima atskirti nuo daikto.
17.4. Daiktinės teisės ir prievolinės teisės santykis. 17.5. ių teisų skirtumai.
Daiktinei teisei būdinga tai,kad tik vienas daiktinių teisinių santykių subjektas yra aktyvus,o kitas subjektas,kuriuo gali būti bet kuris tiek fizinis,tiek ir juridinis asmuo,valstybė ar savivaldybė yra pasyvus.Prievolinei teisei kaip santykinei teisei, būdinga,kad visi subjektai yra konkretūs asmenys,paprastai turintys konkrečių prievolių.Vadinasi ,daiktines teises gali pažeisti bet kuris subjektas,o prievolines – konkretūs prievolinių teisinių santykių subjektai.Pažeidus daiktinės teises,ieškinį galima pareikšti bet kuriam šias teises pažeidusiam asmeniui,t.y.ieškinys visur eina paskui daiktą nepriklausomai nuo to,kur ir pas ką daiktas yra,kaip jis ten atsidūrė ir pan.Be to ,daiktinės teisės atsiranda nepriklausomai nuo pasyvių subjektų valios,o prievolinės teisės negali atsirasti be subjektų tiesiogiai ar netiesiogiai pareikštos valios.

Daiktinė teisė yra absoliutinė teisė, o prievolinė teisė – santykinė. Daiktinėje teisėje konkretus savininkas ir konkretus daiktas. Tiek daiktinės, tiek prievolinės teisės objektais gaili būti daiktai, bet daiktinės teisės objektai tik daiktai, o prievolinės – ne tik daiktai. Daiktinei teisei būdinga tai, kad visi su daiktu susiję apsunkinimai eina kartu su daiktu, nepriklausomai nuo daikto savininko pasikeitimo. Prievoliniuose teisiniuose santykiuose tai priklauso nuo šalių valios. Jei susiduria daiktiniai ir prievoliniai teisiniai santykiai, tai visais atvejais prioritetas suteikiamas daiktinei teisei.
17.6. Nuosavybės teisės vieta daiktinės teisės sistemoje.
Nuosavybės teisė daiktinių teisių sistemoje užima išskirtinę vietą.Ji ,kaip savarankiškas institutas,geriausiai žinoma ir plačiausiai iš visų daiktinių teisių LR įstatymuose.Daiktinės teisės tarpusavyje skiriasi pagal turinį,bet nuosavybės teisė apima visas teises ,kurios įmanomos daiktinei teisei,t.y.teises daiktą valdyti,naudoti ir juo disponuoti.Kitos daiktinės teisės apima kai kurias teises,įeinančias į valdymo,naudojimo teisių,o kartais net ir į disponavimo daiktu teisių visumą.

Praktikoje nuosavybės teisei nustatomi įvairūs apribojimai,todėl ši teisė savo realia išraiška nėra visiškai absoliuti ir nuo nieko nepriklausanti.Esminis nuosavybės skirtumas nuo kitų daiktinių teisių yra tas,kad savininko teisės į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų.Savininko teises tiesiogiai nustato teisės normos.Kitų daiktinių teisių subjektų teises dažnai nustato savininkas savo nuožiūra,neviršydamas įstatymo leistinų ribų.Pagal dabar galiojantį CK – nuosavybės teisė kaip vienintelė ( nuo sovietmečio) daiktinės teisės sistemoje formavo visą daiktinės teisės institutą,kuriame pagrindinę vietą užėmė nuosavybės teisė.

Kadangi visos besiformuojančio daiktinių teisių instituto teisės tiesiogiai tarpusavyje susijusios,ypač kai kalbama apie šių teisių objektą ir turinį,jos turi būti tinkamai atribotos ir teisiškai įtvirtintos.

Jeigu subjektyvią nuosavybės teisę apibūdinsime kaip atskirų asmenų galimybę savo nuožiūra objektyvios teisės normų nustatytose ribose tam tikrą turtą valdyti,naudoti ir juo disponuoti,tai subjektyvinę daiktinę teisę(neskaitant nuosavybės teisės) reikėtų suprasti kaip atskirų asmenų galimybę turėti ir įgyvendinti objektyvios teisės normomis ir savininko valia nustatytas kai kurias nuosavybės teisės turinį sudarančias teises.

Nuosavybės teisės ir kitų daiktinių santykis bendriausiu požiūriu yra nusakytas rusų teisininko Kozako žodžiais:”Bet kokios kitos daiktinės teisės subjektas su jam priklausančiu daiktu gali daryti tai,kas jam tiesiogiai leista,o savininkas su jam priklausančiu daiktu – kas jam tiesiogiai neuždrausta”.

Visos kitos daiktinės teisė nuo nuosavybės teisės skiriasi tuo, kad jos žymiai siauresnės. Uzurfruktas ribojamas laiko atžvilgiu, servitutas suteikiamas tik tam tikru metu arba tik tam tikrai daikto daliai.
17.7 Daiktinės teisės reikšmė.
Daiktinė teisė įtvirtina LR konstitucijoje ir kituose įstatymuose numatytas asmens teises ir laisves,įgyvendinant valdymo,naudojimo ir disponavimo daiktais galimybes.

IV SKYRIUS. NUOSAVYBĖS TEISĖ
18 tema
BENDRIEJI NUOSAVYBĖS TEISĖS NUOSTATAI
18.1. Nuosavybė kaip ekonominė kategorija.

Nuosavybė (1 prasme) – santykiai tarp asmenų dėl objekto naudojimo, disponavimo.

Nuosavybė (2 prasme) – kaip pats objektas.

Nuosavybė – objektas ar santykiai – šios abi sampratos labai dažnai painiojasi,tačiau nėra būtina jas visada ir skirti.
18.2. Nuosavybės formos ir rūšys.

Pagal CK 95 str.LR yra privati ir viešoji nuosavybė,tai pat leidžiama mišri nuosavybė,jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.

Privačios nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje leidžiama turėti bet kokį turtą, jeigu to nedraudžia šis kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Privati nuosavybė gali būti,kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą.
Privati juridinio asmens nuosavybė yra ,kai privatus juridinis asmuo yra perduoto jam turto savininkas,o tą turtą perdavusieji asmenys – steigėjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcijų,pajų savininkai,bet visais atvejais jie išsaugo reikalavimo teisę į perduotą turtą.
Bendroji nuosavybė – tai kai fizinis asmuo,įgyvendindamas nuosavybės teisę į savo turtą,gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai veiklai,neįsteigiant juridinio asmens.Bendrąja nuosavybe yra laikomas turtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams.
Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustat

Leave a Comment