Ekstremali situacija- tai padėtis kai dėl ginkluotų konfliktų, technologinių procesų ar gamtos veiksnių kyla didelė grėsmė žmonių sveikatai, gyvybei, sutrikdoma ekonominė veikla arba ištinka ekologinė nelaimė. LV yra nustačiusi svarbiausias galimų ekstremalių situacijų priežastis:1.pramonės įmonėse, 2.pavojinguose ir kariniuose objektuose, 3. naftotiekiuose, 4.dujotiekiuose, 5.vežant pavojingas medžiagas, 6.avarijos ir katastrofos;7.avarijos AE ir objektuose naudojančiuose radioaktyvias medžiagas, jas pervežant ir saugant; 8. gaivalinės nelaimės; 9.epidemijos epizootijos.10.karo veiksmai kai kyla pavojus gyventojams;11.karinės provokacijos,diversijos, intervencija.Ekstremalių situacijų rūšys:1.gamtinės – ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masinius miškų ir durpynų gaisrus, geologiškai pavojingus reiškinius, ypač pavojingas arba masines epidemijas, epizootijas, epifitotijas; 2.techninės – įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairių transporto rūšių avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms; 3.ekologinės – priežastys, sukeliančios sausumos būklės, atmosferos sudėties ir savybių, hidrosferos būsenos pakitimus; 4.socialinės – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, taip pat kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje
1.Avarija-tai netikėtas technikos geimas, susijęs su dideliais nuostoliais. Avariją sukelia 1. technikos įrenginiuose sukauptos galingos jėgos:didžiuliai greičiai, aukštai pakelti kroviniai, didelis slėgis, aukšta temperatūra, elektros įtampa, cheminės ir branduolinės jėgos, gedimo metu tampa nebevaldomos ir pradeda veikti stichiškai. 2.tyčiniai žmogaus veiksmai: kerštaudamas, siekdamas žalos, būdamas apsvaigęs, dėl savo psichologinės būsenos. Avarijų lygmenys: 1. avarinė situacija- aplinkybės kai būna avarijos sąlygos, bet dėl sulaikančių veiksnių ji neįvyksta; 2. ribota -kai įvykio padariniai vietovei ar už jos ribų nekelia grėsmės; 3.vietinė – kai įvykio padariniai vietovei ar už jos ribų kelia grėsmę (radiacija, sprogimas); 4.regioninė-kai įvykio padariniai kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai plačiose apylinkėse.
2.Katastrofa – tai nelaimė, kurios metu sužeidžiama ar net žūsta daug žmonių, padaromi dideli turtiniai nuostoliai, aplinkai padaromas ilgalaikis neigiamas poveikis.
3. Epidemija – ekstremali situacija kai nesulaikomai plinta liga.Ligoms plisti būtinos sąlygos: infekcijos šaltinis, tinkamos sąlygos sukėlėjui plisti, neatsparūs ligai žmonės. Užkrečiamos ligos yra skirstomos:1.zooantroponozė – užkrato šaltinis gyvūnai; 2.užkrečiamos kraujo ir invazinės ligos, 3.kūno dangų ligos; 4.kvėpavimo takų ligos, 5.užkrečiamos žarnyno ir parazitinės ligos.
Gyventojų perspėjimo sistema Centrinė valstybinė (valdo civilinės apsaugos departamentas) – veikia visoje respublikos teritorijoje. 2 Vietinės–pirmoji veikia kilus avarijai Kauno hidroelektrinės užtvankoje (valdoma civilinės apsaugos departamento Kauno apskrities skyriaus). Ignalinos atominės elektrinės – tai perspėjimo sistema, veikia 30 km spinduliu, taip pat galima pranešti Latvijai ir Baltarusijai.Civilinės saugos signalai1. dėmesio visiems – pagrindinis įspėjamasis signalas, perduodamas centralizuotai įjungus sirenas. Gyventojai turi įjungti radiją ar tv, nes bus perduoti konkretūs nurodymai kaip elgtis.2. Radiacinis pavojus – skelbiamas kilus tiesioginei vietovės radioaktyvinio užteršimo grėsmei ar nustačius tokį užteršimą. Spec. Tekstas kartojamas 3 kartus, vėliau perduodami nurodymai ką reikia daryti. Išgirdę signalą gyventojai privalo rengti slėptuves, radiacines priedangas, sandarinti namus, ruošti individualias apsaugos priemones (marlės raiščiai,gumotus drabužius,apsirūpinti jodo preparatais), maisto ir vandens atsargas.kaimo gyventojai turi suvaryti gyvulius, sandariai uždaryti duris, uždengti šulinius, pašarus.išvykstant viską išjungti ir pasiimti būtinus daiktus.3. cheminis pavojus – skelbiamas kilus tiesioginei vietovės nuodingo cheminio užteršimo grėsmei ar nustačius tokį užteršimą. Signalas kartojamas 3 kartus, perduoti konkretūs nurodymai kaip apsaugoti odą ir kvėpavimo takus, apsivilkti apsauginius drabužius(marlės raiščiai, sintetinės striukės). Negalima slėptis rūsiuose, duobėse, ten labiau kaupiasi nuodingos medžiagos.
4. Katastrofinis užtvindymas – tai vietinės reikšmės signalas, kuris gali būti perduodamas vandeniui pralaužus Kauno hidroelektrinės užtvanką. Jis skelbiamas Kauno rajono gyventojams, nes jiems gresia užtvindymo pavojus. Signalas kartojamas 3 kartus, perduoti konkretūs nurodymai kaip elgtis. Nespėjus išvykti reikia užlipti viršutinius namų aukštus, ant stogų. Išeinant viską išjungti ir pasiimti būtinus daiktus.5. Potvynio pavojus – šis signalas skelbiamas polaidžių ir smarkių liūčių metu, pakilus upių vandeniui iki pavojingos ribos. Potvyniai numatomi ir jiems pasiruošiama iš anksto: gyventojai išvažiuoja, gyvuliai išvaromi. Ruošiantis potvyniui sutvarkomi kanalizacija, nutekėjimo sistemos, paruošiamos valtys, reikalingi įrankiai.6. Uragano pavojus – Signalas kartojamas 3 kartus, perduoti konkretūs nurodymai kaip elgtis artėjant meteorologiniam reiškiniui, kuris gali sukelti ypatingą pavojų. Gyventojai privalo sustiprinti pastatų stogus. Stiprėjant vėjui, uždaromi langai, orlaidės, užgesinamas besikūrenančios krosnys, išjungiami elektros prietaisai, dujos, paruošti avarinį apšvietimą.7. Oro pavojus – skelbiamas visiems gyventojams kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė. Signalas gali būti paskelbtas tik Krašto apsaugos sprendimu. Gyventojai išgirdę signalą turi kuo greičiau išeiti iš pastatų ir pasislėpti slėptuvėje, priešradiacinėje ar kitoje priedangoje, rūsyje, apsirūpinti medicinos pagalbos reikmenimis.8. Oro pavojaus atšaukimas – signalas skelbiamas visomis numatytomis priemonėmis praėjus tiesioginio užpuolimo grėsmei ar pasibaigus antpuoliui. Gyventojai išeina iš slėptuvių.Gelbėjimo darbai Tikslas – surasti nukentėjusiuosius ir ištraukti juos iš griuvėsių ar sugriautų apsauginių statinių; suteikti pirmąją medicinos pagalbą; perkelti juos iš nelaimės židinių į saugią vietą ar gydymo įstaigas.Gelbėjimo darbai: 1. judėjimo maršrutų ir darbų žvalgyba; 2.gaisrų ribojimas ir gesinimas judėjimo maršrutuose ir darbų ruožuose; 3. nukentėjusių paieška, gelbėjimas; 4.sugriautų ir užverstų slėptuvių atkasimas, žmonių gelbėjimas; 5.vėdinimo užtikrinimas užverstose slėptuvėse; 6. pirmosios medicinos pagalbos suteikimas, nugabenimas į gydymo įstaigas; 7.gyve. perkėlimas į nepavojingus rajonus; 8.žmonių sanitarinis bei gyvulių veterinarinis švarinimas, drabužių, technikos dezaktyvavimas, užterštos vietovės nukenksminimas.
Neatidėliotini darbaiTikslas– sukurti sąlygas gelbėjimo darbams atlikti ir užtikinti objektų, gyvenviečių gyvybingumą, šalinant ir mažinant komunalinių, energetikos, transporto, ryšio tinklų avarijų padarinius. Kiti neatidėliotini darbai: kelių, pravažiavimų įrengimas griuvėsiuose ir užterštose vietovėse; 2.avarijų elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kt. Technologiniuose tinkluose pašalinimas; 3. nesaugių konstrukcijų ir statinių, trukdančių gelbėjimo darbams, sutvirtinimas; 4. sprogmenų suradimas, nukenksminimas ar sunaikinimas.
Kolektyvinės apsaugos priemonės – civilinei saugai būdingi apsaugos statiniai yra slėptuvės. – tai įvairiai veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai, kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių esant ekstremaliom situacijom.Slėptuvių tipai 1. atskiroji – užima visą pastatą; 2. įkomponuojamoji- užima dalį pastato, 3. požeminė – lubos yra žemės lygyje ar žemiau jo; 4. antžeminės – slėptuvės grindys žemės lygyje arba įgilintos ne daugiau kaip 1,5 m.Slėptuvių parengties lygiai:1. visada parengtos – civilinės saugos valdymo punktams naudojamos ir kt. Panašios. 2. didesnės parengties – jos prižiūrimo taip kad bet kuriuo metu jose galėtų pasislėpti numatytas žmonių skaičius; 3. paprastosios parengties – kad per 2 valandas galima būtų priimti žmones.
Individualios apsaugos priemonės – tai apsaugos priemonės skirtos pavienių žmonių apsaugai nuo nuodingųjų, radioaktyvių medžiagų ir biologinio aerozolio neigiamo poveikio.1. Individualios kvėpavimo kvėpavimo apsaugos priemonės:1. filtruojamosios – dujokaukės, respiratoriai, vatos ir marlės raiščiai2. izoliuojamosios – dujokaukėsIndividualios odos apsaugos priemonės:1. izoliuojamosios – lietpalčiai, kostiumai, kurių medžiaga padengta specialiomis dujoms ir garams nelaidžiomis plėvelėmis.2. filtruojamosios – kostiumai iš įprastų medžiagų, impregnuotų specialiais chemikalais, neutralizuojančias chemines medžiagas.Jos dar būna kovinės ir specialios.
Specialus švarinimasĮvykus avarijai AE ar objekte kur naudojamos nuodingos medžiagos, teritorija bus užteršta radioaktyviomis ir kenksmingomis medžiagomis. Todėl reikia vykdyti specialų švarinimą.
Priklausomai nuo užteršimo pobūdžio, prie specialiojo švarinimo priskiriami:1. dezaktyvacija (radioaktyviųjų medž. pašalinimas)pašalinimo būdai –paviršiaus (nukasamas paviršinis žemės sluoksnis, nuo sienų nuimamas tinkas), šlapiasis (nuplaunamos skysčiais), sausasis (padengiamas polimerine plėvele, vėliau pašalinamas, drabužiai išdulkinami) 2. degazacija (nuodingų medž. Nukenksminimas) degazacijai naudojamos medž. rūšis priklauso nuo nuodingosios medž. prigimties, cheminių savybių. Menkai garuojančio medžiagos naikinamos cheminiu, fizikiniu cheminiu, mechaninu būdais. 3. dezinfekcija (ligas sukeliančių mikrobų naikinimas ir toksinų suardymas). Atliekamas dviem būdais: fizikiniu – virinimas, deginimas, apdorojimas vandens garais, cheminiu – apdorojimas specialiomis dezinfekuojančiomis medž, kurios žudo mikroorganizmus.4. dezinsekcija (ligas sukeliančiais mikrobais užkrėstų vabzdžių naikinimas)5. deratizacija (ligomis užkrėstų graužikų naikinimas)Juos atlieka sanitarijos ir veterinarijos darbuotojai įvairiais nuodingais preparatais, kuriais gali būti apipurškiama, apibarstoma graužikų ir vabzdžių apnikta vietovė arba jose išmėtomas apnuodytas maistas.6. demerkurizacija (gyvsidabrio nukenksminimas) ir pesticidų nukenksminimas