Bendrininkavimas

PLANAS

I. Įžanga psl.3
II. 1.Nusikalstamos bendrijos samprata psl.4-6
2.1.Nusikalstamos bendrijos vieta bendrininkavime psl.6-7

2.2.Antivalstybinė organizacija psl.7-8

2.3Ginkluota gauja psl.9-12

2.4Organizuota grupė psl.12-14

2.5Nusikalstamas susivienijimas psl.14-16
III. Išvados psl.17

Literatūros sąrašas psl. 18

Įžanga

Nusikaltimai padaryti ne vieno , o kelių asmenų suderintais veiksmais yra labai pavojingi mūsų visuomenei. Iškila klausimas : “Kokiais tikslais žmonės jungiasi į nusikalstamą bendriją ir daro žiaurius nusikaltimus?” Kiekvienas mokslininkas, teisininkas ir paprastas pilietis turi savo nuomonę ir gali ją pagristi, tačiau visi jie sutinka, kad vienas iš pagrindinių tikslų ir priežasčių kodėl žmonės pažeidžia įstatymus ir daro nusikaltimus yra pinigai. O taam kad nusikaltimas būtų padarytas greičiau ir efektyviau nusikaltėliai jungiasi į įvairias nusikalstamas grupuotes, tokias kaip antivalstybinė organizacija, ginkluota gauja, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas, kurios ir sudaro nusikalstamą bendriją. Žinoma nusikalstamai bendrijai palankiau susikurti šauniųjų Robino Hudo vyrukų , veikiančių ne visuomenės sąskaita, įvaizdį, nes būtent XX amžiaus pabaigoje žmonių nuomonė įgijo svarbią, dažnai lemiamą įtaką.

Taigi kalbant apie nusikalstamą bendriją reikėtų pastebėti, kad tai yra viena iš pagrindinių problemų teisinėje visuomenėje . Kiekviena valstybė stengiasi apsaugoti savo piliečius, tačiau ne visada paavyksta. Kartais patys piliečiai nesupranta kokiame pavojuje gali atsidurti, jeigu į juos bus nukreiptas nusikalstamos bendrijos žvilgsnis. Jie nesuvokia to pavojingumo, nors tokios frazės kaip “mafija”, “mafijos voratinklis”, “organizuotas nusikalstamumas” jau tapo daugelio žmonių kasdienio žodyno dalimi. Tuo tarpu nereikėtų pamiršti re

ealybės, o būtent to, kad organizuotas nusikalstamumas – tai uždaras ratas , kurio esmė yra didžiausio įmanomo pelno siekimas. Todėl siekiant savo tikslo nusikaltėliai nesusimasto kokią didelę žalą ir kokį skausmą atneša žmonėms.

Pasirinkdama temą “ Nusikalstama bendrija (antivalstybinė organizacija, ginkluota gauja, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas) kaip bendrininkavimo forma” norėjau įsigilinti į šią problemą . Todėl šiame kursiniame darbe pasistengsiu atskleisti nusikalstamos bendrijos kaip bendrininkavimo formos esmę ir reikšmę. Mano nuomone be šio pagrindo neįmanoma teisingai suprast nei nusikalstamos bendrijos vietos mūsų pasaulyje, nei pavojaus kurį ji atneša. Žinoma negalima teigti , kad ir antivalstybinė organizacija, ir ginkluota gauja, ir organizuota grupė, ir nusikalstamas susivienijimas yra vienodai pavojingi ir atneša tiek pat blogio į mūsų ir taip jau sudėtingus gyvenimus. Todėl

šiame kursiniame darbe taip pat paasistengsiu atskleist pagrindinius jų skirtumus, nes bendrininkavimas yra vis kitoks bendrininkų veiksmas ir todėl kai kurios bendrininkavimo formos gali akivaizdžiai skirtis.

II.1.Nusikalstamos bendrijos samprata

Nusikalstama bendrija kaip bendrininkavimo forma užima svarbią vietą teisinėje visuomenėje. Galima sakyti, kad tai viena iš pagrindinių problemų kurią nagrinėja teisininkai ir mokslininkai, ją negalima griežtai atriboti nuo organizuoto nusikalstamumo .

Taigi analizuodami šią temą negalime nepaliesti organizuoto nusikalstamumo, nes mano nuomone tai yra viena bendra tema ir didžiausia problema baudžiamojoje teisėje. Jeigu organizuotą nusikalstamumą vertintume socialinių organizacijų as

spektu, pamatytume, kad organizuotas nusikalstamumas yra socialinės organizacijos atmaina. Baudžiamoji teisė , kriminologija išskiria tokias teisines kategorijas kaip bendrininkavimas, grupė, nusikalstama bendrija ir pan.Visos šios sąvokos yra juridinę reikšmę turinčios socialinių organizacijų atmainos. Socialinės organizacijos gali būti įvairių tipų. Pvz. šeima, darbo kolektyvas, visuomeninės organizacijos ir pan. Tačiau iškila klausimas : “ Į ką panaši nusikalstama organizacija?”. Mano manymu atsakymas aiškus –į darbo kolektyvą. Nusikalstamos bendrijos darbas – nusikaltimai, taigi galima daryti išvadą, kad organizuotas nusikalstamumas yra nuolat veikianti nusikalstama “įmonė”.

Įdomi Harvardo universiteto profesoriaus, ekonomisto T. Šelingo nuomonė. Anot jo organizuotas nusikalstamumas – tai specifinė įmonė, kuri neteisėtus ekonominius mechanizmus naudoja tam, kad apvalytų rinka nuo konkurentų ir pirmiausia siekia ekonominių tikslų, o ne valdžios. Kitaip tariant valdžia tik dar vienas būdas nusikalstamiems tikslams pasiekti.Taigi šis patikimai užmaskuotas, visuomenės produktas (organizuotas nusikalstamumas ) daro labai didelį poveikį visuomenės gyvenimui.

Organizuotą nusikalstamumą taip pat būtų galima apibrėžti, kaip įvairių lygių nusikalstamų grupuočių veiklą. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu galima išvesti nusikalstamos bendrijos sąvoką, o būtent :
nusikalstama bendrija – tai organizatorių , vadovų ar kitų nusikalstamos organizacijos narių susibūrimas ( taip pat organizuotų grupių ar gaujų ) užsiimti nusikalstama

bendra veikla bei ją koordinuoti bei palaikyti , plėtoti arba daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, sukurti palankias sąlygas nusikalstamai veiklai.

Taigi nusikalstamos bendrijos kuriamos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams

įgyvendinti. Asmenys , kurie sukuria nusikalstamas bendrijas arba joms vadovauja traukiami , pagal įstatymus, baudžiamojon atsakomybėn, Taip pat traukiami ir šios bendrijos nariai.

Nei senajame, nei naujajame Lietuvos Respublikos BK nėra nieko nurodyta apie nusikalstamą bendriją, kaip tokią. Tačiau nereikėtų pamiršt, kad nusikalstamą bendriją galima suprast įvairiai. Ta pati bendrija yra ir organizuotos grupės, ir antivalstybinės organizacijos, ir ginkluotos gaujos susibūrimas įgyvendinti bendrą nusikalstamą veiklą. Taigi nusikalstama bendrija susideda būtent iš šitų aukščiau išvardintų bendrininkavimo formų.

Kalbant apie “nusikalstamos bendrijos” sąvoką, būtina atkreipti dėmesį į NVS šalis.Jos priėmė atskirą Pavyzdinį kovos su organizuotu nusikalstamumu įstatymą, kur
numato dvi organizuoto nusikalstamumo rūšis:
1.Nusikalstama organizacija;
2.Nusikalstama bendrija.
Nusikalstamos organizacijos apibrėžimas kur kas siauresnis, nei nusikalstamos bendrijos. Nes šio įstatymo antrasis straipsnis skelbia, kad nusikalstama organizacija – tai atskirų asmenų, grupių ar gaujų susibūrimas bendrai nusikalstamai veiklai pasidalijant narių funkcijomis kuriant tokią organizaciją arba jei vadovaujant. Taigi iš vienos pusės galima daryti tokią išvadą, kad iš pradžių atsiranda nusikalstama organizacija, o tik paskui nusikalstama bendrija. Tačiau iš kitos pusės, remiantis teisiniu žodynu, galima teigti, kad nusikalstama organizacija ir nusikalstama bendrija yra vienas ir tas pats.
Jei vis gi grįšim prie pirmo varianto, tai būtinai pastebėsim, kad tokia organizuoto nusikalstamumo struktūra galima ir kituose šalyse . Pvz. Italijos baudžiamajame kodekse taip pat numatyta, kad or
rganizuotas nusikalstamumas yra dviejų organizuotumo lygių nusikalstamos organizacijos, o būtent – nusikalstamas susivienijimas ir mafijozinio tipo nusikalstamas susivienijimas.
Taigi viską apibendrinus galima teigti, kad organizuoto nusikalstamumo rūšys yra vienas iš daugelio būdų organizuotam nusikalstamumui apibendrinti, tačiau kiekviena valstybė gali turėti skirtingą supratimą apie organizuotą nusikalstamumą ir todėl automatiškai gali turėti skirtingas rūšis.Taip yra todėl, nes įvairiose valstybėse egzistuoja skirtingos organizuoto nusikalstamumo formos ir nusikaltėlių grupės jose yra skirtingai organizuotos, kitaip sakant daro nevienodo pobūdžio nusikaltimus.

2.1.Nusikalstamos bendrijos vieta bendrininkavime

Bendrininkavimo, kaip reiškinio, sudėtingumą lemia tai , kad iki šiol baudžiamosios teisės teorijoje nėra vienos nuomonės dėl bendrininkavimo formų. Galima sakyti, kad egzistuoja tiek bendrininkavimo formų, kiek mokslininkų. Tačiau teisingiausiai , mano nuomone , būtų teigti, kad bendrininkavimo forma yra viena – tai grupė ( arba bendrija ), kuri paskui skirstoma dar smulkiau, o būtent :

Pagal santykį su objektyviąja puse:
– bendravykdytojai;
– kai egzistuoja ir kiti asmenys ( kurstytojas, padėjėjas, organizatorius).
Pagal susitarimą:
– grupė iš anksto susitarusių asmenų;
– grupė be išankstinio susitarimo.
Pagal organizuotumo lygį:
– bendrininkų grupė;
– organizuota grupė;
– nusikalstamas susivienijimas.
Tačiau kaip jau minėjau kiekvienas mokslininkas turi savo nuomonę dėl bendrininkavimo formų. Pavyzdžiui rusų mokslininkas A. T. Traininas išskiria tokias bendrininkavimo formas:paprastą, kvalifikuotą ( kai susitariama iš anksto), ypatingą (nusikalstamas susivienijimas ) ir organizuotą grupę. Pagrindiniu šių formų išskyrimo kriterijumi jis laikė subjektyvų kriterijų, tuo tarpu kiti autoriai bendrininkavimo formas išskiria remiantis objektyviais kriterijais. Jie išskiria tokias bendrininkavimo formas: paprasta ( bendrai darant ) ir sudėtinė (paskirstant užduotis). Taip pat yra autorių kurie išskirdami bendrininkavimo formas remiasi tiek subjektyviais, tiek objektyviais kriterijais. Anot jų reikia išskirti tokias formas : bendrininkavimą iš anksto susitarus, bendrininkavimą iš anksto nesusitarus , organizuotą grupę ir nusikalstamą organizaciją.
Todėl bandyti apsiriboti tik vieno autoriaus nuomone , mano manymu būtų klaidinga. Tačiau remtis visų mokslininkų nuomonėm irgi ne išeitis .
Išvada: bendrininkavimo forma yra viena – nusikalstama bendrija ( kitaip sakant grupė), į kurią įeina : antivalstybinė organizacija, ginkluota gauja, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas ( tai tam tikra prasme irgi bendrininkavimo formos, kurios mano manymu susiburia nusikalstamoje bendrijoje kaip bendrininkavimo formoje.)

2.2Antivalstybinė organizacija

Kaip jau minėjau kai kurie autoriai išskiria ir antivalstybinę organizaciją kaip bendrininkavimo formą. Antivalstybinė organizacija tai organizacija, kurios nariai siekia sutrikdyti valstybinę ar visuomeninę tvarką, kuri yra paremta tos šalies Konstitucija, kurie taip pat siekia atriboti suverenias valstybės teises. Pagal senojo BK komentarą antivalstybinė organizacija – tai nusikalstama bendrija, pastovi dviejų ar daugiau asmenų grupė, susitelkusi daryti itin pavojingus valstybinius nusikaltimus.Išimtinais atvejais antivalstybine organizacija gali būti pripažinta grupė, susiorganizavusi padaryti vieną sudėtingą itin pavojingą valstybinį nusikaltimą, kuriam būtina ilga organizuota veikla.
Ne paslaptis, kad antivalstybinių organizacijų kūrimas yra tiesioginis pavojus valstybės suverenitetui. Todėl šiai problemai kiekviena valstybė skiria pakankamai dėmesio. Kalbant apie Lietuvą, tai reikėtų pastebėti, kad įstatymų leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę ne tik už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėse organizacijose, bet ir už jų kūrimą.Tai numatyta Lietuvos Respublikos senojo BK 70 straipsnyje : “Organizacijų , kurios siekia sutrikdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremtą valstybinę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises ( galias ) , jėga atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, kūrimas ar aktyvus dalyvavimas jų veikloje-
baudžiamas laisvės atimimu nuo ketverių iki dvylikos metų”.
Taigi straipsnyje baigtu nusikaltimu laikomas dvi parengtinės nusikalstamos veiklos rūšys, o būtent:
1. Organizacijų , kurios siekia sutrikdyti Lietuvos Respublikos Konstitucija paremtą valstybinę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises ( galias ) , jėga atskirti Lietuvos Respublikos teritorijos dalį, kūrimas.
Ši rūšis reiškia, kad organizatoriaus pastangos suburti antivalstybinę organizaciją, sudaryti sąlygas jai egzistuoti yra traktuojamos kaip nusikaltimas t. y. už tokius veiksmus asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (remiantis senojo BK 70str.) Tokios pastangos ar sąlygos antivalstybiniai organizacijai egzistuoti gali būti : organizacijos veiklos plano parengimas, narių parinkimas, lėšų rinkimas, priemonių nusikaltimams daryti parūpinimas ir t. t.
2. Aktyvus dalyvavimas tokių organizacijų veikloje.
Dalyvavimas tokių organizacijų veikloje reiškia, kad tai arba vadovavimas tokioms organizacijoms, arba buvimas jų nariais. Antivalstybinės organizacijos noriu laikomas ne tik tas asmuo kuris žino visas nusikalstamos veiklos smulkmenas ir betarpiškai dalyvavo jų veikloje , bet ir tas asmuo, kuris nors bendrais bruožais žino jos veiklos planus, sutiko joje dalyvauti ir praktiškai dalyvavo jos nusikalstamoje veikloje . Pvz.sudarinėjo planus.
Šios organizacijos nariai atsako už dalyvavimą joje ir už tuos nusikaltimus , kuriuose dalyvavo ar kuriuos padėjo padaryti.
Jei asmuo sutiko būti antivalstybinės organizacijos nariu, bet tik formaliai t. y. nedarė jokių konkrečių veiksmų, tai jis nebus laikomas šios organizacijos dalyviu. Padėjimas tokiai organizacijai nesant jos nariu irgi nebus laikomas dalyvavimu antivalstybinėje organizacijoje.
Apžvelgiant šį straipsnį norėčiau pastebėti, kad prieš tai kai jis buvo pakeistas įstatymų leidėjas buvo išskyręs “organizacinę veiklą”, kaip baigtą nusikaltimą, kitaip sakant pagal šį straipsnį ,baudžiamojon atsakomybėn, buvo traukiami organizatoriai ne tik už tuos savo veiksmus kuriais siekė sukurti antivalstybinę organizaciją, bet ir už tuos veiksmus, kuriais buvo kurstomi kiti asmenys rengti daryti vieną ar kelis itin pavojingus nusikaltimus.
Kas dėl naujojo BK, tai įstatymų leidėjas išskiria jau ne antivalstybinę organizaciją, o antikonstitucinę grupę ar organizaciją, tačiau prasmė lieka ta pati, skiriasi tik bausmės didis. Kaip jau minėjau, anksčiau, už antivalstybinių organizacijų kūrimą ar aktyvų dalyvavimą jų veikloje baudžiami laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvylikos metų, tuo tarpu naujame BK asmenys baudžiami laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

2.3Ginklouta gauja

Ši forma mano manymu yra nemažiau reikšminga nei aukščiau analizuota antivalstybinė organizacija, tačiau kaip bebūtų keista įstatymų leidėjas neišskiria BK straipsnio su tokiu pavadinimu kaip “Ginkluotos gaujos organizavimas ir dalyvavimas joje”. Todėl išsamiai neišanalizavus BK , gali atrodyti, kad tokios formos , kaip ginkluota gauja Lietuvoje iš viso nėra. Tačiau kol kas tokia forma egzistuoja ir buvo numatyta senojo BK 75 straipsnyje, kuris vadinasi “Banditizmas”. Galima sakyti, kad ši forma yra tarybinių laikų palikimas, kuris greitai bus pamirštas.Tačiau nereikėtų pamiršti, kad kol kas ši forma egzistuoja ir mes turime žinoti pagrindinius jos požymius. Šiuos požymius aš ir pasistengsiu atskleisti šioje, darbo, dalyje.

Tam kad suvoktume kas tai yra ginkluota gauja ir kuo ji skiriasi nuo kitų bendrininkavimo formų , turime suprasti kas tai yra banditizmas.

Banditizmas – tai :1.bandytų gaujos organizavimas;

2.dalyvavimas bandytų gaujoje;

3.dalyvavimas bandytų gaujos padarytame užpuolime.

Bandytų gauja yra ne kas kita kaip ginkluota gauja, kuria taip pat galima apibrėžti kaip nusikalstamą bendriją, kuriai budingi keturi požymiai:

1.Ginklota gauja turi turėti bent du narius.Tuo atveju jei bus vienas narys, tai pirmiausia nebus jokio bendrininkavimo ir jau tikrai nebus bandytų gaujos.
Išvada: vieno asmens daromi ginkluoti užpuolimai nėra banditizmas.

2.Ši gauja būtinai turi būti ginkluota , tai sako jau pats gaujos pavadinimas – “ginkluota gauja”. Žinoma tai nereiškia, kad visi ginkluotos gaujos nariai privalo turėti ginklus, užtenka ir to , kad vienas gaujos narys turi ginklą, o kiti žino , kad jis jį turi ir jei reikės gali būti panaudotas nusikalstamiems tikslams įgyvendinti.
Dabar norėčiau atkreipti dėmesį į “ginklo”sąvoką, nes dažniausiai žodis “ginklas” mums asocijuojasi su šaunamaisiais ginklais t. y. pistoletu, šautuvu ir pan. Tačiau iš tiesu ginklais laikomi tiek šaunamieji (automatas, šautuvas ir kt.), tiek nešaunamieji (durklas, kastetas ir kt.), specialiai tam tikslui pagaminti ar pritaikyti savo gamybos ginklai. Baudžiamojo kodekso komentaras taip pat išskiria ir tai, kad gauja nebūtinai turi panaudoti ginklą darant nusikaltimą, užtenka ir to , kad ji jį turi, kitaip sakant gauja pripažįstama ginkluota nepriklausomai nuo to , ar ginklas buvo panaudotas, ar ne.

3.Gaujos tikslas – užpuolimai.
Lyginant su antivalstybine organizacija galima pamatyti kai kuriuos panašumus ( Pvz. ir antivalstybinėje organizacijoje ir ginkluotoje gaujoje turi būti bent du nariai) ir žinoma skirtumus. Pagrindinis skirtumas, tai tų organizacijų tikslai. Skirtingai negu antivalstybinė organizacija, ginkluota gauja nesiekia neteisėtu būdu pakeisti valstybės konstitucinę santvarką. Ginkluotos gaujos tikslas – užpulti valstybines, visuomenines įstaigas ar organizacijas arba atskirus asmenis. Šios gaujos užpuolimai dažniausiai susiję su įvairiais kitais nusikaltimais, tokiais kaip nužudymas, išžaginimas, plėšimas, tačiau tai nereiškia , kad šiuos nusikaltimus reikia kvalifikuoti atskirai t. y. banditizmo sudėtis apima šiuos nusikaltimus.

4.Banditu gauja yra pastovi.

Gaujos pastovumas reiškia, kad egzistuoja stabilūs jos narių ryšiai. Dažniausiai jie suplanuoja ne vieną, o kelis nusikaltimus, nes paprastai gauja organizuojama keliems užpuolimams daryti. Tuo atveju, jeigu grupė suplanavo padaryti tik vieną užpuolimą, tačiau tam užpuolimui paruošti reikalinga ilgalaikė bendra veikla, grupė taip pat laikoma pastovia gauja. Pvz. grupė sugalvojo ištraukti ką nors iš kalėjimo neteisėtais būdais ir tam jai reikia užpulti kalėjimą. Tam kad gerai įgyvendintų savo planą t. y. ištrauktų iš kalėjimo reikalingą žmogų ir būtų nesučiupta, grupė turi išsamiai apgalvoti kiekvieną savo žingsnį ir paruošti patikimą planą užpuolimui įgyvendinti. Šio atveju grupė bus laikoma pastovi, nors ir įvykdys tik šį užpuolimą, nes ruošiantis šiam nusikaltimui egzistuoja stabilūs grupės narių ryšiai.
Ne mažiau reikšmingas yra ir gaujos organizavimo klausimas. Jei nėra ginkluotos gaujos nėra ir užpuolimų,todėl norėdami įvykdyti užpuolimus asmenys organizuoja gaują.Šios gaujos organizavimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama sutelkti ginkluotą, pastovią dviejų ar daugiau narių nusikalstamą bendriją, kurios tikslas kaip jau minėjau anksčiau – užpuolimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK ginkluotos gaujos organizavimas jau yra baigtas nusikaltimas, o tai reiškia, kad gauja gali ir nebūti padariusi nė vieno užpuolimo, tačiau bus traukiama baudžiamojon atsakomybėn už pati gaujos organizavimo procesą.
Organizavus gaują automatiškai atsiranda ir dalyvavimas gaujoje, nes kaip jau minėjau vienas iš būtinų jos požymių yra tas, kad turi būti bent du nariai. Taigi dalyvavimo gaujoje noras pasireiškia įstojimu į ją, taip pat konkrečiais veiksmais, padėjusiais įgyvendinti jos tikslus . Dalyvavimas gaujoje apima ne tik aktyvius veiksmus kuriais padaromas nusikaltimas, bet ir pasiruošimą užpuolimui, padarytų nusikaltimų slėpimą ir pan. Tačiau tam, kad asmuo būtų laikomas gaujos nariu, jis privalo padaryti kokius nors veiksmus kurie padėtų įgyvendinti gaujos tikslą, priešingu atveju jis nebus laikomas jos nariu. Nes būtų neteisinga jeigu nieko nepadaręs asmuo atsakytų už gaujos ar atskirų jos narių nusikaltimus.
Banditizmas padaromas tiesiogine tyčia. Priklausydamas ginkluotai gaujai ir darydamas nusikaltimus asmuo supranta ką daro, nes ši gauja organizuojama užpuolimams įgyvendinti, o tai reiškia , kad šios gaujos tikslas ( užpuolimas) yra žinomas visiems jos nariams. Traukiamas baudžiamojon atsakomybėn gaujos narys negalės pasiteisinti tuo, kad užpuolimas buvo įvykdytas dėl neatsargumo, nes tai būtų pati didžiausia nesąmonė.Jau tas faktas, kad asmuo yra užpuolimo dalyvis leidžia mums teigti, kad jo veiksmuose yra tyčia.
Kaip ir kitose formose taip ir čia nepakaltinamas asmuo negali būti laikomas banditizmo subjektu.
Aptarus ginkluotos gaujos požymius atrodo būtų visai nesunku pritaikyti šią formą praktikoje, tačiau taip tik atrodo. Atsiradus senojo Baudžiamojo kodekso 227(1)straipsnio 2 daliai, tapo problematiška atriboti nusikalstamą susivienijimą, kaip bendrininkavimo formą, nuo banditų gaujos, kurios vienas požymių pagal senojo Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį yra ginkluotumas. Taigi šios dvi normos konkuruojančios, todėl, mano nuomone, tai tapo vienu iš kriterijų, kodėl naujajame Baudžiamajame kodekse buvo atsisakyta tokio straipsnio , kuris reglamentuotų banditizmą. Šios konkuruojančios normos sunkina organizuotų grupių nusikalstamos veiklos kvalifikavimą.Taigi tam , kad šių grupių nusikalstama veikla būtų teisingai kvalifikuota, būtina žinoti nusikalstamo susivienijimo ir banditų gaujos skiriamuosius požymius. Pirmasis požymis būtų – narių skaičius.Ginkluotą gaują turi sudaryti mažiausiai du asmenys, tuo tarpu nusikalstamą susivienijimą – trys. Antras požymis – grupių ginkluotumas. Kaip jau minėjau anksčiau, analizuodama ginkluotos gaujos požymius, ši grupė gali būti ginkluota tiek šaunamuoju, tiek ir nešaunamuoju ginklu. Kas dėl nusikalstamo susivienijimo, tai jis pripažintinas ginkluotu, jei turi šaunamąjį ginklą ar sprogstamųjų medžiagų.Ir paskutinis atskyrimo požymis yra šių grupių tikslas. Taigi, jau mums žinomas, bandytų gaujos tikslas – įmonių , įstaigų, organizacijų arba atskirų žmonių užpuolimai, o nusikalstamo susivienijimo susibūrimo tikslas yra sunkių nusikaltimų darymas.
Tačiau kaip bebūtų keista kartais šių atribojimo požymių neužtenka tam, kad veika būtų teisingai kvalifikuota. Ypač atsiranda sunkumų, kai reikia teisiškai tinkamai įvertinti plėšikų ir reketininkų grupių veiklą, nes šios grupės dažnai atlieka veiksmus, kuriuos galima pavadinti užpuolimu. Taigi kai kada tokių grupių kūrimas ir dalyvavimas jų veikloje gali atitikti ir banditizmo požymius, ir nusikalstamo susivienijimo požymius ( vėl grįžtame prie normų konkurencijos).Susidūrus su tokia problema reikia išsamiai išanalizuoti grupės tikslą, nes kaip jau minėjau ginkluotos gaujos tikslas yra siauresnis.
Kalbant apie Lietuvą, norėčiau pastebėti, kad Lietuvoje ginkluotos gaujos yra ne tokios populiarios ir žinomos, kaip užsienyje, ypač JAV.Tokia bendrininkavimo forma kaip ginkluota gauja pamažu dingsta. Tai mūsų protėvių palikimas, kuris pamažu pamirštamas, todėl naujas BK neišskiria tokios formos, kaip ginkluota gauja t. y. naujame BK nepaliekama vietos banditizmui. Ši forma buvo labai populiari prieš dvidešimt metų, tačiau laikai keičiasi. Kalbant apie JAV, tai tenai gaujų problema vis dar yra viena iš pagrindinių ir sudėtingiausių problemų.Tiesa sakant, daug bendruomenių neigia egzistuojant gaujas, kitos apibudina grupuotes kaip gaujas, jeigu taip mano visuomenė. Tačiau JAV policija, prokurorai ir įstatymai gaujas apibūdina kaip grupes, turinčias pavadinimą, atpažinimo simbolius ir geografinę teritoriją, kurioje vykdoma nusikalstama veika. JAV egzistuoja daugelis gaujų, vienos labiau organizuotos, tuo tarpu kitos, atvirkščiai, neorganizuotos. Pvz. Kalifornijos gaujos yra nepatyrusios ir neorganizuotos.

Labiausiai žinoma ir įtakinga gauja JAV buvo (neseniai) Čikagos Gangsterių – Apaštalų gauja.1995metais šios gaujos lyderis, teistas 47 metų žudikas Laris Huveris,federalinių prisiekusiųjų buvo pripažintas kaltu vadovavęs Gangsterio-Apaštalų narkotikų verslui, kurio metinė apyvarta siekė 100 mln. JAV dolerių. Taigi kaip matome gaujos – tai nėra vaikų žaidimas, vien paaugliai ir nepilnamečiai, nors daugelis žmonių tuo dar tiki. Šiuolaikinės JAV gaujos yra labai patyrusios ir jau neprimena tradicinio rūkančių cigaretes smulkių vagysčių ir nusikaltėlių, stoviniuojančių pakampėmis, įvaizdžio. Gaujos tobulėja, kuo toliau tuo labiau jos darosi vis sudėtingesnių organizacinių ir techninių formų.Todėl reikia tikėtis, kad ir tų gaujų teisinės persekiojimo priemonės irgi tobulės ir greitai ginkluotų gaujų nebeliks ir niekas net neprisimins, kad tokios kažkada egzistavo.

2.4.Organizuota grupė

Organizuota grupė – pastovi dviejų ir daugiau iš anksto susitarusių asmenų grupė, kurioje glaudesni bendrininkų ryšiai, parengtas nusikaltimo planas, pasidalinta vaidmenimis, susitariama dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos, aptariamas nusikaltimo slėpimo mechanizmas ir t. t. Organizuotos grupės požymius galime surasti teorijoje ir teismų praktikoje, tuo tarpu įstatymas nenurodo organizuotos grupės požymių . Ši bendrininkavimo forma baudžiamajame įstatyme minima tik kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Organizuota grupė kaip bendrininkavimo forma yra kur kas pavojingesnė nei anksčiau aptartos formos.
Šiai formai būdingas išankstinis susitarimas, kuris suformuoja tarp bendrininkų daugmaž tvirtus ryšius, kurie stiprėja nusikaltimo darymo metu.
Neretai atliekami ir tam tikri pasirengimo nusikaltimui veiksmai, todėl šios grupės nariai žino kokias funkcijas jiems reikės atlikti. Šiai formai būdinga ir tai, kad tam tikrais atvejais visi organizuotos grupės nariai gali atlikinėti vykdytojo funkcijas. Taip pat galimas ir toks variantas kai yra keli organizatoriai arba grupės nariui darant nusikaltimą atitenka skirtingi vaidmenys. Tačiau visiems šiems atvejams būdinga tai, kad organizuotos grupės nariai realizuoja bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą. Taigi asmenys kurie įstoja į organizuotą grupę (bendrininkai) supranta, kad priklauso grupei, kuri yra pavojinga visuomenei, o šios grupės organizatoriai supranta kokią grupę sukuria ir puikiai suvokia šios grupės veiksmus ir pasekmes.

Lyginant šią grupę su nemažiau pavojingą grupę t. y. nusikalstamu susivienijimu galima pamatyti, kad tam tikrais atvejais iškila sunkumu norint jas atriboti. Todėl tam, kad žinotume kuo šios dvi grupės skiriasi , reikia surasti pagrindinius atribojimo kriterijus.
Akivaizdžiausias kriterijus būtų narių skaičius. Organizuotą grupę gali sudaryti mažiausiai du asmenys, tuo tarpu nusikalstamą susivienijimą – trys. Be to , nusikalstamo susivienijimo sudėtis akcentuoja bendrininkų tikslą – plėtoti nuolatinę nusikalstamą veiklą (daryti sunkius nusikaltimus). Taigi kaip matome nusikalstamas susivienijimas ir organizuota grupė nėra tas pats. Tai buvo patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996 metų birželio 21d. nutarime Nr.43 “Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas”, kur teigiama , kad organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra vienareikšmės sąvokos.
Tačiau tam tikrais atvejais tai pačiai grupei gali būti inkriminuojamos dvi vieną reiškinį atspindinčios bendrininkavimo formos. Pvz.pripažinus turto prievartautojų grupę nusikalstamu susivienijimu, nusikaltėliai vienu metu galėjo būti kaltinami ir pagal senojo BK 227(1), ir pagal 273straipsnio 3 dalį. Tokią kvalifikacijos galimybė ir netgi, galima sakyti, būtinumas yra pareikštas Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarime.

Grįžtant prie organizuotos grupės požymių , norėčiau priminti, kad teoretikų nuomone organizuotoje grupėje minimalus narių skaičius yra du asmenys, tuo tarpu Vytautas Piesliakas savo straipsnyje “Organizuotas nusikalstamumas : samprata ir definicija” numato trijų narių skaičių. Anot jo tai ir yra “kritinė masė”. V. Piesliakas išvardija ir kitus organizuotos grupės požymius, kurie mano nuomone yra budingi nusikalstamam susivienijimui. Savo straipsnyje jis apibrėžia organizuotą grupę kaip 3 ar daugiau asmenų susivienijimą, sukurtą vykdyti bendrai nusikalstamai veiklai, susijusiai su asmenų ar įmonių terorizavimu, turto prievartavimu, pareigūnų papirkinėjimu, kontrabanda, tvarkos verstis ūkine, komercine ar finansine veikla pažeidimais ar kita nusikalstama veikla, siekiant nepagrįstos turtinės naudos, ekonominio viešpatavimo ar politinių – teisinių sprendimų įtakojimo, kuris turi vadovus , kurie organizuoja, koordinuoja grupės veiklą, taip pat įtakos asmenis, kurie remia, saugo , globoja ar kitokiais būdais įtakuoja grupės veiklą.

Jei aš teisingai supratau docentas Vytautas Piesliakas organizuotą grupę priligina nusikalstamam susivienijimui, tuo tarpu anksčiau minėtame nutarime nurodyta, kad tai nėra vienas ir tas pats. Pagrindinius ir papildomus organizuotos grupės požymius Piesliakas išveda remiantis senojo Baudžiamojo kodekso 227(1) str. ( Nusikalstamas susivienijimas).

Taigi kaip matome šis klausimas yra problematiškas ir sukelia daug diskusijų.

Nusikalstamas susivienijimas

Prieš pradėdama nagrinėti šią bendrininkavimo formą, norėčiau pastebėti, kad pastarąjį dešimtmetį nusikalstamumas Lietuvoje augo ne tik kiekybiškai, bet keitėsi ir kokybė. Vienas iš tokių keitimosi požymių būtų didėjantis nusikaltėlių organizuotumas.Pastaraisiais metais labai išaugo organizuotas nusikalstamumas, jungiantis įvairaus dydžio nusikaltėlių grupes su lyderiais, ir nusikalstamos veiklos specializacija. Pvz. kontrabanda, turto prievartavimas. Šių grupių nariai daro ir kitus nusikaltimus. Pvz.išžaginimas, chuliganizmas. Žinoma daromi nusikaltimai neliko nepastebėti. 1993metais sausio 28 dieną Baudžiamasis kodeksas buvo papildytas nauju 227(1) straipsniu. Lietuvos Respublikos Seimas papildė BK straipsniu, kuris reglamentavo ir reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jame. Praėjo jau nemažai laiko nuo to momento kai buvo priimtas šis straipsnis, todėl nėra kuo stebėtis jo keitimais. Keičiant šį straipsnį buvo atsižvelgta į teismų praktiką.
1995 metais spalio 10d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas priėmė nutarimą “ Dėl teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo ar dalyvavimo jame( senojo BK 227(1)str.)apibendrinimo rezultatų baudžiamosiose bylose.”
Taigi kaip matome įstatymų leidėjas negalėjo nereaguoti į nusikalstamo susivienijimo problemą. Tiek BK straipsnis apie nusikalstamą susivienijimą, tiek aukščiau paminėtas nutarimas padedą geriau suvokti šios grupės požymius, grėsmę kurią jie kelia visuomenei ir viešajai tvarkai, taip pat padeda kuo efektyviau nubausti tokių susivienijimų narius ir žinoma organizatorius.

Tam kad asmuo būtų pripažintas nusikalstamo susivienijimo nariu, jis ir grupė, kurios nariu jis yra turi atitikti įstatyme numatytus požymius.
1.Nusikalstamas susivienijimas kuriamas sunkiems nusikaltimams daryti. Susivienijimo kūrimas – asmenų parinkimas, jų verbavimas ir suvienijimas bendrai nusikalstamai veiklai, grupės nusikalstamos veiklos krypčių ir formų numatymas, jų derinimas su kitų nusikalstamų grupių vadovais, “globėjų” valdžios institucijose ieškojimas, grupės struktūros, vidinės tvarkos taisyklių nustatymas, vaidmenų tarp grupės narių pasiskirstymas, jų aprūpinimas ryšio ir kitomis technikos priemonėmis, finansinės ir kitos pagalbos jiems suteikimas ir kiti veiksmas, nukreipti sukurti nusikalstamą susivienijimą. Taigi ši grupė sukuriama daryti tik sunkius nusikaltimus, o tam ,kad jie būtų įgyvendinti kuo efektyviau reikalingas organizatorius (gali būti keli). Šis grupės organizatorius vadovauja nusikalstamai veiklai, nukreipia kitus grupės narius konkretiems nusikaltimams daryti, nustoto kiekvieno jų funkcijas ir vaidmenis ir pan.
2.Kitas nemažiau reikalingas požymis – tai jos narių skaičius.Senojo BK 227(1) straipsnyje įvestas 3 narių , kaip minimalaus grupės narių skaičiaus, reikalavimas. Šis požymis yra pagrindinis šios grupės atribojimo kriterijus nuo kitų, aukščiau išvardintų grupių.
Tačiau nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau bendrininkų susitarimas, aiškaus organizatoriaus buvimas, detalus vaidmenų pasiskirstymas, bet ilgalaikiai, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai. Taigi kaip matome nusikaltimus daro ne atsitiktiniai žmonės. Ši grupė išsiskiria ir tuo , kad kiekvienas jos žingsnis yra apgalvotas ir iš anksto suplanuotas.Nusikalstamo susivienijimo nariai nusikalstamoje veikloje gali dalyvauti ir nebūtinai aktyviais veiksmais. Pvz.asmuo dalyvauja tik kaip šio susivienijimo vadeivų valios vykdytojas.
3.Pabrėžtina ir tai, kad nusikalstamo susivienijimo kūrimas ir dalyvavimas jo veikloje įmanomas tik tiesioginės tyčios forma. Kurdamas nusikalstamą susivienijimą ir dalyvaudamas jo veikloje , asmuo suvokia jo tikslus ( tas pats būdinga ir nusikalstamo susivienijimo nariams), jų pasiekimo būdus bei priemones ir pasiryžęs aktyviai vykdyti nusikalstamus veiksmus.
Taigi apibendrinus viską galima teigti, kad pagrindiniais, įstatyminiais nusikalstamo susivienijimo požymiais laikomi :
– 3 ar daugiau asmenų;
– susitarimas bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius nusikaltimus;
– dalyvavimas.
Žinoma negalima apsiriboti tik šiais požymiais, būtina atkreipti dėmesį ir į kitus, papildomus požymius. Pvz. ginkluotumas. Šis požymis reiškia, kad nusikalstamas susivienijimas turi bent vieną šaunamąjį ginklą arba tam tikrą kiekį sprogstamųjų medžiagų. Tačiau šis požymis nereiškia, kad kiekvienas ar daugelis grupės narių turi turėti minėtus daiktus.Užtenka, kad bent vienas susivienijimo narys turėtų ar laikytų šaunamąjį ginklą ar sprogmenis, o kiti žinotų, kad šie daiktai skirti ir gali būti panaudoti grupės nusikalstamiems tikslams įgyvendinti. Nusikalstamas susivienijimas pripažintinas ginkluotu tiek tada , kai ginklas ar sprogmenys buvo panaudoti darant nusikaltimą, tiek tada , kai jie buvo laikomi , nešiojami tikintis kada nors panaudoti, jei prireiktų.
Ne mažiau svarbus požymis – hierarchinė grupių struktūra, ryšių slaptumas ir vykdytojų – “apačių” besąlygiškas pavaldumas “viršūnėms”.
Ši grupė sudaro baimės atmosferą, grasindama susidorojimu, turto sunaikinimu galimiems liudytojams bei nukentėjusiems.Ji taip pat siekia kontroliuoti ne tik teritoriją ar veiklos sferą, kurioje darbuojasi, bet ir valstybinės ir vykdomosios valdžios atstovus, papirkinėjant ar šantažuojant juos. Ir viskas tai daroma tam , kad būtų pasiektas grupės nusikalstamos veiklos tikslas, o būtent turtinė ekonominė nauda. Ne tik nusikalstamas susivienijimas, bet ir kitos nusikalstamos grupės Lietuvoje veikia skatinamos materialinių, savanaudiškų interesų – tai yra siekdamos nepagrįstos turtinės naudos ar net ekonominio viešpatavimo kitų asmenų, įmonių ar valstybės teisėtų interesų sąskaita.
Viską apibendrinus galima teigti, kad ši grupė yra pavojingiausia iš visų , šiame kursiniame darbe nagrinėjamų grupių. Labai dažnai ši grupė įtakuoja ir smulkesnių nusikalstamų grupių veiklą , todėl dažnai atskiros nusikalstamos organizacijos jungiasi arba įsilieja į didžiulius susivienijimus.
Kaip matome ši bendrininkavimo forma yra gana sudėtinga, tačiau teisininkai ir mokslininkai ieško išeičių. Visiems yra žinoma, kad organizuotas nusikalstamumas yra vienas iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės socialinių negerovių. Nors Lietuva atkūrė nepriklausomybę palyginti neseniai, tačiau paveldėjo iš buvusios imperijos gana stiprų organizuotą nusikalstamumą. Taigi mokslininkai ir teisininkai turi semtis patirties iš kitų valstybių, kurios taip pat kovoja su organizuotu nusikalstamumu, tam kad būtų išaiškintos šio blogio problemos ir kovoje su juo būtų pritaikytos efektyvios priemonės .

Išvados

Šiame rašto darbe bandžiau analizuoti vieną iš reikšmingiausių problemų teisėje ir mūsų gyvenime. Ši problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Kiekviena valstybė kovoja su organizuotu nusikalstamumu, nes nori apsaugoti savo piliečius. Tačiau tai ne visada pavyksta.

Banditizmo, organizuoto nusikalstamumo problema egzistuoja nuo senų laikų ir perduodama kiekvienai kartai tarsi palikimas. Mano manymų būtų gerai šiuo palikimu atsikratyti. Ar tai įmanoma?

Atsakymas į šį klausimą būtų problematiškas, nes jei būtų galima atsikratyti tokio palikimo, tai visos valstybės nedelsiant jo ir atsikratytų. Gal galima sumažinti ginkluotų gaujų, antivalstybinių organizacijų ir nusikalstamų susivienijimų nusikalstamų veikų darymą? Sunkiai, bet įmanoma.

Pirmiausia reikia mokėti atskirti organizuotą grupę nuo nusikalstamo susivienijimo ar nusikalstamą susivienijimą nuo ginkluotos gaujos ir pan. Nes tik tada bus galima teisingai patraukti grupę baudžiamojon atsakomybėn. Taigi susiduriame su bendrininkavimo formomis.

Rašto darbe pabandžiau atskleisti kiekvienos grupės pagrindinius požymius ir trumpai juos išanalizuoti.Kaip jau minėjau dėstomojoje dalyje, bendrininkavimo formų egzistuoja tiek , kiek yra mokslininkų, kiekvienas turi savo teoriją. Tuo tarpu mano nuomone galima išskirti tik vieną bendrininkavimo formą – nusikalstamą bendriją, į kurią įeis ir ginkluotą gauja, ir antivalstybinė organizacija, ir organizuota grupė, ir nusikalstamas susivienijimas. Gaila, tačiau galiojančiame Baudžiamajame kodekse nėra įtvirtintos aiškios bendrininkavimo formų sistemos. O būtų visai logiška baudžiamuosiuose įstatymuose teisiškai apibrėžti tik vieną bendrininkavimo formą, kuri savo požymiais atspindėtų reiškinį, vadinamą organizuotu nusikalstamumu. Tai tik palengvintų teisėsaugos institucijų darbą tinkamai kvalifikuoti organizuotų nusikalstamų grupių ( susivienijimų) veiklą, nes įstatyme vartojamų sąvokų įvairovė ( gauja, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas)sukelia bereikalingą painiavą.

Rašant šį darbą norėjau pabrėžti tai , kad organizuotas nusikalstamumas pasaulyje yra didžiulė prieš visuomenę ir valstybę nukreipta jėga. Jis, kaip sakė austų mokslininkas D. Sika yra visiškai tas pat kaip ir branduolinė katastrofa. Jis neturi kvapo, aromato ir iš esmės yra nematomas, bet kiekvienas žino, kad jis egzistuoja. Bet kai mes tai suvokiame, kai jis tampa realybe, mes neturime jokio šanso, būna per vėlu. Todėl mano nuomone turime skirti daugiau dėmesio tokiai rimtai problemai, kaip nusikalstama bendrija, organizuotas nusikalstamumas, nes kitu atveju greitai gali būti jau per vėlu.

Literatūra:

1.Dapšys A.Organizuotas nusikalstamumas ir korupcija:prevencijos ir kontrolės sistemos kūrimo Lietuvoje prielaidos bei perspektyvos//Teisės problemos, 1997/4.,psl.61-69
2.Fedosiuk O.Atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo kūrimą bei dalyvavimą jo veikloje(BK227(1)str.)//Kriminalinė justitia,1997,Nr7,8; psl.18-29
3.Gutauskas A. Baudžiamosios teisinės kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonės kitų valstybių įstatymuose//Jurisprudencija 2000/17.,psl.41-51
4.Gutauskas A. Organizuotas nusikalstamumas ir jo teisinio apibrėžimo problema//Jurisprudencija,1999,T.3(5); psl21-27
5.Piesliakas V.Organizuotas nusikalstamumas:samprata ir definicija//Teisės problemos 93/1.,psl.36-41
6.Šimkus K. Organizuotas nusikalstamumas kaip grėsmė nacionaliniam saugumui//Jurisprudencija T.15(7).,psl.143-151
7.Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis.,V.,1998m.,psl.265-267
8.Baudžiamoji teisė. Specialioji dalis., 2 knyga// Vilnius, Eugrimas 2000.,psl44-147
9.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995 metų spalio 10d. nutarimas “Dėl teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo organizavimo,vadovavimo ar dalyvavimo jame ( BK227(1)str.) apibendrinimo rezultatų baudžiamosiose bylose”Teismų praktika.,95.,Nr.2
10.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996 metų birželio 21d. nutarimas “Dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas”//Teismų praktika. – V., 1996. Nr. 3-4. P.93
11.Lietuvos Respublikos pagrindiniai įstatymai.-Vilnius:Saulužė, 2000
12.Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso komentaras. Vilnius,1989
13.Organizuotas nusikalstamumas: Baudžiamasis gaujų persekiojimas JAV.,//Justitia 1999m., Nr. 5-6.,psl.66-68
14.Organizuoto nusikalstamumo kilmė:tarp mito ir tikrovės//Justitia,2000/3.,psl.30-31

Leave a Comment