Turinys
|2 ||3 ||3 ||3 ||3 ||5 ||6 ||7 ||8 ||8 ||11||12|
1. Įvadas………………………………………………………………….…………………………………….
2. Bendrieji nuosavybės teisėsnuostatai………………………………………………………….
2.1. Nuosavybė kaip ekonominėkategorija…………………………………………… 2.2. Nuosavybės formos irrūšys…………………………………………………………..
2.3. Privačios nuosavybėsteisė……………………………………………………………
2.4. Teisinės nuosavybės santykiųreglamentavimas………………………………….
2.5. Savininko teisės jų turinys irįgyvendinimas……………………………………. 2.6. Nuosavybės teisėsobjektai…………………………………………………………... 2.7. Žemės nuosavybėsteisė……………………………………………………………..… 2.8. Nuosavybės teisės įgijimas irpasibaigimas……………………………………..3.Išvados……………………………………………………………………………………………………4.Literatūra………………………………………………………………………………………………..
1. Įvadas
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų irkitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektąir juo disponuoti. Nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Nuosavybės teisės subjektai pagal LRCK gali būti fiziniai irjuridiniai asmenys, valstybė ir vietos savivaldybės. Nuosavybės teisė suprantama kaip savininko teisė savo nuožiūra, betnepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų ir interesų, valdyti, naudotidaiktą bei juo disponuoti. Savininko teises turtą valdyti, naudotis juo irdisponuoti atitinka visų kitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuoveiksmų, kliudančių savininkui šias pareigas įgyvendinti. Savininkas valdojam priklausantį turtą, naudojasi juo pagal LR įstatymus, nepažeisdamaskitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijantvisas savininko teises į turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gautidaikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė turėti daiktą neterminuotai, teisėnaudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiemsasmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad busužtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas. Įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis savininkas privalo leistiribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei. Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės
pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kitiLietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisėssubjektų sudarytos sutartys.2. Bendrieji nuosavybės teisės nuostatai
2.1. Nuosavybė kaip ekonominė kategorija
Nuosavybė (1 prasme) – santykiai tarp asmenų dėl objekto naudojimo,disponavimo. Nuosavybė (2 prasme) – kaip pats objektas.
2.2. Nuosavybės formos ir rūšys
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymasir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūsekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesaisudarė sąlygas Lietuvos respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšimsir formoms. Klasifikuojant nuosavybę į rūšis ir formas, pagrindiniais kriterijaisturėtų būti pasirenkami subjektas ir nuosavybės panaudojimo tikslas. Pagal CK 95 str.LR yra privati ir viešoji nuosavybė,taip pat leidžiamamišri nuosavybė,jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.
2.3. Privačios nuosavybės teisė
LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvosūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Priimti ir kiti įstatymai,įteisinantys valstybės turto didžiosios dalies perdavimą privačionnuosavybėn, bei nustatantys tokio perdavimo tvarką ir sąlygas. Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taippat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisės objektaisgali būti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu neuždrausta tą turtąturėti privačios nuosavybės teise. Privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savonuosavybės teisę į turtą. Privati juridinio asmens nuosavybė yra ,kai privatus juridinis asmuoyra perduoto jam turto savininkas,o tą turtą perdavusieji asmenys –steigėjai,akcininkai,pajininkai ir pan.,yra tik atitinkamai akcijų,pajųsavininkai,bet visais atvejais jie išsaugo reikalavimo teisę į perduotąturtą. Bendroji nuosavybė – tai kai fizinis asmuo,įgyvendindamas nuosavybėsteisę į savo turtą,gali sujungti jį su kitų asmenų turtu bendrai
veiklai,neįsteigiant juridinio asmens.Bendrąja nuosavybe yra laikomasturtas,kuris priklauso kartu dviem ar keliems savininkams. Bendroji dalinė nuosavybė – kai bendroje nuosavybėje nustatytoskiekvieno savininko dalys. Bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos.Pvz:santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybėsteisei atsirasti. Viešąją nuosavybę sudaro valstybės nuosavybė ir savivaldybiųnuosavybė. Pagal LR konstitucijos 47 str.3 dalį,LR išimtine teise priklauso:žemėsgelmės,taip pat valstybinės reikšmes vidausvandenys,miškai,parkai,keliai,istorijos,archeologijos ir kultūrosobjektai.Valstybės nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas,būtinasgyvybiškai reikšmingoms šalies funkcijoms vykdyti:šalies parūpinimaskuru,energija,vandeniu,kai kuriomis žaliavų rūšimis;aprūpinimaspašto,telefono,telegrafo ir kt. komunikacijos rūšimis;automobiliųkelių;geležinkelių;oro ir vandens transporto vystymas;atsilikusių gamybosšakų,pasižyminčių dideliu kapitalo imlumu ir mažu kapitalogrįžtamumu,modernizavimas;mažai pelningos socialinės – ekonominėsinfrastruktūros vystymas ir t.t. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 21 str.1 d.nustatyta ,kadsavivaldybės ekonominį pagrindą sudaro savivaldybės nuosavybė.Savivaldybėsnuosavybė – tai nuosavybės teise savivaldybei priklausantis turtas ,kuriosavininko funkcijas pagal įstatymus įgyvendina taryba. Mišri nuosavybė.Lietuvos Respublikoje leidžiama bendra LietuvosRespublikos juridinių ar fizinių asmenų ir užsienio valstybių juridinių arfizinių asmenų nuosavybė, bendra Lietuvos valstybės ir užsienio valstybiųnuosavybė, jeigu tai nustato Lietuvos Respublikos įstatymai beitarpvalstybinės sutartys. Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama užsienio piliečių, asmenųbe pilietybės, užsienio valstybių juridinių asmenų, tarptautiniųorganizacijų bei užsienio valstybių nuosavybė, jeigu ko kita nenustatoLietuvos Respublikos įstatymai.2.4. Teisinės nuosavybės santykių reglamentavimas
Kadangi bet koks visuomeninis santykis gali susiklostyti tik tarp nemažiau kaip dviejų subjektų,negali būti išimtimi ir nuosavybės teisinis
santykis.Todėl kiekviename konkrečiame nuosavybės santykyje iš vienos pusėsdalyvauja asmenys,valdantys,naudojantys daiktą bei juo disponuojantys, o iškitos pusės asmenys,kurie privalo elgtis su šiuo daiktu kaip susvetimu.Vadinasi ,nuosavybės teisiniam santykiui būdingas tik pasyvusįpareigotų asmenų elgesys.Toks santykis susiklosto būtent tarp asmenų dėldaiktų,ir tai jokiu būdu nėra asmens santykis su daiktu. Nuosavybės teisinių santykių būdingas bruožas, kad jie tęstiniopobūdžio. Kol savininkas yra nuosavybės teisiniuose santykiuose ,jis negaliiš kitų asmenų reikalauti nieko kito, kaip tik susilaikyti nuo jo turtovaldymo,naudojimo bei disponavimo juo.Teisę iš kitų asmenų reikalautiteigiamų veiksmų savo turto atžvilgiu jis įgauna tik tuo atveju,jeinuosavybės teisinių santykių pagrindu kiti teisinai santykiai,kuriųsubjektu savininkas tapo. Teisiniams santykiams atsirasti būtini mažiausiai du subjektai.Vienassubjektas nuosavybės teisiniuose santykiuose yra savininkas,kurisnuosavybės teise turimą turtą gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti.Kadangi nuosavybės teisė absoliuti, tai paprastai laikoma,kad kitanuosavybės teisinių santykių šalis yra pasyvi įpareigotų subjektųvisuma.Kadangi ši visuma neturi teisių valdyti ir naudoti savininkuipriklausantį turtą,juo disponuoti,ir netgi privalo susilaikyti nuo tokiųveiksmų,todėl teisiškai reikšmingiausias nuosavybės teisiniuose santykiuoseyra turto savininkas,kaip nuosavybės teisės subjektas. Nuosavybės teisė objektyviąja prasme – nuosavybės teisė apibūdina kaipvisuma teisės normų,reguliuojančių ekonominius santykis dėl daiktųvaldymo,naudojimosi jais bei disponavimo.Nuosavybės teisės objektyviąjaprasme kaip teisės instituto uždavinys ir yra reguliuoti visuomenėjeegzistuojančius nuosavybės santykius. Nuosavybės teisė subjektyviąja prasme – nuosavybės teisė suprantamakaip savininko teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitųasmenų teisų ir interesų,valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti.Savininko teises turtą valdyti ,naudotis juo ir disponuoti atitinka visųkitų asmenų pasyvi pareiga susilaikyti nuo veiksmų,kliudančių savininkuišias pareigas įgyvendinti.Pagal CK 96 str.savininkas valdo jam priklausantįturtą,naudojasi juo pagal LR įstatymus,nepažeisdamas kitų asmenų teisių arteisėtų interesų.2.5. Savininko teisės jų turinys ir įgyvendinimas
Turinys.Pagal CK 96 str.Savininkas valdo jam priklausantį turtą,naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Įstatymų nustatytaisatvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privaloleisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei arsavivaldybei. Nuosavybės teisės turinį taip pat galima apibūdinti ir išvardijantvisas savininko teises į turtą. Greta valdymo, naudojimo bei disponavimo,kaip savarankiškos teisės išskiriamos teisės išskiriamos: teisė gautidaikto duodamas pajamas, sunaudoti ir išeikvoti daiktą, perduoti jį kitam,teisė saugiai eksploatuoti daiktą, teisė turėti daiktą neterminuotai, teisėnaudoti daiktą tik taip, kad nebūtų tuo naudojimu daroma žala kitiemsasmenims, galimybė paimti daiktą už skolą, taip pat garantija, kad busužtikrintas pažeistos nuosavybės teisės gynimas, atstatymas. Teisės turinį apibūdinti užtenka trijų pagrindinių teisių,t.y.daiktovaldymo,naudojimo ir disponavimo juo. Kai kurių teisininkų nuomone, šiastris pagrindines teises sudaro atskiros teisių grupės. Nuosavybės teisės įgyvendinimas. Nuosavybės teisę savininkas galiįgyvendinti pats tiesiogiai valdydamas ir naudodamas jam nuosavybės teisepriklausantį turtą bei juo disponuodamas,arba kitiems asmenims perduodamaskai kurias iš jam priklausančių teisių į turtą.Lemiamas vaidmuoįgyvendinant nuosavybės teisę tenka valdymo ir ypač naudojimo teisiųrealizavimui,kadangi sąvoka “įgyvendinimas” reiškia besitęsiantį procesą,one veiksmo rezultatą. Nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas priklauso nuo to,ar asmuo pats
turtą valdo,naudoja juo disponuoja ir tokiu būdu įgyvendina nuosavybėsteisė,ar perduoda dalį šių teisių kitiems asmenims.Jeigu perduoda kitiemsasmenims,tai nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas priklauso ir nuo to,kokiątų teisų dalį jis perduoda. Valstybė bei savivaldybė taip pat gali įvairiais būdais įgyvendintisavo nuosavybės teises.Pvz.,nuosavybės teisės į finansinius biudžetųišteklius atitinkamai valstybė ar savivaldybės įgyvendina tiesiogiai persavo valdžios ir valdymo organus.Nuosavybės teisių įgyvendinimui įvalstybinėms(savivaldybės) perduoda toms įmonėms,įstaigoms,beiorganizacijoms ir didelę dalį nuosavybės teisės turinį sudarančiųteisių,kurios sudaro turto patikėjimo teisę. Nuo to,kokius nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus nustatoįstatymai,priklauso gyventojų pajamų šaltiniai,šalies ekonomikos vystymositempai ir daugelis kitų veiksmų.2.6. Nuosavybės teisės objektai
Teisės teorijoje labiausiai paplitusi nuomonė, kad nuosavybės teisiniųsantykių objektai gali būti tik daiktai, nors jie dažnai vadinami turtu.Kadangi pinigai ir vertybiniai popieriai taip pat priskiriami daiktams irsudaro ypatingą daiktų grupę,todėl jie irgi gali būti nuosavybės teisniųsantykių objektai. Lietuvoje tam tikra turto dalis taip pat yra valstybės nuosavybė.Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taippat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai,istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Lietuvoje šiuo metu yranauja nuosavybės forma- savivaldybių nuosavybė. Valstybės ir savivaldybiųnuosavybę apjungianti nuosavybės rūšis vadinama viešąja nuosavybe. Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susijęsu žeme ir kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitusjų paskirties bei esmės ir iš esmės nesumažinus jų vertės; pvz.: žemė,pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimtį yra
nekilnojamasis arba tokiu pripažįstamas įstatymuose. Kilnojamuoju turtu, laikome tokį turtą, kurį galima perkelti išvienos vietos į kitą nepakeitus jo esmės, iš esmės nesumažinus jo vertės arbe didelės žalos jo paskirčiai, jeigu įstatymai nenustato ko kita.2.7. Žemės nuosavybės teisė
Žemės nuosavybės turinys CK projekte išdėstomas sekančiai: 1. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinisžemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jųpriklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymu ar sutartiminenustatyta kitaip. 2. Žemės sklypo savininkas į virš jo sklypo esančią oro erdvę turitokias teises ir tokia apimtimi, kiek jos neprieštarauja LietuvosRespublikos įstatymams ir kiek tai būtina naudoti žemės sklypą pagalpaskirtį . 3. Žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinįžemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas, kiek ši teisėneprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kiek tai būtina naudotižemės sklypą pagal paskirtį . 2.8. Nuosavybės teisės įgijimas ir pasibaigimas
Teisės teorijoje nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindai skirstomiį pradinius ir išvestinius. Išskiriami taip pat ir bendrieji beispecialieji nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai.Toksskirstymas pagrįstas tuo, kad kai kurie nuosavybės teisės įgijimo pagrindaibūdingi visiems nuosavybės teisės subjektams,t.y.tais pagrindais nuosavybėsteisė į daiktą gali įgyti bet kuris nuosavybės teisės subjektas,o kai kurie– tik tam tikriems nuosavybės teisėssubjektams.Pvz.nacionalizacija,konfiskacija ir kt.panašūs nuosavybės teisėsįgijimo pagrindai būdingi tik valstybės nuosavybei įgyti,kadangi šiosnuosavybės teisės subjektas turi turėti politinę valdžią. Bendrieji įgijimo pagrindai – kai kurie nuosavybės įgijimo pagrindaiyra būdingi visiems nuosavybės teisės subjektams t.y.tais pagrindais
nuosavybės teisę į daiktą gali įgyti bet kuris nuosavybės teisės subjektas; Specialieji – tik tam tikriems teisės subjektams (kai nuosavybęįgyti gali tik tam tikri subjektai).Pagal CK projektą nuosavybės įgijimo pagrindai.Nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius; 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4)pagaminant naują daiktą; 5)pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūrines vertybes beipaimant kitus daiktus visuomenės poreikiams; 10) konfiskavus ar kitokiu būdu už pažeidimus pagal įstatymą paėmusdaiktus; 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Nuosavybės teisės įgijimas perdavimu: 1. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininkoįgaliotas asmuo. 2. Perdavimu naujasis savininkas įgyja į perduotąjį daiktą tiekteisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu ko kitanenumato įstatymas ar sutartis. 3. Jeigu buvo perduotas daiktas, kurio perdavėjas neturėjo teisėsperduoti, tai naujasis savininkas įgyja nuosavybės teisę, jeigu perduotasisdaiktas nebuvo nekilnojamasis daiktas, perdavimas buvo atlygintinas, odaikto įgijėjas buvo sąžiningas. Kitas nuosavybės atsiradimo pagrindų skirstymo būdas: 1.pradiniai; 2. išvestiniai. 1 – priskiriami tokie nuosavybės teisė įgijimo pagrindai, pagalkuriuos: – daiktas įgyjamas pirmą kartą; 2 – priskiriami tokie atvejai, kada nuosavybės teisė įgyjama iš kitoasmens, perimant ir teises į turėtą daiktą.3. Išvados
Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taippat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagalįgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiaiprivati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savonuosavybės teisę į turtą. Taip pat įvairiais įstatymų numatytais būdaisgali atsirasti ne vieno, o kelių asmenų nuosavybė, t.y. bendroji nuosavybė.Skiriamos tokios bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė
nuosavybė ir bendroji jungtinė nuosavybė. Subjektas nuosavybės teisiniuose santykiuose yra savininkas, kurisnuosavybės teise turimą turtą gali valdyti,naudoti ir juo disponuoti, kitanuosavybės teisinių santykių šalis yra pasyvi įpareigotų subjektų visuma,ši visuma neturi teisių valdyti ir naudoti savininkui priklausantį turtą.Teisiškai reikšmingiausias nuosavybės teisiniuose santykiuose yra turtosavininkas,kaip nuosavybės teisės subjektas. Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juopagal Lietuvos Respublikos įstatymus,nepažeisdamas kitų asmenų teisių arteisėtų interesų interesų. Valstybės ir savivaldybių nuosavybę apjungianti nuosavybės rūšisvadinama viešąja nuosavybe. Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemėssklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai,kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytakitaip. Teisės teorijoje nuosavybės įgijimo ir praradimo pagrindai skirstomi įpradinius ir išvestinius. Išskiriami taip pat ir bendrieji bei specialiejinuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai.4. Literatūra
2. Vitkevičius P. ir kt. Civilinė teisė: vadovėlis.- K.: Vijusta, 1997.3. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas .-K.: Poligrafija ir informatika , 2004.4. www.tm.lt5. www.spes.lt6. www.lrkt.lt