1. Bausmių vykdymo teisės samprata, dalykas, sistema, uždaviniai.2. Bausmių vykdymo teisės uždaviniai.3. Bausmių vykdymo teisės metodai.4. Bausmių vykdymo teisės sistema.5. Bausmių vykdymo teisės principai.6. Bausmių vykdymo teisės sąveika su kitomis teisės šakomis.
1. Bausmių vykdymo teisės dalykas.Kovoje su nusikalstamumu naudojama daug įvairių priemonių, kurios, vieta vertus, numato platų ratą įvairių socialinių, ekonominių ir kitų priemonių, o antra vertus – specialių teisinių priemonių – tarp jų kriminalinių bausmių asmenims, padariusiems nusikaltimus, taikymą.Už nusikaltimą paskirta bausmė įstatymu nustatytąja tvarka turi būti įvykdyta. Bausmės vykdymas organizuojamas taip, kad nuteistasis turėtų realią galimybę pasitaisyti. Visas klausimų kompleksas, susietas su kriminalinės bausmės vykdymu, nuteistųjų pataisymu ir perauklėjimu, sudaro atskiros teisės šakos – bausmių vykdymo teisės – teisinio reguliavimo dalyką.Dabartiniame visuomenės ir valstybės vystymosi etape kovoje su nusikalstamumu vis dažniau taikomos kriminalinės bausmės, nesusietos su laisvės atėmimu. Visa tai atsispindi pastarųjų metų kovos su nusikalstamumu ruošiamoje koncepcijoje bei baudžiamųjų ir bausmių vykdymo normų pakeitimuose bei papildymuose. Tai leidžia ne tik diferencijuotai skirti kriminalines bausmes, praplėsti bausmių, susietų su nuteistojo izoliacijos nuo visuomenės, taikymo praktika, bet kartu taikyti pavojingiems visuomenei sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims griežtas kriminalinės bausmės rūšis.Kriminalinės bausmės įvykdymas – tai ne tik nuobauda už padarytą nusikaltimą. Ji turėtų padėti pataisyti bei perauklėti nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus ir gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, kad tai užkirstų kelią naujiems tiek nuteistųjų, tiek ir kitų asmenų nusikaltimams. Priemonės, kurios taikomos nuteistiesiems juos pataisant ir perauklėjant, sudaro atskirą, savitą socialinę-teisinę sistemą. Į pastarąją įtraukiamos įvairios, tarpusavyje susietos ir suderintos valstybinės priemonės bei jų atskiri elementai. Visa tai yra teisinio reguliavimo ir socialinio valdymo objektai, mokslinio tyrinėjimo ir teorinės analizės dalykai.
Iš esmės kovos su nusikalstamumu valstybinių priemonių sistema išreiškia ir baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas. Pagrindinė jų – bausmės įvykdymas. Kriminalinė bausmė gali būti paskirta atlikti realiai, ar atidedant jos vykdymą. Valstybinės prievartos priemonių rūšys priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio. Už civilinį deliktą gali būti taikomos civilinės-teisinės sankcijos, už drausminį nusižengimą – drausminė nuobauda, už administracinį – administracinė; už nusikaltimą – baudžiamoji atsakomybė.Civilinė atsakomybė numato civilinės teisės ir civilinio proceso normų realizavimą; administracinė atsakomybė – administracinės teisės normų realizavimą, baudžiamoji atsakomybė – baudžiamosios, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės normų realizavimą.Bausmių vykdymo teisės normų pagalba realizuojama viena iš atsakomybės rūšių – baudžiamoji, įvykdant teismo nuosprendžiu paskirtą kriminalinę bausmę.Bausmių vykdymo teisė – tai visuma (sistema) teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius kriminalinių bausmių vykdymo ir atlikimo procese (eigoje).Bausmių vykdymo teisė yra valstybės pataisos darbu (bausmių vykdymo) politikos įgyvendinimo priemonė. Bausmių vykdymo normos reguliuoja visų kriminalinių bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką bei sąlygas.Bausmių vykdymo teisė yra atskira teisės šaka. Jos savarankiškumą nulemia trys požymiai:· savarankiškas jos teisinio reguliavimo dalykas;· metodas;· norminių aktų sistema.Teisinio reguliavimo dalykas – tai teisės normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai. Tai visuomeniniai santykiai, atsirandantys kriminalinės bausmės vykdymo ir atlikimo eigoje (procese). Tai teisiniai santykiai, kurie atsiranda tarp nuteistojo ir kalėjimo departamento įstaigų administracijos per visą bausmės vykdymo ir atlikimo laiką. Šiuos santykius reguliuoja bausmių vykdymo teisės normų sistema.Tokiu būdu bausmių vykdymo teisės dalykas yra bausmių vykdymo normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys vykdant ir atliekant visas kriminalines bausmes. 2. Bausmių vykdymo teisės uždaviniai.LR bausmių vykdymo teisės uždaviniai: užtikrinti tokį kriminalinės bausmės įvykdymą, kad tai būtų ne tik nubaudimas už padarytą nusikaltimą, bet ir pataisytų nuteistuosius, kad jie sąžiningai dirbtų, tiksliai vykdytų įstatymus ir gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad užkirstų kelią naujiems, nuteistųjų ir kitų asmenų nusikaltimams.Bausmės vykdymu nesiekiama daryti fizinių kančių, arba žeminti žmogaus orumo. Pagrindas, kuriuo atliekama kriminalinė bausmė, yra tiktai įsiteisėjęs teismo nuosprendis.3. Teisinio reguliavimo metodasTeisinio reguliavimo metodas – tai sistema teisinių priemonių, būdų, kuriais teisė veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. Jeigu teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius visuomeninius santykius teisė reguliuoja, tai teisinio reguliavimo metodas – kaip, kokiu būdu tai daro. Vienas pagrindinių bausmių vykdymo teisės teisinių santykių reguliavimo metodu yra imperatyvinis arba įpareigojančio įsakymo metodas. Kadangi Kalėjimų departamento administracija valstybės vardu įpareigota reikalauti iš nuteistųjų per visą jų bausmės atlikimo laiką paklusti nustatytai bausmės atlikimo tvarkai – vykdyti vidaus tvarkos, elgesio taisykles, tam tikrus reikalavimus, tai pagrindiniu pataisos darbų teisės teisinio reguliavimo metodu yra laikomas įpareigojantis įsakymas arba imperatyvinis metodas. Tai pagrindinis metodas, kuriuo bausmės vykdymo organų administracija siekia bausmės tikslų ir uždavinių.Be imperatyvinio metodo, gali būti naudojami ir kiti metodai. Vienas iš jų – dispozityviais. Juo naudojamasi tada, kai įstatymo nustatyta tvarka nuteistasis gali atlikti tam tikrus veiksmus, arba atitinkamai elgtis, o bausmės vykdymo organų administracija privalo sudaryti sąlygas bei galimybes šių nuteistųjų veiksmų bei poelgių realizavimui. Be to, administracija turi teisę rekomenduoti nuteistajam susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, arba pasiūlyti jam elgtis kitokiu, bet tik įstatymų numatytu būdu. Taigi, bausmių vykdymo teisės teisinių santykių vienam iš dalyvių suteikiama teisė, o kitam tą teisę atitinkanti pareiga. 4. Bausmių vykdymo teisės sistema.Trečiasis požymis, apibūdinantis bausmių vykdymo teisės savarankiškumą, yra bausmių vykdymo teisės įstatymų sistema, kuri sudaro teisės normos, specialiai reguliuojančios bausmių vykdymo teisinius santykius, tai:a) LR Konstitucija 19 str. – žmogaus teisė į gyvybę;20 str. – niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas;21 str. – žmogaus asmuo neliečiamas.b) Pataisos darbų kodeksas.c) Baudžiamasis kodeksas: 211 str. – bausmė; 22 str. – bausmių rūšys; 25 str. – laisvės atėmimas; atleidimo nuo bausmės sąlygos ir t.t.; 59 str. – priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės.d) Baudžiamojo proceso kodeksas:106 str. – kardomojo kalinimo trukmė;398 str. – nuosprendžio vykdymas – VI skyriusŽmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija;Europos konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurią, nežmonišką ar žeminančią baudą.Europos kalinimo įstaigų taisyklių reikalavimai bei taikymo principai.Kodeksas leidžia priimti ir kitus įstatymus, tarp jų ir žinybinius aktus, kurie paprastai reguliuoja organizacinius-techninius klausimus, nuteistųjų darbo tvarką, sąlygas ir t.t.Teis. ministro 2000 08 16 įsakymas Nr.172 ”Dėl pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” V.Ž. 2000 m. Nr.72; 2001 m. Nr.19, 89.5. Bausmių vykdymo principai TEISĖTUMO PRINCIPAS.1. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos RESPUBLIKOS teismo nuosprendis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais bausmės vykdymo pagrindu yra užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas).2. Nuteistųjų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai.3. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 4. Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. NUTEISTŲJŲ LYGYBĖS TAIKANT BAUSMIŲ VYKDYMO ĮSTATYMUS PRINCIPAS.Visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. HUMANIZMO PRINCIPAS.1. Vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. 2. Su nuteistuoju, kurio laisvė apribota, net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokio mokslo bandymai.3. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti nuteistąjį, kurio laisvė apribota, be išankstinio jo sutikimo.BAUSMIŲ VYKDYMO INDIVIDUALIZAVIMO IR VISUOMENĖS DALYVAVIMO NUTEISTŲJŲ PATAISOS PROCESE PRINCIPAS.1. Atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas taikomos atsižvelgiant į jų asmenybių bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. 2. Nuteistųjų pataisos procese gali dalyvauti visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenysTEISINGO IR PROGRESYVAUS BAUSMIŲ ATLIKIMO PRINCIPAS.Nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. 6. Bausmių vykdymo teisės sąveika su kitomis teisės šakomisDabartiniu metu nusistovėjusi nuomonė, kad teisės mokslas susideda iš atskirų teisės mokslo kompleksų. Vienas jų – baudžiamosios teisės kompleksas, jungiantis baudžiamosios, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės mokslus. Ši teisės mokslo pagrindą sudaro baudžiamosios teisės normos. Baudžiamosios teisės normų turinys (kriminalinės bausmės tikslai ir uždaviniai, bausmės skyrimas ir atleidimas nuo bausmės ir kt.) yra realizuojamos baudžiamojo proceso bei bausmių vykdymo teisės normomis.Bendra baudžiamosios, baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės paskirtis – kova su nusikalstamumu baudžiamojo teisinio poveikio priemonėmis. Tačiau šių teisės šakų tarpusavio ryšys dar nereiškia jų vieningumo. Kiekviena iš jų yra atskira teisės šaka, turinti savo teisinio reguliavimo dalyką.Baudžiamosios teisės normos nustato: veikas, baudžiamas kriminaline bausme, bausmės tikslus, bausmių rūšis ir jų turinį, bendrus bausmės skyrimo ir atleidimo nuo jos principus. Minėti baudžiamosios teisės bendrieji nuostatai yra pagrindas bausmių vykdymo teisės normoms sukurti. Bausmių vykdymo teisės normos reguliuoja specifinę bausmių vykdymo organų veiklos sritį – kriminalinės bausmės įvykdymo bei atleidimo nuo bausmės tvarką.Baudžiamojo proceso teisės normos reguliuoja baudžiamųjų bylų iškėlimą, kvotos ir parengtinio tardymo bei teisminio nagrinėjimo, bausmės skyrimo arba atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tvarką, nustato baudžiamojo proceso dalyvių teises ir pareigas. Skirtingai nei ši teisės šaka, bausmių vykdymo teisė nustato bausmės vykdymo tvarką, atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindus ir formas, nuteistųjų ir įstaigų bei organų, vykdančių bausmes, teises ir pareigas. Tokiu būdu baudžiamojo proceso teisės normos nustato teisminio nagrinėjimo, bausmės skyrimo ar atleidimo nuo jos, o bausmių vykdymo teisės normos – bausmės vykdymo tvarką. Be jau minėto baudžiamosios teisės mokslo komplekso, bausmių vykdymo teisės mokslo komplekso, bausmių vykdymo teisė susijusi ir su kitomis teisės šakomis: valstybine, administracine, darbo, civiline, šeimos ir kt.Valstybės teisės normos, kada vienas iš subjektų yra pilietis, reguliuoja ne visus, susijusius su valstybės organais, visuomeninius santykius, bet tik tuos, kurie atsiranda vykdant tam tikras valdžios funkcijas (dalyvavimas rinkimuose, nuolatinių komisijų darbe ir pan.). Nuteistųjų laisvės atėmimu visuomeniniai santykiai su valstybės valdžios ir valdymo organais atsiranda ne tiesiogiai, o per pataisos darbų įstaigas, kaip valstybės organus (pvz.: pažeidus bausmės atlikimo tvarką, nuteistieji atsako ne pagal administracinės, o pataisos darbų teisės normas). Tokiasi atvejais piliečių teisės ir pareigos, nustatytos ir ginamos valstybinės ir administracinės teisės normomis, nuteistiesiems nustatomos ir ginamos bausmių vykdymo teisės normomis. Nuteistųjų laisvės atėmimu darbą, profesinį-techninį parengimą reguliuoja bausmių vykdymo teisė normos. Šios normos, nors ir turi panašumų palyginus su darbo teisės normomis, tačiau jų turinys skirtingas, nes specifinis nuteistųjų darbo tikslas reikalauja sukurti atskiras teisės normas, organiškai įsiliejančias į pataisos darbų teisės sistemą. Bausmių vykdymo teisės normos reguliuoja kai kuriuos nuteistųjų santykius civilinio ir šeimos gyvenimo sferoje. Pvz.: gyvenamosios vietos pasirinkimas, teisė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Be to, bausmių vykdymo teisės normos supaprastina santuokos, kada vienas iš sutuoktinių yra nuteistasis, nutraukimą. Nuteistųjų teisės ir pareigos, kurios piliečiams paprastai yra nustatomos valstybinės, administracinės, darbo, civilinės ir šeimos teisės normose, yra reguliuojamos bausmių vykdymo teisės normomis. Galima teigti, kad bausmių vykdymo teisės normos yra nuteistųjų pataisos ir perauklėjimo proceso organizavimo pagrindas. Literatūra1. LR Konstitucija2. LR Pataisos darbų kodeksas3. LR Bausmių vykdymo kodeksas4. LR Baudžiamasis kodeksas5. LR Baudžiamojo proceso kodeksas6. H.Žebrauskas. pataisos darbų teisė. V., 1991