Bausmes vykdančių institucijų sistema

BAUSMES VYKDANČIŲ INSTITUCIJŲ SISTEMA

TURINYS

ĮVADAS .............................. 2

BAUSMIŲ SISTEMA, SAMPRATA, BAUSMIŲ VYKDYMO INSTITUCIJOS ....... 3

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO TEISINĖ PADĖTIS, PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS .............................. 4

PATAISOS ĮSTAIGŲ RŪŠYS IR ŠIŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS STRUKTŪRA. PATAISOS ĮSTAIGOS TEISINĖ PADĖTIS .............................. 11

PATAISOS INSPEKCIJOS .............................. 16

ANTSTOLIS .............................. 20

IŠVADOS .............................. 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS .............................. 23

ĮVADAS
Visi žmonės turi teisę gyventi teisingoje, ramioje ir saugioje visuomenėje. Visada buvo ir bus nusikalstamumas, baudžiamosios ir penitencinės sistemų poreikis. Priimto visuomenei nusikalstamumo lygį apibrėžia tos visuomenės vertybių ir kultūros lygis. Visuomenės vertybės taip pat apsprendžia ir jos reagavimą į nusikalstamumą. Aišku, kad bausmių griežtinimas, paažeidėjų įbauginimas nesumažina nusikalstamumo lygio, neįtakoja ilgalaikio visuomenės saugumo. Vienas iš svarbiausių visuomenės uždavinių – sukurti veiksmingą ir patikimą sistemą, kuri skatintų nusikaltusį asmenį keisti savo elgesį, kuris jį atvedė prie nusikaltimo, ir siekti grįžti į visuomenę pilnaverčiu jos nariu, gerbiančiu toje visuomenėje priimtas elgesio normas.
Lietuva, atstačiusi Nepriklausomybę, iškėlė tikslą reformuoti penitencinę sistemą taip, kad savo veiklos efektyvumu bent priartėtų prie tobuliausiai veikiančių ir realiausiai atitinkančių tarptautinius reikalavimus pažangiausių penitencinių sistemų Europos ir Skandinavijos valstybėse.
Kadangi 2004 metais Lietuva tapo ES nare ir šioje sąąjungoje priimtų standartų siekimas taps kasdienybe, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų strategija remiasi šia vizija: ,,Sukurti demokratišką, humanišką kriminalinių bausmių vykdymo sistemą, kuri efektyviai ir racionaliai panaudodama mokesčių mokėtojų lėšas, padės nusikaltusiems asmenims, atlikus bausmę, integruotis į visuomenę‘‘.

– teikti pirmenybę efektyviausioms pr

riemonėms, kurios sudarytų sąlygas humaniškai atlikti bausmę ir padėtų rengti nuteistuosius, atlikus bausmę, integruotis į visuomenę;

– sukurti aiškų funkcijų ir atsakomybės pasidalijimą centrinės administracijos ir teritorinių padalinių lygmenyse;

– teikti pirmenybę priemonėms, kurios padėtų efektyviai įgyvendinti narkomanijos ir pavojingų užkrečiamų ligų plitimo prevenciją įkalinimo įstaigose;

– teikti pirmenybę priemonėms, kurios užtikrintų saugumą įkalinimo įstaigose;
– modernizuoti kriminalines bausmes vykdančias įstaigas ir jų veiklą.

BAUSMIŲ SISTEMA, SAMPRATA, BAUSMIŲ VYKDYMO INSTITUCIJOS

Bausmes vykdančių institucijų sistema — tai objektyviai esanti bausmių vykdymo vidinė sandara, vienos bausmių vykdymo sistemos padalijimas į susijusios tarpusavyje ir kartu diferencijuotos pavienes institucijos.
Kovojant su nusikalstamumu naudojamos įvairios ūkinės, organizacinės, auklėjimo ir visuomeninio poveikio priemonės, tačiau kol kas negalima atsisakyti ir kriminalinės bausmės, kuri išsiskiria iš kitų valstybės prievartos priemonių.
Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nuusikaltimą ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves visuomenės interesais. Kriminalinės bausmės paskirtis: a) sulaikyti asmeninio nusikaltimų padarymo; b) nubausti nusikaltimą padariusį asmenį; c) atimti ir apriboti nuteistajam galimybes daryti naujus nusikaltimus; d) siekti, kad asmenys, atlikę bausmę, laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų. Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių arba žeminti žmogaus asmenį.
Bausmės tikslais laikomi tie galutiniai faktiniai rezultatai, kurių siekia valstybė, nustatydama baudžiamąją atsakomybę, nuteisdama kaltuosius už nusikaltimų padarymą ir taikydama šią priemonę. Siekdamas užtikrinti minėtus tikslus ir už

ždavinius, įstatymas nustato teismams privalomą ir išsamų bausmių sąrašą, kiekvienos bausmės rūšies ribas, jų skyrimo sąlygas ir tvarką, – bausmių sistemą. Bausmių sistema garantuoja tik tų bausmių, kurias numato įstatymas, taikymą ir leidžia parinkti bausmės rūšį ir dydį, daro įtaką baudžiamosios teisės efektyvumui.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nustato šios bausmės :
1. viešųjų teisių atėmimas;
2. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
3. viešieji darbai;
4. bauda;
5. laisvės apribojimas;
6. areštas;
7. terminuotas laisvės atėmimas;
8. laisvės atėmimas iki gyvos galvos;
9. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nuteistųjų teisinė padėtį nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO TEISINĖ PADĖTIS, PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

Kalėjimų departamentas:
Kalėjimų departamentas yra biudžetinė Teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga. Kalėjimų departamentas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.
Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės vykdo uždavinius, kurie joms yra nustatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymuose, Kardomojo kalinimo įstatyme, kituose įstatymuose bei teisės aktuose.
Kalėjimų departamentas įsteigtas 2000 m.
Departamentui vadovauja direktorius, kurį skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų teisingumo ministras.

Departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus teisingumo ministrui ir asmeniškai atsako už Departamentui pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą.

Departamento direktorius turi 3 pavaduotojus:
– apsaugai ir priežiūrai;
– auklėjamajam darbui;
– gamybos ir ūkio reikalams.

Departamento direktoriaus nesant (atostogos, liga, komandiruotė ir pan.), jo pareigas laikinai atlieka Departamento direktoriaus pavaduotojas apsaugai ir priežiūrai. Šio pareigūno ne

esant, Departamento direktoriaus pareigas laikinai atlieka teisingumo ministro įsakymu paskirtas vienas iš likusių Departamento direktoriaus pavaduotojų.

Departamento direktorius:
1. organizuoja ir kontroliuoja Departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą;
2. užtikrina, kad Departamento veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, vykdomi Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, teisingumo ministro įsakymai ir kiti bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai;
3. teikia teisingumo ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų bausmių vykdymo sistemos veiklos klausimais projektus;
4. tvirtina Departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių struktūrą, Departamento etatų sąrašą ir Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų etatų sąrašus;
5. nustato, suderinęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų pareigybes bei jas atitinkančius pareiginius laipsnius;
6. teikia pasiūlymus teisingumo ministrui dėl Departamento direktoriaus pavaduotojų ir Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovų skyrimo bei minėtų pareigūnų atleidimo iš pareigų;
7. skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Departamento personalą (išskyrus direktoriaus pavaduotojus), Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus ir vyresniuosius pareigūnus;
8. nustato savo pavaduotojams veiklos sritis bei Departamento struktūrinių padalinių ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių kuravimą;
9. leidžia įsakymus, nurodymus ir įsakymais tvirtinamus kitus teisės aktus, užtikrina jų vykdymo kontrolę;
10. tvirtina Departamento dalinių nuostatus, personalo pareigines instrukcijas, Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vadovų bei jų pavaduotojų pareigines in
nstrukcijas;
11. suteikia jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų pareiginius laipsnius (Departamentui pavaldžiose įstaigose jaunesniųjų pareigūnų pareiginius laipsnius turi teisę suteikti šių įstaigų vadovai);
12. tvirtina Departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos pagrindinių priemonių metų planus;
13. teikia teisingumo ministrui jo nustatyta tvarka Departamento veiklos ataskaitas ir teisingumo ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
14. skiria nustatyta tvarka tarnybines nuobaudas bei skatina Departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnus, kitus valstybės tarnautojus ir darbuotojus, teikia pasiūlymus šiais klausimais teisingumo ministrui;
15. tvirtina specialaus fondo lėšų panaudojimo sąmatą;
16. teikia pasiūlymus Teisingumo ministerijos vadovybei dėl bendrų Departamentui pavaldžių įstaigų, policijos ir kitų Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų pajėgų panaudojimo kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius;
17. vykdo kitas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir teisingumo ministro įsakymų numatytas jam funkcijas ir suteiktus įgaliojimus.

Departamento direktoriaus įsakymu sudaroma dokumentų, kuriuose yra įslaptintos informacijos, raštvedybos tvarkymo slaptumo užtikrinimo komisija.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pavaldi įstaiga, organizuojanti kardomojo kalinimo (suėmimo) ir teismų nuosprendžiais paskirtų kriminalinių bausmių vykdymą.
Departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
Departamentas bei jam pavaldžios kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos bei pataisos inspekcijos sudaro vieningą organizacinę sistemą – bausmių vykdymo sistemą.
Departamentas yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu. Departamento adresas – L.Sapiegos g.1, 2600 Vilnius, Lietuvos Respublika.
Departamentas yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Departamentas gali turėti nebiudžetinių lėšų.
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos teisingumo ministerijos nuostatuose nustatyti šios uždaviniai:
1. organizuoti ir vykdyti bausmių vykdymo sistemos reformą vadovaujantis Teisinės sistemos reformos metmenimis (nauja redakcija) ir Teisinės sistemos reformos įgyvendinimo programa;
2. sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas sąlygas asmenims, kuriems teisėjo ar teismo nutartimi kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikyti;
3. užtikrinti teismų nuosprendžių (nutarčių), kuriais nuteista laisvės atėmimu, vykdymą;
4. užtikrinti teismų nuosprendžių (nutarčių), kuriais nuteista pataisos darbais be laisvės atėmimo, atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, nuosprendžių (nutarčių), kuriais pataisos darbų arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir nutarčių, kuriomis asmenys lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, vykdymą;
5. sudaryti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytas sąlygas kriminalinei bausmei
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos teisingumo ministerijos nuostatuose nustatyti šios funkcijos:
1. rengia Teisingumo ministerijos pavedimu ir savo iniciatyva įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, susijusių su bausmių vykdymo sistemos reforma, projektus;
2. organizuoja naujų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų statybą, jau veikiančių tokio tipo įstaigų rekonstravimą;
3. teikia Teisingumo ministerijai siūlymus steigti, reorganizuoti ar likviduoti kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietas, pataisos inspekcijas, mokymo centrus bei valstybės įmones prie pataisos darbų kolonijų;
4. teikia Teisingumo ministerijai tvirtinti Departamentui pavaldžių įstaigų nuostatus ir valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų įstatus;
5. sudaro ir nustatyta tvarka teikia Teisingumo ministerijai ir Finansų ministerijai Departamento biudžeto projektą bei buhalterinę atskaitomybę;
6. kaupia informaciją, analizuoja ir prognozuoja Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą;
7. teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių ūkinę veiklą, atlieka jų finansines revizijas;
8. užmezga (savarankiškai ar Teisingumo ministerijai padedant) ir plėtoja ryšius su užsienio valstybių bausmių vykdymo sistemų institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, organizuoja Departamento bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių darbuotojų stažuotes bei pažintinį lankymąsi užsienio valstybių bausmių vykdymo institucijose, dalyvavimą tarptautinėse konferencijose bausmių vykdymo klausimais;
9. organizuoja kartu su Teisingumo ministerija arba savarankiškai tarptautines konferencijas bausmių vykdymo klausimais;
10. organizuoja ir kontroliuoja laisvės atėmimo vietų veiklą sprendžiant jose laikomų asmenų pataisos bei reabilitacijos klausimus;
11. organizuoja ir kontroliuoja personalo parinkimą dirbti Departamente bei jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, personalo mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą;
12. organizuoja kvalifikacinių kategorijų suteikimą visiems Departamento pareigūnams, Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių vyriausiesiems ir vyresniesiems pareigūnams, kontroliuoja kvalifikacinių kategorijų suteikimą Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams ir jaunesniesiems pareigūnams;
13. teikia metodinę bei praktinę pagalbą rengiant kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos bei kalinamųjų ir nuteistųjų priežiūros planus, organizuoja šių planų įgyvendinimą;
14. organizuoja nuteistųjų skirstymą į laisvės atėmimo vietas, kalinamųjų bei nuteistųjų etapavimą (pervežimus);
15. organizuoja Teisingumo ministerijos sprendimų pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis dėl nuteistųjų perdavimo iš Lietuvos arba į Lietuvą įgyvendinimą;
16. sudaro inžinerinių techninių apsaugos priemonių diegimo kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose planus, organizuoja ir kontroliuoja šių planų vykdymą;
17. kaupia ir analizuoja statistinius duomenis apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomus ir pataisos inspekcijų įskaitoje įrašytus asmenis (bendras skaičius, sudėtis, kaita), įstatymų nustatyta tvarka teikia šiuos duomenis Lietuvos Respublikos institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms;
18. organizuoja ir kontroliuoja kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų veiklą užkardant rengiamus bei tiriant padarytus nusikaltimus, teikia šiuo klausimu minėtoms įstaigoms praktinę pagalbą;
19. teikia metodinę bei praktinę pagalbą kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų administracijai rengiant su policijos ir kitomis Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiomis įstaigomis bendrų veiksmų specialiuosius planus užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;
20. organizuoja kartu su policijos ir kitų Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai priklausančių įstaigų bei kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų vadovais šių įstaigų pareigūnų bendras mokomąsias pratybas užkardant ir likviduojant ypatingus įvykius kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose;
21. organizuoja Departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms reikalingų antspaudų, spaudų gaminimą, teikia joms pagalbą apsirūpinant dokumentų blankais bei apskaitos žurnalais;
22. nagrinėja Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir teisingumo ministro nustatyta tvarka pareiškimus, pasiūlymus ir skundus bausmių vykdymo sistemos veiklos klausimais, imasi reikiamų priemonių jiems spręsti;
23. tvirtina išlaidų sąmatas Departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms bei paskirsto gaunamus asignavimus, kontroliuoja skirtų biudžetinių lėšų panaudojimą;
24. atlieka per kompiuterizuotą Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimo sistemą “NAVISION” Departamentui asignuotų biudžeto išlaidų sąmatų pakeitimus, mokėjimo paraiškų bei buhalterinės apskaitos įrašų importą iš Departamentui pavaldžių įstaigų ir eksportą Finansų ministerijos Iždo departamentui;
25. teikia pagalbą Departamentui pavaldžioms įstaigoms apsirūpinant maisto produktais, kietu ir minkštu inventoriumi, įrengimais, kontroliuoja šių vertybių apskaitą, naudojimą ir nurašymą;
26. organizuoja Departamento ir jam pavaldžių įstaigų aprūpinimą pagal nustatytas normas koviniais ir sportiniais šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, asmens saugos, aktyviosios ginties, radiacinės, cheminės saugos priemonėmis bei Departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniformine apranga, kontroliuoja šių materialinių vertybių apskaitą, naudojimą ir saugojimą, organizuoja jų remontą;
27. organizuoja, teikia metodinę ir praktinę pagalbą bei kontroliuoja Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių civilinės saugos, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos tarnybų veiklą;
28. organizuoja ir kontroliuoja Departamentui pavaldžių įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybų veiklą, higienos normų reikalavimų vykdymą, kaupia ir analizuoja statistinius duomenis ir informaciją apie kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikatos būklę, mirtingumą, autoagresijas;
29. organizuoja pataisos inspekcijų veiklą, teikia joms metodinę ir praktinę pagalbą, Teisingumo ministerijos pavedimu rengia probacijos programas ir organizuoja jų įgyvendinimą;
30. organizuoja ir kontroliuoja valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų veiklą, teikia metodinę ir praktinę pagalbą ieškant užsakovų gaminamai produkcijai ir siūlomoms paslaugoms, atnaujinant gaminamos produkcijos asortimentą, diegiant naujas technologijas, rengia, derina su reikiamomis institucijomis ir per Teisingumo ministeriją teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, numatančių palankesnes sąlygas nuteistųjų gaminamai produkcijai realizuoti, projektus.
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos teisingumo ministerijos nuostatuose nustatyti šios teisės:
1. gauti iš valstybės valdymo bei vietos savivaldos institucijų, ūkio subjektų informaciją Departamento kompetencijos klausimais;
2. kontroliuoti teisingumo ministro nustatyta tvarka, kaip Departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, teisingumo ministro ir Departamento direktoriaus įsakymus, kitus teisės aktus, duoti privalomus nurodymus nustatytiems įstatymų bei kitų teisės aktų pažeidimams šalinti;
3. teikti pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl komisijų (darbo grupių) įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektams rengti sudarymo;
4. sudaryti su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sutartis, reikalingas Departamentui pavestiems uždaviniams įgyvendinti;
5. teikti tvirtinti steigėjui Departamentui pavaldžių įstaigų nuostatus ir valstybės įmonių įstatus;
6. skirstyti kalinamuosius į kardomojo kalinimo, o nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas;
7. paskirstyti Departamentui pavaldžioms įstaigoms išlaikyti skirtas lėšas, centralizuoti dalį valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų likutinio pelno specialiam fondui (finansiniam rezervui) sudaryti, kuris reikalingas atskirų valstybės įmonių prie pataisos darbų kolonijų pagrindinėms gamybos priemonėms modernizuoti, apyvartinėms lėšoms papildyti bei finansinei paramai teikti, darbuotojų socialinėms, buitinėms bei darbo sąlygoms gerinti;
8. nustatyti Departamentui pavaldžioms įstaigoms ir valstybės įmonėms pagrindinius biudžetinės ir gamybinės veiklos kontrolinius skaičius bei ekonominius normatyvus;
9. tvirtinti Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių biudžetinės ir gamybinės veiklos balansus, finansinius planus, vadovų atlyginimus bei premijų dydžius;
10. reikalauti iš Departamentui pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių statistine atskaitomybe nustatytų ataskaitų, reikalingų suvestinėms ataskaitoms parengti;
11. Departamentas turi ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų suteiktas teises.
Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės – pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo-pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai), valstybės įmonės prie pataisos įstaigų ir Kalėjimų departamento Mokymo centras.

PATAISOS ĮSTAIGŲ RŪŠYS IR ŠIŲ ĮSTAIGŲ VIDAUS STRUKTŪRA. PATAISOS ĮSTAIGOS TEISINĖ PADĖTIS.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nuteistųjų teisinė padėtį nustato Bausmių vykdymo kodeksas.
Tai pat Bausmių vykdymo kodeksas nustato bausmių vykdymo institucijos:
1. Baudos bausmę vykdanti institucija:

· Baudą priverstinai išieško antstolis.
2. Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdanti institucija
Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdo antstolis.
3. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdanti institucija:
Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios pataisos inspekcijos.
· Pataisos inspekcijas Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Teisingumo ministerija.
4. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija:

· Laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcijos.

· Policija, neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

· Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.
5. Arešto bausmę vykdanti institucija:

· Arešto bausmę vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios areštinės.

· Areštines Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.
6. Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdanti institucija:

· Terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo Kalėjimo departamentui pavaldžios pataisos įstaigos – pataisos namai, nepilnamečiu ių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos.

· Pataisos įstaigas Lietuvos Respublikos teritorijoje steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.
Pagal Kalėjimo departamento statutą laisvės atėmimo vietos – areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo-pataisos namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės ir kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai). Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ir valstybės įmonės turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir yra viešieji juridiniai asmenys. Pataisos inspekcijos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, kardomojo kalinimo vietos (tardymo izoliatoriai) ir Kalėjimų departamento Mokymo centras veikia pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, gydymo-pataisos namai ir laisvės atėmimo vietų ligoninės – pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, o valstybės įmonės prie pataisos įstaigų – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.
Lietuvoje yra šios įstaigos:
1.1. Kybartų atvirosios kolonijos;
1.2. Alytaus pataisos namai;
1.3. Marijampolės pataisos namai;
1.4. Panevėžio pataisos namai;
1.5. Pravieniškių 1-ųjų pataisos namai;
1.6. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namai;
1.7. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namai;
1.8. Vilniaus 1-ųjų pataisos namai;
1.9. Vilniaus 2-ųjų pataisos namai;
1.10. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namai;
1.11. Pravieniškių gydymo ir pataisos namai;
1.12. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimas;
1.13. Šiaulių tardymo izoliatoriaus;
1.14. Laisvės atėmimo vietų ligoninė;

Laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruoti į visuomenę.
Kiekviena pataisos įstaiga turi savo vidinę struktūrą, kuri susideda iš įvairių tarnybų.Tarnybų skaičius priklauso nuo to, kokias užduotis ir funkcijas vykdo konkreti įstaiga. Tačiau kiekviena pataisos įstaiga, privalo turėti šias tarnybas, kurių būtinumą lemia 111 straipsnis.” Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės
Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas”.
1. apsaugos ir peržiūros;
2. gamybos organizavimo;
3.bendrojo lavinimo
4.specialiąją profesinę mokykla.

Pataisos įstaigos gali būti šie struktūriniai padaliniai: skyrius, tarnyba, grupė ir raštinė. Šie padaliniai veikia pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintus nuostatus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta pataisos įstaigos struktūra bei šios įstaigos direktoriaus įsakymu dėl veiklos sričių paskirstymo, sudaroma pataisos įstaigos valdymo schema.
Pataisos įstaigos tai pat turi personalo, asmens sveikatos priežiūros, vidaus tyrimo, materialinio aprūpinimo ir kitas tarnybos
Dažniausi pataisos įstaigoms nustatomos tokios uždaviniai:
1.vykdo laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti pataisos namuose;
2. užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems;
3. rengia įstatymų nustatyta tvarka nuteistuosius integracijai į visuomenę, jiems atlikus bausmę.

Dažniausi pataisos įstaigoms nustatomos tokios funkcijas:
1. užtikrina įstatymų nustatytą nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą;
2. tvarko nuteistųjų įskaitą, organizuoja jų priėmimą į įstaigą, nukreipimą į kitas įstaigas bei jų paleidimą iš įstaigos, ypatingais atvejais pristato (konvojuoja) nuteistuosius į laisvės atėmimo vietos ligoninę arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą;
3. užtikrina nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas;
4. užtikrina nuteistųjų maitinimą ir materialinį aprūpinimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas;
5. vykdo nuteistųjų socialinę reabilitaciją;
6. organizuoja kartu su Valstybės įmonės prie pataisos namų administracija nuteistųjų užimtumą darbu šioje įmonėje bei profesinį mokymą gamyboje;
7. skiria nuobaudas nuteistiesiems, nesilaikantiems jiems įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų pareigų ir draudimų, skatina pavyzdingai besielgiančius nuteistuosius, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu;
8. organizuoja nuteistųjų bei į įstaigos administraciją besikreipiančių piliečių priėmimą asmeniniais klausimais;
9. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindais ir tvarka įstaigoje vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir ikiteisminį tyrimą;
10. organizuoja nuteistųjų laisvalaikio užimtumą naudinga veikla, kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Vilniaus apskrities viršininko administracija – nuteistųjų profesinį ir bendrąjį mokymą;
11. nustatyta tvarka įsigyja reikalingą įrangą, medžiagas ir kitas vertybes;
12. užtikrina tinkamą pastatų, statinių, inžinerinės bei kitos technikos eksploatavimą ir remontą;
13. rengia biudžetinės veiklos balansus, atlieka materialinių vertybių bei lėšų metines inventorizacijas;
14. periodiškai analizuoja, prognozuoja ir planuoja savo tarnybinę, ūkinę ir finansinę veiklą, kaupia statistinę ir kitą informaciją;
15. atlieka Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka per kompiuterizuotą Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimo sistemą NAVISION mokėjimo paraiškų bei buhalterinės apskaitos įrašų perdavimą į Kalėjimų departamentą;
16. parenka kandidatus įstaigos etatų sąrašuose patvirtintoms pareigybėms eiti, priima į tarnybą jaunesniuosius pareigūnus ir valstybės tarnautojus, sudaro darbo sutartis su darbuotojais, rūpinasi pareigūnų įvadiniu profesiniu ir fiziniu parengimu, dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimu, užtikrina jiems reikiamas darbo ir poilsio sąlygas;
17. nustatyta tvarka ir laiku informuoja Kalėjimų departamentą apie kriminogeninės būklės pakitimus įstaigoje, teikia teisės aktų nustatytas statistikos bei kitas ataskaitas;
18. nustatyta tvarka organizuoja raštvedybą ir tvarko archyvą;
19. užtikrina nuteistųjų sveikatos privalomą medicininę kontrolę ir nustatytos apimties sveikatos priežiūrą;
20. užtikrina higienos, sanitarinių ir priešepideminių reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, medicininių priešepideminių priemonių vykdymą.

Pataisos įstaiga yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi valstybės įstaiga, vykdanti laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems. pataisos įstaigos steigėjas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pataisos įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.

Įstaiga finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Kalėjimų departamentui. Įstaiga gali turėti nebiudžetinių lėšų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauti paramą.

Įstaigos finansinę veiklą kontroliuoja Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas bei kitos finansinės kontrolės teisę turinčios valstybės institucijos.

Pataisos įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.
Arešto bausmę vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios areštinės.
Areštinės savo veikloje vadovaujasi LR Konstitucija, LR įstatymais, kitais LR Seimo priimtais teisės aktais, LR tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, LR Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymais, Areštinių vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Areštinių veikla grindžiama teisėtumo, nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingumo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais.

PATAISOS INSPEKCIJOS

Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo ir viešųjų darbų bausmes vykdo Teisingumo ministerijai pavaldžios pataisos inspekcijos Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmę arba viešųjų teisių atėmimo bausmę vykdanti institucija pagal nuteistojo gyvenamąją vietą privalo:
1) sužinojusi (bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po sužinojimo), kad nuteistasis įsidarbino arba pradėjo eiti pareigas valstybės tarnyboje, pranešti nuteistojo darbdaviui, nevalstybinei organizacijai arba valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės vadovui apie įsiteisėjusį nuosprendį;
2) ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius patikrinti, ar nuteistasis laikosi nuosprendyje jam nustatytų draudimų;
3) ne rečiau kaip vieną kartą per šešis mėnesius patikrinti, kaip nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos ir institucijos, išduodančios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo nustatytas pareigas.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo pataisos inspekcijos ir policija, neperžengdama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos kompetencijos, kontroliuoja nuteistajam paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą
Laisvės apribojimo bausmę vykdančių institucijų kompetencija
1. Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, įskaitą; kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas; vykdo kitas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nustatytas pareigas. Policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką bei kontroliuoja nuteistiesiems paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, apylinkės teismas laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos teikimu nustatytus įpareigojimus gali pakeisti Baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatyta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 72/1V-7 ” Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarka”, kurio tikslas. pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarka reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijų bei joms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų ir teritorinių policijos įstaigų bendradarbiavimą vykdant laisvės apribojimo bausmę.
1. Pataisos inspekcijų darbo tvarka reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijų ir joms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų pagrindinius uždavinius ir funkcijas, veiklą užtikrinant bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes), baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų vykdymą, asmenų įrašymo ir išbraukimo iš pataisos inspekcijų įskaitos, taip pat darbo su šiais asmenimis tvarką.
2. Pataisos inspekcijos veikia Lietuvos Respublikos teritoriniuose administraciniuose vienetuose.
3. Pataisos inspekcijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir tvarka.
4. Pataisos inspekcijų tarnybinė veikla organizuojama ir vykdoma vadovaujantis pataisos inspekcijų nuostatais, pataisos inspekcijų pareigūnų pareigybių aprašymais, darbo planais ir tvarka.
5. Pataisos inspekcijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais bausmių vykdymo principais.
6. Pataisos inspekcijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, užtikrina nuteistųjų, esančių pataisos inspekcijos įskaitoje, teises ir teisėtus interesus.
7. Pataisos inspekcijos pareigūnai, įgyvendindami savo teises, vykdydami teisės aktų ir pareigybės aprašyme nustatytas pareigas bei funkcijas, derina socialinės paramos bei nuteistųjų elgesio kontrolės priemones, teikia ypatingą dėmesį nuteistųjų socialinės adaptacijos ir reabilitacijos procesui, kurio metu jie integruojami į visuomenės gyvenimą.
8. Pataisos inspekcijų, jų pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
9. Asmenys į pataisos inspekcijų pareigūnų pareigas atrenkami ir skiriami Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (Žin., 2000, Nr. 39-1088) nustatyta tvarka.
10. Pataisos inspekcijų vadovais tvarkoje vadinami regionų pataisos inspekcijų direktoriai, jų pavaduotojai ir pareigūnai, kurie pagal pareigybės aprašymą vadovauja teritorinei pataisos inspekcijai.
Pataisos inspekcijų pagrindiniai uždaviniai yra:
1. užtikrinti teismų nuosprendžių ir nutarčių dėl bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes), baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų vykdymą;
2. padėti integruotis į visuomenės gyvenimą asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų, lygtinai atleistiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, pagal kompetenciją teikti socialinę paramą nuteistiesiems, esantiems pataisos inspekcijos įskaitoje.
Pataisos inspekcijos, vykdydamos joms pavestus uždavinius:
1. organizuoja teismų nuosprendžių ir nutarčių dėl bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes), baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų vykdymą;
2. pagal kompetenciją organizuoja užsienio valstybių nuosprendžių, nurodytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, vykdymą;
3. tvarko asmenų, nuteistų bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes), asmenų, kuriems baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, asmenų, lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų, lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, asmenų, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įskaitą, užtikrina jų asmens bylų ir kitų dokumentų tvarkymą bei atidavimą į archyvą;
4. vykdo nustatytų nuteistiesiems pareigų vykdymo ir draudimų laikymosi kontrolę;
5. kontroliuoja, ar nuteistieji, kuriems baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nedaro teisės pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 75 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 77 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, informuoja juos apie šių pažeidimų padarymo teisines pasekmes;
6. teisės aktų nustatyta tvarka susitinka ir bendrauja su nuteistaisiais, tikslina informaciją apie jų gyvenamąją vietą;
7. teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina paskatinimo priemonių, nuobaudų skyrimą;
8. rengia ir teikia teismui įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą;
9. bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis, sprendžiant pataisos inspekcijų įskaitoje esančių nuteistųjų teisės pažeidimų prevencijos klausimus, organizuoja ir įgyvendina bendras šių nuteistųjų teisės pažeidimų prevencijos priemones;
10. teikia policijai reikalingus duomenis asmenų, nuteistų viešaisiais darbais, laisvės apribojimu ir lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai vykdyti;
11. įgyvendindamos nuteistųjų elgesio kontrolę, atsižvelgia į kiekvieno nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu;
12. vykdo individualų darbą su nuteistaisiais, atsižvelgdamos į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes;
12.13. informuoja įskaitoje esančius nuteistuosius apie jų teisinę padėtį;
14. padeda nuteistiems laisvės apribojimo bausme asmenims spręsti asmenines ir socialines problemas (asmens (ar kitų) dokumentų tvarkymo, įsidarbinimo, gyvenamojo būsto, priklausomybės ligų ir kitas), suteikia nuteistiesiems individualią moralinę paramą, pagal kompetenciją teikia socialinę pagalbą nepiniginėmis formomis: konsultuoja, informuoja nuteistuosius, nukreipia į įstaigas, įmones, organizacijas, teikiančias socialinę pagalbą, sveikatos priežiūros įstaigas, socialinės reabilitacijos įstaigas, teikiančias paslaugas asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, padeda jiems bendrauti su šiomis įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis, teikia kitą nuteistiesiems būtiną pagalbą asmeninės ir socialinės paramos klausimais;
15. prireikus padeda įsidarbinti darbingiems lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, lygtinai atleistiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenims, informuoja apie darbo biržų teikiamas paslaugas, socialines lengvatas grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims, inicijuoja susitikimus su galimais darbdaviais, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus, bendradarbiauja su teritorinėmis darbo biržomis, skatina nuteistuosius įsigyti specialybę ar persikvalifikuoti, įsigyti aukštesnį išsimokslinimą, teikia kitą nuteistiesiems būtiną pagalbą įdarbinimo, asmeninės ir socialinės paramos klausimais;
16. rengia ir ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius tikslina valstybės ir savivaldybės bei kitų įstaigų, įmonių, organizacijų, teikiančių socialinę paramą asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, bei socialiai remtiniems asmenims, sąrašą, kuriame nurodomi šių įstaigų, įmonių, organizacijų adresai, telefonai, paramos pobūdis;
17. vykdo Kalėjimų departamento ar regiono pataisos inspekcijos vadovo patvirtintas ir suderintas su Kalėjimų departamentu socialinės integracijos programas lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims, lygtinai atleistiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenims, į kurias šie asmenys įtraukiami vadovaujantis savanoriškumo principu;
18. skatina nuteistuosius dalyvauti socialinėje integracijoje ir aktyviai bendradarbiauti;
19. bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis, visuomeninėmis ir religinėmis organizacijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, vykdant nuteistųjų socialinę integraciją, organizuoja ir įgyvendina bendras priemones, užtikrinančias nuteistųjų integravimą į visuomenės gyvenimą;
20. teikia asmeninę ir socialinę paramą pataisos inspekcijų įskaitoje esantiems nuteistiesiems, atsižvelgdama į jų poreikius.

ANTSTOLIS

Baudos bausmę ir Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdanti institucija — antstolis.
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų.
Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
. Antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas:
1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese;
2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo;
3) teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis;
4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą;
5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles.
Tarpininkavimu vykdant turtines prievoles siekiama užtikrinti įsiskolinimų grąžinimą ne teismo tvarka, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles apima priemones, kuriomis siekiama, kad skolininkas gera valia įvykdytų turtinę prievolę ar kad kitais teisėtais būdais būtų patenkintas kreditoriaus turtinis reikalavimas.
Antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Antstolio veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras. Vienoje veiklos teritorijoje gali dirbti keli antstoliai.
Antstolių darbo organizavimą teisingumo ministro nustatyta tvarka tikrina Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai.

IŠVADODOS
Bausmių vykdymo sistemos valdymo tobulinimas yra nuolatinis, sisteminis procesas, apimantis centrinį ir teritorinius padalinius. Svarbiausias tikslas – modernizuoti valdymo sistemą, siekti sukurti nukreiptą į ateitį bausmių vykdymo sistemos viešąjį administravimą, adekvatų Europos Sąjungos šalyse suformuotoms normoms ir tradicijoms.

Pagrindiniai valdymo tobulinimo veiksmai šiomis kryptimis:

Centrinės administracijos ir teritorinių padalinių veiklos modernizavimas, funkcijų optimizavimas bei valdymo tobulinimas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų:

standartizuoti centrinės administracijos ir jai pavaldžių pavaldžių įstaigų vidinę struktūrą, mažinant pakopų skaičių valdymo struktūroje, sukurti valdymo organizavimo ir veiklos priežiūros sistemą;

išgryninti kiekvieno struktūrinio padalinio funkcijas, aiškiai nustatyti kompetencijos sritis;

nustatyti paprastas ir skaidrias sprendimų priėmimo procedūras;

nustatyti optimalius centrinės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų ryšius, derinant centralizacijos lygį ir pavaldžių įstaigų savarankiškumą;

užtikrinti efektyvų materialinių resursų panaudojimą, taikant centralizuotą pirkimų sistemą, detaliau analizuojant pavaldžių įstaigų ūkinę veiklą ir stebint rekomendacijų vykdymą;

Personalo administracinių gebėjimų ugdymas. Šia kryptimi siekiama tokių pagrindinių rezultatų:

sukurti sąlygas suformuoti profesionalų kriminalines bausmes vykdančių įstaigų personalą, kuris užtikrintų teisinės reformos tęstinumą, politinį neutralumą, veiksmingumą įgyvendinant šioms įstaigoms pavestus uždavinius ir atsakomybę už savo priimtus sprendimus;

mažinti santykines disproporcijas darbo apmokėjimo sistemoje;

užtikrinti personalo pastovumą ir profesionalumą; reikalauti, kad pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai būtų kompetentingi, skatinti jų motyvaciją kelti kvalifikaciją; įdiegti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo strategiją, parengti atitinkamas programas; organizuoti nuolatinį kvalifikacijos kėlimą, įskaitant užsienio kalbų mokymą;

užtikrinti lygias galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams: priimant į tarnybą, keliant kvalifikaciją, perkeliant į aukštesnes pareigas, nustatant darbo užmokestį;
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Jonas Blaževičius, Julius Dermontas, Pranas Starlioraitis, Dmitrij Usik PENITENCINĖ (BAUSMIŲ VYKDYMO) TEISĖ / Vilnius 2004 m..
2. Lietuvos Respublikos Konstitucija //Valstybės žinios. 1992, Nr. 33 – 1014.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 89 – 2741.
4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 73 – 3084.
5. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas Nr. VIII – 1631 (2000 04 18) // Valstybės žinios. 2000, Nr. 39 – 1088.
6. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas Nr. IX – 876 (2002 05 09) // Valstybės žinios. 2002, Nr. 53 – 2042.
7. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą // Žmogaus teisės. Tarptautinių dokumentų rinkinys. – Vilnius: Mintis, 1991.
8. Europos kalinimo įstaigų taisyklės // Stalioraitis P. Laisvės atėmimo bausmės reguliavimas tarptautiniuose teisės aktuose: mokomasis metodinis leidinys / red. S.Simutytė. – Vilnius: LTA, 1999.
9. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. VIII – 810 „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ // Valstybės žinios. 1998, Nr. 61 – 1736.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl Pataisos reikalų departamento santykių su Teisingumo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija nustatymo“ // Valstybės žinios. 1995, Nr. 6 – 126.
11. Teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 22 d. įsakymas Nr. 180 „Dėl Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ // Valstybės

Leave a Comment