Baudziamosios teises specialiosios dalies konspektas

34. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.
Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis (BK 49 str.) – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus asmuo, padaręs nusikaltimą, nebegali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Kiekvienas asmuo, padaręs nusikaltimą, turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kartais nuo nusikaltimo padarymo iki asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn praeina gana ilgas laikotarpis. Šiuo atveju nutrūkęs ryšys tarp nusikaltimo ir baudžiamosios atsakomybės parodo, kad baudžiamosios atsakomybės vaidmuo tapo beprasmis, nes kaltininkas, ilgą laiką nepadaręs naujo nusikaltimo, tapo visuomenei nebepavojingas. Tam numatyta patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis.
Būtinos 3 sąlygos:
1) suėję įstatymo nustatyti seenaties terminai;
2) asmuo nesislėpė nuo tardymo ar teismo;
3) asmuo nepadarė naujo nusikaltimo, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip 2 metams.
Senaties terminas priklauso nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio, bausmės rūšies ir laisvės atėmimo dydžio. BK numato, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie terminai: 1) 1 metai nuo tos dienos, kai buvo padaryti nusikaltimai, numatyti šio kodekso 116 straipsnio pirmojoje dalyje, 133, 145, 189, 202, 202-1, 213 straipsniuose; 2) 3 metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įsstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 punkte; 3) 5 metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne

e daugiau kaip penkeriems metams; 4) 10 metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams.
Senaties eigos pradžia laikoma diena, kurią buvo padarytas nusikaltimas. Nusikaltimo baigtinumo momentą nulemia nusikaltimo sudėties konstrukciją: materialinių nusikaltimų – pasekmių atsiradimo diena, formaliųjų – veikos padarymo diena, o nukirstinių sudėčių – pirmo veiksmo, įeinančio į nusikaltimo objektyviųjų požymių visumą, padarymo diena. Rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą atveju senaties eiga prasideda nuo tos dienos, kai nutrūksta nusikalstama veika.
Senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip 2 metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo padarytas naujasis nusikaltimas.
Senaties eiga suustoja, jeigu padariusis nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Pasislėpimu nuo tardymo ir teismo laikomi tokie veiksmai, kai padaręs nusikaltimą asmuo pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus ir šaukiamas neatvyksta į tardymo institucijas ar teismą. Šie veiksmai, kuriais siekiama išvengti atsakomybės, turi būti tyčiniai. Šiais atvejais senaties eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė nusikaltimą, praėjo 15
5 metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.
Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui, padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, sprendžia teismas. Jei senatis taikoma, tai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį, skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė arba laisvės atėmimo bausmė.
Nėra senaties genocido nusikaltimui ir karo nusikaltimams, numatytiems 333-339 straipsniuose.

BD2KLAUSIMAS
Čia 2 klausimo iš bendrosios dalies papildymas
Paaiškinkite, koks baudžiamasis įstatymas yra nustatantis, koks panaikinantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis/švelninantis bausmę, kitaip sunkinantis/palengvinantis teisinę asmens padėtį?
BK 7 str. 2 d. (Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laiko atžvilgiu) nurodyta, kad įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas asmenims, padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo isigaliojimo, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą (lex agit). Taigi esant švelnesniam įstatymui nuosprendžio priėmimo metu teismas nagrinėdamas bylą jį pritaiko, o atliekančio bausmę ir ją atlikusio nuteistojo padėtį palengvinti gali bausmę vykdančios įstaigos arba pats nuteistasis, kreipdamasis į teismą.
BK 7 str. 3 d. įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (lex non agit).
Taigi reikia skirti 2 atvejus:
1) veikos baudžiamumo panaikinimą arba jo įvedimą;
2) bausmės švelninimą arba griežtinimą.
• Veikos baudžiamumas panaikinamas įstatymu pa

ašalinant iš jo numatytas nusikaltimo sudėtis, o įvedamas – jas naujai numatant. Be to, jau numatyta nusikalstama veika gali būti ribojama arba plečiama įtraukiant ar pašalinant tam tikrus tų nusikaltimo sudėčių požymius.
• Švelninančiu bausmę laikomas toks įstatymas, kuriuo už konkretų nusikaltimą numatoma švelnesnė bausmė, negu buvo numatyta senajame įstatyme. Bausmė gali būti sušvelninama:
1) sumažinant jos minimumą ar maksimumą;
2) įvedant naują alternatyvinę sankciją, leidžiančią paskirti švelnesnę bausmę;
3) paliekant senajame įstatyme numatytą pagrindinės bausmės minimumą arba maksimumą, tačiau atsisakant visų ar dalies privalomų papildomų bausmių arba jas paliekant kaip fakultatyvias;
4) numatant švelnesnes papildomas bausmes ar jų rūšis, negu buvo senajame įstatyme;
5) įvedant naują straipsnio dalį, numatančią švelnesnę bausmę, negu buvo numatyta senajame įstatyme.
Jeigu daromi priešingi veiksmai, bausmė yra griežtinama.
• Kitoks veiką padariusio asmens teisinės padėties palengvinimas gali būti bausmės atlikimo palengvinimas (pvz. atsisakant griežtesnio bausmės atlikimo režimo, mažinant teistumo laiką ir t.t.)

Asmens šantažas (BK 132(1))

Objektas – žmogaus laisvė pasirinkti teisėtą elgesį ir veiksmus.
Objektyvioji pusė – formali sudėtis (nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai nukentėjęs suvokia, kad jam grasinama).
1. reikalavimas (žodžiu, raštu, veiksmais, tiesiogiai, netiesiogiai) ir nurodymas (prieš asmens valią, suvaržant šio teisę rinktis):
a. elgtis neteisėtai (pvz.: padaryti administracinės teisės pažeisimą)
b. nesielgti teisėtai (pvz.: neliudyti teisme)
2. grasinimas:
a. panaudoti smurtą
b. sunaikinti smurtą
c. paskelbti kompromituojančias žinias
Tačiau jei šantažas įgyvendinamas, tai tampa realiąja sutaptimi su specialiomis šantažo formomis:
• Turto prievartavimu (BK 273)
• Privertimu moters lytiškai sa

antykiauti
• Privertimas valdžios ar visuomenės atstovo atlikti neteisėtus veiksmus (BK 200)
• Grasinimas ar smurtas prieš pareigūną. atliekantį visuomeninę pareigą (BK 203)
• Ir t.t.
Subjektinė pusė – tiesioginė tyčia (šantažuotojas tai suvokia ir to siekia).
Subjektas – pakaltinamas 16 metų asmuo (tuo atveju jei subjektas – pareigūnas – tada padaromas nusikaltimas valstybės tarnybai).

Vertimasis neteisėta ekonomine veikla (306)

Objektas – Ūkinės veiklos tvarka, nustatyta įstatymuose: įmonių, investicijų, laisvųjų ekonominių zonų pagrindų, Lietuvos Banko, Komercinių bankų, Farmacinės veiklos. Bei konkrečios įmonės įstatais.
Fakultatyviniai objektai: valstybės finansų sistema, gali būti žmonių sveikata ir t.t.
“Ūkinė veikla” – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių įgijimu ar pardavimu tenkinti ne namų ūkio poreikius.
Objektyvioji pusė – formali sudėtis (nusikaltimas įvykdytas nuo vertimosi tokia veikla pradžios).
Pasireiškia aktyviais veiksmais sistemingai ir siekiant pajamų atliekant sekančius veiksmus:
1. neįsteigiama įmonė
2. neteisėtu būdu vykdoma veikla
3. neturint licenzijos veiklai, kuriai reikalingas leidimas.
Objektyvioji pusė pasireiškia tik aktyviais veiksmais.
Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Tikslas ir motyvas – nebūtini sudėties požymiai.
Subjektas – pakaltinamas 16 metų asmuo. Tačiau jei neįsteigtoje, neteisėtu būdu veikiančioje, ar neturint licenzijos veikiančios įmonės darbuotojai, jei žino apie tai, tai laikomi nusikaltimo bendrininkais).
Kvalifikuojantys požymiai – ūkinė ir komercinė veikla uždrausta stambiu mastu (500MGL12 mėn).

Įmonės įsteigimas kaip priedangos kitokiai neteisėtai veiklai (BK 307(2))

Objektas – įstatymų nustatyta įmonių steigimo tvarka bei veiklos tvarka.
Papildomais objektais gali būti ir kiti teisiniai gėriai, priklausomai nuo pažeidimo.
Objektyvioji pusė – formalios sudėties. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo įmonės įregistravimo pradžios).
Pasireiškia 2 alternatyviais požymiais:
1. Fiktyvios įmonės įsteigimas
2. Fiktyvios įmonės veikla:
a. Neturint leidimo
b. Nusikalstama (pvz.: narkotikų gaminimas – tokiu atveju yra nusikaltimo sutaptis)
Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia (suvokia ir nori).
Subjektas – pakaltinamas 16 metų.

2. Plėšimas (272) nusikaltimas nuosavybei
Svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis (plėšimas),-baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki aštuonerių metų su bauda arba be jos.
Plėšimas, padarytas pakartotinai, arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba įsibraunant į negyvenamąją patalpą, arba panaudojant šaunamąjį gunklą,-baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų su bauda ar be baudos.
Plėšimas, susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu arba padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, arba stambiu mastu, arba itin pavojingo recidyvisto,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų su bauda arba be jos.

Pagal tradicinę baudžiamosios teisės doktriną, plėšimo sąvoka Lietuvoje yra sudėtinė. Ji iš dalies sujungia vagystės (svetimas turtas, jo pasisavinimas ir kt.) ir nusikaltimo žmogui požymius (kūno sužalojimas, psichinis smurtas ir kt.)
Objektai – konkreti nuosavybė ir asmens sveikata. Plėšimo objektas nėra žmogaus gyvybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą – tais atvejais, aki tyčia nužudoma plėšimo metu, veika kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (papildomai kvalifikuoti kaip plėšimo nereikia). Tačiau neatsargaus nužudymo atveju veika kvalifikuojama pagal dviejų nusikaltimų sutaptį.
Objektyviajai plėšimo pusei būdinga tai, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis (nusikaltimas padaromas tiktai veikimu). Turto užvaldymas apima: 1)atvirą svetimo turto atėmimą (paveržimą, išplėšimą) panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis; 2)neatlygintiną turto pasisavinimą. Svarbu tai, kad turto užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekinat jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t.y. jo pasisavinimui.
Objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia aktyviais veiksmais.Paprastoji plėšimo sudėtis (1d.) apima tyčinius smūgius arba kitokius smurto veiksmus, sukėlusios fizinį skausmą ar kitą panaudotą smurtą, pavojingą nukentėjusiojo sveikatai. Sunkaus kūno sužalojimas kvalifikuojamas kaip plėšimas sunkinančiomis aplinkybėmis (3d.). Būtinuoju objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos sukelti padariniai – turto užvaldymas.
Subjektyviosios plėšimo pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas, ir nori jį užvaldyti neteisėtomis priemonėmis:panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Motyvai yra savanaudiški – nusikalstamas jo paties arba trečiųjų asmenų praturtėjimas. Nelaikomi plėšimu tokie kaltininko veiksmai, kai smurtas vartojamas kitais tikslais (dėl chuliganiškų paskatų), o noras atimti ir pasisavinti turtą atsiranda jau pavartojus smurtą. Veika negali būti kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei užvaldant turtą žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta dėl neatsargumo (tokie kaltininko veiksmai turėtų būti kvalifikuojami atskirai: kaip vagystė ir atitinkamas nusikaltimas asmeniui) Plėšimas gali būti padarytas esant apibrėžtai ir neapibrėžtai tyčiai. Tyčios apibrėžtinumas nulemia ir veikos kvalifikavimą. Nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kur subjektas, užvaldęs svetimą turtą, vėliau jį padėjo:išmetė, padovanojo ar suvartojo.
Subejtas pagal (2d.) gali būti kiekvienas pakaltinamas 14 metų asmuo. 2 ir 3 dalys numato skirtingo lygmens kvalifikuojamuosius požymius. Antroje dalyje: 1)pakartotinumas, 2)grupė iš anksto susitarusių asmenų (iš anksto susitaria dėl turto pagrobimo ir dėl smurto pavartojimo arba kitokio atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis) 3)plėšimas, padarytas įsibraunant į negyvenamąją patalpą 4) panaudojant šaunamąjį ginklą (kaip fizinio smurto priemonę arba kaip įbauginimas).
3 dalis numato itin kvalifikuotą plėšimą: 1) susijęs su sunkaus kūno sužalojimo padarymu (aptartas BK 111 str.1d.) – kaltininkas turi suvokti, kad jo veika, siekiant užvaldyti turtą, padarys žalos kito žmogaus sveikatai, ebt vis tiek siekia šios žalos (tiesioginė tyčia) arba, nors ir nesiekia, leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčai); 2) padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą; 3) stambiu mastu; 4) itin pavojingo recidyvisto (veikos kvalifikavimui neturi reikšmės už kokius nusikaltimus iki plėšimo padarymo teismas pripažino jį itin pavojingu recidyvistu).
Viso ar dalies nuteistajam priklausančio turto konfiskavimas yra privalomas (išskyrus nepilnamečius).
BK Projekte naujai suformuluoti abiejų lygmenų nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai. 2 d. sunkinančios aplinkybės: įsibrovimas į bet kokią patalpą arba panaudojimas nešaunamojo ginklo, peilio ar daikto, tinkamo žmogui sužaloti. 3d. –panaudojimas šaunamojo ginklo ar sprogmens arba didelės vertės turto pagrobimas. Didelė vertė – 100 MGL-laisvės atėmimas nuo 2-10m.

3. TURTO PRIEVARTAVIMAS (BK 273) – nusikaltimai nuosavybei

Atviras, užmaskuotas paslaugų siūlymu ar kitokia forma pridengtas reikalavimas perduoti turtą, teisč į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tiesiogiai arba užuominomis grasinant panaudoti fizinį smurtą prieį nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sugadinti jų turtą ar kitaip šantažuoti – baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2-5 m. ir bauda.
Turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą, sunaikinant ar sugadinant turtą arba panaudojant kitokią prievartą, taip pat padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų arba pakartotinai,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo 3-8 m. ir bauda
Turto prievartavimas, sukėlęs didelę materialinę žalą ar kitas sunkias pasekmes, arba esant stambaus masto turtiniam reikalavimui,taip pat padarytas organizuotos grupės arba panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenis,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5-12m.
Turto prievartavimo objektas – nuosavybė. Papildomas šio nusikaltimo objektas – tas nukentėjusiojo teisinis gėris, į kurį kaltininkas kėsinasi nusikaltimu (turto savininkų arba asmenų, kuriems turtas yra patikėtas, taip pat jų artimųjų asmens gyvybė, sveikata, laisvė, orumas). Turto prievartavimo dalykas: a) nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausantis, jam patikėtas ar jo žinioje esantis turtas; b) teisė į turtą, kurią įgavęs kaltininkas turės galimybę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti; c) atlikimas turtinio pobūdžio veiksmų ar susilaikymas nuo jų, kai dėl to kaltininkas neteisėtai gauna turtinę naudą, o nukentėjusysis patiria materialinių nuostolių arba kitaip pažeidžiami jo turtiniai interesai (nemokamas darbų ar paslaugų atlikimas). Visais atvejais turi būti reikalaujama kaltininkui svetimo turto.
Turto prievartavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia dvejopo pobūdžio aktyviais veiksmais: 1) reikalavimu perduoti turtą ar teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti; 2) psichinio smurto panaudojimu, t.y. grasinimu panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius, sunaikinti ar sudeginti jų turtą ar kitaip šantažuojant. Kitaip nei plėšime, prievartaudamas turtą kaltininkas grasinimus pavartoti smurtą naudoja ne kaip turto užvaldymo nedelsinat ar jauužvaldyto turto išsaugojimo priemonę, bet kaip turto užvaldymo nedelsiant ar jau užvaldyto turto išsaugojimo priemonę, bet kaip prievartos preimonę jo keliamiems reikalavimams įvykdyti – perduoti turtą, teisę į turtą arba padaryti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, tai gali būti padaryta ir per trečiuosius asmenis. Atviras reikalavimas apima žodinę arba rašytinę formą, gestus, šaunamojo ar nešaunamojo ginklo arba sprogmenų demonstravimą ir t.t. Paslaugų siūlymu užmaskuotas reikalavimas – tai reikalavimas, išsakytas ne tiesiogiai, bet siūlant tam tikras paslaugas, kurios gali apimti nukentėjusiojo, jam artimų asmenų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto apsaugą, sutarčių sudarymą, nukentėjusiojo teisių ir interesų atstovavimą derybose su partneriais ar kontrahendais ir t.t. Turto prievartavimo sudėtis yra formalioji. Jis laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant ar panaudojant kitokią prievartą yra pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, tiesę į turtą arba atlikti turtinio pobūdžio veiksmus.
Subjektyvios turto prievartavimo pusės požymis – kaltė visais laikais buvo tyčia. Savanaudiškas nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėčiai neturi reikšmės: ar 1) kaltininkas ketina įvykdyti visus grasinimus, jei turtas nebus jam perduotas; ar 2) grasintojas veikia savo ar trečiųjų asmenų naudai; ar 3) kaltininkas veikia už atlyginimą, ar siekdamas tik padėti draugui; ar4) tyčia padaryti nusikaltimą yra iš anksto apgalvota ar atsirado staiga. Turto prievartavimas dažniausiai padaromas konkretizuota tyčia (siekia konkretaus rezultato).
Subjektas yra fizinis asmuo, kuriam prieš padarant nusikaltimą jau yra suėję 16 m. Pagal 1 d. kaltininkui skiriama nuo 2-5 m. ir privalomas turto konfiskavimas (remiantis BK 35 str.). 2 d. yra numatyti tokie nusikaltimo kvalifikuojamieji požymiai: 1) fizinio smurto panaudojimas; 2)turto sunaikinimas ar sugadinimas; 3) padarytas panaudojant kitokią prievartą; 4)padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų; 5)pakartotinai. Fizinis smurtas naudojamas nukentėjusiajam įbauginti, kad priverstų jį paklusti turto prievartautojo valiai.Pagal smurto intensyvumą šis kvalifikuojamasis požymis apima: smūgių sudavimą, kitokius veiksmus, dėl kurių asmuo kenčia fizines kančias ar apribojama jo laisvė, taip pat tyčinį lengvą ar apysunkį kūno sužalojimą. Fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį ar jo artimuosius kaip kerštas už atsisakymą vykdyti prievartautojo reikalavimą, kai turto prievartavimas jau nutrauktas, turi būti vertinamas atskirai, kaip nusikaltimas asmeniui. Neatsargus asmenų nužudymas prievartaujant turtą kvalifikuojamas pagal nusikaltimų sutaptį. Kai panaudojus fizinį smurtą padaromas sunkesnis nusikaltimas, veika kvalifikuojama ir pagal straipsnius, numatančius atsakomybę už šiuos nusikaltimus. Turto sunaikinimas ar jo sugadinimas reiškia, kad kaltininkas taip suniokoja kilnojamąjį ar nekilnojamąjį nukentėjusiojo turtą`, jog jis praranda savo vartojamąsias savybes ir ekonominę vertę. Sunaikinus turtą jo negalima naudoti pagal paskirtį ir jo negalima atstatyti ar suremontuoti. Sugadinus turtą jį galima visiškai ar iš dalies atstatyti arba suremontuoti. Kitokios prievartos naudojimas-tai kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, kad neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingų pasekmių jam, jo artimiesiems arba jų turtui. Lytinė prievarta turi būti bet kokiu atveju įvertinta atskirai nuo turto prievartavimo, net ir tada, kai tai yra tik būdas paveikti reketuojamąjį asmenį. Grupė iš anksto susitarusių asmenų suprantama taip pat, kaip ir kituose nusikaltimuose – kada du ar daugiau asmenų iki nusikalstamos veikos pradžios susitaria padaryti nusikaltimą. Veika, apdaryta elementarios grupės iš anksto susitarusių asmenų, laikoma pavojingesniu nusikaltimu. Visais atvejais kiekvieno grupės nario padarytų veiksmų pobūdis, tikslo suvokimas ir kitos aplinkybės turi būti nustatytos konkrečiai. Pakartotinumo taikymas galimas tuomet, kai šis nusikaltimas padarytas ne vieną kartą arba jis padartytas po vagystės, plėšimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo, tyčinio nužudymo dėl savanaudiškų paskatų, psichotorpinių ar narkotinių medžiagų grobimo ir t.t. Svarbu tai, kad nebūtų pasibaigę patraukimo baudžiamojon atsakomybės terminai ir nebūtų panaikintas ar išnykęs teistumas. Veikla negali būti vertinama kaip pakartotinė ir tais atvejais, kai, negavę norimo turto, kaltininkas savo reikalavimą pakartoja dar kartą, keisdamas grasinimų pobūdį, arba po pareikšto reikalavimo turtą paima per kelis kartus. Tačiau kai iš kelių nukentėjusiųjų skirtingu laiku reikalaujama skirtingos apimties turto, veika turėtų būti vertinama kaip pakartotinė.
3 dalyje numatyti sunkiausi nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai: 1) sukėlęs didelę materialinę žalą ar kitų sunkių padarinių; 2) esant stambaus masto turtiniam reikalavimui; 3) padarytas organizuotos grupės; 4)panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenis. Didelė materialinė žala – vertinamasis požymis (teismai turi atsižvelgti į žalos piniginę išraišką, į nukentėjusiojo materialinę padėtį, išlaikytinių buvimą ir kitas aplinkybes) organizuota grupė – tam tikras iš anksto susitarusių asmenų grupės porūšis.Nusikaltimas laikomas padarytu organizuotos grupės, jeigu jį padaro dėl bendros nusikalstamos veikos iš ansktos susitarusi, pastovi, dviejų asmų ar didesnė grupė, kurioje visi pasiskirstę vaidmenimis, veikia pagal tam tikrą planą ir savo pastangomis padeda pasiekti bendrą tikslą.
Bk projekte kvalifikuojamieji turto prievartavimo požymiai: fizinio smurto pavartojimas, turto naikinimas ar gadinimas ir kitokios fizinės prievartos panaudojimas, taip pat didelės vertės turto prievartavimas. Projekte už šio nusikaltimo padarymą numatytos ir švelsnesnės sankcijų ribos.

14. Smūgių sudavimas ir žiaurus kankinimas (BK 117)

Tyčinis smūgių sudavimas arba kitoks smurto veiksmas, sukėlęs fizinį skausmą, baudžiamas pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda, arba užtraukia visuomeninio poveikio priemonių taikymą (1 d.). Sistemingas smūgių sudavimas arba kitokie žiauraus kankinimo pobūdžio smurto veiksmai baudžiami laisvės atėmimu iki vienerių metų (2 d.).
Objektyviosios pusės požymiai Smūgio sudavimas ar kitoks smurto veiksmas reiškia žmogaus mušimą ar kitokį poveikį žmogaus kūnui, siekiant sukelti jam fizinį skausmą, tačiau jo nesužalojant, nesusargdinant. Mušimu suprantame smurtavimą, nukentėjusiam sukėlusį fizinį skausmą, bet nepalikusį ant jo kūno pėdsakų, kuriuos galėtų užfiksuoti medikai_audinių anatominių pažeidimų ar organų funkcijų sutrikimų. Tačiau sveikata dėl to galėjo būti trumpam ir sutrikusi, bet ne ilgiau kaip šešias dienas. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.
Kvalifikuojamieji požymiai Sistemingas smūgių sudavimas yra, kai kaltininkas tą patį asmenį tyčia sumuša tris ar daugiau kartų (ne tris smūgius vienu kartu, bet tris kartus). Žiauraus kankinimo pobūdžio smurto veiksmai reiškia, kad nukentėjusysis mušant, kitaip smurtaujant tyčia kankinamas, jam sukeliamos didelės fizinės kančios, smurtaujama ilgai (kankinimas ilgai laikant karštyje, šaltyje ar kitaip fiziškai veikiant nukentėjusiojo kūną). Šiuo atveju kankinimu negali būti pripažintas moralinių kančių sukėlimas, psichologinis kankinimas tyčiojantis iš žmogaus, žeminant jo orumą grasinimais, žodžiais. Kadangi 117 str. Inkriminuojama tik kaip aptarti veiksmai nesukelia padarinių, nesutrikdo nukentėjusiojo sveikatos ir nepalieka žymių, juos nustato ne medikai, kaip sužalojimo ar susargdinimo atveju, o teisininkai. Byla keliama tik esant nukentėjusiojo skundui ir gali būti nutraukta jam susitaikius su kaltininku.

15. Išžaginimas (BK 118)

Lytinis santykiavimas, pavartojant fizinį smurtą ar grasinimus arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusios būkle, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų (1 d.). Ta pati veika, padaryta asmens, pirmiau padariusio tokį pat nusikaltimą, baudžiama laisvės atėmimu nuo penkerių iki dešimties metų (2 d.). Išžaginimas, jeigu tai padarė grupė asmenų, arba išžaginimas nepilmanetės baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų (3 d.). Išžaginimas, jeigu tai padarė itin pavojingas recidyvistas arba tai sukėlė itin sunkių padarinių, tai pat išžaginimas mažametės – baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki penkiolikos metų (4 d.). Nusikaltimo esmė – veika padaryta lytiškai santykiaujant prieš moters valią, be jos sutikimo. Lytinis santykiavimas – natūralus (kai vyro varpa įkišama į moters lytinius organus – taip knygoj parašyta ), oralinis, analinis. Lytinės aistros tenkinimas kitomis formomis – seksualiniai veiksmai inter femora lytiniu santykiavimu nepripažįstami, nors tai padaroma panaudojant smurtą ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, išžaginimu nelaikomi (akivaizdi įstatymų spraga). Buadžiamoji byla pagal 118 str. 1d. keliama tik esant nukentėjusiosios skundui (teoriškai ji neturėtų būti nutraukiama nukentėjusiajai susitaikius su kaltininku, atsiėmus pareiškimą dėl išžaginimo).
Išžaginimo objektas yra moters seksualinio apsisprendimo laisvė, kai nukentėjusioji yra lytiškai subrendusi, ir seksualinis neliečiamumas, kai nukentėjusioji lytiškai nėra subrendusi. Papildomi objektai – garbė ir orumas, taip pat fizinė laisvė, sveikata. Baudžiamojo įstaytmo spraga – kai su nukentėjusiąja lytinę aistrą tenkina kita moteris arba moteris prievarta lytinę aistrą tenkina su vyru (tai nelaikoma nusikaltimu seksualinio apsisprendimo laisvei).
Objektyviosios pusės požymiai Išžaginimas yra vyro lytinis santykiavimas su moterimi prieš jos valią, be jos sutikimo, esant nors vienam iš šių alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudojant bejėgiška moters būkle. Išžaginimas panaudojant smurtą – tiek fizinį, tiek psichinį (grasinimas), objektyviai susideda iš dviejų stadijų: 1) fizinis ar psichinis smurtas; 2)lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas oraliniu ar analiniu būdu, kaip smurto padarinys. Fizinis smurtas išžaginimo sudėtyje-tai mušimas, smūgių davimas, smaugimas, surišimas ir panašūs veiksmai nukentėjusiajai, siekiant nuslopinti, palaužti jos pasipriešinimą arba išvengti pasipriešinimo ir lytiškai santykiauti, tenkinti lytinę aistrą nurodytais būdais prieš jos valią. Grasinimų turinys įstatyme nenurodytas. Grsinimo paveikta nukentėjusioji atsiduria būtinojo reikalingumo būklėje ne savo noru, o paveikta grasinimo, siekdama išvengti padarinių sutinka su kaltininko norais. Grasinimas – tai kryptinga veikla siekiant lytiškai santykiauti, pasitenkinti prieš moters valią. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle – yra tada, kai lytiškai santykiaujama su moterimi, kuri dėl psichinės ar fizinės būklės arba nesupranta, nesuvokia su ja atliekamų veiksmų prasmės, reikšmės, arba, nors ir supranta, tačiau dėl fiziologinių priežasčių negali priešintis ar net išreikšti savo nuomonės: nei sutikimo nei nesutikimo. Inkriminuoti pasinaudojimą bejėgiška būkle galima tik tais atvejais, kai kaltininkas žinojo arba privalėjo ir galėjo numatyti, kad moteris yra tokios būklės.
Subjektyviosios pusės požymiai Išžaginimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad lytinio akto jis siekia ir atlieka prieš moters valią arba be jos sutikimo ir tai daro panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj smurtauti arba pasinaudodamas moters bejėgiška būkle. Jeigu vyras sąžiningai klysta dėl moters nusiteikimo, nenoro lytiškai santykiauti arba jos bejėgiškumo, nusikaltimo nėra.
Subjektas gali būti tik vyriškos lyties asmuo, pakaltinamas, sulaikęs 14 m.

Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai yra įvairaus laipsnio. Pakartotinumas yra tada, kai išžagina asmuo, pirmiau padaręs tokį pat nusikaltimą. Tokiu laikomas asmuo, tiek nuteistas už ankstesnį padarytą išžaginimą (jeigu teistumas neišnyko ir nebuvo panaikintas), tiek nenuteistas (jeigu buvo iškeltas ar gali būti keliama byla ir nėra suėjęs patraukimo baudžiamon atsakomybės senaties terminas). Pakartotinumo nėra, kai išžaginimas ar pasikėsinimas išžaginti yra tęstinis, t.y. nukentėjusioji žaginama kelis kartus iš eilės ir tai sudaro vieno nusikaltimo sumanymo epizodus.Kadangi nėra nustatyta terminų, per kiek laiko nukentėjusioji turėtų pranešti apie padarytą nusikaltimą, jai tai padarius po to, kai kaltininkas vėl nusikalto, įrodžius buvus pirmąjį nusikaltimą, antras pripažįstamas pakartotiniu. Grupiškumas yra tada, kai žagina grupė asmenų (nusikaltimą padarė du ar keli asmenys, turėdami tikslą išžaginti). Grupiškumas inkriminuojamas ir tiems asmenims, kurie patys nesmurtavo, bet pasinaudodami tuo, kad moters pasipriešinimas buvo palaužtas kito ar kitų asmenų, jiems nesant iš anksto susitarus, pasinaudojo tokia bejėgiška būkle. Grupiškumas yra ir tada, kai kaltininkai, bendrai veikdami, smurtauja kelių nukentėjusiųjų atžvilgiu, o lytiškai santykiauja kiekvienas su viena iš jų. Nepilnametės išžaginimas yra tais atvejais, kai nukentėjusioji neturi 18 metų (bet yra vyresnė negu 14 m,) ir kaltininkas tą aplinkybę žinojo, numanė arba, sprendžiant iš įvykio aplinkybių, turėjo ir galėju numatyti (turi būti kaltė, bent neatsargi). Mažametės išžaginimas – mergaitė, neturinti 14 m. ir jai sutinkant nusikaltimas pripažįstamas išžaginimui, kadangi ji prilyginama bejėgiškai būklei. Subjektas turi suvokti arba numatyti ar žinoti, kad auka yra nepilnametė. Itin sunkūs išžaginimo padariniai –pvz. Psichikos sutrikimai, užkrėtimas sifiliu, nukentėjusiosios mirtis , sunkus sužalojimas ar susargdinimas, defloracija, aukos savižudybė. Inkriminuojant savižudybę, kaip kvalifikuojamąjį požymį, bent teoriškai reikia nustatyti ne tik priežastinį išžaginimo ir savižudybės ryšį, bet ir kaltę, t.y. kad subjektas numatė ar bent jau turėjo ir galėjo numatyti, jog nukentėjusiajai padarytas sunkus kūno sužalojimas ar susargdinimas, tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Nusikaltimą padaro itin pavojingas recidyvistas t.y. asmuo, kuris iki išžaginimo buvo pripažintas tokiu už kokių nors nusikaltimų padarymą. BK projekte subjekto ypatumai nepripažįstami kvalifikuojamuoju požymiu.

12. Baudžiamosios atsakomybės amžius. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai
● Amžius, kuriam sukakus galima traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn (BA)
Nusikaltimo subjektu LT baudžiamojoje teisėje gali būti fizinis asmuo, sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus. Amžius – pagrindinis požymis, apibūdinantis nusikaltimo subjektą. BK 11 str.: pagal baudžiamuosius įst. atsako asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję 16 m. Už kai kurius nusikaltimus BA iškyla nuo 14 m. amžiaus (11str. 2 d.). Jaunesnis nei 14 m. asmuo LT BA netraukiamas, nes nėra nusikaltimo sudėties subjekto pagrindinio požymio. BA amžiaus nustatymas reiškia, kad įst. leidėjas preziumuoja, kad sulaukęs 16 m. amžiaus nepilnametis jau pakankamai protiškai išsivystęs ir gali suprasti savo veiksmų esmę. Už atskirus nusikaltimus įst. leidėjas nustato mažesnę amžiaus ribą. Šiuo atveju jis konstatuoja, kad išvardytų nusikaltimų pavojingumą suvokia 14 m. sulaukę asmenys. Už kai kuriuos nusikaltimus BA gali iškilti tik vyresnio amžiaus žmonėms – tokių nusikaltimų sudėtyse nurodomas specialus subjektas (pvz. nusikaltimai krašto apsaugos tarnybai – nuo 19 m.).
Kaip nustatomas asmens, neturinčio dokumentų, patvirtinančių jo amžių, BA klausimas:
Kadangi įst. nustato tikslią BA ribą, nusikaltimą padariusio asmens amžius yra įrodinėtinas baudž. byloje požymis. Tai nereiškia, kad tikslų amžių reikia nustatyti kiekvienoje byloje. Nusikaltusio asmens amžius būtinai nustatinėjamas, kai kaltinamasis yra nepilnametis, ir iškyla klausimas, ar jis sulaukęs BA nustatyto amžiaus. Asmuo laikomas sulaukęs reikiamo amžiaus kitą dieną po to, kai jam sukako 14 ar 16 m. Be to, asmens amžius nustatomas ne bylos nagrinėjimo, o nusikaltimo padarymo momentui. Reikalavimai nusikaltimą padariusio asmens amžiui nustatyti: pirmiausia amžius nustatomas pagal asmens dokumentus (pasas ar gimimo liudijimas). Jei nėra šių dokumentų, skiriama teismo medicinos ekspertizė amžiui nustatyti. Ekspertizė nustato tik gimimo metus. Nepilnamečio gimimo diena laikoma nustatytų gimimo metų paskutinė diena (12 31). Asmuo tampa BA subjektu kitų metų 01 01 d. Jei ekspertas negali nustatyti tikslių gimimo metų, jis gali nurodyti minimalius ir maksimalius nepilnamečio gimimo metus. Tokiu atveju, nustatant nusikaltimo sudėtį, vadovaujamasi minimaliu amžiumi. Jei įst. numatytą veiką padaro BA amžiaus nesulaukęs asmuo, jis negali būti traukiamas BA.
Nepilnamečių BA ypatumai pagal LR BK
Speciali bausmių nepilnamečiams sistema dabar galiojančiame BK nenumatyta – jiems gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės. Išlyga: jiems neskiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (alternatyva anksčiau buvusiai mirties bausmei). Jei str. sankcijoje laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta 3 ir daugiau metų, tai skiriant šią bausmę nepilnamečiui, jos minimumas skaičiuojamas nuo pusės minimalaus bausmės dydžio, numatyto BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Nepilnamečiams laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 10 metų (25 str). Laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiams skiriama atlikti auklėjimo darbų kolonijose (bendrojo ir sustiprintojo režimo). Pataisos darbai be laisvės atėmimo: asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės, amžiaus ar kt. priežasčių negali atlikti pataisos darbų, teismas turi teisę šią bausmę pakeisti bauda – skaičiuojant vieną MGL baudos už du pataisos darbų mėnesius arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą (29 str. 5 d.). Bauda: nepilnamečiams bauda kaip pagrindinė bausmė gali būti skiriama nuo 10 iki 500 MGL dydžio, o kaip papildoma bausmė – nuo 5 iki 200 MGL (32 str. 2-3d.). Turto konfiskavimas: turto konfiskavimas kaip papildoma bausmė gali būti netaikoma nepilnamečiams (35 str. 6 d.).
Bausmė nepilnamečiui skiriama, vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais. BK į nepilnametystę atsižvelgia kaip į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl ko teismas gali skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo (40 str. 1 d.).
Jei teismas prieina išvados, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymas nepilnamečiams gali būti atidėtas nuo 1 iki 3 metų: jei padarė nusikaltimą nesuėjus 18 m. ir yra pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už tyčinį nusikaltimą ir ne daugiau kaip 8 metams už neatsargų nusikaltimą (47¹ str. 2 d.). BK numatomas ir lygtinis nepilnamečio atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktos bausmės pakeitimas švelnesne, jei jis įrodo, kad pasitaisė ir pan. (55 str.). Tam būtina, kad nepilnametis būtų faktiškai atbuvęs ne mažiau kaip 1/3 paskirtojo bausmės laiko, o numatytais atvejais – ne mažiau 1/2 ar 2/3 paskirtojo bausmės laiko. Jei nepilnametis, kuriam buvo pritaikytas lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas jam skiria bausmę bendrąja tvarka, t. y. nustatoma subendrinta bausmė.
BK numato, kad nepilnametis, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo BA, jeigu jis: pirmą kartą padarė nusikaltimą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą; atlygino padarytą žalą arba susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jei ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Tokiam nepilnamečiui teismas paskiria priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones (52¹ str.). Priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemones nepilnamečiams, atleistiems nuo BA: įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį; įpareigojimas savarankiškai atlyginti arba savo darbu pašalinti materialinę žalą; atidavimas tėvų ar juos atstojančių asmenų priežiūrai; įpareigojimas atlikti nemokamų darbų nuo 20 iki 100 valandų LR Vyriausybės nustatyta tvarka; namų priežiūra iki 45 parų; atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą iki 3 metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis 18 metų. Teismas ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi peržiūrėti buvimo įstaigoje tikslingumą (61 str.).

38. Kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo, teismo antstolio veiklą (BK 298 str.)
Mėginimas bet kokia forma paveikti kvotėją, tardytoją, prokurorą ar teisėją, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą arba teisingai išnagrinėti bylą teisme, taip pat mėginimas bet kokia forma paveikti teismo antstolį, susijęs su jo tarnybinių pareigų vykdymu,- baudžiamas pataisos darbais iki 2 metų arba bauda.
Tie patys veiksmai, padaryti grasinant panaudoti fizinį smurtą prieš kvotėją, tardytoją, prokurorą, teisėją ar teismo antstolį, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius, taip pat grasinant sunaikinti ar sužaloti jų turtą,- baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 m. su bauda ar be jos.
Kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo antstolio veiklą, padarytas panaudojant fizinį smurtą prieš šiuos pareigūnus, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius, taip pat sunaikinant ar sužalojant jų turtą,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 6 m. su bauda ar be jos.
Teisingumą LR vykdo tik teismai. Teisingumo vykdymas – tai teismų veikla įstatymų nustatyta tvarka nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ir administracines bylas bei priimant jose sprendimą. Tačiau BT normos saugo ne tik teismų veiklą vykdant teisingumą, bet ir veiklą tokių institucijų, kurių pagrindinis uždavinys yra paruošti bylą nagrinėti teisme (kvotėjai, tardytojai, prokurorai), vykdyti priimtus sprendimus (antstoliai). Teismų įstatymo 46 str.: ,,valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.” Prokuratūros įstatymo 4 str.: ,,Valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei jų pareigūnams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms bei judėjimams, visuomenės informacijos priemonėms draudžiama kištis į prokuratūros darbą tiriant bylas bei vykdant kitas prokuratūros funkcijas.” Teisingumą vykdančios ir padedančios jį vykdyti institucijos turi būti nepriklausomos.
Objektas – pagal skirsnio pavadinimą, tai teisingumas. Tiksliau – normali teismų ir jiems teisingumo vykdymo procese padedančių specialių valstybės institucijų veikla. Papildomi objektai – asmens neliečiamybė, sveikata, saugios gyvenimo sąlygos, nuosavybė.
Pagrindinės šio nusikaltimo sudėties (1 d.) objektyvioji pusė pasireiškia:
1. Veika – bet kokios formos poveikiu minėtiems pareigūnams, kad sukliudytų jiems tinkamai atlikti savo funkcijas bylos procese ar vykdyti priimtus teismo sprendimus. Aiškinant sistemiškai, šio str. 1 d. formuluotė ,,bet kokia forma” apima visus poveikio būdus pareigūno veiklai, išskyrus:
1) grasinimą panaudoti fizinį smurtą prieš minimus pareigūnus ar jų šeimos narius arba sunaikinti ar sužaloti jų turtą (numato šio str. 2 d.);
2) realų fizinį poveikį, turto sunaikinimą ar sužalojimą (numato šio str. 3 d.).
Taigi pagal straipsnio 1 dalį, tai gali būti prašymai (priimti palankų, bet neteisėtą sprendimą, kitaip įvertinti surinktus įrodymus ir pan.), pažadai, patarimai, nurodymai ir kt. Jei prisilaikoma procesinės formos reikalavimų, tai nėra neteisėtas poveikis. Be to, turi būti kišamasi į konkrečios bylos tyrimą, nagrinėjimą, konkretaus teismo sprendimo įvykdymą. Bendro pobūdžio prašymai, kritika, patarimai (pvz. kalbos piketuose, spaudoje) nėra kliudymas bylos parengtiniam tyrimui, nagrinėjimui teisme, sprendimų vykdymui.
Pareigūnus paveikti gali būti bandoma raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Tai gali daryti pats kaltininkas arba per tarpininkus – per pareigūno šeimos narius ar artimus giminaičius, pažįstamus, bendradarbius, proceso dalyvius, advokatus, institucijų techninius darbuotojus. Šie asmenys gali būti pripažinti bendrininkais darant nusikaltimą, numatytą BK 298 straipsnyje. Poveikis pareigūnams gali būti daromas tarnybinėje ir netarnybinėje aplinkoje, nepasibaigus bylos tyrimui, teisminiam nagrinėjimui ar dar neįvykdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo.
2. Pasekmės – kadangi tai formalioji sudėtis, pasekmės nebūtinos. Nusikaltimo baigtumas siejamas su draudžiamos veikos padarymu, kai atliekami veiksmai, nukreipti sukliudyti išsamiam, visapusiškam, objektyviam bylos tyrimui, išnagrinėjimui teisme, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio įvykdymui. Tai, kad atitinkamą pareigūną nepavyko ar pavyko paveikti, reikšmės veikos (kaip baigto nusikaltimo) kvalifikavimui neturi. Žodis ,,mėginimas” dispozicijoje reiškia, kad bet koks kėsinimasis daryti poveikį nurodytiems pareigūnams pripažįstamas baigtu nusikaltimu.
3. Priežastinis ryšys.
Subjektyvioji pusė – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymą, jam trukdo, bet vis tiek siekia atlikti tokius veiksmu.
Žodelis ,,norint” dispozicijoje gali būti suprantamas kaip fakultatyvinis subjektyviosios pusės požymis – tikslas (čia aš taip spėju, nes pagal Piesliaką, tikslas paprastai būna išreikštas žodeliais ,,siekiant” arba ,,tikslu”). Tikslas – sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą, teisingai išnagrinėti bylą teisme, tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Motyvas nesvarbu.
Subjektas – pakaltinamas 16 m. asmuo.
2 kvalifikuotos nusikaltimų sudėtys pagal poveikio pareigūnui pobūdį – psichologinis ar fizinis poveikis:
298 str. 2 d. – kvalifikuota nusikaltimo sudėtis: mėginimai paveikti minėtus pareigūnus sustiprinami grasinimais (psichologinis poveikis) panaudoti fizinį smurtą prieš juos, jų šeimos narius ar artimuosius giminaičius, taip pat grasinant sunaikinti ar sužaloti jų turtą. Grasinimai gali būti išsakomi raštu, žodžiu, rankų judesiai. Tai gali būti daroma tiesiogiai ar per tarpininkus; viešai ar nedalyvaujant tretiesiems asmenims; grasinama savo ar kitų asmenų vardu. Grasinimai turi būti realūs (vertinami kaip realizuotini).
298 str. 3 d. – itin kvalifikuota nusikaltimo sudėtis: mėginant paveikti nurodytus pareigūnus, grasinimai realizuojami, t. y. prieš juos, jų šeimos narius arba artimuosius giminaičius panaudojamas fizinis smurtas, arba sunaikinamas ar sužalojamas jų turtas. Fizinio smurto panaudojimas – tai įvairaus pobūdžio fizinio poveikio priemonės, kurios riboja šį poveikį patyrusio asmens galimybes elgtis savo nuožiūra.
[Naujame BK 231 str. Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar teismo antstolio veiklai: 1. Tas, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui ar Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą ar kitokią prievartą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.]

36 klausimas
Piktnaudžiavimas tarnyba (BK 285 str)
Tai tyčinis pareigūno ar valstybės tarnautojo pasinaudojimas tarnybine padėtimi priešingai valstybės tarnybos interesams, jeigu tai padaryta savanaudiškais ar asmeniniais tikslais, arba padaręs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims.
Nusikaltimas pasireiškia tuo, kad tarnautojas ar pareigūnas veikia kaip kompetentingas asmuo, bet iš tikrųjų jo veika nesuderinama su tarnybos interesais ir taip iškraipoma jo veiklos esmė, menkinamas institucijos autoritetas.
BK 285 str. 1 d. piktnaudžiavimas tarnyba aprašytas dvejopai. Formuluotė “tyčinis /./, jeigu tai padaryta savanaudiškais ar asmeniniais tikslais” reiškia, kad šie piktnaudžiavimo variantai aprašyti formalia sudėtimi. O formuluotė “tyčinis /./ arba padaręs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims.” – materialiąja.
Objektyvioji pusė – pasinaudojimas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais. Veika gali būti padaroma:
1. aktyviais veiksmais, pvz., suteikia nenustatytas įstatymais lengvatas vykdant pirkimo sutartis.
2 nevykdomos tarnautojo ar pareigūno funkcijos, pvz., prokuroras nekelia baudž.bylos.
3. Specifinė piktnaudžiavimo tarnyba forma – prisidėjimas prie nusikaltimo, kuris pasireiškia: iš anksto nepažadėtu nusikaltimo slėpimu arba nesudaryti kliūčių nusikaltimui. Čia kaltininkas nėra bendrininkas, tačiau susijęs su juo, nes surašo fiktyvius dokumentus norėdamas užmaskuoti nusikaltimą žinodamas apie jį.
Piktnaudžiavimas tarnyba yra baigtas, kai atsiranda didelė žala valstybės interesams ar kitiems asmenims. Dažniausiai pažeidžiami turtiniai valstybinių ar savivaldybių įstaigų, institucijų interesai. Žala atsiranda:
1) neūkiškai, ne pagal paskirtį panaudojus finansines lėšas ar kitas vertybes;
2) trukdant verslo laisvei, ribojant konkurenciją, skatinant monopolį;
3) didele žala gali būti pripažįstamas ir piktnaudžiavimas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymais (pvz., teisė į mokslą, darbą).
Dėl tarybinio piktnaudžiavimo atsiradusi didelė žala yra pagrindinis kriterijus, leidžiantis atskirti veiką, numatytą pagal šį straipsnį nuo drausminio nusižengimo.
Būtinas piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymis – priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių pasekmių.
Subjektas – valstybės tarnautojas ar valstybės pareigūnas – specialusis subjektas, jo požymiai BK 290 str. 3 d.
Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Būdingi psichologiniai momentai: 1) kaltininkas suvokia savo veiklos pavojingumą; 2) supranta, kad veikia priešingai tarnybos interesams; 3) numato, kad dėl jo veikos atsiras žala valstybės interesams ar kitiems asmenims; 4) nori tokių savo veikos pasekmių.
BK 285 str. 2 d. įtvirtinta kvalifikuota piktnaudžiavimo tarnyba sudėtis: “tyčinis valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pasinaudojimas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, padarytais savanaudiškais tikslais ir sukėlęs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims”.
Taigi pagrindinė sudėtis papildyta sudėties būtinais požymiais “savanaudiškais tikslais” ir “sukėlęs didelę žalą valstybės interesams ar kitiems asmenims”. O iš esmės 258 str. 2 d. nesiskiria nuo nuo 1 d.

36 klausimas
Tarnybos įgaliojimų viršijimas (BK 287 str.)
Tai valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo viršijimas įstatymo suteiktų jam tarnybos teisių savanaudiškais ar asmeniniais tikslais arba padarius didelės žalos valstybės interesams ar kitiems asmenims.
Šiuo nusikaltimu ne tik sukeliama visiems nusikaltimams valst.tarnybai būdingų politinių, moralinių, materialinių pasekmių, bet dažnai padaroma žala ir asmens sveikatai, orumui, pažeidžiama tarnybinių įgaliojimų pasiskirstymas tarp valstybės tarnybos darbuotojų.
Papildomas objektas – asmenybė, orumas ar nuosavybė.
Objektyvioji pusė – ją sudaro:
1) veika (būtinasis sudėties požymis) – tarnybos įgaliojimų viršijimas;
2) pasekmės – didelė žala būtinas požymis tais atvejais, kai įgaliojimai viršijami ne savanaudiškais ar asmeniniais tikslais, o kitais;
3) priežastinis ryšys, kai būtinasis sudėties požymis yra žala.
Tarnybos įgaliojimų viršijimas – tai tokie valstybės pareigūno ar tarnautojo veiksmai, kai jais viršijami suteikti įgaliojimai ir teisės. Šio straipsnio prasme galima viršyti tik tuos įgaliojimus, kurie priklauso pareigūno ar tarnautojo kompetencijai. Todėl reikia tiksliai nustatyti asmens teises, įgaliojimus ir jų pobūdį.. Tai daroma vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais kaltininko veiklą valstybės tarnyboje.
Tarnybos įgaliojimai viršijami tik aktyviais veiksmais . Tai gali būti:
1. Veiksmai, kuriuos įstatymu patikėta atlikti atitinkamos grupės pareigūnams, tarnautojams;
2. veiksmai, padaryti be specialaus įgaliojimo, sankcijos, būtinų tokių atvejais;
3. veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti galima tik įsatyme numatytom sąlygom;
4. veiksmai, kurie priklauso aukštesnes pareigas užimančių darbuotojų kompetencijai;
5. veiksmai, kurie priklauso atitinkamo kolegialaus organo kompetencijai;
6. veiksmai, kurei yra visiškai uždrausti.

Subjektas – specialieji požymiai BK 290 str. 1 ir 2 d.
Subjektyvioji pusė – tik tyčia (tiesioginė ir netiesioginė). Kaltininkas:
1) suvokia, kad jo veiksmai peržengia įgaliojimų ribas;
2) numato, kad dėl tokio elgesio gali atsirasti žala valstybės ar kitų asmenų interesams;
3) nori tokių pasekmių arba, jei nenori, tai netrukdo sąmoningai jiems atsirasti.
Jei nėra įrodyti savanaudiški asmeniniai tikslai, kaltininkas paprastai veikia, vadovaudamasis neteisingai suprastais valstybės tarnybos interesais.
Šio nusikaltimo sudėtis kvalifikuota

24. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu ir aplaidumas
komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje (BK 321 ir 321¹ str.)
321 str. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinėje, ūkinėje ar finansinėje veikloje
Tyčinė veika, prieštaraujanti komercinės, ūkinės ar finansinės įmonės interesams, padaryta asmens, paskirto ar įgalioto valdyti tokią įmonę ar atsakingo už atskiras jos veiklos sritis, ar veikiančio pagal atskirą įgaliojimą, jeigu šia veika valstybei, komercinei, ūkinei ar finansinei įmonei ar asmeniui padaryta didelė žala, – baudžiama laisvės atėmimu iki 4 metų arba tik bauda ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla iki 5 metų.
Ši veika – viena iš piktnaudžiavimo tarnyba komercinėje, ūkinėje, finansinėje veikloje formų. Nusikaltimu kėsinamasi į sąžiningo ūkininkavimo principus. Vienas principų – tai asmens, valdančio įmonę ar atsakingo už atskiras jos veiklos sritis, sąžiningas darbas užtikrinant teisėtus įmonės interesus. Piktnaudžiaujant pasitikėjimu, šie įmonės interesai pažeidžiami ir padaroma žala valstybei, įmonei ar asmeniui.
Pagrindinis objektas – sąžiningo ūkininkavimo principai. Papildomas objektas – valstybės, įmonės ar asmens interesai.
Objektyvioji pusė:
1. Veika – veikimas arba neveikimas. Svarbiausia, kad tokia veika prieštarautų įmonės interesams. Tyčinė veika, prieštaraujanti įmonės interesams, pasireiškia tuo, kad asmuo formaliai veikia įmonės vardu, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su įmonės interesais, nes ja pažeidžiami užimamų pareigų vykdymo principai, tvarka, menkinamas atstovaujamos įmonės autoritetas.
2. Pasekmės – didelė žala valstybei, įmonei ar asmeniui. Materialioji sudėtis – nusikaltimas laikomas baigtu nuo didelės žalos valstybei, įmonei ar asmeniui padarymo momento. Žalos pobūdis kvalifikavimui nesvarbu, tačiau dažniausiai padaroma turtinio pobūdžio žala (didelė, kai viršija 250 MGL dydžio sumą). Jei dėl tokios veikos žalos neatsiranda, tai asmuo atsako už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą arba iš viso netraukiamas BA.
3. Būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių. Didelės žalos valstybei, įmonei ar asmeniui atsiradimą turi lemti asmens, valdančio įmonę, veika, prieštaraujanti šios įmonės interesams.
Subjektyvioji pusė – pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jo veika prieštarauja įmonės interesams, kad dėl tokios veikos bus padaryta didelė žala valstybei, įmonei ar asmeniui, ir tokių pasekmių nori arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia joms atsirasti.
Subjektas – pakaltinamas 16 m. asmuo, paskirtas ar įgaliotas valdyti tokią įmonę ar atsakingas už atskiras jos veiklos sritis, ar veikiantis pagal atskirą įgaliojimą. • Asmuo, paskirtas ar įgaliotas valdyti tokią įmonę, ar atsakingas už atskiras jos veiklos sritis – toks, kuris nustatyta tvarka paskirtas, išrinktas ar kitokia tvarka įgijęs įgaliojimus nuolat ar laikinai atlikti tam tikras pareigas, susijusias su įvairiomis įmonės ar jos struktūrinių padalinių valdymo funkcijomis (vadovavimas, gamybos proceso organizavimas, priėmimas ar atleidimas iš darbo). Tokias pareigas gali atlikti įmonės vadovas, jo pavaduotojai, vyriausieji specialistai, atsakingi už tam tikras įmonės veiklos sritis ir pan. • Asmuo, veikiantis pagal atskirą įgaliojimą – tai asmuo, nustatyta tvarka įgijęs įgaliojimus įmonės vardu atlikti tam tikras užduotis ar turintis įgaliojimus vadovauti atskiroms įmonės veiklos sritims.
321¹ str. Aplaidumas komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje
Asmens, paskirto ar įgalioto valdyti komercinę, ūkinę ar finansinę įmonę ar atsakingo už atskiras jų veiklos sritis, ar veikiančio pagal atskirą įgaliojimą arba užsiimančio profesine veikla, netinkamas pavesto darbo atlikimas dėl nerūpestingumo, padaręs komercinei, ūkinei ar finansinei įmonei, valstybei ar asmeniui didelę žalą, – baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 metų arba pataisos darbais iki 2 metų arba tik bauda ir atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo 3 iki 5 metų ar be tokios teisės atėmimo.
Pagrindinis objektas – sąžiningo ūkininkavimo principai. Papildomas objektas – valstybės, įmonės ar asmens interesai.
Objektyvioji pusė
1. Veika – pagal vadovėlį, netinkamas pavesto darbo atlikimas gali būti padaromas tik veikimu: asmuo atlieka jam pavestą darbą, bet daro tai netinkamu laiku, pavėluotai, nepakankamai aktyviai, nekokybiškai ir pan. Aplaidumas gali pasireikšti vienkartiniu aktu arba ilgalaikiu, sistemingu netinkamu pavesto darbo atlikimu. Konkretūs veiksmai, kurių netinkamu atlikimu yra kaltinamas asmuo, turi priklausyti jo kompetencijai.
2. Pasekmės – didelė žala valstybei, įmonei ar asmeniui. Materialioji sudėtis – nusikaltimas laikomas baigtu nuo didelės žalos valstybei, įmonei ar asmeniui padarymo momento. Žalos pobūdis kvalifikavimui nesvarbu. Jei tai turtinio pobūdžio žala, tai didele ji laikoma, jei viršija 250 MGL dydžio sumą.
3. Būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp atsiradusios didelės žalos ir asmens aplaidumo komercinėje, ūkinėje, finansinėje ar profesinėje veikloje.
Subjektyvioji pusė – neatsargi kaltė, kuri gali pasireikšti nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu.
Subjektas – pakaltinamas 16 m. asmuo, paskirtas ar įgaliotas valdyti komercinę, ūkinę ar finansinę įmonę ar atsakingas už atskiras jų veiklos sritis, ar veikiantis pagal atskirą įgaliojimą arba užsiimantis profesine veikla. Taigi tai tie patys asmenys, kurie traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal 321 str. + asmenys, užsiimantys profesine veikla.

29. Nusikalstamas susivienijimas (BK 2271 str.)

Objektas. Tiesioginis objektas – viešoji tvarka. Tačiau vien nusikalstamo susivienijimo kūrimo inkriminavimas – labai retas reiškinys teismų praktikoje. Dažniausiai jo veikla išryškėja padarytais konkrečiais nusikaltimais.Tuomet padarytos veikos kvalifikuojamos kaip atitinkamų nusikaltimų sutaptis.
Objektyvioji pusė. Veika pasireiškia a) nusikalstamo susivienijimo kūrimu;

b) dalyvavimu jo veikloje darant sunkius nusikaltimus.
Kūrimas reiškia asmenų parinkimą bendrai nusikalstamai veiklai. Kūrimas gali apimti ir kitus veiksmus – pvz. nusikalstamos veiklos krypčių pasirinkimą ir atitinkamų nusikalstamų struktūrų organizavimą, savisaugos sistemos kūrimą, bendravimo ar ryšio formų tarp atskirų subjektų ar grupių nustatymą ir pan. Kurti gali vienas arba keli asmenys. Vadovavimas paryškina nusikalstamo susivienijimo egzistavimą, bet tai nėra būtinas šio nusikaltimo požymis.
Aiškiausiai nusikalstamo susivienijimo buvimą parodo formalus jo požymis – 3 ar daugiau asmenų dalyvavimas darant sunkius nusikaltimus. Sunkių nusikaltimų sąrašas yra BK 81 str. Tačiau “pakeliui” gali būti padaryti ir kiti nusikaltimai. Svarbu, kad kaltininkas, darydamas nusikaltimus identifikuoja save kaip tam tikros nusikalstamos struktūros narį.
Kūrimas ir dalyvavimas veikloje nereiškia atskirų struktūrų. Kūrėjai paprastai būna ir nusikalstamo susivienijimo veiklos dalyviai.
Nusikaltimo sudėtis – formali – nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai nusikalstamas susivienijimas buvo pradėtas kurti. Jo dalyviai atsako pagal šį straipsnį, kai sutiko dalyvauti nusikalstamo susivienijimo veikloje – daryti sunkius nusikaltimus. Sutikimas pasireiškia informavimu žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais bent vieną nusikalstamo susivienijimo narį, tačiau realiai patraukti baudžiamojon atsakomybėn galima tuomet, kai šis atliko bent vieną veiksmą, turintį reikšmės susivienijimui.
Subjektyvioji pusė. Kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios turinys yra sudėtingas. Kaltininkas suvokia, kad kuria, dalyvauja kūrime ar tiesiog dalyvauja nusikalstamame susivienijime, kuriame yra ar bus 3 ir daugiau jo dalyvių, ir bent vienas nusikaltimas, kurį šis susivienijimas darys, bus sunkus.
Įstatymas šio nusikaltimo nesieja su konkrečiu motyvu.
Tikslas – daryti sunkius nusikaltimus.
Subjektas. Pakaltinamas 16 metų asmuo. Tačiau jeigu į nusikalstamą susivienijimą įtrauktas 14-16 metų nepilnametis padaro nusikaltimą, už kurį numatyta atsakomybė nuo 14 metų, už tokio nusikaltimo padarymą jis baudžiamas pagal atitinkamą BK straipsnį.
2 šio straipsnio dalyje numatyta kvalifikuota sudėtis. Šaunamieji ginklai – įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti arba pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią pavojingiems gyvybei kūno sužalojimams padaryti; sviedinys kryptingai juda dėl parako ar kitos medžiagos užtaiso degimo energijos. Sprogstamosios medžiagos – cheminiai ar mechaniniai medžiagų junginiai, kurie gali greitai, savaime plečiantis chemiškai keistis – sprogti (trotilas, plasticidai, parakas, kietas raketinis kuras ir kt.).
Tai, kad kuriant nusikalstamą susivienijimą ar dalyvaujant jo veikloje bent vienas dalyvis turi ginklą ar sprogstamųjų medžiagų, turi žinoti kiti šio susivienijimo dalyviai (bent vienas). Turimas ginklas ar sprogstamosios medžiagos turi būti tikri. Atsakomybė už šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų laikymą yra sudedamoji nusikalstamo susivienijimo kvalifikuotos sudėties dalis ir savarankiškai tokių veiksmų kvalifikuoti nereikia.
Kaltės ir subjekto požymiai tokie patys kaip ir 1 dalyje.
3 dalis numato stukačiaus (susivienijimo nario) atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, jei suteikta informacija padėjo užkirsti kelią nusikalstamo susivienijimo veiklai. Neatleidžiamas asmuo dalyvavęs tyčiniame nužudyme.

Banditizmas (BK 75 str.)
Objektas. Pagrindinis objektas – visuomenės saugumas, papildomu objektu gali būti nuosavybė bei žmogaus laisvė, sveikata, gyvybė.
Objektyvioji pusė. Kiekviena iš trijų dispozicijoje nurodytų veikų: banditų gaujos organizavimas; dalyvavimas banditų gaujoje; dalyvavimas banditų gaujos daromame užpuolime.
Banditų gauja yra ginkluotas pastovus keleto asmenų nusikalstamas susivienijimas. 2271 str. nuostata, kad nusikalstamas susivienijimas yra 3 ar daugiau asmenų susivienijimas galioja ir banditų gaujai. Pastovumas reiškia, kad tai ilgalaikis nusikaltėlių susivienijimas.Banditų gaujos tikslas – užpulti bet kurias įstaigas, įmones, organizacijas, ar asmenis, t.y. užpuolant daryti bet kuriuos nusikaltimus. Ginkluotumo požymis reiškia, kad bent vienas gaujos narys turi ginklą, o kiti žino, kad ginklas gali būti panaudotas užpuolimui. Gauja pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ginklas buvo panaudotas ar ne. Tai, kag ginkluotumas būtinas gaujos požymis, ją skiria nuo nusikalstamo susivienijimo.
Gaujos organizavimas yra aktyvūs veiksmai siekiant sutelkti ginkluotą trijų ar ar daugiau asmenų nusikalstamą susivienijmą užpuolimams ar užpuolimui daryti. Vien pastangos suorganizuoti tokią gaują yra banditizmas.
Dalyvavimas gaujoje yra konkretūs veiksmai parengiamojoje jos subūrimo stadijoje, taip pat rengiant ir vykdant konkretų nusikaltimą. Gaujos dalyvis atsako už gaujos ir atskirų jos narių padarytus nusikaltimus, kuriuos rengiant ar vykdant jis dalyvavo.
Dalyvavimas užpuolime yra tais atvejais, kai asmuo, nesantis gaujos nariu, savo veiksmais prisijungia prie gaujos vykdomo užpuolimo, tampa užpuolimo bendravykdytoju, t.y. suvokdamas, kad banditų gauja vykdo užpuolimą, pats smurtauja, grobia, naikina turtą ar padaro kitą nusikaltimą, kuris tampa gaujos užpuolimo epizodu.
BK 2271 str. yra bendroji norma, o BK 75 str. – specialioji. Nusikalstamas susivienijimas, turintis banditizmo požymių, kvalifikuotinas pagal BK 75 straipsnį.
Subjektyvioji pusė. Banditizmas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Organizatorius suvokia, kad organizuoja ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, kurio tikslas – užpuolimai. Gaujos dalyvis suvokia, kad jos padeda organizuoti banditų gaują ar kad dalyvauja tokios gaujos veikloje. Užpuolimo dalyvis, nors nėra gaujos narys, supranta, kad gauja vykdo užpuolimą, ir aktyviais veiksmais prisijungia prie to užpuolimo. Konkretaus užpuolimo ir konkretaus jo dalyvio motyvai ir tikslai gali būti skirtingi.
Subjektas. Pakaltinamas 16 metų asmuo. Paaugliai nuo 14 iki 16 metų, dalyvavę banditų gaujoje ar jo daromame užpuolime, atsako tik už jų padarytus nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje.

30. Eismo saugumo taisyklių pažeidimas (BK 246 str.)

Nusikaltimo sudėties esmė – asmuo, pažeidęs eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, nukentėjusiam sukėlė bet kokį kūno sužalojimą, mirtį ar padarė didelę materialinę žalą. Eismo saugumu reikėtų laikyti tokį transporto priemonių eismo teisinį sureguliavimą, kuris užkerta kelią fizinei ar turtinei žalai padaryti.
Objektas. Tiesioginis objektas – saugus kelių eismas bei automobilių, komunalinio transporto ir kitų savaeigių mašinų eksploatavimas. Papildomas objektas – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, nes nusikaltimo buvimas priklauso nuo fizinės ar turtinės žalos, padarytos žmogui.
Esminis šio nusikaltimo bruožas yra tai, kad žala padaroma vairuojant ar kitaip eksploatuojant transporto priemonę. 6 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemone reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitas savaeiges mašinas, troleibusus, motociklus bei kitas mechanines transporto priemones. Kitos savaeigės mašinos – tos, kurios skirtos specialiems darbams atlikti – įvairių rūšių kombainai, sanitarinės ir kt. Kitos mechaninės priemonės, laikytinos transporto priemonėmis – motorogės, motoroleriai ir kt. Prie transporto priemonių nepriskiriama arkliais traukiami vežimai, dviračiai ir pan.
Objektyvioji pusė. Materialioji nusikaltimo sudėtis.
Veika gali pasireikšti arba veiksmais, arba neveikimu; jais pažeidžiamos eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklės. Eismo saugumo pažeidimas veiksmais – greičio viršijimas, lenkimo taisyklių pažeidimas, važiavimas neilaikant eismui reguliuoti ženklų ir tt. Transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali būti padarytas pervežant keleivius transporto priemonėmis, kurios neturi reikiamų įrengimų ir tt. Eismo saugumo pažeidimas neveikimu – stovėjimas draudžiamoje vietoje, o eksploatavimo taisyklės gali būti pažeistos tinkamai nepatikrinus transporto priemonės tinkamumo eismui, užmigus prie vairo ir tt.
Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo atsirado bent vienas BK 246 str. išvardintas padarinys. 1 dalyje nustatyta, kad tokie padariniai yra lengvas kūno sužalojimas arba didelė materialinė žala, kai juos sukėlė neblaivus vairuotojas (jei blaivus – administracinė atsakomybė).
Nusikaltimo padarinių buvimas priežastiniu ryšiu turi būti susietas su eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimu: padariniai atsiranda todėl, kad buvo pažeistos taisyklės.
Subjektyvioji pusė. Kaltė apibūdinama neatsargumu. Pats eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali būti arba tyčinis, arba neatsargus.
Kai taisyklės pažeidžiamos tiesiogine tyčia, kaltė dėl padarinių gali būti nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas.
Motyvai nusikaltimo sudėčiai apibūdinti reikšmės neturi. Tačiau patys motyvai gali būti ir pozityvūs (vežamas ligonis), ir negatyvūs (vairuotojas įtariamas neblaivumu, vengdamas sulaikymo, važiavo neleistinu greičiu ir padarė avariją). Elgesio motyvacija gali būti labai svarbi sprendžiant bausmės dydžio klausimą.
Kai kaltininkas pažeidžia taisykles tyčia ir siekia tuo tam tikrų padarinių, veika įgija kitą pobūdį ir gali būti vertinama kaip tyčinis nužudymas, kūno sužalojimas ar materialinės žalos padarymas.
Subjektas. Pakaltinamas 16 metų asmuo.
Nusikaltimo sudėtis yra kvalifikuota, kai eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu nukentėjusiam buvo sukeltas apysunkis ar sunkus kūno sužalojimas, kai tai padarė neblaivus asmuo, kai tai sukėlė vieno ar daugiau žmonių mirtis, taip pat kai tai padarė neblaivus asmuo (2,3,4,5 dalys).

31. 234str. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas

Objektas. Visuomenės saugumas. Neva dėl neteisėto ginklo, šaudmenų ir t.t. laikymo ir jų neteisėtos apyvartos negalima minėtų pavojingų daiktų kontroliuoti ir darosi lengviau nuslėpti nusiklatimus. Vadovėlyje nurodytas tik rūšinis, mano galva, tiesioginis objektas yra įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatytas ginklų, šaudmenų ir sprogmenų kontrolės taisyklės.

Dalykas. Šaunamieji ginklai – įrenginiai ar daiktai, sukonstruoti arba pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią pavojingiems gyvybei kūno sužalojimams padaryti; sviedinys kryptingai juda dėl parako ar kitos medžiagos užtaiso degimo energijos.

Šaudmenys – tai įrenfiniai ar daiktai, sukonstyruoti šaudyti iš tam tikro modelio šaunamųjų ginklų. (Šie lievi apibrėžimai pateikiami Lietuvos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.)

Sprogstamosios medžiagos – tam tikrų medžiagų cheminiai junginiai ar mechaniniai mišiniai, galintys staiga chemiškai suskilti ar susijungti ir taip sukelti sprogimą.

Objektyvioji pusė. Nusikaltimas formalusis. Laikomas baigtu kai įvykdoma veika – neteisėtas šaunamojo ginklo ir t.t. nešiojimas, laikymas, gaminimas, įsigijimas ir realizavimas. Neteisėtumas – šių veikų atlikimas pažeidžiant ginklų ir šaudmenų kontrolės įst. ir kitus teisės aktus, nustatančius elgesio su ginklais ir kt. reikalavimus.

a) Nešiojimas – tų daiktų turėjimas su savimi namie, gatvėje, ir kt. be leidimo.

b) Laikymas – faktinis turėjimas savo žinioje (gal būti užkastas).

c) Įsigijimas – pirkimas, išmainymas, rasto pasisavinimas, neturint leidimo.

d) Gaminimas – sukūrimas pagal savo konstrukciją, sugedusio pataisymas, kai dėl to jie įgija šaunamojo ginklo ir t.t. savybių.

e) Realizavimas – jų pardavimas, išmainymas, dovanojimas be leidimo.

Subjektas – 16m. pakaltinamas asmuo.

Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai nešiojo, laikė, įsigijo, gamino, realizavo šaunamąjį giklą ir kt., ir to norėjo.

2 šio straipsnio dalis numato kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį – kai kaltininkas nešios, laikys, įsigis, gamins, realizuos daugiau jkaip 2 šaunamuosius ginklus, daugiau kaip 50 vnt. Šaudmenų ar daugiau kaip 0,1kg. sprogmenų. Požymiai būtų tie patys, skiriasi tik dalyko (ginklų ir kt.) kiekis, tai pat subjektyviosios pusės požiūriu gali būti ir netiesioginė tyčia – asmuo gali tiksliai nežinoti turimo kiekio, žino tik, kad turi “daug” (panaši nesąmonė parašyta vadovėlyje).

Paminėtini atvejai:
– jei kaltininkas perduoda ginklus ir kt. kitiems asmenims, žinodamas, kad jie bus panaudoti nusikaltime – jis bendrininkas.
– jei įsigyja ruošdamasis nusikaltimui, bus nusikaltimų sutaptis: neteisėtas įsigijimas ir ruošimasis padaryti nusikaltimą.
– jei atliktas nusikaltimas, kur šaunamojo ginklo turėjimas yra konstitutyvinis nusikaltimo požymis (pvz. banditizmas), papildomos kvalifikacijos pagal 234str. nereikia.

32. 235str. Neteisėtas nešaunamojo ginklo nešiojimas, gaminimas arba realizavimas
Objektas – visuomenės saugumas. Žr. Viršuje.
Dalykas – nešaunamasis ginklas. Pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įst. būna:
– nešaunamieji svaidomieji ginklai, kuriais galima per nuotolį sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį užtaisu (strėle ir kt.)
– skirti naikinti, kitaip paveikti taikinį naudojant raumenų jėgą ar turint tiesioginį kontaktą su taikiniu (kardas)
– dujiniai ginklai.
Ginklais nelaikomi buitinės ar sportinės paskirties įrankiai (peiliai,špagos..).
Bet šie įrankiai gali būti perdirbti taip, kad jų pagrindinė paskirtis bus daryti kūno sužalojimus (nuaštrinta dildė). Tada tai nešaunamasis ginklas.
Objektyvioji pusė. a) Nešaunamųjų ginklų gaminimas – tiek naujų sukūrimas, tiek buitinių ir sportinių įrankių perdirbimas. Būtina sąlyga – ginklai gaminami turint tikslą juos realizuoti. Pagaminimas sau baudžiamas tik nešiojant juos ne namų sąlygomis.

b) Nešiojimas – tai ginklo turėjimas nuolat su savimi. Nešaunamojo ginklo nešiojimas nėra nusikaltimu, jei tai daroma tarnybos ar savigynos interesais, jei neišnešama iš namų.

c) ginklo realizavimas – pagaminto ginklo pardavimas, iškeitimas, padovanojimas ir kt.

Nusikaltimo sudėtis – formali.
Subjektas – pakaltinamas 16m. asmuo.
Subjektyvioji pusė. Tiesioginė tyčia. Jei gaminama ruošiantis daryti kitą nusikaltimą – nusikaltimų sutaptis.

CHULIGANIZMAS

Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, o fakultatyviniai objektai-žmogaus sveikata, garbė ir orumas bei nuosavybė. Viešoji tvarka-tai padėtis ar veikimo būdas, atitinkantis visuomenės reikalavimus.

Objektyvioji pusė-tai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką, o jų turinys-aiški nepagarba visuomenei. Nusikaltimo sudėties požymis-veiksmų savybė ”šiurkštumas” yra vertinamoji ir paprastai jos turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių(vieta, veiksmų padarymo būdasir pan.) Kitas būtinasis chuliganizmo sudėties požymis yra aiški tokiu elgesiu išreiškiama nepagarba visuomenei-tai visuomenės interesų, žmonių bendro gyvenimo, moralės normų nepaisymas;tai daroma įžūliai, provokuojamai.Esminė savybė-jos viešas pobūdis. Svetimo turto sunaikinimas ar sužalojimas sudarys chuliganizmo sudėtį, jei bus mažesnio masto negu numatytas BK 278str.2d.,o kūno sužalojimas-jei jis buvo tyčinis, lengvas ar apysunkis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji.Chuliganizmas yra baigtas nuo to momento, kai buvo atlikti veiksmai. Tačiau chuliganiškų veiksmų, pasireiškusių kūno sužalojimo padarymu arba turto sužalojimu ar sunaikinimu pasekmės įeina į įstatymu nustatyto nusikaltimo sudėtį.

Subjektyvioji pusė. Tiesioginė tyčia, dažniausiai nekonkretizuota. Būtinasis požymis yra chuliganiški motyvai-tai siekis visuomenei mesti iššūkį žeminančia forma, grubumu, žiaurumu, tyčiojimusi, agresyvumu ir pan. Gali pasireikšti netiesiogine tyčia-jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ar būdą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiama viešoji tvarka.
Subjektas-pakaltinamas 16 metų asmuo.
BK 225 str. 2 d. numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis-piktybinis nusikaltimas. Kvalifikuojamieji požymiai yra:
1.Chuliganiški veiksmai, padaryti nepaprastu cinizmu ar įžulumu.Cinizmas-tai atvirai išreikšta panieka žmonėms, o įžūlumas-akiplėšiškų, šiurkščių, pasižyminčiu dideliu cinizmu veiksmų atlikimas.
2.Susiję su pasipriešinimu valdžios (teisėsaugos instutucijų pareigūnams, Seimo nariams..) ar visuomenės atstovui, tuo metu palaikančiam viešąją tvarką.
3.Susiję su pasipriešinimu kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams. Kiti asmenys-tie, kurie oficialiai vykdo tvarkos palaikymo funkciją, bet nėra valdžios atstovai (privačių firmų saugumo darbuotojai..) Pasipriešinimas-tai aktyvūs veiksmai-smūgiai, grasinimai ar aktyvus pareigūnų reikalavimų nevykdymas-kaltininkas išsiplėšia iš jų rankų, juos stumdo,t.y. pasipriešina chuliganiškais veiksmais.
4.Padaryta asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą-asmuo anksčiau buvo nuteistas už veikas, numatytas bet kurioje BK 225 str. dalyje ir šis teistumas nėra išnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo nesudaro asmens nubaudimas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą.
Pagan BK 225 str. 2d. nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, o už tokias veikas atsako asmenys nuo 14 metų.
Kai veikos , numatytos BK 225str.1 ar 2 d. padaromos panaudojant šaunamąjį ginklą ar peilį, kastetą ar kitokį nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus, specialiai pritaikytus kūnui sužaloti, chuliganizmas bus laikomas itin kvalifikuotu nusikaltimu. Mėginimas panaudoti-tai ne tik pasikėsinimas panaudoti šias priemones prieš nukentėjusiojo sveikatą, bet ir grasinimas tai padaryti. Veika yra padaroma tiesiogine tyčia, o nusikaltimo subjektas-pakaltinamas 14 metų asmuo.
BK projekte nusikaltimo tokiu pavadinimu ir turiniu nėra numatyta, o numatoma baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą.

33. Nerūpestingas ginklo laikymas (BK 236 str.).
Nerūpestingas šaunamojo ginklo, šaudmenų bei sprogstamųjų medžiagų laikymas, sudaręs sąlygas kitam asmeniui juos neteisėtai panaudoti,- baudžiamas laisvės atėmimu nuo 1 iki 3 m. arba bauda.
Ta pati veika, jeigu ji sukėlė žmonių mirtį, turto sunaikinimą stambiu mastu ar kitokias pasekmes,- baudžiama laisvės atėmimu nuo 3 iki 5 m.
Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų bei sprogstamųjų medžiagų turėjimas suponuoja jų savininką ar valdytoją atitinkamai elgtis. Asmuo privalo laikytis specialių nustatytų elgesio su ginklu taisyklių ir bendrųjų saugumo taisyklių. Šių taisyklių nesilaikymas gali sukelti sunkių padarinių (ginklus gali panaudoti nusikaltėliai ar vaikai).
Pagrindinis objektas – visuomenės saugumas (pagal skirsnio pavadinimą). Papildomi objektai – žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė.
Objektyvioji pusė:
1. Veika pasireiškia neveikimu: kaltininkas nerūpestingai laiko ginklą, t.y. nesilaiko nustatytų elgesio su šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis taisyklių. Veika gali turėti ir veikimo požymių (pvz. kaltininkas pats duoda ginklą vaikui vietoj žaislo).
Nerūpestingas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų bei sprogstamųjų medžiagų laikymas užtraukia atsakomybę, kai dėl to susidarė sąlygos kitiems neteisėtai juos panaudoti. Asmuo, paėmęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas be savininko sutikimo ir neturėdamas tam atitinkamo leidimo, padaro savarankišką nusikaltimą, numatytą BK 234 str. (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų laikymas ar įgijimas).
BK 236 str. numatyta nusikaltimo sudėtis nenumato skirtumo, ar šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas asmuo turi teisėtai, ar ne. Svarbiausia, kad tuo sudaromos sąlygos kitam asmeniui juos neteisėtai panaudoti.
2. Pasekmės – nusikaltimas yra baigtas, kai pašalinis asmuo turi galimybę pasinaudoti nerūpestingai laikomu ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
3. Priežastinis ryšys sudėtingas – jis turi būti nustatytas tarp galimybės neteisėtai panaudoti ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas arba realaus jų panaudojimo ir nerūpestingo šių dalykų laikymo.
Subjektyvioji pusė: neatsargi kaltės forma, kuri pasireiškia nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal BK 10 str.: • nusikaltimas laikomas padarytu dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jei jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta. • Nusikalstamas nerūpestingumas – asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.
Subjektas – pakaltinamas 16 m. asmuo.
236 str. 2 dalyje numatyta šio nusikaltimo kvalifikuota sudėtis. Kvalifikuojamaisiais požymiais įstatymas numato pasekmes – žmonių mirtį, turto sunaikinimą stambiu mastu ar kitokias pasekmes.
1. Žmonių mirtis – dėl nerūpestingo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo kitas asmuo paėmė šiuos daiktus ir juos neteisėtai panaudodamas sukėlė bent vieno žmogaus mirtį.
2. Turto sunaikinimas stambiu mastu – vertinamasi požymis. Kvalifikuojant veiką svarbu nustatyti ne tik sunaikinto turto piniginę vertę, bet ir jo funkcinį vertingumą, jo reikšmę nukentėjusiajam ūkinėje, profesinėje veikloje ir pan. Taip pat reikėtų palyginti su stambiu mastu, kuris numatytas svetimo turto pagrobime (pagal BK 280 str., stambus mastas – jei turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą).
3. Kitokios pasekmės – padaryti apysunkiai ar sunkūs kūno sužalojimai keliems asmenims, sukeltas psichinis susirgimas, nėštumo nutrūkimas, sunaikintas ar sužalotas ypatingą paskirtį ar vertę turintis daiktas.
[Naujame BK 255 str.: Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas – 1. Tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu, arba teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu. 2. Asmuo pagal šį straipsnį atsako tik tais atvejais, kai numatytos veikos padarytos dėl neatsargumo. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.]

7. Tyčinis nužudymas. (104 str.)
Str. neturi nei kvalifikuojančių, nei privilegijuojančių aplinkybių. Str. nurodyta tik veika – tyčinis nužudymas. Tai bendroji šių nusikaltimų norma, inkriminuojama už neteisėtą kito žmogaus gyvybės atėmimą tyčia. Veika pasireiškia veikimu (mechaniniu, fiziniu, biologiniu žmogaus organizmo paveikimu) ir neveikimu (pareigos veikti neatlikimu). Nužudymas – veika ir pasekmė. Nužudymas – tai neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui. “Neteisėtas” reiškia, kad kito žmogaus gyvybė atimama be įsakmaus teisinio pagrindo. Nužudymo būdai, elgesys su lavonu kvalifikavimui didelės reikšmės neturi, nebent jie aprašomi 105 str. Priežastinio ryšio (tiesioginio arba netiesioginio) egzistavimas tarp veikos ir pasekmių – mirtis. Atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, kada žmogus mirė (nors ir po metų). Subjektas – asmuo nuo 14 m. ir pakaltinamas. Subjektyvioji pusė. Str. tiesiogiai nurodo kaltės formą – tiesioginė ir netiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia – kaltininkas suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė pasekmes ir to norėjo. Netiesioginė tyčia – kaltininkas suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad atims žmogui gyvybę ir, nors nenorėjo, sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti (diversantas sprogdina tiltą su sargybiniu). Parodo kaltininko abejingumą. Pasikėsinimas nužudyti – tik esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Neapibrėžta tyčia kvalifikuojama pagal pasekmes. Nužudymai pagal motyvą klasifikuojami į kelias gana skirtingo pavojingumo laipsnio kategorijas. Sunkiausi yra nužudymai dėl žemų, gėdingų paskatų (kerštas, pavydas). Lengvesni – dėl neutralių paskatų (darant mokslinį eksperimentą, pažeidžiant šaunamojo ginklo naudojimo taisykles). Trečioji kategorija – altruistinės paskatos – iš pasigailėjimo, nukentėjusiojo prašymu. Įstatymas skelbia, kad tyčinis nužudymas baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 12 m.
21. Paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį (BK 314 str.)

Obj. – keletas nuomonių: 1) valstybės finansų ir kredito sistema, 2) kredito įstaigų veikla, kaip vertybė, teikiant pinigines paslaugas (kreditus). Obj. pusės požymiai: dalykas – paskolos ar kredito pinigai (grynieji ir negrynieji). Veika – (kazuistinė dispozicija) paskolos iššvaistymas azartiniams lošimams, savo ar kitų asmenų išlaidoms padengti (prabangios kelionės, lėbavimas). 1) paskola būtinai turi būti tikslinė. Paskolos gavimo sąlyga turi būti labai aiškiai apibrėžta sutartyje. 2) iššvaistymas yra tada, kai tie kredito pinigai iššvaistomi tokiais būdais, kai realiai apsunkinamas susigrąžinimo procesas, kai realiai panaikinamas tos skolos padengiamumas. Jeigu pinigų sugrąžinimo procesas neapsunkinamas – nusikaltimo sudėties nėra. Pasekmės – žala kreditoriui ar laiduotojui. Žalos turinį sudaro ir tiesioginė reali žala turtui, ir negautos pajamos. Žala bankui pasireiškia aktyvo sumažėjimu; laiduotojui – pasyvo padidėjimu (turi mokėti už pagr. kreditorių). Nusikaltimas laikomas baigtu, kai realiai išnyksta to kredito padengimas. Subjektas turi bendrus požymius – 16 m. ir spec. pož. – tas, kas gavo paskolą. Subjekt. pusė: kaltė – gali būti tyčia (tiek tiesiog., tiek netiesiog.). Kaltės turinys – kaltininkas supranta, jog neteisėtai panaudoja paskolą tuo panaikindamas jos padengiamumą, numato, kad to išdavoje kreditoriui (laiduotojui) bus padaryta žala ir to siekia. Nusikalstamas pasitikėjimas prilyginamas tyčiai.
23. Nepagrįsto atlyginimo priėmimas (BK 320 str.)

Šiame str. baudž. atsakomybė numatyta už asmens, tarnaujančio komercinėje, ūkinėje ar finansinėje įmonėje arba užsiimančio profesine veikla, nepagrįsto atlyginimo priėmimą. Obj. – sąžiningo ūkininkavimo principai. Dalykas – nepagrįstas atlyginimas, kurį sudaro pinigai (Lietuvos ar kt. valstybės piniginiai ženklai, kurie nusikaltimo padarymo metu buvo apyvartoje), vertybės (auksas, sidabras, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai ar kt. daiktai, turintys ist., kult., meninę vertę), kitoks turtas (bet koks kilnoj. ar nekilnoj. turtas) ar paslaugos (tik materialinio pobūdžio: automobilių remontas, namų statyba ir pan.). Obj. pusei būdingas veikimas, t.y. nepagrįsto atlyginimo priėmimas. Baudž. atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai toks atlyginamas imamas už palankių sprendimų priėmimą ar atlyginimą duodančio asmens naudai atlikimą kt. veiksmų, įeinančių į jo tarnybines pareigas, ar susilaikymą nuo tokių veiksmų. Taigi, nepagrįstas atlyginimas imamas už tam tikrų veiksmų atlikimą ar neatlikimą duodančiojo atlyginimą naudai. 320 str. kaltininkui taikomas tik tada, kai nepagrįstas atlyginimas priimamas už tokių sprendimų priėmimą ar nepriėmimą, kurie įėjo į asmens, imančio nepagrįstą atlyginimą, tarnybines pareigas. Kitu atveju kaltininkui, priklausomai nuo faktinių apl., gali būti taikomas 274 str. (sukčiavimas) ar 321 str. (piktnaudžiavimas pasitikėjimu komerc., ūkinėje ar profesinėje veikloje). Nusikaltimo sudėtis – formali. Laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo, tarnaujantis komerc., ūkinėje ar fin. įmonėje paima bent dalį nepagrįsto atlyginimo. Subj. pusei būdinga tiesioginė tyčia – asmuo suvokia, kad paima nepagrįstą atlyginimą, ir nori tai daryti. Subjektas – pakaltinamas 16 m. asmuo, tarnaujantis komerc., ūkinėje ar fin. įmonėje ar užsiimantis prof. veikla. 2 d. numatytas kvalif. požymis – nepagrįsto atlyginimo priėmimas stambiu mastu (daugiau kaip 150 MGL).

11.Tyčinis sunkus kūno sužalojimas (BK 111 str.)
Tyčinis žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, pavojingas gyvybei arba sukėlęs regos, klausos ar kurio nors kito organo ar jo funkcijų netekimą, psichikos ligą,nėštumo nutrūkimą,užkrėtimą ŽIV, taip pat kitokį sveikatos sutrikimą, susijusi su pastoviu ne mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimu, arba nepataisomą veido subjaurojimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 iki 7 metų (1 d.). Ta pati veika,padaryta itin pavojingo recidyvisto ar žiauriai kankinant,taip pat sunkus kūno sužalojimas ryšium su nukentėjusiojo vykdymu tarnybinės ar visuomeninės pareigos arba mažamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens,baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 10 metų. (2 d.).

Objektyvūs veikos ir jos padarinių požymiai, lemia žmogaus sveikatos sutrikdymo įvertinimą sunkiu, jeigu: 1)sužalojimas yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei veikos padarymo metu,2)nukentėjusysis neteko kurio nors organo ar jo funkcijų,3)žmogus susirgo psichikos liga,4)nutrūko moters nėštumas,5)žmogus užkrėstas ŽIV,6)nepataisomai subjaurotas žmogaus veidas,7) nukentėjusysis prarado trečdalį ar daugiau bendrojo darbingumo ir tas praradimas yra pastovus.Sužalojimas ar kitoks susargdinimas pripažįstamas sunkiu esant bent vienam iš šių požymių.
Objektas -kito žmogaus sveikata.Žmogaus sveikata-tai organizmo fiziologinė būsena.
Objektyviosios pusės požymiai. Sveikata gali būti sutrikdyta veika, veiksmais ir neveikimu.Būtinas šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymis yra ir jų padarinys-žala sveikatai ir priežastinis kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių ryšys.Sveikatos sutrikdymas yra materialioji sudėtis, o padariniai-žala sveikatai.Šie padariniai gali būti sukelti įvairiai psichiniu,mechaniniu,cheminiu poveikiu.Žalos dydis ir sveikatos sutrikimo laipsnis gali būti įvairūs ir tai lemia nusikaltimo sunkumą.Nusikaltimo sunkumas priklauso ne tik nuo kaltininko siekių ir veikos bet ir nuo nukentėjusiojo sveikatos būklės ir individualių savybių.Žala sveikatai gali būti tiesioginis veikos rezultatas (išdūrė akį ir pan.)arba išvestinis (kai reikia amputuoti galūnę ir pan.).Žala sveikatai yra neteisėtos veikos padarinys.
Susargdinimas nuo sužalojimų gali skirtis objektyviais veikimo ar neveikimo požymiais.Pagal objektyvųjį kriterijų-faktiškai sukeltų padarinių sveikatai sunkumą ir laipsnį įstatymas skiria sunkų,apysunkį ir lengvą sveikatos sutrikdymą, jo dydžiui nustatyti pasitelkiami medikai.
Pavojingumas gyvybei-apibūdina ne padarinius, o pačią veiką, jos pobūdį, visi kiti-padarinius.Pavojingi gyvybei sunkūs kūno sužalojimai yra tokie, kurie sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, ir tie ,kurie, nesuteikus med. Pagalbos,baigtųsi mirtimi.
Žmogaus organo ar funkcijų netekimas yra sunkaus kūno sužalojimo,užkrėtimo liga ar kitokio susargdinimo požymis.
Regos netekimas yra pastovus visiškas aklumas abiem akimis,pastovus regėjimo stiprumo sumažėjimas iki 0,04 ir mažiau.
Klausos netekimas yra nepraeinantis visiškas kurtumas arba kai žmogus negirdi normalios kalbos.
Kurio nors kito organo ar jo funkcijos netekimas – rankos, kojos, lyties organo netekimas ir pan.
Psichikos ligą diagnozuoja ir jos ryšį su trauma nustato teismo psichiatrijos ekspertizė.Šio nusikaltimo požymiu pripažįstama bet kuri psichiatrijai žinoma psichikos liga,įskaitant laikinus psichikos sutrikimus.
Nėštumo nutrūkimas turi būti kūno sužalojimo ar kitokio poveikio nėščiai moteriai, ligos jai sukėlimo padarinys,tai neturi priklausyti nuo jos individualių savybių,nėštumo stadija reikšmės neturi.
Užkrėtimas ŽIV ,traktuojama kaip nusikaltimas sveikatai-sunkus susargdinimas.Kaltė tik tyčinė.Jeigu kaltininkas yra infekuotas ar serga ir tai žino ir nesiima atsargumo priemonių,jis veikia tiesiogine ar netiesiogine tyčia ir padarinių atžvilgiu.
Nepataisomas veido subjaurojimas pripažįstamas toks subjaurojimas kuris neišnyks ar nesumažės natūraliai,arba kurio negalima pašalinti terapijos priemonėmis,jeigu tai galima pašalinti tik platinės chirurgijos pagalba ar apskritai negalima pašalinti.
Kitoks sveikatos sutrikimas,susijęs su pastoviu,ne mažiau kaip trečdalio bendrojo nedarbingumo netekimu ,reiškia bet kokį susirgimą,organizmo funkcijų sutrikimą, dėl ko prarandamas darbingumas, gebėjimas dirbti bet kokį darbą.

Subjektas -tyčinio sunkaus ir apysunkio,lengvo kūno sužalojimo sukėlusio sveikatos sutrikimą-asmuo 14 metų,o neatsargaus ar tyčinio,nesukėlusio sveikatos sutrikimo – nuo 16 metų.
Subjektyviosios pusės požymiai Tyčinis sunkus kūno sužalojimas gali būti padarytas tiesiogine tyčia,t.y. siekiant būtent tokių padarinių,kurie nurodyti 111str. 1 d.,arba suvokiant tokių padarinių galimybę ir jų nesiekiant,bet numatant galimybę jiems kilti.
Dažniausiai tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta,nekonkretizuota tyčia, bet esant tokių padarinių prielaidai.Atsakomybė iškyla pagal faktiškai sukeltus padarinius.
Kūno sužalojimas yra baigtas nusikaltimas, kai atsiranda pasekmės-žala nukentėjusiojo sveikatai.Žala sveikatai turi pasireikšti kūno audinių,organų ar jų funkcijų sutrikimu.Tik fizinio skausmo ar moralinių kančių sukėlimas nėra kūno sužalojimas.
Tyčinis sunkus kūno sužalojimas ar kitoks susargdinimas, padarytas darant kitą nusikaltimą, kurio kvalifikuojamu požymiu nurodytas tyčinis sunkus sužalojimas ar susargdinimas(išžaginimas, plėšimas) papildomai pagal 111 str.nekvalifikuojamas.

12.Pasikėsinimo nužudyti atribojimas nuo kūno sužalojimo,užkrėtimo liga ar kitokio susargdinimo (BK 104,111 str.). Kaip ir visų nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais, dažniausiai tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta,nekonkretizuota tyčia,esant bet kokių padarinių prielaidai.Atsakomybė iškyla pagal faktiškai sukeltus padarinius.Kai žmogus sunkiai sužalojamas ar susargdinamas siekiant jį nužudyti-yra ne nusikaltimas sveikatai, o pasikėsinimas nužudyti. Kai kaltininkas neturėdamas tikslo nužudyti,tyčia sunkiai sužaloja arba susargdina žmogų ir šis dėl to miršta-yra tyčinis nužudymas netiesiogine tyčia.
Iki 1993 m.tyčinis sunkus sužalojimas,sukėlęs nukentėjusiojo mirtį,buvo traktuojamas ne kaip nusikaltimas gyvybei, o kaip kvalifikuotas tyčinis sunkus kūno sužalojimas.Šios traktuotės atsisakyta iš BK 111 str. 2 d.išbraukus kvalifikuojamą požymį “sukėlęs nukentėjusiojo mirtį”. Tai buvo padaryta todėl, kad tyčia sunkiai žalojant žmogų, nors ir nesiekiant jo mirties,kaltininkas suvokia ir mirties galimybę,neatsargumas to sužalojimo sukeltos mirties atžvilgiu retai įmanomas.Kaltininkas veikia nekonkretizuota,neapibrėžta tyčia antrojo padarinio-mirties atžvilgiu ir atsako už faktiškai padarytą žalą, šiuo atveju už gyvybės atėmimą. Yra teorinė galimybė, kad kaltininkas,tyčia sunkiai žalodamas žmogų,nenumatė jo mirties galimybės,nors turėjo ir galėjo numatyti.Tada veika traktuotina kaip idealioji dviejų nusikaltimų-tyčinio sunkaus sužalojimo, susargdinimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo (nužudymo dėl neatsargumo) sutaptis.
Ta aplinkybė,kad tyčia sunkiai sužalotas nukentėjusysis miršta dėl to,kad laiku nebuvo suteikta med. Pagalba,nešalina veikos traktuotės nužudymu.
Tokia veika yra nužudymas, o jei nukentėjusysis nemiršta-pasikėsinimas nužudyti.

Taigi, pasikėsinimas nužudyti yra įmanomas tik tiesiogine tyčia,t.y. kai iš kaltininko veikos matyti, kad jis buvo numatęs nužudyti nukentėjusį, to norėjo, tačiau nukentėjusysis nemirė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios.Sprendžiant kaltininko tyčios klausimą, reikia atsižvelgti į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes,būdus ir t.t.
Jei nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia, atsakomybė priklauso nuo pasekmių.

13.Tyčinis apysunkis kūno sužalojimas (BK 112 str.)
Tyčinis žmogaus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas, nepavojingas gyvybei ir nesukėlęs šio kodekso 111 str. numatytų pasekmių, bet sukėlęs ilgalaikį kurio nors organo funkcijų sutrikimą arba žymų pastovų mažiau kaip trečdalio bendrojo darbingumo netekimą,baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų arba pataisos darbais iki 2 metų (1d.).Ta pati veika, padaryta ryšium su nukentėjusiojo vykdymu tarnybinės ar visuomeninės pareigos arba itin pavojingo recidyvisto ar žiauriai kankinant, mažamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens, baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų (2d.).
Objektas – žmogaus sveikata.
Objektyviosios pusės požymiai. Apysunkį žmogaus kūno sužalojimą ar kitokį susargdinimą įstatymas apibūdina pirmiausia požymiais, atskiriančiais jį nuo sunkaus kūno sužalojimo, susargdinimo: jis nėra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei ir nesukelia 111 str. 1 d. nurodytų padarinių.Pozityvūs apysunkio kūno sužalojimo ar kitokio susargdinimo požymiai, atskiriantys jį nuo lengvo sužalojimo yra : 1) ilgalaikis kurio nors organo funkcijų sutrikimas; 2) kitoks ilgalaikis sveikatos sutrikimas (liga); 3) žymus pastovus mažiau nei trečdalio bendrojo darbingumo netekimas. Tai alternatyvūs požymiai ir pakanka bent vieno iš jų, kad sužalojimas ar susargdinimas būtų pripažintas apysunkiu.
Kūno sužalojimo sunkumo nustatymo taisyklėse šie požymiai ilgalaikiu sveikatos sutrikimu pripažįstami,kai dėl sužalojimo sutrinka žmogaus sveikata daugiau kaip 21 d. jis netenka darbingumo, t.y. kai dėl sužalojimo nukentėjusysis netenka nuo 10 iki 33 procentų bendro nedarbingumo:tiek sumažėja jo darbingumas ir tas sumažėjimas yra pastovus (nedideli kaulų įskilimai,piršto netekimas ir pan.).Apysunkį kūno sužalojimo laipsnį lemia padarinių sunkumas, jis yra tarpinis tarp sunkaus ir lengvo.
Subjektas – asmuo sulaukęs 14 metų,o už tyčinius kūno sužalojimus,nesukėlusius sveikatos sutrikimo, ir kūno sužalojimus dėl neatsargumo – nuo 16 metų.,
Subjektyviosios pusės požymiai. Gali būti padarytas ir tiesiogine ir netiesiogine tyčia.
Tiesiogine tyčia kaltininkas siekia padaryti būtent apysunkią žalą nukentėjusiojo sveikatai.
Netiesiogine tyčia-sąmoningai daro prielaidą, kad tokia žala gali būti padaryta.
Paprastai tyčia neapibrėžta (nekonkretizuota).Kaltininkas smurtauja ir sąmoningai elgiasi nepaisydamas atsargumo ir daro prielaidą jog žala gali kilti. Taigi 112 str. inkriminavimą ar neinkriminavimą lemia tai, kokio dydžio žala faktiškai buvo padaryta.Jeigu nukentėjusysis sirgo 21 dieną – sužalojimas lengvas, jeigu 22 – apysunkis. Tiksliai nustatyti sužalojimo ar susargdinimo laipsnį yra sunku, tai daroma apytikriai.BK projekte siūloma tai palikti medikams.
Formaliai kūno sužalojimas ar susargdinimas yra viešo kaltinimo deliktas, faktiškai bylos keliamos tik esant nukentėjusiojo skundui, jo nesant bylos iškelti praktiškai neįmanoma.
Už apysunkį žmogaus sužalojimą ar susargdinimą atsakomybę kvalifikuojančios aplinkybės nurodytos 112 str. 2 d. jos yra analogiškos tyčiniam sunkaus žmogaus sužalojimui ir skiriasi tik pagal žalos žmogaus sveikatai padarymo laipsnį sunkumą.

Savavaldžiavimas

Objektyvioji pusė. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Įstatymų leidėjas nurodo 2 alternatyvias sąlygas: 1) šis vykdymas padarė didelę žalą asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos teisėms ar teisėtiems interesams arba 2) jis buvo daromas grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusį ar jo artimuosius arbasunaikinti ar sugadinti jo turtą.
Tikros yra tokios asmens teisės, kurios yra numatytos įstatymuose (Konstitucijoje ir kt. įstatymuose) ar kituose teisės aktuose (darbo surtarty, kitose juridinę galią turinčiose sutartyse ir pan.). Tariamos teisės yra tokios, kurias asmuo, sąžiningai klysdamas, mano priklausant jam, nors jis tokios teisės neturi.
1) Žala – materialinė ir moralinė, bet didelė (kiek nenurodo, todėl konkrečiu atveju ji turi buti įrodinėjama atskirai). Pabrėžtina, kad kaltininko reikalavimai patenkinti turtines ar kitos pretenzijos turi būti lygiaverčiai nukentėjusio prievolei. Jei reikalaujamo perduoti turto dalis aiškiai viršyja prievolės apimtį – spręstina ar ne turto prievartavimas. Didelės žalos padarymas savivaldžiavimo sudėtį paverčia materialiaja. Todėl tarp kaltininko veikos ir padarinių yra būtinas priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, atsiradus įstatyme numatytiems padariniams. Nebūtina, kad visiškai įvykdytų – pakanka, kad būtų pradėjęs savavališkai vykdyti savo veiksmus.

2) grasinimu pripažįstami įvairūs būdai (ir gestai), gali būti padaromi per trečiuosiu asmenis. Savavaldžiavimo pavartojant grasinimus sudėtis – formalioji. Nusikaltimas baigtas, kai apie grasinimą sužino nukentėjusieji. Dėl normų konkurencijos galima teigti, kad grasinimas padaryti lengvą kūno sužalojimą ar smūgių sudavimą, taip pat sunaikinti ar sugadinti nedidelės vertės turtą turi būti kvalifikuojami kaip admin. teisės pažeidimai.
Subjektyvioji pusė. Kaltė – tiesioginė arba netiesioginė tyčia. Grasinant – tik tiesioginė tyčia. Žalos padarymas galimas abiejom tyčiom. Nusikaltimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaltinamojo veiksmai bus laikomi turto prievartavimu jei jis tikrai žino, jog jis ar kitas asmuo neturi nei tikros, nei tariamos teisės. Kaltininkas supranta, kad nesilaikydamas įstatymų įgyvendina, numato galimas pasėkmes, jų nori arba sąmoningai leidžia joms atsirasti.
Subjektas. Pakaltinamas, 16m. Negali būti juridinis asmuo, todėl jei savavaldžiavimas padaromas juridinio asmens vardu arba jo veiklos sferoje, atsakys konkretus fizinis asmuo. Analogiški pareigūnų veiksmai, padaryti pasinaudojus tarnybiniais įgaliojimais, kvalifikuojami kaip tarnybinių įgaliojimų viršijimas.
Veiką kvalifikuojantys požymiai: 1) padarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų; 2) ta pati veika, padaryta asmens, turinčio teistumą už savavaldžiavimą.
(1) pakanka elementaraus išankstinio susitarimo. Paprastai visi grupės asmenys – benravykdytojai. Tais atvejais, kai nusikaltimą daro 1 sukurstytas asmuo, o kiti tik padeda – tai vykdytojas atsako kaip už paprastą savavaldžiavimą, o kurstytojai ir padėjėjai – už sukurstymą ar padėjimą be kvlifikuojančių požymių. Savavaldžiavimas bus pripažintas kaip padarytas grupės iš anksto susitarusiu asmenų ir kai jį vykdys organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo dalyviai. Svarbu, kad visi būtų informuoti apie daromo nusikaltimo pobūdį ir padaryti būtų susitarta vykdytojams dar nepradėjus veiksmų, sudarančių nusukaltimo objektyviąją pusę.
(2) Kvalifikavimui svarbu, kad savavaldžiautojui nebūtų išnykęs teistumas arba jis nebūtų panaikintas teismo ar išnykęs dėl kitų aplinkybių.
Bausmė. Pagrindinė sudėtis : iki 3 metų ir bauda arba tik bauda; kvalifikuota: iki 5m ir bauda.

Turto pasisavinimas arba išvaistymas (BK 275str.)

Nors 275str. reglamentuoja abiejų veikų (pasisavinimo ir išvaistymo) baudžiamąją atsakomybę, jos iš esmės yra savarankiškos. Bendra tarp jų yra tai, kad pasisavinamas ir išvaistomas yra tik patikėtas ir kaltininko žinioje esantis turtas, t.y. ypatingi įgaliojimai turto atžvilgiu. Būtent ši aplinkybė yra svarbiausia atskiriant minėtas veikas nuo vagystės ir sukčiavimo, kai kaltininkas visai neturi jokių įgaliojimų turtui arba jį tik saugo, nesuteikiant įgaliojimų jį valdyti.
Objektas. Visų formų nuosavybė. Nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu. Patikėtas turtas – tai kokiu nors pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas.
Objektyvioji pusė. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina arba išvaisto jam patikėtą svetimą turtą, t.y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu.
Turto pasisavinimas – tai tokie kaltininko veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu (užvaldomas). Paprastai tai padoroma aktyviais veiksmais (bet galima ir neveikimu). Kaltininkas ne paima jam patikėtas vertybes, o tiesiog jas pasilieka.
Turto išvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto pardavimas, dovanojimas arba kitoks neteisėtas ir neatlygintinas jo perleidimas tretiesiems asmenims. Gali būti padaromas aktyviais veiksmais. Būdinga tai, kad pirma duodami neiteisėti potvarkiai patikėto turto atžvilgiu, o paskui perduodamas ir turtas.
Skirtumą tarp šių veikų AT Senatas išaiškino taip: kaltininkui patikėto ar jo žinioj esančio turto pasisavinimas nuo išeikvojimo skiriasi tuo, kad turtas išvaistomas jo nepasisavinus, t.y. bent trumpam jo neužvaldžius.
Turto pasisavinimo ar išvaistymo sudėtis yra materialioji. Todėl kaltininko veika yra būtina materialinės žalos atsiradimo sąlyga. Padarytos materialinės žalos dydis svarbus turto pasisavinmo ir išvaistymo veikai kvalifikuoti.
Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ir disponuoti kaip nuosavu (praktikoj atsižvelgiama į pasisavinto turo rūšį). Išvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimoar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.
Subjektyvioji pusė. Kaltei būdinga tyčia. Svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tiesiogine tyčia (asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą, kad savininkui daro materialinę žalą, ir to nori). Tuo tarpu, kai išaiškino AT Senatas, išvaistymas galimas esant ir netiesioginei tyčiai.
Subjektas. Gali būti asmuo, turintis ne tik bendrųjų, bet ir specialiųjų požymių, kurie yra būtini šiai nusikaltimo sudėčiai. Specialiojo subjekto požymiai išplaukia iš straipsnio dispozicijoje nurodyto kaltininko santykio su pasisavinamu ar išvaistomu turtu (ypatingi įgaliojimai to turto atžvilgiu). Kaltininko įgaliojimai yra svarbiausias subjekto požymis, leidžiantis atskirti šį nusikaltimą nuo kitų neteisėtų veikų nuosavybei. Jei svetimą turtą pasisavina arba išvaisto asmuo, galintis prieiti prie joatlikdamas darbo pareigas, tačiau tas turtas nebuvo jam patikėtas ir t.t., jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Taigi subjektais iš esmės yra darbuotojai, kurių darbas yra susijęs su materialinių vertybių apskaita ir apsauga, priėmimu, išdavimuir pan. Į atskirą grupę gali būti išskirti subjektai, kurie dėl savo užimamų pareigųturi teisę pavaldiniams, kuriems patikėytas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl šio turto panaudojimo (įmonių, įstaigų vadovai ir pan.)
Veiką kvalifikuojantys požymiai. 1) pakartotinumas – šis nusikaltimas laikomas padarytu pakartotinai, jei asmuojau buvo padaręs tokį pat nusikaltimą arba vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą, nužudymą iš savanaudiškų paskatų ir kt. 2) grupė iš anksto susitariusių asmenų – kai du ar daugiau asmenų iki objektyviosios pusės požymių padarymo pradžios susitarė jį kartu padaryti ir kiekvienas bendrininkas tiesiogiai padarė bent dalį dispozicijoj numatytos veikos.
Numatytas tik vienas sunkiausias šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – stambus mastas (jei pasisavinto ar išvaistyto svetimo turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą)
Bausmių nerasau, nes jos itin aiškiai išdėstytos kodekse. Beje, naujajame kodekse šį nusikaltimą reglamentuoja jau atskiri straipsniai.

TYČINIS NUŽUDYMAS SUNKINANČIOMIS APLINKYBĖMIS (BK 105 str.)

BK 105 str. išvardintos aplinkybės yra altenatyviai būtini nužudymo, numatyto BK 104 str., kvalifikuojantys nusikaltimą požymiai. Šie požymiai klasifikuojami pagal tai, kurį nusikaltimo sudėties elementą jie apibūdina – objektą, objektyviosios subjektyviosios pusės požymius ar subjektą.

Kvalifikuojamieji požymiai, apibūdinantys objektą (nukentėjusįjį), yra nurodyti 105 str. 1,2,3,13 punktuose.

Savo motinos ar tėvo nužudymas (1p.). Požymis “savo motinos ar tėvo” reiškia, kad kaltininkas yra kraujo ryšiu susijęs su nukentėjusiuoju ir tai žinojo.

Dviejų ar daugiau asmenų nužudymas (2 p.). Šis punktas taikytinas, kai kai padarytas vienas nusikaltimas tyčia atimant gyvybę dviems ar daugiau žmonių. Dažniausiai tai padaroma vienoje vietoje ir tuo pačiu metu. Kaltininkas arba siekia nužudyti kelis žmones, arba veikia neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia ir sukelia tokius padarinius. Šis požymis yra ir tais atvejais, kai kaltininkas, turėdamas sumanymą nužudyti kelis žmones dėl to paties motyvo, nužudo vieną, paskui kitą, nebūtinai tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje (pvz., vyras pavyduliaudamas nužudo žmoną namie, paskui suranda jos meilužį ir jį nužudo). Kai kaltininkas ne vienu metu nužudo du žmones ir šių veikų neapima bendras nusikalstamas sumanymas, inkriminuotinas pakartotinis nužudymas – 105 str. 12 p.

Nėščios moters nužudymas (3p.). Inkriminuojant šią aplinkybę reikia nustatyti ne tik tai, kad nukentėjusioji buvo nėščia, bet ir tai, kad kaltininkas apie tai žinojo, tai nimatė ar bent turėjo ar galėjo numatyti. Nėštumo stadija ir tai, kad nužudymo motyvai nesusiję su nėštumo faktu, nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Mažamečio asmens ar bejėgiškos būklės asmens nužudymas (13 p.). Bejėgiškos būklės pripažintinas žmogus, dėl savo amžiaus, fiziologinių ar kt. priežasčių negalintis veiksmingai priešintis žudikui. Asmuo, jaunesnis nei 14 m., pripažįstamas bejėgiškos būklės. 105 str. 13 p. inkriminuotinas ir už įkaito, žmogaus, kuriam atimta laisvė, nužudymą, už miegančio, apalpusio, be sąmonės, dėl ligos ar apsvaigimo esančio, sunkiai sergančio ar nusenusio nužudymą. Be to, reikia nustatyti, kad kaltininkas suvokė nukentėjusįjį esant tokios būklės ir pasinaudojo tuo bejėgiškumu.

Objektyviosios pusės požymiai, kvalifikuojantys nužudymą, nurodyti 105 str. 4, 5 punktuose.

Nužudymas pavojingu daugelio žmonių gyvybei būdu (4 p.). Tai yra, kai kaltininkas, siekdamas atimti gyvybę konkrečiam žmogui, veikdamas tiesiogine tyčia, sąmoningai panaudoja priemones ar būdus, dėl kurių gali žūti ir kiti žmonės (pvz., sprogdina, šaudo į žmogų minioje). Analogiški veiksmai, nesiekiant atimti gyvybės konkrečiam žmogui, sukėlę tokių padarinių, t.y. nužudymas nekonkretizuota tyčia, jei dėl to galėjo žūti ir kiti žmonės, taip pat sudaro šį požymį.

Nužudymas itin žiauriai (5 p.). Ypatingą nužudymo žiaurumą lemia didelės kančios, objektyviai sukeltos nukentėjusiajam prieš mirtį ir kitos aplinkybės, rodančios kaltininko žiaurumą. Tai nužudymas, kai nukentėjusiajam sukeliamos didelės fizinės kančios – jis kankinamas, padaroma daug sužalojimų, sudeginamas, numarinamas badu ir pan. Taip pat, atvejai, kai prieš mirtį tyčiojamasi iš nukentėjusiojo ir taip jam ar jo artimiesiems sukeliama didelių dvasinių kančių (pvz., vaiko žudymas motinos akivaizdoje).

Nužudymas darant kitą sunkų nusikaltimą (6 p.). Inkriminuojamas, kai nužudyta, darant kitą sunkų nusikaltimą (t.y. nurodytą 8prim str.). Tokiais atvejais veika kvalifikuotina kaip nusikaltimų sutaptis, išskyrus banditizmą ir teroro aktą. LR Auksč. Teismo senatas yra išaiškinęs, jog kai tyčia nužudoma plėšimo metu, veika kvalifikuotina tik kaip tyčinis nužudymas iš savanaudiškų paskatų.

Subjektyviosios pusės požymiai, kvalifikuojantys nužudymą, nurodyti 105 str. 7,8,9,10 punktuose.

Nužudymas, turint tikslą, nuslėpti kitą sunkų nusikaltimą (7 p.). Sunkūs nusikaltimai išvardinti BK 8 prim str. Slėpimu suprantamas siekis nužudant nuslėpti patį kito nusikaltimo faktą arba nuslėpti savo ar kito asmens, jį padariusio ar darančio, dalyvavimą. Pavyko ar nepavyko pasiekti šį tikslą, reikšmės neturi.

Nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (8 p.). Nužudymas yra savanaudiškas, kai juo siekiama gauti materialios naudos – pinigų, daiktų ar įsigyti turtinę teisę ar išvengti materialinių išlaidų:gražinti skolą, įvykdyti turtinį įsipareigojimą. Klasikinis tokio nužudymo pvz.- už atlyginimą, pagal užsakymą. Savanaudiškumu pripažintinas ir nužudymas, siekiant sudaryti materialią naudą kitam asmeniui, kuriuo kaltininkas suinteresuotas. Tai, kad kaltininkas tos naudos negauna, ja nepasinaudoja ar atsisako, n. kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (9 p.)Inkriminuotinas, kai sunku įžvelgti nusikaltimo priežastį, kai tarp kaltininko ir nukentėjusiojo nėra asmeninių santykių arba yra tik pretekstas, pvz., nužudoma, nes nedavė užrūkyti. Šioms veikoms būdingas viekos bepriežastingumas. Subjektui yra malonumas pats nusikaltimo procesas. Dažniausiai kaltininkas veikia neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia padarinių atžvilgiu.

Nužudymas, ryšius su nukentėjusiojo vykdymu savo valstybinės ar pilietinės pareigos (10p.). Tai atvejai, kai kaltininko sumanymą nužudyti sukėlė nukentėjusiojo (pareigūno, tarnautojo ar eilinio piliečio) valstybei, visuomenei naudinga veikla, vykdant savo pareigas, priedermes. Numatytas požymis yra kai nužudoma kerštaujant už tokią veiklą praeityje, siekiama nutraukti tokią veiklą ar užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje. Nusikaltimo priežastis – valstybinės ar pilietinės pareigos vykdymas. Kai nužudoma dėl aiškiai neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų (pvz, už piktnaudžiavimą tarnyba, melagingus parodymus), BK 105 str. 10 p. nurodyto požymio nėra. Kai nužudymas, numatytas šiame str. turi požymių nusikaltimo, numatyto BK 64,65,66 ar 203prim str., veika kvalifikuojama kaip idealioji šių nusikaltimų sutaptis.

Subjekto ypatumai, kvalifikuojantys nužudymą, yra numatyti BK 105 str. 11,12 p.

Nužudymas, jei tai (išskyrus 106 ir 107 str.) padarė itin pavojingas recidyvistas (11 p.). Itin pavojingu recidyvistu asmuo gali būti pripažintas vadovaujantis BK 26 str. už jo padarytus nusikaltimus. 105 str. 11 p. negali būti inkriminuotas asmeniui, kad ir pripažintam itin pavojingu recidyvistu, jei jis padarė privilegijuotą nužudymą, t.y. numatytą BK 106 ar 107 str. Taigi šis punktas inkriminuotinas tik itin pavojingam recidyvistui, jei jo padarytas nusikaltimas turi 104 ar 105 str. numatytų požymių.

Nužudymas jei tai padarė asmuo anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, numatytu šio kodekso 104 ar 105 str. (12 p.). Kvalifikuojasis požymis – nužudymo pakartotinumas. Nužudymas laikomas pakartotiniu, kai asmuo, anksčiau padaręs tyčinį nužudymą, numatytą BK 104 ar 105 str., vėl tyčia nužudo, t.y. padaro nusikaltima, numatytą BK 104,105,106 ar 107 str., nepriklausomai nuo teistumo už ankstesnį nužudymą. Nėra pakartotinumo tik tais atvejais, jei už ankstesnįjį nusikaltimą baigėsi baudžiamojo persekiojimo senaties terminas arba išnyko ar buvo panaikintas teistumas už jį. Tačiau privilegijuotieji nužudymai (t.y. naujagymio ar afekto būklėje) vienais atvejais nesudaro pakartotinumo, kitais – sudaro.

Kvalifikuojant nusikaltimą, turintį požymių, nurodytų ne viename, o keliuose 105 str. punktuose, nurodomi visi tie punktai. Tačiau bausmė skiriama bendra. Į tai, kad nužudymas turi ne vieną, o kelis kvalifikuojamuosius požymius, atsižvegiama parenkant bausmės rūšį ir dydį. Už kvalifikuotą nužudymą įstatyme numatytos griežtos bausmėsgriežtos bausmės: minimali – 10 m., maximali – 20 m.

25.Apgaulinga ir aplaidi apskaita
322str.Aplaidus apskaitos tvarkymas.
Objektas: pagrindinis tiesioginis –pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka; papildomas – valstybės finansų sistema (kadangi slepiami mokesčiai ir biudžetas netenka dalies įplaukų).
Dalykas- apskaitos dokumentai(surašomi ūkinės operacijos metu ar tuoj po jos), apskaitos registrai(surašomos ūkinės operacijos) ar finansinė atskaitomybė (balansas, pelno apskaita, finansinės būklės pakitimų apskaita, paaiškinamasis raštas).
Objektyvioji pusė
Veika gali pasireikšti:
1) aplaidžiu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu – pvz.apskaita netvarkoma, nesurašomi, nesurenkami ar surenkami ne visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir nevedami apskaitos registrai, surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos pagrindų įst.
2) Apskaitos dokumentų neišsaugojimas – bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo ar netinkamo dokumentų saugojimo. Saugojimo tvarką turi nustatyti įmonės vadovas. Patvirtinus finas.atskaitomybę dokumentai saugomi 10metų.
BA už 1)ir 2) atsiranda tik, jei dėl to negalima visai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto. Kitu atveju – adm.ats.
Subjektas – pakaltinamas 16m asmuo, aplaidžiai tvarkantis buhalterinę apskaitą. Priklausomai nuo to, kas tvarko buhal.apskaitą subjektais gali būti:
1) Vyr. Finansininkas (buhalteris);
2) Buhalterinių-auditinių konsultacinių įmonių specialistai;
3) Įmonės vadovas.
Subjektyvioji pusė. Kaltės forma – neatsargumas:
Nusikalstamas pasitikėjimas – kai asmuo žino įstatymų reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nevykdo, vykdo netinkamai ir numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komerc, ūk., finans būklės rezultatų bei įvertinti turto, bet lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.
Nusikalstamas nerūpestingumas – asmuo nežino ar blogai žino įstatymų reikalavimus ir numato, kad dėl to nebus galima visai ar iš dalies nustatyti. tačiau pagal užimamas pareigas ar darbo specifiką privalo ir gali tai žinoti bei numatyti tų įstatymų nevykdymo pasekmes.
323str. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
Objektas ir Dalykas –t.p. kaip 322str.
Objektyv.pusė. Veika gali pasireikšti:
1) Apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas – sąmoningas buh.apskaitos nevedimas ar jos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant t.aktų reikalavimus.
2) Apskaitos dokumentų suklastojimas- arba viso netikro dokumento pagaminimas ar galiojančio apskaitos dokumento atskirų rekvizitų falsifikavimas.
3) Apskaitos dokumentų sunaikinimas-tyčiniai veiksmai, dėl kurių fiziškai sunaikinamas pats dokumentas arba dokumento tekstas
4) Apskaitos dokumentų paslėpimas-tyčiniai veiksmai, kai dokumentas slepiamas, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant įmonės komerc, ūk, finans veiklą.
BA atsiranda tik, jei tuo trukdoma visai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.
Taigi nuo 322 skiriasi padariniais (jų daugiau). Būtina nustatyti priežastinį ryšį. Tai materialioji sudėtis – padariniai, t.y. trukdymas visai ar iš dalies nustatyti įmonės komerc., .yra būtinas požymis.kai jo nėra – tik pasikėsinimas ar rengimasis ar AT pažeidimas.
Subjektas – 16m. pakaltinamas, apgaulingai tvarkantis buhalt.apskaitą.
Subjektyvioji pusė . kaltė – tyčia.
323s 2d – kvalifikuojantys požymiai – nurodant būdą. Pagal 323s 2d pasekmės nebūtinos.

26. Mokesčių ir įmokų vengimas 325str.
Mokesčių vengimas
Objektas: tiesioginis pagrindinis – LR įstatymais reglamentuotas deklaracijų, ataskaitų ir kt. Dokumentų apie turtą, pelną, pajamas pateikimas valstyb. Mokesčių inspekcijai ir mokesčių mokėjimo tvarka. Papildomas – valstybės biudžeto pajamų dalies suformavimo interesai.
Dalykas – deklaracijos, ataskaitos ir kt. Dokumentai apie savo ar įmonės turtą, pajamas, pelną bei pinigai mokesčių pavidalu. Mokestis – tai mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtųgauta pajamų valstybės funkcijoms vykdyti.
Objektyvioji pusė. Veika – neveikimas:
1) Nepateikimas laiku mok.inspekcijai deklaracijos ar atskaitos.
2) Mokesčių nesumokėjimas pateikus šiuos dokumentus.
Būtina sąlyga BA už mokesčių vengimą atsirasti yra tai, kad MI 1kartą raštu primintų mok.mokėtojui pareigą pateikti deklaraciją ar kt. dok. bei paragintų sumokėti mokesčius. Kai tokio asmens nėra BA neatsiranda.priminimas laikomas įteiktu ir tada, kai dokumentas ir atsisakymas yra reikiamai įforminti ar mokesčio mokėtojo jo nurodytu adresu ir darbo laiku nerandama 2krt. Priminimas nustatomas terminas 15-30d.
Dar viena sąlyga BA atsirasti – įmonės ar savininko mokumas. Bet jei tapo nemoki dėl tyčinės veikos – nusikaltimų sutaptis.
Mokesčių vengimas kaip nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmeniui atsiranda pareiga MI pateikti deklaraciją ar kt.dok. apie turtą, pajamas ir sumokėti mokesčius, bet asmuo šios pareigos neatlieka.
Subjektas – 16m. pakaltinamas, kuris privalo MI pateikti deklaraciją ar kt.dok. apie turtą, pelną, pajamas bei sumokėti mokesčius. Tai fiz.asmenys bei JA vadovai.
Subjektyv.pusė . Tiesioginė tyčia – asmuo suvokia, kad privalo pateikti deklaraciją, sumokėti mokesčius, ir sąmoningai šios prievolės nevykdo.
325 2d. –kvalifikuojantys požymiai. Pagal AT senato nutarimą didelė žala valstybei – daugiau nei 3000MGL.
Valstybinio soc,draudimo įmokų vengimas(325 3,4)
Objektas-įmokų mokėjimo tvarka.
Dalykas- piniginės lėšos, kurios nesumokamos įmokų pavidalu, dokumentai, susiję su įmokom, pažymos, reikalingos pensijai gauti.
Obj.pusė .Veika -veikimas, neveikimas.
BA atsiranda tik tada,kai draudėjui už tai per 1m. pakartotinai buvo paskirta adm.nuobauda.
Subjektas – 16m pakaltinamas, nemokantis mokesčių. Paprastai – draudėjas.
Subj.pusė. kaltė – tyčia ir neatsargumas.
325 4d.kvalifikuojantys požymiai – didelė turtinė žala Valstyb. Soc.draudimo fondui – 1000MGL.

40. Kėsinimasis į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę(203-1), ir pasipriešinimas policijos pareigūnui(201-1)
201-1Objektas:rūšinis- normali valdymo tvarkos subjektų veikla; pagrindinis tiesioginis – konkrečių policininkų ar policijos rėmėjų veikla atliekant viešosios tvarkos saugojimo pareigas; papildomas tiesioginis- P, PR, atliekančių viešosios tvarkos saugojimo pareigas, sveikata ir orumas.
Obj.pusė. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais- pasipriešinimu smurtu ar grasinant jį pavartoti:
-Pasipriešinimas – aktyvūs veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas p ir pr atžvilgiu, kuriais priešinamasi p ir pr ir neleidžiama jiems tinkamai atlikti viešosios tvarkos saugojimo pareigų;
-Pasipriešinimas smurtu- aktyvūs veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ir padarydamas kūno sužalojimus;
-Grasinimas pavartoti smurtą – kaltininko veiksmai ar pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat pavartoti fizinį smurtą prieš p ar pr.
(NS apima lengvą, apysunkį kūno sužalojimą (kaip būdas). Jei sunkus – sutaptis(201ir111))
-Privertimas padaryti neteisėtus veiksmus gali pasireikšti įvairiai – fizinius smurtu, grasinimu ar kt.priemonių pavartojimu.
Pasekmės – būtinai t.b. – sumušimas, kūno sužalojimas. Būtinas ir priežastinis ryšys.taigi NS-materialioji.
Subjektas – 16, pakaltinamas
Subj.pusė – kaltė- tiesioginė tyčia – kaltininkas supranta, kad smurtu priešinasi ar grasina pavartoti smurtą prieš p ar pr, numato pavojingas pasekmes ir jų nori.
203-1Objektas: rūšinis- normali valdymo tvarkos subjektų veikla, kai jie saugo viešąją tvarką; tiesioginis – p ar pr kai valdymo tvarkos subjektų, atliekančių viešosios tvarkos saugojimo veiklą, gyvybė ir sveikata.
Obj.pusė. veika pasireiškia aktyviais veiksmais – kėsinimusi į p, pr gyvybę – dėl jų tarnybinės ar visuomeninės viešosios tvarkos saugojimo veiklos. Kėsinimasis – tokie kaltininko veiksmai, kuriasi siekiam tiesiogiai atimti gyvybę. Tai formalioji NS – neturi reikšmės ar kėsinimasis baigtas, ar tinkamas, ar ne; nusikaltimas laikomas baigtu nuo kėsinimosi atimti p, pr gyvybę momento. Jei nužudomas – idealioji sutaptis(203, 105,10p.)
Subj.pusė. Kaltė –tiesioginė tyčia – supranta, kad dėl jo veiksmų p ar pr, vykdantis., gali mirti ir šių pasekmių nori. Būtinas Tikslas –sutrukdyti p ar pr vykdyti jų tarnybinę ar visuomeninę viešosios tvarkos saugojimo veiklą ar atkeršyti už tokią veiklą. Subjektas – 16, pakaltinamas

39. Teistumo samprata, reikšmė, išnykimo ir panaikinimo sąlygos.
Teistumo samprata: teistumas (BK 58 str.) – tai asmens teisinės padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Apima ir bausmės atlikimo laiką, ir po jos. Baudžiamosios teisės teorijoje yra 2 nuomonės šiuo klausimu:
1) teistumas – baudžiamųjų teisinių santykių dalis, todėl baudžiamieji teisiniai santykiai pasibaigia tik išnykus arba įstatymo nustatyta tvarka panaikinus teistumą;
2) baudžiamieji teisiniai santykiai pasibaigia atlikus bausmę, nes teistumas pats savaime nesukelia asmeniui jokių papildomų baudžiamųjų teisinių apribojimų. Teistumas daro įtaką asmens teisinei padėčiai tik tada, kai jis padaro naują nusikaltimą.
Reikšmė: asmens, padariusio naują nusikaltimą, teistumas gali sukelti tokias baudžiamąsias teisines pasekmes:
1) teistumas yra kvalifikuojanti aplinkybė, parodanti didesnį nusikaltimo pavojingumą;
2) jei teistumas nėra kvalifikuojanti aplinkybė, tai skiriant bausmę jis bus laikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 41 str. 1 d.);
3) teistumas yra būtina sąlyga norint pripažinti asmenį itin pavojingu recidyvistu (BK 26 str.);
4) teismas anksčiau teistam laisvės atėmimu asmeniui skirdamas laisvės atėmimą už naują nusikaltimą privalo parinkti sustiprintojo režimo pataisos darbų koloniją (BK 25 str.);
5) teistumas neleidžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo (BK 47¹ str.) bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 53¹ str.).
Be šių, teistumas sukelia asmeniui ir kai kurias valstybines teisines pasekmes (pvz. draudimas eiti tam tikras pareigas ar gauti LR pilietybę, pareiga informuoti valstybines institucijas apie teistumą). Valstybinės teisinės teistumo pareigos asmeniui atsiranda įstatymų nustatytais atvejais.
Ne kiekvienas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo faktas užtraukia teistumą. Neturinčiais teistumo laikomi asmenys, kuriems nors ir paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, bet jie atleisti nuo bausmės dėl senaties terminų suėjimo (BK 50 str.), dėl ligos (BK 57 str.), taip pat asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės paskyrus priverčiamąsias auklėjamojo arba medicininio pobūdžio priemones (BK 52¹, 59, 61 str.).
Teistumas ir jo sukeltos teisinės pasekmės negali persekioti asmenį visą laiką, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas, kurioms esant teistumas išnyksta savaime arba gali būti panaikintas teismo nutartimi.
Teistumo panaikinimas: teistumas gali būti panaikintas amnestijos aktu arba malonės tvarka.
Teistumo išnykimas: teistumas išnyksta savaime, kai atliekama pagrindinė ir papildoma bausmė, asmuo nebuvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu ir per įstatymo nustatytus terminus nepadarė naujo nusikaltimo. Teistumo išnykimo terminų trukmė priklauso nuo bausmės rūšies arba laisvės atėmimo dydžio.
BK 58 str. numato teistumo išnykimą. Neturinčiais teistumo laikomi:
1) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu, taikant šio kodekso 47¹ str., jeigu jie per laiką, kuriam atidėtas bausmės vykdymas, nepadaro naujo nusikaltimo ir jų atžvilgiu bausmė nustatyta tvarka neįvykdyta;
2) asmenys, nuteisti bauda, atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą, arba užsiimti tam tikra veikla, arba pataisos darbais, jeigu jie per 1 metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo;
3) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip 3 metams, jeigu jie per 3 metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo;
4) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip 3 metams, bet ne daugiau kaip 6 metams, jeigu jie per 5 metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo;
5) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip 6 metams, bet ne daugiau kaip 10 metų, jeigu jie per 8 metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę, nepadaro naujo nusikaltimo;
Visiems aukščiau išvardintiems asmenims teistumas išnyksta savaime, nepriimant kokio nors teistumo išnykimo faktą patvirtinančio dokumento.
6) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip 10 metų, ir itin pavojingi recidyvistai, jeigu jie per 8 metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo ir jeigu, be to, teismas nustato, kad nuteistasis pasitaisė ir nėra reikalo laikyti jį turinčiu teistumą. Taigi šiems asmenims teistumas savaime neišnyksta – teistumą gali panaikinti teismas.
Teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas nuo paskirtų bausmių atlikimo dienos. Jei asmuo įstatymo nustatyta tvarka buvo atleistas nuo bausmės prieš terminą, tai teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas remiantis faktiškai atlikta bausme nuo to laiko, kai atleidžiama nuo bausmės (pagrindinės ir papildomosios). Jei bausmė buvo pakeista švelnesne bausme, faktiškai atbūtas laikas skaičiuojamas atsižvelgiant į bausmių sudėjimo ir pakeitimo taisykles (BK 44 str.).
Jeigu bausmę atlikęs asmuo iki teistumo išnykimo laiko pabaigos vėl padaro nusikaltimą, laiko, per kurį išnyksta teistumas, eiga nutraukiama. Teistumo išnykimo laikas pagal pirmąjį nusikaltimą vėl skaičiuojamas nuo faktiško bausmės (pagrindinės ir papildomosios) už paskutinį nusikaltimą atlikimo. Šiais atvejais asmuo laikomas teistu už abu nusikaltimus, kol pasibaigia teistumo už sunkiausią iš jų išnykimo laikas.
Teistumui išnykus arba jį panaikinus, asmuo laikomas neteistu ir jam nebegali būti taikomi įstatymuose numatyti teisiniai apribojimai.

4. SUKČIAVIMAS (BK 274 STR.)
Sukčiavimas – tai svetimo turto užvaldymas, apgaunant savininką ar asmenį, kuris valdo ar jo žinioje yra turtas, taip, kad jis pats perduoda turtą ar teisę į jį kaltininkui, klaidingai manydamas, kad šis turi teisę jį gauti.
Sukčiavimo objektas yra turtiniai santykiai plačiąja prasme:
a) visi nuosavybės teisės objektai – nekilnojamasis turtas (žemė, miškai, statiniai, įrenginiai ir kt.), kilnojamasis turtas (automobiliai, pinigai, įskaitant pinigines lėšas ir turtines prievoles, kurias kredito įstaiga privalo vykdyti pagal sutartį su klientu, brangenybės, vertybiniai popieriai ir kt.);
b) teisė į šį turtą (kaltininkas apgaule gauna įvairius dokumentus (paveldėjimo teisės liudijimą, įgaliojimą ir pan.), kuriuose įtvirtinta teisė kaltininkui gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba panaikinta jo turtinė prievolė).
Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia:
1) turto užvaldymu (a) atviras svetimo turto paėmimas panaudojant apgaulę, kai nukentėjusysis pats perduoda turtą kaltininkui manydamas, jog šis turi teisę jį gautiar teisės į jį; b) neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas); teisės į turtą įgijimu (apgaulės būdu kaltininko įgijimas savininko teisių į konkretų svetimą turtą (galimybė jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti) arba įgijimas teisių gauti tam tikros turtinės naudos (pensiją, pašalpas, turtinio pobūdžio lengvatų)); [užvaldymas ir teisės įgijimas reiškia ir pasekmes – nukentėjusiojo aktyvo sumažėjimas arba pasyvo padidėjimas]
2) apgaule (tyčinis kaltininkui žinomos objektyvios tiesos, siekiant suklaidinti nukentėjusyjį, iškreipimas pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus arba juos nutylint, jei kaltininkas turėjo teisinę pareigą apie šiuos faktus pranešti). Išskiriamos dvi apgaulės formos:
1. Aktyvi apgaulės forma – objektyviosios tiesos iškraipymas, suklaidinant nukentėjusyjį aktyviais veiksmais.
2. Pasyvi apagaulės forma – faktų, kuriuos kaltininkas privalėjo pranešti, nutylėjimas.
Tradiciniai ir labiausiai paplitę apgaulės būdai, kuriais kėsinamasi į svetimą turtą yra šie: tikrų prekių ar pinigų sukeitimas, pirkimo-pardavimo sandorio metu vietoj jų perduodant vadinamąją “lėlę”, imituojančią daiktus ar pinigus; pardavimas vietoj sutartų gaminių mažiau vertingų ar falsifikuotų; nukentėjusiojo apskaičiavimas parduodant prekes ar keičiant stambias pinigų sumas; rankpinigių, sumokėtų už perkamą (ne)kilnojamąjį turtą, pasisavinimas; apgaulė lošiant kortomis, kauliukais; įvairių fiktyvių loterijų organizavimas ir kt.
Nauji rinkos ekonomikai būdingi apgaulės būdai, kvalifikuojami kaip sukčiavimas: steigiamas fiktyvus bankas, kuris verčiasi ne jo įstatuose numatyta veikla – indėlių priėmimu ar grąžintinų lėšų ir paskolų teikimu, bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, bet naudojamas kaip priedanga ir priemonė apgaule gauti pinigus; steigiama kredito unija, kuri užuot priėmusi iš savo narių, kitų fizinių ir juridinių asmenų (ne)terminuotus indėlius ir davusi savo nariams trumpalaikes ir ilgalaikes savitarpio paskolas, iš tiesų neturi tikslo vykdyti tokios veiklos, o panaudojama kaip apgaulės priemonė piniginėms lėšoms gauti.
Sukčiavimas laikomas baigtu nusikaltimu, kai subjektas faktiškai užvaldęs turtą, įgyja galimybę naudotis ir disponuoti juo savo nuožiūra. Sukčiavimas įgyjant teisę į svetimą turtą laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas užvaldė tą turtą ar ne.
Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, falsifikuodamas bei iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to pastarasis jam perduos turtą arba teisę į turtą, nori apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą ar įgyti teisę į tą turtą.
Nusikaltimo subjektas yra pakaltinamas asmuo, kuriam iki nusikaltimo padarymo yra suėję 16 metų.
Sukčiavimas sunkinančiomis aplinkybėmis yra, kai jis padarytas:
a) pakartotinai (jeigu asmuo jau buvo padaręs bet kurį iš nusikaltimų, numatytų BK 271-275 str.arba BK 105 str. 8 punkte, 232², 234¹, 234² straipsniuose, jeigu teistumas už šiuos nusikaltimus neišnykęs arba nepanaikintas ir jeigu nėra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai – BK 280 str.);
b) grupės iš anksto susitarusių asmenų (sunkinanti aplinkybė tų asmenų atžvilgiu, kurie nepriklausomai nuo jų bendrininkavimo formos, iki padarant veiksmus, sudarančius objektyviąją sukčiavimo pusę, susitarė dėl šio nusikaltimo padarymo);
c) sudarant žinomai neteisingą kompiuterinę programą, įrašant į kompiuterio atmintį klaidingus duomenis, taip pat kitaip paveikiant kompiuterinę informaciją ar jos apdorojimą (melagingų duomenų įvedimas, teisingų duomenų ištrynimas iš atminties; tyčia įrašomi klaidingi skaitmenys arba nors ir teisingi skaitmenys, bet išdėstyti ne ta vietos ar eiliškumo tvarka ir pan.);
d) stambiu mastu (jeigu apgaulės būdu užvaldytas turtas arba įgytos teisės į turtą viršija 250 MGL dydžio sumą – BK 280 str. 1 dalis).
Dėdės Artūro sukčių mokyklėlė©2001. All rights reserved

Kontrabanda (BK 312 str.)

Visų pirma, iki 1994m. ji buvo priskirta prie “valstybinių nusikaltimų”, o dabar – “nusikaltimai ūkininkavimo tvarkai”. Be to, 1998, nuo kontrabandos buvo atskirtas “neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš LR”. Kontrabanda- neteisėtas prekių, vertybių ir kt. Daiktų gabenimas per KR sieną. Neteisėtas – 1) gabenimas ne per muitines; 2) per muitines, bet nuslėpus daiktus nuo patikrinimo.
Objektas – prekių ir daiktų gabenimo tvarka. Papildomas objektas – LR finansų sistema (nusukami mokesčiai), fakultatyvinis obj. – visuomenės saugumas, žm. Sveikata ir gyvybė (kai gabenami ginklai, nuodai, sprogmenys..) Kontrabandos dalykas – prekės, pinigai, meno vertybės ir kt. Daiktai, kurie turi būti pateikiami muitinėje.
Objektyvioji pusė – jai būdingi tik aktyvūs veiksmai, t.y. neteisėtas gabenimas. Gabenimo būdai gali būti l. įvairūs, tačiau atsakomybė kyla tik už neteisėtą gabenimą. Neteisėtas kai: 1) nepateikiami muitinei; 2) kitaip išvengima muitinės kontrolės; 2)naudojama klastota muitinės deklaracija ar kt. Dokumentai; 4) gabenami kitų pavadinimų prekės/daiktai, nei nurodyti muitinės deklar./kituose dokumentuose.
Kontrabandos sudėtis yra formalioji. K. laikoma baigtu nusikaltimu, nuo tam tikrų veiksmų atlikimo momento, o pasėkmės yra už nusikaltimo sudėties ribų. Konkretus baigtinumo momentas priklauso nuo jos padarymo formų.
Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia kad veikia neteisėtai, bet to nori ir siekia. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji kontrabandos subjektyviosios pusės požymiai. Bet dažniausiai jie – noras pasipelnyti.
Subjektas – pakaltinamas 16 m. asmuo, kuris neteisėtai gabena per sieną.
Atsakomybė: ji atsiranda tik tada, kai neteisėtai gabenamų daiktų vertė viršija 100 MGL, jei <100, tai atsakoma pagal ATPK 210 str.
Baudžiama laisvės atėmimu iki 5m. su bauda arba be jos arba tik bauda.
Kvalifikuojantys požymiai:
1) ne per muitinę, [viskas tinka kaip ir per muitinę, bet jau nesvarbu ar dokumentai klastoti ar ne, ar slepiama ir pan. Nusikaltimas baigtas, kai kertama siena į bet kurią pusę; bet kai >100 MGL] – 3-6m.su bauda arba be baudos.
2) specialus kontrabandos dalykas – šaunamieji ginklai, sprogmenys, nuodai, narkotikai, prekursoriai. Tai didina kontrabandos pavojingumą, +grėsmė visuomenei. Šis požymis taikomas nepriklausomai ar gabenama per muitinę ar ne, slepiant ar neturint leidimo. Nesvarbu net gabenamas kiekis. Pagal šią kvalifikaciją – 3-6m. +/- bauda.
3) grupė iš anksto susitarusių asmenų-
4) pakartotinumas – jei padaro asmuo jau padaręs 312 str. numatytą nusikaltimą, nepriklausomai nuo to ar jis buvo už tai nuteistas ar ne, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, taip pat jei nėra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai.
5) stambiu mastu – kai neteisėstai gabenamų daiktų vertė > 500 MGL. Šaudmenų ir sprogmenų didelis kiekis : >2 šaunamųjų ginklų, > 50 šaudmenų, >0,1 kg aprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.
Už tai baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 10 metų ir bauda.
Jei padarytas it kitas nusikaltimas, veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį, jei jos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis.

38. Bausmės vykdymo atidėjimas.
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 47¹ str.) – tai baudžiamojo poveikio priemonė, kai, nustačius tam tikrus įpareigojimus, nuteistajam atidedamas laisvės atėmimo arba pataisos darbų vykdymas. Nuo 1995 m. sausio 1 d. bausmės vykdymo atidėjimas pakeitė iki tol BK numatytas kitas poveikio priemones (lygtinis nuteisimas ir kt.) Bausmės vykdymo atidėjimas – efektyvi baudžiamojo poveikio priemonė asmenims, padariusiems nesunkius nusikaltimus.
Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui asmeniui gali būti taikomas, esant šioms sąlygoms:
1) asmenuo pirmą kartą nuteistas pataisos darbais arba laisvės atėmimu;
2) asmuo nuteistas už nesunkų nusikaltimą;
3) laisvės atėmimas paskirtas ne daugiau kaip 3 metams už nesunkų tyčinį nusikaltimą arba ne daugiau kaip 5 metams už neatsargų nusikaltimą,
4) jei atlygino bent 1/3 nusikaltimu padarytos žalos tuo atveju, kai nusikaltimu buvo padaryta žala.
Nepilnamečiui asmeniui – tokiam, kuris padarė nusikaltimą nesuėjus jam 18 m., taikomas esant šioms sąlygoms:
1) asmuo pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimu;
2) laisvės atėmimas paskirtas ne daugiau kaip 4 metams už tyčinį nusikaltimą arba ne daugiau kaip 8 metams už neatsargų nusikaltimą.
Abiem atvejais bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jei teismas prieina prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas atideda bausmės vykdymą tik esant visoms sąlygoms nuosprendžio priėmimo momentu. Atidėdamas pagrindinės bausmės vykdymą, teismas gali atidėti ir paskirtų papildomų bausmių, išskyrus turto konfiskavimą ir baudą, vykdymą.
Teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.
Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas įpareigoja nuteistąjį per nustatytą laikotarpį atlyginti likusią neatlygintą nusikaltimu padarytą žalą tuo atveju, kai nusikaltimu buvo padaryta žala, ir paskiria vieną ar kelis iš šių įpareigojimų: 1) atsiprašyti nukentėjusiojo; 2) teikti nukentėjusiajam pagalbą gydymosi laikotarpiu; 3) įsidarbinti ar be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 4) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę; 5) išeiti gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą; 6) be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos; 7) atlikti nemokamų darbų iki 1000 valandų LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Parinkdamas vieną ar kelis įpareigojimus, teismas privalo atsižvelgti į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti numatytus įpareigojimus. Įpareigojimų įvykdymas – pozityvi nuteistojo pareiga, kurios vykdymas neužtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrintys organai (pataisos darbų ir įdarbinimo inspekcijos).
Pasibaigus teismo nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teismas sprendžia, ar atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Tai priklauso nuo jo elgesio:
1) jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlygino nusikaltimu padarytą žalą, įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus, nepadarė pažeidimų ir yra pagrindo manyti, jog asmuo ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, teismas, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės;
2) jei nuteistasis neatlygina nusikaltimu padarytos žalos ar be pateisinamų priežasčių neįvykdo kitų teismo paskirtų įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam 2 kartus buvo taikomos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančio organo teikimu priima nutarimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Leave a Comment