BAUDŽIAMOJI TEISĖ1 BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SAMPRATA 22 BAUDŽIAMASIS ĮSTATYMAS IR JO GALIOJIMAS 23 KALTĖ IR JOS KRITERIJAI. KALTĖS FORMOS. 43.1 FORMALIOS IR MATERIALIOS NUSIKALTIMŲ SUDĖTYS 53.2 APIBRĖŽTA IR NEAPIBRĖŽTA TYČIA 64 NUSIKALTIMO PADARYMO STADIJOS 64.1 1.RENGIMASIS PADARYTI NUSIKALTIMĄ. 64.2 2.PASIKĖSINIMAS PADARYTI NUSIKALTIMĄ. 64.3 3.BAIGTAS NUSIKALTIMAS. 74.4 RENGIMOSI IR PASIKĖSINIMO PADARYTI NUSIKALTIMĄ BAUDŽIAMUMAS 74.5 SAVANORIŠKAS ATSISAKYMAS PABAIGTI NUSIKALTIMĄ 75 APLINKYBĖS, ŠALINANČIOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ 85.1 1.APLINKYBIŲ, ŠALINANČIŲ BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ, SAMPRATA IR RŪŠYS. 85.2 2.BŪTINOJI GINTIS IR JOS TEISĖTUMO SĄLYGOS. TARIAMOJI GINTIS IR JOS VERTINIMO TEISINIAI ASPEKTAI. 85.3 TARIAMOJI GINTIS 95.4 3.ASMENS, ĮTARIAMO PADARIUS NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ, SULAIKYMO IR ŽALOS PADARYMO JAM TEISĖTUMO SĄLYGOS. 95.5 4.BŪTINO REIKALINGUMO SAMPRATA IR TEISĖTUMO SĄLYGOS. 106 BENDRININKAVIMAS 106.1 1.BENDRININKAVIMO SAMPRATA PAGAL BK. 106.2 2. BENDRININKAVIMO POŽYMIAI: 106.3 3.BENDRININKAVIMO FORMOS. 116.4 4.NUSIKALTIMO PADARYMAS PER TARPININKĄ (TARPINIS VYKDYMAS). EKSCESAS 117 NUSIKALTIMO PADARYMO TEISINĖS PASEKMĖS 127.1 1.NUSIKALTIMO PADARYMO TEISINIŲ PA SEKMIŲ BENDRA CHARAKTERISTIKA. 127.2 2.BAUDŽIAMOJI ATSAKOMYBĖ: SAMPRATA, ATSIRADIMAS, REALIZAVIMAS, TURINYS. 127.3 3.BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PAGRINDAI. 127.4 4.BAUDŽIAMOJI POLITIKA LIETUVOJE PO 1990 METŲ. 138 BAUSMIŲ SISTEMA IR RŪŠYS 138.1 1.KRIMINALINĖ BAUSMĖ. 138.2 3.BAUSMIŲ SISTEMA IR RŪŠYS 149 BAUSMIŲ SKYRIMAS PAGAL LR BK 159.1 1. KRITERIJAI, KURIAIS VADOVAUJASI TEISMAS, SKIRDAMAS BAUSMĘ. 159.2 2.ŠVELNESNĖS NEGU NUMATYTA ĮSTATYME BAUSMĖS SKYRIMAS. 169.3 3.BAUSMĖS SKYRIMAS PADARIUS KELIS NUSIKALTIMUS. 1610 ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS 1610.1 1.BENDRA CHARAKTERISTIKA, POŽYMIAI BEI RŪŠYS. 1611 ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS 1712 NUSIKALTIMAI NUOSAVYBEI 1813 EKONOMINIAI NUSIKALTIMAI 1914 NUSIKALTIMAI VIEŠAJAI TVARKAI IR VISUOMENĖS SAUGUMUI (BK X SKIRSNIS). 20
BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 02 02, prof. Piesliakas, 32 val, seminarai 6 val.
Šaltiniai:Baudžiamasis kodeksas (galioja 1961 m. kodeksas, pasikeitęs; nuo 2000 m. turi įsigalioti naujas)Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis.- VU. (vadovėlis blogas, teorinis, bet reikia skaityti)Piesliakas Mokymas apie nusikaltimą ir nusikaltimo sudėtį. (knygutė, apie 1/3 BT bendrosios dalies)Ypatingoji dalisNaujų vadovėlių nėraRusų k.: Kommentariji k ugolovnomu kodeksu RossijiStraipsniai įvairiuose leidiniuose (bus literatūros sąraše)Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika.Galima skaityti kitomis kalbomisSeminarai bus kartą per mėnesį. Tai bus kontroliniai.
Tai viena iš fundamentalių teisės šakų.
BT priskiriama prie veikiančių teisės šakų. Tai vienas iš stiprių šios teisės išskirtinių bruožų. Didelė dalis teisėsaugos pareigūnų darbe pirmiausiai susiduria su BT.Kriminalinės justicijos sistemos (teismai, prokuratūra) duona – BT.
Apie BT sukasi baudžiamasis procesas, kriminologija, kriminalistika, administracinė teisė. Ten BT reikia 80 proc.
BT – specifinė disciplina. Ji – pakankamai gili teorija. BT teorija daug platesnė ir gilesnė negu teisės teorija. Skirtingai nuo teisės teorijos, visa BT teorija turi praktinį rezultatą.
Iš kitos pusės BT – tai įstatymai.
BT – sunkiai įsisavinama disciplina palyginti su kitom. Iš pirmo karto neišlaiko pusė grupės. Stacionaras BT studijuoja 2 metus. BT apimtis labai didelė. BT – įvairių situacijų praktinis sprendimas. Vien įstatymų žinoti nepakanka.
1 BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SAMPRATABT – tai nusikalstamų veikų ir teisinių pasekmių už šias veikas teisė. BT apibrėžia (nustato) nusikalstamų veikų sąrašą. Svarbu nusikaltimo padarymo pasekmės. BT nustato, kokios teisinės priemonės laukia padarius nusikaltimą.
BT kaip teisės šaka ir disciplina padalinta į 2 dalis: įstatymai priklauso arba bendrajai BT daliai, arba ypatingajai daliai.
Ypatingoji BT dalis – tai nusikaltimų sąrašas ir sankcijų už padarytą nusikaltimą sąrašas (nuodėmių sąrašas).Bendroji dalis – bendro pobūdžio normos, kurios “aptarnauja” ypatingąją dalį. Didelė dalis BT normų aprašytos bendrojoje dalyje. Pvz., sankcija – tik už nužudymą; o bendrininkavimas?Ypatingosios dalies sankcija ir dispozicija nustato baigtinį nusikaltimą – tyčinis nusikaltimas, o jeigu nepataikė? Bendroji dalis sprendžia bendrininkavimo, stadijų, baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių klausimus.
Sankcija: laisvės atėmimas, o bendroji dalis numato, kad bausmė gali būti atidedama. Bendrojoje dalyje aprašoma bausmių sistema, bausmių bendrieji pagrindai.
BT studijos paprastai prasideda nuo bendrosios dalies studijų.
Ypatingoji dalis be bendrosios dalies neegzistuoja. Nagrinėjant bylą būtina žiūrėti, kas yra bendrojoje dalyje.
Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar padarytas nusikaltimas, ar ne. Baudžiamojo proceso mechanizmo sudėtingumą sąlygoja tai, kad sankcijos labai juntamos žmogui, susijusios su žmogaus teisėmis.
2 BAUDŽIAMASIS ĮSTATYMAS IR JO GALIOJIMAS (rimta tema, dienins skyrius mokosi 4 val.)1. Baudžiamasis įstatymas ir baudžiamasis kodeksas.2. Baudžiamojo kodekso struktūra.3. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas.4. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike.5. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje.
1.Baudžiamasis įstatymas ir baudžiamasis kodeksas.Baudžiamasis įstatymas – tai vienintelis BT šaltinis. Taigi baudžiamojoje teisėje visi klausimai sprendžiami tik įstatymų pagalba (nėra poįstatyminių aktų). Visus BT klausimus sprendžia tik Seimas.
Visa BT kodifikuota į Baudžiamąjį kodeksą. Šiuo metu nėra baudžiamųjų įstatymų už baudžiamojo kodekso ribų. Baudžiamasis kodeksas suskirstytas į bendrąją ir ypatingąją dalį.
Visos BK normos išdėstytos straipsniais. Patys straipsniai (didžioji dauguma) susideda iš dalių. Dalių samprata bendrojoj ir ypatingojoj dalyje skirtinga.Bendrojoje: dalis – tai viena pastraipa. Ypatingojoje: viena dalis apima ne vieną pastraipą, o dispoziciją ir sankciją.Pvz., kyšio priėmimas: 282 str. kyšiai dispozicija – viena pastraipa, sankcija – kita.
Kai kurie straipsniai be dalių turi ir punktus.
3. Baudžiamųjų įstatymų aiškinimas.Įstatymų aiškinimas ypač svarbus, nes tiriant bylas kyla problema, kaip suprasti vieną ar kitą įstatymą (kova tarp prokuroro ir advokato).
Praktiškai kiekvienoje byloje, kurioje yra teisinė problema, įstatymų aiškinimas ypač svarbus.
Aiškinimo būdai: gramatinis, loginis, istorinis etc. (kaip teisės teorijoje)
Daug reikšmingesnė problema – žinoti, ar yra oficialus įstatymo aiškinimas. Kai kurios institucijos turi teisę oficialiai aiškinti įstatymą: Seimas ir Aukščiausiasis Teismas.
Seimo išaiškinimai patalpinami pačiame baudžiamajame kodekse. Pvz., 280 str.: stambus mastas – kai pagrobtas automobilis arba pagrobto turto vertė – 250 MGL.
Aukščiausiasis Teismas aiškina įstatymus 2 būdais:a)priimdamas nutarimus dėl teismų praktikos tam tikrų kategorijų bylose (Senatas): kontrabandos, sukčiavimo, dėl būtinosios ginties taikymo, turto prievartavimo bylose;b)atskiros AT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Senatas nutaria, kad tam tikrų nutarčių skelbimas reikšmingas vienodos praktikos formavimui – skelbia AT biuletenyje. Nutartyse išspręsta kažkokia teisinė problemėlė (momentas).
Įstatymų aiškinimai itin svarbūs, nes jais privalo sekti asmenys, kurie tiria bylas ir teisėjai, kurie jas sprendžia.
AT biuletenių jau yra 9 numeriai, greit bus dešimtas.
Dar yra labai daug atvejų, kur nėra jokių oficialių išaiškinimų. Tokiu atveju asmuo, kuris taiko įstatymą, pats turi įstatymą aiškinti. Čia svarbios teisinės žinios, įstatymo doktrinalinis (mokslinis) aiškinimas.Doktrinalinis aiškinimas nėra privalomas, bet galima ir pasiremti.
Taigi aiškinimas: oficialus, neoficialus (pvz., doktrinalinis).
4. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike.Įstatymai Lietuvoje labai dažnai keičiasi. Kasmet Seimas keičia 8-10 baudžiamuosius įstatymus.Daugelis žmonių galvoja, kad geriausia kovoti su nusikalstamumu – keisti (griežtinti) įstatymus.
Labai dažna situacija, kai darant nusikaltimą įstatymo išvis nėra. Pvz., Vilniaus brigados veikla iki 1993 m. nebuvo baudžiama įstatymo. Ar galima pritaikyti įstatymą, kurio nebuvo tada, kai buvo daromas nusikaltimas?
Arba (dažniau): įstatymas yra, bet jis keičiasi. Kokį įstatymą taikyti? Ar galiojusį nusikaltimo padarymo metu, ar nuosprendžio priėmimo metu?
Kai bus priimtas naujas BK, bus ypač aktuali ši problema, nes nusikaltimas padarytas galiojant dar senam kodeksui.
Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laike nuostatos suformuluotos BK 7 str. Jo I dalis: veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu.
Šiuo sakiniu užfiksuotas nusikaltimo padarymo laiko principas (pagrindinis). Taikomas tas įstatymas, kuris galiojo nusikaltimo padarymo momentu.
IŠVADOS:1)jei nusikaltimo padarymo metu įstatymo nebuvo, tai veika nebuvo nusikalstama ir asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas;2)jeigu veikos padarymo metu buvo vienas įstatymas, o nuosprendžio priėmimo metu kitas, tai taikomas ankstesnis įstatymas.
Daug problemų. Pvz., kaip nustatyti nusikaltimų padarymo laiką? Būna ištęstų nusikaltimų.Atsakymą lygtai duoda tas pats BK 7 str.: nusikalstamos veikos laiku pripažįstamas veikimo laikas. Išimtis: nusikaltimo padarymo laiku gali būti pripažįstamas pasekmių atsiradimo laikas – tuo atveju, jei kaltininkas norėjo, kad pasekmės atsirastų vėlesniu laiku.
Yra principo išimtis. Ji nustatyta 7 str. II dalyje: įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, sušvelninatis bausmę ar kitokiu būdu palengvinantis padariusio veiką asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.Tai atgalinis įstatymų galiojimas.Numatyti 3 rūšių tokie įstatymai: a)įstatymas, kuri naikina nusikalstamumą (pvz., spekuliacija); b)švelninantys bausmę (lyginamos sankcijos); c)įstatymai, kitokiu būdu palengvinantys kaltininko teisinę padėtį (paprastai tai bendrosios dalies įstatymai).
Įstatymas, kuris kriminalizuoja, griežtina bausmę, kitaip sunkina padėtį grįžtamosios galios neturi.
Seimas įvardino, kad daug griežtinančių veikų turi grįžtamąją galią: dėl genocido, dėl karo nusikaltimų.
5. Baudžiamųjų įstatymų galiojimas erdvėje.Šį klausimą reikia nagrinėti savarankiškai.a)Nusikaltimai, padaryti kitoje valstybėje.b)Nusikaltimai, padaryti kitų šalių piliečių Lietuvoje.BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 02, prof.Piesliakas
Nusikaltimo sudėtis: požymiai (objektyvioji, subjektyvioji pusė).
Objektyvioji: veika, pasekmės. Iš objektyviosios pusės dar negalima spręsti, ar padarytas nusikaltimas. Reikia subjektyviosios pusės (reikia įrodyti subjektyvius požymius).
Subjektyvioji pusėTai vidinė, nematoma akiai pusė – tai, kas darosi asmens galvoje; kaip jis suvokia veiką; kokias pasekmes numato; ko nori.Nusikaltimo subjektyvioji pusė – tai antra būtina nusikaltimo sudėties pusė. Ją charakterizuoja šie (4) požymiai: 1)pakaltinamumas, 2)kaltė,3)motyvas,4)tikslas.
Šie 4 požymiai vaidina nevienodą reikšmę atskirose bylose. Požymiai skirstomi į pagrindinius ir fakultatyvius. Pagrindiniai įeina į kiekvieno nusikaltimo sudėtį. Fakultatyviniai: turi reikšmę baudžiamajai atsakomybei tik tada, kai jie aprašyti ypatingosios dalies straipsnio dispozicijoje.
Pakaltinamumas, kaltė – pagrindiniai; tikslas, motyvas – fakultatyviniai.
Iš tikro pakaltinamumas, jeigu yra akivaizdus, preziumuojamas. Įrodinėjamas tik tais atvejais, kai kyla įtarimų.
Kaltė turi būti įrodinėjama kiekvienoje byloje.
Subjektyviosios pusės įrodinėjimasObjektyviosios pusės įrodinėjimas paprastai didelių sunkumų nesukelia, o subjektyviosios pusės įrodinėjimas dažnai pakankamai sunkus. Tai sunkiausiai įrodinėjama nusikaltimo pusė.
Kaip įrodinėjama? Būdų daug. 1 iš pagrindinių – kaltininko parodymai; parodymų palyginimas su objektyviąja puse etc.3 KALTĖ IR JOS KRITERIJAI. KALTĖS FORMOS.Kaltė – tai asmens psichinis santykis a)su padaryta veika arba b)su padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis.
Kaltės samprata baudžiamojoje teisėje skiriasi nuo kaltės sampratos buityje.Jeigu teismas sako, kad asmuo kaltas, tai konstatuojama, kad yra įstatyme numatytas psichinis santykis su padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis.
Praktikoje kaltės samprata – 2 reikšmėmis:1)”nekaltas”: asmuo nedalyvavo nusikaltimo padaryme;2)nusikaltimo sudėties požymių prasme: asmuo neneigė, kad jis kažkur dalyvavo, kažką padarė, bet ginčyja inkriminuojamą BK straipsnį.
Psichinis santykis su veika ir pasekmėmis – tai objektyviosios pusės atspindys. Turi būti įstatymo numatytas psichinis santykis. Pagal LR BK asmuo laikomas kaltas tik tada, kai jo psichinis santykis su veika ir pasekmėmis pasireiškė arba tyčios, arba neatsargumo forma. Jeigu kitomis formomis – toks žmogus nekaltas.
Kaltės kriterijaiObjektyvioji pusė Veika Priežastinis ryšys PasekmėsSubjektyvioji pusė Psichinis santykis su veika Psichinis santykis su priežastiniu ryšiu Psichinis santykis su su pasekmėmis.Psichinis santykis pasireiškia Su veika: supranta arba nesupranta Su priežastiniu ryšiu: numato arba nenumato pasekmių kilimo Su pasekmėmis: nori arba nenori pasekmiųEsant tiesioginei tyčiai Asmuo supranta daromos veikos pavojingumą Numato pasekmes. Asmuo nori pasekmių.Esant netiesioginei tyčiai Asmuo supranta daromos veikos pavojingumą Numato pasekmes. Nenorėjo, bet sąmoningai leido.Nusikalstamas pasitikėjimas Asmuo supranta daromos veikos rizikingą pobūdį. (įstatymo neapibrėžta). Numato pavojingų pasekmių kilimą. Nenori pasekmių (lengvabūdiškai tikisi išvengti).Nusikalstamas nerūpestingumas Asmuo nesupranta daromos veiklos pavojingumo (įstatymo neapibrėžta). Nenumato pasekmių. Nenori pasekmių. (bet pagal įstatymą turėjo ir galėjo suprasti, kad veikia rizikingai, numatyti pasekmes ir jų išvengti).
Kaltę sudaro trys sudėtinės dalys (kriterijai): santykis su veika, priežastiniu ryšiu ir pasekmėmis.Tyčinė kaltė: tiesioginė ir netiesioginė tyčia.
Neatsargi kaltė turi 2 rūšis: nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą.
Nusikaltimas pasitikėjimas: kai asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti pasekmės, bet lengvabūdiškai tikėjosi jo išvengti. Santykis su veika įstatyme neapibrėžtas (blogai).
Nusikalstamas nerūpestingumas: asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo galėjo kilti pasekmės, bet turėjo ir galėjo jas numatyti.
Visa tai reikia žinoti, bet kad nuteisti, to neužtenka. Kaltę reikia detalizuoti (išsiaiškinti kaltės formą ir turinį).
Negalima žmogų pripažinti kaltu vien tik pagal bendrąją dalį. Reikia ypatingosios dalies.
Kiekvienoje nusikaltimo sudėtyje “užkoduota” tam tikra kaltės forma. Būtina nustatyti kaltės formą, nes ne visur parašyta.
Reikia nustatyti ir kaltės turinį: įstatyme ir kaltininko veikoje.Pvz., 104 str. “tyčinis nužudymas”. Atsako tik tas, kuris nužudė tyčia. Reikia aiškintis tyčios turinį. Kad apkaltinti žmogų, reikia įrodyti tyčios turinį kiekvienu konkrečiu atveju (visus 3 elementus?).
3.1 Formalios ir materialios nusikaltimų sudėtysTai l.svarbus dalykas baudžiamojoje teisėje.
Įstatymų leidėjas kartais baudžiamąją atsakomybę numato už pačią veiką (nebūtinai svarbu pasekmės – kyšis), kitais atvejais reikia ir veikos, ir pasekmių (šovė, bet ar pataikė?).
Formalios sudėtys: atsakomybė nustatoma už veiką. Materialios: už veiką ir pasekmes.
Formaliose sudėtyse kaltės samprata skiriasi. Nereikia įrodinėti santykio su pasekmėmis. Santykis su priežastiniu ryšiu irgi atkrinta. Lieka tik psichinis santykis su veika.
Kai kuriose nusikaltimo sudėtyse objektyvioji pusė susideda ne vien tik iš veikos ir pasekmių. Naudojami įvairūs fakultatyvūs požymiai: pvz., “nužudymas itin žiauriai”.
Kadangi fakultatyvūs požymiai aprašyti iš objektyviosios pusės, psichinį santykį su jais reikia įrodinėti iš subjektyviosios pusės.
3.2 Apibrėžta ir neapibrėžta tyčiaPraktikoje dažnai kyla problemų – ar tyčia apibrėžta, ar ne. Problema: gali būti, kad vagis nežino, kiek pavogs.
Apibrėžta tyčia: asmuo tiksliai įsivaizduoja, kokių įstatyme numatytų pasekmių jis nori.Neapibrėžta: jis nekonkretizuoja, kokių nori pasekmių.
Kokią įtaką tai turi atsakomybei?
Apibrėžta: asmeniui inkriminuojame tas pasekmes, kurių jis norėjo. Kas tada, jei pasekmių nepasiekė? Kvalifikuojame kaip pasikėsinimą sukelti pas pasekmes, kurias sukelti ir norėjo.Apibrėžtumą reikia išsiaiškinti tik sąlyginai: ar telpa į įstatymo nustatytus intervalus.
Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal pasekmes.
Didžiausia problema – tiksliai nustatyti, kokia tikroji tyčia, kokia ji buvo galvoje.
Paskaityti: dėstytojo knygutėje, biuletenis Teismų praktika (10 numerių), ten daug pavyzdžių.BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 09
4 Nusikaltimo padarymo stadijos
BK numato atsakomybę už baigtus nusikaltimus. Bet kartais žmogus šauna ir nepataiko.
Nusikaltimo padarymo stadijų sąvokaBK ypatingosios dalies str. numato kriminalines bausmes už baigtus nusikaltimus. Būna atvejų, kai dėl t.t. priežasčių iki galo neįvykdomas daromas nusikaltimas.Nebaigta veika irgi kenksminga visuomenei, rodo asmens pavojingumą, nes jis ryžosi daryti nusikaltimą.
BK bendrosios dalies 16 str. numato, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ne tik asmenys, kurie įvykdo nusikaltimus iki galo, bet ir atsako už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą. Tai leidžia išskirti 3 nusikaltimo padarymo stadijas:1.Rengimasis padaryti nusikaltimą. 2.Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą. 3.Baigtas nusikaltimas.
4.1 1.Rengimasis padaryti nusikaltimą.Tai priemonių arba įrankių suieškojimas ar pritaikymas, taip pat kitoks tyčinis sąlygų sudarymas nusikaltimui padaryti (BK 16 str. I d.).Rengimąsi padaryti nusikaltimą gali sudaryti tokie veiksmai: nusikaltimo įrankių (peilio, kirvio, pistoleto etc.) įsigyjimas ar gaminimas; jų formos pakeitimas (medžiokl.šautuvas sutrumpinimas, kad galima būtų paslėpti); vietos, per kur galima patekti į patalpas vagystės atveju, apžiūrėjimas; aukos sekimas ar laukimas; bendrininkų suradimas; nusikalstamų veiksmų plano sudarymas; savo išvaizdos pakeitimas; klišės netikriems pinigams spausdinti pagaminimas etc.
Tarp rengimosi ir nusikaltimo vykdymo gali būti žymus laiko tarpas, o kartais būna, kad nusikaltimas vykdomas iš karto po to, kai atlikti rengimosi veiksmai.Rengimosi veiksmai g.b. atliekami ir arčiau, ir toliau nuo numatomo nusikaltimo vietos.
Nulinė nusikaltimo padarymo stadija baudžiamąja teisine prasme nėra reikšminga. Baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.
Rengimąsi padaryti nusikaltimą būtina atskirti nuo tyčios iškėlimo aikštėn. Tai mintys, pasisakymai ar kitokia forma išreikšti nusikalstami kėslai, kuriems realizuoti dar nesiimta jokių konkrečių veiksmų.Tyčios iškėlimas aikštėn nesudaro rengimosi stadijos ir negali būti pripažįstamas nusikaltimu.
Tačiau yra ir veikų, kurių vien pagarsinimas ketinimų yra nusikalstamas (pvz., grasinimas nužudyti).
Teisminė praktika rodo, kad faktiškai baudžiamojon atsakomybėn už rengimąsi padaryti nusikaltimą traukiama gana retai: 1)rengimosi stadiją sunkiai įmanoma atskleisti; tokie veiksmai dažnai atrodo visai teisėti ir nesukelia tiesioginio pavojaus. Dar nėra pradedama realizuoti nusikaltimo objektyvioji pusė: pvz., dar nesuduodamas smūgis etc.;2)būna sunku įrodyti asmens kaltę, todėl praktiškai asmenį įmanoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik už rengimąsi padaryti labai sunkų ir pavojingą nusikaltimą, turint tam pakankamai kaltės įrodymų. Rengimosi stadiją galima įrodyti, tik kai yra idealių aplinkybių visuma. Taigi praktikoje sunku įrodyti.
4.2 2.Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą.Tai tyčinis veiksmas, kuriuo tiesiogiai pradedama daryti nusikaltimą, jei jis nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (BK bendrosios dalies 16 str. II d.).
Nuo rengimosi padaryti nusikaltimą pasikėsinimas skiriasi tuo, kad kaltininkas tiesiogiai pradeda daryti nusikaltimą: iššauna, smogia, įsibrauna į svetimą butą, padeda sprogimo prietaisą etc. Tai t.b. aprašyta ypatingosios dalies str.Tuo tarpu rengimosi stadijoje tik sudaromos sąlygos nusikaltimui vykdyti. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia kaltininkas nėra užbaigęs pradėto nusikaltimo dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių (pvz., neiššovė todėl, kad užsikirto pistoletas; žmogus, į kurį iššovė, nemirė).
Aplinkybėmis, kliudančiomis baigti nusikaltimą, gali būti:a)kaltininko sulaikymas nusikaltimo vietoje; b)atsitiktinumai; c)neįveikimas apsaugos priemonių etc.Svarbiausia tai, kad šios aplinkybės būtų nepriklausomos nuo kaltininko valios. Neatsiradus šiai aplinkybei, asmuo būtų pabaigęs nusikaltimą iki galo. Ši aplinkybė įtakojo jo apsisprendimo laisvę.
Skiriamas baigtas ir nebaigtas pasikėsinimas. Baigtas tada, kai kaltininkas atlieka visus veiksmus, kuriuos jis laikė būtinais nusikaltimui įvykdyti, tačiau nusikaltimas buvo nebaigtas dėl nepriklausančių nuo jo valios aplinkybių. Pvz., kaltininkas iššovė dukart į žmogų, kurį norėjo nužudyti, bet auka nemirė.
Nebaigtas: tada, kai kaltininkas atlieka ne visus veiksmus, kuriuos jis laikė būtinais nusikalstamam rezultatui pasiekti. Pvz., užsimojo kirviu, bet praeivis sugebėjo pagriebti ranką ir sustabdyti lemiamą smūgį.
Pasikėsinimu padaryti nusikaltimą laikoma taip pat tokia situacija, kai kaltininkas nesuvokia, kad jis savo veiksmais negali pabaigti nusikaltimo, nes kėsinasi į netinkamą objektą ar naudoja netinkamas priemones. Pvz., bandymas nušauti žmogų tuščiu šoviniu.
Gali būti netinkamas objektas. Pvz., šovė į tą vietą, kur žmogus turėtų miegoti, bet jo jau ten nėra.
4.3 3.Baigtas nusikaltimas.Nusikaltimas laikomas baigtu tada, kai kaltininko padaryta veika turi visus baudžiamojo įstatymo numatytus to nusikaltimo sudėties požymius.BK bendrojoje dalyje nėra baigto nusikaltimo sąvokos.
Nusikaltimo baigtumo momentas nustatomas priklausomai nuo konkretaus nusikaltimo sudėties konstrukcijos. Kai kurios nusikaltimo sudėtys numato pavojingas visuomenei pasekmes kaip būtiną požymį (materialios sudėtys). Šiose sudėtyse aprašyti nusikaltimai yra baigti tik atsiradus numatytoms įstatyme pasekmėms. Pvz., nužudymas laikomas baigtu nuo tada, kai žmogus miršta.
Kai kurioms nusikaltimo sudėtims pavojingų pasekmių atsiradimas nėra būtinas. Tokios sudėtys vadinamos formaliomis nusikaltimo sudėtimis. Šiose sudėtyse numatyti nusikaltimai yra baigti nuo veikos padarymo momento. Pvz., išžaginimo sudėtis formali.
Baudžiamieji įstatymai nevienodai nustato nusikaltimo pabaigimo momentą.
4.4 Rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą baudžiamumasKaip kvalifikuoti rengimosi/pasikėsinimo stadijoje padarytus nusikaltimus?
Jeigu asmuo padarė nusikaltimą arba norėjo padaryti ir jo veiksmuose yra rengimosi stadijos požymiai, tai keliama baudžiamoji byla pagal BK 16 str. I d. ir tą straipsnį ypatingosios dalies, kuriame apibūdintą veiką rengėsi padaryti.
Jeigu asmuo padarė veiksmus, kurie atitinka pasikėsinimo stadiją, tai jo veiksmai kvalifikuojami pagal bendrosios dalies BK 16 str. II d. ir straipsnį, kuriame aprašyta veika nepadaryta iki galo.
Jeigu nusikaltimas buvo baigtas iki galo, tai asmens veiksmai kvalifikuojami tik pagal atitinkamą ypatingosios dalies straipsnį.
4.5 Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimąTai savarankiškas institutas, jį reikia skirti nuo nebaigto nusikaltimo.
BK bendrosios dalies 17 str. apibrėžia savanoriško atsisakymo pabaigti nusikaltimą sąvoką. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą, atsako pagal baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jeigu jo faktiškoje padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo sudėtis.
Jeigu asmuo, turėdamas galimybę baigti nusikaltimą, pats savanoriškai atsisako jį baigti (tęsti), tai jis turi būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės su sąlyga, kad jau padarytoje veikoje nėra kito baigto nusikaltimo sudėties.
Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą yra kaltininko atsisakymas pabaigti pradėtą nusikaltimą, neverčiant kokioms nors objektyvioms aplinkybėms, ir jam esant įsitikinusiam, kad jis gali pabaigti tą nusikaltimą.
Atsisakymo savanoriškymas reiškia, kad atsisakymas visai nepriklauso nuo kokių nors objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių kaltininkui pilnai įvykdyti nusikalstamą ketinimą. Priešingu atveju būtų ne savanoriškas atsisakymas, o rengimosi ar pasikėsinimo nutraukimas prieš kaltininko valią.
Savanoriško atsisakymo motyvai neturi juridinės reikšmės. Jie gali būti įvairūs: sąžinės graužimas, atgaila, gailestis nukentėjusiajam, baimės baimė (?).Tačiau šie motyvai neturi būti susiję su numatytomis aplinkybėmis, dėl kurių darosi sunkiau padaryti nusikaltimą arba padidėja nusikaltimo išaiškinimo rizika. Kitaip tariant, atsisakymo motyvu negali būti kaltininko įsitikinimas, kad jis nepajėgs pabaigti nusikaltimo arba kad jį padaryti bus daug sunkiau negu pirmiau atrodė.
Savanoriškas atsisakymas nuo nusikaltimo padarymo galimas ir pasikėsinimo stadijoje (kaip ir rengimosi), iki pat nusikalstamų pasekmių atsiradimo.
5 Aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę1.Aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, samprata ir rūšys.2.Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos. Tariamoji gintis ir jos vertinimo teisiniai aspektai.3.Asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymo ir žalos padarymo jam teisėtumo sąlygos.4.Būtino reikalingumo samprata ir teisėtumo sąlygos.
5.1 1.Aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, samprata ir rūšys.Nusikaltimas – tai antisocialinis elgesys. Jeigu elgesys socialiai naudingas, asmens baudžiamojon atsakomybėn patraukti negalima.Į tai įeina būtinoji gintis; asmens, padariusio nusikaltimą, sulaikymas etc. – tokio socialiai naudingo elgesio rūšys.
Aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę:būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas; asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymą; nukentėjusiojo sutikimas; pateisinama profesinė arba ūkinė rizika; įsakymo vykdymas; profesinių funkcijų atlikimas; savo teisės įgyvendinimas; mokslinis eksperimentas.
Ne visos išvardintos aplinkybės numatytos baudžiamajame įstatyme. BK: būtinoji gintis, reikalingumas, asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas; iš dalies – įsakymo vykdymas.Kitos nagrinėjamos teorijoje arba kituose įstatymuose.
Kodekse nesureglamentuotos aplinkybės:Nukentėjusiojo sutikimasAsmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, jeigu jis padarė žalą dėl nukentėjusiojo sutikimo. Ši taisyklė taikoma ne visiems atvejams. Pvz., netaikoma gyvybei ir sveikatai. Eutanazija (padėjimas mirti) Lietuvoje neįteisinta.Didžiausios problemos – dėl kūno sužalojimų. Jei nukentėjusysis leido padaryti lengvą kūno sužalojimą, tai asmuo neturėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – nebent tai sudaro nusikaltimo dalį: pvz., vengiant krašto apsaugos tarnybos.Kai kūno sužalojimas apysunkis arba sunkus, baudžiamoji atsakomybė atsiranda.
Profesinių funkcijų atlikimasTokiu atveju asmuo neturėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Pvz., gydytojo veikla.
Savo teisės (pareigos) atlikimasTam tikra kategorija asmenų, atlikdama kasdienį darbą, vadovaujasi pareiginėmis instrukcijomis arba įstatymais: pvz., policininkai, teisėjai.Tokiomis veikomis žala padaroma, tačiau ji daroma sutinkamai su teisės aktų reikalavimais. Nebent: jeigu viršijami įgaliojimai.
Įsakymo vykdymasBK specialiojoje dalyje (251 str.) užsiminta: karys, neįvykdęs neteisėto viršininko įsakymo, pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako.Bet įsakymai leidžiami ne tik statutinėse struktūrose, bet ir civilinėje sferoje.Problemos sprendimo keliai priklauso nuo to, kurioje sferoje asmuo veikia. Civilinėje: asmuo, gavęs įsakymą ir abejojantis jo teisėtumu, neturi jo vykdyti, kol neįsitikina, kad jis teisėtas. Dėl žalos traukiamas atsakomybėn ir jis, ir įsakymo davėjas.Statutinėje: jei asmuo abejoja įsakymo teisėtumu, jis turi įvykdyti tą įsakymą. Jeigu vėliau paaiškėjo, kad pareigūnas, davęs įsakymą, teisės neturėjo, visa atsakomybė teks tam pareigūnui.
Mokslinis eksperimentas, pateisinama rizika (BK projekte)
BK sureguliuotos aplinkybės5.2 2.Būtinoji gintis ir jos teisėtumo sąlygos. Tariamoji gintis ir jos vertinimo teisiniai aspektai.Būtinoji gintisV-VI a.pr.m.e. pradėta nagrinėti būtinosios ginties problema. Ji pergyveno evoliuciją. Dabar šis institutas gana stiprus. BK 14 str. po Nepriklausomybės atkūrimo pakoreguotas ir dabar atitinka pasaulinius standartus.
BK 14 str.: nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris formaliai atitinka požymius, bet yra būtinoji gintis: ginant save, kitus etc., jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Daug problemų dėl to instituto. Būtinoji gintis – teisė ar pareiga?Teisę į būtinąją teisę turi visi civiliniai asmenys. Bet policininkas, karys, vidaus tarnybos darbuotojas, valstybės saugumo departamento pareigūnai privalo naudoti būtinąją gintį, jeigu to reikalauja situacija. Kitokiu atveju traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Iškyla neaiškumų, kai kalbama apie būtinosios ginties sąlygas. Yra 2 grupės: 1)sąlygos dėl paties kėsinimosi; 2)sąlygos dėl pačios ginties.
Kėsinimasis turi atitikti reikalavimus:t.b. pavojingas; tai yra, vertybėms daroma žala arba sudaroma grėsmė žalai atsirasti. Baudžiamasis įstatymas saugo daug vertybių.Tačiau būtinąją gintį galima naudoti ne visais atvejais; tik kai kėsinamasi į: gyvybę, sveikatą, asmens laisves, garbę, orumą, nuosavybę, viešąją tvarką, visuomenės saugumą.
Svarbu išsiaiškinti, ar būtinoji gintis galima prieš kėsinimąsi, kuris yra pavojingas, bet nusikalstamu nepripažįstamas. Įstatymas nedraudžia tokiais atvejais naudoti būtinąją gintį, bet reikia stengtis padaryti tokiems asmenims kuo mažesnę žalą (praktikoje nusistovėjusi taisyklė).
Negalima naudoti būtinosios ginties prieš pačią būtinąją gintį. Negalima naudoti prieš būtinąjį reikalingumą; prieš teisėtus pareigūnų veiksmus (prieš neteisėtus galima). Negalima būtinosios ginties provokacija. Negalima naudoti būtinosios ginties, jei kėsinamasi į menkavertį dalyką.Negalima daryti didelės žalos, jeigu kėsinamasi į garbę ar orumą.
Kėsinimasis turi būti akivaizdus. Yra tam tikros laiko ribos. Nereikia laukti to momento, kai jau bus suduotas smūgis; galima naudoti būtinąją gintį esant grėsmei.
Kėsinimasis turi ne tik pradžią, bet ir pabaigą. Jei kėsinimasis buvo baigtas ir asmuo tai galėjo suvokti, tai jo veiksmai po kėsinimosi pasibaigimo vertinami bendraisiais pagrindais.
BK numatytos kelios sudėtys, kai įvertinamas fiziologinis efektas, kuris buvo patirtas dėl padaryto nusikaltimo: 107, 113.
Ruoštis būtinajai ginčiai įstatymas neleidžia. Ši nuostata netaikoma šaunamojo, nešaunamojo arba dujinio ginklo įsigijimui.
Kėsinimasis turi būti realus: turi egzistuoti erdvėje, o ne vien tik asmens vaizduotėje.
2)Sąlygos dėl ginties:a)gynyba galima tik apsaugoti įstatymo saugomas vertybes;b)žala t.b. padaroma tik besikėsinančiajam;c)būtinoji gintis t.b. panaudota laiku;d)neperžengtos būtinosios ginties ribos (svarbiausia sąlyga).
14(1) str. reguliuoja būtinosios ginties ribų peržengimą.Ką reiškia aiškus gynybos neatitikimas kėsinimuisi?Tada, kai būtinosios ginties metu naudojami tokie būdai ar įrankiai, kurie konkrečioje situacijoje buvo nereikalingi, norint atremti kėsinimąsi.
Šio str. III dalies išaiškinimas yra 1997 m. AT Senato nutarime (Teismų praktika, Nr.7). Aiškinant sąvokas “didelis išgąstis, sumišimas” reikia panaudoti loginį aiškinimą.
5.3 Tariamoji gintisTai gynyba dėl nesamo kėsinimosi. Klystama dėl pavojingumo, akivaizdumo ar realumo.Jeigu asmuo negalėjo suprasti, kad kėsinimasis neegzistuoja ir padaro žalą, tai jo padaryti veiksmai t.b. vertinami pagal būtinosios ginties taisykles.Kartais veika t.b. vertinama kaip neatsargi.
5.4 3.Asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, sulaikymo ir žalos padarymo jam teisėtumo sąlygos.Tai reglamentuoja BK 14(2) str.Šios aplinkybės teisėtumo sąlygos: 1)susijusios su nusikaltimo padarymu; 2)susijusios su žalos padarymo teisėtumu.
Sulaikyti asmenį galima tik tada, jeigu jis padarė nusikaltimą ir tik siekiant jį pristatyti į teisėsaugos instituciją. Sulaikantis asmuo neprivalo būti 100 proc. įsitikinęs. Užtenka tik “pagrįsto manymo”.
Svarbu išsiaiškinti, ar padarius bet kokį nusikaltimą galima sulaikyti ir padaryti žalą. Baudžiamasis teisinis sulaikymas galimas, jeigu asmuo padaro tokius nusikaltimus (čia iš praktikos): valstybinį; nusikaltimus, kurių objektas yra sveikata, gyvybė, lytinė laisvė; jei asmuo padaro vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sužalojimą; kokį nors nusikaltimą valdymo tvarkai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; arba nusikaltimą, numatytą BK 300 str. Sąrašas nėra baigtinis.
Jeigu asmuo sulaikomas siekiant jam atkeršyti arba susidoroti, tai žalos padarymas nebus pripažintas teisėtu. Vienintelis teisėtas tikslas – pristatymas į teisėsaugos institucijas.
Žalą galima padaryti tik tada, kai asmuo aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Jeigu asmuo nesipriešina sulaikomas, tai žalos padarymas neteisėtas.
Jeigu sulaikomas asmuo kėsinasi į sveikatą/turtą etc., tai galioja būtinosios ginties taisyklės.
T.b. pakankamai duomenų: užklupimas, liudytojų arba nukentėjusiojo nurodymas į asmenį; kai aptinkami aiškūs nusikaltimo pėdsakai bei kiti duomenys.
Sulaikyti galima nuo tada, kai padarė nusikaltimą, iki tada, kol sueis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams.
Žalos padarymo sąlygosSulaikant asmenį žala g.b. padaroma tik tam asmeniui arba jo turtui. Žalos padarymas tretiesiems asmenims užtraukia baudžiamąją atsakomybę.Sulaikyti padarant žalą galima tik tada, jeigu kitaip sulaikyti nebuvo galimybės.
Gyvybės atėmimas sulaikomam asmeniuiBK apie tai nėra užsiminta, bet tikimybė visada yra. Policijos įstatyme nurodyti pagrindai, kada policininkas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, bet jis turi išvengti didesnės žalos padarymo.
5.5 4.Būtino reikalingumo samprata ir teisėtumo sąlygos.Reglamentuoja BP 15 str. Teisėtumo sąlygos: 1)sąlygos, susijusios su pavojaus grėsme; 2)sąlygos, susijusios su pavojaus pašalinimu.
Pavojaus šaltiniai: stichinės nelaimės, gyvulių elgesys etc.BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 16 seminarasPadiktuotas uždavinukas.BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 236 BendrininkavimasDiskusinė paskaita1.Bendrininkavimo samprata pagal BK.2.Bendrininkavimo požymiai.3. Bendrininkavimo formos.4.Nusikaltimo padarymas per tarpininką. Ekscesas.
6.1 1.Bendrininkavimo samprata pagal BK.Vaidmenų pasiskirstymas būna skirtingas. Bendrininkai: vykdytojas, padėjėjas, kurstytojas, organizatorius (BK 18 str.)
Vykdytojas – betarpiškai atliko.Citata iš BK:“Bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme.Nusikaltimo bendrininkais, greta vykdytojų, laikomi organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai.Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikaltimą.Organizatorium laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymą ar vadovavęs jo padarymui.Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikaltimą.Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikaltimą, duodamas patarimą, nurodymą, teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu.Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į kiekvieno iš bendrininkų dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir pobūdį.”Pasak dėstytojo, atsakomybė vykdytojui turi būti didžiausia (ne taip kaip Lingio nužudymo byloje).
Organizavimas – bendrininkų radimas, paskirstymas vaidmenų. Organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas.
Kurstytojas – tai asmuo, kuris palenkęs asmenį. Palenkimas: įkalbėjimas, materialus paskatinimas, grasinimai, smurto naudojimas.
Padėjėjas: veikų sąrašas išsamus. Jokie kiti veiksmai negali būti įvardinti kaip padėjimas. Padėjimas: a)fizinis; b)intelektualinis.Intelektualinis: patarimai, nurodymai etc. Fizinis – teikimas priemonių arba šalinimas kliūčių.Padėjimas gali būti ir aktyvia forma, ir neveikimas.
6.2 2. Bendrininkavimo požymiai: 1)objektyvūs; 2)subjektyvūs.Objektyvūs: tai dviejų ar daugiau asmenų veika. Turi atitikti ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį požymį. Bent du asmenys t.b. pakaltinami ir sulaukę įstatymo nustatyto amžiaus. Kiekvieno iš bendrininkų veiksmai turi būti nukreipti tam pačiam nusikaltimui padaryti; motyvai gali būti skirtingi. Tam visų bendrininkų veiksmų turi būti priežastinis ryšys. Visos pasekmės dalinamos visiems po lygiai. Pvz., jei įvykdytas nužudymas, visi ir atsako už nužudymą.Subjektyvūs: 1)susitarimas daryti nusikaltimą (gali pasireikšti aktyvia forma: žodžiais, gestais, susirašinėjimu; gali būti ir tyliu pritarimu: vienas užpuola, kitas tyliai prisijungia); 2)bendrininkavimas galimas tik tyčia.
1887 m. sąvoka (Pegancevas): bendrininkavimas – tai lyg grojimas orkestro sudėtyje, kur visas muzikinis kūrinys – bendrų pastangų rezultatas.
Bendrininkavimas – ne bet koks dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Kiekvieno veiksmai turi būti būtina sąlyga, kad nusikaltimas būtų padarytas. Jeigu kuris nors neatlieka savo veiksmų, tai nusikaltimas būtų neįmanomas arba iš esmės apsunkintas.
Bendrininkų kaltė gali pasireikšti tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
6.3 3.Bendrininkavimo formos.I.Pagal santykį su nusikaltimo objektyviąją puse: a)paprastas; b)sudėtinis.Paprastas: visi dalyvavę pripažįstami vykdytojais, ir nuoroda į 18 str. nedaroma. Ši forma gali būti pripažįsta kvalifikuojančiu požymiu: 118 str. 3 d. (grupinis išžaginimas).Sudėtinis: šalia vykdytojų yra ir dar bent vienas asmuo, susijęs su padarymu, jo veika atitinka 18 str. požymius. Kitų bendrininkų veiksmai kvalifikuojami su nuoroda į 18 str.
II.Pagal susitarimo laiką: a)su išankstiniu susitarimu; b)be išankstinio susitarimo.Su: asmenys susitaria daryti nusikaltimą esant t.t. laiko tarpui iki jo padarymo.Be: veiką atlieka iškart po to, kai aptaria veiksmus.BK kai kur “grupė iš anksto susitarusių asmenų” – kvalifikuojantis požymis.
Specifinės bendrininkavimo formos: nusikalstamas susivienijimas (227[1] str.) AT Senatas priėmė nutarimą, kuriuo apibendrino teismų praktiką ir išskyrė nusikalstamo susivienijimo požymius: trijų ar daugiau asmenų buvimas, jų susivienijimas bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius nusikaltimus, tokio susivienijimo kūrimas arba dalyvavimas jo veikloje. Iš praktikos: Paprastai nusikalstamo susivienijimo nariai palaiko ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryšius, apsirūpinę ryšio ir kitomis techn.priemonėmis, palengvinančiomis nusikalstamą veiklą. Paprastai kuriamas kelių nusikaltimų padarymui arba vieno labai sunkaus, reikalaujančio daugelio veiksmų.
Praktikoje teismai nemažai kvalifikavo kaip susivienijimą. Nusikalstamą susivienijimą sunku atriboti nuo kitos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės. Ten irgi būna daugiau kaip 2 asmenys, pasiskirsto vaidmenimis, gali daryti sunkius nusikaltimus.Nusikalstamas susivienijimas – tai mafija, ypatingai sudėtingas junginys. Susivienijimas – tai tam tikra organizacija su ryškiu vadovu etc.Dabar neiškyla problemų vertinant (dėl Senato nutarimo Nr.16).
Nusikalstama organizacija – ir banditų gauja (75 str.) Požymiai: 2 ar daugiau asmenų dalyvavimas; gaujos tikslas – užpulti įmones, įstaigas, organizacijas arba atskirus asmenis; 3)organizavimas ar dalyvavimas tokios gaujos veikloje. Dabar tokios formos praktiškai nėra. Buvo būdinga pokario laikotarpiui. Banditų gauja t.b. ginkluota. Nebūtinai turi turėti visi nariai – pakanka, kad vienas. Šį str. reiktų pašalinti.
Paprasta grupė – atskira bendrininkavimo forma (118 str. 3 d.) Būna be išankstinio susitarimo.
Antivalstybinė organizacija: 2 ar daugiau asmenų dalyvavimas; siekis – sutrukdyti Konstitucija paremtą tvarką, apriboti LR teises, jėga atskirti teritorijos dalį; atsakomybė atsirandą už kūrimą ir aktyvų dalyvavimą veikloje.
6.4 4.Nusikaltimo padarymas per tarpininką (tarpinis vykdymas). EkscesasIšskiriami trys atvejai, kai galima įvardinti tarpiniu nusikaltimo vykdymu:a)pakaltinamas asmuo palenkia kitą asmenį, kuris nesulaukęs amžiaus, atlikti nusikalstamus veiksmus. Tai ne bendrininkavimas, kadangi asmenys neatitinka kokybinių reikalavimų. Pilnametis pripažįstamas vykdytoju, o nepilnametis neatsako.b)kai asmuo pasinaudoja nepakaltinamu asmeniu atlikti tuos veiksmus, kurie numatyti specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje; irgi atsako kaip vykdytojas;c)pasinaudojama asmeniu, kuris nors ir yra pakaltinamas, bet nieko nežinojo apie tai, kad daromas nusikaltimas.Teorijoje: d)asmuo, pasinaudojęs kitu asmeniu, atsako kaip už tyčinį nusikaltimą, o tas, kuris buvo panaudotas – kaip už neatsargų.
Ekscesas (išėjimas už susitarimo ribų)Dažniausiai kalbama apie vykdytojo ekscesą – kai atliekami veiksmai, dėl kurių nebuvo tartasi.
BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 03 30prof.Piesliakas7 Nusikaltimo padarymo teisinės pasekmės(ir šios dienos, ir kito mėnesio tema)1.Nusikaltimo padarymo teisinių pasekmių bendra charakteristika.2.Baudžiamoji atsakomybė: samprata, atsiradimas, realizavimas, turinys.3.Baudžiamosios atsakomybės pagrindai.4.Baudžiamoji politika Lietuvoje po 1990 metų.5.Naujo LR BK projekto principinės nuostatos.
7.1 1.Nusikaltimo padarymo teisinių pa sekmių bendra charakteristika.Ko gali tikėtis asmuo, padaręs nusikaltimą, pagal LR baudžiamuosius įstatymus? Nebūtinai sėda į kalėjimą.Pagal 1961 m. galiojantį BK numatytos 2 rūšių teisinės pasekmės:1)baudžiamoji atsakomybė; 2)atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (iki teismo arba teismo).
Yra dvi baudžiamosios atsakomybės formos: atsakomybės su bausmės paskyrimu ir atlikimu ir atsakomybė su atleidimu nuo bausmės.
7.2 2.Baudžiamoji atsakomybė: samprata, atsiradimas, realizavimas, turinys.Baudžiamoji atsakomybė yra normali, klasikinė nusikaltimo padarymo pasekmė. Tam turbūt ir sugalvota baudžiamoji teisė. Didžiojoje daugumoje atvejų asmenys traukiami atsakomybėn (ne atleidžiami) – apie 80 proc.
Baudžiamoji atsakomybė ir bausmė – netapatūs terminai. (žmogus tampa teisininku tada, kai įvaldo teisinę terminologiją.)
Kas yra nusikaltimas? Galima suprasti įvairiai. Tai teisinis santykis tarp nusikaltėlio ir nukentėjusiojo. Padarius nusikaltimą atsiranda kitas, antrinis teisinis santykis: tarp nusikaltėlio ir valstybės. To teisinio santykio centrinis elementas – baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamoji atsakomybė atsiranda kartu su nusikaltimo padarymu. Tačiau nuo nusikaltimo padarymo momento baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik kaip asmens pareiga (nešti baudžiamąją atsakomybę). Ta pareiga turi būti realizuota. Tam reikia įrodymų, kad asmuo tokią pareigą turi. Pareiga įrodinėjama bylos parengtinio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.Baudžiamoji atsakomybė yra pareiga tol, kol nepatvirtinamas pareigos buvimas. Tą buvimą patvirtina teismo nuosprendis.Nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo asmuo pradeda baudžiamąją atsakomybę realizuoti.
Reikia skirti baudžiamosios atsakomybės kaip pareigos atsiradimą ir pareigos realizavimą (realiąją baudžiamąją atsakomybę).
TurinysAr tai tik bausmė, ar kažkas daugiau?Baudžiamosios atsakomybės 3 elementai:1)asmens pasmerkimas valstybės vardu paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį;2)bausmė (labiausiai “mušantis” elementas);3)teistumas.Kai sakom ‘baudžiamoji atsakomybė’, tai turim galvoj tuos tris dalykus.
Dažnai praktikoje sakoma “patraukimas baudžiamojon atsakomybėn”. Baudžiamojo proceso prasme dažnai turima galvoje, kad asmuo patraukiamas kaltinamuoju. Patraukiamas kaltinamuoju nėra patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.
Ar visi trys baudžiamosios atsakomybės elementai būtini? Ne. Praktikoje atsakomybė galima ir nesant visų trijų elementų. Pagal mūsų BK tik pirmas elementas (pasmerkimas) yra būtinas elementas (praktiškai visada būna ir trečias). Bausmė nėra privaloma baudžiamosios atsakomybės elementas.
Teistumas paprastai visada lydi baudžiamąją atsakomybę. Sudaro 2 dalys:a)pats nuosprendžio priėmimas; b)BK 58 str. – asmuo laikomas teistu visą bausmės atlikimo laiką + kažkoks laikos po atlikimo.
BK 49 str.: patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis. Kalba apie atvejus, kada negalima asmens traukti baudžiamojon atsakomybėn. Iki kada skaičiuoti terminus: iki patraukimo kaltinamuoju, ar iki nuosprendžio priėmimo? Čia rimta problema.
Baudžiamosios atsakomybės ir bausmės santykisTerminas “baudžiamoji atsakomybė” platesnis už “bausmę”. Jis apima be grynai bausmės dar nuosprendį ir teistumą.
7.3 3.Baudžiamosios atsakomybės pagrindai.Kada asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn?
Teisėje išskiriami 2 problemos aspektai: teisinis ir filosofinis.Filosofinis: kodėl valstybė žmogų gali traukti atsakomybėn ir bausti? Taigi filosofinis pagrindas – žmogaus valios laisvė. Jeigu žmogus, turėdamas kelis pasirinkimo variantus, sąmoningai pasirenka uždraustą BK, jis turi atsakyti. Filosofinis momentas įgyvendinamas ir BK. Pvz., neturintis valios laisvės žmogus (nepakaltinamas) nebaudžiamas.Teisinis baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikaltimo sudėtis.
7.4 4.Baudžiamoji politika Lietuvoje po 1990 metų.Nėra atsakymo į šį klausimą. Nėra vadovėlių, straipsnių, kur būtų nupiešiamas baudžiamosios politikos vaizdas.Bus 3 dalys.
Baudžiamosios politikos samprataBaudžiamoji politika – sudėtinė valstybės teisinės politikos dalis.Baudžiamoji politika – tai valstybės uždavinių nusikalstamumo srityje realizavimas, valstybės poveikio į nusikalstamumą formos ir metodai.(Antras apibrėžimas:)Baudžiamoji politika – tai valstybės poveikio į nusikalstamumą formos ir metodai priimant, keičiant baudžiamuosius įstatymus ir juos taikant praktikoje.
2 baudžiamosios politikos analizės aspektai: 1)baudžiamoji politika įstatymų leidybos srityje (Seimo darbas); 2)praktinė baudžiamoji politika.
1)baudžiamoji politika įstatymų leidybos srityje: 1990-iki dabarKaip valstybė įstatymais bandė dorotis su šia problema?Į 1990 m. Lietuva įėjo turėdama 1961 m. BK. Pasikeitus santvarkai 1961 m. BK nuostatos tapo sunkiai pritaikomos – neatitiko valstybės esmės, uždavinių. Nuo 1990 m. baudžiamųjų įstatymų leidyba buvo labai aktyvi. Didžioji dauguma BK straipsnių po 1990 m. pakeista. Keitimas buvo chaotiškas, neturint sistemos.Apie tam tikrus pakeitimus – dėstytojo straipsnis Akademijos mokslo darbuose (yra literatūros sąraše).
Išvados:Veikų kriminalizacijos ir dekriminalizacijos procesas: visumoje baudžiamoji politika ėjo veikų kriminalizacijos keliu. Kodeksas buvo pildomas kriminalizuojant naujas veikas. Tuo tarpu dekriminalizacijos procesas palietė pagrinde nuo sovietinės santvarkos paveldėtus ideologinius nusikaltimus+nusikaltimai socialistinei ekonomikai.Plečiamas sunkių nusikaltimų ratas: tai jau Lietuvos liga. Kai tik įvedamas nusikaltimas, jis priskiriamas prie sunkių. Įrašius į sunkių nusikaltimų sąrašą, kaltininkui blogiau dėl netiesioginių pasekmių (ne dėl sankcijos). Pvz., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės galimas tik prie nesunkių nusikaltimų. Dėl šito baudžiamoji politika griežtėjo.Kriminalinių bausmių griežtinimas: labai bloga tendencija, kalėjimuose žmonių daugėja. Esmė: problemų sprendimas dažnai suvedamas į įstatymų griežtinimą. Didelė nesąmonė, bausmės per griežtos. Buvo griežtinamos ir bendrosios dalies nuostatos. Pvz., Seimas prieš kelis metus nustatė minimalų baudos dydį – 100MGL.Buvo bandymas baudžiamųjų įstatymų pagalba vykdyti ir humaniškesnę politiką: daugiausia keičiant BK bendrosios dalies nuostatas. Pvz., 1993 atsirado nauja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis – kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. 41(1) – jei asmuo prisipažįsta, atlygina žalą, tai jam bausmė skiriama ne daugiau sankcijos vidurkio. Bet daugumoje bausmės griežtinamos.Bendra išvada: žodžiais kalbama apie humanizavimą, darbai visiškai priešingi.
Praktinė baudžiamoji politikaKokia įstatymų taikymo praktika? Kokiomis bausmėmis nuteisiami nusikaltėliai? Tai svarbu. Dėstytojas duoda lapelį, kur yra statistika. Reiks atsišviesti.
Nuo 1990 iki pernai nuteistųjų skaičius išaugo nuo 7800 iki 19500. Vidutiniškai per 8 metus pusė asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn, buvo nuteista realiomis bausmėmis, o pusė nuo bausmės atleisti.1990 m. apie 70 proc. – realiom bausmėm; pernai – 46 proc. realiom bausmėm.Kokiom bausmėm nuteisiama? Laisvės atėmimu – vid.apie 40 proc. nuteistųjų. 93 proc. visų realių bausmių – laisvės atėmimas; tik 6 proc. – pataisos darbai arba bauda.
Išvados: laisvės atėmimu nuteisiama aiškiai per daug asmenų; aiškiai per mažai nuteisiama bauda, pataisos darbais.
Kitą savaitę: atsiskaitymas raštu.Baudžiamoji teisė, 04 06, dėst. V.Rimkus
8 BAUSMIŲ SISTEMA IR RŪŠYS8.1 1.Kriminalinė bausmė. (Baudžiamajame kodekse – trečias skyrius.)
Apie ją daug kur prirašyta. BK 21 str. – sąvoka. Kriminalinė bausmė – tai tokia teisinio poveikio priemonė, kuri taikoma teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam uždraustą baudžiamuoju įstatymu veiką ir kuri apriboja nuteistojo teises ar laisves.
Bausmės esmė – nubaudime. Yra visokių teorijų apie bausmes: blogis, skausmas. Paprastai: teisių ir laisvių apribojimas.
Kriminalinės bausmės požymiai:a)ji taikoma tik asmeniui, padariusiam nusikaltimą pagal galiojantį baudžiamąjį kodeksą;b)taikoma teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu (kitur sprendimais, nutartimis);c)turi apriboti nuteistojo asmens teises ar laisves;d)skiria tik teismas.
Artimiausios bausmėms – administracinio poveikio priemonės. Kai kurios baudos didesnės negu pagal BK, yra administracinis areštas. BET: administracinę skiria nebūtinai teismas.
Naujasis BK projektas numato baudžiamojo poveikio priemones (ne bausmes).
Kriminalinės bausmės tikslaiBK 21 str. Galima sakyti, kad yra du tikslai: 1)bendroji nusikaltimų prevencija (kad kiti asmenys nenusikalstų); 2)specialioji (individualioji) prevencija (kad nusikaltęs asmuo nebeturėtų galimybės vėl nusikalsti+poveikis asmeniui, kad jis nebedarytų naujų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų).
Problema: kaip įgyvendinti specialiosios prevencijos priemones? Uždaryti į kalėjimą lengva, bet kaip žmogų paveikti, kad vėliau nenusikalstų (psichologiškai)? Yra problemų su auklėjamuoju darbu etc. Užsienyje taikomos psichologinio, psichiatrinio poveikio priemones etc.
8.2 3.Bausmių sistema ir rūšysBausmių sistema – tai galiojančiais įstatymais įtvirtintas, išsamus ir privalomas teismams bausmių rūšių sąrašas. Tai įtvirtinta BK 22 str.22 str. numatytos visos bausmės, kurios gali būti taikomos asmeniui, padariusiam nusikaltimą.
Įstatyme įtvirtintos vieningos bausmių skyrimo sąlygos, privalomos teismams, bausmių dydžiai, kurie turi formuoti vienodą baudžiamąją politiką.
Sutinkamai su 22 str. sąrašu, Lietuvoje yra tokios bausmės: 1)laisvės atėmimas (terminuotas ir iki gyvos galvos); 2)pataisos darbai be laisvės atėmimo; 3)bauda.Šios trys bausmės – pagrindinės.
Papildomos bausmės:4)turto konfiskavimas; 5)atėmimas teisės dirbti t.t. darbą, eiti t.t. pareigas ar užsiimti t.t. veikla; 6)bauda.
Pagrindinės bausmės – tai tos bausmės, kurio gali būti paskirtos tik kaip savarankiškos. Jų negalima skirti papildant kitas bausmes. Su jomis siejamas pagrindinių bausmės tikslų įgyvendinimas.Už vieną nusikaltimą nusikaltusiam asmeniui gali būti paskirta tik viena pagrindinė bausmė.
Esant nusikaltimų/nuosprendžių sutapčiai, gali būti paskirtos dvi pagrindinės bausmės.
Teismas pagrindinės bausmės rūšį, dydį skiria vadovaudamasis ypatingosios dalies sankcija.
Papildomos bausmės – jos skiriamos su pagrindine bausme ir neturi savarankiško pobūdžio. Skiriama padaryti papildomą poveikį nusikaltėliui.
Bauda kaip papildoma bausmė ir turto konfiskavimas yra skiriami tik tais atvejais, kai tai nurodyta baudžiamajame įstatyme.Bauda nurodoma ypatingosios dalies sankcijoje; turto konfiskavimas privalomai skiriamas 35 str. numatytais atvejais.
Atėmimas teisės dirbti t.t. darbą, eiti t.t. pareigas ar užsiimti t.t. veikla gali būti skiriamas teismo nuožiūra. Gali būti numatyta ir sankcijoje.
Laisvės atėmimasTai nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, laikant jį specialiai tam tikslui skirtose pataisos darbų įstaigose, siekiant pagrindinių bausmės tikslų. (BK 25 str.)
Šiuo metu Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę atlieka apie 15 000 kalinių. Airijoje kali 2 053 žmonės. Švedijoje kali 5 780. Belgijoje 7 000 kalinių (10 mln.žmonių), Ispanijoje (38 mln. gyventojų) 41 000 kalinių.
Užsienyje vidutinė laisvės atėmimo trukmė – apie 4 mėn. Pas mus – 4 m. 6 mėn.
Apie laisvės atėmimo bausmę – iš 2 pozicijų: 1)iš baudžiamosios teisės, 2) iš bausmių vykdymo teisės.
1)iš baudžiamosios teisės: pagal galiojančius įstatymus min. laisvės atėmimas – 3 mėn. Max: tradiciškai 20 m.; padarius keletą nusikaltimų 25 m.; atskirais atvejais – iki gyvos galvos.Asmeniui, kuris nusikaltimą padarė iki 18 metų, max laisvės atėmimas – 10 metų.
Laisvės atėmimo bausmė atliekama pataisos darbų įstaigose. Čia tarybinis palikimas. Šiuo metu – 3 rūšių: 1)pataisos darbų kolonijos; 2)auklėjimo darbų kolonijos; 3)kalėjimai. Galima atsirinkti iš 25 str., kam skiriama.Po to dar skirstoma į bendrojo, sustiprinto ir griežtojo režimo.
Pataisos darbų kolonijos – pilnamečiams už nesunkius nusikaltimus. Auklėjimo darbų kolonijos – nepilnamečiams. Kalėjimas – tik Lukiškių.
2)iš bausmių vykdymo (penitencinės) teisės: dažniausiai siejama su tuo, koks turi būti poveikis nusikaltėliui vykdant bausmę, kokiomis priemonėmis užtikrinamas pataisos įgyvendinimas.Nuteistųjų laikymą pataisos darbų įstaigose reglamentuoja: a)pataisos darbų kodeksas; b)laikinosios pataisos darbų taisyklės.
Kuo skiriasi pataisos įstaigos? Taip, kaip laikomi nuteistieji. Kolonijoje gyvena būriais. Turi tam tikrą laisvę vaikščioti po teritoriją. Kalėjime žmonės nuolat stebimi, mažiau žmonių, vaikšto tik kiemelyje. Skiriasi tai, kiek gali matytis su artimaisiais etc.
3 pagrindinės poveikio priemonės: 1)režimas (suvaržymų visuma), 2)darbas; 3)auklėjamasis darbas su kaliniu.
Pataisos darbai – BK 29 str.
Bauda: kaip pagrindinė – nuo 100 iki 1000 MGL; už savanaudiškus – nuo 200 iki 50000 MGL; kaip papildoma – nuo 10 iki 500 MGL.BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 04 13prof. Piesliakas
9 Bausmių skyrimas pagal LR BK1.Kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas, skirdamas bausmę.2.Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės skyrimas.3.Bausmės skyrimas padarius kelis nusikaltimus.
9.1 1. Kriterijai, kuriais vadovaujasi teismas, skirdamas bausmę.Taisyklės, kuriomis teismas turi vadovautis skirdamas bausmę, numatytos BK 39 str.
Teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į šiuos dalykusI.Teismas skiria bausmę įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytose ribose. Taigi pirmiausiai teisėjas turi susipažinti su atitinkamo straipsnio sankcija. Teismas gali skirti tik tą bausmės rūšį, kuri numatyta sankcijoje, ir tik tose ribose.
II.Laikytis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės bausmės visada aprašytos sankcijoje. Iš papildomų bausmių sankcijoje aprašoma tik bauda. Atėmimą teisės eiti t.t. pareigas teismas gali skirti savo nuožiūra. Vadinasi, sankcijoje nors ir nėra, asmenį galima nubausti. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas už daugelį nusikaltimų (35 str.)
III.Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. (BK 40 ir 41) Pas mus sankcijos dažniausiai alternatyvios. O ir tam tikra sankcijos rūšis nebūna apibrėžta (nuo-iki).
Atsakomybę lengvinančios aplinkybėsJoms esant kaltininkas turi teisę prašyti, kad bausmė būtų paskirta arčiau minimalios ribos arba švelnesnės rūšies. Lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra išsamus. 8 aplinkybės, bet 40 str. parašyta, kad teismas gali atsižvelgti ir į BK nenurodytas aplinkybes. Prieš kokį 10 metų teismai dažnai naudojo šią aplinkybę. Buvo prieinama iki absurdo. Dabar dažnai naudojamos aplinkybės šių punktų: 1, 6, 8.
Jeigu lengvinanti aplinkybė yra, tai teismas negali neatsižvelgti. Lengvinančios aplinkybės nustatymas reiškia, kad asmuo turi teisę pretenduoti į bausmės švelninimą. Praktikoje teismai dažnai to nedarydavo, todėl priimtas BK 41[1] str. Ši norma skatina kaltininkus prisipažinti. Tada kaltininkas turi teisę reikalauti, kad bausmė būtų paskirta vadovaujantis 41[1] str./
Atsakomybę sunkinančios aplinkybėsJų sąrašas – 41 str. Jis yra išsamus. Jeigu tokia aplinkybė byloje nustatyta, teismas privalo ją laikyti sunkinančia. Yra t.t. išimtys: 1)kai kurios aplinkybės iš 41 str. yra aprašomos ypatingosios dalies straipsnių dispozicijose kaip kvalifikuojantys požymiai. Tokiose situacijoje asmeniui sunkinanti aplinkybė nepripažįstama; 2)prie kai kurių sunkinančių aplinkybių pasakyta, kad teismas turi teisę nepripažinti tam tikro nustatyto fakto sunkinančia aplinkybe. Tai 41 str. 1 p. išvardintas nusikaltimų pakartotinumas ir 10 p. girtumas.
IV.Padaryto nusikaltimo pavojingumas. Teismas turi į ją atsižvelgti vadovaudamasis savo teisine sąmone.
V.Kaltininko asmenybė. Teismas turi į ją atsižvelgti vadovaudamasis savo teisine sąmone. Kokia asmens charakteristika? Ar jis turi išlaikytinių? Kokia sveikatos būklė?
9.2 2.Švelnesnės negu numatyta įstatyme bausmės skyrimas.Įstatymas numato tokią galimybę – BK 45 str. Yra 3 būdai, išvardinti to straipsnio paskutinėje dalyje: 1)skirti mažiau negu žemiausioji riba; 2)skirti švelnesnę bausmės rūšį; 3)neskirti papildomos bausmės, kai ji numatyta. Visa tai galima daryti tik tada, kai yra pagrindai, numatyti 45 str.; ir kai teismas tuos pagrindus nustatė ir nuosprendyje aprašė.Pagrindai yra kelių rūšių. 45 str. 2 d.: 1)atlyginta žala; 2)yra kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių; 3)arba nuteistojo išlaikomi asmenys serga sunkia liga ir nėra kam prižiūrėti, arba nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus…, arba nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.Dažnai praktikoje šio buketo trūksta.
9.3 3.Bausmės skyrimas padarius kelis nusikaltimus.Apie tai skaityti savarankiškai:Teisės problemos, 1995 m. Nr.1.irNusikaltimų daugetas.- Kriminalinė justicija, LTA darbai (?). T.5, 1996.BAUDŽIAMOJI TEISĖ, 04 2710 Atleidimas nuo bausmės1.Bendra charakteristika, požymiai bei rūšys.2.Atleidimo nuo bausmės pagrindai.3.Alteidimo nuo bausmės teisinės pasekmės.
10.1 1.Bendra charakteristika, požymiai bei rūšys.Atleidimas nuo bausmės – tai viena iš baudžiamosios atsakomybės rūšių (formų), numatytų galiojančiame BK.Tam tikrais atvejais, išeinant iš bausmės tikslų, pakanka, kad asmuo, teismo nuteistas realia bausme, atlikęs t.t. bausmės laiką arba visiškai neatlikęs bausmės, būtų nuo jos atleistas.
Atleidimo nuo bausmės instituto pateisinimas glūdi bausmės tiksluose. Vienas iš bausmės tikslų – siekti, kad nuteistas asmuo nedarytų naujų nusikaltimų. Bet asmenys pagal savo pavojingumą yra įvairūs.
Galiojantys baudžiamieji įstatymai numato atleidimą arba nuo visos bausmės, arba nuo dalies. Atleidimą nuo visos bausmės numato BK 47 str. (Bausmės vykdymo atidėjimas), 57 str. (atleidimas nuo bausmės dėl ligos).Atleidimą nuo dalies bausmės numato: BK 54 str. (Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą), 54(2) (Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų), 55 str. (Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą asmenų, kurie padarė nusikaltimą iki 18 metų amžiaus) ir 57 str. (Atleidimas nuo bausmės dėl ligos).
Skiriamieji atleidimo nuo bausmės požymiai:1)atleidimas nuo bausmės galimas tik ją paskyrus (priėmus apkaltinamąjį nuosprendį);2)atleidimas nuo bausmės galimas arba nuo visos, arba nuo dalies bausmės;3)atleisti ir nuo visos, ir nuo dalies bausmės gali tik teismas;4)atleidžiama nuo bausmės arba teismo nuosprendžiu, arba teismo nutartimi (priklauso nuo to, koks straipsnis taikomas);5)atleidus asmenį nuo bausmės, dar kurį laiką jis turi teistumą;6)daugumoje atvejų (išskyrus 57 str.) atleidus nuo bausmės asmeniui keliamos tam tikros sąlygos, kurių nevykdymas gali sukelti atleidimo nuo bausmės panaikinimą.
Rūšys47(1) bausmės vykdymo atidėjimas1998 m. atidėjimas pagal šį straipsnį taikytas apie 54 proc. visų nuteistųjų.47(1) str. numato atleidimą nuo visos bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimas procesiškai įforminamas teismo nuosprendžiu. Skiriamas tame pačiame teismo nuosprendyje, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu nusikaltimo padaryme.
Bausmės vykdymo atidėjimo klausimas sprendžiamas iškart paskyrus bausmę, o bausmė skiriama nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atskira bausmė.
Ar kiekvienam asmeniui gali būti atidedamas bausmės vykdymas? Kuriam laikui? Ar keliamos sąlygos?Ne kiekvienam. Teismas turi nustatyti atleidimo pagrindus (47[1] str.) Pagrindai:1)asmuo turi būti nuteistas arba pataisos darbais, arba laisvės atėmimu: ne daugiau kaip 3 m. už nesunkų tyčinį nusikaltimą ir ne daugiau kaip 5 metams už neatsargų (sunkūs ir nesunkūs nusikaltimai išvardinti BK8[1] str.);2)asmuo nuteistas pirmą kartą; (asmuo laikomas nuteistu pirmą kartą, jeigu jis nuteistas ne pirmą kartą, bet teistumas išnykęs);3)atlyginat bent 1/3 padarytos žalos.
Tiems, kurie nusikaltimą padarę būdami nepilnamečiai, bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti, kai jie nuteisti: už tyčinį – ne daugiau kaip 4 metams, o už neatsargų – ne daugiau kaip 8 metams.
Teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas nustato kaltininkui vieną ar kelis iš 7 įpareigojimų (išvardinti 47[1] str.) ir nurodo, per kiek laiko juos privaloma įvykdyti.
Bausmės vykdymą atidėjus, nuosprendžio nuorašas siunčiamas į instituciją, kuri turi vykdyti atidėjimo kontrolę (dažniausiai užsiima policijos apylinkės inspektoriai).
Jeigu asmuo nieko nepridirbo, tai jam teistumas išnyksta tą dieną, kai baigiasi bausmės vykdymo atidėjimas. Sąlygos: 1)vykdyti įpareigojimus (jeigu ne, tai apylinkės inspektorius rašo teismui teikimą ir įsigalioja reali žmogui skirta bausmė); 2)ne tik vykdyti