Atsakomybės rūšys

Atsakomybės rūšys

ĮŽANGA

Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybe” vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.

Perspektyvine (arba i ateiti) reiškia, kad tam tikra žmonių grupe ar konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas i ateiti. Pvz.: atsakomybe už savo vaiku ateiti.

Retrospektyvine – tai atsakomybe už tai, kas yra padaryta praeityje. Teisine atsakomybe yra paprastai retrospektyvikio pobūdžio, t.y. atsakomybe už padaryta nusikaltimą.

Atsakomybe kaip reiškinys egzistuoja nuo senu laiku. Ilga laika žmones gyveno kaip laukiniai gyvūnai. Kad galėtų lengviau išgyventi ir apsisaugoti, žmones pradėjo jungtis i kaaimenes, gentis bei bendruomenes. Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių, smerkdavo nederama žmonių elgesį, pasireiškianti išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemones, kaip gyvybes atėmimas. Jau tais pirmais valstybes kūrimosi etapais žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo veiksmus, jeigu jie prieštaravo tu laiku papročiams bei taisyklėms.

Atsiradus privačiai nuosavybei ir vystantis gamybai žmonės susiskaldę į atskiras šeimas. Tam, kad būtų lengviau reguliuoti viisuomenės tarpusavio santykius,valstybe sukuria naujas elgesio taisykles, kurių privalo laikytis visi visuomenės nariai. Sukurdama šias taisykles ir tvirtindama norminiais aktais, ji taip pat įtvirtina ir atsakomybės už šių taisyklių nesilaikymą formas – šios atsakomybes formos palaipsniui nusistovėjo iki šių dienu teisinės at

tsakomybės formų.

Atsiradus šioms formalioms elgesio taisyklėms, atsirado ir atsakomybe už jų nesilaikymą. Atsakomybe suvaržo žmogaus laisve,kadangi jis turi elgtis ir gyventi pagal priimtas normas,o jas pažeidus, jis bus nubaustas.

Mūsų laikais atsakomybe atlieka toki pat vaidmenį. Jos tikslas saugoti visuomenę nuo neteisėtų veiksmų, pataisyti ir perauklėti teisės pažeidėjus, bei užkirsti kelią naujiems teisės pažeidimams.

Žmogus privalo derinti savo elgesį su kitų žmonių interesais, elgtis teisingai ir sąžiningai. Tai yra jo teisinė ir moraline pareiga, o už jos nesilaikymą atsiranda teisinė atsakomybė. Žmogus kaip visuomenes narys turi suvokti,jog jis yra atsakingas už savo veiksmus. Atsižvelgiant į žmogaus veiksmų pasekmes,jis gali būti giriamas arba smerkiamas. Antruoju atveju jam bus taikomos atitinkamos poveikio priemones.

Žmogus savo prigimtimi yra laisvas. Tačiau jo laisvo pasirinkimo galimybės nėra neribotos, kadangi eggzistuoja visuotinai pripažintos moralines ir teisines žmogaus laisvo elgesio ribos.

Žmogus yra laisvas pasirinkti savo elgesio variantą atsižvelgiant į nustatytas ribas. Šios ribos dorovėje yra gėris ir blogis, teisėje teisėtumas ir neteisėtumas. Laisvo žmogaus pasirinkimo laisve pripažįstama tiek,kiek ji neriboja kitu asmenų pasirinkimo laisves. Tai yra įgyvendinant savo teises žmogus negali pažeisti ar varžyti kitu asmenų teisiu.

Visiems privalomas reikalavimas derinti savo elgesį su kitu žmonių interesais.Elgtis sąžiningai ir teisingai nėra vien moraline pareiga, tai ir teisine pareiga, už kurios nevykdymą atsiranda teisinė at
tsakomybė. Tačiau kalbėdami apie civilinę atsakomybę, turime išsiaiškinti ir apie kitas teisinės atsakomybės rūšis.
Administracines atsakomybes samprata

Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybes rūšis. Kaip ir būtina teisinės atsakomybes rūšims, jai taip pat būdingi visi teisinės atsakomybes požymiai. Tačiau administracinė teisės atsakomybė turi tik jai būdingų specifinių bruožų.

Vienas iš šių bruožu yra tai, kad administracines atsakomybes pagrindas yra teises normų, kurios numatytos LR ATPK, pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tas veikas , kurias numato Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodeksas.Tai reiškia, kad žmogus bus traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei veika, kuria jis padare, yra aprašyta ATPK. Kitu atveju, jei jo padaryta veika nėra aprašyta kodekse, jis nebus traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju jis gali būti iš vis netraukiamas jokion administracinėn atsakomybėn, arba traukiamas remiantis kitos rūšies turima atsakomybe. Patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn jam dažniausiai taikomos administracines nuobaudos.

Baudžiamosios atsakomybes samprata

Kalbant apie baudžiamosios atsakomybės pagrindimą yra naudojamos 2 filosofinės pozicijos. T.y. nusikalstamo elgesio priežastys:

1. Indeterminizmas (valios laisve) – čia manoma, kad žmogus visuomet yra laisvas pasirinkimo variantuose, todėl visada turi atsakyti už tuos savo veiksmus.

2. Determinizmas – žmogaus elgesys priklauso nuo daugelio aplinkybių. todėl smerkti reikia jas, o ne žmogų. Žiūrima ne i nusikaltimo pasmerkimą, o į jo pavojingumą visuomenei.

Baudžiamoji atsakomybe – tai viena iš teisines atsakomybes rū

ūšių. Jai budingos griežčiausios valstybes prievartos priemones, kurias taiko teismai (laisves atėmimas, pataisos darbai ir kt.).

Pagal tai, kas atsako, kam atsako, už ką atsako – galime suprasti baudžiamosios atsakomybes prasme. Šie klausimai atspindi tik išorinius baudžiamosios atsakomybes bruožus. Pagal pirma klausima, t.y. kas atsako, galime sakyti, kad tai asmuo, kuris yra nusikaltęs, sulaukęs atitinkamo amžiaus, ir kuris yra pakaltinamas. Taigi baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik žmonės, o ne daiktai, gyvūnai ar kita, kaip yra minima mūsų istorijoje.

Kam turi atsakyti nusikaltęs asmuo? Už visus neteisėtus veiksmus asmuo atsako valstybei ir visuomenei.

Kalbant apie tai, už ką atsako, galime sakyti, jog asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai padaro veiką, kuri pagal valstybės įstatymus laikoma nusikaltimu.

Apibendrinant baudžiamąja atsakomybe, galima sakyti, kad jos esme yra ta, kad valstybe teismo pagalba pasmerkia asmenį, padariusi nusikaltimą, skiria jam bausme ir tuo pačiu asmeniui po bausmes atlikimo tam tikra laika lieka teisines pasekmes (teistumas). Pasmerkimas realiai pasireiškia tuo, kad asmeniui, padariusiam neteisėtą elgesį, padaromi suvaržymai. T.y. jis netenka tam tikru vertybių : laisves, turto, galimybe užimti tam tikras pareigas bei kita. Tokia atsakomybes prasme ta, kad asmuo, kuriam padaryti suvaržymai, patiria diskomfortą, neigiamas emocijas. Dėl to turėtų kilti nenoras vėl daryti nusikaltimą. Tačiau tai dalį asmenų neveikia, nors valstybe neturi ki
ito kelio tai užkirsti (pvz., kai žmogus pastoviai nusikalsta ir jo neveikia pasmerkimas) . Bet kita dalis visuomenes, kuri nenusikalsta, matydama kaip pagal baudžiamąją atsakomybę baudžiami nusikaltėliai, bijos nusikalsti.

Taigi savo pobūdžiu baudžiamoji atsakomybė reiškia valstybes prievartos taikymą ir asmens, padariusio nusikaltimą, pasmerkimą. Valstybes įgaliotos institucijos įgyvendina baudžiamąją atsakomybę prievartos tvarka, neatsižvelgiant į norą asmens, padariusio nusikaltimą. Tačiau ši atsakomybe turi būti taikoma būtent individualiai, atsižvelgiant i jo nusikaltimo sunkuma. T.y. kad kiekvienam teisiamajam nustatoma neigiamu pasekmių apimtis ir iš to išplaukiantys teisiu apribojimai (asmeninio ar turtinio pobūdžio).

Drausminės atsakomybės samprata
Drausmine atsakomybe yra taikoma darbo drausmei užtikrinti. Drausmine atsakomybe, kaip teisines atsakomybes rūšis atsiranda drausmes pažeidimo pagrindu.

Darbo drausmes pažeidimo subjektas yra prasižengęs darbuotojas, kuris turi būti tokio amžiaus, koks yra būtinas priimant į darbą. Be to pažeidimo padarymo metu jis turi suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes. Tai yra pažeidimo padarymo metu jis turi būti veiksnus. Bet jeigu pažeidimą padare neveiksnus darbuotojas, tai drausmine atsakomybe neatsiranda.

Darbo drausmes pažeidimo objektas yra organizacijų vidaus darbo tvarka, kuri yra nustatyta darbo teises normomis. Pažeisdamas šia tvarka darbuotojas pažeidžia ir darbo teises normų reikalavimus. Darbo drausmes pažeidimas atsiranda esant neteisėtiems darbuotoju veiksmams. Pvz. : neteisėtas darbuotoju elgesys pasireiškia nevykdymu (arba netinkamu vykdymu) darbiniu pareigu, numatytu norminiais aktais.

Neteisėtais veiksmais (neveikimu) yra visada padaroma žala organizacijos kolektyvui bei visuomenei, o neigiamos pasekmes atsiranda atsižvelgiant i pažeidimo pobūdį. Pažeidimus galima suskirstyti į dvi grupes: “1)materialaus pobūdžio pažeidimai, sukeliantys neigiamu pasekmių (pvz. darbuotojas padaro pravaikšta be svarbiu priežasčių, dėl to sutrinka darbas, organizacija turi nuostoliu) ir 2) formalaus pobūdžio pažeidimai, dėl kuriu konkrečiu neigiamu pasekmių gali ir neatsirasti (pvz. darbuotojas pažeidžia darbo apsaugos taisykles, dėl to kyla grėsmė kitų darbuotojų sveikatai, gyvybei).” Formaliu pažeidimu padaryta žala pasireiškia ne tik nustatytos tvarkos(ir ja nustatančių normų) pažeidimu, bet ir neigiamu poveikiu kitiems darbuotojams. Tiek materialus, tiek formalus pažeidimai yra pakankamas pagrindas drausminei atsakomybei atsirasti..

Tam, kad atsirastu drausminė atsakomybė būtinai turi būti pažeidėjo kalte. Kalte galima apibudinti kaip darbuotojo psichini požiūri i įvykdytus neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiradusias pasekmes. Darbuotojo drausminė atsakomybė dažniausiai atsiranda dėl neatsargumo, bet dažnai atsiranda dėl tyčia padarytu pažeidimu. Pvz. pravaikštos.

Drausminė atsakomybė realizuojama pradedant bylos parengimu. Byla parengiama išsiaiškinus pažeidimo priežastis bei aplinkybes, taip pat pareikalavus iš pažeidėjo pasiaiškinimo. Toliau yra parenkama nuobauda ir išleidžiamas įsakymas dėl jos paskyrimo. Pažeidėjas supažindinamas su šiuo įsakymu ir tada jam yra taikomos nustatytos nuobaudos. Pvz.: atleidimas iš darbo. Nuobaudas parenka administracija atsižvelgdama i pažeidimo sunkuma, i aplinkybes kuriomis jis buvo padarytas ir i tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už kiekviena drausmes pažeidimą taikoma tik viena drausmine nuobauda. Prieš skirdama nuobauda administracija iš pažeidėjo turi pareikalauti pasiaiškinimo raštu.

PAGRINDINIAI ADMINISTRACINES,BAUDŽIAMOSIOS , CIVILINES IR DRAUSMINES ATSAKOMYBĖS PALYGINIMAI

Administracinė atsakomybė, baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra visos teisinės atsakomybės rūšys. Visos jos yra taikomos esant teises pažeidimams, siekiant užtikrinti teisėtvarka, bei saugoti sureguliuotus visuomeninius santykius.

Kiekviena iš teisines atsakomybes rūšių turi tik jai budingus bruožus.Jos skiriasi viena nuo kitos savo atsakomybes taikymo pagrindu,subjektais, kurie taiko atsakomybe, poveikio priemonėmis bei jų padariniais,atsakomybes subjektais,procesine atsakomybes taikymo tvarka.

Administracines atsakomybes taikymo pagrindas yra administracinis teises pažeidimas,nustatytas LR įstatymu. Baudžiamosios atsakomybes pagrindas-nusikaltimai, kuriu požymiai yra numatyti LR įstatymu.Civilines atsakomybes pagrindas yra civilines teises deliktas t.y. pareiga atsakyti už padaryta žala pagal pareikšta civilini ieškinį, o drausmines atsakomybes pagrindu laikomas drausminis nusižengimas t.y. darbo ar tarnybiniai santykiai.

Kalbant apie poveikio priemones, tai administracines atsakomybes priemones (nuobaudos) už padarytus teises pažeidimus, kaltiems asmenims skiria įvairūs valstybinio valdymo organai (pareigūnai), taip pat teismas (teisėjas) .

Baudžiamojoje atsakomybėje kriminalines bausmes skiria tik teismas,o civilinėje atsakomybėje civilines bausmes skiria taip pat teismas arba trečiųjų teismas (arbitražas) .Drausmines atsakomybes atveju poveikio priemones skiria organai (pareigūnai) asmenims, kurie tarnybiškai arba pagal darbo santykius tiems organams (pareigūnams) yra pavaldus.

Administracinės atsakomybės poveikio priemonės(nuobaudos) yra daug švelnesnes už kriminalines bausmes ir nesukelia tokių sunkių teisinių pasekmių. Baudžiamojoje atsakomybėje kriminalines bausmes skiriamos už nusikaltimus, kurie yra daug pavojingesni už administracinius teises pažeidimus. Be to patraukus asmenį baudžiamojon atsakomybėn atsiranda teistumas,dėl kurio atsiranda tam tikri teisiniai padariniai.

Civilinės atsakomybės poveikio priemonės yra turtinio pobūdžio,kai reikia atlyginti žalą. Drausminės atsakomybės atveju poveikio priemones taip pat nėra tokios sunkios kaip kriminalines, tačiau pažeidėjui atsiranda tam tikru neigiamu pasekmių.

Baudžiamosios ir administracines atsakomybes subjektas gali būti bet koks fizinis asmuo,kuris yra pakaltinamas ir yra tam tikro amžiaus. Civilinės atsakomybės subjektas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.

Drausminės atsakomybės subjektas asmuo, kuris yra įstaigos, įmones ar organizacijos narys.

Administracinio pažeidimo objektas-valstybes reguliuojami visuomeniniai santykiai,kurie yra paprastai valstybinio valdymo sferoje. Pvz.: daugumai privalomu elgesio taisyklių (viešosios tvarkos,keliu eismo ir kt.) pažeidimas.

Civilines teises delikto objektas-turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie paprastai yra ginami teismine tvarka, pateikus ieškinį pagal civilinio proceso normų reikalavimus.

Kalbant apie atsakomybes taikymo tvarka, tai administracine atsakomybe taikoma procesine tvarka, kuri yra nustatyta administracines teises normomis. Ji taikoma operatyviai ir nesudėtingai.Administracines teises pažeidimo bylose nereikia atlikti jokiu sudėtingu procesiniu veiksmu. Poveikio priemones gali būti taikomos tuojau pat, pastebėjus įgaliotiems asmenims administracinės teisės pažeidimą.

Baudžiamoji atsakomybe taikoma pagal baudžiamojo proceso teises normas. Tiriant baudžiamąsias bylas yra atliekami sudėtingi procesiniai veiksmai, ilgesni jos taikymo senaties terminai.

Civiline atsakomybe yra taikoma pagal civilinio proceso teises normas.

Drausmine atsakomybe taikoma remiantis įstaigos, įmones ar organizacijos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

Tai pagrindiniai požymiai skiriantys viena atsakomybės rūšį nuo kitos.

CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ

Civilinė atsakomybė – taip pat yra viena iš teisines atsakomybes rūšių. Bendrojoje teisėje civiline atsakomybe yra dviejų atskiru institutu, t.y. sutarčių teises ir deliktines teisės sudėtinė dalis.

Civiline atsakomybe sutarčių teisėje yra apibudinama kaip pinigu suma, kuria turi sumokėti sutarti pažeidusi šalis kitai sutarties šaliai už padaryta žala.

Deliktinėje teisėje civiline atsakomybe apibudinama kaip pareiga pagal pareikšta civilini ieškinį. Tačiau pagrindinis civilines atsakomybes tikslas atsižvelgiant tiek i sutarčių, tiek i deliktine teise, yra nuostoliu atlyginimas.

Sutartine bei deliktine atsakomybe turi kelis bendrus bruožus. Visu pirma šios abi atsakomybes rūšys yra turtines prievoles, kur kreditorius turi teise reikalauti atlyginti padaryta žala, o skolininko pareiga ta reikalavimą įvykdyti. Tiek sutartines, tiek deliktines atsakomybes pagrindine funkcija yra kompensacine. Tai reiškia, kad taikant bet kuria iš jų siekiama ne nubausti skolininką, o kompensuoti kreditoriui padaryta žala, t.y. , kad jis butu tokioje padėtyje, kurioje butu buvęs tinkamai įvykdžius sutarti. Be to, tiek sutartines, tiek deliktines atsakomybes taikymo metu skolininkas patiria turtinio pobūdžio praradimus.

Civiline atsakomybe galima paaiškinti siaurąja bei plačiąja prasme.

Plačiąja prasme civiline atsakomybe yra prievole, kada viena šalis privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius padarytus sutartines prievoles ar kitokius pažeidimus.

Siaurąja prasme civiline atsakomybe aiškinama kaip deliktine atsakomybe.

Civiline atsakomybe pasireiškia turtinėmis poveikio priemonėmis. Šias poveikio priemones, jų taikymo sąlygas ir tvarka nustato civiline teise.

Civiline atsakomybe yra tik kaip prievole atlyginti padarytus nuostolius. Pagrindinis civilines atsakomybes tikslas – nuostoliu atlyginimas, t.y. kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus nuostolius. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus privatų interesą, t.y. esant sutarties pažeidimui. Šios atsakomybes atveju galioja skolininko kaltes prezumpcija.

Esant pasikėsinimui i privatu asmens interesą, jam tuo yra padaroma žala ir jis pirmiausiai sureaguoja, pareikšdamas civilini ieškinį. Tokio ieškinio tikslas – atstatyti nukentėjusiojo padėti, kompensuojant patirtus nuostolius.

Pagal vadovėli “Civiline teise” civiline atsakomybes apibrėžimas skamba taip : “Atsakomybe – prievole atlyginti žala arba nuostolius, sumokėti netesybas. Civilines teises atsakomybei budinga tai, kad ji yra viena iš įstatymų ar sutartimi nustatytu sankcijų; jos atsiradimo pagrindas yra teises pažeidimas; ji pasireiškia teises pažeidėjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinėmis pasekmėmis, dažniausiai turto sumažėjimu dėl žalos, nuostoliu atlyginimo, netesybų sumokėjimo; ji yra papildoma arba nauja prievole, kuri nėra pažeisto teisinio santykio elementu: ji įgyvendinama valstybes prievarta arba jos taikymo galimybe.”

Civiline atsakomybe yra turtine prievole,kurios viena šalis turi teise reikalauti kompensuoti jos patirta žala, o kita šalis privalo atlyginti padaryta žala ar sumokėti netesybas.

Civiline atsakomybe-tai prievole kuri atsiranda neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatyta pareiga, taip pat neleistinu būdu ar neleistinomis priemonėmis įgyvendinant savo teises t.y. piktnaudžiaujant teise. Pareiga įvykdyti sutarti atsiranda sudarytos sutarties pagrindu, o pareiga atlyginti nuostolius atsiranda sutarties pažeidimo pagrindu.

Taigi civiline atsakomybe yra aiškinama kaip prievole. Veikimas arba neveikimas, kuriems esant atsiranda civiline atsakomybe,pažeidžia asmens turtinius interesus. Todėl civiline atsakomybe yra turtine prievole, kurios viena šalis turi teise reikalauti, kad butu kompensuota jos patirta žala, o kita šalis privalo atlyginti padaryta žala.

Civiline atsakomybe pagal savo pobūdį yra kompensacinė. Tačiau ne bet kokia kompensacija reiškia civilinę atsakomybę. Civilines atsakomybes atveju pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtos veikos. Tai reiškia , kad ji atsiranda neįvykdžius tam tikros įstatymų ar sutartimi numatytos pareigos, arba realizuojant savo teise įstatymui priešingu būdu. Taigi civiline atsakomybe atsiranda tuo atveju, kai yra padaryta neteisėta veika. Tačiau kartais pareiga kompensuoti padaryta žala gali atsirasti ir nesant neteisėtai veikai. Todėl žala padaryta teisėtais veiksmais nėra civiline atsakomybe. Tai tik šios padarytos žalos kompensavimas.

Taigi civiline atsakomybe suvokiama kaip turtine prievole, turinti jai budingus specifinius bruožus ir kuri atsiranda iš neteisėto veikimo arba neveikimo.

IŠVADOS

Teisinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su valstybe ir jos prievarta. “ Teisine atsakomybe-tai valstybinis poveikis teises pažeidėjui, kuris pasireiškia visuomeniniu-valstybiniu pažeidėjo pasmerkimu, asmeninio, turtinio ir organizacinio pobūdžio apribojimu jam taikymu.”

Taigi teisinės atsakomybės esmė yra saugoti ir ginti reguliuojamus visuomeninius santykius bei užtikrinti teises reikalavimus, panaudojant valstybes prievartos priemones. Teisinė atsakomybė yra naudojama užtikrinti teisėtvarką, kovoti su teises pažeidimais bei apsaugoti reguliuojamus visuomeninius tarpusavio santykius

Teisinė atsakomybė negali būti taikoma jeigu nėra teises pažeidimo. Ji atsiranda tik tada, kai yra padarytas teisės pažeidimas.” Teises pažeidimas – tai žmonių ir organizacijų, kalta veika, kuria padaroma žala visuomenei.” arba “ Teisės pažeidimas-tai kalta veika, kuri priešinga teisės normoms,daro žala kitiems asmenims ir už kuria yra patraukiama atsakomybėn.” Taigi asmeniui padariusiam teises pažeidimą t.y. teisines atsakomybes subjektui turi būti taikomos teisines poveikio priemones, o jo elgesys smerkiamas. Tokiu atveju teisės pažeidėjas iš valstybės pusės patiria tam tikras neigiamus, materialaus, fizinio bei moralinio pobūdžio apribojimus. Jis netenka teisiu, laisvių bei kitokiu vertybių.

Pagrindinis teisines atsakomybes reguliavimo elementas yra įstatymai ir kiti norminiai aktai. Be jų negali būti ir teisines atsakomybes.Taigi teisine atsakomybe remiasi sureguliuotais norminiais aktais.Jų dėka funkcionuoja. Tačiau vien norminio akto nepakanka norint atsirasti konkretiems teisiniams santykiams, nes jis tik suteikia galimybe taikyti teisine atsakomybe. Tam, kad atsirastu teisine atsakomybe turi būti juridinis faktas, t.y. padarytas teises pažeidimas.

Taip pat, kad įgyvendinti teisine atsakomybe kompetentingos valstybines institucijos ar pareigūnai turi aktyviai reaguoti ir imtis priemonių kaltam asmeniui, padariusiam teises pažeidimą,taikyti tam tikras poveikio priemones ir jas įvykdyti.Taigi teisine atsakomybe yra

Literatūros sąrašas

1. Valstybes ir teises teorija.-Vilnius “Mintis”, 1989 m.
2. P. Petkevičius . Administracinė atsakomybė-“Justitia”,Vilnius 1996 m.
3. Civiline teise. Vilnius 1997 m.
4. Baudžiamoji teise. Vilnius 1996 m.
5. V. Mikelenas. Civilines atsakomybes problemos:lyginamieji aspektai.
” Justitia” 1995 m.
6. LR Administraciniu teises pažeidimu kodeksas “Aušra”, Vilnius 1995 m.
7. LR Baudžiamasis kodeksas. Vilnius 1997 m.
8. Valstybes žinios. 1994 m. Nr. 58-1132.

TURINYS

1..............................Įžanga
2..............................Administracinės atsakomybės samprata
2..............................Baudžiamosios atsakomybės samprata
3..............................Drausminės atsakomybės samprata
4.Pagrindiniai administracinės, baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės palyginimai
6..............................Civilinė atsakomybė
8..............................Išvados
9..............................Literatūros sąrašas

Leave a Comment