ASMENINĖS NETURTINĖS VERTYBĖS IR TEISĖS, SUSIJUSIOS SU TURTINĖMIS, KAIP CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

1 Įvadas 2
2 Pramoninė nuosavybė 3
2.1 Pramoninės nuosavybės objektai 3
2.2 Išradimų patentai 4
2.3 Išradimų rūšys 6
2.4 Patentų išdavimas 8
2.5 Patentinių teisių apsauga 10
2.6 Pramoninio dizaino apsauga 11
2.7 Licencinės sutartys 14
3 Autorinė teisė 14
3.1 Autorinės teisės objektai 14
3.2 Autorinės teisės subjektai 15
3.3 Autorių teisės 17
3.4 Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių saugojimo tvarka 19
3.5 Autorių teisių galiojimo terminas 21
3.6 Autorines sutartys 23
3.7 Gretutinės teisės 26
3.8 Autoriaus teisių gynimas 29
4 Išvados 30
5 Naudota literatūra 311 Įvadas
Šiame referate bus nagrinėjamos asmeninės neturtinės vertybės ir teisės, susijusios su turtinėmis, kaip civilinių teisių objektai.
Pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad asmeninės neturtinės vertybės ir teisės, susijusios su turtinėmis yra dalis asmeninės neturtinės vertybių ir teisių. Šias teises ir vertybes Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos aaprašo taip „vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos , 1.114 Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, I dalis). Kaip matome į asmens asmeninės neturtinės vertybių ir teisių sąvoką įeina dalis teisių ir vertybių nesusijusiu su turtinėmis vertybėmis, kurios apibrėžiamos kaip: „daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš inntelektinės veiklos rezultatų“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, 1.112 Turtinės teisės, I dalis). Taigi mus dominančios asmeninės neturtinė vertybės ir teisės yra: teisės į literatūros, meno ir mokslo kūrinius, teisės į atlikėjo atliekamą veiklą, garso įrašus, radijo ir TV la

aidas, teisės į pramoninį dizainą, teisės į prekių ženklus, aptarnavimo ženklus, firmų pavadinimus ir komercinius žymenis, teisės į apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, o taip pat visos kitos teisės gamtos, mokslo, meno ir literatūros srityse. Galima būtų pasigesti atradimų – mokslo žinių, dėsningumų, savybių nustatymo. Tokias žinias įslaptinti galima, bet kai praranda paslapties statusą, objektyviai egzistuojančių dėsningumų paslėpti negalima. Mokslo žinių monopolizuoti negalima.
Antra, galima asmenines neturtines vertybes ir teises, susijusios su turtinėmis suskirstyti į dvi dalis:
– pramoninę nuosavybę, kurios svarbiausios sudedamosios dalys yra išradimai, pramoninio dizaino pavyzdžiai, prekių ir paslaugų ženklai, firmų vardai, kilmės vietų pavadinimai ir firmų vardai, naudingieji modeliai, (matome, kad pramoninė nuosavybė yra susijusi su gamyba ir realizavimu);
– autorinę teisę, kurios svarbiausios sudedamosios dalys – literatūros, muzikos , meno, fotografijos ir audiovizualiniai kūriniai.
Trečia, reikėtų pabrėžti skirtumą tarp maaterialinių vertybių ir asmeninių neturtinių vertybių ir teisių, susijusių su turtinėmis. Materialinė nuosavybė – tai daiktinė teisė į konkrečius individualius daiktus. Materialinės nuosavybės objektai yra konkretūs, jie yra išskirti iš bendrų daiktų masės. Tie daiktai paprastai yra savininko žinioje. Jis juos kontroliuoja. Nagrinėdami asmeninės neturtinės vertybės ir teisės, turime atsižvelgti į tai, kad jos gali būti žinomos ir kitiems asmenims, tačiau teisė i konkrečiai nagrinėjamą neturtinę vertybę ir teisę priklauso tik jos savininkui ar savininkams.
Reikia pabrėžti, kad dažnai kyla klausimų kaip interpretuoti vieną ar
r kitą atvejį susijusį su asmeninėmis neturtinėmis vertybėmis ir teisėmis. Dėl to ypač svarbu tinkamai suprasti ir įsisavinti asmeninių neturtinių vertybių ir teisių, susijusių su turtinėmis subtilybes.2 Pramoninė nuosavybė
2.1 Pramoninės nuosavybės objektai
• Išradimų patentai
• Naudingieji modeliai – nesudėtingi išradimai (LR jų neskiria, nes yra pareikštinė patentų išdavimo tvarka, neatliekamos ekspertizės: kas yra modelis, kas ne.)
• Pramoninis dizainas – pramonės išorės vaizdai.
• Kilmės nuorodos arba kilmės vietos pavadinimai – laikoma, kad gaminiai, pagaminti atitinkamoje vietovėje, turi savybių, kurias lemia klimato sąlygos arba atitinkama patirtis. Pvz.:. Vynai – vynuogės auga tam tikrame dirvožemyje ir pan., todėl ir vynas turės specifinių savybių. Tai turi reikšmės gaminių konkurencingumui. Kai kurių prekių pavadinimuose yra nuoroda į gaminio kilmės vietą – pvz., “šampanas” – gėrimas, kuris pagamintas ne tik Prancūzijoje, bet Prancūzijos teritorijoje Šampanijoje. Kiti putojantys vynai negali būti vadinami šampanu – tai gaminio kilmės vietos nurodymas. Jie gali vadintis šampanizuotu vynu.
Kitas pvz.: “Venecijos stiklas” – seniai turi šlovę. Stiklas, pagamintas Panevėžyje, negali taip vadintis.2.2 Išradimų patentai
Jeigu neegzistuotų teisinis reguliavimas, tai sugalvotas naujas ar patobulintas senas metodas ar gaminys taptų visiems žinomas, o asmuo padaręs aptariamą išradimą negautų jokios naudos. Tai būtų neteisinga, kuriančio asmens atžvilgiu
Pirmasis įstatymas – 1623 m. monopolizuojantis įstatymas Didžiojoje Britanijoje. Jo esmė buvo nustatyti, kad asmuo padaręs patobulinimą, galėjo įgyti monopolijos teisę į išradimą 14 metų.
Lietuvoje išradimų teisinę apsaugą reglamentuoja LR Patentų įs
statymas.
Įstatymas įteisina išradimus kaip pramoninės nuosavybės objektus, reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas, atsirandančias sukūrus išradimus, suteikia šiems išradimams teisinę apsaugą.
1 str. Išradimų apsaugos forma
Išradimų apsaugos forma yra patentas, kurį išduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras šio įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatyme išradimo sąvokos nėra, pateikiami tik išradimų patentabilumo kriterijai bei požymiai – tai 3 reikalavimai, pagal kuriuos išduodami patentai.
2 str. Patentabilūs išradimai
Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra 1) nauji, 2) išradimo lygio ir 3) turi pramoninį pritaikomumą. Techninis sprendinys turi atitikti šiuos 3 reikalavimus.
• Išradimo naujumas (3 str.)
Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.
Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.
Išradimas nelaikomas nauju, jeigu jis, nors ir nežinomas technikos lygiu, yra aprašytas kito pareiškėjo patentinėje paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo paskelbta oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis.
Paraiškos padavimo datai nustatomas naujumas. Jei paraiška paduodama šiandien – nustatomas šiandienos technikos lygis. Ankstesnė paraiška panaikina vėlesnę: kas padavė pirmas, tam bus išduotas patentas.
• Išradimo lygis (4 str.)
Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis nežinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu.
Kitų valstybių įstatymuose šis kriterijus vadinamas kitaip ir
r apibrėžiamas kitaip: išradimo neakivaizdumas (neturi išplaukti iš technikos lygio), išradimo žingsnis arba kūrybinio darbo rezultatas (išradimo naujumas).
• Pramoninis pritaikomumas (5 str.)
Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse.
Tai suprantama plačiąja prasme (ir kalnakasyba, mokslinė sritis), t.y. galėjimas pasinaudoti bet kurioje žmogaus veiklos srityje. Turi būti pasiektas užsibrėžtas tikslas; jei nepasiekiamas – tai nebus ir pramoninio pritaikomumo.
Įstatymas nustato, kas nelaikoma išradimais:
1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;
2) gaminių išoriniai vaizdai;
3) žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos;
4) informacijos teikimo būdai.
Patentai neišduodami už:
1) žmonių arba gyvūnų gydymo terapinius arba chirurginius būdus, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga, naudojami tiems būdams;
2) augalų arba gyvūnų veisles ar iš esmės biologinius jų išvedimo būdus. Ši nuostata netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams bei tokiais būdais gautiems produktams;
3) išradimus, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad naudoti tokius išradimus draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.
Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui.
Išradimais nelaikomi:
1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;
2) gaminių išoriniai vaizdai;
3). žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos;
4) informacijos teikimo būdai.
Patentai neišduodami už:
1) žmonių arba gyvūnų gydymo terapinius arba chirurginius būdus, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga, naudojami tiems būdams;
2) augalų arba gyvūnų veisles ar iš esmės biologinius jų išvedimo būdus. Ši nuostata netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams bei tokiais būdais gautiems produktams;
3) išradimus, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad naudoti tokius išradimus draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.
Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui.
Žinių negalima monopolizuoti, t.y. negalima jų patentuoti kaip išradimo. Išorės vaizdas saugomas kaip pramoninis dizainas.
Mikroorganizmų kamienai gali būti patentuojami, pvz. grybai, bakterijos ir pan., kurie dažniausiai gamina tam tikras medžiagas. Pvz. penicilinas – pelėsis.2.3 Išradimų rūšys
Pagal išradimo objektą:
1. Gaminiai arba konstrukcinis išradimas. Jam būdingas tam tikras jo dalių išdėstymas ir jų sąveika, pvz. įvairūs įrankiai, laikrodžiai ir pan. išradimo objektu gali būti gaminio atskira detalė ar visas prietaisas.
2. Būdai arba technologiniai išradimai. Juos sudaro veiksmų reikalingų gauti tam tikrą rezultatą visuma. Veiksmų atlikimo sąlygos nurodomos, pvz. veiksmų seka temperatūra. Būdų pvz. – alaus gaminimas, kaulų smegenų paėmimas iš donoro.
3. Medžiagos arba receptiniai išradimai.
Medžiagos:
• cheminės;
• necheminės ( nurodoma iš kokių dalių susideda). Pvz. įvairūs kremai, skiediniai, tepalai, lydiniai.
4. Mikroorganizmų kamienai.
Pagal tai kaip išrandama:
1. Pionieriniai (pirminis problemos išsprendimas).
2. Patobulinimai.
3. Perkeltiniai.
4. Kombinuoti.
Pionierinių istoriniai pvz. – XX a. pradžioje broliai Right’ai gavo išradimo patentą lėktuvui. Markoni – radijui. Dyzelis – dyzeliniam varikliui.
Patobulinimai sudaro didžiąją daugumą. Pvz. pirmas lėktuvas ir dabartinis.
Perkėlimų atveju tai kas žinoma yra perkeliama į kitą sritį. Pvz. buvo pastebėta dažų antibakterinė savybė. Taip pat parkelis buvo panaudotas steriliai perkelti labai smulkias detales vietoj rašalo naudojant spiritą. Kombainas buvo sukurtas sujungus javapjovę, kuliamąją ir grūdų valymo mašiną.
Taip pat galimas skirstymas į:
1. Pagrindinius.
2. Papildančius.
Patentas negarantuoja neliečiamybės. Kiti asmenys gali tobulinti išradimą. Jei nesaugoma patento ar yra pasibaigęs patento galiojimo laikas, tai bus savarankiškas išradimas. Jei tik patobulinimas, tai nebus savarankiškas išradimas ir tokia situacija dažnai sprendžiama sutartimis.
Teisės į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.
Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas:
1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu;
2) esant konkrečiam pavedimui, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu;
3) naudojantis sukaupta įmonės, įstaigos ar organizacijos patirtimi arba jos technologijomis ir įrengimais.
Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patentinės paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės.
Patentinė paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui įmonės, įstaigos ar organizacijos vardu.
Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ir kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje, kuri sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo patento išdavimo arba per metus nuo išradimo naudojimo pradžios, jeigu išradimas pradėtas naudoti iki patento išdavimo. Jeigu darbdavys nevykdo autorinio atlyginimo mokėjimo sutarties reikalavimų arba tokia sutartis nurodytais terminais nesudaroma, išradėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio išradimo patento savininku.
Autorinis atlyginimas nemokamas, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas išradimų kūrimas ir už tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas.2.4 Patentų išdavimas
Kai išradimas padaromas asmuo dar nėra išradėjas. Reikia paduoti paraišką ir kad tam tikra žinyba pripažintų, kad tai išradimas.
Yra trys patentų išdavimo tvarkos rūšys:
1. Pareikštinė.
2. Tikrinamoji.
3. Atidėtos ekspertizės.
Pareikštinė paraišką paduodama, tikrina ekspertai ar yra visi dokumentai, ar jie teisingai užpildyti, ar galima tam tikram dalykui išduoti patentą. Patentą išduoda tam tikra žinyba (netikrinamas patentabilumas).
Pliusai: klausimai sprendžiami greitai ir nereikia daug lėšų ir specialistų patentų žinybai.
Trūkumas: patentas yra nepatikimas.
Antru atveju pirmiausia atliekama formali ekspertizė, jei praeina formalią ekspertizę, atliekama tolesnė ekspertizė pagal patentabilumo požymius.
Pliusai ir trūkumai yra atvirkštiniai pareikštinei tvarkai.
Trečiasis metodas atsirado, nes buvo nustatyta, kad ne visi išradimai yra naudingi komerciškai (pvz. nenaudojamas iš viso, atsiranda geresnis ir pan.). Jos esmė – paduodama paraiška, ji paskelbiama ir suteikia laikiną apsaugą. Jei iškyla reikalas pareiškėjas gali kreiptis dėl patento išradimo. Yra terminai kreiptis – dažniausiai 5-6 metai.
Išradimo paraišką sudaro dokumentų visuma. Jas paduoda pats išradėjas, darbdavys ar kitas asmuo, kuriam perleido teises į išradimą, įpėdinis, užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys paraiškas paduoti gali tik per patentinius patikėtinius.
Patentinis patikėtinis – Lietuvos Respublikos fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registre, kurį tvarko Valstybinis Patentų Biuras.
Yra patvirtinti Patentinių patikėtinių nuostatai.
16 straipsnis:
Patentinė paraiška paduodama dėl vieno išradimo arba išradimų grupės, kurią jungia bendra išradybos mintis.
Išradimo vienumo nesilaikymas neduoda pagrindo išduotą patentą paskelbti negaliojančiu.
11 straipsnis:
Patentinę paraišką sudaro:
1) prašymas išduoti patentą;
2) išradimo aprašymas;
3) vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;
4) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;
5) referatas;
6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;
7) dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės.
Yra Valstybinis Patentų Biuras patvirtintos formos.
Asmenys, kurie suteikia finansinę pagalbą, padaro brėžinius, bandymus pagal išradėjo nurodymus nėra bendraautoriais.
Išradimo aprašymas baigiasi išradimo apibrėžtimi. Tai kaip išvada, kur glaustai suformuluojami esminiai išradimo požymiai. To, ko apibrėžtyje nėra, patentas nesaugo. Teisme pagrindinis klausimas – ar panaudoti požymiai išradimo apibrėžtyje.2.5 Patentinių teisių apsauga
Ginčus, kurie kyla iki patentų išdavimo, nagrinėjami Valstybinio patentų biuro (VPB) apeliaciniame skyriuje (jei atsisakė priimti paraišką, jei pareiškė, kad nuo požymių naujumo ir pan.). Apeliacinio skyriaus sprendimus galima skųsti Apygardos teismui.
Ieškinius dėl pažeistų patentinių teisių, gali paduoti patento savininkas, jo teisų perėmėjas, licenciatas. 41 str. – Patento savininkas ar pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį teisme bet kuriam asmeniui, pažeidusiam ar pažeidinėjančiam patentą arba paskelbtą patentinę paraišką, kuriai suteikta laikina apsauga, ir prašyti nutraukti pažeidžiančius veiksmus, atlyginti padarytą žalą. Taip pat kiekvienas iš jų gali pareikšti ieškinį asmeniui, kuris savo veiksmais sudaro pažeidimo grėsmę. Tokį ieškinį galima pareikšti ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo fakto nustatymo.
Bet kuris licenciatas, jeigu licencinėje sutartyje nenumatyta kitaip, gali prašyti patento savininko, kad šis imtųsi priemonių jo teisėms, įgytoms pagal licencinę sutartį, ginti. Licenciatas gali nurodyti, kokių priemonių reikia imtis jo teisėms ginti, kokio dydžio jam padaryti nuostoliai turi būti atlyginti.
Jeigu licenciatas įrodo, kad patento savininkas, gavęs jo prašymą, per tris mėnesius nepareiškė ieškinio patento teisių pažeidėjui, jis gali pats savo vardu pareikšti ieškinį pažeidėjui, apie tai pranešęs patento savininkui. Patento savininkas turi teisę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese kaip suinteresuotas asmuo.
Jeigu licenciatas įrodo, kad norint išvengti nuostolių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, teismas, net nepasibaigus trijų mėnesių terminui, pagal licenciato ieškinį gali priimti sprendimą, įspėjantį pažeidėją nutraukti patento savininko teisių pažeidimą.
Jeigu patento objektas yra gaminio gamybos būdas ir atsakovo gaminamas gaminys yra tapatus patentuotu gamybos būdu pagamintam gaminiui arba yra pagrindas spėti, jog jis gaminamas pažeidžiant patentą, o ieškovas negali nustatyti, kokiu būdu pagamintas gaminys, tai atsakovas privalo įrodyti, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu patentuotasis būdas.
Kai pateikiami įrodymai, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu patentuotasis būdas, turi būti užtikrinta atsakovo gamybos bei komercinių paslapčių apsauga.
Patentų įst. 42 str. – čia suteikiama teisė asmeniui kreiptis į teismą, nustatyti, ar jo veikla nepažeis patento savininko teisių. Tikslas – apsiginti nuo galimo proceso dėl patento savininko teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.2.6 Pramoninio dizaino apsauga
Tai kitas pramoninės nuosavybės teisės objektas.
Išorinė išvaizda irgi yra labai svarbu, ne tik techninė pusė. Meniniai sprendimai vadinami pramoniniu dizainu..
Dizainas (pagal žodyną) – daiktų ir aplinkos meninis sutvarkymas. Jis taikomas beveik visiem nesuvartojamiems daiktams.
Pagal įstatymą Pramoninis dizainas – viso gaminio ar jo dalies, sukonstruotų iš specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formų ir (arba) medžiagų, estetinis vaizdas.
Gaminys – tai pramoniniu ar rankiniu būdu pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys, taip pat daiktų rinkiniai ar kompozicijos, įpakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvės šriftai.
Pramoninio dizaino apsaugos sąlygos:
1. Pramoninis dizainas turi būti naujas
2. Pramoninis dizainas turi turėti individualias savybes (turi šias savybes, jei informuotas vartotojas atskiria PD nuo kito pagal išvaizdą)
3. Pramoninis dizainas turi neprieštarauti viešosios moralės principams (neatitinka moralės reikalavimų, jei kenkia moralinėms nuostatoms);
Sukūrus PD paduodama paraiška VPB.
Pramoninio dizaino paraišką sudaro:
1) prašymas išduoti pramoninio dizaino liudijimą;
2) pramoninio dizaino fotografijos ar grafiniai vaizdai;
3) pramoninio dizaino aprašymas;
4) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;
5) atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, jei paraišką paduoda atstovas;
6) dokumentas, patvirtinantis autoriaus teisių perdavimą.
Grafiniai vaizdai yra piešinys. Fotografijų reik tiek, kad užtektų išryškinti skirtumus nuo kitų PD.
Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti jo atstovas. Užsienio valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.
VPB formali ekspertizė, t.y. ar pateikti visi ir teisingai įforminti dokumentai. Pareiškėjas, nesutinkantis su Valstybinio patentų biuro eksperto sprendimu, turi teisę per 3 mėnesius nuo eksperto pranešimo išsiuntimo dienos paduoti Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui protestą dėl eksperto sprendimo. Apie apeliacinio skyriaus priimtą sprendimą pranešama pareiškėjui.
Ginčus dėl pramoninio dizaino registravimo ir naudojimo nagrinėja šios institucijos:
1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius – ginčus dėl pramoninio dizaino įregistravimo, kilusius iki pramoninio dizaino liudijimo išdavimo;
2) Vilniaus apygardos teismas – ginčus dėl:
Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo neišduoti pramoninio dizaino liudijimo;
pramoninio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia;
pramoninio dizaino savininko arba autorių teisių gynimo.
Gali būti ginčijama registracija – pvz. dėl to, kad ne naujas, neturi individualių požymių ir pan.
Pramoninio dizaino apsauga galioja 5 metus nuo paraiškos padavimo datos. Pramoninio dizaino galiojimo terminas gali būti pratęsiamas dar keturis kartus po 5 metus iki 25 metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo datos. Už pratęsimą imamas mokestis.
Įregistruoto pramoninio dizaino savininkas turi išimtinę teisę leisti arba drausti kitiems asmenims, neturintiems jo leidimo, gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, išleisti į rinką, importuoti ar eksportuoti, kaupti ir naudoti gaminius ar jų dalis, kurie yra įregistruoto pramoninio dizaino kopija ar iš esmės yra kopija, kai tokie veiksmai vykdomi komerciniais tikslais.
Pramoninio dizaino savininko teisių pažeidimu nelaikoma išvardyti veiksmai, jeigu:
1) jie atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprieštarauja ekonominiams pramoninio dizaino savininko interesams;
2) jie atliekami mokslo ar mokslinio tyrinėjimo bei eksperimento tikslams;
3) pramoninis dizainas naudojamas užsienio valstybėse įregistruotuose laivuose, lėktuvuose ir kitose transporto priemonėse bei jų įrengimuose ir įvežtose atsarginėse dalyse bei reikmenyse, skirtuose šių transporto priemonių remontui, kai šie laivai, lėktuvai ir kitos transporto priemonės laikinai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
PD teisės galioja nuo paraiškos padavimo.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, k.urie teisėtai naudojo arba yra visiškai pasirengę naudoti pramoninį dizainą iki paraiškos, pagal kurią išduodamas pramoninio dizaino liudijimas, padavimo datos arba, jeigu prašoma prioriteto, iki paraiškos prioriteto datos, neatsižvelgdami į pramoninio dizaino savininko valią gali pramoninį dizainą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu.
Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduodama tiktai kartu su įmone arba veikla arba su ta įmonės ar veiklos dalimi, kurioje pramoninis dizainas jau buvo naudojamas arba rengiamasi jį naudoti.
Jei asmenys mano, kad neteisėtai išduotas liudijimas gali kreiptis į teismą dėl jo paskelbimo negaliojančiu.
Teisę pareikšti ieškinį dėl teisės į pramoninį dizainą pažeidimo turi pramoninio dizaino savininkas. Tačiau jam nepasinaudojus šia teise, licenciatas gali pareikšti ieškinį, jeigu licencinėje sutartyje nebuvo numatyta kitaip. Kiekviena licencinės sutarties šalis turi teisę dalyvauti kitos šalies pradėtame teismo procese dėl teisių į pramoninį dizainą pažeidimo ir gauti atlyginimą už padarytą žalą.
Pramoninio dizaino savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę licenciją pramoniniam dizainui naudoti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jei asmuo turi neišimtinę licencinę sutartį, tai negali kontroliuoti PD naudojimo, vadinasi, negali kreiptis į teismą, nes neturi išimtinių teisių į PD. Išimtinės sutarties atveju gali kreiptis į teismą.
Teismas gali priimti sprendimą pripažinti registraciją negaliojančia ir pan.
Prekių ir paslaugų ženklai – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.
Kai kalbama apie prekių ženklų reikšmę – tai yra kartu naudojamas ir reklamai, bet ji priklauso ir nuo gamintojo, kokia tai prekė ir pan. Pats prekės ženklas nėra siūlymas pirkti.
Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.2.7 Licencinės sutartys
Tai nėra paprastos sutartys. Ten nėra fiksuojamas vien leidimas, ji būna apie 20 lapų.
Licencinė sutartis – tai susitarimas, kuriuo viena šalis (licenciaras) duoda licenciatui leidimą naudotis išradimu, kūrininiu, gamybine sutartimi, prekės ženklu, sutartyje nustatyta tvarka.
Gamybinė paslaptis. Kai pramonėje padaromi gaminiai, jie ne visada patentuojami, nes negalima nustatyti iš ko medžiaga gauta, ji saugoma kaip gamybinė paslaptis. Saugoma tiek, kiek pasiseks išsaugoti. Taip pat net naudojant patentuotą daiktą, susidaro tam tikras patyrimas, kas virsta į gamybinę paslaptį.3 Autorinė teisė
3.1 Autorinės teisės objektai
Autorinės teisės objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. (Išreikštas objektyvia forma – atsiskyręs nuo autoriaus).
Autorinės teisės objektai: knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos (išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę medžiagą) ir kiti literatūros kūriniai, kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai, rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai, dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti sceniniam atlikimui skirti kūriniai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai, muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; audiovizualiniai kūriniai ,skulptūros, tapybos bei grafikos darbai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai, fotografijos kūriniai ir kiti analogiškais fotografijai būdais sukurti kūriniai, architektūros, taikomosios dailės kūriniai ir kiti.
Autorinės teisės objektai taip pat yra:
1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, anotacijos, referatai ir kt.)
2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės, kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektualinės kūrybos rezultatas;
3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų neoficialūs vertimai.
Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos, nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.
Nelaikomi autorinės teisės objektais (jie nesaugomi) :
1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);
4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
6) liaudies meno kūriniai.
7) autorinė teisė į kūrinį nesiejama į materialų objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas.3.2 Autorinės teisės subjektai
Autorius yra fizinis asmuo, sukūręs kūrinį. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tada, kai vietoj autoriaus vardo nurodomas pseudonimas, jei jis nekelia jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo. Kai kuriais LR įstatymų numatytais atvejais (pagal nustojusį galioti įstatymą) autoriais galėjo būti ir juridiniai asmenys. (Leidėjai – jiems priklausė autorinė teisė į kūrinių poligrafinį apipavidalinimą ir parengimą. Be jų leidimo buvo draudžiama tuos kūrinius atgaminti fotografijos ar kitais kopijavimo būdais.). DABAR AUTORINĖS TEISIŲ SUBJEKTU GALI BŪTI TIK FIZINIAI ASMENYS.
Autorinės teisė subjektai yra:
– autoriai;
– bendraautoriai;
– autoriaus ir bendraautorių įpėdiniai;
– vertėjai;
– rinkinių sudarytojai;
– leidėjai.
Bendraautorystė
Kai kūrinį sukuria du arba daugiau fizinių asmenų bendru kūrybiniu darbu, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar sukurtas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų šio kūrinio dalių.
Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorių teises į kūrinį įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį.
Kiekvienas bendraautoris turi teisę panaudoti savo nuožiūra jo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenumatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.
Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį.
Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius
Autorių turtinės teisės į kolektyvinius kūrinius (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslinių darbų rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas.
Kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo išimtines teises panaudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio panaudojimo, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.
Autorių teisės į kūrinį, sukurtą atliekant tarnybines pareigas
Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar vykdant tarnybinę užduotį, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, kurie sukūrė kūrinį. Kūrinys yra sukuriamas pagal sutartį – jei yra susitarta sukurti kūrinį arba darbo pobūdis gali būti toks, kad sukuriamas kūrinys. Darbdavio teisės į kūrinį atsiranda nuo jo perdavimo momento. Jei darbuotojas kūrinio neperduoda – atsiranda materialinė atsakomybė už neatliktą darbą, nemokamas atlyginimas. Prievarta kūrinio paimti negalima.
Autoriaus turtinės teisės į kūrinį, išskyrus kompiuterių programas, kurį sukūrė darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinę užduotį, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.
Autorių teisių apsaugos ženklas
Autorius arba kitas autoriaus teisių subjektas gali informuoti visuomenę apie savo teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: apskritime arba apvaliuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.3.3 Autorių teisės
Autorystės teisė -tai asmens, sukūrusio kūrini teisė reikalauti, kad skelbiant, atgaminant ar bet kokiu kitokiu būdu naudojant kūrini skelbiant informaciją apie kūrini autoriaus vardas (kūrinio autorystė) būtų nurodoma taip, kaip savo valia nustatė autorius. Taip pat i autorystės teisės turini įeina autoriaus teisė reikalauti, kad niekas kitas nesisavintų jo kūrinio. Autorystės teisė sąlygoja autoriaus ryši su jo kūrybinio darbo rezultatu -kūriniu. Tai pagrindinė autoriaus teisė. Ji sąlygoja visų kitų teisių atsiradimą, nes tik autorius turi visas kitas teises. Autoriaus teisių perėmėjų teisės yra išvestinės iš autoriaus autorystės teisės. Autorystės teisė neperduodama kitiems asmenims. Sandoriai dėl šios teisės perdavimo negalioja. Autorystės teisės negalima atimti. Ją galima įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti, jeigu asmuo neteisėtai pasisavino svetimą autorystę. Šios teisės negalima tapatinti su autoriaus teise i autorini vardą. Autorystės teisė nepaveldima ir saugoma neribotą laiką.
Teisės i kūrinio neliečiamybę turini sudaro tai, kad be autoriaus sutikimo negalima keisti ar kitaip iškraipyti kūrinio pavadinimą, jo turini; be to, kiti asmenys neturi teisės bet kokiu kitokiu būdu kėsintis i kūrini, jeigu tai pažeis autoriaus garbę ar reputaciją. Negalima be autoriaus sutikimo daryti pakeitimų kūrinyje ar jo pavadinime.
Autorius turi išimtines teises atlikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus:
1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;
2) išleisti kūrinį;
3) versti kūrinį;
4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;
5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti;
6) importuoti kūrinio originalą ar jo kopijas;
7) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;
8) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;
9) transliuoti kūrinį;
10) retransliuoti kūrinį;
11) viešai skelbti kūrinį.
Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Autorius arba jo teisių perėmėjas turi teisę uždrausti tokį kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimą.
Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą. Už viešą kūrinio atlikimą ir viešą kūrinio paskelbimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek tiesiogiai atliekant kūrinį (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją ir retransliaciją autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek transliuojant ar retransliuojant tiesioginį kūrinio atlikimą, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.
Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti ar teikti panaudai kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatimamą teisę į atitinkamą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą ar panaudą.
Nuostatos dėl kompiuterių programų netaikomos tais atvejais, kai kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje technikoje ir kt.).
Išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams.
Skirtingai nuo asmeninių neturtinių teisių, turtinės teisės susijusios su kūrinio panaudojimu. Paprastai kūriniai atgaminami, išleidžiami, platinami, viešai atliekami, transliuojami ir naudojami kitais būdais siekiant tiesioginės turtinės naudos (pvz., kūrinio egzemplioriai atgaminami, siekiant juos parduoti; kūriniai atliekami estradoje, parduodant įėjimo bilietus ir pan.), arba netiesioginės turtinės naudos (kūriniai atliekami restoranuose, kav.inėse, parduotuvėse ir kitose vietose). Panaudojus kūrini kaip priemonę pajamoms gauti, nepriklausomai nuo to, ar pajamos gaunamos betarpiškai už kūrinio panaudojimą, ar kūrinio panaudojimas susijęs su pajamų gavimu už kitokias teikiamas paslaugas, autorius įgyja teisę atlyginimą. Kiekvienas toks kūrinio naudotojas privalo sumokėti už pasinaudojimą kūriniu, nors autorius turi teisę leisti pasinaudoti kūriniu nemokamai.3.4 Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių saugojimo tvarka
Turtinės autorių teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kuria skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autoriaus asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Tais atvejais, kai įpėdinių nėra, taip pat pasibaigus šio įstatymo nustatytiems autoriaus turtinių teisių galiojimo terminams, autoriaus asmeninių neturtinių teisių apsaugą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija.
Autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas. Jeigu autorius ar kitas autoriaus teisių subjektas perleidžia nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriame išreikštas kūrinys, jis nelaikomas, jeigu kitaip nenurodyta sutartyje, perleidusiu autoriaus turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią panaudoti tą kūrinį.
Autorius arba kitas autoriaus teisių subjektas, perleidęs autoriaus turtines teises ar suteikęs licenciją, leidžiančią panaudoti kūrinį, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriame tas kūrinys išreikštas.
Reikia skirti nuosavybės teisę i materialų objektą, kuriame tas kūrinys išreikštas, nuo autoriaus turtinių teisių. Todėl nuosavybės teisių perdavimo i rankrašti, paveikslą, skulptūrą, kasetę, kompaktinę plokštelę ir kitus panašius objektus negalima vertinti kaip autoriaus turtinių teisių perdavimo. Žinoma, minėtų objektų savininkas turi teisę, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, naudoti minėtus objektus savo ir savo šeimos bei artimųjų poreikiams tenkinti, gali šiuos objektus perleisti kitiems asmenims, tačiau jis neturi autoriaus išimtinių turtinių teisių. Todėl jis neturi teisės pats atgaminti ar leisti atgaminti minėtuose objektuose išreikštus kūrinius, juos perdirbti, versti ir pan. Pirkėjas, įgijęs paveikslą ar kitą dailės kūrinį, neturi teisės ji reprodukuoti, jeigu jam tokios teisės nesuteikė autorius ar jo teisių perėmėjas. Jeigu kūrinio perdavimo sutartyje įsakmiai neaptarta įgijėjo teisė reprodukuoti (atgaminti) kūrini, tai jis tokios teisės neturi.
Asmuo, įgijęs autoriaus turtines teises, neįgyja jokių teisių į objektus, kuriuose kūrinys išreikštas (kūrinio rankraščio originalą, kūrinio kopijas, paveikslą, skulptūrą ir kt.).
Autoriui ar jo teisių perėmėjui (arba jiems leidus tai padaryti), pardavus kūrinio originalą ar jo kopijas Lietuvos Respublikoje, nustoja galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį (parduotą) kūrinį ar jo kopijas. Šios nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti panaudai parduotą kūrinį ar jo kopijas. Teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius bibliotekose, jų autoriai turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Atlyginimo dydį ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.
Autorius turi neatimamą teisę į dalį pajamų, gaunamų kiekvieną kartą viešame aukcione ar kitu viešu būdu pardavus meno kūrinio, literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą, kai parduodama po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus, ir kai kūrinio ar rankraščio originalo perpardavimo kaina yra ne mažesnė kaip 1000 litų.
Čia numatytą dalį pajamų – 5 procentus kūrinio ar rankraščio originalo pardavimo kainos autoriams išmoka pardavėjai. Aukcionų ar kitų viešų pardavimų rengėjai turi pateikti autoriams arba jiems atstovaujančioms kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijoms informaciją apie parduotus kūrinių ar rankraščių originalus, pardavėjus ir kūrinio ar rankraščio pardavimo kainą.
Autoriaus teisė į dalį pajamų už perparduotą meno kūrinio ar rankraščio originalą kitiems asmenims pereina tik autoriui mirus – paveldėjimo tvarka.3.5 Autorių teisių galiojimo terminas
Autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.
Atkreiptinas dėmesys, jog normos atgal negalioja. Todėl 70 metų terminas taikomas autorių teisėms, kurių apsaugos terminas nėra pasibaigęs šio įstatymo įsigaliojimo metu. Sprendžiant Lietuvos autorių teisių apsaugos terminų klausimą, reikalinga atsižvelgti i tai, kad atskirais laiko tarpais Lietuvos teritorijoje galiojo įvairūs autoriaus teisių apsaugos terminai. Jeigu įsigaliojant naujoms įstatymo normoms, nustatančioms ilgesnius autoriaus teisių galiojimo terminus, ankstesnis teisių galiojimo terminas yra pasibaigęs ir kūrinys tapo viešėja nuosavybe, tai nauji ilgesni terminai netaikomi, t. y. autoriaus teisių galiojimo terminas nepratęsiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 1973 m. Lietuvos teritorijoje galiojo 15 metų autoriaus teisių galiojimo terminas. 1973 m., ryšium su TSRS prisijungimu prie Pasaulinės autorių teisių konvencijos (Ženevos konvencijos), buvo nustatytas naujas 25 metų autorių teisių galiojimo terminas. Tačiau šis terminas buvo taikomas tik toms autorių teisėms, kurių 15 metų galiojimo terminas buvo nepasibaigęs 1973 m. Po to 1994 05 18 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Civilinio kodekso redakciją, kurios 536 str.: nustatė 50 metų autorių teisių galiojimo terminą, tačiau ir šis terminas buvo taikomas tik toms teisėms, kurių galiojimo terminas buvo nepasibaigęs 1994 m. Todėl nu- statinėjant autoriaus teisių galiojimo terminą reikia atsižvelgti į šiuos tris slenksčius -1973 m., 1994 m. ir 1999 m.
Autoriaus autorystės teisė, teisė i autoriaus vardą ir teisė i kūrinio neliečiamybę saugomos neterminuotai. Todėl kad ir kiek praeitų laiko nuo autoriaus mirties, negalima savintis tokio autoriaus kūrinio, keisti autoriaus nurodymą arba daryti pakeitimus kūrinyje.
Teisių gynimo nuostatos taikomos autoriams, kurių teisės ginamos pagal ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus. Lietuvos Respublika yra Berno konvencijos narė nuo 1994 12 14. Šios konvencijos 7 str. 8 d. reglamentuoja kūrinių apsaugos terminų taikymą Berno sąjungos šalyse, nustatydama, kad bet kurio atveju kūrinių apsaugos terminus nustato įstatymai tos šalies, kurioje reikalaujama apsaugos; tačiau jei šios šalies įstatymai nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato ko kita), terminas negali būti ilgesnis nei kūrinio kilmės šalyje nustatytasis. Iš čia išeina, kad užsienio šalių, Berno konvencijos narių, kūrinių apsaugos terminas negali būti ilgesnis negu nustato kūrinio kilmės šalis ir negali būti ilgesnis negu nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Antai iki 1999 06 09 Lietuvoje galiojo 50 metų autorių turtinių teisių apsaugos terminas (CK 536 str.:). Todėl Lietuvoje nebuvo saugomi kūriniai, kurių apsaugos 50 metų terminas pagal Lietuvos įstatymus buvo pasibaigęs, nors kūrinio kilmės šalyje šis terminas dar nebuvo pasibaigęs. Dabartiniu metu Lietuvos Respublikoje gali būti taikomi trumpesni nei 70 metų terminai tų Berno konvencijos šalių kūriniams, kuriose galioja trumpesni nei Lietuvos Respublikoje terminai.
Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutiniojo bendraautorio mirties.
Autorių turtinės teisės į anonimiškai arba pseudonimu viešai paskelbtą kūrinį galioja 70 metų nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja autoriaus tikrasis vardas, autoriaus turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.
Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį galioja 70 metų nuo kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Tais atvejais, kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė viešai paskelbtame kūrinyje nekelia abejonių, taikomos šio strai.psnio 1 dalies nuostatos.
Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei muzikos, specialiai sukurtos audiovizualiniam kūriniui, autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties.
Fizinis ar juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs anksčiau nepublikuotą kūrinį, pasibaigus jo autoriaus teisių galiojimo terminui, įgyja įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (išvardintos autoriaus išimtinės teisės), numatytas autoriaus išimtines turtines teises į kūrinį. Šios teisės galioja 25 metus nuo kūrinio pirmojo teisėto išleidimo ar viešo paskelbimo datos.
Visa tai taikytina tik tų kūrinių atžvilgiu. kurių autorių teisės yra pasibaigusios, t. y. kūrinių, kurių autorius žinomas. Šių nuostatų negalima taikyti kūriniams, kurių autorius anonimiškas ar nurodytas pseudonimu, nes šių kūrinių teisinės apsaugos terminas nėra pasibaigęs, nepriklausomai nuo to, kiek metų praėjo nuo jų sukūrimo. Paskelbus tokį kūrinį tik prasideda jo teisinės apsaugos termino eiga.3.6 Autorines sutartys
Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka. Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tai atvejis, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims.
Tik turtinės teisės gali pereiti kitiems asmenims, o asmeninės neturtinės neperduodamos kitiems asmenims. Jos neatskiriamai susijusios su autoriaus asmeniu. Sandoriai dėl asmeninių neturtinių teisių perdavimo negalioja. Autorius neturi teisės disponuoti savo neturtinėmis teisėmis. Jis visai atvejais negali perduoti kitiems asmenims jam priklausančios autorystės teisės. Sutartys dėl autorystės teisės perdavimo visais atvejais negalioja. Bet autorius gali su kontrahentu tartis dėl autoriaus vardo nurodymo ir bendru sutarimu nustatyti, kaip bus nurodomas autoriaus vardas (tikrasis vardas, pseudonimas ar kūrinys bus skelbiamas anonimiškai), kokiu pseudonimu kūrinys bus skelbiamas.
Taip pat autorius gali leisti kūrinio naudotojui daryti pakeitimus kūrinyje. Tokius pakeitimus reikia aptarti sutartyje arba juos turi aprobuoti autorius. Jokių sutarčių dėl autoriaus vardo nurodymo pakeitimo, dėl kūrinio turinio ar pavadinimo pakeitimo neturi teisės sudaryti autoriaus teisių perėmėjai ar autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos.
Turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims autorine sutartimi dėl teisių perdavimo arba suteikti autorine licencine sutartimi.
Autorinėje sutartyje dėl teisių perdavimo turi būti aiškiai nurodytos autoriaus perduodamos turtinės teisės į kūrinį (nurodant konkretaus kūrinio pavadinimą). Asmuo, kuriam perduotos autoriaus turtinės teisės, laikomas autoriaus turtinių teisių perėmėju. Negali būti perduodamos teisės į visus būsimus autoriaus kūrinius.
Autorius ar jo turtinių teisių perėmėjas gali sudaryti autorinę licencinę sutartį dėl išimtinių teisių suteikimo (išimtinė licencija) arba autorinę licencinę sutartį dėl neišimtinių teisių suteikimo (neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje.
Autorinė sutartis -tai autoriaus ar jo teisių perėmėjo sudaryta sutartis dėl autoriaus turtinių teisių perdavimo arba teisės pasinaudoti kūriniu suteikimo kitam asmeniui. Atlikėjo sudaroma sutartis su koncertų organizatoriumi dėl kūrinio atlikimo, redaktoriaus sutartis su leidėju ar autoriumi dėl kūrinio redagavimo ir kitos panašios sutartys nėra autorinės, nors ir susijusios su kūrinio panaudojimu, nes pagal šias sutartis neperduodamos autoriaus turtinės teisės.
Autorinė sutartis gali reglamentuoti ir autoriaus asmeninių neturtinių teisių realizavimą: nustatyti, kaip bus nurodomas autoriaus vardas ar pseudonimas skelbiant, atgaminant ir platinant kūrinį, suteikti kontrahentui teisę sutrumpinti kūrinį ir kt.
Autorinė sutartis yra viena civilinių sutarčių rūšis. Todėl šiai sutarčiai taikomi bendrieji sandorių ir sutarčių nuostatai (galiojimo sąlygos, sudarymo tvarka ir kt.).
Autorinės sutartys dėl teisių perdavimo i kūrini gali būti sudaromos dėl jau esančio kūrinio arba dėl kūrinio, kuris bus sukurtas pagal sutarties sąlygas. Autorinėje sutartyje turi būti nurodomas pavadinimas kūrinio, i kuri autorius perduoda savo turtines teises.
Jeigu sudaroma autorinė kūrinio užsakymo sutartis, kuria autorius įsipareigoja sukurti kūrini ir teises i ji perduoti kontrahentui, tai sutartyje reikalinga ne tik nurodyti būsimo kūrinio pavadinimą, bet ir aptarti jo turini, formą, apimti ir kitas sąlygas. Turtinės teisės i perduotą pagal kūrinio užsakymo sutarti autoriaus kontrahentui atsiranda nuo kūrinio perdavimo momento. Todėl, jeigu autorius sukurto kūrinio neperdavė kontrahentui arba ji perdavė kitam asmeniui, kontrahentas, remdamasis sutartimi, negali reikalauti, kad kūrinys būtų paimtas iš autoriaus ar kito asmens ir perduotas jam. Tokiu atveju yra galima tik autoriaus atsakomybė už sutarties pažeidimą.
Skirtinos šios autorinių sutarčių rūšys:
.1) turtinių teisių i sukurtą kūrini perdavimo sutartis (kūrinio perdavimo pasinaudoti sutartis;
2) kūrinio užsakymo ir teisių i būsimą kūrini perdavimo sutartis;
3) licencinė sutartis, kuria suteikiama teisė atgaminti, versti, perdirbti, platinti, viešai atlikti, transliuoti ar kitaip panaudoti sukurtą ir paskelbtą kūrini.
Skiriamos dviejų rūšių licencinės sutartys: išimtinė ir neišimtinė licencija. Jeigu suteikta išimtinė licencija, tai tokios licencijos ribose niekas kitas negali kūrinio naudoti, pats autorius negali suteikti kitos tokios pačios licencijos kitiems asmenims. Licenciatas (asmuo, įgijęs licenciją), turintis išimtinę licenciją, gali pareikšti reikalavimus kiekvienam asmeniui, kuris pažeidžia jo licencines teises, tarp jų ir pačiam autoriui. Antai autorius gali suteikti išimtinę licenciją versti jo kūrini i anglų kalbą. Tokiu atveju jis netenka teisės nei pats versti kūrini i anglų kalbą, nei leisti kitiems tai daryti. Tačiau jis gali suteikti licencijas tą pati kūrini versti i kitas kalbas. Jeigu suteikiama neišimtinė licencija, tai teisę panaudoti kūrini įgyja licenciatas, tačiau tokias pačias licencijas gali įgyti ir kiti asmenys. Šiuo atveju licenciatas negali pareikšti jokių reikalavimų tretiesiems asmenims, nes jis neturi išimtinės teisės i licencijos dalyką.

Suteikiant išimtinę licenciją, reikalinga ne tik nurodyti, kad ji išimtinė, bet taip pat reikia nurodyti, kokios išimtinės teisės suteikiamos, šių išimtinių teisių ribos (teritorija, laikas, naudojimo būdas ir kt.). Autorine sutartimi dėl kūrinio sukūrimo ar kūrinio perdavimo gali būti suteikiamos tiek išimtinės, tiek neišimtinės teisės. Autorius gali autorine sutartimi visiškai perduoti atskiras turtines teises i kūrini kontrahentui, nepasilikdamas sau teisės suteikti tokias teises kitiems asmenims ar teisės naudoti pačiam viešai kurini. Tokiu atveju kontrahentas įgyja išimtinę turtinę teisę.
Autorinio atlyginimo, mokamo pagal autorinę sutartį, dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu įstatymas nenustato kitaip. Autorinis atlyginimas sutartyje nustatomas procentais nuo naudotojo gautų pajamų, vienkartine išmoka arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Šalys sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies išmokėjimą avansu.

Dabar galiojantys įstatymai nenustato autorinio atlyginimo dydžių. Paprastai autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu, sudarant autorinę sutarti: autorius prašo atitinkamo dydžio autorinio atlyginimo, o kūrinio naudotojas siūlo atitinkamą atlyginimą. Jeigu šalys sutaria, tai sutartis sudaroma, o jeigu nesutaria, tai sutartis nesudaroma ir autoriaus kontrahentas neturi teisės naudoti kūrinio. Jeigu kontrahentas be sutarties panaudoja kūrini, tai jis privalo sumokėti autoriaus nurodytą sumą, nes kūrinių kainos nėra. Tokiu atveju teismas negali nustatyti kitokio autorinio atlyginimo dydžio, negu prašė autorius. Nes kiekvienas kūrinys, kaip kūrybinio darbo rezultatas, yra unikalus ir neturi bendros tam tikrai kūrinių rūšiai kainos. Autorinio atlyginimo dydžiui turi reikšmės kūrinio pobūdis, jo panaudojimo būdas ir apimtis, paties kūrinio reikšmė ir autoriaus asmuo.
Autorinės sutarties šalys gali nustatyti autorinio atlyginimo dydi nurodytu būdu, gali nustatyti ir kitokiu būdu. Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos privalo suteikti neišimtines licencijas visiems asmenims vienodomis sąlygomis. Todėl šių organizacijų imamas mokestis už suteikiamas licencijas turi būti nustatomas pagal tuos pačius kriterijus ir tas pačias sąlygas, nes kitaip tai pažeistų kūrinių naudotojų teisių lygybės reikalavimus, sudarytų kūrinių naudotojams nevienodas konkurencijos sąlygas..3.7 Gretutinės teisės
Gretutinės teisės įgyvendinamos nepažeidžiant autorių teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius.
Fonogramos gamintojas ir (ar) atlikėjas, informuodamas apie savo gretutines teises, turi teisę ant kiekvieno fonogramos egzemplioriaus arba ant kiekvienos fonogramos pakuotės naudoti užrašą, kurį sudaro apskritime įrašyta lotyniška raidė P, išimtinių gretutinių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji fonogramos išleidimo metai.
Gretutinių teisių objektuose dažniausiai naudojami kūriniai. Kūrinius atlieka atlikėjai. Autorius turi teises į atliekamus kūrinius, o atlikėjas atlikimą. Atliekami kūriniai įrašomi į fonogramas: fonogramos gamintojas turi teisę į fonogramą, atlikėjas atlikimą, autorius atliktą ir įrašytą į fonogramą kūrini.
Transliuotojas gali transliuoti gyvą atlikimą arba naudoti įrašus (fonogramas ar audiovizualinius įrašus). Transliuotojas turi teisę į savo laidą ar programą, tačiau išlieka transliuojamų ir retransliuojamų kūrinių autorių teisės (žinoma, savo teisių nepraranda nei atlikėjai, nei fonogramų gamintojai, kurių įrašus naudoja transliuotojas). Tiek atlikėjas, tiek fonogramos gamintojas, tiek transliuotojas, nepažeisdamas naudojamų kūrinių autorių teisių, gali naudoti kūrinius.
Gretutinių teisių subjektas turi tik tas teises i kūrini, kurias jam perdavė autorius ar kitas autoriaus teisių subjektas. Jokių kitokių autorių teisių jis neįgyja ir negali įgyti. Kūrinio autoriui išlieka asmeninės neturtinės teisės (kurios iš viso neperduodamos), išlieka teisė i kūrinio atgaminimą ir teisė i atlyginimą už kūrinio panaudojimą. Kūrinius galima viešai atlikti, įrašyti i fonogramą, transliuoti, retransliuoti tik autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimu ir mokant autoriui atlyginimą. Kūrinius, įrašytus i fonogramą autoriaus ar kito autoriaus teisių subjekto leidimu, viešai atgaminti galima irgi tik leidus autoriui arba kitam autorių teisių subjektui ir mokant atlyginimą, nes fonogramos, išleistos i rinką, yra skirtos įgijėjų asmeniniam naudojimui ir autorius yra davęs leidimą tik tokiam kūrinio panaudojimui. Kitokiam viešam įrašyto kūrinio panaudojimui reikalinga licencija, ir už panaudojimą reikia mokėti autoriui ar jo teisių perėmėjui atlyginimą. Gretutinės teisės saugomos nepriklausomai nuo (P) ženklo.
Atlikėjas turi išimtines teises atlikti arba leisti atlikti šiuos veiksmus:
1) transliuoti ir retransliuoti atlikimą arba jo įrašą;
2) įrašyti neužfiksuotą (neįrašytą) atlikimą;
3) bet kokiais būdais ar priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti atlikimo įrašą;
4) viešai skelbti atlikimo įrašą;
5) platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba juos valdyti;
6) importuoti atlikimo įrašo kopijas.
Išimtinės teisės, nurodytos 1 ir 4 punktuose, netaikomos tais atvejais, kai atlikimas savaime yra radijo ar televizijos laida arba transliuojamas anksčiau padarytas atlikimo įrašas.
Išimtinė teisė platinti atlikimo įrašą ar jo kopijas, numatyta 5 punkte, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai atlikimo įrašą ar jo kopijas, nustoja galioti Lietuvos Respublikos teritorijoje į atlikėjo ar jo teisių perėmėjo arba jų pavedimu Lietuvos Respublikoje parduotą ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį atlikimo įrašą ar jo kopijas.
Sudarydamas sutartį su audiovizualinio kūrinio prodiuseriu dėl audiovizualinio įrašo atlikimo, atlikėjas perduoda prodiuseriui 1, 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas teises, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną perduotą turtinę teisę į atlikimą. Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio prodiuseriui teisę nuomoti ar teikti panaudai atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, išsaugo teisę gauti atitinkamą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą ar panaudą.
Jeigu sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju atlikėjas perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti ar teikti panaudai atlikimą, įr.ašytą į fonogramą, jis išsaugo teisę į atitinkamą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą ar panaudą.
Tais atvejais, kai kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių grupė ir pan. numatytas teises įgyvendina kolektyvo įgaliotas atstovas, o jei tokio įgaliojimo nėra, atlikėjų kolektyvo turtines teises į atlikimą įgyvendina kolektyvo vadovas.
Tais atvejais, kai atlikėjas kūrinį atlieka vykdydamas tarnybines pareigas arba darbdavio užduotį, atlikėjo turtinės teisės 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.
Leidžiama be gretutinių teisių subjektų leidimo ir nemokant atlyginimo panaudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą bei transliuojančiosios organizacijos laidą ar programą arba jų įrašus šiais atvejais:
1) fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui pačiam atgaminti ne daugiau kaip vieną gretutinių teisių objekto kopiją;
2) atgaminti trumpas gretutinių teisių objektų ištraukas aktualių įvykių apžvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos įvykius;
3) švietimo, mokymo ar mokslinių tyrimų tikslais;
4) trumpalaikiams, savo techninėmis priemonėmis padarytiems transliuojančiųjų organizacijų įrašams, skirtiems pačių transliuojančiųjų organizacijų laidoms parengti;
5) ne pelno tikslais atgaminti žmonėms, turintiems klausos negalią, skirtu būdu.
Gretutinių teisių apribojimai turi neprieštarauti įprastiniam šių teisių objektų naudojimui ir nepažeisti teisėtų atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų ar transliuojančiųjų organizacijų interesų.
Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į kabelinę retransliaciją įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijas. Šios nuostatos netaikomos transliuojančiųjų organizacijų teisėms į jų pačių retransliuojamas laidas ir programas, nepaisant to, ar šios teisės priklauso pačiai transliuojančiajai organizacijai, ar jos buvo perduotos jai kitų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų.
Šie apribojimai prilygsta autoriaus turtinių teisių apribojimams.
Atlikėjų teisės galioja 50 metų nuo atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas atlikimo įrašas, atlikėjų teisės galioja 50 metų nuo pirmojo tokio atlikimo įrašo išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis buvo pirmesnis. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.3.8 Autoriaus teisių gynimas
Autoriai turi išimtinę teisę leisti arba uždrausti naudoti kūrinius – išskyrus autoriaus teisių apribojimus, niekas kitas negali naudotis.
Jei naudoja be sutarties, turi sumokėti 5 kartus didesnį atlyginimą.
67 str.:
1. Nuostolių ir materialinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šio įstatymo normos.
2. Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių ar gretutinių teisių subjekto negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas. Neteisėti kūrinių ir gretutinių teisių objektų egzemplioriai gali būti perduoti atitinkamai autorių teisių arba gretutinių teisių subjektams šių prašymu.
3. Vietoj nuostolių atlyginimo autoriaus teisių ar gretutinių teisių subjektas gali reikalauti kompensacijos, kurios dydis apskaičiuojamas nuo atitinkamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto teisėto pardavimo kainos, didinant ją iki 200 procentų, o esant pažeidėjo tyčiai – iki 300 procentų.
Autorius gali reikalauti kompensacijos – 67 str. 3dalis.
Teisių gynimo būdai yra:
1. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai, gindami savo pažeistas !teises, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kuris gali priimti sprendimą dėl:
1) teisių pripažinimo;
2) įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) pažeistų asmeninių neturtinių teisių atkūrimo (įpareigojimo padaryti atitinkamus ištaisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);
4) neišmokėto autorinio atlyginimo išieškojimo;
5) nuostolių ar žalos (materialinės ir (ar) moralinės) atlyginimo, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;
6) kompensacijos išmokėjimo;
7) neteisėtų kūrinių, kompiuterių programų, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašų ir fonogramų kopijų bei jų gamybos priemonių ar įrangos, taip pat kitų šiame įstatyme numatytų teisių pažeidimui panaudotų priemonių ar įrangos konfiskavimo ar sunaikinimo;
8) įstatymų nustatytų kitų priemonių pažeistoms teisėms ginti.
2. Apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo.4 Išvados
Kaip matome asmeninės neturtinės vertybės ir teisės, susijusios su turtinėmis, kaip civilinių teisių objektai yra gana komplikuotos. Norint žinoti kokiomis teisėmis galima naudotis, kaip „užfiksuoti“ (patentuoti) nuosavybės teisę, kokios galimybės ją perleisti kitam asmeniui ir atsakymus į kitus panašius klausimus reikia giliai išmanyti asmenines neturtines vertybes ir teises, susijusias su turtinėmis.
Juolab, kad priklausomai nuo asmeninės neturtinės vertybės pobūdžio (ar tai pramoninė nuosavybė, ar tai autorinė teisė) skiriasi tiek ir patentavimo, ir nuosavybės teisės galiojimo laiko, ir naudojimo, ir daugelio kitų kasdieniniame gyvenime iškylančių konfliktinių situacijų sprendimas ir nustatymas.
Su asmeninėmis neturtinėmis vertybėmis ir teisėmis susiduriame ypač dažnai. Netgi dažniau negu būtų galima pamanyti. Tai dar labiau akcentuoja svarbą ir poreikį būti susipažinus su asmeninėmis neturtinėmis vertybėmis ir teisėmis net ir tuo atveju jei žmogus nėra teisininkas ar netgi ne potencialus asmeninių neturtinių vertybių kūrėjas.5 Naudota literatūra
1. Asmeninės neturtinės teisės ir jų gynimas. V. Justia. 2001
2. Autorių teisės. V. Teisės informacija. 2000.
3. Antanaitienė M. V., Naujokas R. Praktinis įvadas į intelektinę nuosavybę. V. 2001
4. LR Civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. A. Vileita
5. Patentų ir autorinės teisės pagrindai. Šiaulių universitetas. 2001
6. LR Civilinis kodeksas.
7. http://www.tm.lt
8. LR įstatymuose vartojamų sąvokų žodynas. V. Teisinės informacijos centras. 2002

Leave a Comment