TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..31. ANTSTOLIO STATUSAS…………………………………………………………………………………………42. PROFESINĖ SAVIVALDOS STRUKTŪRA………………………………………………………………53. NAUJOS ANTSTOLIO VEIKLOS SRITYS………………………………………………………………..64. MOKĖJIMAS UŽ ANTSTOLIO VEIKSMUS …………………………………………………………….85. PATARIMAI IŠIEŠKOTOJUI IR SKOLININKUI………………………………………………………106.IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………..117.LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………12ĮVADAS2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui ir antstolių įstatymui Lietuvoje pradėjo veikti privatūs antstoliai. Kokios priežastys paskatino pertvarkyti valstybinių teismo antstolių sistemą, kokie buvo reformos tikslai ir ką reikėtų žinoti visiems – esamiems ir būsimiems išieškotojams ar skolininkams apie įvykusius pokyčius bei naujųjų antstolių veiklą? Pasidomėti antstolių veiklos pokyčiais ir galimybėmis vertėtų taip pat kiekvienam verslininkui. Daugelis iš jų susiduria ne tik su teismo sprendimų vykdymu, bet ir su tokia skaudžia problema kaip beviltiškų ir abejotinų skolų išieškojimas. Apie būtinumą pertvarkyti teismo antstolių sistemą pradėta aktyviai diskutuoti dar prieš kelerius metus, pajutus, kad valstybinė teismo antstolių sistema nebepatenkina kreditorių lūkesčių, o susidariusią skolų išieškojimo veiklos nišą pamažu užima privačios, skolų išieškojimo paslaugas teikiančios įmonės. Atlikti preliminarūs statistiniai tyrimai patvirtino, kad nusiskundimai valstybinių teismo antstolių veiklos neefektyvumu yra pagrįsti: 2000–2001 metais vidutinis išieškojimo efektyvumas buvo 5–7 proc., t. y. tik tokią procentinę dalį teismo antstoliams pateiktų skolų pavykdavo išieškoti.Be abejo, negalima teigti, kad išieškojimo rezultatai priklausė vien tik nuo pačių teismo antstolių. Didelę įtaką jų veiklos efektyvumui turėjo ir nepalankūs teisiniai bei ekonominiai veiksniai, be to, nemažą dalį (apie 20 proc.) visų išieškojimų sudarė ir beviltiškos skolos, dėl kurių išieškotojai (dažniausiai – valstybinės institucijos) po kelis kartus iš naujo inicijuodavo skolų išieškojimo procedūras, puikiai žinodami galutinį rezultatą – skolininkas turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi. Visi šie aspektai ir siekimas užtikrinti efektyvesnį, lankstesnį išieškojimo procesą nulėmė pagrindinę reformos kryptį – teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą perduoti privačiai veikiantiems antstoliams.
Šiame darbe bus aprašoma antstolių veikla, veiklos sritys, teismo antstolių sistema, statusas, funkcijos, apmokėjimas už antstolio veiksmus. Šio darbo tikslas supažindinti su antstolių veikla, savivalda, pateikti patarimus išieškotojui ir skolininkui. Rašant šį darbą pasinaudojau informacija ir straipsniais patalpintais internete ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu. 1. ANTSTOLIO STATUSASNaujajame Antstolių įstatyme nurodoma, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti ir įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Antstolio funkcijos – tai išieškojimo pagal teismų sprendimus ar kitus vykdomuosius dokumentus, teismų pavedimų įteikti procesinius dokumentus ar konstatuoti faktines aplinkybes vykdymas. Tuo tarpu paslaugomis laikoma tam tikra antstolio veikla: turto saugojimas (administravimas) vykdymo procese, teisinių konsultacijų teikimas, įkeisto kilnojamojo turto realizavimas aukciono tvarka, dokumentų teikimas Lietuvoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, faktinių aplinkybių konstatavimas, tarpininkavimas vykdant turtines prievoles. Įstatyme vienareikšmiškai suteikiamas prioritetas antstolio funkcijų vykdymui, įtvirtinant šiuos principus: paslaugų teikimas neturi trukdyti antstoliui atlikti įstatymų nustatytas funkcijas; teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Dar viena svarbi aplinkybė – antstolis negali atsisakyti vykdyti savo funkcijas, išskyrus įstatymų nustatytus išimtinius atvejus, taigi funkcijų vykdymas – ne tik antstolio teisė, bet pirmiausia – jo profesinė pareiga. Vykdydamas įstatymo nustatytas funkcijas antstolis veikia kaip valstybės įgaliotas asmuo ir turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, jei tai susiję su vykdomu sprendimu). Įgyvendinant reformą, Lietuvoje suformuotos naujos vykdomosios apylinkės, kurias sudaro vieno ar kelių apylinkės teismų veiklos teritorijos. Į šias apylinkes, siekiant užtikrinti išieškotojo galimybę pasirinkti, paskirta ne mažiau kaip po tris antstolius. Tai dar vienas svarbus antstolių reformos principas – konkurencijos (nors ir ribotos) tarp antstolių įtvirtinimas, suteikiantis teisę išieškotojui pasirinkti tą antstolį, kuris veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai įvykdys teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teritorinis antstolių veiklos ribojimas netaikomas antstolių teikiamų paslaugų atžvilgiu. Naujasis Civilinio proceso kodeksas, palyginti su iki šiol galiojusiuoju, įtvirtina aktyvų apylinkės teismo teisėjo dalyvavimą vykdymo procese – tam tikrus antstolio priimamus procesinius sprendimus turi patvirtinti teismas rezoliucija arba nutartimi. Ypač svarbu tai, kad nuo šiol turto pardavimo iš varžytynių aktai taip pat turės būti patikrinti ir patvirtinti apylinkės teismo teisėjo. Naujoji tvarka suteiks daugiau garantijų iš varžytynių turtą įsigyjantiems asmenims.Siekiant užtikrinti realų žalos atlyginimą asmenims, patyrusiems žalą dėl antstolių veiksmų, numatytas privalomasis antstolių civilinės atsakomybės draudimas. Minimali antstolio civilinės atsakomybės draudimo suma yra 200 tūkst. litų vienam draudiminiam įvykiui. Antstolio civilinės atsakomybės draudimas apima ir antstolio padėjėjo ar kito antstolio darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draudžiama tik atsakomybė už žalą, padarytą vykdant antstolio funkcijas, privalomasis draudimas neapima žalos, kuri padaryta antstoliui teikiant paslaugas, atlyginimo. 2. PROFESINĖS SAVIVALDOS STRUKTŪRA Antstoliai, kaip ir notarai, advokatai, turto vertintojai ar kiti profesines paslaugas teikiantys privatūs asmenys, turi atitinkamą profesinės savivaldos struktūrą, kurią sudaro visuotinis antstolių susirinkimas, Lietuvos antstolių rūmai ir Antstolių garbės teismas. Antstolių susirinkimą šaukia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirminink…as. Antstolių susirinkimas šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis antstolių susirinkimas turi būti sušauktas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis visų antstolių. Antstolių susirinkimas: 1. renka Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką; 2. renka du Antstolių garbės teismo narius; 3. išklauso Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo veiklos ataskaitą; 4. tvirtina Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo darbo reglamentą; 5.priima Lietuvos antstolių rūmų įstatus, Antstolių profesinės etikos kodeksą; teisingumo ministras juos skelbia „Valstybės žiniose“; 6. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina įmokų Lietuvos antstolių rūmams dydį;7. sprendžia kitus su antstolių veikla susijusius klausimus.
Antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. Lietuvos antstolių rūmai yra viešas juridinis asmuo. Lietuvos antstolių rūmų veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos antstolių rūmų įstatai. Lietuvos antstolių rūmų funkcijos yra šios: 1. koordinuoti antstolių veiklą; 2.atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose; 3.rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai; 4. šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių veiklą; 5. organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą; 6. teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą; 7. kitos Įstatyme nustatytos funkcijas.Antstolių garbės teismą sudaro penki nariai, iš kurių du renkami antstolių susirinkime, du skiria teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.Antstolių garbės teismo nariai skiriami ketveriems metams iš antstolių. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Antstolių garbės teismas gali veikti, jeigu yra išrinkti ar paskirti bent trys nariai. Antstolių garbės teismo veiklos nuostatus tvirtina teisingumo ministras. 3. NAUJOS ANTSTOLIO VEIKLOS SRITYSKaip minėta, antstoliai, be visiems įprastos išieškojimo pagal teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus veiklos, nuo šiol gali teikti ir kitas Antstolių įstatyme numatytas paslaugas. Prognozuojama, kad ateityje itin padidės susidomėjimas šiomis antstolių paslaugomis: faktinių aplinkybių konstatavimu, tarpininkavimu vykdant turtines prievoles, dokumentų perdavimu ir įteikimu.Faktinių aplinkybių konstatavimas – visai nauja Lietuvos teisinių paslaugų rinkoje paslauga, perimta iš Prancūzijos teisinės sistemos. Faktinės aplinkybės konstatuojamos surašant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame detaliai aprašomos aplinkybės, daiktai, turtas ar jų būklė. Pagrindinis faktinių aplinkybių konstatavimo tikslas – surinkti ir raštu (papildomai gali būti naudojamos ir garso bei vaizdo įrašymo priemonės; šiuo atveju įrašas tampa sudedamoji konstatavimo protokolo dalis) užfiksuoti įrodymus, kurie gali būti panaudoti vykstančiame ar ateityje įvyksiančiame teisminiame (arbitražo) procese ar šalių derybose taikaus ginčo sureguliavimo atveju. Įrodymus tokiu būdu gali rinkti bet kuri proceso šalis (fizinis ar juridinis asmuo), tiek siekdama svariais įrodymais pagrįsti savo reikalavimus, tiek siekdama apsisaugoti nuo priešingos šalies reiškiamų nepagrįstų pretenzijų. Naujojo Civilinio proceso kodekso 635 str. 4 dalyje nurodoma, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Oficialus rašytinis įrodymas skiriasi nuo kitų byloje taikomų įrodinėjimo priemonių tuo, kad negali būti nuginčytas liudytojų parodymais (Civilinio proceso kodekso 197 str.).
Faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos remiantis antstolio bei užsakovo susitarimu, taip pat ir teismo pavedimu, jei tokiu būdu surinkti ir užfiksuoti įrodymus prašo byloje dalyvaujanti šalis. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra veiksminga priemonė užfiksuoti įrodymus, kurie būna tik tam tikrą laiko tarpą arba gali fiziškai išnykti praėjus tam tikram laikui, taip pat tais atvejais, kai nėra pakankamai kitų įrodymų, kuriais remiantis galima būtų įrodinėti daiktų, būklės ar aplinkybių buvimą.Jei reikia, faktinės aplinkybės gali būti konstatuojamos du kartus – fiksuojant daiktų ar turto būklę iki aplinkybių, galinčių turėti įtakos šiai būklei, atsiradimo ir po to, kai šios aplinkybės susiklosto, – siekiant užfiksuoti pakitusią daiktų būklę. Pavyzdžiui, viršutinio namo aukštą numatoma rekonstruoti. Šiuo atveju apačioje esančių patalpų savininkai gali konstatuoti iki rekonstrukcijos buvusią jiems priklausančių patalpų būklę, jei yra pavojus, kad rekonstrukcijos metu gali pablogėti po rekonstruojamomis patalpomis esančių patalpų būklė, arba atvirkščiai – jei šių patalpų savininkai sutinka, konstatavimas gali būti atliktas rekonstrukciją vykdysiančio asmens užsakymu, kad nekiltų ginčų dėl apatiniuose aukštuose esančių patalpų būklės, buvusios iki rekonstrukcijos pradžios, ir galimos joms padarytos žalos fakto ar dydžio. Faktinių aplinkybių konstatavimas gali būti plačiai naudojamas ne tik statybos, bet ir įvairiose kitose veiklos srityse: perduodant ir priimant nuomojamas (perkamas ar kitaip perleidžiamas) patalpas – konstatuojama patalpų bei jose esančių priklausinių būklė bei patalpose įrengtų komunalinių paslaugų apskaitos prietaisų rodmenys; įsigijus nekokybiškų ar nekomplektinių prekių – konstatuojama šių prekių būklė; dalijantis turtą – konstatuojama dalijamo turto sudėtis bei būklė; esant nesąžiningiems konkurentų veiksmams – konstatuojamas šių veiksmų turinys, taip pat – svetimo prekės ženklo naudojimas ar kiti autoriaus teisių pažeidimai; visuotiniuose akcininkų susirinkimuose – konstatuojama akcininkų dalyvavimo ar balsavimo faktas ir panašiai. Pikantiška detalė: jei faktinės aplinkybės yra gana akivaizdžios, gali būti konstatuojamas ir santuokinės neištikimybės faktas, kuris gali būti svarbus sprendžiant sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos klausimą.Prancūzijoje įprast…a, kad loterijų, žiniasklaidoje ar internetu organizuojamų žaidimų bei konkursų rezultatai (laimėtojai) nustatomi tik dalyvaujant antstoliui, kuris stebi finalines procedūras bei tai, kaip laikomasi žaidimo (konkurso) taisyklių. Taip užtikrinamas nešališkas bei objektyvus žaidimo rezultatų nustatymas, užkertant kelią įvairiems įtarinėjimams, galintiems pakenkti pačių žaidimo organizatorių reputacijai. Antstolių įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis privalo laikytis šių principų: 1. objektyvumo ir nešališkumo – protokole fiksuojamos tik objektyviai protokolo surašymo metu esančios aplinkybės, daiktai, turtas ar jų būklė. Protokole negali būti reiškiama antstolio ar kitų asmenų nuomonė, vertinimai ar kokie nors subjektyvūs svarstymai dėl konstatuojamų aplinkybių, jų pobūdžio ar pan., protokolas negali būti grindžiamas prielaidomis, palyginimais ar samprotavimais. Prancūzijoje faktinių aplinkybių konstatavimas, pabrėžiant konstatavimo objektyvumą bei nešališkumą, dar vadinamas teisine fotografija – šis pavadinimas bene geriausiai atspindi faktinių aplinkybių konstatavimo pobūdį; 2. tikslumo – faktinės aplinkybės turi būti konstatuojamos kuo detaliau ir tiksliau (paprastai konstatavimo detalumo laipsnis derinamas su užsakovu), kad protokolą būtų galima naudoti kaip visavertę šių aplinkybių įrodinėjimo priemonę. Tarpininkavimas vykdant turtines prievoles – tai vadinamasis ikiteisminis skolos išieškojimas, kuriuo užsiima ir specializuotos įmonės. Ši paslauga gali apimti tiek įmonės komercinių partnerių tinkamo atsiskaitymo kontrolę, tiek organizacines bei teisines priemones sureguliuojant skolos grąžinimo procedūras, konsultacijas dėl teisminio skolos išsireikalavimo tikslingumo bei būdų. Dokumentų įteikimas – gana svarbi antstolių teikiama paslauga. Ji taps reikalingesnė populiarėjant Civilinio proceso kodekse numatytoms supaprastintoms teisminio bylinėjimosi formoms, kai priimto teismo sprendimo (įsakymo) įsiteisėjimas siejamas su privalomu sprendimo (įsakymo) įteikimu atsakovui. Antstolių veiklos pertvarkymas primins daugeliui primirštą taisyklę: teismų bei kitų institucijų sprendimai yra privalomi ir turi būti vykdomi, nes už nevykdymą teks susimokėti. 4. MOKĖJIMAS UŽ ANTSTOLIO VEIKSMUSMokėjimas už antstolio veiksmus taip pat priklauso nuo to, ar antstolis vykdo įstatymo nustatytas funkcijas, ar teikia paslaugas. Kadangi paslaugų teikimas grindžiamas antstolio susitarimu su klientu, atlyginimo už šias paslaugas dydis nereglamentuojamas ir gali būti nustatomas šalių susitarimu. Tuo tarpu atlyginimo antstoliui už įstatymo nurodytų funkcijų vykdymą dydžiai yra nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Valstybės žinios, 2003, Nr. 3–82), ir šalių susitarimu ar antstolio nuožiūra negali būti keičiami. Sprendimų vykdymo išlaidos atlieka ir itin svarbų prevencinį vaidmenį. Kadangi galutiniame išieškojimo etape visos šios išlaidos išieškomos iš skolininko, gresiančios vykdymo išlaidos yra svarbi paskata skolininkui geruoju susimokėti teismo priteistą skolą ar paskirtą baudą. Priešingu atveju skolininkui teks apmokėti visas su išieškojimu susijusias išlaidas bei atlyginimą antstoliui už sprendimo įvykdymą, kuris sudaro nuo 4 iki 19 proc. išieškotinos skolos sumos. Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas vykdymo išlaidas galima skirstyti į šias grupes: 1. bylos administravimo išlaidos. Šias išlaidas apmoka išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolio ir išieškotojo susitarimu šių išlaidų apmokėjimas gali būti atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo. Jei išieškotojas yra fizinis asmuo, gali būti atidėtas visų bylos administravimo išlaidų apmokėjimas, jei išieškotojas – juridinis asmuo, gali būti atidėtas ne daugiau kaip pusės bylos administravimo išlaidų apmokėjimas. Bylos administravimo išlaidų paskirtis – padengti antstolio vykdomo išieškojimo sąnaudas, kurių dydį sunku ar neįmanoma tiksliai apibrėžti. 2. vykdymo išlaidos už atskirus veiksmus. Apmokama už konkrečius vykdymo veiksmus. Šių išlaidų dydis tiksliai nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Apmokėjimas išieškotojo ir antstolio susitarimu gali būti visiškai atidėtas iki vykdomosios bylos užbaigimo. 3. vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, mokėtinos tretiesiems asmenims. Jos apima sumas, kurios mokamos už pašto, reklamos (skelbimai apie turto pardavimą iš varžytynių) paslaugas, turto įvertinimą, saugojimą, vežimą ir pan. Šių išlaidų dydis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nereglamentuojamas. 4. atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento sprendimo įvykdymą. Jis nustatomas procentais ir apskaičiuojamas atsižvelgiant į realiai išieškotą ir išieškotiną sumas. Atlyginimas antstoliui mokamas tik už realų sprendimo įvykdymą – išieškojus visą ar dalį sprendime nurodytos sumos. Civilinio proceso kodekse nustatytos šios pagrindinės vykdymo išlaidų apmokėjimo taisyklės: 1. vykdymo išlaidas, išskyrus atlyginimą už sprendimo įvykdymą, avansu turi apmokėti išieškotojas. 2. antstolis gali susitarti su išieškotoju dėl dalies bylos administravimo išlaidų ar visų kitų vykdymo išlaidų apmokėjimo atidėjimo. 3. išieškojus iš skolininko priteistą sumą ar jos dalį, pirmiausia atskaitomos ir išieškotojui grąžinamos jo apmokėtos vykdymo išlaidos. 4. iš skolininko išieškomos ir išieškotojui pirmiausia grąžinamos visos jo apmokėtos vykdymo išlaidos, t. y. nuo visos išieškotos sumos pirmiausia atskaitomos išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos, o išieškojimas vykdomas tol, kol išieškomos visos vykdymo išlaidos bei skola. 5. PATARIMAI IŠIEŠKOTOJUI IR SKOLININKUI 1. Išieškotojas turi teisę pasirinkti, kuriam antstoliui pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Vykdomasis dokumentas gali būti pateiktas bet kuriam antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra skolininko gyvenamoji ar veiklos vieta arba yra skolininko turto.2. Išieškotojas, pateikdamas antstoliui turimus duomenis apie skolininkui priklausantį turtą ar gaunamas pajamas, gali ne tik paspartinti išieškojimo procesą, bet ir sumažinti galimas vykdymo išlaidas.3. Išieškotojas turi teisę susitarti su antstoliu dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo tvarkos. Visos išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos pirmiausia išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui.4. Išieškotojas, kaip ir skolininkas, privalo domėtis vykdymo eiga, nedelsdamas pranešti antstoliui apie savo adreso ar kitų svarbių duomenų pasikeitimą. Jei teismas jums priteisė skolą, Kelių policija jums paskyrė baudą, jūsų įmonę nubaudė Valstybinė mokesčių inspekcija ar “Sodra”, susimokėkite skolą geruoju, nelaukdami, kol sprendimą vykdyti bus perduota antstoliams. Delsti grąžinti skolą ar susimokėti baudą jums tikrai nenaudinga. Išsaugokite skolos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, apie baudos sumokėjimą nedelsiant praneškite šią baudą skyrusiai institucijai ar pareigūnui6. IŠVADOSAntstoliai, atlikdami savo funkcijas, yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais. Ar antstolių veiksmai atitinka šiems teisės aktams, gali įvertinti tik teismas. Lietuvos antstolių rūmai teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja antstolių profesinę veiklą ir tai, kaip laikomasi Antstolių profesinės etikos kodekse nustatytų reikalavimų.Dažniausiai nepasitenkinimas antstolių veiksmais visuomenėje kyla dėl to, kadjie imasi priverstinio vykdymo priemonių, išieškodami vos keleto litų skolas. Dar labiau žmonės piktinasi, kad antstoliams turi būti mokamos už skolą didesnės vykdymo išlaidos. Kadangi. 90 proc. tokių vykdomųjų dokumentų pateikia valstybės institucijos, o sprendimų vykdymo išlaidos antstoliams išieškant dideles ir menkas skolas yra vienodos, svarstytina, ar tokia valstybės politika dėl menkaverčių skolų išieškojimo yra teisinga. Nors statistiškai antstoliai užbaigia mažiau vykdomųjų bylų, piniginių lėšų išieškoma vis daugiau. Tai rodo, kad gerėja antstolių darbo kokybė. Vis didesnį kiekį bylų antstoliai baiga visiškai įvykdydami vykdomuosius dokumentus, o ne grąžindami juos kreditoriams su turto ar asmens neradimo aktais. Mano manymų jei nebūtų antstolių dauguma žmonių bei įmonių turėtų didžiulius skolininkus. Nukentėjusių būtų daug daugiau, nei išgirstame nusiskundimų apie antstolių veiklą. Tenka pripažinti, kad teisinėje sistemoje yra dar daug spragų, tačiau keičiant įstatymus, reorganizuojant veiklą manau rezultatai turėtų būti geresni. Tačiau veiklos rezultatus galima įvertinti tik praėjus tam tikram laikotarpiui. Tikiuos besiskundžiančių antstolių veikla ateityje sumažės ir veiklos rezultatai bus geresni.7. LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. 2002 m. gegužės 9 d., Nr. IX-876 // www.lrs.lt,2006-02-18.2. Lepeškaitė A. Antstoliai: sena profesija, naujos galimybės // Vadovo pasaulis, 2003, Nr.2, p.12-18.3. Autorius: Asociacija Lietuvos antstolių rūmai, 2005.10.14 //www.antstoliai.lt, 2006-02-14.