Advokatūros vaidmuo ginant žmogaus teises

Įvadas

Advokatūros vieta Lietuvos teisinėje sistemoje niekam neturėtų kelti abejonių – advokato veikla yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Jos 31 straipsnis visiems piliečiams numato teisę turėti advokatą – taigi garantuojama kiekvieno žmogaus teisė į gynybą. Taigi advokatūra yra institucija , užtikrinanti žmogaus teisės į gynybą realizavimą ir teisinės gynybos teikimą. Advokato svarbiausias tikslas, ginant teisėtus kliento interesus panaudoti visas teisėtas gynybos priemones ir būdus bylos aplinkybėms objektyviai ištirti ir tiesai nustatyti. Ne visi žmonės supranta, kad advokatas gina ne nusikaltimą, o nusikaltusį asmenį.
Rašto darbe siekiama atskleisti, kookias žmogaus teises užtikrina advokatūra bei advokatūros veiklos ypatumus įvairiose teisės šakose konstitucinėje, baudžiamojoje, administracinėje bei civilinėje.
Rašto darbe remtasi Lietuvos teisės aktais, Lietuvos advokatūros tinklalapyje paskelbta informacija bei specialiame jos leidžiamame leidinyje “Lietuvos advokatūra” skelbiamomis publikacijomis. Apie Lietuvos advokatūros vaidmenį ginant žmogaus teises yra paskelbę publikacijas advokatai dr. Algimantas Dziegoraitis, Jonas Kairevičius, M. Kukaitis ir kt.

Advokatūros vaidmuo užtikrinant žmogaus teises ir laisves

Nagrinėjant žmogaus teisių apsaugą bei advokatūros veiklą šioje srityje, pirmiausia reikėtų paminėti žmogaus teisių institutą, kuris Lietuvos konstitucinėje teisėje užžima svarbią vietą. Jis glaudžiai susijęs su kitais konstitucinės teisės institutais, reglamentuojančiais valstybės valdžios institucijų formavimą, funkcionavimą. Žmogaus teisių institutą įtakoja ne tik nacionalinės teisės sistemos raida, valstybės konstituciniai politiniai procesai, bet ir tarptautinis žmogaus teisių reglamentavimas.
Žmogaus teisės – sudėtinga teisinė ka

ategorija. Kiekviena teisė turi tam tikrą norminį turinį ir suponuoja teisinį santykį tarp dviejų ar daugiau asmenų, tarp asmens ir viešosios valdžios institucijų, kuriuo siekiama apsaugoti esmines žmogiškąsias vertybes ir poreikius nuo nepagrįsto kitų asmenų kišimosi. Todėl yra numatomos garantijos (būdų ir metodų visuma), užtikrinančios tinkamą jų realizavimą ,kurioje aktyvų vaidmenį vaidina advokatai, kurie atstovaudami klientą, įgyvendina Konstitucijoje įteisintas teisės normas.

Teisines žmogaus teisių garantijas galima skirti į materialias, procesines ir institucines. Materialinėms garantijoms yra priskirtina Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuose įtvirtintos žmogaus teisės ir jų apsauga.

Procesinėms garantijoms visų pirma reikėtų priskirti Konstitucijoje įtvirtintą asmens, kurio teisės ir pareigos yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Prie procesinių garantijų priskirtina ir Peticijų įstatyme numatyta teisė kreiptis peticija į tokias valstybės institucijas, kaaip Seimas, Vyriausybė, kad būtų sprendžiami svarbūs, su žmogaus teisėmis susiję klausimai.

Institucinės garantijos – tai institucijų, kurioms yra priskirta žmogaus teisių gynyba, veikla. Tarp teisinių institucinių garantijų svarbiausia vieta tenka teismams, tačiau advokatūra kaip institucinė žmogaus teisių garantija suformuoja teisinės tiesos ieškojimą, o tašką padeda teismas.

Nepriklausomoje audringai besikeičiančioje valstybėje gyvenantiems jos piliečiams labiau nei bet kada anksčiau reikalinga teisinė pagalba žmogaus teisėms ir įstatymų saugomų jo interesų gynybai užtikrinti. Vienas po kito rengiami ir priimami nauji įstatymai, pakeisti civilinis, civilinio pr
roceso, baudžiamojo proceso ir kiti kodeksai, dar labiau sumažino galimybę žmogui be profesionalaus teisininko pagalbos apginti savo teises ir interesus.

Advokatūra yra demokratijos vertybė. Nei demokratinės valstybės, nei jos teisinės sistemos negalima įsivaizduoti be advokatūros. Advokato veikla yra ne tik žmogaus teisių garantas, bet teigiamai veikia visuomenės kultūrą, atlieka švietėjišką misiją. Konsultuodamas klientus advokatas privalo tinkamai išaiškinti žmonėms valstybės leidžiamus įstatymus, supažindinti su svarbiausiais.Taigi advokato konsultacija gali padėti žmogui išvengti pavojaus dėl įstatymo nežinojimo, pakliūti į teisines kolizijas.

Lietuvos valstybė garantuoja piliečiams teisinę pagalbą: jeigu žmogus negali susimokėti už gynėjo paslaugas, jis gali prašyti ir gauti nemokamą gynybą ar kitokią teisinę pagalbą. Šioje nemokamos teisinės pagalbos sistemoje advokatas ryški figūra. Šiuolaikinė ekonominė situacija dar labia dažnai riboja žmonių galimybes gauti jiems būtinas teisines konsultacijas. Didelė dalis visuomenės nepajėgia susimokėti už advokato paslaugas. Vis dėlto šiuo metu valstybės garantuojamaos teisinės pagalbos sistema tik formuojasi . Darbo pradžioje susiduriama su daug problemų , prastoka darbo kokybe. Todėl žmogui dažnai, suteiktos nekvalifikuotos teisinės paslaugos į visą teisinę sistemą atsigrežia kitu galu, nusivylęs teisine pagalba, žmogus dažniausiai nusivilia visa teisine sistema, nukenčia visos teisinės sistemos prestižas
Prof. P. Leonas yra pasakęs, kad advokatas yra ne tiek savo kliento tarnautojas, kiek tiesos tarnautojas, teisingumo ir teisėtumo tarnautojas. Jis nėra ti
ik savo kliento norų ir minčių kartotojas, bet jis yra kliento mandatorius. Jo darbo tikslas yra viešo pobūdžio, yra tiesos tikslas, yra tiesos ir teisingumo siekimas. Anot prof. P. Leono advokato darbo tikslas: “neturtingojo kova su turtinguoju, silpnojo su galinguoju visada buvo sunki ir pavojinga, o kartais visai neįmanoma be advokato, kuris būtų nepriklausomas nei nuo valdininkų, nei nuo teisėjų ir pasitikėdamas moraline vedamosios bylos jėga gali dar pasiremti korporacijos jėga ir visuomenės, esančios teisme, sąmone; tik jis gali prieš medžiaginę jėgą pastatyti savo dvaios moralinės jėgos ginklą” .

Advokatūros vaidmuo atskirose teisės šakose
Atskirose teisės šakose advokato vaidmuo skiriasi, nors pagrindinis advokatūros tikslas – užtikrinti kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimą išlieka bet kurioje teisenoje.

Konstitucinėje teisėje. Konstitucinėje teisėje advokato vaidmuo nėra labai svarbus svarbus. Jo pagrindinis vaidmuo tai dokumentų parengimas , kliento konsultavimas teisės klausimais. Advokato vaidmuo labai svarbus taikant teisės normas bei jas pagrindžiant tiek moksliniu tiek metodologiniu pagrindu. Labai svarbu kad ginamojo asmens pozicija atspindėtų konstitucinės teisės normas. Konstitucinėje teisėje, dalyvaujant advokatui, žmogaus teisių apsauga paprastai yra realizuojama atstovaujant vieno asmens interesams, bet tuo pačiu realizuojant bei įtvirtinant konstitucines teisės normas kitų piliečių atžvilgiu.
Civiliniame procese. Nuo 2003 metų sausio mėnesio įsigaliojusiame LR civilinio proceso kodekse padidintas advokato vaidmuo civilinėse bylose, žengtas pirmas ži

ingsnis tobulinant civilinių bylų procesą kurio abi šalys ieškovas ir atsakovas yra lygios ir veikia rungimosi principu. Dabartinis Civilinio proceso kodeksas įtvirtino normą, kad civilinėse bylose atstovais turi teisę dalyvauti ne visi norintieji o advokatai ar jų padėjėjai. Toks sprendimas dar labiau padidino advokatūros vaidmenį visoje teisinėje sistemoje. Žinomas mokslininkas E. Vaskovskis rašė, kad bylininkas bet kada gali pralaimėti bylą dėl nepakankamo civilinių įstatymų išmanymo ir nesugebėjimo ginti savo teisių teisme, dalykiškai dėstyti mintis. Tai ypač aktualu civilizacijai tampat sudėtisgesnei, vis įvairėjant gyvenimo santykiams ir juos reglamentuojančioms normoms, atsižvelgiant į tai, kad civiliniame procese itin svarbus rungtyniškumo pricipo įgyvendinimas.
Administraciniame procese. Šiuo metu atstovų administraciniame procese padėtį reglamentuoja du teisės aktai LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) ir LR administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ). Kaip žinia, tiek pačiai administracinei teisei, tiek admnistracinėms bylos būdinga poįstatiminis pobūdis, todėl būtent administracinėse bylose ypač reikalingas atstovas, galintis asmeniui padėti susigaudyti sudėtinguose administracinės teisės labirintuose, garantuoti jo teises ir teisėtus interesus. Tačiau asmenys tik išimtiniais atvejais kreipasi į advokatus su prašymais atstovauti jiems administracinėse bylose, nes nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus dažnai nėra labai didelės, todėl žmonės mano esant netikslinga kreiptis į advokatą, kurio pagalba gali kainuoti daugiau nei paskirta nors neteisėta administracinė nuobauda. Viešojo administravimo subjektai dažnai naudojasi tokia situacija ir skiria neteisėtas bei nepagrįstas administracines nuobaudas, žinodami, kad jos teismo bus paliktos, nes pareiškėjas nesinaudos advokato teisine pagalba. Šios problemos sprendimo būdo iki šiol nepavyko rasti. Manytume, kad visokeriopa advokato pagalba administracinėse bylose garantuotų asmens teisių ir laisvių apsaugą su viešojo administravimo institucijomis.
Baudžiamajame procese. Baudžiamojoje teisėje gynėjo vieta niekada nekėlė jokių abejonių – valstybės įstatymai visada kiekvienam asmeniui garantavo ir garantuoja galimybę turėti advokatą ir gintis padedamam kvalifikuoto teisininko. Teisė į gynybą apibrėžia LR Konstitucijos 31 str., kurio 6 d. nurodyta: “Asmeniui, kuris įtariamas, padaręs nusikaltimą, ir įkaltinamajam nuo jų sulaikymo ar pirmos apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą”.Naujojo BPK 48 str. Išplėtė gynėjo teises palyginus su senojo BPK 58 str. nuostatomis. Gynėjo teisė išplėstos ikiteisminio tyrimo procese.

Išvados:
1. Nepriklausomoje audringai besikeičiančioje valstybėje gyvenantiems jos piliečiams labiau nei bet kada anksčiau reikalinga teisinė pagalba žmogaus teisėms ir įstatymų saugomų jo interesų gynybai užtikrinti. Konsultuodamas klientus advokatas privalo tinkamai išaiškinti žmonėms valstybės leidžiamus įstatymus, supažindinti su svarbiausiais.Taigi advokato konsultacija gali padėti žmogui išvengti pavojaus dėl įstatymo nežinojimo, pakliūti į teisines kolizijas, tuo pačiu advokatas atlieka švietėjišką misiją.
2. Atskirose teisės šakose advokato vaidmuo skiriasi. Konstitucinėje teisėje advokato vaidmuo labai svarbus taikant teisės normas bei jas pagrindžiant tiek moksliniu tiek metodologiniu pagrindu realizuojant Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises ir laisves. Civilinėse bylose nuo 2003 metų sausio mėnesio padidintas advokato vaidmuo. Civilizacijai tampat sudėtisgesnei, vis įvairėjant gyvenimo santykiams ir juos reglamentuojančioms normoms, atsižvelgiant į tai, kad civiliniame procese itin svarbus rungtyniškumo pricipo įgyvendinimas, advokatas yra pagrindinis kliento teisių gynėjas. Administracinėms byloms būdinga poįstatyminis pobūdis, todėl būtent administracinėse bylose ypač reikalingas atstovas, galintis asmeniui padėti susigaudyti sudėtinguose administracinės teisės labirintuose, garantuoti jo teises ir teisėtus interesus. Baudžiamajame procese gynėjo vieta niekada nekėlė jokių abejonių – valstybės įstatymai visada kiekvienam asmeniui garantavo ir garantuoja galimybę turėti advokatą ir gintis padedamam kvalifikuoto teisininko. Naujojo BPK 48 str. Išplėtė gynėjo teises palyginus su senojo BPK 58 str. nuostatomis. Gynėjo teisė išplėstos ikiteisminio tyrimo procese.

Literatūros sąrašas:
1. LR Konstitucija.
2. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950) // Žmogaus teisės. Regioninių tarptautinių dokumentų rinkinys. Vilnius: Mintis, 1993.
3. Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.
6. Prof. P. Leono pranešimas “Advokatų profesija ir jų organizacija”, skaitytas studentų teisininkų ir ekonomistų draugijos susirinkime, 1930.V.18, universiteto rūmuose. // cituotas iš J. Kairevičius, Profesorius Petras Leonas ir advokato etika, Lietuvos advokatūra, 2001 gruodis.
7. Alvydas Pumputis, Audrius Paksas, Alfonsas Vaišvila, Gediminas Mesonis, Egidijus Jarašiūnas, Juozas Žilys, Vytautas Sinkevičius, Liudvika Meškauskaitė, Toma Birmontienė, Elvyra Baltutytė, Saulė Vidrinskaitė, Saulius Katuoka, Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė, Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003 .
8. Vaskovski E. V., Učebnik graždanskogo procesa, Moskva, 1917.
9. Borodina V.H., Advokadskaja deitelinosti, Moskva, 2003.
10. Lietuvos advokatūra, Lietuvos advokatūros informacinis leidinys, 2001-2005 m.

Leave a Comment