ADMINISTRACINĖS TEISĖS RAŠTO DARBASADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ SUDĖTIES ANALIZĖ
TurinysĮvadas………………………………………………………………………………………………………………….2Administracinis teisės pažeidimas bei jo sudėtis……………………………………………………….4Administracinio teisės pažeidimo objektas……………………………………………………………….7Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė…………………………………………………..9Administracinio teisės pažeidimo subjektas…………………………………………………………….13Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė………………………………………………..18Išvados………………………………………………………………………………………………………………..21Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………..22
ĮVADASMano rašto darbo tikslas – atlikti administracinių teisės pažeidimų sudėties analizę.Šio darbo uždaviniai: apibrėžti administracinio teisės pažeidimo bei jo sudėties sąvoką; išanalizuoti svarbiausius administracinių teisės pažeidimų sudėties elementus.Darbo objektas – administracinių teisės pažeidimų sudėtis.Darbo struktūra: rašto darbas susideda iš penkių dalių. Pirmojoje dalyje apibrėžiama administracinio teisės pažeidimo bei jo sudėties sąvoka; antrojoje dalyje analizuojamas administracinio teisės pažeidimo objektas; trečiojoje dalyje – administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė; ketvirta dalis skirta administracinio teisės pažeidimo subjekto aiškinimui; penktoji dalis skirta administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės analizei.
Teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų ar organizacijų veika, kuria padaroma žala įstatymo saugomoms piliečių teisėms, teisėtiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai.Tai tradicinis teisės pažeidimo apibrėžimas, labiau atitinkantis pozityvistinę teisės sampratą, kuriai svarbu pabrėžti patį elgesio priešingumą abstrakčiai suprantamai teisei kaip elgesio taisyklei. Iš tokio apibrėžimo lieka neaiškus teisės pažeidimo mechanizmas ir jo santykis su paties individo teisių įgyvendinimu. Bet jeigu remsimės pilietine teisės samprata, tada teisės pažeidimą reikės apibrėžti kaip elgesio priešingumą ne apskritai teisės normai, o tik tokiai, kuri yra teisių ir pareigų vienovės pavidalo.Teisės pažeidimas – tai asmens naudojimasis subjektinėmis teisėmis sąmoningai atsisakant vykdyti pareigas, kurių vykdymą įstatymas laiko būtina sąlyga legalizuoti asmens naudojimąsi subjektinėmis teisėmis visuomenėje.Šis apibrėžimas svarbus tuo, kad čia pabrėžiama, jog asmuo gali pažeisti teisę tik tada, kai naudojasi subjektine teise ir kai tas naudojimasis įstatymo yra siejamas su būtinybe vykdyti tą teisę legalizuojančias pareigas.
Teisės pažeidimui būdingi tokie požymiai:1. Teisės pažeidimo subjektas gali būti tik žmonės ar jų susivienijimai, nes teisės pažeidimas yra sąmoninga veika. Todėl pažeisti teisę gali tik veiksnus asmuo, kuris suvokia ar gali suvokti savo veiksmų priešingumą teisei.2. Teisė gali būti pažeista veikimu ar neveikimu. Žmogaus mintys, žodiniai pareiškimai, jeigu jie nepasireiškia atitinkamu elgesiu, nėra teisės pažeidimas. Bet žodiniais pareiškimais raginimas pažeisti galiojančią teisę, kitų asmenų garbę ir orumą žeminančių melagingų žinių platinimas (šmeižtas), žadėjimas padaryti pavojingą nusikaltimą (grasinimas) yra teisės pažeidimai.3. Teisės pažeidimas yra neteisėta, t.y. teisei priešinga veika. Kiekvienas naudojimasis subjektinėmis teisėmis nevykdant atitinkamų pareigų, kurių reikalauja įstatymas, yra priešingas teisei, išskyrus tuos atvejus, kai visuomenė atleidžia asmenį nuo tokių pareigų vykdymo. Toks atleidimas visada turi būti įformintas atitinkamu valstybės institucijos aktu.4. Teisės pažeidimas yra pavojinga visuomenei veika, nes ja padaroma žala asmenų, organizacijų ar valstybės apskritai interesams.
Visi teisės pažeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsnį skirstomi į nusikaltimus ir nusižengimus.Nusikaltimas yra tokia visuomenei pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į itin svarbias teisės saugomas vertybes.Nusižengimai – mažiau pavojingos visuomenei veikos. Prie jų priskiriami visi kiti teisės pažeidimai, kuriuos įstatymas nelaiko nusikaltimais ir už kuriuos numatytos administracinės, civilinės turtinės, drausminės sankcijos.Nusižengimais laikomi tokie teisės pažeidimai:1. administracinės teisės pažeidimai – tai priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę;2. civilinės teisės pažeidimai – deliktai (skolininkas laiku negrąžina kreditoriui skolos – sutartinių įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, arba vykdymas pažeidžiant terminą);3. drausminiai nusižengimai – tai įstaigos darbo vidaus taisyklių pažeidimas, pavėlavimas arba neatvykimas į darbą.Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėma. Formalus teisės pažeidimas yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė tokiai žalai atsirasti.
ADMINISTRACINIS TEISĖS PAŽEIDIMAS BEI JO SUDĖTIS Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (2002 m), administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.
Kadangi administracinis teisės pažeidimas yra savarankiška teisės pažeidimo rūšis, jam būdingi visi tie pagrindiniai požymiai kaip teisės pažeidimui apskritai.Teisinėje literatūroje nurodomi tokie administraciniam teisės pažeidimui būdingi požymiai: a) pavojingumas, žalingumas visuomenei;b) priešingumas teisei; c) kaltumas; d) baudžiamumas.Administracinis teisės pažeidimas yra pavojingas, žalingas visuomenei, nes juo kėsinamasi į tam tikrus visuomeninius santykius, visuomenėje nustatytą tvarką, šiems santykiams, tvarkai padaroma moralinio, fizinio, materialaus arba kitokio pobūdžio žala.Bendrasis veikos, kaip administracinio teisės pažeidimo, pavojingumo, žalingumo visuomenei pobūdis pasireiškia tuo, kad ji trukdo siekti tam tikrų tikslų valstybinio valdymo srityje, sukelia dezorganizaciją ir netvarką tose visuomeninio gyvenimo srityse, kurioms vadovauja valstybinio valdymo organai.Tačiau apibūdinant administracinį teisės pažeidimą kaip pavojingą, žalingą veiką, nepakanka nurodyti vien jo kėsinimosi objekto. Be kėsinimosi objekto, šios teisės pažeidimo pavojingumą, žalingumą lemia ir kiti jo objektyviniai ir subjektyviniai požymiai – padarytos žalos pobūdis ir dydis, jo padarymo aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų vienkartiškumas ir pakartotinumas ir kokios aplinkybės. Taigi veikos pavojingumas yra materialinis administracinio teisės pažeidimo požymis.Veikos priešingumas teisei reiškia, kad tam tikri žmogaus veiksmai yra draudžiami įstatymu ar kitu poįstatyminiu aktu ir jie teisės normos dispozicijoje traktuojami kaip administracinis pažeidimas.Veikos kaltumas reiškia, kad visuomenei pavojingas ir teisei priešingas veiksmas yra padarytas, esant kaltei, t.y. tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė išreiškia subjekto, padariusio žalą, vidinį neigiamą požiūrį į visuomeninius santykius, valstybės, visuomenės, organizacijų ir piliečių interesus. Be kaltės negalimas joks administracinis teisės pažeidimas.Veikos baudžiamumo požymis rodo, kad už administracinį pažeidimą įstatymas numato kaltam asmeniui administracines sankcijas, siekiant, kad jis būtų nubaustas.Bet koks administracinis teisės pažeidimas – tai teisės normų reikalavimų nesilaikymas, tam tikros teisinės pareigos nevykdymas arba netinkamas jos vykdymas. Tačiau tai, kas teisės neuždrausta, teisės normos nereikalaujama, negali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu. Šiuo požymiu administraciniai teisės pažeidimai skiriasi nuo neteisinių socialinių normų (moralės taisyklių, visuomeninių organizacijų normų) pažeidimų.Administracinio teisės pažeidimo, kaip ir kitų teisės rūšių pažeidimų, sudėties analizė turi labai svarbią ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Ji yra glaudžiai susijusi su teisės normų taikymu, todėl padeda teisingai, tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus, užtikrinti organų ir pareigūnų, taikančių kaltiems asmenims administracines nuobaudas, veiklos teisėtumą ir taip užkirsti kelią nepagrįstam, neteisėtam asmenų patraukimui administracinėn atsakomybėn.Skirtingai negu baudžiamosios teisės moksle, kur, galima sakyti, išsamiai išnagrinėta nusikaltimo sudėtis, administracinio teisės pažeidimo analizei skirta nepakankamai dėmesio. Dėmesio stoką administracinio teisės pažeidimo sudėties nagrinėjimui akivaizdžiai rodo negausi šiuo klausimu specialioji literatūra (ypač lietuvių kalba) ir neretai, kaip yra teigiama, praktikoje pasitaikantys teisėtumo pažeidimai, padaromi netinkamai juridiškai kvalifikuojant tam tikras veikas kaip administracinius teisės pažeidimus.Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, remiamasi bendrosios teisės teorijos teiginiais ir baudžiamosios teisės mokslo išvadomis dėl teisės pažeidimo apskritai ir savarankiškos jo rūšies – baudžiamojo nusikaltimo – požymių.Bet koks teisės pažeidimas yra organinė žmogaus veikos (veikimo ar neveikimo) išorinio pasireiškimo ir jo sąmonės santykio vienybė, tos veikos objektas, jos išorinio pasireiškimo pasireiškimo formos (būdai), subjektas ir jo psichinis santykis su padaryta veika. Todėl administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementas:1. administracinio teisės pažeidimo objektas;2. administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė;3. administracinio teisės pažeidimo subjektas;4. administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė.Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Jeigu nėra bent vieno iš jų, negali būti ir administracinio teisės pažeidimo sudėties ir negali atsirasti administracinės atsakomybės. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei.Analizuojant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, aiškėja jo socialinė reikšmė, turinys ir individualūs požymių elementai. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra sudėtinga struktūra, kurioje organiškai integruojasi minėti elementai. Savo ruožtu kiekvienas administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas turi jį apibūdinančių požymių sistemą. Pavyzdžiui, į objektyvinę pusę gali įeiti požymiai, kurie apibūdina patį veikos faktą, jo laiką, padarytą žalą ir pan.
Subjektyviniai pažeidimo pusei yra būdingi tokie požymiai kaip kaltės forma (tyčia ir neatsargumas). Atitinkamų, būdingų požymių turi ir kiti minėti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro visų keturių elementų ir jų individualių požymių, sudarančių jų organinę vienybę, sistema.Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių sistema yra sudėtinga loginė konstrukcija, kuri apibūdina šį teisės pažeidimą kaip reiškinį ir atskleidžia esminius šio antivisuomeninio reiškinio bruožus. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės atsiradimo pagrindas. Realaus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Taigi teisinis administracinės atsakomybės pagrindas atsiranda anksčiau negu faktinis veikos padarymas.Juridiškai kvalifikuojant veikas kaip administracinius teisės pažeidimus reikia remtis galiojančiais įstatymais. Tačiau, analizuojant kai kurias ATPK Ypatingosios dalies straipsnių nustatytas pažeidimų sudėtis, ne visuomet galima rasti konkrečiai, visiškai apibrėžtą pažeidimo objektą, subjektą, objektyvinę ir subjektyvinę pusę. Tokiais atvejais analizuojant konkretaus teisės pažeidimo sudėtį, jos požymiai turi būti nustatyti remiantis ne tik atitinkamais ATPK Ypatingosios dalies straipsniais, bet ir kodekso Bendrosios dalies normomis.Siekiant geriau suvokti administracinio teisės pažeidimo sudėtį, būtina plačiau paanalizuoti visus jos sudedamuosius elementus ir jų požymius.Administracinio teisės pažeidimo objektasTeisės teorijoje teisės pažeidimo objektu yra laikomi tie teisės normų reguliuojami ir saugomi visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi teisei priešingu veikimu ar neveikimu. Todėl tos veikos ir laikomos teisės pažeidimais, už jų padarymą kalti asmenys traukiami teisinėn atsakomybėn. Kitaip tariant, teisės pažeidimo objektas yra ta teisės normų nustatyta, reguliuojama ir saugoma tvarka, tie valstybės, visuomenės ir atskirų asmenų interesai, kurie pažeidžiami, kuriems daroma žala.Administracinio teisės pažeidimo, kaip ir kitų teisės pažeidimų, objektas yra taip pat teisės nustatyti, reguliuojami ir ginami visuomeniniai santykiai, tam tikra tvarka.Administracinio teisės pažeidimo objektas, be bendrųjų požymių, būdingų teisės pažeidimams apskritai, turi savo ypatumų. Anksčiau teisinėje literatūroje vyravo nuomonė, kad administracinis teisės pažeidimas yra tik administracinių teisės normų pažeidimas. Kitap sakant, administraciniu teisės pažeidimu kėsinamasi tik į tuos visuomeninius santykius, kurie yra susiklostę tik valstybinio valdymo srityje (siaurąja šio žodžio prasme). Tačiau galiojančių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo objektui priklauso ir tie visuomeniniai santykiai, kurie yra įtvirtinti bei reguliuojami ir kitų teisės šakų normų (konstitucinės teisės, darbo teisės ir kt.).ATPK 9 straipsnyje išvardyti tipiškiausi administracinių teisės pažeidimų objektai, tokie kaip: valstybinė ir viešoji tvarka, nuosavybė, piliečių teisės ir laisvės, nustatyta valdymo tvarka. Taigi, minėti santykiai sudaro ne tik administracinių teisės normų, bet ir kai kurių kitų teisės šakų normų reguliavimo dalyką, kurį gina administracinės sankcijos.
Svarbus administracinio teisės pažeidimo objekto ypatumas paprastai pasireiškia tuo, kad jį sudaro teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie priklauso valstybinio valdymo sferai. Administraciniai teisės pažeidimai daro žalą vykdomajai valstybinių organų veiklai, kėsinasi į valstybinio valdymo tvarką. Kitaip sakant, administracinio teisės pažeidimo objektas dažniausiai yra tam tikros specialios taisyklės, kurios nustato ir reguliuoja tam tikrą tvarką.Kalbant apie administracinio teisės pažeidimo objektą, reikia turėti galvoje tuos jo požymius, kurie nustatyti tam tikroje teisės normoje. Kaip minėta, bet kuriuo administraciniu teisės pažeidimu kėsinimasi į tam tikrą objektą, t.y. teisės nustatytus visuomeninius santykius. Daugeliu atvejų žala objektui padaroma poveikiu tam tikriems materialaus pasaulio daiktams. Todėl, be administracinio teisės pažeidimo objekto, galima išskirti ir jo dalyką. Administracinio teisės pažeidimo dalyku dažniausiai laikomi fiziniai, išorinio pasaulio daiktai, kuriems darydamas poveikį pažeidėjas kėsinasi į tam tikrus visuomeninius santykius. Administracinio teisės pažeidimo dalykas yra, pavyzdžiui, žemė, miškas, pastatai, įvairūs įrenginiai ir pan.Kalbant apie administracinio teisės pažeidimo objektą, galima kalbėti apie bendrąjį, rūšinį (specialųjį) ir tiesioginį objektus.
Moksliškai pagrįsta, kad administracinių teisės pažeidimų objektų klasifikacija turi svarbią teorinę ir praktinę reikšmę. Ji padeda tiksliai nustatyti kiekvienos konkrečios veikos objektą, jo vietą ir reikšmę bendrojoje visuomeninių santykių sistemoje. Klasifikacija taip pat padeda nustatyti visuomeninių santykių, saugomų administracinėmis sankcijomis, sistemos struktūrą, sudaryti Administracinių teisės pažeidimų kodekso Ypatingąją dalį, tinkamai juridiškai kvalifikuoti teisės pažeidimus ir taikyti pažeidėjams optimalias poveikio priemones.· Bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra bendras visiems administraciniams teisės pažeidimams. Todėl galima sakyti, kad bendrasis administracinio teisės pažeidimo objektas yra tie įvairių šakų normų nustatyti, reguliuojami visuomeniniai santykiai, kuriuos saugo, gina administracinės teisės sankcijos.· Rūšinis (specialusis) administracinio teisės pažeidimo objektas – tai tam tikros rūšies panašaus pobūdžio visuomeniniai santykiai, į kuriuos kėsinamasi. Rūšinis administracinio teisės pažeidimo objektas gali būti, pavyzdžiui, viešoji tvarka, aplinkos apsauga, nuosavybė, valdymo tvarka ir pan. Kitaip sakant, rūšinis objektas yra tam tikra teisės reguliuojamų visuomeninių santykių grupė, šiais santykiais nustatyta tam tikra tvarka, elgesio taisyklės. Pavyzdžiui, viešoji tvarka – tai įstatymų, kitų norminių aktų reglamentuojama visuomeninių santykių sistema, užtikrinanti visuomenės moralės, žmogaus garbės ir orumo, viešosios rimties, gyventojų poilsio apsaugą. Ji gali būti pažeista įvairiais antivisuomeniniais poelgiais – chuliganizmu, triukšmavimu, girto pasirodymu viešoje vietoje ir pan.Dabar galiojančio ATPK Ypatingosios dalies struktūrą sudaro tokie rūšiniai administracinių teisės pažeidimų objektai:− administraciniai teisės pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje;− administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nuosavybę;− administraciniai teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje;− administraciniai teisės pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo srityje;− administraciniai teisės pažeidimai žemės ūkyje. Veterinarinių sanitarinių taisyklių pažeidimai;− administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje;− administraciniai teisės pažeidimai piliečių buto teisių, butų komunalinio ūkio ir tvarkymo srityje;− administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje;− administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką;− administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą;− administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką;− administraciniai teisės pažeidimai valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo srityje.· Tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektas – juo laikomi tie teisės nustatyti ir reguliuojami visuomeniniai santykiai, į kuriuos tiesiogiai kėsinamasi veika. Pavyzdžiui, viešoji tvarka yra rūšinis objektas, tačiau ji gali būti pažeidžiama įvairiais administraciniais nusižengimais, t.y. tokiais kaip nedidelis chuliganizmas, viešosios rimties trikdymas, azartiniai lošimai viešosiose tam nenustatytose vietose ir t.t. Taigi tiesioginis administracinio teisės pažeidimo objektas yra tos vertybės, į kurias tiesiogiai kėsinamasi teisei priešinga veika. Administracinio teisės pažeidimo tiesioginio objekto nustatymas turi labai svarbią reikšmę tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir teisingai skirti kaltam asmeniui atsakomybės priemones.Administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusėAdministracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė – tai visuma teisės normoje įtvirtintų požymių, kurie apibūdina išorinį veikos pasireiškimą. Kitaip tariant, veikos objektyvinė pusė rodo, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu), būdais ir priemonėmis, kokiomis aplinkybėmis padaromas konkretus administracinis teisės pažeidimas.Paprastai yra išskiriami šie administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai:1. teisei priešinga veika (veikimas arba neveikimas);2. žalingi padariniai;3. priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys;4. veikos padarymo būdas, vieta, laikas, priemonės.
Pagrindinis administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei. Aplink jį grupuojasi visi kiti objektyvinės pusės požymiai. Veika gali pasireikšti veikimu arba neveikimu. Veikimas – tai sąmoningų, valingų, aktyvių veiksmų visuma. Neveikimas – pasyvus žmogaus elgesys, teisinės pareigos nevykdymas. Dauguma administracinių teisės pažeidimų sudėčių numato aktyvius veiksmus, tačiau nemažai veikų pasireiškia ir neveikimu. Už neveikimą asmuo atsako tada, kai jis privalo ir gali atlikti teisės numatytus veiksmus, tačiau jų neatlieka.Teisei priešingas veikas priimta skirstyti į paprastas ir sudėtingas. Veika paprasta, kai ją sudaro vienas tam tikras teisei priešingas veikimas (pvz., smulkioji vagystė) arba neveikimas (neatvykimas į privalomąją pradinę karo tarnybą arba mokymus).Administracinis teisės pažeidimas laikomas sudėtingu, kai jis susideda iš kelių savarankiškų teisei priešingų veiksmų arba padaromas tam tikru būdu laiko atžvilgiu. Išskiriamos tokios sudėtingų administracinių teisės pažeidimų rūšys:
1. veikos, susidedančios iš dviejų ir daugiau skirtingų veiksmų;2. veikos, susidedančios iš alternatyvių veiksmų;3. pakartotinės veikos;4. trunkamosios veikos.Pakartotiniais administraciniais pažeidimais laikomi tokie, kuriems būdingi šie pagrindiniai požymiai: a) padarytos dvi ar daugiau veikų; b) kiekviena iš padarytų veikų yra savarankiški administraciniai teisės pažeidimai; c) administraciniai teisės pažeidimai yra to pačios rūšies. ATPK Ypatingosios dalies normos, apibrėždamos pakartotinius administracinius teisės pažeidimus, papildomai nurodo kai kurias sąlygas, kurioms esant tos veikos laikomos pakartotinėmis. Tokiomis sąlygomis yra tam tikras laikas, per kurį veika yra padaryta pakartotinai, arba pažeidėjo nubaudimo administracine nuobauda už anksčiau jo padarytą tokią pat veiką faktas.Pakartotinis administracinis teisės pažeidimas yra laikomas pavojingesne visuomenei veika. Todėl pakartotinio pažeidimo padarymas yra traktuojamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir paprastai už pakartotinį teisės pažeidimą kaltam asmeniui įstatymų nustatytos griežtesnės administracinės atsakomybės priemonės.Trunkamaisiais laikomi tokie administraciniai teisės pažeidimai, kurie, prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Dažniausiai trunkamieji teisės pažeidimai pasireiškia neveikimu, susijusiu su teisinės pareigos nevykdymu. (Pvz. Gyvenimas be paso). Yra skiriami du trunkamojo administracinio teisės pažeidimo pasibaigimo pagrindai: faktinis ir teisinis. Pirmuoju atveju pagrindas trunkamajam administraciniam teisės pažeidimui pasibaigti yra teisinės pareigos įvykdymas, pavyzdžiui, pavėluotai įsigijo asmens dokumentą. Teisinis pagrindas teisės pažeidimui pasibaigti yra patraukimas administracinėn atsakomybėn už tam tikros pareigos nevykdymą, pavyzdžiui, jeigu už vengimą įsigyti asmens dokumentą piliečiui paskirta bauda. Nutarimo skirti nuobaudą įsigaliojimo dieną trunkamasis administracinis teisės pažeidimas laikomas baigtu, nes kitą dieną prasideda naujas analogiškas teisės pažeidimas.Kiti administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymiai yra žalingi padariniai ir priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys.Administraciniai teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius. Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinei pusei būdingi tam tikri žalingi padariniai, vadinami materialiais (pvz. Smulkioji vagystė). Administraciniai teisės pažeidimai, kurių objektyvinę pusę sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarinių, kuriuos ši veika sukelia išoriniame (materialiajame) pasaulyje, vadinami formaliais administraciniais teisės pažeidimais, o atitinkamai patys pažeidimai – formaliais nusižengimais. Pavyzdžiui, tokiu pažeidimu gali būti priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimas, nesukėlęs gaisro ir nepadaręs kitokios materialios žalos. Traukiant administracinėn atsakomybėn už formalius teisės pažeidimus, pakanka nustatyti faktą, kad asmuo padarė teisės draudžiamą veiką. Taigi tokiais atvejais, kai yra formalios administracinių teisės pažeidimų sudėtys, dėl jų padarymo materialių padarinių neatsiranda, tai priežastinis veikos ir padarinių ryšys nėra būtinas administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymis. Kai materiali žala yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, turi būti ir antras požymis – priežastinis padarytos veikos ir atsiradusių padarinių ryšys. Jeigu tokio ryšio nėra, negali būti teisės pažeidimo sudėties ir administracinės atsakomybės.Labai svarbus yra administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės požymis – pažeidimo būdas. Tai teisei priešingos veikos pasireiškimo formos, veiksmų (neveikimo) atlikimo metodai, tvarka, nuoseklumas, kuriuos pasirinko, panaudojo pažeidėjas. Veikos padarymo būdas dažniausiai aprašomas teisės normos dispozicijoje. Pavyzdžiui, ATPK 174 straipsnio dispozicija nedidelį chuliganizmą apibūdina taip: „Tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.“ Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti jos objektyvinės pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Tačiau ne visada ATPK Ypatingosios dalies normos konkrečiai ir detaliai atskleidžia administracinio teisės pažeidimo padarymo būdus. Neretai įstatymas, nustatantis administracinę atsakomybę už tam tikro pažeidimo padarymą, nurodo kokį nors kitą norminį aktą, kuriame detaliau, konkrečiau įvardytos veikos pasireiškimo formos.Kartais įstatymas labai abstrakčiai pateikia administracinio teisės pažeidimo objektyvinę pusę ir visiškai nenurodo kitos teisės normos, kurioje būtų konkrečiau apibūdintas veikos padarymo būdas.Visiems yra suprantama, kad tinkamiausia įstatymo formuluotė yra tokia, kai pačiame įstatyme tiksliai ir aiškiai apibūdinama administracinio teisės pažeidimo objektyvinė pusė. Tokio įstatymo taikymo praktika nesukelia didesnių sunkumų ir geriausiai atitinka teisėtumo įgyvendinimo tikslus. Tačiau ne visada galima ir tikslinga įstatyme išvardyti visas taisykles, kurių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Tada it kyla būtinimas nurodyti kitą norminį aktą.Administracinio teisės pažeidimo objektyvinei pusei priskiriami ir tokie požymiai kaip pažeidimo vieta, laikas, priemonės. Būtent nuo to, ar tam tikri antivisuomeniniai veiksmai padaryti teisės normos nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku, priklauso teisinga juridinė veikos kvalifikacija. Dažniausiai įstatymas nurodo tam tikrą teritoriją, kurioje draudžiami tam tikri veiksmai (pavyzdžiui, viešoji vieta, paplūdimys, miesto parkas, miškas ir pan.). Kai kuriais atvejais nurodomos konkrečios įstaigos, organizacijos, transporto priemonės (autobusai, troleibusai, lėktuvai ir pan.). Vietos požymis turi svarbią reikšmę kvalifikuoti administracinius teisės pažeidimus kaip antivisuomeninius poelgius, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimą arba girto pasirodymą viešosiose vietose, važiavimą be bilieto įvairių rūšių keleivinio transporto priemonėmis, medžioklę, rūkymą, važiavimą transportu uždraustose vietose ir kt.Pažeidimo laikas – tai tam tikras laikotarpis, per kurį padaryti veiksmai (neveikimas) tampa administraciniu teisės pažeidimu, tie veiksmai yra draudžiami. Pavyzdžiui, medžioklės, žūklės taisyklių pažeidimuose laiko aplinkybė turi kvalifikacinę reikšmę, kai asmuo medžioja arba žvejoja uždraustu laiku. ATPK 183 straipsnyje numatytas pažeidimas – viešosios rimties trikdymas – apibūdinamas taip: „Triukšmas, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o nuo 24 iki 6 valandos – taip pat bendrabučiuose ir butuose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį“.Kai kuriais atvejais tam tikras veiksmas yra laikomas administraciniu teisės pažeidimu ar net nusikaltimu priklausomai nuo to, kokiais įrankiais ir priemonėmis jis atliktas. Pavyzdžiui, paprastas brakonieriavimas medžiojant (be leidimo, naudojant kilpas ir pan.) yra administracinis teisės pažeidimas (ATPK 85 straipsnis), o neteisėtas medžiojimas naudojant transporto priemones – nusikaltimas. Arba kontrabanda, tai yra prekių ir kitokių daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną nuslepiant nuo muitinės kontrolės, yra administracinis teisės pažeidimas. Tuo tarpu, Baudžiamajame kodekse tokių daiktų gabenimas per muitines, jeigu jie buvo slepiami vietose, sunkinančiose jų aptikimą, yra baudžiamasis nusikaltimas.Administracinio teisės pažeidimo subjektasAdministracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kuris padaro administracinį teisės pažeidimą ir gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.Pagal įstatymą, administracinių teisės pažeidimų subjektais yra tik fiziniai asmenys, tai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareigūnai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės. Juridiniai asmenys administracinių teisės pažeidimų subjektais negali būti. Už padarytus administracinius pažeidimus atsako jų pareigūnai.Tam, kad fizinis asmuo būtų pripažintas administracinio teisės pažeidimo subjektu, turi būti tokios dvi pagrindinės sąlygos:1. darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo turi būti sukakęs šešiolika metų;2. asmuo turi būti pakaltinamas.
Šešiolika metų – tai minimali amžiaus riba, nuo kurios asmuo, padaręs teisei priešingą veiką, gali būti laikomas administracinio teisės pažeidimo subjektu ir traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kaip nurodoma specialiojoje literatūroje, šią minimalią asmens amžiaus ribą lemia tokios aplinkybės:· Asmenys, nesukakę šešiolikos metų amžiaus, paprastai dar nevisiškai suvokia administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, žalingumą visuomenei. Dažniausiai tokie asmenys minėtus pažeidimus padaro neapgalvotai, lengvabūdiškai, todėl tikslingiausia tokiems asmenims taikyti ne teisinės atsakomybės, bet kitokias auklėjamojo pobūdžio priemones. Pagal įstatymus, baudžiamoji nepilnamečių atsakomybė atsiranda taip pat nuo šešiolikos metų amžiaus. Taigi jeigu asmuo nesuvokia savo veiksmų pavojingumo darydamas nusikaltimą, tai tuo labiau jis nesuvoks administracinio teisės pažeidimo padarinių, o jis yra mažiau pavojingas visuomenei už nusikaltimą.· Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, pažeidę tam tikras teisines pareigas. Dauguma tokių pareigų valstybinio valdymo sferoje atsiranda sukakusiems šešiolika metų amžiaus asmenims (pvz., laikytis pasų taisyklių).· Į darbą paprastai gali būti priimami asmenys, sukakę šešiolika metų amžiaus. Todėl nepilnamečiai, neturintys šešiolikos metų, negali pažeisti taisyklių, susijusių su darbinių pareigų vykdymu (pvz., saugumo technikos, prekybos, transporto eksploatavimo ir pan.).· Kadangi asmenys iki šešiolikos metų amžiaus dažniausiai dar nedirba, neturi savarankiško uždarbio, jiems negali būti taikomos tokios administracinės nuobaudos kaip bauda, turto konfiskavimas, pataisos darbai, nušalinimas nuo darbo (pareigų).Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13 straipsnis reglamentuoja nepilnamečių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Nepilnamečiai nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus yra administracinių teisės pažeidimų subjektais ir jiems už šiuos pažeidimus taikomos bendros administracinės atsakomybės nuostatos su ypatumais, numatytais ATPK 211 straipsnyje (negali būti skiriamas administracinis areštas), 24 straipsnyje (gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos ATPK), 371 straipsnyje (organas, pareigūnas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos nepilnamečiui skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad nepilnametis, turintis savarankiškas pajamas, atlygintų turtinį nuostolį, jeigu šio suma neviršija penkiasdešimties litų), 281 straipsnyje (nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą), 313 straipsnyje (kai nepilnametis neturi savarankiškų pajamų, bauda išieškoma iš tėvų arba juos atstojančių asmenų ), 314 straipsnyje (jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškoma iš jo tėvų ar juos atstojančių asmenų).
Už nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus padarytus pažeidimus, numatytus ATPK 44 straipsnio antrojoje dalyje (vartojimas narkotinių priemonių be gydytojo paskyrimo), 175 straipsnyje (padarytas nedidelis chuliganizmas arba chuliganizmas, taip pat tyčinis suaugusiųjų garbės ir orumo žeminimas), 178 straipsnio ketvirtojoje dalyje (girtų pasirodymas viešosiose vietose, taip pat jų gėrimas alkoholinių gėrimų), taip pat nepilnamečių ketokių teisės pažeidimų padarymą administracinėn atsakomybėn traukiami tėvai arba juos atstojantys asmenys.Antra būtina sąlyga asmenį pripažinti administracinio teisės pažeidimo subjektu yra jo pakaltinamumas. Tai yra žmogaus savybė, susijusi su jo psichine veikla, jo sugebėjimais. Ši žmogaus sąvybė, kaip nurodoma literatūroje, susideda iš dviejų aspektų:1. intelekto;2. valios.Intelektas reiškia, kad asmuo sugeba suvokti, suprasti reiškinius, su kuriais jis susiduria. Valia – tai asmens gebėjimas ne tik suvokti jį supančius reiškinius, bet ir atitinkamai valdyti savo elgesį.Žmogaus intelektą ir valią lemia įvairios išorinės aplinkybės. Todėl sprendžiant pakaltinamumo klausimą remiamasi dviem kriterijais:1. medicininiu (ar žmogus neserga psichine liga);2. juridiniu (ar asmuo sugeba suvokti ir valdyti savo veiksmus).Nepakaltinamumas siejamas su žmogaus psichine liga ir kitais psichiniais sutrikimais. Jie paprastai sukelia tokių fiziologinių ir psichinių žmogaus mąstymo pakitimų, dėl kurių jis nevisiškai suvokia arba visai nesuvokia jį supančios aplinkos, todėl neretai elgiasi priešingai teisės ir moralės normoms.Nepakaltinamumo sąvoką apibūdina Administracinių teisės pažeidimų kodekso 19 straipsnis, kuriame sakoma: „Administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.“ Šias ligas nustato gydytojai. Todėl, kilus klausimui dėl asmens nepakaltinamumo, skiriama psichiatrinė ekspertizė.Administracinių teisės pažeidimų subjektais gali būti tiek paprasti piliečiai, tiek ir pareigūnai. Be bendrųjų administracinio teisės pažeidimo subjekto požymių, pareigūnams būdingi papildomi požymiai, kuriuos nurodo specialiosios ATPK normos. Pareigūnų administracinės atsakomybės ypatumus reglamentuoja ATPK 14 straipsnis. Jame sakoma: „Pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.Pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiami už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su jų pareigų, nurodytų šio straipsnio pirmojoje dalyje, vykdymu, taip pat už pažeidimus, susijusius su nesilaikymu nustatytų valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos, gyventojų sveikatos apsaugos bei kitų taisyklių, kurių laikymąsi užtikrinti yra jų tarnybinė pareiga.“Tai reiškia, kad pareigūnai gali būti administracinių teisės pažeidimų subjektais tada:1. Kai jų teisės pažeidimai yra tiesiogiai susiję su tarnybinių pareigų vykdymu, jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teisės pažeidimus. Pavyzdžiui, ATPK 518 straipsnyje sakoma: „Informacijos apie aplinkos apsaugos būklę ar gamtos išteklių naudojimą nepateikimas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios informacijos nuslėpimas arba iškraipymas – užtraukia baudą pareigūnams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų.“2. Kai jie eidami savo tarnybines pareigas neužtikrina tam tikros tvarkos, nustatytų taisyklių (valdymo tvarkos, valstybinės ir viešosios tvarkos, aplinkos apsaugos, gyventojų sveikatos apsaugos srityje ir kt.) laikymosi. Pavyzdžiui, už sanitarinių ir higienos taisyklių pažeidimą viešojo maitinimo įmonėje turi būti traukiami administracinėn atsakomybėn ne virėjai, padavėjai, valytojai, dėl kurių aplaidumo nesilaikoma švaros, sanitarijos ir higienos reikalavimų, o baudžiamas turi būti šios įmonės vadovas, kuris čia neužtikrino reikiamos tvarkos, nepareikalavo iš pavaldžių asmenų laikytis tam tikrų taisyklių.Taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodekso Ypatingosios dalies normos numato dar vieną įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų grupę, kurie gali būti administracinių teisės pažeidimų subjektais. Jie padaro administracinius teisės pažeidimus, susijusius su savo darbu, pareigų ėjimu. Tokius atvejus numato įstatymai.Pavyzdžiui, ATPK 163, 1631, 164 straipsniuose nustatyta prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų – eilinių pardavėjų, kasininkų ir kitų administracinė atsakomybė už prekybos taisyklių pažeidimą (prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą, pirkėjų apgaudinėjimą matuojant, sveriant, skaičiuojant, padidinant kainas ir pan.). Tokie teisės pažeidimai yra specifiniai, nes jie pagal pobūdį yra administraciniai ir kartu darbo drausmės pažeidimai.Administracinių teisės pažeidimų kodekso 16 straipsnis numato, kad administracinių teisės pažeidimų subjektai gali būti taip pat užsieniečiai, padarę administracinius teisės pažeidimus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Administracinėn atsakomybėn užsieniečiai traukiami pagal ATPK nuostatas bendrąja tvarka, jeigu ko kita nenumato kiti įstatymai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Tačiau įstatymais gali būti nustatyta užsieniečiams administracinė atsakomybė, kuri netaikoma Lietuvos Respublikos piliečiams. Kai kuriais atvejais yra nustatomos tam tikros elgesio taisyklės, kurių laikytis privalo tik užsieniečiai, ir už tokių taisyklių pažeidimą jiems gali būti skiriamos administracinės atsakomybės priemonės. Pavyzdžiui, ATPK 206 straipsnis nustato užsieniečių atsakomybę už jų atvykimo, buvimo Lietuvos Respublikoje ir tranzitinio važiavimo per Lietuvos Respublikos teritoriją taisyklių pažeidimą, jeigu už šių taisyklių pažeidimą netaikomas išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Asmenims be pilietybės, padariusiems administracinius teisės pažeidimus, paprastai taikomos bendrosios administracinės atsakomybės nuostatos.Taip pat reikėtų pažymėti, kad administracinio teisės pažeidimo subjektas ne visada sutampa su administracinės atsakomybės subjektu. Kitaip tariant, kai kurioms asmenų grupėms už administracinių teisės pažeidimų padarymą administracinė atsakomybė netaikoma, kadangi jie už padarytus pažeidimus atsako specialiosios drausminės atsakomybės tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnis nustato, kad tikrosios krašto apsaugos tarnybos ir į pratybas pašaukti atsargos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus traukiami atsakomybėn pagal drausmės statutus. Už kelių eismo taisyklių, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių pažeidimus ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendraisiais pagrindais.Kiti, išskyrus nurodytus šio straipsnio pirmoje dalyje, asmenys, kuriems taikomi drausmės statutai arba specialūs drausmės nuostatai, tiesiogiai šiuose aktuose nurodytais atvejais už padarytus administracinius teisės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn, o kitais atvejais – administracinėn atsakomybėn bendraisiais pagrindais.Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę jas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltų asmenų patraukimo drausminėn atsakomybėn. Drausmės statutai arba specialūs draausmės nuostatai galioja taip pat civilinės aviacijos, jūrų, geležinkelio transporto ir kitų sričių darbuotojams.Kaip buvo minėta, užsieniečiai, padarę administracinius teisės pažeidimus, atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, jeigu kitaip nenumato kiti įstatymai ir tarptautinės sutartys. Pagal jas, klausimas dėl užsieniečių atsakomybės už jų padarytus administracinius teisės pažeidimus gali būti sprendžiamas diplomatiniu būdu ir šie asmenys paprastai atsako pagal savo šalies įstatymus.Taigi tarp administracinio teisės pažeidimo subjekto ir administracinės atsakomybės subjekto sąvokų negalima dėti lygybės ženklo. Vienais atvejais administracinės teisės pažeidėjas gali būti ir administracinės atsakomybės subjektu, kitais atvejais tokiu subjektu būti negali. Traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn, tai visuomet reikia turėti galvoje.
Administracinio teisės pežeidimo subjektyvinė pusėBet koks žmogaus poelgis, jo veikimas (neveikimas) yra sąmoningas ir valinis aktas. Žmogus turi kontroliuoti savo elgesį, suvokti jo prasmę ir padarinius. Kai pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika, kaip tam tikras žmogaus elgesys, nėra kontroliuojama jo sąmonės ir valios, toks elgesys negali būti laikomas teisės pažeidimu (tokiu atveju negali būti ir teisinės atsakomybės).
Žmogaus psichinė veikla, susijusi su administracinio teisės pažeidimo padarymu, vadinama administracinio teisės pažeidimo subjektyvine puse, kuri, palyginti su teisės pažeidimo objektyvine puse (išorinių veikos pasireiškimu), yra vidinio pobūdžio.Administracinio teisės pažeidimo, kaip ir bet kurio teisės pažeidimo apskritai, subjektyviniai požymiai tam tikru būdu atsispindi pažeidėjo psichikoje. Taigi administracinio teisės pažeidimo subjektyvinė pusė yra asmens psichinis santykis su daroma pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika bei jos padariniais. Kitaip tariant, subjektyvinę pusę, kaip vieną iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, sudaro visuma požymių, kurie apibūdina pažeidėjo psichinį santykį su priešinga teisei veika ir jos padariniais.Administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės struktūra sudėtinga. Ją sudaro administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens:· kaltė,· motyvas,· tikslas.Kaltė yra pagrindinis administracinio teisės pažeidimo subjektyvinės pusės požymis. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. ATPK 9 straipsnyje nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas tik kaltas veikimas arba neveikimas. Jeigu kaltė dėl asmens elgesio nenustatyta ir atsiradę žalingi padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, nėra ir administracinio teisės pažeidimo.Teisės moksle skiriamos dvi kaltės pasireiškimo formos:− tyčia;− naetsargumas.Administracinių teisės pažeidimų kodekse, 10 straipsnyje sakoma: „Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.“ Kitais žodžiais sakant, administracinis teisės pažeidimas padaromas tyčia, kai asmuo suvokia savo elgesio esmę, jo priešingus teisei ir žalingus visuomenei padarinius ir jų siekia arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Tyčia yra dviejų rūšių: tiesioginė ir netiesioginė. Tiesioginei tyčiai būdinga tai, kad asmuo suvokia savo veikimo (neveikimo) esmę, numato jo žalingus padarinius, jų geidžia ir siekia (pvz., vagystė). Netiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad subjektas supranta savo elgesio pobūdį, jo esmę, numato jo žalingus padarinius, ir nors jų negeidžia, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Netiesioginės tyčios pavyzdžiu gali būti administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 80 straipsnyje (atmosferą teršiančių medžiagų valymo įrenginių eksploatavimo taisyklių pažeidimas ir tokių įrenginių nenaudojimas). Šiuo atveju teršti aplinkos nesiekiama, bet sąmoningai leidžiama tam įvykti.Kai kuriais tiesiogiai įstatymų numatytais atvejais tyčia, kaip kaltės pasireiškimo forma, yra kvalifikacinis veikos požymis, pavyzdžiui, tyčinis turto sunaikinimas arba sužalojimas. Jeigu turtas sunaikintas ar sužalotas netyčia, tai nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.Kita kaltės forma yra neatsargumas. Administracinių teisės pažeidimų kodekse, 11 straipsnyje jo sąvoka apibrėžta taip: „Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.“Baudžiamosios teisės moksle yra skiriamos dvi neatsargumo formos: nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Pagal analogiją tokios kaltės formos galimos ir padarant administracinius teisės pažeidimus.Lengvabūdišką pasitikėjimą galima apibūdinti dviem požymiais:1. asmuo numato savo veikos žalingų padarinių atsiradimą;2. jis langvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti.Nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad subjektas nenumatė žalingų padarinių, nors privalėjo ir galėjo numatyti.Dėl neatsargumo dažniausiai padaromi administraciniai teisės pažeidimai, susiję su tam tikrų taisyklių pažeidimu (pvz., priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos, aplinkos apsaugos, eismo ir kitų taisyklių).Administracinės teisės normos, formuojančios administracinių teisės pažeidimų sudėtį, ne visuomet nurodo kaltės formas. Todėl daugeliu atvejų tai, administracinis teisės pažeidimas padarytas tyčia ir neatsargiai, reikšmės veikos juridinei kvalifikacijai neturi. Kaltės forma paprastai turi reikšmę skiriant administracines nuobaudas kaip atsakomybę lengvinanti ar sunkinanti aplinkybė. Kitais atvejais kaltės forma – neatsargumas yra pabrėžtinai nurodomas normos dispozicijoje kaip kvalifikacinis veikos požymis. Tokio administracinio teisės pažeidimo pavyzdys yra aplaidus valstybinio ar visuomeninio turto saugojimas, numatytas ATPK 502 straipsnyje.Administracinio teisės pažeidimo motyvas – tai paskatos, kurios stumia subjektą padaryti tam tikrus teisei priešingus veiksmus. Paskatos gali būti įvairios, pavyzdžiui, kerštas, pavydas, pyktis ir pan.Administracinio teisės pažeidimo tikslas yra tai, ko asmuo siekia adrydamas teisės pažeidimą. Pavyzdžiui, vagystės atveju jo tikslas – pasisavinti svetimą turtą. Kai kuriais įstatymų numatytais atvejais motyvas ir tikslas kartu lemia savarankišką konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl tokiais atvejais tikslo ir motyvo nustatymas yra būtinas teisingai įvertinti subjektyvinius ir objektyvinius veikos požymius, ją juridiškai kvalifikuoti.IŠVADOSApibendrinant, galima teigti, kad administracinių teisės pažeidimų sudėtimi galima laikyti tik tokią žmogaus veiką, kai asmuo, siekdamas tikslo, kontroliuoja savo elgesį, juo išreiškia savo valią. Nėra administracinių teisės pažeidimų sudėties, jeigu žmogus padaro teisei priešingą veiką verčiamas nenugalimos fizinės jėgos ( prieš savo valią). Administracinių teisės pažeidimų sudėtis – tai sąmoninga veika, kuria tam tikru mastu pasireiškia valios laisvė. Nors ši valios laisvė – santykinis dalykas (individas visada griežčiau ar silpniau determinuotas daugelio objektyvių ir subjektyvių veiksnių), vis dėlto teisiniam vertinimui būtina, kad asmuo turėtų galimybę pasirinkti – elgtis teisėtai ar neteisėtai. Jeigu jis tokios laisvės neturi, jeigu nepriklausomai nuo savo valinių pastangų ir norų vis tik prieš savo valią pažeidžia teisės normą, tai (kaip teigia A.Vaišvila) daugelis teisės teoretikų tai laiko ne administracinių teisės pažeidimų sudėtimi, o objektyviai priešinga teisei veika.Kaip jau buvo minėta, administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro tokie elementai, kaip objektas, objektyvinė pusė, subjektas, subjektyvinė pusė.Objektas – tai yra į kėsinamasi darant administracinį teisės pažeidimą. Pavyzdžiui, atlikti tam tikri chuliganiški veiksmai, siekiant pažeisti vie,ąją tvarką. Šiuo atveju objektas yra viešoji tvarka.Administracinių teisės pažeidimų objektyvinę pusę sudaro pati veika (veikimas arba neveikimas), tos veikos pasekmės bei priežastinis ryšys tarp veikos ir jos pasekmių. Vadinasi, objektyvinė pusė – tai išorinė, matoma administracinio teisės pažeidimo pusė.
Kalbant apie administracinių teisės pažeidimų subjektą, išskiriami fiziniai bei juridiniai asmenys. Fiziniams asmenims yra svarbūs du momentai: amžius ir pakaltinamumas. Kai yra kalbama apie juridinį asmenį, tai turi būti nustatytos visos juridinio asmens atsakomybės sąlygos. Tačiau pats juridinis asmuo neatsako už padarytus administracinius teisės pažeidimus, tai daro juridinio asmens pareigūnai (tai yra specifinis administracinio teisės pažeidimo subjektas).Subjektyvinė pusė – tai vidinė, psichinė administracinio teisės pažeidimo pusė. Ją sudaro kaltė, motyvas ir tikslas.Taigi administracinio teisės pažeidimo sudėtis suprantama kaip veikos juridinių požymių, tam tikrų elementų visuma, pasireiškianti priešingumu teisei ir žalingumu, pavojingumu visuomenei.LITERATŪRALietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. – Vilnius, 2002 11 22.Lapinskas K. Tarybinė administracinė teisė. – Vilnius: Mintis, 1980.Petkevičius P. Administracinė atsakomybė. – Vilnius: Justitia, 1996.Vaišvila A. Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000.Vansevičius S. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2000.