Viešojo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas. E-valdžios ir e-demokratikos programos.

Planas

 Įvadas

1. E – valdžios ir E – demokratikos programos.
2. Informacinių technologijų diegimas viešo administravimo institucijose.
3. Viešo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines technologijas.
3.1.Viešojo administravimo darbo kokybės gerinimui taikomos informacinių technologijų programos.
3.2. Informacinių technologijų programos taikytinos integruojantis į Europos Sąjungą.
4. Informacinių technologijų panaudojimo viešajame administravime privalumai ir trūkumai.

 Išvados

ĮVADAS

Viešojo administravimo sektorius visame pasaulyje yra kritikuojamas, kadangi mokesčių mokėtojai reikalauja geresnės, pigesnės vykdomosios valdžios. Su geresne aptarnavimo kokybe ir kultūra susiduria ir bankuose, ir draudimo kompanijose, ir prekybos centruose, bet ne valstybės institucijose. Todėl žmonėms iškyla klausimai: kodėl vienos institucijos valdininkas negali iššspręsti problemos? Kodėl reikia kreiptis dar į kitą instituciją? Kodėl reikia tiek daug kartų skambinti? Dideles abejones žmonėms kelia valstybės institucijų darbo našumas. Labai nedaug žmonių pasitiki valstybės institucijomis, taip pat ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumu. Neaiškios, perkrautos, pilnos nesuprantamų skaičių darbo ataskaitos nepadeda kelti valstybės institucijų patikimumo gyventojų akyse. Todėl informacinių technologijų pasiekimų pritaikymas valstybės valdymui atvertų naujas didžiules galimybes gyventojų bendradarbiavimui su valdžios institucijomis, skaidresniam valdymui, aiškesniam sprendimų priėmimui. Informacinių technologijų pritaikymas gyventojui sudarytų visiškai naujas galimybes bendrauti irr dirbti su viešojo administravimo institucijomis sau patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir įvairiais būdais. Įgyvendinant šią koncepciją reikėtų skatinti valstybinių institucijų ir visuomenės kompiuterizaciją bei populiarinti interneto naudojimą, todėl aš pasirinkau analizuoti alternatyvą 2: Viešojo administravimo kokybės gerinimas panaudojant informacines te

echnologijas.
Šio darbo tikslas aptarti informacinių technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbui pagerinti (modernizuoti).
Tam tikslui iškėliau sau tokių klausimų analizavimą, kaip – kokios gali būti viešojo administravimo sektoriaus kokybės gerinimo (kėlimo) galimybės panaudojant informacines technologijas efektyvesniam informacijos valdymui, geresnių santykių kūrimas su paslaugų gavėjais, partneriais ir tiekėjais.
Rašydama šį darbą pagrinde naudojausi Lietuvos Respublikos Vyriausybės E-valdžios koncepcijos projektu Nr. 3, 2001 metų kovo mėnesio, S. Tarasevič, T. Vyšniauskaitės E-demokratija – Lietuvos vizija 2010 – 2020 metai, R. Petrauskas. Informacinių technologijų taikymas viešajame administravime. 2001 metai bei lietuvių mokslininkų straipsniais.

I. E – VALDŽIOS IR E – DEMOKRATIKOS PROGRAMOS

E-valdžios programa. Informacinių technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbui modernizuoti yra daugialypės. E-valdžios programa (projektas) perspektyvoje numato paslaugų suteikimą internetu, kas leis patogiau bendrauti su valdžios institucijomis. Tokiu būdu greitai atsiras gana daug vartotojų, norinčių gaauti viešąsias paslaugas patogesniais elektroniniais kanalais – internetu, atsiras interneto paslaugų vartotojų, matančių tokių paslaugų pateikimo privalumus ir jie stengsis naudotis šiomis paslaugomis.
E – valdžios programos pagrindinis uždavinys yra iki 2005 metų pasiekti, kad visos viešojo administravimo institucijų paslaugos būtų teikiamos internetu, o tikslas – didinti valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kuo efektyviau ir kokybiškiau teikti visuomenei paslaugas ir informaciją pasinaudojant informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis. E-valdžios projektų įgyvendinimas labai pakeis dabartinį viešojo administravimo institucijų darbą. E-valdžios projektų visuma yra tarpžinybinė, susijusi su visoms valstybės in

nstitucijomis, todėl negali būti efektyviai įgyvendinama vienos ministerijos. Artimiausi veiksmai, kurių būtina imtis realizuojant e-valdžios koncepciją, tai:
 Kuo greičiau Vyriausybė turi patvirtinti e-valdžios koncepciją. Su koncepcija turi būti
supažindinta visuomenė.
 Paskirta e-valdžios projektus koordinuojanti institucija.
 Įgaliota institucija turi organizuoti valstybės institucijų vadovų konferenciją e-valdžios
projektų kūrimo ir įgyvendinimo klausimais.
 Iki 2001 m. birželio 1d. Įgaliota institucija turėjo pristatyti Vyriausybės Informacinės
visuomenės plėtros komisijai e-valdžios plėtros programą, kuri turės būti įgyvendinama aukščiausiu valstybiniu lygiu.
 Kas šešis mėnesius institucijos vadovas turės atsiskaityti Vyriausybės Informacinės
visuomenės plėtros komisijai ir visuomenei už e-valdžios projektų rengimą ir įgyvendinimą.
Iki 2005 metų palaipsniui visos paslaugos, kurias teikia viešojo administravimo institucijos, turi būti perkeltos į internetą ar teikiamos kitais nuotoliniais būdais. Prioritetas bus teikiamas paslaugų juridiniams asmenims perkėlimui į internetą. Gyventojams priimtiniausias paslaugų gavimo būdas dar ilgą laiką bus telefono ryšys. Nors “skambučių centrų” (call centers) praktika, kai užsakymus, paklausimus ir kt. priima, klientą identifikuoja

ir paslaugas suteikia skambučių centro operatoriai, Lietuvoje dar reta, tačiau telefoninis ryšys yra priprastas ir bus priimtinas žmonėms, kurie neturės galimybių ar įgūdžių naudotis internetu. Todėl paslaugų teikimas per skambučių centrus turi būti vystomas paraleliai su kitomis vartotojui prieinamomis technologijomis. Kuriant naujus paslaugų teikimo būdus, turi būti palikti ir iki tol naudoti (įprasti) paslaugų teikimo būdai. Didėjant paslaugas internetu ga
aunančiųjų skaičiui, turi būtų mažinami ištekliai klientų aptarnavimui įprastiems būdams išlaikyti. Įprastų teikimo būdų galutinai galima atsisakyti tik užtikrinus, kad visi paslaugų gavėjai turi galimybes ir moka (ar kitaip gali) pasinaudoti naujais paslaugų teikimo būdais. Būtina užtikrinti, kad vieša informacija būtų prieinama internete. Ji turi būti suprantamai išdėstyta, turi būti įdiegtos informacijos paieškos priemonės, institucijų užklausimai elektroniniu paštu turi įgauti tokią pačią galią kaip ir paprastu paštu. Šie užklausimai turi būti apdorojami tokiomis pačiomis procedūromis. Turi būti užtikrinama, kad interesantui būtų atsakoma elektroniniu paštu, jei jis to pageidavo. Įgyvendinant e-valdžios koncepciją ir diegiant e-valdžios projektus iškils būtinybė keisti teisinę aplinką. Turės būti parengti e-valdžios veikimą įgalinantys įstatymai, pakeisti kai kurie jau galiojantys įstatymai, sukurti poįstatyminiai aktai.
E-valdžios koncepcija bus įgyvendinama visame viešojo administravimo sektoriuje – visuose valdžios ir savivaldos lygiuose. E-valdžios projektai bus įgyvendinami dvejomis kryptimis – viešojo administravimo institucijų informacijos valdymo kompiuterizavimas ir integravimas, sukuriant informacinę sistemą (sistemas), kuri leistų efektyviau naudoti turimą informaciją. Kitas žingsnis – informacijos integravimas tarp institucijų.

Įgyvendinant e-valdžios koncepciją ypatingas dėmesys bus skiriamas tų institucijų e-valdžios projektams, nuo kurių funkcionavimo priklauso ar priklausys kitų valstybės institucijų ar verslo veikla, susijusi su paslaugų perkėlimu į internetą. Viešojo administravimo sektoriaus dalyviai atsakys už savo organizacijos e-valdžios strategijų kūrimą ir plėtojimą. Institucijos bu
us atsakingos už e-valdžios strategijų plėtojimą pačioje intitucijoje, už suderinamumo užtikrinimą su priimtais standartais ir politika, elektroninių paslaugų teikimą, kitų e-valdžios projektų teikiamų rekomendacijų pritaikymą, informacinių technologijų (IT) žinių ir įgūdžių lavinimą.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas prioritetinių projektų kūrimo ir diegimo valdymui ir kontrolei. Šie projektai bus planuojami ir finansuojami griežtai orientuojantis į rezultatus – įgyvendinimo laiką ir projekto suteikiamą funkcionalumą. Prioritetas bus teikiamas valstybės integruotos registrų sistemos sukūrimui ir eksploatavimui, bus užtikrinta valstybinių ryšių ir duomenų perdavimo tinklų integracija, bus siekiama užbaigti muitinės, mokesčių inspekcijos ir socialinio draudimo informacinių sistemų plėtrą ir padaryti jas pilnai funkcionalias. Taip pat bus sukurta asmens identifikavimo sistema, atitinkanti Europos Sąjungos reikalavimus tam, kad būtų galima neklystamai identifikuoti asmenį, o taip pat informacinių technologijų pagalba bendrauti su viešojo administravimo institucijomis. Prioritetams finansuoti gali būti naudojami institucijos vidiniai ištekliai, pritrauktos verslo investicijos, skiriamos papildomos nacionalinio biudžeto lėšos.
Lengvą prieinamumą prie e-valdžios teikiamos informacijos ir paslaugų užtikrins tai, kad ryšiui su vartotoju bus naudojamos paplitusios atviros technologijos (tai duomenų apsikeitimo formatai ir protokolai, kurie pilnai aprašyti ir laisvai nemokamai prieinami). Įgyvendinant e-valdžios projektus kiekvienu atveju apsisprendimą lems funkcionalumo, saugumo, tolesnio plėtimo galimybių ir kainos veiksniai.
Perkeltos į internetą paslaugos turi būti prieinamos populiariais ir visuotinai naudojamais protokolais bei įrenginiais. Kiekvieno projekto atveju pagal paslaugos gavėjų poreikius turi būti sprendžiama, kaip paslaugos turi būti teikiamos. Esant galimybėms, paslaugos turės būti prieinamos per kiek galima įvairesnius paplitusius protokolus ir įrenginius, kadangi tokiu būdu bus užtikrinama tinkama paslaugų prieinamumo kokybė ir vartotojo “neprisirišimas” prie konkrečių technologijų bei viešojo administravimo institucijos sudarys galimybes verslui turimą viešą informaciją panaudoti komercinėms paslaugoms kurti ir realizuoti. Informacija turi būti pateikiama atvirais formatais. Valstybės institucijų naudojami bendravimo protokolai ir formatai (pvz. dokumentų formatai) neturi versti informacijos naudotojų įsigyti mokamas operacines sistemas ar programinę įrangą. Gali būti naudojami tik pilnai aprašyti nemokami protokolai ir formatai. Visiems ir kiekvienam projektui bus nustatyti standartiniai reikalavimai e-valdžios projektų ryšiams tarpusavyje ir ryšiui su vartotojais. Taip turi būti užtikrinta, kad projektai keisis informacija tarpusavyje, kartu užtikrindami atitinkamus informacijos saugumo reikalavimus. Projektai turės būti kuriami ir įgyvendinami, atsižvelgiant į esamą techninę ir programinę bazę. Ten, kur įmanoma, turi būti siekiama kiek galima efektyviau išnaudoti turimą įrangą ir techniką.
E-valdžios projektų būtina funkcionavimo sąlyga bus standartinių procedūrų bei suderintų duomenų perdavimo formatų naudojimas duomenų apsikeitimui. Turės būti sukurtas valstybės įstaigų tinklas (SVIT) apimantis centrinio valstybinio administravimo institucijas, su užtikrintu aukšto saugumo lygiu, adekvačiomis kodavimo ir vartotojų identifikavimo priemonėmis. SVIT bus kuriamas tiek fizinių tiek ir virtualių tinklų pagrindu. Kitos įstaigos bus tiesiogiai įjungiamos į SVIT tokį sprendimą priėmus įgaliotai institucijai. SVIT sudarys terpę saugiam informacijos apsikeitimui tarp valstybės institucijų ir užtikrins registrų ir duomenų bazių apsaugą.2 Atskirų įstaigų bendravimo suderinimui SVI tinkle, įgaliota institucija įsteigs darbo grupę, kuri nustatys SVIT tinklo plėtros strategiją ir aprašys tarpusavio ryšių parametrus. Taip pat dokumente bus aprašyti ryšių su išorės vartotojais parametrai ir jiems keliami reikalavimai. Kitos įstaigos, verslo struktūros ir gyventojai bendraus su SVIT įstaigomis per specialias sąsajas, tad turės savo techninėmis galimybėmis prisitaikyti prie sąsajos reikalavimų (pvz.: turėti prieigą prie interneto, turėti standartinius protokolus suprantančią naršyklę).
Plečiantis e-valdžios aprėpčiai, viešojo administravimo institucijų informacinėse sistemose bus sukaupiama vis daugiau informacijos apie gyventojus, apie įvairius jų gyvenimo aspektus. Todėl normaliai e-valdžios projektai galės funkcionuoti, tik esant gyventojų pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir pačių projektų valdymu. Tam viešojo administravimo institucijos, turės taikyti griežtus duomenų apsaugos reikalavimus, siekdamos, kad duomenys nebūtų nesankcionuotai prieinami. Vyriausybės įgaliotoms institucijoms turės būti suteikti būtini įgaliojimai, kad jos galėtų organizuoti projektų saugumo auditą, konsultuoti valstybės institucijas duomenų apsaugos ideologijos ir technologijos klausimais. Gyventojams identifikuoti turės būti pritaikyta elektroninio parašo infrastruktūra, kuri leis neklystamai atpažinti asmenį pagal jo elektroninį parašą. Šios priemonės yra būtinos, kad viešojo administravimo institucijos galėtų užtikrinti asmens duomenų teisinę apsaugą, kad galėtų suteikti paslaugas būtent tam asmeniui, kuris už jas moka. Įdiegus e-parašus Lietuvos rinkoje, jie bus kaip galima greičiau pripažįstami valstybės institucijose ir panaudojami teikiant informaciją ir paslaugas.
E-valdžios programos diegimas ir valdymas pareikalaus iš viešojo administravimo darbuotojų naujų žinių ir įgūdžių. Pirmiausiai, tai gero informacinių technologijų supratimo, verslo valdymo ir projektų valdymo dalykų supratimo bei šių žinių pritaikymo įgūdžių. Turės būti užtikrinta, kad reikiamos žinios ir įgūdžiai būtų prieinami valstybės tarnautojams:
 Valstybės institucijos nustatys mokymosi ir konsultacijų poreikius.
 Vyriausybės įgaliota institucija organizuos efektyvų apsikeitimą valstybiniame sektoriuje prieinamomis žiniomis ir įgūdžiais. Taip pat departamentas turės išrinkti “geriausių pavyzdžių” centrus – puikiai pavykusius projektus, kurie galėtų tapti pavyzdžiais kitoms viešojo administravimo institucijoms.
 Viešojo administravimo sektorius bendradarbiaus su mokslo įstaigomis, konsultuodamasis ir modeliuodamas valdymo pokyčius.
 Viešojo administravimo sektorius turės artimai bendradarbiauti su verslu, kad neliktų žinių ir įgūdžių trūkumų.
 Vyriausybė imsis priemonių, kad būtų užtikrinta didesnė visuomenės sanglauda ir lygios
visų Lietuvos gyventojų galimybės prieiti prie interneto (pvz.: mokyklų ir bibliotekų kompiuterizacija, interneto svetainės).
E-valdžios projektų įgyvendinimas neturi būti suvokiamas kaip konkrečiai apibrėžto laiko trukmės procesas, tai ilgalaikis valstybės valdymo transformacijos procesas, kuris iš esmės neturi pasibaigti. Viešojo administravimo institucijų dalyvavimas internete turi būti nuolat atsinaujinantis. Kiekvienos viešojo administravimo institucijos vadovas bus asmeniškai atsakingas už jo vadovaujamos institucijos paslaugų teikimą internete. Lėšos e-valdžios programoms nebus skiriamos atskirai. Institucijos privalės finansuoti šiuos projektus iš vidinių išteklių. Tam, kad įgyvendinti E-valdžios programos projektus, efektyviai panaudojant lėšas, bus skatinamas institucijų bendradarbiavimas. Bus skatinama praktika, kai valstybės institucija, planuojanti teikti paslaugas internetu, perduoda šių funkcijų vykdymą kartu su tam vykdymui skirtomis lėšomis, kitai valstybės institucijai, ar privačiam juridiniam asmeniui, norinčiam ir galinčiam vykdyti šias funkcijas.
Pasaulinė praktika rodo, kad e-valdžios projektų įgyvendinimas yra brangus, nors ir atsiperkantis. Dabar ir artimiausioje ateityje viešojo administravimo institucijos negalės skirti pakankamai lėšų numatomiems projektams įgyvendinti. Prioritetinis projektų finansavimo modelis bus “verslo ir valstybės bendradarbiavimas”. Pagal šį modelį verslo įmonės savo lėšomis (visiškai arba iš dalies) įvykdo e-valdžios projektą ir pagal nustatytą planą susigrąžina investuotas lėšas iš pajamų už vykdomas transakcijas (už šias transakcijas gali mokėti arba klientas, arba paslaugas teikianti valstybės institucija).
Planuojant teikti paslaugas elektroniniais kanalais, turės būti nustatyta tokia apmokėjimo tvarka, kuri skatins naudojimąsi tokiu būdu teikiamomis paslaugomis (pvz.: mažesnė kaina, trumpesnis aptarnavimo laikas ir kt. patogumai). Tuose e-valdžios projektuose kur viešojo administravimo institucijos gali atsisakyti paslaugų teikimo funkcijų, kurias gali realizuoti verslas galima taikyti “paslaugų nuomos” (outsourcing) ir “talpinimo” (hosting) praktiką, kuri šiuo metu plačiai plintanti pasaulyje. Taikant “paslaugų nuomą”, verslo įmonei yra suteikiama teisė teikti tam tikras paslaugas ir gauti pajamas už tokių paslaugų teikimą. Tada viešojo administravimo institucija, kurios paslaugos yra teikiamos paslaugų nuomos būdu, neturi rūpintis programine įranga, technika, personalo kvalifikacija ir kt. “Paslaugų nuomos” atveju verslo įmonė privalės prisitaikyti prie e-valdžios projektams keliamų reikalavimų.
Taikant “talpinimo” (hosting) praktiką, viešojo administravimo institucija valdo e-valdžios projektą, tačiau naudojasi verslo įmonės technine baze. “Talpinimo” atveju verslo įmonė privalės atitikti e-valdžios projektų infrastruktūrai keliamiems reikalavimams.
E- demokratijos programa. Šiuo metu pasaulio ekonomikos varomąja jėga tampa informacinių ir telekomunikacinių technologijų spartus vystymasis. Šiuolaikinių technologijų vystymasis turi didelę įtaką ne tik valstybių ekonomikai, finansams, bet ir socialiniams bei politiniams santykiams. Tai rodo valstybinių institucijų reakcija į informacines telekomunikacinių technologijų) ITT vystymąsi. Europos Sąjungos mastu kuriamas piliečių elektroninio aptarnavimo visuose lygiuose projektas “e-Europe”. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse jau senai vyksta bendravimas – valstybė – pilietis. Bendravimas vyksta tiek tradiciniu, tiek elektroniniu būdais. Valstybinės institucijos, įgyvendindamos e-Vyriausybės projektą, pagal jiems priskirtas funkcijas gyventojams teikia paslaugas ITT pagalba. Dabartiniame etape virtualus ryšys tarp piliečio ir valstybės yra “pasyvus”, tai reiškia, kad ITT kanalai naudojami tam, kad piliečiai galėtų gauti valstybės jiems teikiamas paslaugas virtualiu būdu. Kai kurių valstybių vykdomos programos leidžia manyti, kad artimiausiu metu prasidės “aktyvus”, abipusio poveikio etapas: valstybė – pilietis – valstybė.

Vykstantys procesai, leidžia konstatuoti, kad greitas apsikeitimas informacija ir bendravimas virtualioje erdvėje artimiausiu metu šiuolaikinio tipo demokratiją pavers e-demokratija, o per artimiausius 10-20 metų žmonių ir valstybių tarpusavio komunikacija globaliu mastu plėtosis virtualiame lygyje.
Lietuva yra neatsiejama šio proceso dalis, dalyvaujanti globalios e-ekonomikos, e-kultūros, e-visuomenės kūrimo procese. 2010-2020 metais E-Lietuva taps sudėtine e-pasaulio dalimi, kur partinę sistemą keis interesų grupių sistema (politinės partijos numirs natūralia mirtimi), varomąja politinės sistemos jėga taps individas, kuris informacinių technologijų pagalba galės bet kuriuo metu, iš bet kurios vietos ir bet kokiu jam svarbiu klausimu pareikšti savo nuomonę, kai ITT galimybės leis kiekvienam piliečiui tiesiogiai dalyvauti įstatymų priėmime, e-rinkimuose, e-referendumuose, dabartinė atstovaujamosios demokratijos sistema virs tiesiogine e-demokratijos sistema. Jeigu svarbiausios Lietuvos valstybinės institucijos (kartu su Europos Sąjungos valstybėmis) vykdys elektroninio valdymo programas, kaip e-vyriausybė, e-Europa, to dėka iki 2020 metų Lietuvoje susiformuos e-demokratija.
Ypač svarbiu faktoriumi e-demokratijos formavimosi procese yra asmens elektroninis parašas, kuris kiekvienam asmeniui leidžia virtualiame lygyje dalyvauti visuose valstybės valdymo procesuose ir santykiuose su valstybinėmis institucijomis. E-parašas patvirtina žmogaus tapatybę, suteikdamas kiekvienam iš mūsų galimybes bendradarbiauti ir bendrauti su valdžia.
Įstatyminė bazė plačiam ITT naudojimui Lietuvoje yra pakankama, tačiau trūksta efektyvaus įstatyminių normų diegimo į kasdienį gyvenimą, finansavimo ir suvokimo, kokią svarbą visuomenei turi ITT plėtra. Todėl e-demokratijos formavimuisi būtini strateginiai sprendimai tokiais klausimais, kaip:
· informacinių technologijų naudingumo propagavimas visuomenėje;
· visuotinis mokymas naudotis informacinėmis ir telekomunikacinėmis technologijomis;
· visuotinis ITT įrangos ir teikiamų paslaugų, tokių kaip Internetas, prieinamumas.
Išanalizavus informacinę medžiagą ir įvertinus dabartinę situaciją, kuriomis remiantis buvo kuriamas e-demokratijos formavimosi scenarijus, tikėtina, kad Lietuvos valdžia, veikiama ES erdvėje vykstančių e-demokratijos formavimosi procesų ir ITT plėtojimo, bus priversta atsiverti užsienio šalių įtakai ir sudaryti šalies viduje visas sąlygas ITT panaudojimuvalstybės valdyme, kas neišvengiamai ves prie e-demokratijos susiformavimo Lietuvoje ir šis procesas taps negrįžtamu. 3

II. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMAS VIEŠO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJOSE

Jei e-valdžios projektas bus įgyvendintas, tai mokesčių mokėtojų paklausa internetui išjudins “užburtą ratą”, kuris nesustodamas didins internetu teikiamų paslaugų paklausą ir pasiūlą.
E-valdžios projektai bus įgyvendinami dviejose atskirose srityse. Tačiau vienos jų įgyvendinimas be kitos būtų neefektyvus ar net neįmanomas. Viena projekto įgyvendinimo sritis – viešojo administravimo institucijų
Šioje srityje Lietuvoje jau yra daug kas padaryta. Dauguma valstybės institucijų yra kompiuterizuotos ir naudojasi vienokiomis ar kitokiomis duomenų bazėmis. Dauguma institucijų paprastai turi vietinį kompiuterių tinklą ir per Valstybės institucijų kompiuterių tinklą (VIKT) turi galimybes keistis duomenimis tarpusavyje bei prieiti prie pasaulinio interneto tinklo. Kai kuriose institucijose jau įdiegtos dokumentų kontrolės sistemos pagal VADIS projektą. Kitose institucijose šios sistemos dar projektuojamos arba diegiamos. Tačiau dar iki šiol nėra standartizuotų duomenų apsikeitimo procedūrų ir protokolų, nesilaikoma kompiuterių tinklų saugumo reikalavimų, stokojama skirtingose institucijose esančių duomenų bazių ir registrų integracijos, kas neleidžia plačiau pasinaudoti informacijos valdymo galimybėmis.
Paslaugų teikimui elektroniniais kanalais vartotojams už institucijos ribų turi būti sukurta sistemos sąsaja, kuri leistų verslo įmonei ar gyventojui gauti visą reikalingą viešą informaciją, taip pat užsisakyti ir/ar gauti paslaugas internetu.
Tai dar labai nauja sritis Lietuvoje. Iki šiol beveik išimtinai interneto kanalais būdavo teikiama tik informacija. Paslaugos internetu yra teikiamos vis dar labai retai. Internete beveik nėra mokamų valstybės institucijų paslaugų. Šioje srityje turi būti sukurtos ryšių su klientais (paslaugų tiekimas) ir tiekėjais (e-pirkimai) priemonės. Tokių paslaugų suteikimo įgyvendinimas sukels vartotojams saugumo ir identifikavimo problemų (elektroninio parašo infrastruktūros), kils iš esmės naujo pobūdžio valstybės institucijų darbuotojų bendravimo su paslaugų gavėjais sunkumų.

III. VIEŠO ADMINISTRAVIMO KOKYBĖS GERINIMAS PANAUDOJANT INFORMACINES TECHNOLOGIJAS.

3.1. VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO DARBO KOKYBĖS GERINIMUI TAIKOMOS INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PROGRAMOS

Moderni informacinė sistema įdiegta Mokesčių inspekcijoje. Kuriant naujas programas ar informacines sistemas mokesčių inspekcijoje visada buvo stengiamasi taikyti naujas ir pažangias technologijas. Todėl visos Mokesčių inspekcijoje eksploatuojamos sistemos (programos) yra gana pažangios. Šiuo metu kuriamose programose dar pažangesnės technologijos. Daugeliui mokesčių administratorių žinoma IMIS (Integruota mokesčių informacinė sistema) buvo kuriama kaip pagrindinė Mokesčių inspekcijos informacinė sistema. Tačiau IMIS programa be pagrindinių funkcijų – mokesčių administravimo, dar vykdo ir funkcijas, kurių rezultatu naudojasi ir kitos informacinės sistemos: mokėjimų (bankinių dokumentų) importas, registrinių – kadastrinių duomenų importas, duomenų importas (eksportas) iš kitų institucijų: Muitinės departamentas, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba ,,SoDra“, Statistikos departamentas ir kt.
Taip pat informacinių technologijų pagalba buvo įdiegta Mokesčių mokėtojų registro (MMR) ir Akcizų informacinė sistema (AIS). Abi šios sistemos yra centralizuotos. Kiekvienas sistemos vartotojas jungiasi prie vienos, centrinės, duomenų bazės ir dirba su ja iš savo darbo vietos, be to, AIS sukurta ir dirba Internetinių technologijų pagrindu. Informacinė sistema – duomenų saugykla (DS) sukurta pagal Danijos vyriausybės pagalbos programą. Dirbant su dideliais duomenų kiekiais duomenų saugyklos (DS) technologija suteikia vartotojams galimybę duomenis vizualizuoti, daryti statistines prognozes, atrinkinėti duomenis auditui. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, naudojant DS, bus galima nuolatos ir automatiškai lyginti visų mokesčių mokėtojų rodiklius su pasirinktos mokėtojų grupės vidutiniais rodikliais pačiais įvairiausiais pjūviais. Tokiu būdu visi išsiskiriantys mokėtojai bus labai lengvai aptinkami. Duomenų saugyklos programa leis VMI greitai ir nesudėtingai keistis informacija su kitomis šalies įstaigomis, tokiomis kaip Muitinė, SoDra ir Statistikos departamentas. Bus galima daug lengviau keistis informacija apie mokesčių mokėtojus ir jų veiklą su kitų šalių mokesčių inspekcijomis, ši sistema leis pradėti kompleksinius VMI veiklos efektyvumo tyrimus. Duomenų saugyklos (DS) programa iš kitų duomenų bazių išsiskiria tuo, kad ji yra specialiai suprojektuota ir sukurta taip, kad joje esančius duomenis būtų galima greitai ir patogiai analizuoti visokiausiais pjūviais. Galutinis DS vartotojas negali keisti arba kaip nors taisyti DS duomenų. Duomenis galima tiktai peržiūrinėti ir analizuoti įdėtomis į DS priemonėmis. Šia duomenų saugyklos programos vartotojai yra ne tik VMI, bet ir tokios įmonės ir organizacijos, AB ,,Lietuvos energija”, AB ,,Vilniaus bankas”, AB ,,Lietuvos draudimas”, kurios operuoja ir analizuoja didelius kiekius duomenų.
Šiuo metu Mokesčių inspekcijoje toliau modifikuojama IMIS programa dėl pasikeitusius teisės aktus. Pakeitus mokesčių administravimą (plačiąja prasme) reglamentuojančius teisės aktus, tenka daryti ir pakeitimus informacinėse sistemose, kad įgyvendinti tų teisės aktų nuostatas. Įdiegus ir pradėjus naudoti programą duomenu saugykla (DS), atsirado poreikis ją išplėsti tam, kad sudaryti galimybes didesniam ratui vartotojų, centre ir apskrityse, naudotis sukauptais duomenimis.
Valstybinėse institucijose kuriama Dokumentų tvarkymo sistema (DTS), tai ne tik raštvedybos programinė įranga, bet ir viešo administravimo sektoriaus darbo organizavimo kompiuterizavimas. Įdiegus šią sistemą bus sudarytos galimybės greičiau atsakyti į mokesčių mokėtojų bei kitų vartotojų paklausimus, gautus paprastu ar elektroniniu paštu. Bus galima Interneto tinklapyje paskelbti mokesčių administravimo taisykles, instrukcijas, paaiškinimus iškart nuo jų pasirašymo dienos.
Kuriama Elektroninio deklaravimo sistema (EDS) –universali ne tik informacijos (deklaracijų) pateikimo požiūriu (WWW, el.paštas, kompiuterinės laikmenos, skanavimas), bet ir kaip deklaravimų posistemė bet kuriai informacinei sistemai. Įdiegta sistema leis mokesčių mokėtojams pateikti deklaracijas internetu, elektroniniu paštu, diskeliu, numatyta galimybė prijungti asimetrinį elektroninį parašą. EDS sprendimai bus įdiegti per visą mokesčių administravimo sistemą: apskrityse, centrinėje mokesčių inspekcijoje ir aukščiau minėtame Deklaracijų tvarkymo skyriuje. 5

3.2. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PROGRAMOS TAIKYTINOS INTEGRUOJANTIS Į EUROPOS SĄJUNGĄ

Jau vyksta programinės įrangos sukūrimo informacijos mainams tarp Europos Sąjungos valstybių, akcizų informacinės sistemos modifikavimas ir plėtros darbai, kuriuose numatyti
ryšių su ES informacinėmis sistemomis realizavimas. Poreikis naujoms programoms yra žymiai didesnis, deja galimybės ribotos. Nemažai gana svarbių projektų tenka atidėti vėlesniems metams dėl ribotų resursų, tiek finansinių, tiek ir žmogiškųjų.
Informacijos technologijų ekspertai prognozuoja, jog Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą dalis šalies įmonių, kurių finansų, verslo valdymo programos nepritaikytos apskaitai ir litais, ir eurais, susidurs su vadinamąja “euro problema”. Įmonės, naudojančios programas, kurios neapskaito mokėjimų ir litais, ir eurais, patirs nepatogumų dėl mokėjimų eurais, nes joms nusimato vis daugiau ryšių su ES įmonėmis. Ši problema bus išspręsta tik tada, kai pas mus įsigalios euras. Iki tol reikės atlikti papildomus darbus – konvertuoti senus duomenis, suvienodinti apskaitos lyginamųjų periodų valiutas. Svarbiausia, kad tai daryti galėtų kompiuterinės sistemos. Ne visos programos gali tai daryti, tačiau tai neturėtų atnešti labai didelių nuostolių. Ši problema bus išspręsta. Yra sukurtas atskiras modulis, kuris leis apskaityti kelias valiutas. Laimėjo tie, kurie nuolat atnaujina programinę įrangą. Daugiau išlaidų patirs tie, kurie, tarkime, įsigijo apskaitos programą 1996 m. ir iki šiol neatnaujino.
Vakarietiškos sistemos dėl euro problemos yra pranašesnės prieš lietuviškąsias. Daugiau kaip dešimtmetį diegiame pasaulinio gamintojo “Oracle” verslo valdymo sistemas. Jų vartotojai Lietuvoje su “euro problema” nesusidurs, nes “Oracle” programos eurui įsivesti buvo visiškai pritaikytos jau 1998 metais.
Su kompiuterine “euro problema” susidurs ne tik Lietuva, bet ir visos į ES stojančios šalys kaip ir susidūrė visos dabartinės ES narės. Kaip jau minėjau aukščiau, rengiamasi informacijos mainams su ES šalimis. Keičiantis informacija su ES šalimis VMI, o tiksliau – jos Tarptautinių informacijos mainų skyrius (CLO – Centrinė ryšių įstaiga) atliks šias funkcijas:
Taikant Europos Tarybos reglamentą (EEC) “Dėl administracinio bendradarbiavimo netiesioginio apmokestinimo (PVM) srityje”, CLO privalės keistis su ES valstybėmis narėmis informacija apie netiesioginius mokesčius, ir, taip pat kaip ir ES valstybėse narėse, apdoros VIES (keitimosi PVM informacija sistema) duomenis. Remiantis Europos Tarybos 1977 m. gruodžio 19 d. direktyva “Dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje”, CLO privalės su visomis ES valstybėmis narėmis keistis mokestine informacija ir apie tiesioginius mokesčius (tai yra atsakyti į gautus paklausimus, atlikti atitinkamus patikrinimus, o taip pat kreiptis su paklausimais į valstybes nares dėl reikiamos mokestinės informacijos gavimo). Papildomai, CLO bus atsakingas už SEED (keitimosi akcizų informacija sistema) duomenų persiuntimą ES šalims, imant duomenis iš VMI prie FM diegiamos kompiuterinės Akcizų informacinės sistemos (AIS).
Šių tikslų įgyvendinimui reikia:
 įdiegti programas užklausų realizavimui iš egzistuojančios duomenų bazės specializuotu
CCN/CSI ryšio kanalu su Briuseliu. Užklausos realiam laike turi vykti greičiau, nei per 10 sekundžių, pvz. vidutinis atsako laikas dabar tarp ES šalių yra artimas 2 sekundėms.
 reikia pakeisti kai kuriuos dabartinius PVM registro mokėtojų kodus iš 13 ženklų į 12,
nes tokie yra VIES sistemos reikalavimai.
 reikia sukurti mokesčių mokėtojų paklausimų telefonu, elektroniniu paštu ir pan.
registravimo sistemą, galimybę jiems spausdinti raštiškus patvirtinimus apie PVM mokėtojo egzistavimą bet kurios ES šalies duomenų bazėje.
 reikalinga speciali programinė įranga VIES deklaracijų duomenų siuntimui kitoms ES
šalims per CCN/CSI tinklą. SEED failo eksporto funkcija turi atitikti DG TAXUD nustatytoms specifikacijoms. Pasikeitimas SEED failais po Lietuvos įstojimo į ES vyks uždaro AFIS tarnybinio pašto sistema, kuria Mokesčių inspekcija irgi turi įdiegti. Taigi reikalavimai nemaži, vyksta pasirengimo darbai.

Visas kuriamas informacines programas stengiamasi padaryti kiek įmanoma paprastesnes. Tačiau naujos technologijos vis tiek įneša savo specifiką. Čia gali pagelbėti bendras kompiuterinis išprusimas. Tam skiriamas didelis dėmesys ir iš valstybės vadovų pusės. Prezidento vadovaujama Žinių visuomenės taryba priėmė rezoliuciją, kur akcentuojamas Interneto pagrindų mokymas (300 000 suaugusiųjų per 2 metus). Lietuvoje vis daugiau kuriasi kompiuterinio mokymo centrų, todėl mokesčių mokėtojams jau yra iš ko rinktis. Savo ruožtu Mokesčių inspekcija, diegdama naujas sistemas, visada planuoja ir šių sistemų vartotojų mokymą.

Paskutiniaisiais metais informacinių technologijų diegimo metinės išlaidos maždaug prilygsta Mokesčių inspekcijos surenkamoms į biudžetą vienos dienos pajamoms. Tenka pripažinti, kad naujų technologijų diegimas reikalauja nemenkų investicijų, tačiau kito kelio nėra. Neinvestavus į pažangias informacines technologijas, mokesčių administravimo darbams reikėtų samdyti dar daugiau (ir žymiai daugiau) darbuotojų, kurie visą informaciją tvarkys, visus skaičiavimus atliks patys, ‘rankiniu’ būdu. Dėl to visos procedūros, visi procesai bus vykdomi per daug lėtai. O juk visi mokesčių mokėtojai nori būti aptarnaujami greitai, kokybiškai ir kvalifikuotai. Operatyvūs bei tikslūs duomenis reikalingi mokesčių administratoriams, valstybės valdymo institucijoms.
Jau rengiami mokesčių administravimo teisės aktai administruoti mokesčius remiantis informacinėmis technologijomis. (pvz. žemės mokesčio skaičiavimas remiasi žemės kadastro kompiuteriniais duomenimis, ir tai yra nurodyta teisės aktuose.) Daroma investicijų efektyvumo analizė. Bandoma skaičiuoti, prognozuojama, kaip atsipirks investicijos.6

IV. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PANAUDOJIMO VIEŠAJAME ADMINISTRAVIME PRIVALUMAI IR TRUKUMAI

Trūkumai:
 1999 grudžio 8 d. Europos Komisija (EK) paskelbė naują politinę iniciatyvą, kaip EK
sėkmingai pasiruošti ir geriau išnaudoti su informacine visuomene susijusius pokyčius. Ši politinė programa buvo pavadinta “Elektroninės Europos iniciatyva” (e Europe initiative). Norint tai pasiekti Europai reikia šalinti savo trūkumus, tai yra ji turi susidoroti su kliūtimis, kurios trukdo sparčiai įvaldyti skaitmenines technologijas: brangus, nesaugus ir lėtas priėjimas prie interneto ir elektrninės prekybos, nepakankamai raštingi naudodamiesi kompiuteriu gyventojai, į verslą ir paslaugas nukreiptos kultūros trūkumas, valstybinis sektorius, nevaidinantis pakankamai aktyvaus vaidmens, suteikiant galimybę plėtoti naujas programas ir paslaugas.
 E-verslo programuotojai nurodo pirkėjų internete trūkumą ir jų menką aktyvumą kaip
pagrindines priežastis, neskatinančias e-verslo plėtros. Kita vertus, vartotojas mano, kad jam namuose nereikalingas kompiuteris ir nėra tikslo jam naudoti, kadangi nėra paslaugų ir prekių, kurias būtų galima įsigyti per internetą, pasirinkimo. Vis dar trūksta lietuviškos informacijos – netgi įmonės, kurios turi interneto svetaines, neatnaujina esamos informacijos, todėl ši tampa beverte.
 Elektroninio parašo diegimas reikalauja didelių investicijų, kurios atsipirktų per ilgą laiką;
 Pasaulinio konflikto pasėkoje šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse gali būti įvesta e-
diktatūra, kuri trukdys arba draus piliečiams laisvai naudotis informacinėmis technologijomis.
 ITT vystymas gali pasiekti tokį lygį, kad nebus galima sukurti patikimos e-demokratijos
apsaugos. Technologiškai nebus įmanoma apsaugoti duomenų bazes, išvengti manipuliavimo e-demokratijos sistemoje, ko pasėkoje internetinis ryšys tebevaidins asmeninių, meilės laiškelių “pašto” vaidmenį.
 Valdžios institucijos nesudarys sąlygų panaudoti aukštos kvalifikacijos ITT ir kitų sričių
specialistus, kurie laisvo piliečių judėjimo ir atviros darbo rinkos ES erdvėje sąlygomis paliks Lietuvą, pasmerkdami ją būti Europos provincija.
 Objektyvių priežasčių pasėkoje piliečiai liks pasyvūs stebėtojai, o ne aktyvūs e-
demokratinio proceso dalyviai.
 Susidursime su stichinių nelaimių atvejais, tokiais kaip milžiniški žemės drebėjimai ar
potvyniai, gyvybes nuo žemės paviršiaus nušluojančios epidemijos, meteoritų susidūrimas su Žeme ir kitais.
Privalumai:
 Naujos informacinės technologijos suteikia gerą progą lengviau prieiti prie vertingos
visuomeninio sektoriaus informacijos ir efektyviai ją naudoti. Vyriausybės turėtų užtikrinti greitesnių, internetu pasiekiamų viešųųjų paslaugų atsiradimą, kas lemtų efektyvumo didėjimą, sumažintų administravimo išlaidas, pagreitintų administracinius procesus ir būtų naudinga tiek paprastiems piliečiams, tiek verslininkams. Galimybė gauti internetu informaciją elektronine forma labai prisidėtų prie greitesnio informacijos pateikimo visuomenei.

Poreikis, valstybiniame sektoriuje kuo efektyviau panaudoti turimą informaciją bei žinias, o taip pat strategijos vykdymas reikalaus iš organizacijų suformuoti nuoseklią bei šalies mastu suderintą informacinę politiką.
Elektroninio verslo metodų taikymo valstybiniame sektoriuje nauda: 4

Valstybinio sektoriaus

ryšiai Veiklos pavyzdžiai Nauda
Piliečiais Informacijos pateikimas,
Kultūra,
Sveikata,
Švietimas,
Mokesčiai Platesnis kanalų pasirinkimas,
Patogumas, mažesni tarnsakcijų kaštai, daugiau asmeninių paslaugų. Didesnis
Žinojimas apie paslaugas ir politiką, demokratiškesnis dalyvavimas ir didesnis administravimo institucijos “skaidrumas”
Verslu Paramos programos
Patarimai
Reguliacija
Mokesčiai Greitesnė sąveika,
mažesni bendravimo kaštai,
mažesnis reguliavimas
Kitomis valstybinio sektoriaus institucijomis Departamentų ir agentūrų,
Centrinės ir vietinės
Valdžios bendravimas
Sprendimų priėmimas Didesnis tikslumas ir efektyvumas,
Mažesni bendravimo kaštai,
gersnis žinių panaudojimas, paslankesnis, lankstesnis darbo grafikas

 Viešojo administravimo institucijų galimybė saugoti didžiulius kiekius informacijos labai
mažame tūryje. Tarnautojo darbo vietoje esančioje kompiuterio nedidelės knygos tūrį užimančiame magnetiniame kietame diske galima sutalpinti šimtų tūkstančių knygų biblioteką arba iki milijono dokumentų;
 Nepaisant didžiulio dokumentų kompiuteryje kiekio, rasti reikiamą dokumentą galima
labai greitai;
 Dauguma šiuolaikinių kompiuterių sujungti informaciniais tinklais, todėl nesama darbo
vietoje informaciją galima rasti informaciniuose tinkluose;
 Ypač didelį vaidmenį plėtojant komunikacijas suvaidino internetas. Valdymui ir
administravimui yra svarbios interneto savybės, kaip didžiulis sukauptos ir lengvai prieinamos informacijos kiekis, globali elektroninė bendravimo erdvė, paprasta informacijos paieška, komunikavimo greitis, keitimosi informacija pigumas.

Keitimuisi informacija internetu naudojamas paprastasir bendras unifikuotas TCP/IP protokolas, jis taikomas automatiškai, todėl keičiantis informacija nereikia rūpintis, ar kitas kompiuteris ją supras. (TCP/IP protokolas – tai tokia duomenų kodavimo sistema, kai visų tinklų siunčiama informacija iš pradžių kam nors adresuojama, paskui siunčiama tiksliai tuo adresu. TCP/IP susideda iš dviejų protokolų – TCP (Transmission Control Protocol) ir IP
(Internet Protocol). Visi duomenys perduodami paketais, todėl labai sumažėja galimybė prarasti informaciją.
 Informacinės technologijos ir internetas transformuoja šiuolaikines organizacijas ir
valdymo procesą. Svarbiausi valdymo aplinkų pokyčiai:
1. Globalizacija – pasaulinė elektroninė komunikavimo erdvė išplėčia rinkas ir atveria naujas
globalias valdymo, konkurencijos, pirkimo, pristatymo galimybes visą parą. Valdyti, konsultuoti ir atlikti darbo užduotis jau galima atlikti per atstumą;
2. Dar viena labai svarbi žiniomis ir informacija paremtos ekonomikos ypatybė – didesni
darbuotojų kvalifikacijos reikalavimai. Kompiuterinis, informacinis ir internetinis raštingumas kiekvienam tarnautojui tampa privalomas. Reikia sugebėti juos efektyviai taikyti išnaudojant naujas jų galimybes. Sparti informacinių technologijų plėtra ir būtinų žinių bei įgūdžių kaita lemia būtinybę visą gyvenimą nuolat mokytis ir kelti savo kvalifikaciją.
3. Naujos informacinės ir komunikacinės technologijos keičia valdymo stilių, kas atveria
naujas valdymo ir administravimo galimybes. Šiems pokyčiams būdingas polinkis į decentralizaciją, vietinę savivaldą, didesnį lankstumą, mažas transakcijų ir koordinavimo išlaidas, bendrą darbą grupėmis. Naujas valdymo stilius yra mažiau hierarchinis ir daugiau decentralizuotas, lanksčiau prisitaiko prie pokyčių. Jis pasižymi lankstesniu grupių formavimu ir individualiomis darbo užduotimis atsižvelgiant į klientų poreikius.
 Informacinės technologijos leidžia automatizuoti daugelį rutininių valdymo ir
administravimo procedūrų, keičiasi ir valdymo struktūros – labai mažėja hierarchinių valdžių bei valdymo darbuotojų. Nereikalingos tampa tarpinių kontroliuojančių valdymo grandžių, mažiau reikia aptarnaujančių darbuotojų. Informacinės technologijos leidžia pereiti prie “nepopierinės” dokumentų rengimo ir apdorojimo technologijos, kas labai sumažina organizacijos darbo ir laiko sąnaudas.
 Informacijai organizacijoje rinkti, išsaugoti, apdoroti, perduoti bei pateikti naudojamos
informacinės valdymo sistemos. Valdymo ir administravimo procese jos leidžia pasinaudoti tikslia ir laiku gauta informacija siekiant palengvinti valdymo sprendimų priėmimą ir efektyviai atlikti planavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijas. Informacinėse valdymo sistemose apdorojami organizacijos arba jos aplinkos duomenys ir pateikiami žmogui patogia forma, taip pat kaupiama informacija apie organizacijai arba jos aplinkai svarbius žmones, vietas, daiktus, procesus. (Galima skirti tris informacinių valdymo sistemų etapus: įvedimas, apdorojimas, išvedimas.)4
 Viešojo administravimo efektyvumas ir demokratijos plėtra (“e-valdžia”- nauja viešųjų
paslaugų organizacinė infrastruktūra, nauja politinių sprendimų priėmimo aplinka). Įgyvendinant šį siekinį, bus siekiama sukurti lanksčią ir optimalią viešojo administravimo struktūrą, informacinių technologijų pagalba didinti tiesioginę visuomenės įtaką politiniams sprendimams. ES planuojama iki 2003 m. kiekvienoje šalyje užtikrinti “generalizuotą” elektroninį priėjimą prie pagrindinių viešųjų paslaugų, tai meta atitinkamą iššūkį ir Lietuvai, kadangi ji ketina įstoti į ES iki 2004m.
 Vykdant e-valdžios įgyvendinimo programą, kaip vieną iš žinių visuomenės elementų,
didinamas valstybės ir savivaldos institucijų priimamų strateginių sprendimų efektyvumas – skatinamas sprendimų ir veiklos skaidrumas, informacinės visuomenės resursais paremta analizė, plėtojamas integruotų valstybinių informacinių sistemų ir registrų, vaidinančių lemiamą vaidmenį šalies ūkio tvarkymui, funkcionavimas, efektyvus pažangių duomenų tvarkymo technologijų panaudojimas, statistikos informacinės sistemų, duomenų saugumo sistemų diegimas;
 Platesnis visuomeninis dialogas, visuomenės procesų dinamiškumas ir interaktyvumas bei
didesnė visuomenės įtaka politiniams sprendimams (užtikrinant dialoginį kompiuterinį ryšį tarp gyventojų ir valstybės institucijų) sąlygos aukštus viešojo administravimo vadybinės kompetencijos reikalavimus, elektroninio raštingumo ir modernių valdymo technologijų poreikį;
 Plėtojant informacinę visuomenę bus siekiama padidinti piliečių aktyvumą, išplečiant jų
komunikavimo galimybes, sudarant realias sąlygas visiems šalies gyventojams plėtoti visuomenės informacinę infrastruktūrą ir ja naudotis, tenkinant savo poreikius bei siekiant visuomenės pažangos;
 Viešųjų paslaugų valdymą betarpiškai sąlygos visuomenės poreikiai, nes funkcionuos ir
bus plėtojama vieninga šalies viešosios informacijos sistema, užtikrinanti valstybės ir savivaldybių bei verslo institucijoms, visuomenei laisvą ir operatyvų priėjimą prie visų valstybės prižiūrimų informacijos šaltinių. Šalies gyventojams įstatymais bus garantuojama prieiga prie atviros informacijos šaltinių, valstybės duomenų bazių ir per viešųjų paslaugų elektroninius instrumentus (elektroninius informacijos gavimo-teikimo punktus, stendus, svetaines, o taip pat – naudojantis daugiafunkcijinėmis elektroninėmis asmens identifikavimo kortelėmis ir kt.) realiai naudotis šalies ir pasaulio informacijos resursais bei elektroninių procedūrų skaitmeninėje informacinėje aplinkoje galimybėmis;
 Šalies ir užsienio gyventojams bus sudaromos sąlygos gauti išsamią ir visapusišką atvirąją
informaciją iš visų lygių valdžios institucijų, teikti savo pasiūlymus, kritiką, šalies piliečiams sudaromos sąlygos dalyvauti priimant sprendimus. Jau NIVP Strategijos įgyvendinimo pradžioje būtina nustatyti tvarką ir sąlygas įgalinančias juridiniams ir fiziniams asmenims per viešuosius duomenų perdavimo tinklus tiesioginiame režime atlikti muitinės, mokesčių mokėjimo bei pajamų deklaravimo procedūras, įgyvendinti ir palaikyti “vieno langelio” principu veikiančią piliečių ir įmonių e-pareiškimų aptarnavimo sistemą; kiekviena ministerija ir kitokia valdžios institucija turės rengti savo veiklos e-paslaugų teikimo srityje planus, kur būtų suskaičiuotos tiek išlaidos (kiek tų elektroninių paslaugų įdiegimas kainuos), tiek ir pajamos (kiek valstybė sutaupys, įdiegusi šias paslaugas).
 Viešojo administravimo sektorius bus reorganizuotas į lanksčias, e-viešąsias paslaugas
teikiančias, struktūras ir užims optimalesnį lyginamąjį svorį visuomenėje bei valstybės sąnaudose (bus mažinami viešojo administravimo kaštai, gerinama viešųjų paslaugų kokybė.).
 Įmonėms turės būti sudaromos sąlygos plėtoti savo verslą, naudojantis viešosios
informacijos šaltiniais bei taikant įvairias elektronines santykių su valdžios institucijomis procedūras, o taip pat – dalyvauti informacinių sistemų bei ryšių tinklų kūrime bei eksploatavime, viešųjų paslaugų aptarnavime. Viešojo administravimo srityje bus ne tik plačiai taikomi verslo modeliai, bet ir plėtojamos investicinės programos, įtraukiant į šią sritį kuo daugiau privataus kapitalo. Valdymo institucijų renovacija, valstybės institucijų aprūpinimas kompiuterine technika, programine įranga, ryšio kanalais pasieks išsivysčiusių šalių lygį tik intensyvios atitinkamo privataus sektoriaus plėtros visoje šalyje dėka.
 Viešojo administravimo sektoriuje turės būti plėtojama globalios informacinės aplinkos
reikalavimus ir konkrečius visuomenės poreikius atitinkančių elektroninio raštingumo (ir informacinės kompetencijos apskritai) kvalifikacinių reikalavimų bei technologinių galimybių struktūrinė visuma (pradedant nuo minimalių kvalifikacinių reikalavimų bei prieigų prie viešųjų informacinių tinklų ir baigiant moderniausių informacinių technologijų valdymo kompetencija bei prieigos prie didžiausias galimybes teikiančios techninės ir programinės įrangos bei duomenų srautų kanalų); aukščiausi informacijos kompetencijos ir technologinio aprūpinimo reikalavimai turi būti taikomi bent jau centrinei vykdomosios šalies institucijai, atsakingai už informacinių technologijų valdymą šalyje. Vystant valstybės informacinį kompiuterinį tinklą (VĮ“VIKT”) būtina užtikrinti, kad jis taptų saugiu ir patikimu, valstybės ir savivaldos institucijas aprūpinančiu kokybiškomis informacinėmis paslaugomis, integruotu informacinių paslaugų tinklu.
Kuriant E-valdžios koncepciją buvo atsižvelgtą, kad užsienio investuotojų apklausose, pastaraisiais metais vienas iš investicijų palankumo kriterijų tampa E-valdžios buvimas ar nebuvimas šalyje. Šalys, neplėtojančios e-valdžios, investuotojų bus vertinamos nepalankiai, nes tokio pobūdžio paslaugos kitose šalyse nuolat ir aktyviai plėtojamos. E-valdžios būtinybė atsirado plėtojantis informacinei visuomenei, kadangi e-valdžia yra atsakymas į modernėjančios visuomenės poreikius. E-valdžios koncepcija buvo kuriama atsižvelgiant į EK iniciatyvą “E-Europa 2002. Informacinė visuomenė visiems”, paskelbtą 2002 birželio 19 d. ie buvo su ja suderinta. Viena iš dokumente nurodomų prioritetinių sričių yra e-valdžios kūrimas – viešojo administravimo paslaugų teikimas elektroninėmis priemonėmis. E-valdžios projektų būtina funkcionavimo sąlyga bus standartinių procedūrų bei suderintų duomenų perdavimo formatų naudojimas duomenų pasikeitimui. Prioritetinis projektų finansavimo modelis bus “verslo ir valstybės bendradarbiavimas”.

IŠVADOS

 Įsitikinta, kad galima sukurti veikiančią sistemą, kuri leistų per Internetą priimti iš
vartotojų elektroniniu parašu pasirašytus dokumentus (įvairias VMI deklaracijų formas);
 Elektroninio parašo diegimas reikalauja didelių investicijų, kurios atsipirktų per ilgą
laiką;
 VMI prie FM nuspręs naudoti elektroninį parašą po to, kada bus įkurta ir funkcionuos
elektroninio parašo infrastruktūra.
Baigiamosios nuostatos
 Ši Strategija patvirtinama ir įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo priimtu
Informacinės visuomenės plėtros pagrindų įstatymu bei atskirais Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais, atsižvelgiant į visų parlamentinių partijų pritarimą tokių teisės aktų projektams.
 Ši Strategija papildoma, keičiama ir tobulinama visų šalies parlamentinių partijų sutarimu,
o tokie siūlymai įtraukiami į kasmetinį Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pranešimą.
 Kasmetinį IVP esamos situacijos įvertinimo projektą rengia Lietuvos Respublikos Seimo
Informacinės visuomenės plėtros komitetas.
 Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas taip pat rengia
teisės aktų, susijusių su šios Strategijos įgyvendinimu, projektus, o taip pat vertina ar kiti teisės aktų projektai neprieštarauja šiai Strategijai.
 Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas rengia
organizacinių ir teisinių veiksmų, įgyvendinant šią Strategiją, kasmetinį planą, o taip pat – numatomų atlikti darbų grafiką.
Lyginant su kitomis valstybėmis, kur pačios mokesčių administravimo sistemos ir jų kompiuterizavimas, yra nepalyginti senesnės ir nusistovėjusios, Informacinės technologijos padengia platesnį spektrą mokesčių administravimo funkcijų ir paslaugų, tačiau daug programų yra sukurta seniau ir todėl mūsų analogiškos programos dažnai būna pažangesnės.

Leave a Comment