Planas
Įvadas
1. Administracinės teisės normos samprata2. Administracinės teisės normos struktūra2.1.Administracinės teisės normos struktūros elementas – hipotezė, pirmasis administracinės teisės normos elementas2.2.Administracinės teisės normos struktūros elementas – dispozicija, antrasis administracinės teisės normos elementas2.3.Administracinės teisės normos struktūros elementas – sankcija, paskutinis administracinės teisės normos elementas3. Administracinės teisės normos taikymo praktiniai ypatumai.
Išvados
ĮVADAS
Šiuolaikinėje visuomenėje, dideliu tempu keičiantis žmonių tarpusavio santykiams, atsirandant naujoms techninėms naujovėms iškyla būtinybė sureguliuoti svarbiausius aplinkinius procesus teisės normomis. Todėl būtina sukurti tokias teisės normas, kurios padėtų plėtotis naujovėms, užtikrintų jų saugumą, būtų nukreiptos visuomenės gerovei užtikrinti, efektyviam valstybiniam bei vidiniam valdymui įgyvendinti, garantuotų teisėtumą ir prevenciškai mažintų galimybes jas pažeisti, tai yra padaryti teisės pažeidimą. Kadangi aš dirbu Panevėžio miesto Vyriausiam Policijos Komisariate kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje specialiste, tai atlikinėdama revizijas, tikrindama įmonių, įstaigų, organizacijų buhalterinius dokumentus bei jų apskaitą, man tenka susidurti su pažeidimais finansų srityje. Todėl tenka dalyvauti kaip specialistei teismuose, nagrinėjant administracinius teisės pažeidimus įmonių ūkinėje finansinėje veikloje. Bei duoti parodymus dėl nustatytų buhalterinės apskaitos ir kitų finansinių dokumentų tvarkymo pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 163 straipsnį “Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas” [1. P. 94], LR ATPK 16310 straipsnį “Kasos aparatų eksploatavimas be kontrolinių juostų, kontrolinių juostų arba kasos žurnalų neišsaugojimas” [1. P. 98], LR ATPK 16311 straipsnį “Prekių (krovinių) gabenimas be dokumentų” [1. P. 98], LR ATPK 172 1 straipsnį “Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčių pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas” [1. P. 104], LR ATPK 173 straipsnį “Vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla” [1. P. 111], LR ATPK 1733 straipsnį “Prekių pardavimas be dokumentų ir dokumentų suklastojimas” [1. P. 112], LR ATPK 1739 straipsnį “Atsiskaitymų tvarkos pažeidimas” [1. P. 114] bei kitus aukščiau paminėtų skirsnio straipsnius. Praktikoje yra tekę susidurti su teisės aktų netobulumu, kai nustatomi tam tikri kenksmingi ūkio subjektams veiksmai ūkinėje finansinėje veikloje, tačiau jie nėra reglamentuoti teisės aktais ir todėl asmenys, atlikę tuos veiksmus, išvengia atsakomybės. Visa tai mane paskatino ieškoti dėsningumų ir labiau įsigilinti į teisės normas, tuo pačiu ir į administracines teisės normas. Todėl šio referato temą pasirinkau norėdama plačiau įsigilinti į administracines teisės normos struktūrą, detaliau pakomentuoti jos sudėtį, paanalizuoti administracinės teisės normų taikymą praktikoje, pagal atskiras administracinės teisės pažeidimų sritis. Šį referatą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis – “Administracinės teisės normos samprata”. Joje apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, pateikiamos kelių autorių mintys apie administracinės teisės normos sampratą. Antroji dalis – “Administracinės teisės normos struktūra”. Šioje dalyje smulkiai nagrinėjama administracinės teisės normos struktūra, pateikiami praktiniai pavyzdžiai, lyginami LR ATPK ir kitų teisės aktų straipsniai, detaliau juos išnagrinėjant. Trečioji dalis – “Administracinės teisės normos taikymo praktiniai ypatumai”. Joje pateikiami praktiniai pavyzdžiai kaip administracinės teisės normos taikomos Panevėžio miesto Vyriausiajam Policijos Komisariate.Darbas baigiamas apibendrintomis išvadomis ir literatūros sąrašu.
1. Administracinės teisės normos samprata.
Administracinės teisės normos sampratą nagrinėja tokie autoriai kaip B. N. Gabričidzė, A. G. Černiavskis vadovėlyje “Administracinė teisė”, A. M. Nikitinas knygoje “Administracinės teisės schemos”, J. A. Ježovas, V. M. Pašinas, E. T. Sidorovas “Administracinės teisės loginės-struktūrinės schemos”, J. N. Starilovas knygoje “Bendros administracinės teisės kursas”, D. M. Ovsianko knygose “Administracinė teisė” ir “Administracinės teisės schemos”, D. N. Bachrach “Administracinė teisė”, B. V. Rosinskis “Administracinė teisė” klausimai ir atsakymai, A. B. Agapovas “Administracinė teisė”, J. M. Kozlovas “Administracinė teisė” ir kiti.Aš pasirinkau savo darbe palyginti kaip supranta administracinės teisės sampratą autoriai J. N. Starilovas, D. M. Ovsianko, A. M. Nikitinas ir J. A. Ježovas ir kiti autoriai. Pagal J. N. Starilovą administracinės teisės normos (kaip ir kitų teisės šakų normos), tai teisės normos, kurios numato privalomo ar galimo elgesio taisykles administracinės teisės subjektams, kurios yra nustatytos valstybės, atstovaujančių valstybę institucijų ar vykdomosios valdžios, vietinės administracijos, kurių laikymąsi užtikrina specialiomis valstybės veiksmingumo priemonėmis. J. N. Starilovas aiškina, kad administracinės teisės normoms būdingi tokie bruožai, kaip rūpinimasis (apsaugojimas) žmonių interesais. Jis taip pat teigia, kad administracinės teisės normos yra pradžia santykių valdymo reguliacinėje sistemoje, vienašališkas valdžios poveikis subjektų teisei, prievarta.
Administracinės teisės normomis pirmiausiai reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie iškyla vykdomosios valdžios institucijų veikloje ir tarp vykdomosios valdžios institucijų subjektų. Taip pat reguliuoja visuomeninius santykius iškylusius realizacijos procese dėl įgaliojimų administracinių institucijų vietos savivaldoje ir administracijos valstybinėse organizacijose, arba organizacijose, kurios yra dalis valstybės nuosavybės. Daugelis administracinės teisės normų yra santykių reguliatorius, kai reikia priimti sprendimą valstybinėms valdžios institucijoms kadrų parinkimui darbui teismuose ir prokuratūrose, dėl paskyrimų dirbti operatyvinį darbą, apibrėžiant jiems pateiktus reikalavimus, einant tarnybą, tarnautojų atsakomybę, organizacijos vidinės tvarkos valdymo santykiuose, įeinančius kompetencijon šių institucijų. Taip pat administracinės teisės normos reguliuoja santykius, kurie iškyla visuomeninių organizacijų veikloje ir nevalstybinių organizacijų, susivienijimų ir įstaigų (pvz.: notarų, audito, komercinių bankų) veikloje, kurioms buvo valstybės perduota dalis valstybinės valdžios įgaliojimų. Autorius teigia, kad šiam laikotarpiui, kai sparčiai vystosi rinkos santykiai tikslinga praplėsti administracines teisės normas, kryptingai palaikant visuomeninę tvarką, visuomeninį saugumą, supančios gamtos apsaugą, renkant mokesčius ir kitus būtinus apmokėjimus. Administracinės teisės normos reguliuoja tiek nevalstybinių komercinių organizacijų, tiek ir visuomeninių organizacijų, iškylusius ginčus tarp asmenų, valstybinių institucijų, vietos savivaldos institucijų. Jis administracinės teisės normas dar vadina reguliacinėmis normos. Apibendrinant konstatuotina, kad pagal J. N. Starilovą administracinė teisės norma – tai teisės norma, kuri reguliuoja: santykius vykdomosios valdžios institucijų veikloje, savivaldybės veikloje, visuomeninių organizacijų veikloje, bei atskirų nekomercinių ir kitų nevalstybinių institucijų (organizacijų), kurioms valstybės suteiktos atskiros valdymo funkcijos; vidinius organizacinius valdymo santykius kitose valstybinio valdymo srityse (pvz.: prokuratūra, teismai, institucijos atstovaujančios valdžią); santykius panaudojus administracinius išieškojimus ar kitas administracinės prievartos priemones; santykius administracinėje teisėje.Kitas autorius D. M. Ovsianko aiškina, kad administracinės teisės normos yra nustatytos ir sankcionuotos valstybės elgesio taisyklės tikslu sureguliuoti visuomeninius santykius vykdomosios valdžios srityje (valstybės valdyme). Šis autorius pateikia tokį administracinės teisės apibrėžimą, kad administracinės teisės norma – elgesio taisyklė, nustatyta valsybės, tikslu reguliuoti visuomeninius santykius vykdomosios valdžios srityje. Jis nurodo, kad administracinės teisės normos tikslas pasirūpinti vykdomosios valdžios efektyvia realizacija kaip yra nurodyta konstitucijoje; vykdomosios valdžios organizavimu ir funkcionavimu; apibrėžti vykdymo mechanizmą, įgyvendinant administracines teisės normas praktiškai, priiminėjant reikalavimus įstatymų leidyboje konkrečioms aplinkybėms ir valdymo objektams. D. M. Ovsianko nurodo tokius administracinės teisės normų ypatumus: jos apibrėžia ribas privalomo, galimo ir rekomenduojamo žmonių elgesio, kompetenciją ir tvarką vykdomosios valdžios institucijų ir valdžios įpareigotų asmenų, taip pat valstybinių ir nevalstybinių organizacijų, vykdant vykdomąją valdžią (valstybinio valdymo); nustato teisinį režimą tarpusavio santykių subjektų valstybinio valdymo ir vietos savivaldos, apibrėžia teises ir pareigas vykdant vykdomąją valdžią ir garantuoja jų realizaciją; nustato ir pasirūpina režimo įstatimiškumu ir drausmina valstybinius visuomeniniuos santykius, atsirandančius vykdomosios valdžios institucijų veiklos procese ir jų įpareigotų asmenų veikloje; reguliuoja administracinę atsakomybę, kuri yra teisinė apsaugos priemonė nuo kėsinimosi į santykius; jos nustatomos ne tik įstatymų leidybos institucijoms, bet ir daugeliui vykdomosios valdžios subjektų valstybinio valdymo procese jų pačių labui; jų pagalba reguliuojama tam tikra dalis finansinių, žemės, mokesčių, darbo, gamtos apsaugos ir kiti santykiai.
A. M. Nikitinas teigia, kad administracinės teisės norma – nustatyta arba sankcionuota valstybės bendra elgesio taisyklė, kaip reguliatorius visuomeninių santykių valstybinio valdymo srityje. Jis nurodo tokius administracinės teisės normos ypatumus : jos apibrėžia privalomo, galimo ir rekomenduojamo elgesio ribas administracinės teisės subjektų ir jų kompetencijos; nustato teisinį režimą tarpusavio vykdomosios valdžios institucijų su kitais vykdomosios valdžios subjektais; nustato ir pasirūpina, kad režimas būtų įstatimiškas ir drausmintų valstybės institucijų pareigūnus; reguliuoja administracinę, drausminę ir materialinę atsakomybę.
Savo knygoje J. A. Ježovas ir kiti autoriai “Administracinės teisės loginės-struktūrinės schemos”, pateikia tokią administracinės teisės sąvoką. Administracinės teisės norma – tai nustatyta ir saugoma valstybės teisiškai privaloma elgesio taisyklė, apibrėžianti subjektų galimo ir privalomo elgesio ribas ir yra visuomeninių santykių reguliatorius, kuris atsiranda procese uždavinių realizavimo ir vydomosios valdžios funkcijų sistemoje. Jis aiškina, jog pagrindiniai požymiai administracinės teisės normos yra tie, kad ji yra teisinio reguliavimo pagrindas visuomeniniuose santykiuose, apibrėžia taisyklę (modelį) privalomo elgesio visuomeninių santykių dalyvių, reguliuoja subjektų visuomeninius santykius vykdomosios valdžios sistemoje. J. A. Ježovas ir autoriai nurodo tokius administracinės teisės normų ypatumus:
jos nustatomos valstybinės valdžios institucijų, savivaldybių, administracinių įstaigų, organizacijų ir užtvirtinamos norminiuose aktuose; turi valstybinį privalomą charakterį; užtikrinama teisinėmis valstybės prievartos priemonėmis; yra visuomeninių santykių reguliatorius, atsirandantis, keičiantysis ir pasibaigiantis vykdomosios valdžios sistemos funkcionavimo mechanizme; jų tikslas kontroliuoti privalomą organizacijų veiklos teisėtumą ir funkcionavimą kaip ir vykdomosios valdžios, taip ir atskirų jos grandžių veiklos teisėtumą.Mano išvardinti autoriai teigia, kad administracinės teisės normos, tai ne kas kita kaip, valstybės numatytos galimo ir privalomo elgesio taisyklės, kurių turi laikytis kiekvienas teisinių santykių subjektas, jei jis pažeidžia galimo ir privalomo elgesio taisykles (administracinės teisės normas) gali būti patrauktos atsakomybėn ir jam gali būti taikomos valstybės numatytos sankcijos priemonės. Iš aukščiau išdėstytų autorių nuomonių galima apibendrinti ir suformuoti sąvoką, kad administracinės teisės norma visais atvejais yra valstybės nustatyta elgesio taisyklė, kuri nustatyta tam, kad reguliuotų visuomeninius santykius valstybės valdyme, valstybės vykdomosios valdžios teisėtumą bei dalyvaujančių valstybės valdyme subjektų teisinius santykius ir jei ši elgesio taisyklė yra pažeidžiama, ar jos yra nesilaikoma, gali būti taikomos valstybės numatytos prievartos priemonės (sankcijos). Taigi, administracinės teisės norma – tai valstybės nustatytos ir saugomos bendro pobūdžio privalomos elgesio taisyklės, apibrėžiančios reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų teises ir pareigas, t.y. galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat paminėtina, kad administracinės teisės norma – tai teisės norma, kuri administracinio-teisinio metodo pagalba reguliuoja visuomeninius valdymo pobūdžio santykius, atsirandančius valstybinio bei vidinio valdymo procese. Administracinės teisės normai būdingi bendri teisės normos požymiai, bet yra ir skiriamųjų administracinės teisės normoms būdingų bruožų. Administracinės teisės normoms būdingi ypatumai: specifinis reguliavimo dalykas – jomis reguliuojama valstybės specifinė – įstatymų vykdomoji – veikla, t.y. valstybės valdymas. Reguliuojami valdymo santykiai, atsirandantys valstybinio bei vidinio valdymo procese; administracinio – teisinio reguliavimo metodo išraiška – administracinės teisės normos, nustatydamos reguliuojamų santykių subjektų teises ir pareigas, valstybinius valdingus įgalinimus valdymo procese suteikia tik valstybinio valdymo organams; valstybinio valdymo pobūdis sąlygoja administracinės teisės normų imperatyvumą, kuris gali pasireikšti trejopai: tiesioginis paliepimas elgtis nurodytu būdu, galimybė rinktis vieną iš kelių numatytų alternatyvų, suteikimas teisės subjektui elgtis savo nuožiūra neperžengiant tam tikrų ribų.Nagrinėjant administracinės teisės normos samprata aš rėmiausi tokių autorių kaip J. N. Starilovu, D. M. Ovsianko, A. M. Nikitino ir J. A. Ježovas ir kiti autoriai administracinės teisės normos apibrėžimais, tačiau baigdama šią referato dalį, norėčiau pateikti ir kitas mano nuomone reikšmingas rusų autorių pateikiamas administracinės teisės normos sąvokas, kurias suradau studijuodama administracinės teisės normas apibūdinančią literatūrą. B. M. Lazarevas nurodo, kad administracinės teisės norma – tai valstybės nustatyta elgesio norma, kuri turi reguliuoti santykius valstybės valdyme ko pasėkoje (kaip ir kitos teisės šakų normos), jei nėra laikomasi šių nustatytų elgesio normų yra taikoma valstybės prievarta. V. M. Manochinas aiškina, kad administracinės teisės normos yra nustatytos kompetentingų institucijų elgesio taisyklės, kurios griežtai apibrėžtos ir užtikrinamos valstybės valdymo subjektų valstybės prievartos priemonėmis.J. M. Kozlovas aiškina, kad administracinės teisės norma galima apibrėžti kaip valstybės nustatoma taisyklę, kurios tikslas reguliuoti visuomeninius santykius, iškylančius, keičiančiuosius ir pasibaigiančius (atsiradus būtinybei) valstybės valdymo vykdomosios valdžios mechanizme (plačiąja prasme).
2. Administracinės teisės normos struktūra.
Teisininkas, imantis aiškinti, taikyti ar kurti teisės normą, turi suvokti ar nustatyti santykio dalyvių teises ir pareigas, jų adresatus, sąlygas, kuriomis atsiranda, pasikeičia arba išnyksta tos teisės ir pareigos, taip pat sankcijas už jų nevykdymą. Norint išspręsti šiuos klausimus – tai atskleisti konkrečios teisės normos struktūrą. Teisės normos struktūra – tai vidinių normos elementų organizacija, apibūdinanti teisės normą kaip vientisą, bet struktūrintą elgesio taisyklę. Ji nulemta teisės normos vykdomų funkcijų. Teisės normos vidinę struktūrą sudaro tokie elementai:1. Teisės normoje aprašyti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys, kada teisės subjektai gali ar privalo elgtis pagal šią taisyklę (hipotezę);2. Elgesio taisyklė (dispozicija);3. Padariniai, atsirasiantys teisės subjektui, nepaklususiam teisės normos reikalavimams (sankcija).
Administracinės teisės normos struktūra dažniausiai ir susidaro iš šių elementų: hipotezės, dispozicijos, sankcijos.2.1. Administracinės teisės normos struktūros elementas – hipotezė,pirmasis administracinės teisės normos elementas.
Hipotezė – tai graikų kalbos terminas, reiškiantis tam tikrų reiškinių, faktų egzistavimo prielaidą (spėjimą). Teisinė hipotezė – tai spėjimas, kad įvyks tokie gyvenimo faktai, kurių atžvilgiu reikės elgtis pagal dispozicijoje aprašytą elgesio taisyklę. Todėl hipotezė yra tas teisės normos elementas, kuris sujungia teisės normą su realiu gyvenimu, jo dinamika. Hipotezė nurodo tas faktines aplinkybes, kurioms atsiradus galima naudotis dispozicijoje nurodytomis teisėmis ir privalu vykdyti tas teises legalizuojančias pareigas, taip pat būtinybę patirti arba taikyti valstybinio poveikio priemones pareigų nevykdančiojo teisėms. Teisės normos hipotezė paprastai prasideda žodeliu “jei” ir baigiasi ties žodeliu “tai”. Pvz. “Jei sutartis sudaryta, tai jos reikia laikytis”. Hipotezę čia formuluoja žodžiai “sutartis sudaryta” Vadinasi, sudarius sutartį viena teisinio santykio šalis gali naudotis tos sutarties suteikiamomis teisėmis ir kartu privalo vykdyti iš jos kylančias pareigas, taip pat reikalauti, kad kita santykio šalis vykdytų jos atžvilgiu sutartas pareigas. [3. P. 208] Hipotezė yra būtinas kiekvienos teisės normos elementas. Administracinės teisės normos hipotezė – tai normos dalis, nurodanti konkrečias aplinkybes ar sąlygas, kai norma turi būti vykdoma arba taikoma. Hipotezėje nurodomos aplinkybės yra juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda atitinkami administraciniai-teisiniai santykiai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso teisės normų hipotezės yra veiksmai, kuriais pažeidžiamos reguliacinių teisės normų (konstitucinių, civilinių, darbo ir kt.) nustatyti draudimai. Administracinių teisės pažeidimų kodeksų normų hipotezės yra labiausiai išplėtotos ir apibrėžtos todėl, kad turi būti tiksliai aprašytos, suformuluotos visos tos veikos (būdai), kuriomis pažeidžiami reguliacinių teisės normų nustatyti draudimai ir kurios užtraukia administracinę atsakomybę. Kadangi galioja principas nėra nusikaltimo be įstatymo: reguliacinės normos nustatytą draudimą pažeidžianti veika, neaprašyta administracinio įstatymo hipotezėje, oficialiai nelaikoma nusikaltimu. Nusikaltimas yra įstatyminės teisės kategorija. Vidinės struktūros požiūriu hipotezės gali būti paprastos, sudėtinės, alternatyvios. Paprastos hipotezės sieja teisės normos galiojimą tik su vienos aplinkybės buvimu. Pavyzdžiui: “Degant raudonam šviesoforo signalui, draudžiama įeiti į važiuojamąją gatvės dalį. “Čia hipotezę sudaro viena aplinkybė – degantis raudonas šviesoforo signalas. Sudėtinės hipotezės formuluoja kelias aplinkybes, kurių visuma yra teisės normos galiojimo sąlyga. Pavyzdžiui: “Eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs sunkias pasekmes, baudžiamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.” Hipotezė – dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: eismo taisyklių pažeidimas ir to pažeidimo sukeltos sunkios pasekmės. Alternatyvi hipotezė sieja konkrečios normos galiojimą su viena iš kelių teisės normoje nurodytų aplinkybių. Pavyzdžiui: “Medžiojimas be reikiamo leidimo, arba uždraustu laiku, arba uždraustose vietose, arba uždraustų medžioti gyvūnų, arba uždraustais įrankiais ar būdais, arba medžioklės taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žalos gyvūnijai užtraukia baudą […] [1. P. 50]. Šiuo atveju hipotezę čia sudaro keturios alternatyvios aplinkybės: medžiojimas be reikiamo leidimo, uždraustose vietose, uždraustu laiku, uždraustų medžioti gyvūnų. Užtenka ir vienos iš išvardintų aplinkybių, kad ši norma būtų taikoma asmeniui, pažeidusiam administracinės teisės nustatytą medžiojimo tvarką.
2.2 Administracinės teisės normos struktūros elementas – dispozicijacentrinis administracinės teisės normos elementas.
Dispositio lotyniškai – išdėstymas. Dispozicija – svarbiausia administracinės teisės normos dalis, nustatanti tam tikrą elgesio taisyklę. Joje išvardinamos reguliuojamo visuomeninio santykio subjektų teisės, įgalinimai, pareigos, leidžiamas elgesys, draudimai, apribojimai. Dispozicijoje formuluojama pati elgesio taisyklė (teisių ir pareigų pusiausvyra). Dispozicijoje aprašomas teisės subjektų leidžiamo ir privalomo elgesio (teisių ir pareigų) mastas (apimtis) atsiradus hipotezėje aprašytoms aplinkybėms. “Jei liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą [..], tai teismas turi teisę neatvykusį liudytoją atvesdinti.” [3. P. 215 ]. Šiuo atveju dispozicija yra tai, kad: teismas turi teisę įsakyti policijai tokį liudytoją prievarta atvesdinti į teismą, policiją įgyja pareigą šį teismo įsakymą vykdyti, o liudytojas turi paklusti tokiam paliepimui.
Dispozicijos pagal teisių ir pareigų apibrėžtumo laipsnį skirstomos į:1. Absoliučiai, arba vienareikšmiškai, apibrėžtas;2. Santykiškai apibrėžtas.Absoliučiai apibrėžtos dispozicijos aiškiai ir tiksliai nurodo reguliuojamo visuomeninio santykio dalyvių teises ir pareigas, kurių jie savo nuožiūra negali pakeisti. Tokios dispozicijos dar kitaip vadinamos imperatyviomis. Jų pavyzdžiais gali būti teisės normos: sutarčių reikia laikytis, teisingumą vykdo tik teismas arba savininkas turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo, neteisėto valdymo. Čia nustatoma, kad jei sutartis sudaryta (normos hipotezė), tai sutarties dalyviams atsiranda pareiga vykdyti iš tos sutarties kylančius įsipareigojimus; antruoju atveju – jei subjektas yra teismas, tai tik jis gali (turi teisę, privalo) vykdyti teisingumą. Čia griežtai nurodoma, kuris subjektas turi teisę ir pareigą vykdyti teisingumą. Administracineje teisėje tokios dispozicijos pavyzdys būtų “Orlaivyje esančių asmenų nevykdymas laivo vado teisėtų nurodymų” (LR ATPK 115 straipsnis. “Elgesio orlaivyje taisyklių pažeidimas” [1. P.66]).
Santykiškai apibrėžtos dispozicijos yra tokios, kurios leidžia ir patiems reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir pareigas, konkretų jų turinį. Bet jeigu patys dalyviai jų nenustato, tai galioja dispozicijos nustatytos dalyvių teisės ir pareigos. Pavyzdžiui: “Daikto duodami vaisiai [..] priklauso jo savininkui, jeigu įstatymas arba savininko sutartis su kitu asmeniu nenustato ko kita.” arba “Nuomotojas privalo savo sąskaita daryti kapitalinį išnuomoto turto remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis.” [3. P. 216]. Teisės norma leidžia santykio dalyviams patiems sutartimi nusistatyti savo teises ir pareigas tiek dėl remonto atlikimo, tiek dėl daikto duodamų vaisių paskirstymo remiantis nuosavybės teise. Jeigu šiuo klausimu santykio dalyviai nepareiškia savo valios, tai galioja pačioje teisės normoje nustatytos teisės ir pareigos: pirmu atveju daikto vaisiai priklauso jo savininkui, antruoju atveju kapitalai remontuoti išnuomotą turtą – nuomotojo pareiga. Administracineje teisėje tokios dispozicijos pavyzdys būtų, gyventojų bendrijos renkamojo organo ar seniūnijos nustatytų buitinių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas. Seniūnijos gyventojai privalo savo sąskaita įsigyti konteinerius buitinėms atliekoms kaupti.Pagal raiškos būdus dispozicijos skirstomos yra į paprastąsias, aprašomąsias, nukreipiamąsias ir blanketines. Paprastosios dispozicijos nurodo reguliuojamo santykio dalyvių teises ir pareigas, tačiau jų neapibrėžia. Tai dispozicijos, kurių turinys aiškus iš paties teksto ir nereikalingas papildomo aiškinimo. Pavyzdžiui: “Pastovių žemėnaudos roboženklių sunaikinimas arba gadinimas.” (LR ATPK 47 straipsnis.”Riboženklių sunaikinimas” [1. P. 24]) arba “Piliečio, kuris privalėjo turėti pasą, gyvenimas be paso arba gyvenimas su negaliojančiu pasu.” (LR ATPK 200 straipsnis 1 dalis. “Gyvenimas be asmens tapatybės kortelės” [1. P. 142 ]). Šios dispozicijos yra ne tik absoliučiai apibrėžtos, bet ir paprastos. Jose aiškiai apibrėžiama kaip subjektui negalima elgtis, smulkiau nekomentuojant ir detalizuojant. Aprašomosios, arba aiškinamosios, dispozicijos ne tik nustato elgesio taisykles, bet dar ir paaiškina jas, nurodo esminius jų požymius. Jos vartojamos, kai vien elgesio taisyklės formuluotė tiksliai, aiškiai neaprašo teisių ir pareigų turinio. Pavyzdžiui: “Rūkymas arba alkoholinių gėrimų vartojimas nenustatytose tam vietose vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniuose (taip pat nenurodytose geležinkelio krovinių rajono vietose), kibimas prie keleivių ir kiti panašūs veiksmai (triukšmavimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais) pažeidžiantys viešąją tvarką ir keleivių rimtį, taip pat važiavimas traukiniuose nešvariais drabužiais, kurie gali sutepti vagonų apmušalus ar keleivių drabužius, bei šiukšlinimas traukiniuose”. (LR ATPK 112 straipsnis.”Naudojimosi geležinkelio transporto priemonėmis taisyklių pažeidimas” [1. P.65]). Šioje dispozicijoje aiškiai nurodomos subjektų teisės ir pareigos, apibrėžiama, kokie veiksmai yra neleistini ir negalimi. Arba “Aerodromo apsaugos zonoje ženklų, panašių į markiravimo ženklus, naudojamus aerodromams atpažinti, statymas, taip pat pavojingų orlaivių skrydžiams objektų statyba nesuderinus su valstybės įmonės Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcija” […], “Nesankcionuotas įvažiavimas arba įėjimas į oro uostą arba kitų aviacijos įmonių riboto patekimo plotus (zonas) ir buvimas juose, važiavimas arba ėjimas aerodromu pažeidžiant orlaivių, autotransporto ir mechanizacijos priemonių judėjimo taisykles bei darbų saugos taisykles”. (LR ATPK 113 straipsnis 1 ir 3 dalys.”Skrydžių saugos pažeidimas aerodromo apsaugos zonoje”) [1. P. 66]. Jame taip pat nurodoma, kokius veiksmus subjektui nereikia atlikti, kas yra subjektui draudžiama. Smulkiai aprašomi ženklai ir įtaisai, kuriuos draudžiama naudoti prie oro uosto teritorijos. Kitas aprašomosios dispozicijos pavyzdys būtų “Darbų automobilių keliuose ir prie jų vykdymas, prekybos, maitinimo ir kitokių aptarnavimo punktų irengimas arba kelių tiesimas ar statinių pakelese statymas, taip pat šūkių, plakatų, reklaminių skydų ir kitų priemonių arčiau kaip 150 metrų nuo kelio įrengimas, nesuderinus su policija.” (LR ATPK 1451 straipsnio 1 dalis. “Darbų automobilių keliuose vykdymo, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir priežiūros bei kitų eismo saugumo reikalavimų pažeidimas”) [1. P. 85]. Šio straipsnio dispozicijoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kaip subjektas turi elgtis, kokius ženklus, plakatus, šūkius galima įrengti prie automobilių kelių, kokiu atstumu juos išdėstant, subjektui yra reikalingas kelių policijos leidimas, o kokiu nereikalingas. Nukreipiamosios dispozicijos sudaromos remiantis paprastosiomis ir aprašomosiomis dispozicijomis. Jos nurodo (formuluoja) tik bendrą elgesio taisyklę, o norintįjį tiksliau sužinoti, kokios šioje taisyklėje nustatomos teisės ir pareigos, nukreipia į kitą to paties teisės normų akto straipsnį arba į kitą to paties straipsnio dalį, kurioje ta taisyklė aiškiai ir išsamiai suformuluota. Tokias dispozicijas galime surasti (LR ATPK 137 1 straipsnio 2 dalyje.“Kliudymas Valstybinės kelių transporto inspekcijos ar transporto kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų teisėtų reikalavimų nevykdymas”, “Tokie patys veiksmai padaryti asmens bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus” [1. P. 80]. Norėdami pritaikyti šią teisės normą mes turime gerai susipažinti su LR ATPK 1371 straipsnio 1 dalimi, įsigilinti už ką minėtam asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, ar ji dar galiojo pagal LR ATPK 36 straipsnį. “Terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda”. Vadinasi ši teisės norma mus visų pirmą nukreipia į kitas LR ATPK teisės normas.
Kitas nukreipiamosios dispozicijos pavyzdys būtų (LR ATPK 152 straipsnio 2 dalis. “Radijo elektroninės aparatūros gaminimas, laikymas arba naudojimas be leidimo”). “Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus” [1. P. 87]. Šio straipsnio antros dalies dispozicija mus vėl gi nukreipia į to paties straipsnio 1 dalies dispoziciją, tai yra į to paties teisės akto normą. Norėdami asmeniui pritaikyti minėto straipsnio 2 dalies dispoziciją visų pirmą turime išsiaiškinti, ar tas asmuo buvo baustas administracine nuobauda už to paties straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus ir, ar minėta paskirta administracinė nuobauda yra galiojanti. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūlo ieškoti kito teisės akto normų dispozicijose. Pavyzdžiui: “Gyvulių veislininkystės norminių aktų pažeidimas” (LR ATPK 1091 straipsnio 1 dalis.) [1. P. 63]. Joje teigiama apie veislininkystės normų aktų pažeidimus. Norint pritaikyti šio LR ATPK straipsnio 1 dalį, mums reikia surasti tuos teisės aktus, kurie reglamentuotų veislininkystės ūkio kryptį, detalizuoti padarytą veiką ir priartinti jos atlikimą konkrečiai teisės normai arba teisės aktui, kurie buvo pažeisti, vykdant veislininkystės darbus. Arba “Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas”. (LR ATPK 110 straipsnis 1 dalis.) [1. P. 63]. Ši teisės normoje esanti dispozicija taip pat mus nukreipia į kitus norminius aktus, t.y. reikia gilintis, koks teisės aktas reglamentuoja šunų ir kačių ir kitų gyvūnų veisimą, dresavimą, gabenimą ir prekybą jais laikymą bei registravimą. Nukreipiamųjų ir blanketinių dispozicijų skirtumas yra tas, kad nukreipiamosios dispozicijos atveju trūkstamų žinių apie teises ir pareigas santykio dalyviai įpareigojami ieškoti kituose to paties norminio teisės akto straipsniuose ar jų dalyse, o blanketinės dispozicijos atveju – kito teisės akto normų dispozicijose.Nukreipiamosios ir blanketinės gali būti ne tik dispozicijos, bet ir hipotezės. Nukreipiamosios ir blanketinės hipotezės ir dispozicijos vartojamos siekiant išvengti formuluočių kartojimosi įstatymuose, nereikalingo teisės normų sunkinimo tekstu. Blanketinės hipotezės dažniausiai sutinkamos baudžiamosios teisės normose, todėl šiame referate jos plačiau nagrinėjamos nebuvo.2.3. Administracinės teisės normos struktūros elementas – sankcija,paskutinis administracinės teisės elementas.
Lotyniškai Sanctio – reiškia bausmės nustatymą įstatymais. Sankcija – tai teisinio poveikio priemonė, kuria susiaurinamos teisės pažeidėjo teisės už reguliacinės teisės normos reikalavimų nevykdymą (bauda, administracinis areštas ir t.t.), arba skatinamoji priemonė už teisėtą elgesį (pagyrimas, premija, atleidimas tam tikram laikui nuo mokesčių ir kita). Sankcija nėra sudedamasis kiekvienos teisės normos teksto elementas, bet ji yra būtinas kiekvienos normos loginės struktūros elementas. Reguliacinių teisės normų tekstai neturi sankcijų, bet tai nereiškia, kad jos neturi sankcijų apskritai. Be sankcijų jos nebūtų teisės normos, nes būtų negarantuotos valstybės prievarta. Sankcijas tiesiogiai apima tekstas tik tų teisės normų, kurios konkretina teisinę valstybės prievartą, nustato jos apimtį ir rūšį. Tokios yra teisės normos LR ATPK normos.Sankcija plačiąja prasme suprantama kaip įvairaus poveikio priemonė – drausminio, civilinio, ekonominio. Sankcija siaurąja prasme suprantama kaip priemonė, kuria siekiama nubausti – įspėjimas, bauda, nušalinimas nuo pareigų, administracinis areštas. Administracinėje teisėje labiausiai paplitę drausminės ir administracinės sankcijos, tačiau kai kurių normų reikalavimų vykdymui užtikrinti nustatomos turtinės (ypač materialinės finansinės) sankcijos.
Pagal tikslų pobūdį visos sankcijos skirstomos į asmens teises siaurinančias, likviduojančias ir plečiančias – skatinančias teisėtą elgesį. Siaurinančios – teisės verstis tam tikra veikla apribojimas, leidimas įvežti tik nustatytą kiekį prekių.Likviduojančios – teisės medžioti atėmimas, už daugkartinius medžioklės taisyklių pažeidimus.Siaurinančios ir likviduojančios asmens teises sankcijos yra teisingumo vykdymo (įgyvendinimo) priemonės, skirtos grąžinti teisės pažeidėjo teisiniam statusui teisių ir pareigų pusiausvyrą padarius teisės pažeidimąPlečiančios – papildomų pareigų suteikimas, konvojaus būrio pareigūnai laisvu nuo konvojavimo metu, privalo užtikrinti eismo priežiūrą prie teismų pastatų.Asmens teisėtą elgesį skatinančios sankcijos – padėka žmogui už gerą visuomeninę veiklą, prezidento apdovanojimas “Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi”, įteikimas asmeniui išgelbėjusiam kito asmens gyvybę, gaisro metu.
Todėl sankcija gali būti ne tik vartojama negatyviąja prasme, bet ir pozityviąja. Pozityviuoju aspektu sankcija, tai tam tikros lengvatos gauti verslo licenciją, importuoti tam tikras prekes be muito mokesčio arba atleidimas kuriam laikui nuo verslo mokesčio, taip pat apdovanojimai, premijos, garbės vardų suteikimai ir kitos. Tokias sankcijas taiko valstybė siekdama paskatinti asmenis imtis valstybei ar visuomenei ypač reikšmingos veiklos, arba pagerbti piliečius už jų atliktus tautai ir valstybei darbus.Pagal poveikio tikslus ir pobūdį administracinės teisės normų sankcijos gali būti skirstomos į : kardomąsias – administracinės kardomosios prievartos priemonės; atstatomąsias – numato priverstinį neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos pareigos įvykdymą bei neteisėtų valdymo aktų panaikinimą; baudžiamąsias – administracinės ir drausminės nuobaudos; baudžiamąsias – atstatomąsias.
Pagal apibrėžtumo laipsnį sankcijos gali būti: apibrėžtos, tai tokios sankcijos, kurios konkrečiai nusako poveikio priemones. Pavyzdžiui: azartiniai lošimai iš pinigų, daiktų ir kitokių vertybių viešosiose, tam nenustatytose vietose, taip pat būrimas viešosiose vietose – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. (ATPK 184 straipsnis. “Azartiniai lošimai ir būrimas”) [1. P. 122]; santykinai apibrėžtos – tai tokios sankcijos, kurios numato poveikio priemonių rūšį ir jos ribas. Pavyzdžiui: nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ir gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. (ATPK 174 straipsnis. “Nedidelis chuliganizmas”) [1. P. 117]; blanketinės – tai tokios sankcijos, kai administracinės teisės normoje nurodoma, kad reikia naudotis kitoje administracinės teisės normoje esančia sankcija. Pavyzdžiui: buhalterinės, ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo veno šimto iki dviejų šimtų litų. (ATPK 1731 straipsnis “Apskaitos taisyklių pažeidimas” ) [1. P.112]. nenurodomos visai. – pavyzdžiui: atsako pagal įstatymus arba ginčai dėl atleidimo iš tarnybos VRM sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka. Pavyzdžiui: “ginčai, kilę dėl atleidimo iš vidaus tarnybos sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka”. (LR Vidaus tarnybos statutas 53 . “Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas”straipsnio 3 dalis).
Sankcijos skirstomos pagal vidinę sandarą:Paprastos – kai numatoma viena poveikio priemonė už elgesio taisyklės nevykdymą. Šiuo metu galiojančiame ATPK tokių sankcijų nebeišliko. Sudėtinės – kai numatomos kelios poveikio priemonės. Pavyzdžiui: “Radioelektroninės aparatūros, kurios veikimas pagrįstas elektromagnetinių bangų spinduliavimu, gaminimas, laikymas arba naudojimas be leidimo – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų litų su radioelektroninės aparatūros konfiskavimu” (LR ATPK 152 straipsnio 1 dalis.”Radioelektroninės aparatūros gaminimas, laikymas arba naudojimas be leidimo”) arba “Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su radioelektroninės aparatūros konfiskavimu” (LR ATPK 152 straipsnio 2 dalis.”Radioelektroninės aparatūros gaminimas, laikymas arba naudojimas be leidimo”). [1. P. 87].Alternatyvinės sankcijos – kai numatoma galimybė rinktis vieną iš kelių galimų poveikio priemonių. Pavyzdžiui: ”Savavališkas teisės naudotis gyvūnijos objektais perleidimas, taip pat kitų sandorių, tiesiogine ar netiesiogine forma pažeidžiančių gyvūnijos valstybinės nuosavybės teisę, sudarymas, taip pat savavališkas gyvūnijos objektų, kurių naudojimui reikia gauti leidimą, naudojimas – užtraukia piliečiams įspėjimą arba dešimties litų baudą ir pareigūnams – įspėjimą arba dvidešimties litų baudą” (LR ATPK 49 straipsnis. “Gyvūnijos valstybinės nuosavybės teisės pažeidimas”) [1. P. 24].; Kumuliatyvinės – kai prie pagrindinės sankcijos pridedama ir papildoma sankcija. Pavyzdžiui: “Į Lietuvos Respublikos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų, jų olų, lizdų bei kitų būstų taip pat kiaušinių, jauniklių naikinimas arba kiti veiksmai, dėl kurių gyvūnai gali žūti, sumažėti jų skaičius, gali būti pažeista jų gyvenamoji aplinka ir dauginimosi sąlygos, šių gyvūnų gaudymas ir persekiojimas pažeidžiant nurodytas naudojimo sąlygas, taip pat teisėtas išvežimas ar įvežimas Į Lietuvos Respubliką – užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankiu konfiskavimu ar be konfiskavimo”. (LR ATPK 88 straipsnio 3 dalis. ”Gyvūnijos naudojimo ir apsaugos taisyklių pažeidimas”) [1. P. 53]. Teisėjas nagrinėdamas tokį pažeidimą gali skirti baudą kaip pagrindinę nuobaudą ir įrankio konfiskavimą kaip papildomą sankciją (LR ATPK 22 straipsnis. ”Pagrindinės ir papildomosios administracinės nuobaudos”)
[1. P. 9]. Kai kurie autoriai sankcijas apjungia, pavyzdžiui sudėtinę – alternatyvinę, sudėtinę -komuliatyvinę. Administracines sankcijas taiko tam įgaliotos valstybės institucijos (teismai, policija, mokesčių ir kitokios inspekcijos), pareigūnai.Administracinių sankcijų rūšys: įspėjimas kaip administracinė nuobauda pareiškiamas raštu. Įstatymų numatytais atvejais įspėjimas įforminamas kitokiu nustatytu būdu (LR ATPK 23 straipsnis. ”Įspėjimas”, [1. P. 9]); bauda (nuobauda) – atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 24 straipsnis “Bauda”, 124 straipsnis “Nustatyto greičio viršijimas”, [1. P. 9]; praradimas teisės vairuoti transporto priemonę – taikomas, kai vairuotojas viršija nustatytą greitį, nesilaiko kelio ženklų reikalavimų, transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam arba apsvaigusiems nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigių medžiagų (LR ATPK 27 straipsnis “Piliečiui suteiktos specialiosios teisės atėmimas”, 123 straipsnis “Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas”, [1. P. 71], 124 straipsnis “Nustatyto greičio viršijimas”), [1. P. 72]; administracinio teisės pažeidimo priemonių konfiskavimas (neteisėtos žvejybos priemonių konfiskavimas) – taikomas, kai yra mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, pvz.: žvejyba be leidimo, su taisyklėse numatytais leidžiamais žūklės įrankiais, žvejyba uždraustose vietose arba uždraustu laiku su tuo metu draudžiamais žūklės įrankiais ir kita (LR ATPK 27 straipsnis “Piliečiui suteiktos specialiosios teisės atėmimas”, [1. P. 10], 87 straipsnis “Megėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių pažeidimas”), [1. P. 50]; nušalinimas nuo pareigų – taikomas, kai administracinės procedūros dalyvis yra jo artimas giminaitis, šeimos narys, ar svainis; gali tikėtis gauti asmeninės naudos arba kai svarstomu klausimu veikia kaip šalies atstovas; tarp jo ir administracinėje procedūroje dalyvaujančios šalies yra tarnybiniai santykiai; tarnautojo bešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti interesų konfliktą ir kita (LR ATPK 291 straipsnis. ”Nušalinimas nuo darbo (pareigų)”, [1. P. 10]; administracinis areštas: nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus iki trisdešimties parų. Administracinį areštą skiria rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas). Jis negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. (LR ATPK 29 straipsnis “Administracinis areštas”, [ 1. P. 10], 174 straipsnis “Nedidelis chuliganizmas”, [1. P. 117];Paminėtos administracinės sankcijos gali būti taikomos kaip papildomos ir kaip pagrindinės. (LR ATPK 22 straipsnis. ”Pagrindinės ir papildomosios administracinės nuobaudos”, [1.P. 9].Administracinių sankcijų specifika yra ta, kad jos gali būti tiek turtinio, tiek asmeniniopobūdžio, t.y. nukreiptos ne tik į teisės pažeidėjo turtą, bet ir į jo asmenį.Drausmines sankcijas skiria įmonių, įstaigų, firmų administracija savo pavaldiems darbuotojams už darbo tvarkos taisyklių pažeidimus. Drausminės sankcijos yra tokios: Įspėjimas – gali būti žodinis arba rašytinis, paprastai taikomas už nedidelius pažeidimus, nesukėlusius sunkių pasekmių arba darbuotojams, kurie pažeidimą padarė pirmą kartą per savo darbo laikotarpį; Pastaba – nuobauda įforminama raštiškai, įsegama į darbuoto asmens byla, taikoma užnedidelius nusižengimus, sukėlusius, nežymias neigiamas pasekmes;Papeikimas – nuobauda įforminama raštiškai, įsegama į darbuoto asmens bylą, taikoma už aplaidžius veiksmus, darbuotojams, kurių pažeidimai yra sunkesni, padaromi jau nebe pirmą kartą;Griežtas papeikimas – nuobauda įforminama raštiškai, įsegama į darbuoto asmens byla, taikoma už grubius sistemingus pažeidimus, kai darbuotojas jau turi galiojančią drausminę nuobaudą;Perkėlimas į žemesnes pareigas – nuobauda įforminama raštiškai, įsegama į darbuoto asmens byla, taikoma už sisteminius pažeidimus, susijusius su darbuotojo tiesioginėmis funkcijomis ir jų netinkamu vykdymu;Atleidimas iš darbo – nuobauda įforminama raštiškai, įsegama į darbuoto asmens bylą ir įrašoma į socialinio draudimo pažymėjimą, taikoma už ytin grubius pažeidimus, diskredituojančius pareigūno ar darbuotojo vardą. Bei diskredituoja įmonės, įstaigos ar organizacijos vardą, ko pasekoje sulaukiamas neigiamas atgarsis visuomenėje (tai gali būti praneštą spaudoje, ar per televiziją).Ginčus dėl administracinių ir drausminių sankcijų paskyrimo teisėtumo nagrinėjaLietuvos Respublikos Administraciniai teismai.
3. Administracinės teisės normos taikymo praktiniai ypatumai.
Rašydama šią referato dalį, aš nusprendžiau pasirinkti LR ATPK trijų skirtingų straipsnių skirsnius, paanalizuoti jų taikymą praktikoje: kuris iš mano pasirinktų straipsnių dažniausiai yra taikomas praktikoje, kodėl ta elgesio taisyklė, kuri yra įtvirtinta dispozicijoje, taip dažnai yra pažeidžiama arba priešingai, nepažeidžiama, kokie veiksniai tai įtakoja, kokios sankcijos yra labiausiai “paplitusios” bei taikomos pareigūnų, kaip įgyvendinamos administracinės nuobaudos, kiek vidutiniškai sumokama baudų per metus. Analizuojant naudojausi Panevėžio miesto Vyriausiojo Policijos Komisariato 2002 metų statistiniais duomenimis.
LR ATPK 10 skirsnis “Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje”. 1241 straipsnis. ”Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir kitų kelių eismo taisyklių pažeidimas”, 2d. “Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio 1d., nevykdymas, taip pat sustojimas (stovėjimas) ant šaligatvio, kai nėra leidžiančių kelio ženklų, užvažiavimas ant vejos, šaligatvio, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas jais” užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 150 litų. [1 . P. 73].Šią teisės normą priskirčiau prie lengviausių. Ją labai dažnai taiko eiliniai kelių policijos pareigūnai. Ji nereikalauja didelio išaiškinimo. Tiesiog automobilis pastatytas neleistinoje vietoje – hipotezė gana aiški ir paprasta. Dispozicija yra aprašomoji, o sankcija – sudėtinė. Kadangi sankcijos dydis neviršija 200 litų, tai daugelis kelių policijos pareigūnų protokolo nerašo, o išrašo baudos kvitą ir paima baudą administracinio teisės pažeidimo vietoje. Štai taip atrodo statistiniai duomenys Panevėžio m. VPK pagal šį straipsnį už 2002 metus, žr. 1 lentelę.1 lentelė
Surašyta protokolų Nubausta vietojePanevėžio m. VPKKelių policija 647 322Panevėžio m. VPKApsaugos skyrius 42 76Panevėžio m. VPKPatrulių kuopa 22 42Kitos tarnybos – –Viso per metus 711 440
Vidutinis baudos dydis yra 115 litų. Vertinant visuomenės pragyvenimo lygį, tai nėra didelė suma, todėl pagal ši LR ATPK straipsnį statistiškai yra išieškoma daugiausiai baudų. Jis praktikoje labai retai kada yra keičiamas į administracinį areštą. Kita sritis LR ATPK 13 skirsnio “Administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką” 174 straipsnis. “Nedidelis chuliganizmas” [1. P. 117]. Šį straipsnį savo praktikoje dažniausiai taiko vidutinės grandies pareigūnai, t.y apylinkės inspektoriai, pagal savo pareigybes vykdantys administracinę praktiką. Šio straipsnio hipotezę galima įžvelgti dispozicijoje. Visa tai, kas pažeidžiant etikos principus, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Dispozicija – aprašomoji, sankcija – alternatyvi. Norint surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą pagal šį straipsnį, reikia surinkti didesnę savo apimtimi medžiagą, apklausti liudytojus, paimti iš jų paaiškinimus, iš pareigūnų – tarnybinius pranešimus apie viešosios tvarkos pažeidimus. Pagal šį straipsnį dažnai administracinę nuobaudą skiria teismas. Štai taip statistiškai atrodo pagal šį straipsnį pateikti duomenys už 2002 metus, žr. 2 lentelę.2 lentelė
Protokolai Baudos talonaiPanevėžio m. 1PK 281 –Panevėžio m. 2PK 135 –Panevėžio m. VPK – –Viso 416 –
Skiriasi tam tikrų teritorinių (1, 2 PK) aptarnaujamų teritorijų kriminogeninė padėtis. LR ATPK 12 skirsnis “Administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje” 1632 straipsnis. “Akcizais apmokestinamų prekių laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką” [1. P. 94]. Hipotezė – išdėstyta pavadinime, dispozicija – nukreipiančioji aprašomoji, sankcija – kompleksinė. Norint pritaikyti šį straipsnį, reikalinga papildomai išmanyti kas yra akcizinė prekė, kokia yra jų apskaitos, žymėjimo, saugojimo ir realizavimo tvarka, kas išduoda reikiamus leidimus, kaip tos prekės turi būti pažymėtos, kokiose vietose galima jomis prekiauti ir kokie yra nustatomi prekybos apribojimai. Štai taip atrodo statistiniai duomenys pagal šį straipsnį už 2002 metus, žr. 3 lentelę.
3 lentelė
Protokolai Baudos talonaiPanevėžio m. 1PK 1 Panevėžio m. 2PK 17 Panevėžio m. ENTS 26 Viso 44
Kalbant apie šį straipsnį reikia paminėti, kad turi didelę įtaką ekonominė PK aptarnaujama teritorija. Iš pateiktos statistikos aiškiai matyti, kad skaičiai gana skirtingi, tačiau paminėtina, kad 2 PK pareigūnų aptarnaujamoje teritorijoje yra Panevėžio m. centrinė turgavietė. Todėl akivaizdu, kad ten bandymų neleistinai realizuoti akcizines prekes yra žymiai daugiau. Panevėžio m. VPK KP NTT ENTS pareigūnai sistemingai specializuojasi ir dirba pagal šį LR ATPK straipsnį, todėl pateiktoje statistikoje jų protokolų surašyta yra daugiausiai. Taip pat paminėtina, kad populiariausias pažeidimas yra prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis. Dažniausiai tuo verčiasi čigonų tautybės asmenys, kurie niekur nedirba, yra nedeklaravę savo gyvenamosios vietos. Jie dažniausiai jiems paskirtų baudų nesumoka, todėl labai dažnai jos teismo sprendimu pakeičiamos į administracinį areštą. Viso Panevėžio m. VPK per 2002 metus paskirta už administracinius teisės pažeidimus baudų ir išieškota pinigų suma, o taip pat procentinė jų išraiška pateikta 4 lentelėje.4 lentelė
Paskirta baudų Sumokėtos baudos Procentai1 PK 118 820 114 049 95,98 %2 PK 72 438 49 684 68,59 %VPK 253 230 153 497 60,62 %Viso 444 488 317 230 71,34
IŠVADOS
Administracinės teisės norma, tai nustatyta elgesio taisyklė, kuri skirta reguliuoti gyvenimo procese susiklostantiems administraciniams – teisiniams santykiams;
administracinę teisės normą sudaro trys pagrindiniai elementai: hipotezė, dispozicija, sankcija;
hipotezė – tai prielaida atsirasti tam tikriems neleistiniems veiksmams, kurie pažeistų nustatytą elgesio taisyklę;
dispozicija – tai nustatyta elgesio taisyklė;
sankcija – tai poveikio priemonės, atsirandančios tada, kai yra pažeista nustatyta elgesio taisyklė;
administracinės teisės normos taikymas praktikoje turi būti išsamus ir objektyvus. Taikant poveikio priemones pažeidėjui, reikia išsamiai detalizuoti jo padarytą veiką, prilyginti ją nustatytai elgesio taisyklei ir įvertinus visus sankcijoje apibrėžtus ypatumus, kitas aplinkybes ir tik tada skirti administracinę nuobaudą;
administracinė praktika turi nepaliaujamai įtakoti administracinių teisės normų kūrimo, pakeitimo ir papildymo procesą.
Literatūros sąrašas:
1. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius: Mūsų Saulužė, 2003.2. Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamų sąvokų žodynas. Vilnius: VĮ Teisinės informacijos centras, 2002.3. A.Vaišvila. Teisės teorija. Vilnius: Justitia. 2000.4. A.М. Никитин. Административное право в схемах. Москва: Закон и право. 2000.5. Ю.А.Ежов, В.М.Пашин, Э.Т.Сидоров. Административное право структурно – логические схемы. Москва: Издательско – торговая корпорация « Дашков и Ко ».2002.6. Ю.Н. Старилов. Курс обшего Административного права. Москва: Издательство НОРМА. 2002. 7. Д.М. Овсянко. Административное право. Москва: Юрист. 1997.8. Д.М. Овсянко. Административное право в схемах и определениях. Москва: Юрист. 1997.9. Ю.М.Козлов. Административное право. Москва: Юрист. 2001.