Administracines teises kursinis darbas – Ministerijos

Lietuvos Respublikos administracinės teisės

laboratorinis darbas

Turinys

I. Pirma užduotis. Lietuvos Respublikos ministerijos..................... – 1

1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ................- 3

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ..................- 4

3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija .................- 6

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ..................- 8

5. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija .................- 10

6. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija .....................- 11

7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ................- 12

8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ...............- 13

9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ............- 14

10. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ..................- 15

11. Lietuvos Respublikos finansų ministerija ....................- 16

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ..................- 17

13. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija .................- 18
II. Antra praktinė užduotis .............................- 20
III. Trečia praktinė užduotis ..............................- 21

Literatūra ..............................- 23

I. Pirma užduotis. Lietuvos Respublikos ministerijos

Lietuvos Respublikoje valstybinę valdžią įgyvendina Seimas, Vyriausybė ir teismai. Lietuvos Respublikos Seimas įgyvendina įstatymų leidybą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė – vykdomąją valdžią, o teismai – teisminę valdžią.
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Ministrai, vadovauja jiems pavestoms valdymo sritims. Jie yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui. Vyriausybė savo vykdomąją valdžią įgyvendina per ministerijas. Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus.
Ministerijos yra centrinės šakinės vykdomosios vaaldžios institucijos. Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą. Kiekviena ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra 13 ministerijų.
Lietuvos Respublikoje yra šios mi

inisterijos:
1) Krašto apsaugos ministerija;
2) Susisiekimo ministerija;
3) Vidaus reikalų ministerija;
4) Teisingumo ministerija;
5) Užsienio reikalų ministerija;
6) Ūkio ministerija;
7) Švietimo ir mokslo ministerija;
8) Sveikatos apsaugos ministerija;
9) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
10) Kultūros ministerija;
11) Finansų ministerija;
12) Aplinkos ministerija;
13) Žemės ūkio ministerija.

Kiekvienai iš šių ministerijų vadovauja ministras, kurį skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ministerija yra juridinis asmuo, kuris turi sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu. Ministerija yra biudžetinė įstaiga. Ministerijos savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais. Kiekviena ministerija turi savo nuostatus, patvirtintus Vyriausybės. Ministerijos turi savo struktūrą, t. y. departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Taip pat prie ministerijų gali būti departamentai, kitos tarnybos ir inspekcijos. Jie į ministerijų vidaus struktūrą neįeina, o įeina tik į veiklos sferą. Visos ministerijos turi savo addministraciją. Ministerijos administracija susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių. Administracijai vadovauja ministerijos sekretorius – administratorius. Ministerijos sekretorius vadovauja vidaus departamentams, skyriams, poskyriams ir sektoriams. Svarbų vaidmenį ministerijos gyvenime vaidina ir viceministras, kurį kaip ir ministerijos sekretorių – skiria ir atleidžia ministras. Ministras koordinuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijos sekretorių.
Viceministras yra tiesiogiai atsakingas ministrui, o ministras vertina jo kompetenciją ir nustato įgaliojimus. Viceministras per ministerijos sekretorių organizuoja ir užtikrina jo įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą.
Ministerijos sekretorius atsako už
ž ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimą, organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą vadovaudamasis Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės programai įgyvendinti, atsako už ministerijos ūkinę ir finansinę veiklą, teikia ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, skiria ir atleidžia iš pareigų savo pavaduotoją, ministerijos administracijos padalinių vadovus, atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Ministerijoje yra sudaroma kolegija, kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai, ministerijos sekretorius. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ministerijos sekretoriaus pavaduotojai (sekretoriai) ir kiti ministerijos, kitų institucijų bei organizacijų atstovai. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
Ministerijoms vadovauja ministrai. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis. Ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą, užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą, leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus, teikia Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina mi
inisterijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, skiria ir atleidžia iš pareigų ministerijos sekretorių, įstaigų prie ministerijos vadovus, tvirtina periodiškai atnaujinamus ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus, vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.
Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų įsakymus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams. Vyriausybė gali panaikinti ministro įsakymus posėdyje, taip pat įsakymą gali panaikinti pats ministras.
Ministerijų teisinę padėtį reglamentuoja ministerijų nuostatai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas.

1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

Krašto apsaugos ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos krašto apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Svarbiausieji Krašto apsaugos ministerijos uždaviniai yra šie: plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas sistemos institucijas krašto gynybai, užtikrinti krašto apsaugos ir gynybos užduočių vykdymą taikos ir karo sąlygomis, rengti ir vykdyti tarptautinio bendradarbiavimo gynybos srityje planus ir programas, kartu su kitomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis vykdyti karo prievolininkų ir atsargos karių šaukimą į privalomąją karo tarnybą, atsargos personalo mobilizavimą, kontroliuoti karinių ir pavojingų krovinių transportavimą per Lietuvos Respublikos teritoriją, rūpintis karių kultūros ir sporto reikalais.
Krašto apsaugos ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, an

nalizuoja krašto apsaugos sistemos būklę, prognozuoja ir planuoja sistemos plėtojimą, kontroliuoja, kaip krašto apsaugos sistemos padaliniai pasirengę ginti valstybę ir veikti ekstremaliomis bei kritinėmis aplinkybėmis, formuoja krašto apsaugos sistemos personalo politiką, užtikrina krašto apsaugos sistemos karių ir prievolininkų, atliekančių tikrąją krašto apsaugos tarnybą, socialinę saugą, pensinį aprūpinimą ir medicinos pagalbą jiems, organizuoja karinį rengimą mokslo ir studijų įstaigose bei visuomeninėse organizacijose ir metodiškai jam vadovauja, rengia seminarus, konferencijas, simpoziumus, tarptautinius pasitarimus gynybos ir bendradarbiavimo klausimais.
Krašto apsaugos ministerija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę koordinuoti ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų veiklą Lietuvos gynybos ir civilinės saugos srityje, pasitelkti kitų ministerijų, įstaigų bei organizacijų atstovus ir specialistus, ministerijos uždaviniams spręsti ir teisės aktams rengti, steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto ir kitas įmones, steigti karinį archyvą, turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros institucijas, turėti žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybas, steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus, turėti savo butų fondą ir nuomoti namus bei butus kariams aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis, siųsti karius mokytis užsienio karinėse ir kitose mokymo įstaigose, organizuoti kandidatų atrankos konkursus.
Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras, kuris yra civilis asmuo. Krašto apsaugos ministras: vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos institucijų plėtrai ir jų parengimui gynybai bei tarptautiniam bendradarbiavimui gynybos srityje, nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą ir etatus, tvirtina jų veiklos nuostatus ir išlaidų sąmatas, nustato pareigūnų teises ir atsakomybę, nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, nustato karių atrankos ir vadų skyrimo pareigoms sistemą bei tvarką, suteikia kariams aukštesniuosius laipsnius, teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymo jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynybai nusipelniusių asmenų valstybinių apdovanojimų, priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą, nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus, steigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos bei pasižymėjimo ženklus, nustato apdovanojimo jais tvarką, nustato karo policijos struktūrą.
Krašto apsaugos ministras turi savo sekretoriatą, kurį sudaro ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami tarnautojai (išskyrus viceministrus) ir ministro adjutantas. Krašto apsaugos ministerijos struktūrą sudaro Gynybos štabas, departamentai, tarnybos bei skyriai. Ministerijos personalą sudaro civiliai tarnautojai ir specialistai, dirbantys pagal darbo sutartis ar atliekantys civilinę krašto apsaugos tarnybą, taip pat kariniai specialistai.
Viceministrai yra tiesiogiai atsakingi ministrui. Viceministrai rūpinasi jiems ministro skirtais ministerijos darbo barais, per ministerijos sekretorių ir atitinkamus ministerijos administracijos padalinių vadovus koordinuoja ir užtikrina jų įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą, teikia ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų projektus. Viceministrai gali vadovauti departamentams prie ministerijos.
Krašto apsaugos ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos sekretorius. Ministras gali skirti ne daugiau kaip du jo pavaduotojus. Krašto apsaugos ministerijos sekretorius: atsako už ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimo organizavimą ir kokybę, atsako už ministerijos ūkinę ir finansinę veiklą, vykdo kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Krašto apsaugos ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Ministras yra kolegijos pirmininkas, o viceministrai, ministerijos sekretorius – jos nariai. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų institucijų bei organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu. Krašto apsaugos ministerijos kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.

2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų transporto bei ryšių (pašto, radijo ir televizijos, telekomunikacijų) sričių valdymo funkcijas, formuoja ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Svarbiausieji Susisiekimo ministerijos uždaviniai yra: formuoti ir įgyvendinti bendrą valstybės transporto bei ryšių strategiją ir politiką, nustatyti Lietuvos transporto sistemos bendrosios infrastruktūros plėtojimo pagrindines kryptis, kad geriau būtų vežami keleiviai ir kroviniai, koordinuoti visų rūšių transporto bei visų ryšių tinklų ir sistemų sąveiką, formuoti visų rūšių transporto saugaus eismo, transporto bei ryšių sistemų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo politiką bei koordinuoti šią veiklą.
Susisiekimo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, koordinuoja transporto bei ryšių investicinių programų rengimą, vertina jas ekonominiu bei finansiniu požiūriu, kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos, analizuoja transporto bei ryšių šakų ekonominės veiklos rezultatus, numato priemones ekonominei ir finansinei šių šakų būklei gerinti, dalyvauja rengiant teisės aktų, reglamentuojančių transporto bei ryšių veiklą, sistemą, sprendžia klausimus, susijusius su mokslo ir technikos naujovių transporto bei ryšių srityse diegimu, skatina mokslo ir technikos pažangą, rengia tikslines mokslo programas, organizuoja jų vykdymą, vykdo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų transporto, automobilių kelių ir ryšių valstybės įmonių steigėjo funkcijas, prognozuoja, kiek ir kokio transporto bei ryšių reikės Lietuvos ūkiui ir visuomenei, rengia atitinkamas programas ir organizuoja jų įgyvendinimą, dalyvauja formuojant transporto bei ryšių integracijos į Europos Sąjungą politiką, kartu su Aplinkos ministerija tvirtina norminius dokumentus, nustatančius specialius reikalavimus, susijusius su transporto statinių (tiesinių) projektavimu, statyba, jų atidavimu naudoti ir naudojimu, nustato tvarką, kuria atliekama kelių transporto priemonių valstybinė techninė apžiūra, kontroliuoja, kaip jos laikomasi, dalyvauja kartu su Lietuvos valstybės sienos apsaugos subjektais nustatant vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką, įstatymų nustatyta tvarka formuoja Lietuvos transporto bei ryšių kainų ir tarifų politiką, teikia pasiūlymus dėl transporto bei ryšių biudžeto sudarymo, vykdo vandens, oro, geležinkelių ir kelių transporto bei pašto veiklos priežiūrą, numato saugą transporto priemonėse, organizuoja jos taikymą, rengia kelių eismo saugumo programas, nustato tvarką, kuria atliekama per autoavarijas ar kitaip sugadintų kelių transporto priemonių techninė ekspertizė, nustatomi dėl to patirti nuostoliai, koordinuoja valstybinio pašto ir kitų ryšių tinklų bei sistemų veiklą, sprendžia, ar vartotojams užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė, nustato pašto paslaugų teikėjams pašto paslaugų teikimo reikalavimus, pašto mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką, nustato automobilių kelių plėtojimo, priežiūros prioritetus.
Susisiekimo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: kontroliuoti pagal savo kompetenciją visų nuosavybės formų transporto subjektų veiklą, reikalauti šalinti nustatytuosius pažeidimus, rengti nustatytąja tvarka konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitokius renginius. Susisiekimo ministerija turi ir kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktas teises.
Susisiekimo ministras, vadovauja jam pavestoms transporto bei ryšių valdymo sritims bei sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą, leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi.

3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Vidaus reikalų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas vidaus reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais, viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai ministerijos uždaviniai ir būdai, kaip juos įgyvendinti.
Svarbiausieji Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai yra: visuomenės saugumo srityje – formuoti visuomenės saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją ir organizuoti jos vykdymą, valstybės tarnybos valdymo srityje – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės tarnybos politiką, siekti, kad būtų sukurta profesionali ir efektyvi valstybės tarnybos sistema, viešojo administravimo srityje – įgyvendinti efektyvią valstybinio administravimo politiką, dalyvauti formuojant racionalią viešojo administravimo sistemą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, demokratinės valstybės valdymo principus ir Europos Sąjungos teisės reikalavimus, regioninės plėtros srityje – formuoti ir įgyvendinti regionų plėtros politiką, vietos savivaldos plėtros srityje – užtikrinti valstybės ir savivaldybių interesų derinimą, kurti teisines ir ekonomines sąlygas, tinkamas teritorinei gyventojų bendruomenei funkcionuoti, informatikos srityje – dalyvauti formuojant bendrą valstybės informacinės politikos strategiją ir informacinę infrastruktūrą, tenkinančias valstybės institucijų, ūkio subjektų bei gyventojų informatikos poreikius, prisidėti prie jų įgyvendinimo.
Ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, visuomenės saugumo srityje: rengia visuomenės saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją, strateginius veiklos planus, dalyvauja rengiant pavaldžių institucijų strateginius veiklos planus, organizuoja jų įgyvendinimą, analizuoja visuomenės saugumo būklę šalyje, teikia išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, analizuoja pavaldžių institucijų veiklą ir jos rezultatus, koordinuoja pavaldžių institucijų veiklą rengiant ir įgyvendinant nusikaltimų kontrolės ir prevencijos bei kitas programas, skirtas visuomenės saugumui užtikrinti, prognozuoja ekstremalias situacijas, planuoja ir įgyvendina prevencines priemones, užtikrina policijos veiklos organizavimą, užtikrina valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo darbų organizavimą, dalyvauja organizuojant civilinę saugą, organizuoja valstybinį migracijos reguliavimą, organizuoja ir užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos sausumoje ir teritoriniuose vandenyse politikos įgyvendinimą, užtikrina Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficialių svečių apsaugos organizavimą, užtikrina operatyvinės veiklos, nusikaltimų ir kitų teisėtvarkos pažeidimų tyrimo organizavimą, pagal savo kompetenciją imasi priemonių nusikaltimų, kitų teisėtvarkos pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti, kontroliuoja, kaip vykdomos šios priemonės, pagal savo kompetenciją organizuoja ir užtikrina valstybės politikos įgyvendinimą kelių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo srityje; valstybės tarnybos valdymo srityje: vykdo valstybės tarnybos valdymą, rengia valstybės tarnybos plėtros strategiją, formuoja valstybės tarnautojų registro strategiją, teikia pasiūlymus, kaip ją įgyvendinti, užtikrina valstybės tarnautojų registro funkcionavimą; viešojo administravimo srityje: vykdo valstybės valdymo tobulinimo politiką, rengia ir koordinuoja jos įgyvendinimo strategiją, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimus rengia teisės aktus, reglamentuojančius viešojo administravimo institucijų struktūrą, jų tarpusavio ryšius, rengia valstybės valdymo ir viešojo administravimo tobulinimo koncepcijas, strategijas, programas; regioninės plėtros srityje: vykdo nacionalinės regionų plėtros institucijos funkcijas, koordinuoja vidaus ir tarptautinį regioninį bendradarbiavimą; vietos savivaldos plėtros srityje: užtikrina teritorinės administracinės ir vietos savivaldos reformos politikos įgyvendinimą, nagrinėja savivaldybių institucijų pasiūlymus dėl pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo, keitimo, jų teritorijų ribų nustatymo, keitimo ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės politikos šioje srityje formavimo, kartu su kitomis institucijomis užtikrina bendrosios viešųjų paslaugų teikimo gyventojams valstybės politikos įgyvendinimą; informatikos srityje: koordinuoja šiuolaikinių informacijos technologijų valstybės valdymo srityje diegimą, įgyvendina elektroninio dokumento naudojimo valstybės politiką, koordinuoja ir užtikrina valstybės registrų ir kitų duomenų bazių valstybės politikos įgyvendinimą; tarptautinių ryšių ir Europos integracijos srityje: padeda įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės numatytą Lietuvos integravimosi į Europos Sąjungą politiką, palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, užsienio valstybių ambasadomis, kitomis institucijomis; ministerija taip pat vykdo šias funkcijas: pagal savo kompetenciją atstovauja valstybei civilinėse bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais, atlyginimo fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatytąja tvarka nagrinėja asmenų pasiūlymus, skundus ir pareiškimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai, informuoja visuomenę apie ministerijos veiklą, užtikrina ministerijos padalinių personalo parinkimą, mokymą, tobulinimąsi, reikiamą tarnybinę parengtį.
Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją ir pasiūlymus ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais, pagal savo kompetenciją tikrinti, kaip įmonės, įstaigos bei organizacijos, asmenys laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų.
Vidaus reikalų ministras: tvirtina nuolat atnaujinamus ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus, tvirtina strategines policijos veiklos programas ir kontroliuoja jų vykdymą, policijos generalinio komisaro teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų generalinio komisaro pavaduotojus, formuoja pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo kryptis valstybės sienos apsaugos politikos srityje ir kontroliuoja jų vykdymą.

4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Teisingumo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos teisingumo srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

Svarbiausieji Teisingumo ministerijos uždaviniai siekiant kurti nešališką, humanišką ir demokratišką visiems piliečiams prieinamą nacionalinę teisinę sistemą, teikiančią kvalifikuotas ir efektyvias paslaugas, atitinkančias gyventojų mokumą ir Europos Sąjungos kriterijus, yra: kurti nacionalinę teisinę sistemą, atitinkančią teisinės valstybės sampratą ir Europos Sąjungos kriterijus, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, teisinėmis priemonėmis padėti sudaryti palankią aplinką verslui, taip pat sąlygas tobulinti valstybės administravimą, sukurti ir įgyvendinti nacionalinę teisinės pagalbos sistemą, sudaryti lygias sąlygas asmenims nepriklausomai nuo tautybės, lyties, įsitikinimų ginti savo teises ir teisėtus interesus, siekti teisingumo, analizuoti ir tobulinti teisėkūros procesą, teisininkų profesinį ugdymą, užtikrinti, kad teisininkai galėtų teikti laiku efektyvias teisines paslaugas, organizuoti gyventojų teisinį švietimą, ugdyti visuomenės teisinę kultūrą, sudaryti sąlygas vykdyti kriminalines bausmes, atitinkančias Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, organizuoti bausmių vykdymo įstatymų numatytų auklėjimo priemonių taikymą nuteistiesiems.

Teisingumo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: rengia Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu ir savo iniciatyva Lietuvos Respublikos kodeksų, įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų projektus, analizuoja Lietuvos Respublikos įstatymus žmogaus teisių ir laisvių klausimais, kodifikuoja ir sistemina viešosios ir privačios teisės aktus, rengia pasiūlymus dėl jų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, rengia ir leidžia Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų rinkinius, leidžia Lietuvos Respublikos kodeksus, įgyvendina teisinės informacijos techninę politiką, organizuoja teisėtyrą ir teisinę informatiką, steigia ir plėtoja teisės aktų, hipotekos, turto arešto aktų, testamentų, vedybų sutarčių ir kitus jos kompetencijai priskirtus valstybės registrus, taip pat sprendimų vykdymo ir teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų administravimo, kitas kompiuterines teisines informacijas, analizuoja ir apibendrina teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų administravimo problemas ir įgyvendina priemones sprendimų vykdymo praktikai suvienodinti, metodiškai vadovauja hipotekos registro tvarkymo įstaigoms, kontroliuoja apylinkių teismų hipotekos skyrių ūkinę – finansinę veiklą, įstatymo nustatyta tvarka prižiūri notariato veiklą, įgyvendina priemones notarų praktikai suvienodinti, koordinuoja notarų kvalifikacijos kėlimą, kontroliuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių veiklą, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą civilinių, administracinių ir baudžiamųjų bylų procese, taip pat teisinės informacijos ir teisinės konsultacijos teikimą, koordinuoja advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą, registruoja politines partijas, politines organizacijas, labdaros organizacijas ir labdaros fondus, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių ir bendrijų, visuomeninių organizacijų įstatus (statutus), nustatytąja tvarka nagrinėja jų veiklos sustabdymo ar nutraukimo klausimus, pareikštine tvarka registruoja kolektyvinius susitarimus ir komercinius arbitražus, atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei Europos žmogaus teisių teismo procesuose, dalyvauja visuomenės teisinio švietimo veikloje.

Teisingumo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: gauti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų išvadas dėl ministerijos rengiamų Lietuvos Respublikos kodeksų ar kitų įstatymų, sudaryti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų ir organizacijų atstovų ir specialistų, komisijas, turinčias parengti Lietuvos Respublikos kodeksų projektus, tikrinti pagal kompetenciją ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų darbą, nustatyti joms uždavinius, išklausyti jų darbo ataskaitas, prireikus teikti joms metodinius nurodymus.

Teisingumo ministras: teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl teisėjų skaičiaus apylinkių, apygardų teismuose, apygardų administraciniuose teismuose, Aukštesniajame administraciniame teisme ir Lietuvos apeliaciniame teisme nustatymo, iškelia drausmines bylas notarams, nustato apylinkės teismus, kuriuose steigiami hipotekos skyriai, ir šių skyrių veiklos teritoriją, nustato notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją, įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia notarus, nustato kandidatų į apylinkės teismo teisėjus priėmimo, mokymo praktikos atlikimo tvarką, skiria asmenis į Lietuvos teisėjų egzaminų komisiją, taip pat šios komisijos pirmininką, skiria teisėjus į Teisėjų tarybą, nustato teismo antstolių skaičių, tvirtina teismo antstolių ir kitų teismo antstolių kontorų prie apylinkių teismų tarnautojų pareigybių sąrašą ir kategorijas, priima ir atleidžia iš tarnybos teismo antstolius.

5. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Užsienio reikalų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos užsienio reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Svarbiausieji Užsienio reikalų ministerijos uždaviniai yra: įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą Lietuvos Respublikos užsienio politikos klausimais, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienyje, ginti Lietuvos Respublikos, jos juridinių ir fizinių asmenų teises bei teisėtus interesus užsienyje.
Užsienio reikalų ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: formuoja užsienio politikos prioritetines kryptis, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dvišalių bei daugiašalių santykių plėtojimo klausimais ir vykdo priimtus sprendimus, analizuoja tarptautinę padėtį, tarpvalstybinės politikos tendencijas, Lietuvos Respublikai prioritetinių valstybių užsienio ir vidaus politiką, tarptautinių organizacijų veiklą, tarptautinės ekonomikos politikos tendencijas, palaiko diplomatinius ir konsulinius santykius su užsienio valstybėmis, taip pat ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, vadovauja Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų bei garbės konsulų veiklai, pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikos vardu derasi su užsienio valstybėmis ir sudaro su jomis valstybių sutartis, taip pat sutartis su tarptautinėmis organizacijomis, sistemina tarptautines sutartis, kitus svarbius tarptautinės teisės aktus, rūpinasi diplomatų parinkimu bei rengimu, organizuoja Lietuvos Respublikos valstybinių bei vyriausybinių delegacijų oficialius vizitus į užsienį ir užsienio valstybinių bei vyriausybinių delegacijų priėmimą Lietuvos Respublikoje, vykdo konsulines funkcijas, vykdo reprezentacines ir protokolines funkcijas.
Užsienio reikalų ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: pagal savo kompetenciją rengti ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybės institucijų apie užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų oficialių atstovų vizitus į Lietuvos Respubliką, jų tikslus bei rezultatus, gauti informaciją iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybės institucijų apie Ministro Pirmininko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, kitų aukštų pareigūnų oficialius vizitus į užsienio valstybes, šių vizitų tikslus bei rezultatus, dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybinių ir vyriausybinių delegacijų, vykstančių į užsienį, darbe, taip pat priimant užsienio valstybines ir vyriausybines delegacijas Lietuvos Respublikoje.
Užsienio reikalų ministras: pasirašo tarptautines sutartis, teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl aukščiausių diplomatinių rangų: Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinių rangų suteikimo, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei – dėl diplomatinių atstovų (ambasadorių) skyrimo ir atšaukimo, suteikia pagal savo kompetenciją kitus diplomatinius rangus ir skiria bei atšaukia diplomatinių atstovybių darbuotojus.
Užsienio reikalų ministerijoje sudaroma atestacijos komisija. Atestacijos komisija svarsto darbuotojų profesinį pasirengimą, kompetenciją, dalykines savybes ir praktinę veiklą, jų parinkimą bei atitikimą skiriamąsias ar einamąsias pareigas, dėl darbo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų ir konsulinėse įstaigose užsienyje, dėl diplomatų siuntimo mokytis ar stažuotis užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ir teikia rekomendacijas užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus tvirtina ir jos pirmininką bei narius skiria užsienio reikalų ministras.

6. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Ūkio ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos ūkio srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Svarbiausieji Ūkio ministerijos uždaviniai yra: numatyti Lietuvos ūkio plėtros strategines bei vidutinės trukmės laikotarpio kryptis, taip pat kai kurių ūkio šakų – pramonės, energetikos, prekybos – prioritetus ir tikslus, rengti Nacionalinę energetikos strategiją, organizuoti jos įgyvendinimą, rūpintis Lietuvos Respublikos valstybės materialinių išteklių rezervu (toliau vadinama – valstybės rezervas), užtikrinti valstybės interesus atstovaujant ministerijai patikėjimo teise priskirtoms valstybės akcijoms bendrovėse ir likviduojamose, bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse.
Ūkio ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas, ūkio plėtojimo strategijos ir restruktūrizavimo srityse: numato Lietuvos ūkio ekonominio plėtojimo prioritetus ir tikslus, rengia jo plėtojimo strategiją ir programas, kuria teisines ir kitas sąlygas joms įgyvendinti, organizuoja kartu su Lietuvos banku, ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozių (vidutinės trukmės laikotarpiu) rengimą, dalyvauja rengiant ekonominės integracijos į Europos Sąjungą programą, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros programas, analizuoja šalies ir užsienio energetikos, pramonės ir prekybos raidos tendencijas, rengia Lietuvos ūkio raidos prognozes, harmoningos plėtotės koncepciją ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą, vykdo ir koordinuoja darbus, susijusius su laisvųjų ekonominių zonų, technologinių parkų ir inovacijų centrų steigimo ekonominiu pagrindimu, vykdo mokslinę-techninę, informacinę politiką energetikos, pramonės, verslininkystės bei prekybos srityse, koordinuoja pagal savo kompetenciją užsienio teikiamos techninės pagalbos politiką, nustato prioritetines energijos išteklių rūšis ir energijos vartojimo režimą, organizuoja pavojingų atliekų tvarkymą, rengia radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategiją; ūkio valstybinio reguliavimo srityje: analizuoja infliacijos, mokesčių sistemos, kreditų politikos, pinigų politikos įtaką ūkio raidai, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl prekių, paslaugų ir darbų viešojo pirkimo politikos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl energijos išteklių kainų ir tarifų formavimo bei tvirtinimo, rengia pasiūlymus dėl ilgalaikio turto susidėvėjimo normatyvus, įstatymų nustatyta tvarka vykdo valstybinę energijos išteklių bei energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir energetikos įrenginių priežiūrą bei kontrolę; valstybinio turto valdymo srityje: atstovauja nustatytąja tvarka ministerijai patikėjimo teise priskirtoms valstybės akcijoms akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, įstatymų numatytais atvejais ir tvarka valdo, naudoja valstybės turtą ir disponuoja juo, koordinuoja pagal savo kompetenciją energijos išteklių (naftos, dujų ir kitų) gavybos ir perdirbimo klausimais; įmonių ūkinės veiklos reguliavimo srityje: apibendrina įmonių veiklą reguliuojančių įstatymų taikymo praktiką, rengia pasiūlymus, kaip juos tobulinti, išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu licencijas (leidimus) Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme nustatytoms veiklos sritims, analizuoja nuostolingai dirbančių ir bankrutuojančių įmonių veiklą, teikia nustatytąja tvarka informaciją apie įtrauktus į Lietuvos Respublikos įmonių rejestrą ūkio subjektus; eksporto ir importo reguliavimo srityje: rengia muitų tarifų projektus, koordinuoja šių tarifų taikymą, pagal savo kompetenciją išduoda eksporto ir importo licencijas; administruoja importuojamų prekių tarifines kvotas pagal pasirašytas tarptautines sutartis; bendradarbiavimo su užsienio šalimis ir integracijos į Europos Sąjungą srityse: padeda rengti bendradarbiavimo su užsienio valstybėmis ekonomikos ir prekybos srityse sutartis, dalyvauja sprendžiant tarptautinius ginčus dėl tarptautinių prekybos sutarčių vykdymo, dalyvauja pagal savo kompetenciją konsultacinėse konferencijose ir derybose su tarptautinėmis organizacijomis, remia ir skatina ūkio subjektus, gaminančius ir eksportuojančius konkurencingas prekes.
Ūkio ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: gauti iš ministerijų, valstybės ir mokslo institucijų informaciją, kurios reikia ūkio raidos prognozėms, ūkio plėtojimo strategijos kryptims parengti, koordinuoti Lietuvos Respublikoje ir užsienyje rengiamas valstybinės svarbos parodas ir muges, skelbti pagal užsakymus informacinę ir reklaminę medžiagą užsienio ekonominiuose laikraščiuose bei žurnaluose.

7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Švietimo ir mokslo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas švietimo, mokslo ir studijų sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Svarbiausieji Švietimo ir mokslo ministerijos uždaviniai yra: formuoti ir įgyvendinti valstybinę ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir jaunimo bendrojo bei specialiojo lavinimo, pagrindinio profesinio bei aukštesniojo mokymo ir suaugusiųjų švietimo politiką, laiduojančią ugdymui palankias visuomenės nuostatas ir sudarančią sąlygas visą gyvenimą mokytis kintančioje demokratinėje visuomenėje, formuoti valstybinę mokslo ir studijų politiką.
Švietimo ir mokslo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: tvirtina Bendruosius švietimo įstaigų priežiūros nuostatus ir Valstybinės švietimo inspekcijos nuostatus, koordinuoja apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą, nustato visų tipų švietimo įstaigų bendrųjų nuostatų reikalavimus, rengia pasiūlymus dėl subsidijų švietimo įstaigoms skyrimo, analizuoja, ar tinkamai naudojamos joms skirtos biudžeto lėšos, rengia valstybinių švietimo programų projektus, teikia juos svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kontroliuoja, kaip šios programos įgyvendinamos, kartu su darbdavių ir darbuotojų atstovais nustato valstybinius visų lygmenų išsilavinimo standartus, rengia švietimo įstaigų plėtojimo, jų materialinės bazės, finansavimo projektus, organizuoja pedagogų poreikio ir jų rengimo būklės tyrimą, rūpinasi pedagogų rengimu, kvalifikacija, organizuoja pedagogų, švietimo įstaigų vadovų ir inspektorių atestavimą, nustato kvalifikacinius reikalavimus visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) švietimo įstaigų vadovams, užsako ir koordinuoja mokslo tiriamuosius ir kitus darbus, būtinus švietimo uždaviniams spręsti, remia ir skatina savarankišką Lietuvos Respublikos švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas.

Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: dalyvauti suinteresuotoms institucijoms svarstant švietimo, studijų, mokslo ir technologijų, specialistų rengimo, tobulinimo ir perkvalifikavimo klausimus, teikti pasiūlymus, kaip spręsti šiuos klausimus, leisti periodinius ir kitus informacinius leidinius.
Prie Švietimo ir mokslo ministerijos gali būti sudaromos tarybos, ekspertų komisijos ir kitos darbo grupės, kurių personalinę sudėtį ir veiklos nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Sveikatos apsaugos ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas sveikatos apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Svarbiausias Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys – rūpintis Lietuvos Respublikos gyventojų sveikata, jos išsaugojimu, grąžinimu ir stiprinimu.
Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama jai pavestą uždavinį: analizuoja gyventojų sveikatinimo veiklos poreikius, sveikatos būklę ir jos prognozę, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros priimtinumą, prieinamumą bei tinkamumą ir valstybės lygmeniu planuoja sveikatinimo veiklą, kartu su vietos savivaldos institucijomis nustato pirminės sveikatinimo veiklos plėtojimo kryptis, formuoja ir vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką Lietuvos gyventojų sveikatinimo srityje, organizuoja ir koordinuoja racionalų Lietuvos gyventojų aprūpinimą būtiniausiais vaistais ir medicinos prekėmis, renka ir analizuoja informaciją apie vaistus, nustatyta tvarka kontroliuoja narkotinių, psichotropinių ir radioaktyviųjų vaistų importą ir eksportą, vartojimą, saugojimą bei apskaitą, sprendžia pagal savo kompetenciją klausimus, susijusius su sveikatos priežiūros įstaigų personalo, sveikatos apsaugos administratorių, kitų specialistų planavimo strategija, nustato mokamų medicinos paslaugų, kurias teikia sveikatos priežiūros įstaigos, kainas, koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai teikiamą užsienio techninę ir materialinę pagalbą, rengia Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų ir specialiųjų lėšų suvestines apyskaitas, organizuoja sveikatos žinių skleidimą ir sveikatos propagavimą per visuomenės informavimo priemones, organizuoja teisės medicinos, teisės psichiatrijos ir teisės narkologijos ekspertizes, kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dalyvauja nustatant invalidumo normatyvus ir nuolatinį nedarbingumą, vykdo medicininį auditą.
Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę: nemokamai gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų statistinę, ekologinę, technologinę ir kitą informaciją, būtiną sveikatos apsaugos sistemai tinkamai tvarkyti ir plėtoti, organizuoti ūkio subjektų, kurių ūkinė ir komercinė veikla daro įtaką sveikatai, valstybinę higienos kontrolę, teikti išvadas dėl naujų žaliavų, technologijų, gamybos priemonių, receptūrų taikymo, koordinuoti karantino priemonių, kuriomis apsaugoma valstybės teritorija nuo ypač pavojingų ir pavojingų užkrečiamųjų ligų patekimo per valstybės sieną ir plitimo, taikymą.

9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų socialinės apsaugos ir darbo sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Svarbiausieji Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos uždaviniai yra: formuoti darbo rinkos, darbo rinkos profesinio mokymo, sveikatai nekenksmingų sąlygų ir saugos darbe, darbo apmokėjimo ir jo garantijų politiką, formuoti ir įgyvendinti valstybinę socialinės paramos bei socialinių garantijų mažas pajamas gaunantiems gyventojams politiką, formuoti vaikų, jaunimo, šeimos bei moterų ir vyrų lygių galimybių socialinės paramos ir darbo politiką, numatyti pagrindines invalidų socialinės integracijos kryptis ir koordinuoti invalidų socialinės integracijos procesą, formuoti valstybinio socialinio draudimo politiką, formuoti darbo ir socialinę politiką, susijusią su Lietuvos Respublikos integravimusi į Europos Sąjungą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: steigia naujas įstaigas, rūpinasi ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų ir įmonių veikla, formuoja ir įgyvendina valstybės politiką darbo santykių teisinio reguliavimo srityje, formuoja darbo apmokėjimo ir jo garantijų užtikrinimo valstybinę politiką, rengia vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, formuoja sveikatai nekenksmingų sąlygų ir saugos darbe politiką, koordinuoja Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veiklą, tvarko Užimtumo fondą ir viešai skelbia, kaip jis naudojamas, formuoja bei vykdo invalidų socialinės ir profesinės reabilitacijos ir integracijos strategiją, koordinuoja kompensacinės technikos centrų steigimą apskrityse, rūpinasi vaikų, jaunimo, šeimos, motinystės ir vaikystės socialinės apsaugos sistemos funkcionavimu, moterų ir vyrų lygių galimybių politikos įgyvendinimu socialinės apsaugos srityje, koordinuoja valstybinio socialinio draudimo sistemos bei kai kurių strateginių jos krypčių plėtojimą, vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką pensijų klausimais, rengia dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo, teikia metodinę paramą miestų ir rajonų savivaldybėms, skiriant socialines išmokas ir kompensacijas, koordinuoja socialinės globos įstaigų veiklą, rūpinasi socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra, dirba pagal savo kompetenciją darbą, susijusį su teisės aktų, reguliuojančių pabėgėlio statusą, įgyvendinimu.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: gauti iš ministerijų ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų išvadas jų kompetencijos klausimais, gauti nemokamai iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų duomenis bei informaciją ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

10. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Kultūros ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos kultūros srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Svarbiausieji Kultūros ministerijos uždaviniai yra: sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, profesinės kultūros plėtrai bei sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, remiantis Lietuvos kultūros ir meno tarybos bei įvairių meno sričių ekspertų komisijų pasiūlymais, bendradarbiaujant su kitomis valdymo ir savivaldybių institucijomis ir perimant naudingą pasaulio valstybių kultūros organizavimo patirtį, formuoti ir įgyvendinti valstybės kultūros politiką profesinio bei tradicinio meno, teatro, muzikos, dailės, kino, muziejų, bibliotekų, leidybos, autorių teisių ir gretutinių teisių bei kultūros vertybių apsaugos srityse.
Kultūros ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: analizuoja Lietuvos ir užsienio valstybių profesionalaus meno raidos tendencijas, rengia šių meno sričių plėtros koncepcijas ir programas, koordinuoja jų įgyvendinimą, nustatytąja tvarka steigia, registruoja, reorganizuoja ir likviduoja teatrus, muziejus, bibliotekas, kultūros centrus, dailės, kino, koncertines bei kitas organizacijas, koordinuoja autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos bei gynimo sistemos įgyvendinimą, vykdo šios srities teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teise darbų programą, užtikrina kultūros vertybių apskaitą ir apsaugą, remdamasi tarpvalstybiniais susitarimais kultūros srityje, rengia ir įgyvendina tarpvalstybines kultūros programas, skatina tiesioginį kultūros institucijų, meno kūrėjų organizacijų ir kultūros darbuotojų tarptautinį bendradarbiavimą, inicijuoja ir koordinuoja Lietuvos ir tarptautines parodas, konkursus, simpoziumus, festivalius, šventes ir kitus renginius, remia dalyvavimą juose, skatina išeivijoje sukurtų bei sukauptų kultūros vertybių įsijungimą į Lietuvos kultūrą, globoja etninę kultūrą, tikrina muziejinių vertybių apsaugą ir apskaitą muziejuose; remia muziejų plėtojimo, muziejinių vertybių restauravimo bei mokslinio tyrimo programas.
Kultūros ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: gauti nustatytąja tvarka iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, savivaldybių bei kultūros įstaigų informaciją kultūros klausimais ir kviestis kultūros ir meno ekspertus svarbiems kultūros klausimams nagrinėti, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų kultūros įstaigų veiklą.
Kultūros ministras vadovauja ministerijos administracijos padaliniams tiesiogiai ar per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos, kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei organizacijoms – per šių institucijų vadovus.

11. Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Finansų ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos finansų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
Svarbiausieji Finansų ministerijos uždaviniai yra: rengti pasiūlymus dėl fiskalinės politikos tikslų bei įgyvendinimo priemonių, rengti pasiūlymus dėl mokesčių politikos, valdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės disponuojamus pinigų išteklius ir valstybės skolą, atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei valdant valstybės skolą, metodiškai vadovauti buhalterinei apskaitai, rengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą, užtikrinti bendrą metodinį vadovavimą valstybinio sektoriaus vidaus audito klausimais.
Finansų ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: įgyvendina valstybės finansų politiką, rengia pasiūlymus dėl jos tobulinimo, įgyvendina valstybės investicijų politiką: rengia valstybės kapitalo investicijų planą, koordinuoja daugiašalę finansinę paramą, perveda lėšas Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytoms išlaidoms, rengia pasiūlymus dėl pajamų priskyrimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams, rengia ir tvirtina finansinės atskaitomybės formas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu: nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių parametrus ir išleidimo į apyvartą sąlygas, atlieka operacijas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose, skolinasi ir kredituoja valstybines programas; tvarko valstybės skolos apskaitą: saugo visų paskolų sutarčių ir visų valstybės garantijų originalius dokumentus, analizuoja ir valdo valstybės vardu paimtas užsienio paskolas ir vidaus skolą, kaupia ir sistemina finansinę, ekonominę, komercinę bei kitokią informaciją, kurios reikia valstybės finansinei politikai įgyvendinti, vykdo valstybės vertybinių popierių ir dokumentų blankų gamybos technologinę priežiūrą, rengia pasiūlymus dėl bankininkystės ir draudimo įmonių veiklos, atlieka auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos audito įstatyme nustatytas funkcijas, vykdo kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas.
Finansų ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: tvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikaciją, gauti iš ministerijų, valstybės ir mokslo institucijų, Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų medžiagą, kurios reikia: akcizų tarifams nustatyti, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektams parengti, ūkio raidos prognozėms rengti, gauti informaciją apie savivaldybių biudžetų tvirtinimą ir vykdymą, suderinta su Vidaus reikalų ministerija tvarka pavesti Mokesčių policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti mokesčių mokėtojų ūkinės-komercinės ir finansinės veiklos patikrinimus.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

Aplinkos ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, teritorijų planavimo, statybos, būsto bei geologijos sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Svarbiausieji Aplinkos ministerijos uždaviniai yra: užtikrinti aplinkos formavimą pagal subalansuotosios plėtros principus, formuoti šalies tvarkymo regioninės politikos principus bei nuostatas ir užtikrinti jų taikymą, siekti užtikrinti sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių, įskaitant miškus bei žemės gelmes, Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimą, apsaugą ir atkūrimą, išsaugoti Lietuvos Respublikai būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, gamtos vertybes, biologinę įvairovę, genofondus, užtikrinti racionalią miškų ūkio raidą bei miškotvarką, skatinti urbanistikos, architektūros ir statybos pažangą, sukurti aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo bei statybos ir būsto teisinę sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus bei šalies poreikius.
Aplinkos ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: rengia pagal savo kompetenciją valstybės strategijas, ilgalaikes ir tikslines valstybės programas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo, teritorijų planavimo, statybos ir būsto srityje arba dalyvauja jas rengiant, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, dalyvauja rengiant valstybinę investicijų programą gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos srityje, pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant šalies regioninės plėtros strategiją, taip pat įgyvendinant kitų institucijų parengtas strategijas, programas, rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo metodikas, teikia pasiūlymus dėl gamtos išteklių naudojimo, apsaugos ir atkūrimo, ekonominių priemonių sistemos formavimo ir taikymo, pagal savo kompetenciją dalyvauja formuojant muitų už įvežamus ir išvežamus gamtos išteklius politiką, dalyvauja pagal savo kompetenciją vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, nustato ir kontroliuoja išmetamų į aplinką teršalų normas, nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, formuoja saugomų teritorijų sistemą, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybinių rezervatų, draustinių, valstybinių parkų, gamtos paminklų, kitų saugomų teritorijų steigimo projektus, skelbia saugomais kraštovaizdžio objektus, sudaro ir tikslina Lietuvos Respublikos raudonąją knygą, sprendžia strateginius gyvenamųjų namų statybos, šiltinimo ir kitus atnaujinimo bei paramos apsirūpinti būstu klausimus, organizuoja valstybinių kadastrų bei registrų, priskirtų ministerijos kompetencijai, sudarymą bei tvarkymą, vykdo teritorijų planavimo dokumentų registro, teritorijų planavimo duomenų banko vadovaujančiosios įstaigos ir teritorijų planavimo duomenų banko tvarkytojo funkcijas, taip pat kartu su Žemės ūkio ministerija koordinuoja žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro darbus, vykdo kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas.
Aplinkos ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: skelbti nustatytąja tvarka saugomais kraštovaizdžio objektus, nustatyti tvarką, kuria sustabdoma, ribojama ar uždraudžiama juridinių ir fizinių asmenų veikla miškuose, jeigu pažeidžiami įstatymai, nesilaikoma miško išteklių naudojimo, miškų atkūrimo ir apsaugos reikalavimų, organizuoti statybos projektavimo ir statybos darbų bei statinių eksploatavimo kokybės kontrolę, prireikus sudaryti ministerijos mokslo, aplinkos apsaugos, technikos, ekonomikos, architektūros, teritorinio planavimo ir kitas tarybas, rengti nustatytąja tvarka konkursus, pareikšti ieškinius juridiniams ir fiziniams asmenims, teršiantiems aplinką ir neracionaliai naudojantiems gamtos išteklius, neteisėtai naudojantiems, žalojantiems ar naikinantiems laukinius augalus ir gyvūnus, gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, aplinkos ministerija turi ir kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų suteiktas teises.

13. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Žemės ūkio ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestų žemės, maisto, žuvininkystės ūkio valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šiose srityse valstybės politiką.
Svarbiausieji Žemės ūkio ministerijos uždaviniai yra: formuoti racionalią žemės, maisto, žuvininkystės ūkio politiką, kuri rinkos ekonomikos sąlygomis skatintų konkurencingos produkcijos gamybą, gyventojų užimtumą ir užtikrintų pakankamas šių šakų darbuotojų pajamas, formuoti Lietuvos Respublikos žemės fondo valstybinio valdymo, žemės reformos, žemėtvarkos, žemės kadastro ir žemės apskaitos politiką, sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas sparčiai restruktūrizuoti žemės, maisto, žuvininkystės ūkį, nuosekliai ir planingai juos plėtoti integruojantis į Europos Sąjungą, kartu su kitomis valdymo institucijomis formuoti ir įgyvendinti integruotą kaimo plėtros, regioninę ir struktūrinę politiką žemės, maisto, žuvininkystės ūkio srityse, išsaugoti žemės ūkio gyvulių, paukščių, žuvų ir kultūrinių augalų genofondus, dalyvauti formuojant ir įgyvendinant mokslo, švietimo, tobulesnių technologijų taikymo žemės ūkyje, maisto pramonėje ir žuvininkystės ūkyje politiką, formuoti ir įgyvendinti valstybinę sėklininkystės, veislininkystės ir pagal kompetenciją – žuvivaisos politiką, formuoti melioracijos ir melioracijos investicijų politiką, formuoti valstybinę augalų apsaugos ir karantino priemonių įgyvendinimo politiką.
Žemės ūkio ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius: formuoja žemės, maisto, žuvininkystės ūkio regioninę ir struktūrinę plėtojimo strategiją, koordinuoja Lietuvos Respublikos žemės, maisto, žuvininkystės ūkio įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovavimą užsienio parodose, mugėse, dalyvauja organizuojant Lietuvoje tarptautines prekybos muges ir parodas, formuoja žemės, maisto, žuvininkystės ūkio produktų vidaus rinkos apsaugos ir reguliavimo politiką, dalyvauja rengiant žemės ir žuvininkystės ūkio produkcijos, maisto produktų standartus, skatina kaimo savivaldos plėtrą, smulkų ir vidutinį verslą, skatina ir remia kooperacijos bei agroserviso plėtojimą, skirsto žvejybos limitus ir nustato kvotas verslo subjektams, sudaro ir tvarko žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų valstybės rezervus, rengia rekomendacijas, kaip tvarkyti ūkininkų ir žemės ūkio įmonių apskaitą, tvarko žvejybos laivų registrą, vykdo kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytas funkcijas.
Žemės ūkio ministerija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi teisę: sudaryti iš ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų bei organizacijų atstovų ir specialistų, komisijos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ministerijos kompetencijos klausimais projektams rengti bei svarstyti, dalyvauti kitų ministerijų komisijų veikloje, stichinių nelaimių atvejais nustatyti specialiąsias apsaugos ir nelaimių padarinių šalinimo priemones, privalomas visiems žemės valdytojams, savininkams ir naudotojams žemės ūkio ministerija turi ir kitas įstatymų bei kitų teisės aktų suteiktas teises.
Žemės ūkio ministerijoje iš kvalifikuotų specialistų ir mokslininkų sudaroma Žemės ūkio mokslo taryba, teikianti pasiūlymus žemės ūkio mokslo ir studijų plėtros, žemės ūkio strategijos, mokslinės-techninės pažangos žemės ūkyje, maisto pramonėje ir žuvininkystėje klausimais. Prie šios tarybos gali būti sudaromi šakiniai moksliniai-techniniai komitetai, nagrinėjantys šakų plėtros klausimus, mokslo, mokymo problemas, teikiantys ministrui pasiūlymus ir išvadas dėl programų, įstatymų ir kitų teisės aktų projektų. Žemės ūkio mokslo tarybos personalinę sudėtį ir nuostatus tvirtina ministras.

II. Antra praktinė užduotis.

Už pasienio režimo pažeidimą Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr. agentas sulaikė Petrėną ir pristatęs jį į muitinės įstaigą padarė asmens ir jo daiktų apžiūrą. Petrėnas parašė skundą Respublikos Generaliniam prokurorui, nurodydamas, kad minėtas pareigūnas šiurkščiai pažeidė įstatymą, nes pagal savo kompetenciją neturėjo teisės jį sulaikyti. Atsakykite, kokia tvarka turėtų būti nagrinėjamas minėtas skundas ir kokios jo svarstymo pasekmės.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr. agentas, eidamas tarnybines pareigas pasienio objektuose ir teritorijose, kuriuose nustatytas specialus vidaus režimas, ir pateikęs ženklą ar tarnybinį pažymėjimą, turi teisę sulaikyti pasienio režimo pažeidėjus bei kitus asmenis, atlikti jų asmens bei daiktų apžiūrą ir pristatyti juos į Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas, laikantis įstatymų, reglamentuojančių asmenų sulaikymo tvarką bei sulaikytų asmenų garantijas. Šią teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr. agentui numato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo, 13 str. 3 d. 2 p.

Už pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimą Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr. agentas turėjo teisę sulaikyti Petrėną ir pristatęs jį į muitinės įstaigą padaryti asmens ir jo daiktų apžiūrą. Nustatęs administracinės teisės pažeidimą Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr. agentas privalėjo Petrėną perduoti pagal žynibingumą atitinkamai tarnybai, kad patrauktų Petrėną administracinėn atsakomybėn, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 205 straipsniu, t. y. pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimas, kur numatoma administracinė atsakomybė – įspėjimas arba baudą nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų.

Petrėnas turėjo teisę parašyti skundą Respublikos Generaliniam prokurorui, nurodydamas skunde, kad vyr. agentas šiurkščiai pažeidė įstatymą, nes pagal savo kompetenciją neturėjo teisės jo sulaikyti.

Kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimą atlikti turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, jo įgaliotas pareigūnas ar jo sudaryta komisija (LR Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 15 str. 1 d.), tai Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra Petrėno skundą turėjo persiųsti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius skundą perduoda jo įgaliotam pareigūnui, tai pavyzdžiui gali būti Personalo kadrų ir vidaus tyrimo skyrius, kad pastarasis atliktų tarnybinį tyrimą dėl vyr. agento veiksmų teisėtumo. Įgaliotas pareigūnas per vieną mėnesį privalo atlikti tarnybinį tyrimą ir priimti išvadas dėl vyr. agento veiksmų teisėtumo. Apie priimtas išvadas ir sprendimus, tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas, privalo informuoti apskundėją Petrėną ir Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą.
Kadangi Specialiųjų tyrimų tarnybos vyr. agentas atlikdamas savo tarnybines funkcijas, vadovavosi jo teises nustatančių įstatymu ir jo veiksmai atitiko jo kompetencija, todėl jo veiksmuose įstatymo pažeidimų nenustatyta. Atlikus tarnybinį tyrimą Petrėno skundas buvo nepatenkintas ir išspręstas ne jo naudai, kadangi vyr. agentas savo veiksmus atliko teisėtai.

III. Trečia praktinė užduotis.

Namų ūkinės bendrijos vadovas ir vyr. finansininkas nevykdė Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 12 d. sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo reikalavimų, motyvuodami, kad įstatyme nenurodyta jo įsigaliojimo data. Ar pagrįstai minėti pareigūnai atsisakė vykdyti įstatymą?

Lietuvos Respublikos 2000 10 12 sveikatos draudimo įstatymo 16 str. pakeitime sakoma, kad ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos narius moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 30 procentų apskaičiuotos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos, bet ne mažiau 1/12 metinės valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais metais per mėnesį. Namų ūkinės bendrijos vadovas ir vyr. finansininkas nesilaikė šio įstatymo reikalavimų, motyvuodami, kad įstatyme nenurodyta jo įsigaliojimo data.
Kadangi namų ūkinės bendrijos vadovas ir vyr. finansininkas užimdami tokias pareigas turėjo būti susipažinę ir privalėjo žinoti Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”, kur sakoma, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir “Valstybės žiniose” oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena, todėl pareigūnų atsisakymas vykdyti įstatymą buvo nepagrįstas ir neteisėtas.

Literatūra
Norminė medžiaga.
1. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius, 2000.
2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 41-1162, 92-2863.
3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 47-1697.
4. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2000, Nr. 92-2882.
5. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” // Valstybės žinios, 1993, Nr. 12-296.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas // Valstybės žinios, 1994, Nr. 43-772.
7. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr.83-2324.
8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 74-1405.
9. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 67-1959.
10. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatai //Valstybės žinios, 1998, Nr. 72-2101.
11. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 67-1952.
12. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1994, Nr. 74-1403.
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 67-1961.
14. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1994, Nr. 79-1490.
15. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 83-2327.
16. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 67-1957.
17. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 81-2267.
18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 84-2353.
19. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatai // Valstybės žinios, 1998, Nr. 72-2105.
Specialioji literatūra.

19. P. Petkevičius. Administracinė atsakomybė. Vilnius, 1996.

Leave a Comment