ADMINISTRACINĖS IR CIVILINĖS TEISĖS REFERATAS

TURINYS

1. Įžanga 3
2. Administracinės teisės pažeidimai 4
3. Nuobaudų rūšys 7
4. Administracinių nuobaudų skyrimas ir vykdymas 9
5. Organai (pareigūnai), įgalioti nagrinėti administacinių teisės pažeidimų bylas 11
6. Išvados 12
Literatūra 13

1. ĮŽANGA

Žmonijos visuomenė yra sudėtingų ir kartu vieningų santykių junginys. Todėl visuomenės funkcionavimo ir raidos būtina sąlyga yra šių santykių tvarkymas, jų reguliavimas. Visuomenės gyvenimas dažniausiai yra reguliuojamas tam tikrų taisyklių ir socialinių normų.

Jau labai seniai žinoma, kad teisingumas yra valstybės pagrindas, o teisė – viena iš svarbiausių priemonių valstybės uždaviniams vykdyti. Tad teisė ir yra iš tam tikrų taisyklių (normų), nustatytų ar sankcionuotų valstybės, ir reguliuojančių tuuos visuomenės santykius, siekiant įtvirtinti, apsaugoti bei vystyti visuomeninę tvarką, sistemą. Šių tasyklių laikymasis, esant reikalui, užtikrinamas valstybės prievartos priemonėmis.

Šio darbo tikslas yra atskleisti administracinės teisės pažeidimus, išvardinti jos nuobaudų rūšis, jų skyrimą ir vykdymą, taip pat kokie organai tai gali daryti.

Viena iš teisės šakų – administracinė teisė. Tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomenės santykius, valstybės vykdomojoje ir tvarkomojoje veikloje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (gali būti LR ATP kodeksas) įvardija, kad administracinės teisės pagrindinys uždavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos viisuomeninę santvarką, nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises ir laisves, taip pat įmonių, įstaigų ir organizacijų teises bei teisėtus interesus, nustatytą valdymo tvarką, valstybinę ir viešąją tvarką.ir t.t. [2].

Iš čia kyla ir viena iš teisinės atsakomybės rūšių &#

#8211; administracinė atsakomybė. Šios atsakomybės atsiradimo pagrindas yra administracinis nusižengimas. Tai priešingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymas numato administracinę atsakomybę [3].

Antroje darbo dalyje apie administracinės teisės pažeidimus, išvardintos tik sritys, kuriose yra numatomi šios teisės pažeidimai ir pateikima po keliatą straipsnių pavyzdžių. Kitose dalyse taip pat minimi tik svarbiausi dalykai, pagrindinė sudėtis, t.y. kokios nuobaudų rūšys skiriamos už administracinės teisės pažeidimus, kas vykdo tų nuobaudų skirimą ir t.t. Apsiribojima nuo detalaus apibūdinimo, nes užimtų labai daug vietos ir būtų bereikalingas kartojimasis, kas jau yra parašyta įvairioje literatūroje.
Darbas parašytas pagrinde remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, taip pat kitais šaltiniais, susijusiais su administracine teise.

2. ADMINISTRACINĖS TEISĖS PAŽEIDIMAI

Pagrindinis įstatymas dėl administracinių teisės pažeidimų Lietuvos Reespublikoje yra Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas ir dar kiti įstatymai dėl šių pažeidimų ir niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už pažeidimą kaip nors kitaip, kaip įstatymų numatyta tvarka. Asmuo padaręs administracinį teisės pažeidimą atsako pagal šiuos įstatymus [2].
Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekse numatyta ir įtraukta labai daug administracinės teisės pažeidimų ir kokia atsakomybė už juos. Visas sritis, kur taikoma administracinė teisė, puikiai nusako jau minėti šios teisės uždaviniai (LR ATP kodekso 1 straipsnis).

Tad numatyti tokie pagrindiniai administracinės te

eisės pažeidimai atitinkamose srityse:
• administraciniai teisės pažeidimai darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityse (LR ATP kodeksas, 41-44 str.). Čia įeina administraciniai pažeidimai dėl darbo įstatymų, darbo saugos, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimo, higienos norminių aktų, narkotikų vartojimo, įsigijimo ir laikymo, neteisėtos formacinės veiklos pažeidimų ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamsi į nuosavybę (LR ATP kodeksas, 45-50 str.). Pažeidimai dėl savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo, vengimo tai grąžinti, žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisės pažeidimo, riboženklių sunaikinimo ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje (LR ATP kodeksas, 51-91 str.). Šioje srityje administraciniai pažeidimai labai detaliai apibūdinti. Tai pažeidimai dėl aplinkos apsaugos priemonių neįgyvendinimo, ūkinių ir kitokios veiklos objektų statybos, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkos teršimo įvairiomis medžiagomis, žemės naudojimo reikalavimų, jūros aplinkos apsaugos reikalavimų, melioracijos įrenginių eksploatavimo taisyklių ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai pramonės, elektros ir šiluminės energijos naudojimo srityje (LR ATP kodeksas, 94-99 str.). Tai pažeidimai dėl darbo saugos taisyklių, normų ir instrukcijų pažeidimo atominės energetikos objektuose, elektros tinklų gadinimo, dujų naudojimo normų pažeidimų ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai žemės ūkyje, veterinarinių sanitarijų taisyklių pažeidimai (LR ATP kodeksas, 100-110 str.). Įeina tokie pažeidimai, kaip dėl savavališko nukrypimo nuo žemėtvarkos projekto, žemės ūkio įmonių ir ūkininkų ūkio pasėlių nuganimo, neteisėtu aliejinių aguonų ir
r kanapių sėjimu ir auginimu ir t.t;
• administracinės teisės pažeidimai transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje (LR ATP kodeksas, 111-155 str.). Taip pat labai plačiai įvardinti pažeidimai, tokie kaip, dėl eismo tvarkos ir saugumo geležinkelio taisyklių pažeidimo, orlaivių eksplotavimo taisyklių pažeidimo, rūkymo jūrų laivuose nenustatytose vietose, transporto priemonių taisyklių pažeidimo, kelio ženklų reikalavimų nesilaikymo, žmonių vežimo ir kitų kelių eismo taisyklių pažeidimo ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai piliečių buto teisių, būtų komunalinio ūkio ir tvarkymo srityse (LR ATP kodeksas, 156-162). Šiame skirsnyje taikomi tokie administraciniai pažeidimai kaip, dėl piliečių teisės gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis pažeidimų, gyvenamųjų patalpų naudjimo taisyklių pažeidimo, gatvių, jų statinių ir įrengimų sugadinimo, kapinių tvarkimo taisyklių pažeidimo ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje (LR ATP kodeksas, 163-173 str.). Šioje srityje numatomi tokie pažeidimai ir atsakomybė už juos, kaip mažmeninės prekybos taisyklių ir Viešojo maitinimo taisyklių pažeidimo, kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimų, prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimo, dėl prekybos ginklais taisyklių pažeidimo, prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo, komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimų, atsiskaitymo tvarkos pažeidimo ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką (LR ATP kodeksas, 174-186 str.). Tai pažeidimai dėl nedidelio chuliganizmo, naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo, laikimo ar realizavimo, nepilnamečių nu
ugirdymo, azartinių lošimų ar būrimo, prekybos tabako gaminiais prekybos pažeidimo ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į teisingumą (LR ATP kodeksas, 1861-5 str.). Tai pažeidimai dėl teisėjo garbės ir orumo įžeidimo, kliudymo teismo antstoliui vykdyti teismų ar kitų institucijų sprendimus ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai, kuriais kėsiamasi į nustatytą valdymo tvarką (LR ATP kodeksas, 187-214 str.). Apima daug straipsnių dėl administracinės teisės pažeidimų, tokių kaip policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimo, Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimo, susirinkimų ar kitų masinių renginių tvarkos pažeidimų, kliūdymo Revizijų departamento pareigūnams atlikti pareigas, savavališko pastatų eksplotavimo, priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo, spalvotųjų metalų, jų lydinių, laužo bei atliekų supirkimo, apskaitos, saugojimo, panaudojimo tvarkos pažeidimų, duomenų apie asmens nuolatinę gyvenamąją vietą įrašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarkos pažeidimo, pasienio ruožo taisyklių pažeidimo, muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymo, muito taisyklių pažeidimo, neregistruotos masinės informacijos priemonės produkcijos gaminimo ir platinimo ir t.t.;
• administracinės teisės pažeidimai valstybinio turto privatizavimo srityje (LR ATP kodeksas, 2151-9 str.). Tai administracinės teisės pažeidimų skirsnis į kurį įtraukti tokie straipsniai apie pažeidimus, kaip informacijos apie privatizuojamo valstybinio turto nepaskelbimą arba iškraipymą, valstybinio privatizuojamo turto tvarkos pažeidimų, valstybinio turto privatizavimo fondų kaupimo ir naudojimo tvarkos pažeidimų ir t.t.

3. NUOBAUDŲ RŪŠYS

Dažnai teisininkai ginčijasi, ar administracinės teisės pažeidimas yra visuomenei pavojingas veiksmas, ar jo tokiu laikyti negalima. Dalis tai laiko pavojingu visuomenei veiksniu, kuris nuo nusikaltimo skiriasi tik pavojingumo laipsniu. Tačiau konkretaus administracinio teisės pažeidimo visuomenei pavojingu laikyti nevertėtų, nes jo pasekmės nepadaro visuomenei pavojingos žalos. Pavyzdžiui, smulkus vagimas, tai viešosios tvarkos pažeidimas, nesusijęs su pasikėsinimu į asmenį. Nusikaltimo ir jį padariusio asmens charakteristika turi aiškiai skirtis nuo administracinės teisės pažeidimo ir pažeidėjo charakteristikos. Šie neteisėti veiksmai turi skirtis ne tik savo pasekmėmis, bet ir teisiniu įvertinimu.

Skiriant adminstracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, didelę reikšmę turi pažeidimo tikslų ir motyvų nustatymas. Kartais tikslas turi lemiamą reikšmę nusižengimo kvalifikacijai. Motyvo, t.y. paskatų, kuriomis vadovavosi kaltininkas, nustatymas yra svarbus skiriant nuobaudas. Jeigu administracinį pažeidimą asmuo padaro žemų paskatų veikiamas, nuobauda gali būti griežtesnė.

Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas numato įvairias lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kada pažeidimas galėjo būti įvykdytas. Tai ir pažeidimai padaryti tyčia ar dėl neatsargumo, nepilnamečių atsakomybė, būtinoji gintis, nepakaltinamumas.

Nuobaudos tikslas – atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles [2].

Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas numato tokias nuobaudų rūšis (LR ATP kodeksas, 21 str.):
1) įspėjimas;
2) bauda;
3) atlygintis daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, paėmimas;
4) daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas;
5) suteiktos piliečiui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti arba žvejoti) atėmimas;
6) pataisos darbai;
7) administracinis areštas;
8) nušalinimas nuo darbo (pareigų).

3-8 punktuose išvardintas administracines nuobaudas gali nustatyti ti Lietuvos Respublikos įstatymų aktai [2]. Lietuvos Respublikos įstatymai gali skirti ir kitokias nuobaudas. Įstatymai numato lengvinančias aplinkybes nepilnamečiams, kur jiems netaikomas administracinis areštas.
Daiktų atlyginis paėmimas ir konfiskavimas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų) gali būti skiriamas kaip pagrindinės ir kaip papildomos administracinės nuobaudos (LR ATP kodeksas, 22 str.).

Administracinės teisės nuobaudos pasekmės susijusios jsu tam tikrais nuostoliais ir apribojimais teisės pažeidėjui. Piniginė bauda – materialiai nuostoliai, administracinis areštas – pažeidėjo laisvės suvaržymas. Administracinių nuobaudų tikslai sąlygoti apskritai teisinės atsakomybės tikslų.

4. ADMINISTRACINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMAS IR VYKDYMAS

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinės teisės pažeidimų (LR ATP kodeksas, 30 str.).
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, turtinę padėtį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATP kodeksas, 30 str.).
Atsakomybė už pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis gali pakeisti nusižengimo reikšmę, sušvelnėti skiriama nuobauda. Administracinės teisės pažeidimų kodekse pateikiama, kada atsakomybė už pažeidimą lengvinančiomis aplinkybėmis yra taikoma: kaikaltininkas nuoširdžiai gailisi; kai kaltininkas užkirto kelią žalingoms teisės pažeidimo pasekmėms ir savo noru atllygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą; kai teisės pažeidimas padarytas didelio susijaudijimo įtakoje arba dėl susidėjusių sunkių asmeninių ir šeiminių aplinkybių; kai teisės pažeidimą padarė nepilnametis; kai teisės pažeidimą padarė nėščia moteris arba moteris, turinti vaiką iki trejų metų [2].
Skiriama papildoma atsakomybė ir už sunkinančias pažeidimo aplinkybes. Atsakomybė tokiomis aplinkybėmis laikoma, kai: tęsiamas priešingas teisei elgesys; kai pakartotinai per metus padarytos tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda ir teisės pažeidimą padarė asmuo, kur pirmiau buvo padaręs nusikaltimą; kai į teisės pažeidimą įtrauktas nepilnametis; kai teisės pažeidimą padarė grupė asmenų ir t.t. [2].
Kai asmuo padaro kelis pažeidimus, administacinė nuobauda skiriama už kiekvieną atskirai, tačiau jai tas bylas nagrinėjo vienas organas, tai galutinė nuobauda parenkama už sunkiausią padarytą asministracinės teisės pažeidimą [2].
Administracinio arešto terminas skaičiuojamas paromis, pataisos darbų – mėnesiais arba dienomis, specialios teisės atėmimas – metais arba mėnesiais (LR ATP kodeksas, 34 str.).
Nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o jai tai trunkamas pažeidimas – per du mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Jai pažeidėjo padarytame pažeidime buvo įžiūrėta baudžiamoji atsakomybė, tačiau bylą atsisakyta kelti ar ją nutraukus ir pažeidėjo veiksmuose jau pastebėta administracinės teisės pažeidimo, tai nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį. Jai pažeidėjas serga ir dėl ligos ar kitų priežasčių negali spręsti jo administracinės atsakomybės, tai terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vienieriems metams, terminą skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo. Jai asmeniui nebuvo per tą laiką paskirta nuobauda, ir jis nepadarė nuojo pažeidimo, tai laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė atsakomybė [2].
Jai padarytas administracinės teisės pažeidimas, ir turtinis nuostolis, tai administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teisėjas gali spręsti klausimą dėl šio nuostolio atlyginimo, jei jo suma neviršija 50 litų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais, tai pereina į civilinio proceso rankas. Nepilnametis gali atlyginti nuostolius, jei turi savarankiškų pajamų ir jei suma neviršija 50 litų, kitais atvejais klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka [2].
Jei padarytas mažereikšmis pažeidimas, organas (pareigūnas), sprendžiantis bylą, gali atleisti pažeidėją nuo atsakomybės ir apsiriboti žodine pastaba [2].
Nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdyti privalo valstybiniai ir visuomeniniai organai, įmonės, įstaigos, organizacijos, pareigūnai ir piliečiai. Nutarimas skirti nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Jai nutarimas buvo apskustas, tai jis turi būti vykdomas nuo tada, jei skundas lieka nepatenkintas. Jei priimami keli nutarimai skirti nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarims vykdomas savarankiškai. Nutarimo vykdymas dėl tam tikrų priežasčių gali būti atidėtas vienam mėnesiui [2].
Priėmus nutarimą skirti nuobaudą organas (pareigūnas) šį vykdymą nutraukia, kai (LR ATP kodeksas, 307 str.):
1) priešingą teisei veikimą ar neveikimą padaro nepakaltinamas asmuo;
2) priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;
3) panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;
4) miršta asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas.
Kiekvienos nuobaudų rūšies nutarimo skirti vykdymo procesas Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekse yra išnagrinėtas atskirai

5. ORGANAI (PAREIGŪNAI), ĮGALIOTI NAGRINĖTI ADMINISTACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLAS

Administracinės teisės pažeidimų bylas nagrinėja (LR ATP kodeksas, 216 str.):
administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų;
savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai;
rajonų (miestų) apylinkių teismai (jų teisėjai);
policija, valstybės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai).

Kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai) dažniausiai gali būti: valstybės priešgaisrinės priežiūros organai,geležinkelio transporto, jūrų transporto, vidaus vandenų transporto, oro transporto, keleivinių automobilių ir elektros transporto organai ir t.t.

Visi šie paminėti organai nagrinėja administracinių pažeidimų bylas, kurias Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai priskiria jų kompetencijai.

Administracinės komisijos būna tokios sudėties: komisijo pirmininkas, jo pavaduotojas, etatinis atsakingas dekretorius ir nariai. Komisija gali nagrinėti pažeidimų bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė jų narių [2].

6. IŠVADOS

Kiekviena teisinės atsakomybės rūšis turi savo atsiradimo pagrindą. Administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra administracinės teisės pažeidimas.

Administracinė teisė leičia: Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką; nuosavybę; socialines, ekonomines, politines piliečių teises bei laisves; įmonių, organizacijų, įstaigų teises bei teisėtus interesus; nustatytą valdymo tvarką; valstybinę ir viešąją tvarką; teisėtumą.

Lietuvos Respublikos įstatymaio dėl administracinės teisės pažeidimų yra Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodeksas ir kiti įstatymai dėl administracinės teisės.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama asmeniui nubausti dėl pažeidimų minėtose srityse.

Visos administracinės nuobaudos už administracinės teisės pažeidimus yra skiriamos tiksliai laikantis priimtų aktų dėl šios teisės pažeidimų.

Organų (pareigūnų), įgaliojimus nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, sudarymo tvarką nustato įstatymai ir kiti aktai.

LITERATŪRA

1. Dubauskas J. Administracinės teisės pagrindai (Mokymo priemonė). V., 1986. – 45 p.
2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas: Tekstas su pakeitimais ir papildymais iki 1996 m. rugpjūčio 10 d. / Teisinės informacijos centras prie Teisingumo ministerijos. – V.: Aušra, 1996. – 304 p.
3. Teisė: Mokymo preimonė aukštesniųjų žemės ūkio ir žemės ūkio mokyklų studentams ir moksleiviams. – V.: Informacijos ir leidybos centras, 1995. – 109 p.
4. Valstybės ir teisės teorija (mokymo priemonė). – V.: Mintis, 1989. – 150 p.

Leave a Comment