Administracinė atsakomybė

ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ
Sąvoka, pagrindas ir ypatumai
Administracinės teisės normos reguliuoja ne tik valstybinio valdymo funkcijas, bet ir reglamentuoja asmenų elgesio taisykles visuomeninėse vietose, transporte, buityje ir pan., kur ne visi tinkamai elgiasi, kartais net pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl viena iš svarbiausių administracinės teisės veikimo sferų yra viešosios tvarkos apsauga. Valstybė aktyviai kovoja su asmenimis, padariusiais administracinės teisės pažeidimus, taikydama jų atžvilgiu prievartos priemones, pvz., administracinę atsakomybę.
Teisės pažeidimai gali būti įvairūs ir užtraukti baudžiamąją, civilinę, drausminę ar materialinę atsakomybę. Tačiau dažnai teisės paažeidimų pavojingumas nėra toks didelis, kad jį būtų galima laikyti nusikaltimu. Vis dėlto ir į tokius teisės pažeidimus negalima nereaguoti. Kaip tik tokie visuomenei nelabai pavojingi pažeidimai ir laikomi administraciniais teisės pažeidimais, o juos apibrėžia ATPK 9 straipsnis.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę.
Kaip matyti iš pateiktos sąvokos, administraciniai teisės pažeidimai apibūdinami tokiais požymiais:
• tai elgesio akktas, išreiškiantis veikimą arba neveikimą (neatvykimas į privalomąją pradinę karo tarnybą arba mokymus – ATPK 212 str.);
• administraciniu teisės pažeidimu pripažįstama tik neteisėtas elgesys,
nesuderinamas su administracinės teisės normomis;
• administracinis teisės pažeidimas visada padaro visuomenei žalą;
• tai kalta veika, padaryta tyčia ar neatsargiai (pavyzdžiui, paso praradimas ar ty

yčinis jo sugadinimas – ATPK 203 str.);
• už administracinius teisės pažeidimus taikomos įstatymu nustatytos atsakomybės priemonės – administracinės nuobaudos.
Administracinė atsakomybė – tai specialius įgaliojimus turinčių valstybinių organų, pareigūnų reagavimo į teisės pažeidimus forma, už kuriuos įstatymas nustato administracines sankcijas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gėrimas arba girto pasirodymas viešosiose vietose – 178 str., transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas -123 str., prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas – 167 str., nedidelis chuliganizmas – 174 str. ir t. t.).
Administracinė atsakomybė tari kai kurių specifinių ypatumų, skiriančių ją nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
1. Visų pirma administracinę atsakomybę nustato tam tikri įstatymai
(ATPK), todėl ji turi savo norminę teisinę bazę.
2. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinės teisės pažeidimas.
3. Administracinė atsakomybė nėra tokia griežta kaip baudžiamoji ir neužtraukia teistumo asmens, kuriam ji buvo taikyta ir negali būti pagrindas atleisti jįį iš darbo, išskyrus skiriamą administracinę nuobaudą – nušalinimą nuo darbo (pareigų).
4. Administracinės atsakomybės subjektais gali būti tik fiziniai asmenys. Jie nėra tarnybiškai pavaldūs organui (pareigūnui), skiriančiam administracines nuobaudas ir nėra su juo susiję darbo santykiais. Tuo administracinė atsakomybė skiriasi nuo drausminės atsakomybės.
5. Administracinė atsakomybė skiriasi nuo civilinės teisinės (materialinės), nes ji susijusi su materialinės žalos padarymu. Tuo tarpu administracinė atsakomybė galima ir nepadarius materialinės žalos.
6. Administracinę atsakomybę taiko specialiai įpareigotas organas ar pareigūnas, priklausąs valdymo aparatui. Tik įstatymo nustatytais atvejais administracinę nuobaudą gali sk
kirti teisėjas (administracinis areštas, nušalinimas nuo darbo (pareigų) ir kt).
7. Administracinės atsakomybės priemonės taikomos tiksliai laikantis įstatymų nustatytos procedūros. Ji yra daug paprastesnė ir operatyvesnė negu baudžiamajame ar civiliniame procese.
Nors paminėta nemažu ypatumų, kartais sunkoka atskirti administracinius pažeidimus nuo baudžiamųjų nusikaltimų. Nekyla dviprasmybių ten, kur yra aiškiai suprantama. Kiekvienas suvokia, kad jei girtas vairuotojas padaro avariją, kurioje žūsta ar sužeidžiamas žmogus, tai jau neabejotinas nusikaltimas, o automobilio vairavimas esant neblaiviam be žalingų padarinių yra tik administracinis pažeidimas.
Tačiau praktikoje pasitaiko administracinių pažeidimų, kurie tam tikra prasme ribojasi su nusikaltimais. Visiškai aišku, kai teisės pažeidimai turi įstatymo nustatytus kriterijus, reiškiamus piniginiu matu. Taip, pavyzdžiui, ATPK 50 straipsnis — smulkusis svetimo turto pagrobimas laikomas tada, kai pagrobtojo turto vertė neviršija l MGL* dydžio sumos. Kai suma didesnė, kaltasis asmuo privalo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus.
Sudėtingiau, kai teisės pažeidimų hipotezės yra panašios ar tapačios. Pavyzdžiui, tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas – ATPK 50-* straipsnis, turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia – BK 278 straipsnis (turto sunaikinimas ar sugadinimas – naujojo BK 187 str.); kontrabanda ATPK 210 straipsnis ir BK M 2 straipsnis (naujojo BK 199 str.); vertimasis neteisėta komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla: ATPK 173 straipsnis ir BK 306 straipsnis (naujo BK 202 str.). Čia atsakomybės klausimas sprendžiamas priklausomai nuo padarinių sunkumo ar kaltininko pakartotinio nubaudimo administracine nuobauda ir kitų ap
plinkybių.
Bendri teoriniai teisės pažeidimo sudėties elementai (subjektas, subjektyvi pusė, objektas, objektyvi pusė), apie kuriuos buvo kalbėta 1.9.2. skirsnyje, atitinka ir administracinių nusižengimų požymius, tačiau administracinės atsakomybės subjekto prasme yra tam tikrų specifinių skirtumų, atribojančių nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.
Administracinės atsakomybės tikslas ne tik nubausti nusižengusius, bet ir auklėti pažeidėjus, kad jie laikytųsi įstatymų, kad tiek patys, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Administracinė atsakomybė remiasi: teisėtumo; teisingumo; atsakomybės tik už priešingą teisei veiką, ir tik esant kaltei; tikslingumo; atsakomybės neišvengiamumo; atsakomybės priemonių individualizacijos; viešumo principais.
Nustatant administracinę atsakomybę, įstatymai kaip ir baudžiamojoje teisėje numato galimybę atleisti nuo šios rūšies atsakomybės asmenis, padariusius teisės pažeidimus aplinkybėmis, pašalinančiomis veikos pavojingumą visuomenei ir priešingumą teisei, t.y. būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties būklėje (apie tai – plačiau nagrinėjant aplinkybes, pašalinančias baudžiamąją atsakomybę). Nuo atsakomybės atleidžiami ir asmenys, padarę administracinį teisės pažeidimą nepakaltinamumo būsenoje, taip pat už padarytus mažareikšmius teisės pažeidimus, pastaruoju atveju apsiribojant žodine pastaba.

Leave a Comment