Turinys :
Įvadas———————————————————————————————-2pslAdministracinė atsakomybė ir jos specifiniai bruožai————————————3-4pslAdministracinės atsakomybės principai—————————————————-5-6pslSavivaldybės Tarybų ir valdybų įgaliojimai priimti sprendimus, už kurių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė.—————————————————-6-7pslAdministracinė atsakomybė, susijusi su alkoholio vartojimu ir nelegaliu alkoholiu bei jo apyvarta.—————————————————————————————-7-8pslIšvados——————————————————————————————–9pslTurinys——————————————————————————————10pslLiteratūra—————————————————————————————11psl
Įvadas
Administracinė atsakomybė yra teisinės atsakomybės rūšis, jai būdingi visi bendrieji teisinės atsakomybės požymiai. Tačiau be bendrųjų požymių, administracinė atsakomybė pasižymi tik jai būdingais, specifiniais bruožais. Asmuo padaręs administracinį pažeidimą privalo už šią veiką atsakyti, jam skiriama administracinės nuobaudos ,kurios yra daug švelnesnė negu kriminalinės bausmės ir neužtraukia teisiamumo. Administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka, kuri yra rekomenduota ATPK. Pažeidimo subjektas yra tik fizinis asmuo,sulaukęs įstatymo nustatyto amžiaus ir esantis pakaltinamas. Šiame darbe pateiksiu informaciją apie administracinę atsakomybę,jos požymius bei principus. Taip pat pateiksiu pavyzdžiu už kokius nusižengimus yra taikoma administracinė atsakomybė.
Sociologijos, filosofijos ir teisės literatūroje sąvoka „atsakomybė“ vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine,kai žmogus imasi atsakomybės už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį( atsakyti už savo vaikų, tėvynės ateitį), ir retrospektyvine (atsakyti už praeityje padarytus veiksmus). Administracinės atsakomybės sąvoka vartojama dažniausiai tik retrospektyvine prasme,nors kai kurios administracinės prievartos priemonės yra skirtos užkirsti kelią galimiems teisės pažeidimams ar kitokiam visuomenei pavojingam elgesiui arba kitokiems objektyviai kilusiems visuomenei žalingiems padariniams. Retrospektyvine prasme atsakomybės sąvoka vartojama ir baudžiamojoje teisėje.
Administracinė atsakomybė turi tik jai būdingų, specifinių bruožų, padedančių atskleisti jos esmę ir paskirtį, atriboti nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių. Specifiniai administracinės atsakomybės požymiai yra šie:
1) administracinės atsakomybės teisinis pagrindas yra administracinės teisės normos, kuriose išvardytas išsamus administracinės teisės pažeidimų, nuobaudų ir jas skiriančių institucijų (pareigūnų) sąrašas. Pagrindinis teisės aktas, skirtas reglamentuoti administracinę atsakomybę, yra Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Tačiau ir kituose įstatymuose yra normų, nustatančių tiek fizinių, tiek juridinių asmenų administracinę atsakomybę;
2) administracinės atsakomybės faktinis pagrindas yra administracinės teisės pažeidimas. Administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik už tokias veikas,už kurių pažeidimą atsakomybę nustato administracinės teisės normos;
3) administracinė atsakomybė taikoma fiziniams asmenims, atskirai išskiriant pareigūnų ir kitų specialių individualių subjektų administracinę atsakomybę, taip pat juridiniams asmenims. Pačiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse iki šiol įstaigos, įmonės, organizacijos administracinės teisės pažeidimų subjektais nėra laikomos. Tačiau tai nėra visiškai taip. Jau dabar galioja nemažai įstatymų, kuriuose numatytos ekonominės sankcijos įmonėms. Pavyzdžiui, Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo 44 straipsnyje „Ekonominių sankcijų už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymas“ nustatyta: „Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, <…> teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, savivaldybės ir policija pagal savo kompetenciją turi teisę skirti įmonėms, įstaigoms, organizacijoms baudas už šio įstatymo pažeidimus“ . Konkurencijos įstatymo 40 straipsnyje „Ūkio subjektams taikomos sankcijos“ numatyta, kad Konkurencijos taryba, nustačiusi, jog ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, turi teisę duoti įvairius įpareigojimus, taip pat skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. Panašių normų yra ir kituose įstatymuose (Produktų saugos, Mokesčių administravimo ir kt.).Tokia bauda, taikoma įmonei, yra tokia pat administracinė bauda kaip ir taikoma fiziniam asmeniui. Taigi negalima teigti, kad administracinėn atsakomybėn netraukiami verslo subjektai (dažniausiai įmonės);
4) administracinė atsakomybė juos padariusiems asmenims taikoma ne tarnybinio pavaldumo, ne darbo santykių pagrindu. Tai reiškia, kad administracinės teisės pažeidimų bylas tiria, nagrinėja ir administracines nuobaudas pažeidėjams skiria ne įstaigų,, įmonių , kuriuose dirba pažeidėjas, vadovai, bet valstybinio valdymo institucijos ir įstaigos – policija, valstybinės inspekcijos ir kitos institucijos bei jų pareigūnai. Nemažai administracinės atsakomybės priemonių taiko ir teismai (teisėjai) , taip pat kolegiali institucija – administracinė komisija;
5) administracinės nuobaudos yra baudžiamojo pobūdžio valstybės prievartos, tačiau švelnesnės už kriminalines bausmes ir jų taikymas teisės pažeidėjui nesukelia teistumo;
6) administracinė atsakomybė yra taikoma procesine tvarka,kurią nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų normos. Ši tvarka, palyginti su baudžiamąja ar civiline teisena, yra daug paprastesnė ir operatyvesnė. Dažnai administracinės nuobaudos teisės pažeidėjams yra skiriamos teisės pažeidimo vietoje (pvz., bauda vairuotojui už nustatyto greičio viršijimą).
Trys elementai, be kurių ar bent be vieno neatsiranda administracinė atsakomybė kaip visuma, kaip teisinis reiškinys:
1) norminį, t. y . ją reglamentuojančių teisės normų sistemą;2) faktinį,t. y. konkretaus subjekto veiką, kuria pažeidžiamos elgesio taisyklės, saugomos administracinėmis sankcijomis (administracinės teisės pažeidimas);3) procesinį, t. y. kompetentingo subjekto aktą skirti konkrečią nuobaudą už konkretų nusižengimą. Šalia šio pagrindo labai svarbus vienas jo aspektas- nuobaudos įvykdymas gera valia arba valstybės įgaliotoms institucijoms ar pareigūnams nuobaudą įvykdant prievarta.
Tam kad realiai būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai,būtinos visos išvardytos sąlygos ar pagrindai ir būtent tokia seka kaip išdėstyta. Visų pirma turi būti norma, numatanti pareigą elgtis vienaip ar kitaip, ir sankcija už šios pareigos nevykdymą. Po to gali atsirasti faktinis pagrindas – priešinga teisei veika. Esant teisės normai ir ją pažeidžiančiai veikai, įgaliotas subjektas įstatyme nustatyta tvarka privalo ištirti teisės pažeidimą ir turi teisę skirti nuobaudą už administracinį nusižengimą. Tačiau neįvykdyta, neatlikta paskirta nuobauda visą administracinės atsakomybės taikymo mechanizmą gali paversti beprasmiu valstybės institucijų ir pareigūnų galių ir išteklių naudojimu. Todėl būtina pabrėžti, kad administracinės nuobaudos realus įvykdymas yra svarbus administracinės atsakomybės tikslų siekimo elementas.
Administracinės atsakomybės principai.
1) atsakomybės teisėtumas.Šis principas apima kelis aspektus. Visų pirma, administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik pagal paskelbtą neprieštaraujantį Konstitucijai įstatymą. Antra, fizinis asmuo gali būti nubaustas tik už konkrečią teisės normą pažeidžiančią veiką, o ne už mintis, įsitikinimus ir panašiai. Konstitucijos 26 str. įtvirtintas minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės nevaržomumas. Konstitucijos 25 str. numatyta,kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Ši laisvė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Panašiai šis principas formuluojamas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. ir 10 str. Trečia, tai draudimas viešojo administravimo subjektams atlikti tai,ko neleidžia ar nenumato teisės aktai. Ši nuostata viešojoje teisėje svarbi tuo, kad valstybės institucijai, įstaigai, jos tarnautojui leidžiama tik tai, kas tiesiogiai numatyta jų kompetenciją nustatančiuose teisės aktuose. Atvirkščiai yra privatinėje teisėje – leidžiama viskas,kas teisės aktais nėra uždrausta ir yra protingai reguliuojama apsaugant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus. Paprastasis aspektas yra labai svarbus, kai kalbama apie viešojo administravimo įgyvendinimo teisėtumą. Nepakanka pasakyti, kad teisėtumo principas reiškia tikslų ir nenukrypstamą teisės imperatyvų laikymąsi. Teisėtumas, minėta, reiškia ir suteiktų kompetencijos ribų neperžengimą.
2) žmogaus neliečiamumas. Žmogaus laisvė, jo asmuo, privatus gyvenimas, nuosavybė, būstas ir įsitikinimai negali būti varžomi kitaip, kaip tik teisės pagrindu ir jos nustatyta tvarka pačiam pažeidėjui nevykdant savo pareigos gerbti tam tikras kitų asmenų teises ir laisves. Administracinę atsakomybę nustatančiuose teisės aktuose labai griežtai reglamentuota valdžios atstovų galia riboti kitų asmenų teises ir laisves, numatytas ir pastaruoju metu nuolat tobulinamas administracinės teisės prievartos taikymo teisėtumo patikrinimo mechanizmas;
3) asmenų lygybė įstatymui ir teisei. Šis principas suformuluotas Konstitucijos 29 str. ir ne kartą buvo pabrėžtas Konstitucinio Teismo nutarimuose. Tai reiškia, kad įstatymui ir teisei lygūs ne tik paprasti žmonių bendruomenės nariai, bet ir asmenys, kuriuos ta pati bendruomenė įgaliojo tirti teisės pažeidimus ir taikyti už teisės normų pažeidimus atitinkamas poveikio priemones. Jau minėjome, kad valstybės institucijos, įstaigos, pareigūnai gali turėti tik tiek teisių, kiek jų suteikta atitinkamais aktais;
4) nekaltumo prezumpcija. Asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) laikomas nepadaręs teisės pažeidimo, kol to įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka neįrodys kompetentingas valstybės subjektas. Tam tikrų diskusijų gali kelti kaltės taikant administracinę atsakomybę juridiniams asmenims klausimas. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos teisėje įmonėms atsakomybė taikoma be kaltės, laikantis vadinamojo objektyvaus pakaltinamo principo. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra priėmęs ne vieną kasacinę nutartį, kurioje formuluojama doktrina, kad taikant ekonomines sankcijas įmonėms turi būti laikomasi visų nuobaudos skyrimo taisyklių: atsižvelgiama į kaltės formą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo trukmę, padarinius ir t. t. Tačiau šiuo klausimu aiškiau nėra pasisakęs Vyriausiasis administracinis teismas. Manytume, kad jau kartą suformuluota tam tikra doktrina neturėtų būti be pakankamo pagrindo keičiama;
Savivaldybės Tarybų ir valdybų įgaliojimai priimti sprendimus, už kurių pažeidimą numatoma administracinė atsakomybė.
Vietos savivaldybių taryboms ir valdyboms kai kuriais atvejais suteikia teisę įstatymas priimti sprendimus ir juose nustatyti administracinę atsakomybę už tam tikrų taisyklių pažeidimus. Būtent ATPK 5 straipsnyje sakoma, kad savivaldybių tarybos ir valdybos kovai su gaivalinėmis nelaimėmis ir epidemijomis turi teisę priimti sprendimus, numatančius administracinę atsakomybę už jų pažeidimą.ATPK 5 straipsnyje toliau sakoma, kad savivaldybių tarybos ir valdybos turi teisę priimti sprendimus ir jais nustatyti taisykles, tačiau už jų pažeidimą administracinės atsakomybės nenustato, kadangi tokia atsakomybė jau yra nustatyta atitinkamų šio kodekso normų.
Pagal ATPK 21 straipsnio antrą dalį , savivaldybių tarybos ir valdybos savo sprendimais gali nustatyti administracinę atsakomybę už jų numatytus teisės pažeidimus įspėjimu ir pinigine nuobauda. Numatyti kitokias administracines nuobaudas šioms institucijoms teisė nesuteikta.Savivaldybių tarybų ir valdybų priimtiems su administracinėmis sankcijomis sprendimams dažniausiai keliami tokie pagrindiniai reikalavimai.1. Sprendimų projektai turėtų būti viešai paskelbti, kad su jais galėtų susipažinti vietos gyventojai, įstaigos , įmonės ir organizacijos ir pateikti savo pastabas bei siūlymus.2. Nustatyti administraciniai teisės pažeidimai turi būti aiškiai, tiksliai ir konkrečiai suformuoti.3. Sprendimuose turi būti nurodyti pažeidimo subjektai, tiksliai apibrėžtos sankcijos (įspėjimas, bauda), nurodant jų minimumo ir maksimumo ribas.4. Nurodyti sprendimo galiojimo teritorija ir laikas.5. Numatyti organai (pareigūnai), kuriems pavedama sprendimų vykdymo priežiūra, teisė surašyti pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas.6. Sprendimai turi būti viešai paskelbti vietinėje spaudoje.Taigi, savivaldybių tarybų ir valdybų teisė priimti sprendimus su administracine sankcija yra labai ribota. Įstatymas nustato tik kelis tokius išimtinius ir ypatingus atvejus.
Administracinė atsakomybė, susijusi su alkoholio vartojimu ir nelegaliu alkoholiu bei jo apyvarta.Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnis Lietuvos Respublikoje draudžia gaminti naminę degtinę, brogą, kitus namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus.Už šio straipsnio reikalavimų pažeidimą numatyta administracinė ir baudžiamoji Administracinių teisės pažeidimų kodekso 117,1171ir 1772 straipsniai ir Baudžiamojo kodekso201 atsakomybė.Administracinė atsakomybė atsiranda:* už naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Už tokią veiką gali būti skiriama bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų. * už gyvenamųjų ar kitų patalpų suteikimą naminei degtinei, brogai arba kitiems namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ar laikyti. Už tokią veiką yra įspėjami gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkai.
* už namų gamybos vyno ir alaus, nepriklausančių stipriems alkoholiniams gėrimams pardavimą. Už tokią veiką gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų su namų gamybos vyno ir alaus konfiskavimu.* už namų gamybos alkoholinių gėrimų, išskyrus alų, pagamintą pagal norminius dokumentus, kai turimas nustatyta tvarka išduotas leidimas jį gaminti, pardavimą ar kitokį realizavimą. Už tokią veiką gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su namų gamybos alkoholinių gėrimų konfiskavimu.* už nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą neturint leidimo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Už tokią veiką gali būti skiriama baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.* už gyvenamųjų ar kitų patalpų suteikimą nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimui ar laikymui. Už tokią veiką yra įspėjami gyvenamųjų ar kitų patalpų savininkai.Administracinė atsakomybė (įspėjimas arba bauda, arba administracinis areštas iki trisdešimties parų) už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose numatyta ATPK 178 straipsnyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė išaiškinimą, kad administracinė atsakomybė atsiranda ir už alaus gėrimą viešosiose vietose
ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą viešose vietose. Aiškinant sąvoką “alkoholiniai gėrimai”, negalima apsiriboti vien tik gramatiniu ATPK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijos interpretavimu. Būtina atsižvelgti ir į įstatymų nuostatas. Šiuo požiūriu yra reikšmingas Alkoholio kontrolės įstatymas kaip teisės aktas, nustatantis valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus. Dėl tokio Alkoholio kontrolės įstatymo pobūdžio ATPK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojama sąvoką “alkoholiniai gėrimai” reikia suprasti taip, kaip ji yra išaiškinta Alkoholio kontrolės įstatyme.
Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje pateiktas alkoholinių gėrimų apibrėžimas, kuriame nustatyta, jog “alkoholiniai gėrimai – gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija sudaro nuo 1 iki 50 procentų”.Išvados
Administracinė atsakomybė- teisės šaka,tačiau ji skiriasi nuo kitų šakų, turi savo specifinius bruožus, principus. Administracinė atsakomybė taikoma už mažiau pavojingas visuomenei veikas, kuriomis dažniausiai kėsinamasi į nustatytą valstybės valdymo tvarką. Ji taikoma nesant kokių nors baudžiančiojo ir pažeidėjo pavaldumo santykių. Taikant administracinę atsakomybę pasireiškia ją taikančių kompetentingų valstybės institucijų ar jų pareigūnų valdžios įgaliojimai. Taigi taikant šią teisinę atsakomybę ,kaip ir baudžiamąją ,pasireiškia vertikalūs valstybės ir jos gyventojų ar kolektyvinių subjektų santykiai. Administracinės atsakomybės priemonės numatomos tik įstatymuose, o taisyklės, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė,gali būti numatytos įvairaus lygmens teisės aktuose, taip pat savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų priimamuose norminiuose teisės aktuose.
Naudota literatūra ir kiti šaltiniai :
Stasys Šedbaras. Administracinė atsakomybė. Vilnius Justitia , 2005
http://viesoji.policija.lt/senaslvp/show.php?html=pt_alk
http://konspektai.us.goodnight.to/files/notes2.htm