Pagrindines pedagogikos savokos

Turinys:
1.Turinys——————————————————————————————2psl
2.Ugdymas—————————————————————————————-3psl
3.Ugdytojas—————————————————————————————4psl
4.Mokymas—————————————————————————————-5psl
5.Auklėjimas————————————————————————————–6psl
6.Švietimas—————————————————————————————-7psl
7.Literatūra—————————————————————————————-8psl

Ugdymas.

Ugdymas-svarbiausias žmogaus tapsmo veiksnys. Jo vaidmuo mūsų gyvenime tolydžio auga.

(V. Jakvičius. Žmogaus ugdymas)

Ugdymas tai mokslas ir kartu menas.Norint būti ugdymo menininku (t.y. gebėti prieiti prie žmogaus, įtaigiai jį paveikti), reikia išmanyti ugdymo mokslą.

(V. Jakvičius. Žmogaus ugdymas)

Ugdymas tai tobulinantis žmogų bendravimas su aplinka. Dvasingume glūdi tobulumas.

(L.Jovaiša.. Edukologijos pradmenys)

Ugdymas-asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymo sąveikos apimtis didelė; ji apima auginimą, švietimą, mokymą, lavinimą, auklėjimą, formavimą. Ugdymas vyksta derinant veiklą, bendravimą, bendradarbiavimą, santykius ir sąveiką. Galima skirti dvvi ugdymo puses : išorinę (pedagoginius ugdymo veiksmus) ir vidinę (ugdymo vyksmus)“

(L.Jovaiša. Pedagogikos terminai )

Ugdymas-mokslinė problema,spręsta šimtmečiais, bet iki šiol neišspręsta, nes gilintasi ne tik į ugdymo prigimtį, kiek į filosofinius idealus ir valstybės politiką. Todėl galima sakyti, kad iki šiol žmogus pagal tuos idealus politiką ne tiek buvo ugdomas,kiek dresuojamas šeimoje, mokykloje, kariuomenėje ir darbo įstaigose. Ši dresūra padarė jį politikos ir valstybės mašinos įrankiu jos tikslams siekti.

(L.Jovaiša Edukologijos įvadas)

Ugdymas-svarbiausias žmogaus tapsmo veiksnys, o jo šerdis-mokymas,suteikąs asmenybei mokslo žinių sistemą.

(V.Jakavičius.,A.Juška Mookyklos pedagogika)

Ugdytojas.

Ugdytojais tai iš esmės esame kiekvienas: sąveikaudami su kitais (žodžiu, raštu, veiksmais ir visa savo esybe) nesąmoningai ar sąmoningai kreipiame kito mintis, elgseną pageidaujama linkme.

Tą patį, tik sąmoningai ir kryptingai daro visuomeninių institucijų veikėjai (profesionalai ir neprofesionalai)- auklėtojai ir mo

okytojai,dėstytojai ir dvasininkai, žiniasklaidos ir kultūros veikėjai bei grupių vadovai.

(V. Jakavičius. Žmogaus ugdymas)

Ugdytojas tai ugdymo veikėjas (tėvas, motina, mokytojas, dėstytojas, auklėtojas), padedantis individo saviaktualizacijai.

(L.Jovaiša. Edukologijos pradmenys)

Ugdytojas tai asmuo, vykdantis ugdymo uždavinius. Ugdytojai yra visi ugdymo veikėjai.

(L.Jovaiša. Pedagogikos terminai.)

Mokymas.

Mokymas-pagalba individui mokantis, gilinant ir plečiant žinojimo ir mokėjimo sferas.

(L.Jovaiša. Edukologijos pradmenys)

Mokymas-svarbiausia viso mokymo proceso funkcija. Nuo mokymo priklauso mokymasis ir įsisavinimas.Tai informacijos teikimas ir sisteminimas.Mokymosi organizavimas.

(V. Jakavičius. Žmogaus ugdymas )

Mokymas-vadovavimas mokymuisi, t.y tikslingas, nuoseklus ir aktualus mokytojo ir mokinių veikimas ,stimuliuojantis ir organizuojantis mokinių veikimas, stimuliuojantis ir organizuojantis mokinių pažintinę ir praktinę veiklą. Mokymas- viena ugdymo funkcijų. Jis paprastai vyksta įvairiuose švietimo institucijose, tiesiogiai mokytojui bendraujant su mokiniais (pvz., per pamoką) arba tarpiškai-naudojantis knygomis ir kitomis mokymo priemonėmis.

(L.Jovaiša. Pedagogikos terminai.)

Mokymas – organizuota krryptinga, planinga ir sisteminga ugdytinių veikla, kuriai vadovauja pedagogas.

(V. Jakavičius .Įvadas į edukologijos studijas)

Mokymas – metodiška pagalbos sistema individui ar grupėms, siekiančios perimti kultūros ir sociumo vertybes, apimanti motyvacijos formavimą ir išmokimo veiksmų organizavimą.

(V. Savickytė.Bendrieji ugdymo klausimai)

Auklėjimas.

Auklėjimas-individo santykių su aplinka, veikla ir savimi tobulinimas.

(L.Jovaiša. Edukologijos pradmenys)

Auklėdami siekiame, kad žmogus susiformuotų pageidaujamą socialinį veidą –asmenybės poziciją. Ji formuojasi auklėjimo ir saviauklos dėka socialinės aplinkos fone.

(V. Jakavičius. Žmogaus ugdymas )

Auklėjimas-(angl. education) 1) ugdymas, kryptingas poveikis žmogaus dvasinei ir fizinei plėtotei,, kurio tikslas pa

arengti jį visuomenės gyvenimui, gamybinei, kultūrinei veiklai, suteikti žinių, išmokyti veiklos įgūdžių ir būdų, suformuoti vertybių sistemą, kad jis galėtų kuo sėkmingiau plėtotis ir reikštis kaip asmenybė. (Psichologijos žodynas, 1993 m., psl. 35); 2) klasikinė pedagogikos kategorija, kuria naudojasi ir pedagogikai giminingi mokslai (sociologija, filosofija, psichologija ir kt.). 3) procesas, kai vyksta asmenybės santykių su aplinka, darbu ir savimi formavimas ir branda. Tuos santykius lemia pasau¬lėžiūra, dorovė ir charakteris. Šie santykių determiriantai yra tiesioginis praktinio auklėjamojo darbo objektas, t. y. pirmiau¬sia turi būti ugdomos pažiūros ir įsitikinimai, dorybės ir geri charakterio bruožai. Auklėjimas — seniausia žmogaus ugdymo funkcija. Lavi¬nimas atsirado daug vėliau, kai susikūrė valstybės ir mokyk¬los. Visais laikais auklėjimo turinį, metodus ir formas lėmė is¬torinės, kultūrinės sąlygos.

(Pedagogikos žodynas..)

Auklėjimas-procesas , kai vyksta asmenybės santykių su aplinka, darbu ir savimi formavimas ir branda. Tuos santykius lemia pasaulėžiūra, dorovė ir charakteris. Šie santykių determinantai yra tiesioginis praktinio auklėjamojo darbo objektas, t.y. pirmiausia turi būti ugdomos pažiūros ir įsitikinimai, dorybės ir geri charakterio bruožai.
Auklėjimas-seniausia žmogaus ugdymo funkcija. Lavinimas atsirado daug vėliau , kai susikūrė valstybės ir mokyklos. Visais laikais auklėjimo turinį, metodus ir formas lėmė istorinės, kultūrinės sąlygos.

(L.Jovaiša.Pedagogikos terminai.)

Auklėjimas – individo santykių su mikro ir makroaplinka, su transcendentine būtimi reguliavimas, grindžiamas tiesos, gėrio ir grožio vertybėmis.

(V.Savickytė.Bendrieji ugdymo klausimai.)
Švietimas.

Švietimas-naujos informacijos sk

kleidimas.

(L.Jovaiša. Edukologijos pradmenys)

Švietimas-pagrindinė ugdymo funkcija, tenkinanti individo ir visuomenės informacinius poreikius.

(L.Jovaiša. Pedagogikos terminai)

Švietimas-pagrindinė ugdymo funkcija, tenkinanti individo ir visuomenės informacinius poreikius. Pagrindinės švietimo funkcijos- mokymas ir lavinimas. Istoriškai susiklostė dvi švietimo formos: mokyklinis ir nemokyklinis (visuomeninis) švietimas.

(L.Jovaiša.Pedagogikos terminai.)

Švietimas – kultūrinės informacijos perdavimo, priėmimo ir grįžtamųjų ryšių organizavimas rengiant jaunimą ir suaugusiuosius socialiniam gyvenimui.

(V.Savickytė.Bendrieji ugdymo klausimai.)

Švietimas – žmogaus socialinės patirties kaupimas, skatinant elgtis ir pasaulio
reiškinius vertinti taip, kaip siūlo šviečiantysis. Šviečiant žmogus mokslinimas, lavinamas, auklėjamas.

(V.Jakavičius.Įvadas į edukologijos studijas.)

Literatūra:

Vytautas Jakavičius. Žmogaus ugdymas, Klaipėdos universiteto leidykla, 1998

Leonas Jovaiša. Edukologijos pradmeny s, Vilniaus universiteto leidykla, 1994

Pedagogikos žodynas. 1993,Vilnius

Leonas Jovaiša. Pedagogikos terminai, Kaunas,1993

V.Jakavičius.,A.Juška Mokyklos pedagogika, Kaunas 1996

V.Jakavičius. Įvadas į edukologijos studijas.

V.Savickytė. Bendrieji ugdymo klausimai.

Leave a Comment