EUROPA IR PASAULIS XIX a. PRAMONĖS REVOLIUCIJA IR SOCIALINĖS PERMAINOS Pramonės revoliucija – tai pokyčiai, kurie nuo XVIII a. vidurio iki XX a. pradžios vyko Europoje, Šiaurės Amerikoje, kai kuriose Azijos valstybės. Nuo manufaktūrų pereita prie fabrikinės gamybos, rankų darbą ėmė keisti mašino
DINASTINĖ VALDŽIA LIETUVOJE Didysis kunigaikštis – Rytų ir centrinėje Europoje – vyriausiojo kunigaikščio, valstybės valdovo titulas. LDK įsigalėjo valdant Gediminui XIV a. LDK (Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) – valstybė, kurią pavyko sukurti grobiant didelius baltarusių, ukrainiečių, rusų ž
DIDŽIOJI PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJA (1789-1794 m.) Revoliucijos priežastys: • Prancūzija, JAV Nepriklausomybės kare stojusi amerikiečių pusėn, patyrė stiprų čia realiai įgyvendintų švietėjų idėjų poveikį. • Prancūzijoje monarcho valdžios neribojo joks atstovaujamasis susirinkimas – Generaliniai
DIDIEJI GEOGRAFINIAI ATRADIMAI Geografiniai atradimai – trys žymiausi XV a. pab.- XVI a. pr. įvykiai, naujų geografinių objektų atradimai: • K.Kolumbas atranda Ameriką (1492) • V. da Gama randa jūrų kelia į Indiją (1498) • F.Magelanas apiplaukia aplink pasaulį (1519-1522) Geografinius at
DEMOKRATIJOS IR DIKTATŪROS 1919-1939 m. Diktatūrų įsigalėjimo Europoje priežastys: • Naujasis Europos politinis žemėlapis ne visai atitiko tautų apsisprendimo principą, daugelyje šalių liko tautinių mažumų. Didžiosios valstybės nenorėjo ir nesugebėjo spręsti tautinių konfliktų. • Versalio siste
BAŽNYČIA VIDURAMŽIAIS 960 m. – Danijos krikštas 966 m. – Lenkijos krikštas 988 m. – Rusios krikštas Katalikų bažnyčios skilimas (1054 m.) į Rytų (stačiatikių) ir Vakarų (katalikų). Suskilus Romos imperijai į Rytų ir Vakarų (385 m.), klostėsi nevienodos sąlygos vystytis krikščionybei – Romos
BAUDŽIAVOS PANAIKINIMAS LIETUVOJE Baudžiavos panaikinimo priežastys: • Politinės ir idėjinės Vakarų Europos srovės, veikusios lietuvių bajoriją. • Kaimyninių valstybių, Kuršo ir Estijos, kur valstiečiai buvo paskelbti laisvais, pavyzdys. • Rusijos pralaimėjimas Krymo kare. Po šios nesėkmės vis
BALTAI Indoeuropiečiai – tautų grupė, kurią jungia bendra neolito laikų prokalbė (VI-V tūkst. pr. Kr.). Iš jos kilo indų, iranėnų, graikų, armėnų, italikų germanų, keltų, baltų, slavų ir kitos kalbinės grupės. Genčių protėvynė – V. Azija ar R. Europa – nuosaikaus klimato zona. Šios šeimos kalbomi
ATR POLITINIS SMUKIMAS IR ŽLUGIMAS XVII-XVIII a. Valstybės silpnumo priežastys Ūkinės: • Kapitalistinių santykių plitimas Vakarų Europos šalyse vis labiau siejo Lietuvos žemės ūkį su pasauline rinka. Vis daugiau pardavinėjant ir perkant užsienyje, nesiplėtojo prekiniai-piniginiai santykiai vida
Atėnų demokratija Formavimasis • Drakonto įstatymuose buvo įtvirtintos tik aristokratų teisės, bet jie buvo užrašyti ir prieinami visiems (621 m. pr. Kr.). • Solonas pradėjo vykdyti reformas, kurių tikslas – užglaistyti prieštaravimus tarp aristokratijos ir demoso. Įvesta timokratija – teisė vald