Ko gero ir jūsų gyvenime pasitaikė atvejų, kai jūs ką nors užmiršdavote. Ši būklė ypač gerai pažįstama moksleiviams ir studentams. „Juk aš jau to mokiausi!“– stebisi jie. „Tai kodėl dabar nebegaliu nieko atsiminti?“
Kodėl mes kartais negalime įsiminti informacijos ir jos vėliau atgaminti? Apie mūsų atminties veiklą mokslininkai turi įvairių nuomonių. Tačiau yra keletas bendrai pripažintų mechanizmų, leidžiančių supaprastinti informacijos įsiminimą, jos įsitvirtinimą ir palengvinti atgaminimą (atsiminimą). Šiuos mechanizmus galima pavadinti atminties įstatymais.
Štai svarbiausi iš jų:
Dėmesio įstatymas. Skundžiatės, kad negalite kažko atsiminti? O ar dėjote kokias nors pastangas, kad įsimintumėte? Gal būt, kai bandėte įsiminti dar ir televizorių žiūrėjote? Kad gerai įsimintumėte informaciją, reikia sukoncentruoti visą dėmesį ties tuo, ką darote, ties informacine medžiaga. Toliau pateikiame keletą veiksnių, kurie trukdo informacijos išsisaugojimui atmintyje, tai:
- Pašalinės mintys
- Dėmesį blaškantys poveikiai (triukšmas, radijas, TV, skambučiai…)
- Nuovargis, susierzinimas
- Skubėjimas
Ryškumo įstatymas. Geriausiai įsimenama viskas, kas ryšku ir neįprasta. Per dieną jūs sutinkate daugybę žmonių, bet vakare galite prisiminti tik tuos iš jų, kurie kažko išsiskyrė iš kitų, buvo ypatingi. Todėl prieš įsimenant būtų naudinga pabandyti suteikti informacijai ryškų, neįprastą vaizdą.
Reikšmingumo įstatymas. Pagal informacijos reikšmę žmogui ją galima suskirstyti į tris grupes. Į pirmąją patenka gyvybiškai svarbi informacija (maitinimosi rėžimas, žinojimas apie pavojus…). Ji įsimenama be pastangų ir praktiškai visam laikui. Antrai grupei priklauso įdomi ir žmogui subjektyviai svarbi informacija. Ji taip pat gana lengvai įsisavinama. Trečioje grupėje – visa likusi informacija. Ji įsimenama sunkiausiai. Deja, jos yra daugiausiai. Iš čia seka keletas įstatymų, palengvinančių įsidėmėjimą:
Susidomėjimo įstatymas. Kaip jau sakėme, atitinkanti žmogaus interesus informacija (antra grupė), įsimenama lengvai. Todėl reikia nors laikinai sudominti save tuo, ką ruošiatės įsiminti.
Motyvacijos įstatymas. Būtina įtikinti save, kad įsimenama informacija jums yra svarbi. Įsivaizduokite, kokios naudos turėsite tai atsiminę: greitesnio kilimo karjeros laiptais, pergalę viktorinoje ir t.t. Tada informacija pereis į antrą grupę ir patikimiau įsitvirtins atmintyje.
Veiksmo įstatymas. Informacija, su kuria atliekami kokie nors veiksmai, taip pat lengviau „lenda į galvą“. Todėl pabandykite su ja ką nors padaryti: kažką apskaičiuoti, palyginti ją su kuo nors ir pan.
Supratimo ir apmąstymo įstatymas. Bandyti ką nors įsiminti, to visai nesuprantant – praktiškai beviltiškas darbas. Suvokę ir apmąstę informaciją jūs labai padėsite savo atminčiai.
Ankstesnių žinių įstatymas. Naujai įsimenama informacija sąveikauja su ta, kuri jau saugoma mūsų smegenyse. Vyksta asociatyvių ryšių nustatymas, palyginimas, išskiriami bendri bruožai… Todėl, kuo jumyse daugiau informacijos kokia nors tema, tuo lengviau įsiminsite naują šia tema gaunamą informaciją. Ir bendrai, kuo daugiau jūs žinote, tuo lengviau įsisavinamos naujos žinios. Taigi, kad įsimintumėte geriau, įsiminkite daugiau.
Nusiteikimo ir tikslų nusistatymo įstatymas. Informacijos įsiminimui reikia nusiteikti. Visų pirma, apsispręskite, kiek laiko jums reikės atsiminti įsimenamus duomenis: dieną, metus, visą gyvenimą. Tai padės jūsų smegenims juos teisingai išdėlioti. Prieš įsimindami peržvelkite medžiagą, kurią reikės atsiminti. Tai padės smegenims – leis įvertinti medžiagos sudėtingumą. Labai naudinga prieš įsimenant prisiminti jau žinomus šia tema dalykus. O kad po to lengviau atsimintumėte, įsivaizduokite kada jums to prireiks, pavyzdžiui, per egzaminą ar posėdyje.
Atminties trukdžių įstatymas. Yra du procesai, stabdantys (bloginantys) įsiminimą. Proaktyvusis trukdis: ankstesnė įsimenama informacija trukdo įsiminti paskesnę. Retroaktyvusis trukdis: „šviežiausiai“ įsiminta informacija blokuoja anksčiau įsimintą. Šie procesai susiję su tuo, kad net po to, kai „susidėjote“ informaciją į galvą, smegenyse toliau vyksta jos įsisavinimo ir išdėstymo procesai.
Todėl, į atsižvelgus į tai, galima rekomenduoti:
- Svarbią informaciją stenkitės įsiminti ryte arba vakare. Šiuo metu trukdančių procesų poveikis mažiausias.
- Kažką įsimindami darykite pertraukas. Pertraukų metu negalima gauti jokios kitos informacijos (skaityti, žiūrėti TV, klausyti radijo). Pertraukos sumažins trukdančių procesų poveikį.
- Nesistenkite įsiminti paeiliui vieno tipo informacijos. Nereikia mokytis matematikos, po to, kai bandėte įsiminti istorines datas. Ir ten, ir ten darbas vyksta su skaičiais. Tai apsunkins įsiminimą.
- Po to, kai pildėte atmintį, nedarykite ko nors, kas jums sunku. Smegenys susikaups ties nauja sudėtinga veikla ir nesugebės teisingai išdėlioti įsimintos informacijos.
Sekantys du įstatymai padės supaprastinti informacijos atsiminimą.
Laikino sluoksnio įstatymas. Atmintyje informacija saugoma sluoksniais. Jų tipų yra labai daug, vienas iš jų yra laikinasis sluoksnis. Visa informacija, įsiminta panašiu metu, yra saugoma greta. Todėl, jei jums reikia ką nors atsiminti, pabandykite prisiminti tai, ką jūs darėte tą dieną, kai į jūsų smegenis pateko reikalinga informacija.
Teminio sluoksnio įstatymas. Dar vienas atminties sluoksnis yra teminis. Visa temomis panaši informacija smegenyse taip pat „sugulusi“ viena šalia kitos. Todėl, norėdami atgaivinti atmintį, prisiminkite informaciją, kurios tematika artima jums reikalingai. Pavyzdžiui, jei jūs pamiršote miesto pavadinimą, prisiminkite keleto kitų miestų vardus.
Tikimės, kad įsiminę šiuos įstatymus lengviau ir patikimiau įsiminsite viską, ko jums reikia ir norisi. Tvirtos atminties!
