Sveika mityba pagal ajurvedą

Skaitytojams pateikiame Partapo Chauhano (Ajurvedos JIVA mokslo tyrimų ir kultūros instituto (Faridabadas, Indija) direktoriaus medicinos daktaro) skaitytos paskaitos konspektą.

Pastarąjį dešimtmetį Rytų medicina populiarėja ir Vakaruose. Rytų medicinos programos integruojamos ir į Amerikos bei Vakarų Europos medicinos universitetus, šiuolaikinėse Vakarų klinikose drauge su vadinamosios tradicinės medicinos metodais profilaktinės medicinos, reabilitacijos bei kitose srityse taikomi ir netradiciniai. Vieni iš jų – Ajurvedos metodai. Ajurveda – tai senovės Indijos žinių apie sveikatą, gyvenseną bei gydymą sistema, Indijoje taikoma 5 tūkst. metų.

Ajurveda labai giliai nagrinėja žmogaus sveikatą, ir čiaa ji suprantama visiškai kitaip nei priimta šiuolaikinėje medicinoje, kuri daugiausia dėmesio skiria fiziniams ir psichikos negalavimams gydyti. Pagal Ajurvedą, žmogus yra ir fizinis kūnas, ir protas bei intelektas, ir siela. Ajurvedos metodai skirti visų šių komponentų darnai bei harmonijai sugrąžinti. Ajurveda (ajur – gyvenimas, veda – mokslas) yra sudėtinga disciplina, tačiau esminius jos principus nesunku suprasti, nes šią sistemą dar galima vadinti natūraliu ir harmoningu gyvenimu.

Ajurveda pataria: naudokite intelektą, kad teisingai nuspręstumėte bei pasirinktumėte. Neteisingos mintys, Ajurvedos požiūriu, – tai pagrindinė somatinių (kūūno) bei psichikos ligų priežastis. Neteisingai mąstant, kinta ir organizmo fiziologiniai procesai. Jie tiesiogiai priklauso ir nuo mitybos.

Sveika mityba pagal ajurvedą: maistas žmogui gali būti „kaip nektaras”, tačiau, vartojamas netinkamai, gali veikti net naikinamai (kaip nuodas). Maitinantis teikiama energija ne tik

k kūnui, bet ir žmogaus protui bei emocijoms. Todėl mityba turėtų atitikti kūno bei proto poreikius, kad šie tinkamai tarnautų žmogui, o per jį – tautai bei visai žmonijai (visuomenei).

Anglijoje buvo atliktas tyrimas: grupei moksleivių šešias savaites duotas ekologiškas, šviežias, šiltas maistas be konservantų. Kita moksleivių grupė maitinta tik „greitu”(angl. fast food) maistu. Įvertinus tyrimo rezultatus, buvo akivaizdu, kad antrosios grupės vaikai – hiperaktyvūs, labiau linkę į smurtą ir agresiją. Tuo tarpu pirmosios grupės moksleiviai palyginti geriau koncentravo dėmesį, jų elgesys buvo ramus, didesnė motyvacija siekti žinių.

Keliaudamas po Europą ir konsultuodamas ligonius matau, kad daugumą vakariečių ligų, ypač širdies ligas bei artritą, lemia netinkama mityba. Daugelis žmonių yra pavargę, išsekę, negali atlikti darbo užduočių. Kartais nuovargis yra toks didelis, kad, atėjus savaitgaliui, trūksta jėggų net ilsėtis. Tai liudija apie fizinę bei dvasinę disharmoniją.

Pagal Ajurvedą, žmogui vienodai svarbus ir maisto kiekis, ir jo kokybė, ir valgymo metas. Jeigu maistas nekokybiškas, tos savybės persiduoda kūnui ir protui. Jeigu maisto per daug, dalis jo nesuvirškinama ir tampa, pagal Ajurvedos terminologiją, ama – nuodais, kurie kaupiasi organizme ir gali pažeisti (bet kuriuos) audinius. Tuo tarpu kokybiškas maistas formuoja odžas, arba imuninę sistemą (gyvybinius audinius). Apibendrinant galima sakyti, kad žmonės kenčia dėl ama pertekliaus ir odžas stygiaus. Kaip maitintis, kad

d kūne nebūtų kaupiami toksinai, kad imuninė sistema būtų stipri?

Ajurveda moko: rinkis tą maistą, kuris tinka tavo kūnui ir protui, – šviežią, neapdorotą chemiškai, maistingą, gyvybingą, lengvai virškinamą bei įsisavinamą; maistas turi atitikti kūno konstituciją. Skiriami trys konstituciniai tipai: vata, pita ir kapha.

Vata („oro”) tipo žmonės – aukšti, liekni, jų raumenys nėra gerai išvystyti. Virškinimas spartus, medžiagų apykaita intensyvi. Šie žmonės nėra išrankūs maistui, tačiau turi atsargiai (atidžiai) rinktis ir vartoti lengvai virškinamą maistą. Jiems reikia vengti bulvių ar kukurūzų traškučių – sauso, seno, konservuoto maisto. Tinka gerai termiškai paruošti patiekalai – troškiniai, sriubos ir pan.

Pita – tai vadinamasis ugnies elemento tipas. Žmonės yra sportiško kūno sudėjimo, energingi, veiklūs, greitai priimantys sprendimus. Jiems reikia riboti aštraus, rūgštaus ir karšto maisto vartojimą, jiems netinka mėsa. Šio tipo atstovus dažnai vargina odos ligos bei įvairūs uždegimai.

Kapha („žemės” ir „vandens”) tipui priklauso stambaus kūno sudėjimo žmonės. Kūno masė jiems auga greitai, net „nuo oro”. Virškinimas lėtas, bet stabilus. Reikia vengti saldumynų ir mėsos. Kapha žmonėms būdingos medžiagų apykaitos sutrikimų ligos, artritas, bronchų astma (konstituciniam tipui nustatyti taikomi specialūs testai – aut. pastaba).

Antrasis po kokybės maisto vertingumo kriterijus – jo kiekis. Daugumai žmonių reikia stengtis nepersivalgyti. Taisyklė paprasta: tarp valgymų – ne trumpesnės kaip 4–5 val. pertraukos; vengti didelės maisto produktų bei patiekalų įvairovės vie

eno valgymo metu, negerti vandens prieš valgį ar iškart po valgio (valgio metu šilto vandens galima gurkšnoti – tai padeda „virškinimo ugniai”). Valgyti reikia ramiai nusiteikus, jokiu būdu – ne žiūrint televizorių ar skaitant. Taip pat labai svarbu prieš valgį pasimelsti, paaukoti maistą Viešpačiui. Maistą reikia sukramtyti labai gerai. Labai nepalanku valgyti prieš miegą. Ajurvedos specialistai sako, kad pavalgius eiti miegoti – tai tarsi gultis į savo kapą. Gulėdamas ilsisi ne tik žmogus, bet ir jo skrandis. Nesunku suprasti, kad 36 laipsnių temperatūroje nesuvirškintas maistas žarnyne greitai sugenda.

Šie principai atrodo nesudėtingi, girdėti ne kartą ir net pabodę, tačiau, jais vadovaujantis, net ir per trumpą laiką galima labai pagerinti savo sveikatą.

Ką galėtume pakeisti savo gyvensenoje? Ką galėtume daryti kitaip? Kokiais kitokiais produktais galėtume užpildyti savo šaldytuvą? – pabandykime atsakyti patys sau ir daugiau vartokime šviežio natūralaus maisto. O valgantieji daug konservuotų agurkų vėliau nesistebėkime suvokę, kad ir mūsų mintys. konservuotos.

Žmogaus kūnas nefunkcionuoja atskirai nuo minčių ir emocijų. Todėl geros savijautos labui galbūt ir nereikia visiškai pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, o daugiau būti gamtoje ir būti aktyvesniems fiziškai, racionaliau planuoti dienotvarkę, išmokti pranajamos (kvėpavimo pratimų) ir hatha jogos, susikurti ramią atmosferą namuose. Klausytis ramios, klasikinės, atpalaiduojančios nuo rūpesčių muzikos.

Ajurvedos mokyme yra ir tokia maksima: daryk ką nori, bet

t – vadovaukis išmintimi. O, jos turint, galima pasiekti labai daug.”

Dr. Partapo Chauhano „15 minučių” receptas nuovargiui šalinti

Atsigulkite šavasana poza (ant nugaros, rankos toliau nuo liemens, delnai – į viršų, kojos ištiestos, maždaug pečių plotyje). Ramiai pagulėkite 5 min.

Kitas 5 min. švelniai pasimasažuokite smilkinius ir galvą, šiek tiek įtrindami kvapiojo aliejaus. Dar 5 min. skirkite šiltam dušui ar voniai su vaistažolėmis ar eteriniu aliejumi.

Po šių procedūrų, tikina dr. P.Chauhanas, pasijusite žvaliai, grįš energija.

„Nerimas ir nepasitenkinimas yra neramaus proto pasekmė, – pripažįsta dr. Partapas Chauhanas. – Norėdami gyventi harmoningai, būti žvalūs, sveiki ir gražūs, turime savo nerimą pakeisti satvos, t.y. darnos energija. Raminkite jusles. Medituokite (meditacija – tai nurimusio proto būsena; medituojant protas nurimsta, atsitraukia nuo juslių objektų). Įveikus proto nerimą, ateina suvokimas, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė.

Leave a Comment