Klinikiniai tyrimai jau yra įrodę, kad vyrai ir moterys skausmą jaučia skirtingai. Lyčių skirtumai gali nulemti įvairius skausmo aspektus: jo pasireiškimo dažnį, gydymą. Yra skausmo sindromų, būdingų tik moterims: dismenorėja (ją patiria apie 40–90 proc. moterų), endometriozė, onkologinės moterų ligos – krūtų, gimdos kaklelio, kiaušidžių ir kt. bei jų gydymo pasekmės. Daug moterų nėštumo metu patiria nugaros apatinės dalies ar dubens skausmus. Tai yra būsena, kai gydytojai privengia imtis iniciatyvos ir ieškoti priemonių, galinčių palengvinti moters skausmą šiuo gyvenimo periodu. Tai suprantama, prisimenant pagrindinį principą „nepakenk“, tačiau visada verta turėti omenyje, kad yra ir kitų, ne vien medikamentinių pagalbos būdų.
Moterų skausmas
Moterims kai kurie skausmo sindromai pasireiškia dažniau nei vyrams: migrena (2,5 karto dažniau nei vyrams), veido ir burnos, apatinės nugaros dalies skausmai, ypač susiję su nėštumu ar jo išprovokuoti, fibromialgija (iki 4–7 kartų dažniau nei vyrams), lėtiniai dubens skausmai, vulvodinija, dirgliosios žarnos sindromas (4 kartus dažniau nei vyrams), osteoporozės sukelti (80 proc. visų osteoporozės atvejų tenka moterims).
Skausmas nėštumo metu yra įprastas reiškinys. Nurodoma, kad maždaug 2/3 nėščiųjų vargina nugaros skausmai ir maždaug 1/5 – dubens skausmas. Standartinių nėščiųjų moterų skausmo apibrėžimų nėra, nors dažniausiai vartojami tokie terminai: nėštumo sukeltas nugaros apačios skausmas ar nėštumo sukeltas juosiantis dubens skausmas. Taip pat vartojama ir simfizės disfunkcijos sąvoka, bet daug autorių su tuo nesutinka, nes laiko, kad ši disfunkcija yra antrinės svarbos ir egzistuoja drauge su juosmens ar kryžmens skausmu.
Nėščiųjų skausmas
Skausmai dažniausiai prasideda 5–7 nėštumo mėnesį, tačiau gali prasidėti jau ir 8–12 nėštumo savaitę. Skausmas intensyvėja didėjant nėštumo laikui ir priklauso nuo darbo pobūdžio, veiklos dieną ir miego. Moterims, kurios jau iki nėštumo buvo patyrusios nugaros skausmą, yra didesnė rizika, kad ir nėštumo metu joms skaudės nugarą, ir skausmas joms prasideda ankstesniu nėštumo laikotarpiu.
Atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 870 moterų (jos kreipėsi medicininės pagalbos dėl nėštumo metu jaučiamo skausmo), buvo nustatyta, kad daugiau nei 76 proc. moterų skundėsi kryžmens skausmu, 57 proc. – simfizės skausmu. Buvo nustatyta koreliacija moterims, kurios anksčiau skundėsi nugaros apatinės dalies ir dubens skausmu, padidėjusiu kūno svoriu/kūno masės indeksu nėštumo pradžioje ir pabaigoje ar praeityje buvusiais skausmais nėštumo metu.
Galimos skausmo pasekmės
Nėščių moterų ūminio ir lėtinio skausmo sindromus yra sunku gydyti, kadangi būtina balansuoti tarp poveikio moters ir vaisiaus sveikatai. Tačiau dėl prastos skausmo kontrolės gali atsirasti nepageidaujamas psichologinis poveikis, kuris gali sukelti priešgimdyminę ir pogimdyminę depresiją. Be to, blogai kontroliuojamas skausmas gali pailginti moters gulėjimo lovoje trukmę. O tai savo ruožtu gali sukelti tokias komplikacijas, kaip giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija. Kuo ilgiau moterys ir naujagimiai užtrunka ligoninėje, tuo labiau padidėja susirgimo hospitaline infekcija rizika.
Greta to, sunkus nekontroliuojamas motinos patiriamas skausmas gali nulemti priešlaikinį gimdymą: tiek įvykstantį spontaniškai, tiek dėl medikamentų poveikio. Įvykus priešlaikiniam gimdymui, naujagimis paprastai turi būti gydomas intensyvios naujagimių slaugos skyriuje, o tai yra viena pačių brangiausių gydymo sričių. Tuo tarpu po gimdymo įvykstantis motinos ir kūdikio atsiskyrimas abiem yra labai emocingas ir įtemptas momentas, galintis padidinti motinų ir naujagimių mirtingumą.
Skausmo mechanizmai
Ko gero, pagrindiniai skausmą sukeliantys veiksniai yra mechaniniai, atsiradę dėl padidėjusios pilvo apimties ir svorio bei dėl hormonų nulemtų pokyčių. Hormonų vaidmuo nėra aiškus. Nors relaksinas veikia gimdos audinius, reguliuodamas metaloproteinazių išsiskyrimą gimdoje, nepanašu, kad dėl to turėtų atsirasti raumenų ir kaulų sistemos skausmas. Ultragarsinių tyrimų metu pastebėta asociacija tarp simfizės pločio ir tos vietos skausmo, nesvarbu, kokia relaksino koncentracija serume. Nėštumas gali sutrikdyti prigimtinį/įgimtą stuburo bei dubens kaulų ir raiščių stabilumą. Todėl raumenys papildomai apkraunami, kad palaikytų susijusių raiščių stabilumą.
Atlikus retrospektyvųjį tyrimą, buvo pastebėti ir kiti skausmo sindromai, nulėmę nėščiųjų patekimą į ligoninę. Tai nervo spaudimas, krūtinės skausmas, poherpetinė neuralgija, gimdos fibroido degeneracija, riešo kanalo tunelinis sindromas, juosmens tarpslankstelinio disko prolapsas.
Gydymo būdų tyrimai
Bandant išsiaiškinti, kaip galima palengvinti skausmus nėščioms moterims, buvo apžvelgti Cochrane rasti atsitiktinės atrankos tyrimai, kurių metu nagrinėta, kaip galima sumažinti nugaros ar dubens skausmą tokioms moterims. Du nepriklausomi autoriai įvertino tyrimų kokybę ir gautus duomenis.
Nebuvo nė vieno tyrimo, kuris aiškintųsi, kokia galima skausmo prevencija nėščiosioms. Išnagrinėti 8 tyrimai (1305 dalyvės), kurių metu tirtos įvairios priemonės, tokios kaip: specialūs pratimai, fizioterapija, akupunktūra, specialios pagalvės, derinant su įprasta tokių moterų slauga/priežiūra. Nugaros apatinės dalies skausmo varginamoms moterims skausmą labiau nei įprasta slauga sumažino specialūs gimnastikos pratimai, dubens raumenų stiprinimo pratimai ir gimnastika vandenyje. Skausmą labiau sumažino specialios pagalvės, palyginti su įprastomis; veiksminga buvo ir akupunktūra. Taigi visų tyrimų (išskyrus vieną) rezultatai rodo, kad specialūs pratimai, fizioterapija ar akupunktūra, nors ir nedaug, bet labiau sumažina skausmą nei vien įprasta slauga/priežiūra. Deja, išlieka neaišku, ar tokios priemonės veiksmingos nuo pat nėštumo pradžios. Tyrimai rodo, kad nėščiųjų vandens gimnastika padeda joms ilgiau išlikti darbingoms. Akupunktūra gi yra veiksmingesnė nei fizioterapija.
Praktiniai pastebėjimai
Pirmiausia gydoma nemedikamentiniais metodais, nes vaisius yra pasyvus bet kokių vartojamų preparatų recipientas.
Nefarmakologiniams gydymo būdams priskiriama švietimas ir fiziniai pratimai prižiūrint fizioterapeutui. Taip pat galima taikyti transkutaninę elektros nervų stimuliaciją (TENS), šiltus ar šaltus kompresus. Dažnai rezultatai sėkmingi lokaliai skiriant vietinius anestetikus, steroidus ir fizioterapiją. Specifinių raumenų grupių jėgos, tempimo pratimai ir masažas gali smarkiai sumažinti skausmą, atsiradusį dėl netinkamos kūno padėties, padidėjusios lordozės, raumenų spazmų ir nepakankamo judrumo. Pernelyg ilgo gulėjimo ir nejudrumo sukeliamą krešulių susidarymo ir raumenų nusilpimo riziką galima sumažinti naudojant pagalbines priemones: ramentus, vaikščiojimo ratukus, palaikomąsias pagalvėles sėdint ar gulint, dubens ir juosmens palaikomąsias juostas.
Kaip jau minėta, gimnastika vandenyje, akupunktūra ir specialiai miegui suformuotos pagalvės mažina skausmą. Nors yra ir tam tikrų svarstymų/minčių apie galimas sąsajas tarp gydymo akupunktūra ir vėliau ištinkančio persileidimo. Tačiau tai patvirtinančių duomenų mokslinėje literatūroje nerasta.
Taip pat gali padėti psichologinė terapija – savitaiga ir psichologo konsultacijos.
Analgetikų efektyvumas iki galo dar nėra nustatytas, o didžiausią rūpestį kelia medikamentų vartojimas jautriuoju organogenezės laikotarpiu (4–10 sav.). Svarbu vartoti tik tokius preparatus, kurių saugumas yra įrodytas, kad nepakenktume vaisiui.
Apibendrinimas
Nėštumo laikotarpiu nemaža dalis moterų patiria nugaros ir dubens srities skausmus. Varginantis skausmas gali ne tik sutrikdyti jų darbingumą, bet ir komplikuoti nėštumą ar gimdymą. Nors vaistų šiuo laikotarpiu skirti nerekomenduojama, tačiau galima parinkti kitų, kaip tyrimai teigia, palengvinančių skausmą priemonių. Gydymo sėkmei gyvybiškai svarbi yra suderinta įvairių sričių specialistų veikla.
