Laringitas (gr. larynx “gerklos”) – aštrus gerklų gleivinės, kurioje yra balso stygos, uždegimas. Būna ūminis ir lėtinis. Laringito priežastys gali būti įvairios – virusai ar bakterijos, įvairūs alergenai, balso stygų nuovargis, pertempimas, rūkymas. Pagrindiniai simptomai yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai – karščiavimas, kosulys, sloga. Būdingi balso sutrikimai arba “lojantis” balsas.
Vaikų ūminis laringitas: ką patarti tėvams
Kai, apžiūrėję ūminiu laringitu sergantį vaiką ir įvertinę, kad jo būklė nėra sunki, pradėjote gydyti, tėvams patarkite:
Pakartotinai nedelsiant kreiptis pagalbos bet kuriuo paros metu, kai:
- ligonis prikimsta net tiek, kad balsas iš viso dingsta, atsiranda kosulys, panašus į lojimą;
- stiprėja sunkus, „lojamas“ kosulys;
- vaikas sunkiai ryja, išsiskiria daug seilių;
- pradėjo garsiai ir triukšmingai kvėpuoti arba sunkiai įkvepia, kvėpuojant įdumba krūtinkaulis ir kitos paslankios krūtinės ląstos dalys;
- vaikas pablykšta, blaškosi, ieško padėties, kad būtų lengviau kvėpuoti.
Skubiai nesuteikus pagalbos, kvėpavimas pasidaro paviršutiniškas, vaikas pradeda mėlynuoti, gali netekti sąmonės ir uždusti.
Taip pat tėvams pasakykite pakartotinai kreiptis, kai:
- verkiant vaikui kimsta balsas, dažnėja skardus, lojantis, skausmingas kosulys;
- į vakarą būklė sunkėja (karščiuoja, nevalgo, negeria, blaškosi);
- vaiko savijauta negerėja pakvėpavus šiltais garais ar pabuvus vėsiame kambaryje, lauke;
- nenori gerti vaistų, kvėpuoti šiltais garais;
- ramus ar susijaudinęs vaikas sunkiai, garsiai įkvepia (panašu į gaidžio giedojimą);
- pamėlsta lūpos ir nagai;
- veidas blyškus ar net pilkšvas;
- sunkiai ryja arba seilėjasi;
- stipriai karščiuoja (38,6° C ir daugiau), paaštrėja veido bruožai (įkrinta akys, paakiuose atsiranda tamsūs ratilai, „pasmailėja“ nosis, įkrinta skruostai);
- sėdi užvertęs galvą;
- įtariama, kad vaikas dūsta dėl to, jog prarijo ar įkvėpė kokį nors daiktą;
- vaikas susijaudinęs, verkia, nesiseka nuraminti.
Vaiko slaugos (priežiūros) principai:
- tėvams reikia nuolat su vaiku būti kartu, neparodyti, kad išgąsdino jo liga. Taip daryti būtina, nes ligos simptomai sustiprėja, kai vaikas susijaudina;
- pasistengti vaiką užimti taip, kad jis kuo mažiau kalbėtų, pvz., leisti piešti, dėlioti paveiksliukus, konstruoti, paskaityti knygelę ir pan.;
- neleisti šnabždėti, nes šnabždesys dar labiau įtempia balso stygas negu normali kalba;
- vaiką nuraminti – tuomet kvėpuos rečiau ir giliau, į plaučius pateks daugiau oro;
- kelis kartus per dieną po 5–10 min. sergančiam vaikui reikia kvėpuoti garais (reikia nueiti su ligoniu į vonios kambarį ir paleisti dušą) arba kvėpuoti garais, kylančiais iš karšto vandens dubens ar iš virdulio, kuriame užvirinta apie 1–1,5 l vandens, snapo įkištos popierinės tūtos. Šilti garai padeda lengviau kvėpuoti, skystina gerklų plyšyje susikaupusius skreplius, todėl kosulys tampa lengvesnis ir retesnis; manoma, kad šilti garai taip pat mažina gerklų patinimą;
- vaikui duoti daug gerti jo mėgstamų skysčių: organizmo „drėkinimas“ skystina skreplius, normalizuoja kvėpuojant ir karščiuojant netekto skysčio kiekį. Jokių gėrimų su kofeinu, t.y. arbatžolių arbatos, kokakolos, pepsikolos ir panašių vaikui neduoti. Tinka natūralus mineralinis vanduo;
- jeigu vaiko temperatūra per 38,5° C arba jis blogai jaučiasi ir mažiau pakilus temperatūrai, jam reikia duoti vaistų, mažinančių padidėjusią temperatūrą, pvz., paracetamolio;
- karščiuojantysis visuomet daugiau prakaituoja, dėl to reikia pasiūlyti įvairiai pagardinto natūralaus mineralinio vandens (jei gazuotas – prieš tai pašalinkite anglies dvideginį, kelis kartus puoduke vandenį pamaišydami šaukšteliu, geriau duoti negazuoto natūralaus mineralinio vandens);
- jeigu yra galimybių, ligonio kambarį drėkinti elektriniu drėkintuvu, skleidžiančiu šiltų arba šaltų garų rūką arba ant centrinio šildymo prietaisų užtiesti drėgnų švarių rankšluosčių ir pan.;
- nesinaudoti atvirais (t.y. tokiais, kur matyti įkaitusi spiralė) elektros šildymo prietaisais, nes jie labai džiovina orą;
- nerūkyti prie ligonio, nes tabako dūmai dirgina gerklės gleivinę ir dėl to gali sustiprėti jos uždegimas;
- jeigu ligonis negali kvėpuoti pro nosį, reikia ją išvalyti, nes pro ją praėjęs oras pasidaro šiltesnis ir drėgnesnis, todėl mažiau dirgina uždegimo apimtas gerklas;
- šiltai aprengus vaiką, galima su juo pastovėti prie atviro lango, ypač jeigu oras yra vėsus (vėsus, šaltas oras sutraukia uždegimo pažeistą gleivinę, dėl to palengvėja kvėpavimas);
- jeigu vaikas paliktas gydytis namie, tėvams reikia nuolat stebėti jo būklę ir tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus;
- kol vaikas atgaus normalų balsą, sudaryti sąlygas jam nešūkauti, nerėkauti, neverkti, t.y. pasistengti jį kuo nors užimti.
