Straipsnis parengtas pagal kepenų ligomis sergančių pacientų interesus ginančios visuomeninės organizacijos „Vilties atgaiva“ konferenciją, kurioje diskutuota apie įvairiomis kepenų ligomis sergančių pacientų poreikius ir problemas. Didžiausias dėmesys konferencijos metu buvo kreipiamas į sergančiuosius virusiniais hepatitais (ypač virusiniu hepatitu C).
Kepenų ligų grupės
- Virusinės kepenų ligos (hepatitas B, hepatitas C ir kt.)
- Alkoholinės kepenų ligos
- Autoimuninės kepenų ligos (autoimuninis hepatitas, pirminė biliarinė cirozė, pirminis sklerozuojantis cholangitas)
- Toksinės kepenų ligos (sukeltos pramoninių nuodingų medžiagų)
- Medikamentų sukeltos toksinės-alerginės kepenų ligos
- Įgimtos kepenų ligos (vario arba geležies apykaitos sutrikimai)
- Hepatosteatozės, steatohepatitai
Kepenų ligų grupė yra labai didelė ir įvairi. VU MF Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinikos doc. D. Speičienė pabrėžė, kad vis dėlto daugiausia dėmesio šiuo metu reiktų skirti virusiniams hepatitams, ypač virusiniu hepatitu C. Ši liga yra labai paplitusi. Epidemiologiniais duomenimis, apie 1,7 proc. Lietuvos suaugusiųjų yra ši infekcija (apie 60 000 suaugusiųjų).
Virusinis hepatitas C (VHC) – tai viruso sukeltas kepenų uždegimas. Net 80 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu (HCV), suserga lėtiniu hepatitu C. Kita dalis (10-20 proc.) pasveiksta savaime. Praėjus 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė. 1-4 proc. ligonių kasmet diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys.
Dr. L. Balčiūnienė (VU MF Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika) pateikė nemažai medžiagos apie VHC. Hepatito C viruso struktūra yra kitokia nei hepatito B ar A virusų. Diagnostika taip pat skiriasi. „Noriu pabrėžti, kad HCV infekcija yra identifikuota tik 1989 m. Ir seniau buvo nuomonių, kad egzistuoja virusas, kitoks nei B ar A, tačiau nebuvo įrodymų. Lietuvoje HCV diagnostika įdiegta tik 1993 m.“, – sakė gydytoja. Šiuolaikinė diagnostika leidžia nustatyti jau ir HCV genotipus. Yra 6 pagrindiniai genotipai. Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, JAV, vyrauja užsikrėtimas pirmo genotipo virusu (apie 60 proc. atvejų). Geriausiai išnaikinami II genotipo virusai – išgydoma iki 90 proc. Lietuvoje yra trečiasis genotipas, nustatomas intraveninius narkotikus vartojantiems asmenims. Kitų genotipų Lietuvoje nepasitaiko (nebent „atsivežami“ iš kitų šalių).
Užsikrėtimo HCV keliai:
- iki 1993 m. dažniausiai buvo užsikrečiama per kraują hemotransfuzijų metu, nes donorai iki 1993 m. nebuvo tikrinami, ar neužsikrėtę HCV,
- organų transplantacijos (donorystė),
- intraveninių narkotikų vartojimas,
- motinai, užkrėstai HCV, užkrėsti naujagimį tikimybė labai nedidelė (apie 5 proc.),
- mikrotraumos gydymo įstaigose (tikimybė apie 2 proc.)
- užsikrėsti duriant ausis, darant tatuiruotes ir pan. – rizika tik teorinė.
Gydymo problemos
Daugiausia konferencijos metu diskutuota apie gydymo problemas. „Kepenų ligų prognozė gali būti labai įvairi. Ji priklauso nuo ligą sukėlusių priežasčių, nuo sergančiojo ypatybių, aplinkos veiksnių bei nuo tinkamo ir laiku pradėto gydymo. Laiku pradėtas tinkamas gydymas gali labai pagerinti prognozę“, – teigė doc. D. Speičienė. Toks gydymas stabdo ligos progresavimą, pagerina paciento kepenų būklę, mažina uždegimą bei randėjimą.
Pagrindiniai kepenų ligų gydymo principai:
- Bendrosios priemonės – tinka sergant visomis kepenų ligomis. Tai tinkamas darbo ir poilsio režimas, kenksmingų darbo sąlygų pašalinimas, koreguota dieta, vakcinacija, taip pat reikia atsargiai vartoti vaistus, vitaminus, maisto papildus.
- Medikamentinis gydymas (etiologinis, patogenetinis, simptominis):
- vaistai, kurių veikimas įrodytas (įrodyta, kad vaisto vartojimas pagerina ligonio kepenų būklę, prognozę, gyvenimo kokybę) – visi antivirusiniai vaistai, prednizolonas ir kt.
- vaistai, dėl kurių veikimo nuomonės prieštaringos,
- nepakankamai ištirti vaistai – vitaminai, vaistažolės, maisto papildai.
Doc. D. Speičienės žodžiais: „Šiuo metu virusinis hepatitas C yra gydomas pagal senus metodus. Trejų metų senumo algoritmas (standartinis interferonas ir ribavirinas) savo etapą jau praėjo. Reikia ilgo veikimo interferonų, nes jie daug efektyvesni už standartinius“, – teigė doc. D. Speičienė.
Ne tik kitose šalyse, bet ir Lietuvoje atliktas farmacijos bendrovės “Hoffmann-La Roche” pegiliuoto interferono a-2a klinikinis tyrimas parodė, jog efektyvumas gydant pegiliuoto interferono ir ribavirino deriniu buvo du kartus didesnis (siekė 50 proc.), palyginti su gydymo paprasto interferono ir ribavirino deriniu rezultatais. ES šalyse jau taikomas ir 100 proc. kompensuojamas gydymas naujos kartos (pegiliuotu) interferonu sukelia daug mažiau nepageidaujamų poveikių pacientui, reikšmingai pagerina jo gyvenimo kokybę.