Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) paplitęs tarp įvairaus amžiaus žmonių. Šiandien tiksliai apibūdinta apie 80 ŽPV tipų, o identifikuota daugiau nei 120. ŽPV infekuoja odą bei gleivines ir dažniausiai sukelia karpas, tačiau taip pat gali sukelti ikivėžinius gimdos kaklelio pažeidimus ir vėžį. Tarp ŽPV sukeliamų odos ligų galima išskirti tris labiausiai paplitusias – paprastąsias karpas, padų karpas bei plokščiąsias karpas. Karpų gali atsirasti bet kokiame amžiuje, nors dažniau būna vaikams bei paaugliams.
Odos karpas sukelia nedidelė specifinė ŽPV tipų grupė, labiausiai – apie 10 proc. – paplitusi tarp 2–12 metų amžiaus vaikų. Tiesą sakant, tai yra viena iš trijų dažniausių dermatozių šiame amžiuje. Dažniausiai sutinkamas karpų tipas – paprastosios karpos (lot. verruca vulgaris). Jos sudaro apie 70 proc. visų karpų. Retesnės padų karpos, 4 proc. visų karpų, būna plokščiosios.
ŽPV paprastai užsikrečiama tiesioginio kontakto su sergančiuoju ar su žmogumi, kuris yra šio viruso nešiotojas (nebūna akimi matomų odos/gleivinės pažeidimų), arba per netiesioginį kontaktą, t.y. per virusais užkrėstus daiktus bei paviršius (baseinai ir pan.). Taip pat šiam virusui būdinga ir viruso plitimas autoinokuliacija (tai aplinkinės odos užkrėtimas iš jau esamo židinio skutantis, kasantis).
Be abejo, užsikrėtimą palengvina smulkūs odos įbrėžimai, odos maceracija, odos ligos, kurių metu pažeidžiamas odos apsauginis barjeras, silpna imuninė sistema. Pro pažeistą odos paviršinį sluoksnį virusas patenka į gilesnius odos sluoksnius ir pradeda skatinti ląstelių proliferaciją.
Taip pat prie rizikos veiksnių, skatinančių karpų išsivystymą, priskiriama ŽIV infekcija bei imunosupresinė terapija, skiriama po organų transplantacijos.
Karpų klinika
Paprastąsias karpas sukelia 1, 2, 4 ŽPV tipai. Šie ŽPV tipai yra neonkogeniniai – nesukelia vėžinių ligų. Karpa – gerybinė lokali epidermio hiperplazija, kuri pasireiškia 1–10 mm skersmens papulėmis arba plokščiais iškilimais. Karpos dažniausiai būna šiurkščios, odos spalvos, tačiau gali būti tamsios, plokščios ir rausvos bei lygios.
Karpos išvaizda priklauso nuo vietos, kur ji yra. Apžiūrint pro padidinamąjį stiklą matomas patognominis karpų požymis – juodi taškeliai – trombuoti kapiliarai. Karpoms taip pat būdingas kapiliarinis kraujavimas, kuris išryškėja pašalinus sukietėjusias (hiperkeratozines) mases.
Dažniausiai paprastosios karpos atsiranda ant pirštų, plaštakų nugarinių paviršių ar kitose traumuojamose vietose – ant alkūnių, kelių, bet gali atsirasti ir kitur. Karpos prie nago ne tik yra skausmingos, bet ir gali sukelti nago volelio pažeidimą, o vėliau ir nago pakitimą – onichodistrofiją. Padų karpos, kaip išduoda pavadinimas, paprastai atsiranda ant padų, plokščiosios dažnai pasitaiko ant veido.
Karpos ant padų neretai būna skausmingos, einant gali sukelti spaudimą ar imti kraujuoti dėl pažeidimo. Vis dėlto dažniausiai karpos trikdo žmones dėl išvaizdos, kadangi neretai atsiranda gerai matomose vietose – ant rankų, bei galimybės užkrėsti kitus.
Ligos eiga bei diagnostika
Žmonėms, kurių imuninė sistema pakankamai stipri, karpos praeina savaime. Tuo tarpu esant nusilpusiai imuninei sistemai bei karpoms plintant, jas būtina gydyti.
Į dermatologą pacientui būtina kreiptis, jei karpa skausminga ir kraujuoja, pakito karpos spalva ir dydis, karpa labai didelė, karpos sparčiai dauginasi. Vis dėlto rekomenduočiau prieš pradedant gydyti visada kreiptis į specialistą, nes lengviau nustatyti tikslią diagnozę, kai gydyti dar nepradėta. Nors daugeliui atrodo, kad nėra paprastesnės diagnozės už karpas, vis dėlto yra nemažai odos ligų, kurios nepatyrusiam atrodo kaip karpa, tačiau šių ligų gydymas iš esmės skiriasi.
Taigi diagnozuojant karpas būtina atmesti kitas į jas panašias odos ligas. Pavyzdžiui, paprastąsias karpas reikia atskirti nuo užkrečiamo moliusko, senatvinės keratozės, padų karpas – nuo nuospaudų, įtrūkimų, plokščiosios raudonosios kerpligės ar karpinės karcinomos, plokščiąsias karpas – nuo siringomų bei kitų odos priedų navikų.
Gydymas
Nors jau senokai žinoma, kad karpas sukelia virusas, tačiau vaistų, kurie sunaikintų šį virusą, kol kas dar nėra. Kaip jau minėjome, dauguma karpų turi savybę išnykti savaime per 1–2 metus, todėl neretai toks „efektyvus” būna gydymas pagal įvairius prietarus.
Net ir atsižvelgiant į tai, kad karpos gali pranykti savaime, jas reikėtų gydyti, nes negydant jos gali plisti, galima lengvai užkrėsti aplinkinius, karpos, ypač ant padų, gali sukelti skausmą, be to, jos bjauroja išvaizdą. Taikomas tiek konservatyvus, tiek radikalus gydymo būdai.
Radikaliems gydymo būdams priskiriama krioterapija (gydymas skystu azotu), elektrodestrukcija (karpa išdeginama elektra), karpos pašalinimas lazeriu ar chirurginiu būdu. Visi šie metodai negarantuoja, kad karpa bus pašalinta ir nebeatsinaujins, jie yra skausmingi, be to, reikia keleto vizitų pas gydytoją. Taip pat gali kilti įvairios komplikacijos (prisidėti infekcija, likti randas). Radikalių karpų gydymo metodų stengiamasi vengti. Jie gali būti taikomi, kai neefektyvūs konservatyvūs metodai ar esant specialioms klinikinėms indikacijoms.
Parenkant gydymą stengiamasi, kad jis nesukeltų daugiau skausmo ir problemų negu pati liga. Populiaresni ir mažiau komplikacijų bei skausmo sukeliantys yra konservatyvūs gydymo metodai. Šiems gydymo metodams priskiriamas ir gydymas specialiais vaistais, kurių sudėtyje yra acto monochloridinė rūgštis (pvz., Acetocaustin). Šiuo vaistu gydomos paprastosios karpos. Reikia paminėti, kad šiuo vaistu negalima tepti didesnio nei 2 cm2 ploto. Per savaitę monochloracto rūgštis suardys viršutinį karpos sluoksnį, kurio likučiai bus lengvai pašalinami pleistru. Rūgštis naikina tik paviršinį karpos sluoksnį, todėl kartais procedūrą tenka pakartoti, kol karpa bus sunaikinta visiškai. Gydymas Acetocaustin greitas, ilgiausiai iki visiško karpos sunaikinimo gali trukti apie 5 savaites.
Nors atrodytų, kad gydymas labai paprastas ir visiems tinkamas, tačiau nereikia pamiršti, kad, kaip ir kiekvienas vaistas, taip ir šis, turi savų šalutinių poveikių, o ir tinka ne visiems. Be medikų priežiūros šio vaisto nereikėtų vartoti pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, polineuropatija, arterijų okliuzinėmis ligomis arba kitomis ligomis, pasireiškiančiomis sutrikusia kraujotaka ir/arba sumažėjusiu jautrumu.
Nors ir liga, ir gydymas atrodo nesudėtingi, vis dėlto prieš pradedant gydyti rekomenduočiau pasikonsultuoti su specialistu dėl diagnozės patvirtinimo bei gydymo taktikos parinkimo bei labai atidžiai perskaityti informacinį vaisto lapelį.
