Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad medicina pagal ajurvedą yra tiesiog nerūpestingas poilsis: tysai sau valandomis, visas ištrintas žolelių aliejais, o po kūną bėgioja treniruoti masažuotojo pirštai. Tačiau ne viskas taip paprasta: egzistuoja ir visai nesimpatiškas organizmo paruošimas ajurvedai. Gal todėl per kiekvieną lietaus sezoną (gegužis – rugsėjis) milijonai Indijos Keralo valstijos gyventojų nusiteikia senovinei pančakarmos procedūrai. Ji stiprina imunitetą ir padeda iš organizmo pasišalinti toksinams.
Pagrindinės ajurvedos procedūros
Sirodchara. Ko gero, labiausiai žinomas ajurvedinis masažas. Pacientui lėtai ant galvos lieja šiltą ir tirštą kaip medus žolių aliejų – masažas trunka nuo valandos iki dviejų. Gelbsti nuo streso, gydo nemigą ir migreną, gerina atmintį.
Njavarakkiži. Negailestingas paciento mušimas maišeliais iš žolių ir gydomųjų ryžių. Padeda nuo reumato, artrito, galūnių ligų.
Pižičil. Kasdienis valandos trukmės masažas su ajurvediniu aliejumi. Kursas – dvi savaitės be pertraukos. Tai veikiau jauninanti, o ne gydomoji procedūra.
Garinės žolių vonios. Atliekamos raumenų skausmams malšinti ir kraujospūdžiui mažinti. Manoma, kad toksinai iš kūno pasišalina su prakaitu.
Uždaro tvankioje saunoje
Manoma, kad pančikarma paverčia žmogaus organizmą tinkamesniu gydymui, pagreitina medžiagų apykaitą ir padeda žolių aliejuose esantiems vertingiems elementams patekti į kraują. Ši procedūra mažai kuo maloni. Ko vertas vien kasdien laukinėmis vaistažolėmis iššaukiamas vėmimas. Netgi pačią lengviausią pančikarmą – nosies valymą aitria mikstūra – ištveria ne kiekvienas. Yra netgi tokios vaistažolių vonios, kuomet žmogus užrakinamas tvankiame kambaryje kaip į sauną ir pusantros valandos turi kvėpuoti žolių mišinio garais. Paprastai nelaimėlį supykina.
Užtat indų įsitikinimu po tokių žiaurių procedūrų pacientas tampa šviežias ir sveikas kaip agurkėlis. Be tokios preliudijos jį tektų gydyti tris mėnesius, užtat po savotiško organizmo valymo – du kartus trumpiau. Dabar Indijoje stengiamasi pančiakarmos metodą paversti moksliniu. Šiemet pavasarį Delyje posėdžiavusi Centrinė ajurvedos taryba pristatė… specialią elektroninę mašiną, kuri toksinus iš organizmo išvaro lazerio spinduliu. Teisybė, ja dar nepraktikuojama. Vienas iš pagrindinių Keralo gydytojų Kiranas Radžanas teigia, kad liūčių sezonas yra geriausias laikas gydymui ajurveda. Manoma, kad tik drėgnu oru žmogaus kūnas tampa paslankus, oda – tampri ir elastinga, o jos poros lengvai sugeria gydantį žolių balzamą.
Be kita ko ligoniai turi laikytis griežtos dietos. Net jei ajurvedos masažo kursas užtrunka pusmetį, rekomenduojama atsisakyti bet kokios mėsos. Jei netapsi vegetaras, niekas neduos sveikimo garantijų. Ajurvedos gydytojai mano, kad dažnas mėsos vartojimas apkrauna kūno raumenis, trukdo jiems atsipalaiduoti, taip pat maišo normaliam širdies darbui.
Trivandramo miesto Ajurvedos koledžo auditorijose – grūstis. Pertraukų metu koridoriuose stumdosi minios studentų. Senovės indų medicinos gydytojo profesija šalyje – prestižinė, specialybės mokomasi šešerius metus. Nuo pirmo iki trečio kurso čia tyrinėjamos gydomosios žolės – mokomasi jas atpažinti ir rinkti. Ketvirtais-penktais metais išmokstama taisyklingai masažuoti ir pažinti žmogaus kūno ypatybes. Įgundama tam tikru ritmu išjudinti indą, iš kurio ant paciento galvos liejasi karštas aliejus. Visame Trivandramo mieste užsimušdamas nerasi nė vienos vaistinės, kur galėtumei įsigyti įprastinių vaistų.
Ištversi dešimt minučių ar pabėgsi?
Ajurvedos koledžo profesorius Vižai Sabur sutinka, kad šiuolaikinė medicina Indijoje taip pat egzistuoja ir be jos tam tikrais atvejais negalima išsiversti. Tačiau jis pabrėžia, kad ajurvedos gydymo įtaka indams yra nepalyginamai didesnė. Visuotinai priimta, kad žolėmis vėžio neišgydysi. Tačiau neseniai padarytas atradimas: galbūt ajurvediniai žolių aliejai gali pristabdyti onkologinių ląstelių dauginimąsi.
Nežiūrint hipotetinio atradimo, nuo 2005 metų vasario visiems Bchabchos atominių tyrimų instituto darbuotojams prirašytas ajurvedinis masažas. Tyrimais įrodyta, kad vaistažolės atitolina organizmo ląstelių ligas ir mirtį ir neleidžia kūne kauptis radiacijai. O tai, kad ajurvedinis masažas nuima sunkų stresą, neišvengiamą atominėje pramonėje, įrodymų nereikalauja.
Tiesa, egzistuoja keli niuansai. Tenka pripažinti, kad Indijoje egzistuoja du gydymo ajurveda metodai. Vienas iš jų yra skirtas vietos gyventojams, o kitas – tūkstančiams užsieniečių turistų, plūstančių į Keralą pasimėgauti ajurvedos masažu. Kaip antai, indui mėnesinis gydymo kursas prestižinėje klinikoje su kasdienėmis2-3 masažuotojų paslaugomis kainuos maždaug 500 dolerių. Į kainą įeina ir brangūs aliejai iš retų kalnų žolių. Užsienietis už tą patį mokės 70 dolerių į parą – neskaičiuojant viešbučio išlaidų.
Veikia turistų „išbuožinimo“ sistema, verčianti juos mokėti tris kart brangiau. Svarbiausia – neišleisti turisto į miestą, o įkalbėti jį gydytis prie viešbučių įsikūrusiose klinikose. Blogiau nuo tokio gydymo nebus, o geriau- irgi vargiai. Ne paslaptis, kad patys indai į turistų gydytojus niekada nesikreipia.
Gydytojo paskirtu laiku pacientas pakviečiamas į niūrią keistai baltą patalpą be langų. Viduryje patalpos stovi gultai, pagaminti iš medžio masyvo. Virš jo ant grandinės kabo varinis ąsotis. Šalia ant ugnies verda žolių aliejus, besitaškantis lygiai kaip kepimui skirta saulėgražų aliejus. „Gulkis!“- įsakmiu balsu liepia vienas iš masažuotojų, atsainiai ranką paneriantis į verdantį aliejų. „Pančiakarmos valymą dareisi? Ne? Vegetariškos dietos laikeisi? Irgi ne? Na, dabar mes sužinosim – sugebėsi ištverti bent dešimt minučių ar išsyk pabėgsi“. Durys užsitrenkia. Bėgti bet kokiu atveju per vėlu…
Pagal „Argumenty i fakty“
