Turinys 1. Įvadas2. Oro transporto raida3. Oro transporto reikšmė4. Oro transporto privalumai5. Oro transportas Lietuvoje6. Daugiau nei milijonas keleivių per metus7. Išvados8. Literatūra
Įvadas
Oro uostai pasaulio transporte vaidina didelį vaidmenį. Kol pasaulyje nebuvo oro uostų ir lėktuvų, keliavimas užtrukdavo daug ilgiau negu dabar, kai jie yra. Pagrindiniai oro transporto centrai yra paplitę po visus žemynus. Daugiausia oro uostų yra Šiaurės Amerikoje ir Europoje, taip pat nemažai jų yra ir Pietrytinėje Azijoje. Daugiausia oro transportas yra naudojamas keleivių gabenimui, nors juo yra gabenami ir kroviniai, Tačiau bet krovinių gabenimui daugiau yra skirtas vandens ir geležinkelio transportas. Didžiausias pasaulyje oro transporto centras pagal keleivių gabenimo skaičių yra Londonas, kuris 1998 m. pergabeno 102.2 mln. keleivių. Kiti didžiausi oro transporto centrai yra: Niujorkas – didžiausias Šiaurės Amerikoje, Čikaga, Los Andželas, Tokijas – didžiausias Azijoje, Atlanta, Dalasas, Paryžius, San Franciskas, Majamis. Tai dešimt didžiausių oro transporto centrų pasaulyje. Daugelis iš jų yra Šiaurės Amerikoje.
Oro transporto raida
Per paskutinius 40 metų krovinių vežimo srityje sparčiausiai plėtojosi oro pervežimai. 2000 metais krovinių vežimo oro transportu apimtys padvigubėjo lyginant su 1990 metais. To priežastys – pasaulyje vis intensyvėjantis darbo pasidalijimas ir užsienio prekyboje nuolat didėjanti itin vertingų krovinių dalis.Vežimai oro transportu yra palyginti nauja paslaugų sritis. Tik 1960 metais pradėjo steigtis oro bendrovė, kurios krovinių vežimo nelaikė šalutine paslauga šalia keleivių vežimo paslaugos. Lėktuvais teikiama nauja paslaugų sritis ėmė plėtotis tikslingai didinant krovinių gabenimo pasiūlą. Pirmieji lėktuvai tik kroviniams vežti buvo Boeing 707 ir Mc Donnell Douglas DC 8. Jumbo pavadinimu išgarsėjusio didžiulio 103 tonų transportavimo pajėgumo lėktuvo Boeing 747, skirto tik kroviniams gabenti, talpykla buvo gerokai padidinta. Iki tol tik keleiviams vežti skirti lėktuvai buvo pakeisti didelių salonų lėktuvais.
Apie 60 procentų krovinių gabenimo pasiūlos tenka keleivinio oro transporto tarnyboms, 40 procentų – vien tik krovininiams reisams, įskaitant ir čarterinius krovinių vežimus.Aviacijos transportui labai svarbūs oro uostai. Jų yra daugiau nei 20 tūkst. Pasaulio oro transporto sistemai itin svarbūs tarptautiniai oro uostai, kurių yra apie 1 tūkst. Daugiausia didelių tarptautinių oro uostų yra JAV. Didžiausi jų – O‘Hare (Čikaga) ir Hartsfeeld (Atlanta), per metus aptarnaujantys daugiau nei po 60 mln. keleivių. Europoje yra apie 400 tarptautinių oro uostų. Didžiausias Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje – Heathrow oro uostas Londone. Per metus Heathrow aptarnauja 48 mln. keleivių. Kasdien į jį atskrenda ir išskrenda apie 1000 lėktuvų. Į labai svarbų Frankfurto prie Maino (Vokietija) oro uostą reguliariai skraido lėktuvai ir iš Lietuvos. Per Frankfurtą iš mūsų šalies skrendama į kitus žemynus. Daugėja oro uostų sparčiai ekonomiškai stiprėjančiose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Japonai, stokodami žemės, Naritos (Tokijas) ir Kansai oro uostus įrengė dirbtinėse salose.Didmiesčiai turi po kelis oro uostus, paprastai išsidėsčiusius skirtinguose miesto pakraščiuose, 40 – 50 km, o kartais ir didesniu atstumu nuo miestų. Po kelis oro uostus yra Niujorke, Londone, Paryžiuje, Maskvoje, Tokijuje ir kitur.Oro uostas yra sudėtingas transporto centras, įvairių paslaugų sferos šakų susitelkimo vieta. Į ją sueina automobilių ir geležinkelių magistralės, čia daug mašinų stovėjimo aikštelių, viešbučių, prekybos centrų.Aviacijos transportas brangus, tačiau pasaulyje beveik neliko rajonų, kuriuose jis nebūtų plėtojamas. Ekonomiškai stipriose ir didesnėse šalyse susiformavo tankus oro linijų tinklas. Geriausiai oro transportas išplėtotas JAV, kur lėktuvais kasmet vežama apie 1 mlrd. keleivių.Didžiausi pasaulio oro uostai pagal keleivių vežimą, 1996 m.:• O‘Hare (Čikaga);• Hartsfyldas (Atlanta);• Fort Vortas (Dalas);• Tarptautinis (Los Angelas);• Heathrow (Londonas);• Haneda (Tokijas);
• Tarptautinis (San Fransiskas);• Reino Maino (Frankfurtas);• Kimpo (Seulas);• Tarptautinis (Majamis).Oro transporto reikšmė Tai vėliausiai atsiradusi ir sparčiai besiplėtojanti transporto šaka. Ji mažai priklauso nuo vietovės, išskyrus pakilimo ir nusileidimo vietas. Oro keliu galima patekti į bet kurią pasaulio vietą. Tam turi būti įrengtas oro uostas arba nusileidimo aikštelė (mažiems lėktuvams).Svarbiausias oro transporto privalumas – greitis. Tai labai svarbu verslui, nes sutaupo daug laiko. Greitis kompensuoja kitų transporto rūšių keleivių ir krovinių vežimo kainą. Nedidelį skrydžio laiką ir saugumą garantuoja brangi technika bei aukštas aptarnavimo lygis. Pastaruoju metu daugiau skraido krovininių lėktuvų, kuriais gabenamos greitai gendančios maisto prekės (vaisiai, uogos, daržovės), gėlės, brangakmeniai, pinigai bei vertybiniai popieriai ir t. t. Moderni technika praplėtė gabenamų krovinių sortimentą ir sutrumpino krovos darbus. Sumažėjo ir krovinių gabenimo trukmė. Pavyzdžiui, iš Didžiosios Britanijos į Naująją Zelandiją krovinys skraidinamas šiek tiek daugiau nei parą. Laivu šis krovinys būtų gabenamas apie mėnesį. Oro transportas yra nepamainomas ištikus bet kokiai nelaimei, teikiant humanitarinę pagalbą.Reikia pripažinti, kad skirtinga oro transporto paskirtis įvairiose Žemės vietose. Ekonomiškai stiprių valstybių tankiai gyvenamose srityse jis užtikrina greitą bei efektyvų vežimą ir krovinių gabenimą. Tačiau su aviacija labai konkuruoja automobiliai ir geležinkeliai. Bet tose vietose, kur sausumos transportas išplėtotas prasčiau, lėktuvas ar sraigtasparnis dažnai būna vienintelė viešoji susisiekimo priemonė. Pavyzdžiui, Amazonijos miškuose, Sibiro platybėse. Čia daugelyje gyvenviečių įrengtos nedidelių lėktuvų ir sraigtasparnių aikštelės. Kanados, Aliaskos, Australijos gyventojui lėktuvas yra lygiai taip svarbus, kaip ir automobilis europiečiui.Oro transporto raidą parodo vežtų keleivių skaičius. XX a. viduryje šiuo transportu per metus vidutiniškai buvo vežama apie 20 mln. keleivių, o dabar – daugiau kaip 2 mlrd. Oro linijų ilgis per tą laiką pailgėjo apie 7 mln. km – beveik iki 10 mln. km. Ypač sparčiai oro transportas plėtojamas ekonomiškai stipriose arba didelėse valstybėse – Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir kt.
Oro transporto privalumai
Greitis
Lėktuvas krovinį nugabena greičiausiai iš visų transporto priemonių. Kuo vertingesnis krovinys, tuo greičiau jis turi būti panaudotas gamyboje, nes užtrukus didėja sandėliavimo ir palūkanų kaštai.
Saugumas
Krovinius vežti oru yra saugu. Lemiamos reikšmės čia turi trumpas transportavimo laikas. Be to, ši transporto priemonė nepriklauso nuo gamtos reiškinių poveikio, kroviniai apsaugoti nuo kratymo ar sutrenkimų juos perkraunant ir transportuojant. Kuo saugesnis transportavimas, tuo mažesni pakuotės ir draudimo kaštai.
Patikimumas
Oro vežimai yra patikimi. Skrydžių tvarkaraščių paprastai laikomasi valandos, dažnai ir minutės tikslumu. Disponuoti siunta laiko požiūriu galima labai tiksliai.
Vežimų dažnumas ir tinklas
Oro transportas siūlo labai daug skrydžių kroviniams gabenti, todėl kasdien yra pateikiama informacija apie reisų laiką. Tai suteikia galimybę naudotis ne tik savo šalies, bet ir netoli esančių kaimyninių oro uostų paslaugomis. Taigi kiekvieną savaitę ryšys su pasauliu palaikomas reguliariai.
Įkrovumas
Lėktuvo transportavimo pajėgumas yra palyginti mažas, nes į laivus galima pakrauti kur kas daugiau krovinių. Bet vienai tonai tenkančios talpyklos požiūriu lėktuvas yra pranašesnis už jūrų laivą.
Kaštai
Krovinių gabenimo oro transportu įkainiai yra dažniausiai keletą kartų didesni už jūrų transporto įkainius. Tai lemia dideli lėktuvo eksploatacijos kaštai vienam tonkilometriui. Tačiau jei prekė yra gabenama lėktuvu, ji būna greičiau pristatoma ir nereikia mokėti įvairių papildomų mokesčių.
Oro transportas Lietuvoje
Lietuvoje yra įregistruota 20 civilinių aerodromų, iš jų 4 tarptautiniai, tai Vilniaus, Kauno, Palangos, Šiaulių. Lietuvos Respublikos tarptautiniai oro uostai
Plečiantis Lietuvos ekonominiams ir kultūriniams ryšiams su užsienio valstybėmis, Lietuvai jungiantis prie Europos Sąjungos, keleivių skaičius didėja. Šią tendenciją sąlygoja aktyvus turizmas, didėjantis bendrų įmonių skaičius, besiplečiantys komerciniai kontaktai. Tam tikrą įtaką turi ir palanki Lietuvos geografinė padėtis.
Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra pagrindinis, reprezentacinis Lietuvos oro uostas. Jo plotas 326 ha, aerodromo perimetro ilgis 10,54 km. Kilimo ir tūpimo tako ilgis 2 515 m; plotis 50 m; PCN83/F/D/X/T; I tūpimo kategorija, įrengta „Siemens” žiburių signalinė sistema.Oro uostas įsikūręs Vilniaus pietuose ant plynaukštės. Nuo sostinės centro oro uostą teskiria 7 km arba 15 min. kelio automobiliu. Jame yra 4 išvykimo sektoriai, 16 registracijos salių. Jame per parą galima aptarnauti daugiau kaip 100 lėktuvų, o per valandą – 600 keleivių. Oro uoste įsikūrusios ir reguliarius skrydžius vykdo 12 aviakompanijų. Dar kelios vietinės ir užsienio aviakompanijos atlieka užsakomuosius skrydžius.1993 m. kovo 31 d. atidarytas naujas keleivių išvykimo terminalas, kurio metinis pajėgumas 1 mln. keleivių.Keleiviams reikalinga plati teikiamų paslaugų sfera, sukurianti visapusiško saugumo ir komforto sąlygas. Šių tikslų įgyvendinimui oro uoste įrengtos terminalo galerijos, apsirūpinta modernia keleivių registravimo įranga, įkurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, prieš keleivių terminalą įrengtos mokamos automobilių stovėjimo aikštelės.Daugiau nei milijonas keleivių per metus
Bendroje ES rinkoje veiklą pradėjo ir ją sėkmingai plėtoja kelios naujos Lietuvos aviakompanijos. Seniau gyvuojančios oro bendrovės taip pat prisitaikė prie naujų rinkos ir konkurencijos sąlygų – atnaujino lėktuvų parką, vykdo lankstesnę bilietų kainų politiką, plečia maršrutų geografiją. 2005 metais tikimasi atsirasiant ir daugiau perspektyvių bendrovių, kurios turėtų užpildyti nedideles, tačiau dar neišnaudotas rinkos nišas. Įmonių veiklos rezultatai rodo, kad mūsų aviacijos rinka auga. Daugėja skrydžių tiek Lietuvos oro erdve, tiek oro uostuose. Bendras trijuose tarptautiniuose oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius 2004 m. pabaigoje jau viršijo milijoną. Keleivių skaičiaus augimo dinamika 2004 metais siekė vidutiniškai 30 procentų. Dabar vienas svarbiausių uždavinių – tarptautinių oro uostų terminalus pritaikyti prie Šengeno sutarties bei kitų Europos Sąjungos šalių reikalavimų.
Skrydžiai ir keleiviai iki 2006 metųMetai Skrydžiai Keleiviai1997 13 792 410 8791998 16 711 461 9891999 18 185 480 7082000 17 277 521 5292001 18 362 584 1712002 17 124 634 9912003 18 336 719 8502004 23 655 994 1612005 29 193 1 281 872
2006 m. planuojama aptarnauti 1,5 mln. keleivių.Tarptautinis Kauno oro uostas yra Karmėlavoje šalia Kauno. Jo plotas – 500 ha. 2910 metrų ilgio kilimo ir tūpimo takas gali priimti visų tipų lėktuvus, sveriančius iki 200 t. Pagrindinė Kauno oro uosto veikla – krovininių reisų lėktuvų aptarnavimas. Jis yra vienas didžiausių krovininių vežimų oro transportu centrų Baltijos valstybėse. Tarptautinis Kauno oro uostas (IATA Kodas: KUN) yra įsikūręs 13 km į šiaurės rytus nuo Kauno, Karmėlavos gyvenvietėje, 8 km nuo Klaipėdos – Vilniaus autostrados. Oro uostas užima 506 ha plotą, kilimo – tūpimo tako ilgis – 3250 m, plotis – 45 m. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – LR Susisiekimo ministerija.Oro uostas išsidėstęs itin patogioje padėtyje – 77 m virš jūros lygio, šalies centre, orientuotas išilgai vyraujančių vakarų vėjų krypčiai. Tai techniškai universaliausias Lietuvos oro uostas, turintis ilgiausią be apribojimų veikiantį kilimo ir tūpimo taką Lietuvoje, galintį priimti bet kokio tipo ir masės orlaivius (An124, B 747), bei atitinkantį „B” klasės civilinių aerouostų normų reikalavimus pagal ICAO. Šis išskirtinumas oro uostui suteikia galimybes priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinėms sąlygoms.Oro uosto aktyvaus veikimo zonoje gyvena 1,72 mln. gyventojų, per metus Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti iki 500 tūkst. keleivių ir 110 tūkst. tonų krovinių.Kauno oro uostas pradėjo veikti 1988 m. liepos 1 d., 1991 m. įgijo Tarptautinio oro uosto statusą, 1996 m. tapo Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) nariu. 1996 m. pradėjo dalyvauti asociacijos „Lietuvos oro uostai“ veikloje. 2005 m. oro uoste pradėtas įgyvendinti už Europos Sąjungos lėšas finansuojamas projektas, kurio metu bus modernizuojama kilimo ir tūpimo tako šviesų signalinė sistema. Projekto vertė – 9,6 mln. litų. Kauno oro uostas taps vieninteliu oro uostu Lietuvoje, turinčiu aukščiausią meteominimumo (apšvietimo sistemos) kategoriją.
Ilgą laiką Kauno oro uosto specializacija buvo krovinių aptarnavimas. Reguliarius keleivių pervežimus vykdė vienintelė „Aviakompanija Lietuva“, kuri per metus aptarnaudavo apie 20 000 keleivių. Mažėjant krovinių srautui, buvo ieškoma būdų, kaip pritraukti ne tik krovinių vežėjus, bet ir tapti patraukliu oro uostu keleiviams. Lietuvos aviacijos rinkoje atradus pigių skrydžių nišą, oro uosto strateginė veikla buvo nukreipta į šio tipo aviakompanijų pritraukimą.Tarptautinis Šiaulių oro uostas įsikūręs Šiaulių miesto pietinėje pusėje. Jo dydis 471 ha. Tai buvęs karinis aerodromas – sovietų armija jame nutiesė du lygiagrečius 3500 metrų ilgio lėktuvų kilimo ir tūpimo takus. 1995 m. pradėta šio oro uosto rekonstrukcija, pakeista jo paskirtis. Per dvejus metus kompanija „ Philips Projects“ pastatė naujausius navigacinius, meteorologinius ir ryšio priemones, įrengė dispečerinį punktą ir keleivių terminalą. Lietuvai tapus NATO nare prasidėjo ir aerodromo pakilimo takų remontas. 2005 m. atlikta atsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kainavusi kelis kartus daugiau, negu būtų reikėję prieš 8 metus – 38 mln. litų. Tiesa, šias lėšas skyrė NATO. Pagrindinio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija oficialiai baigta 2006 m. spalio 26 d. iškilmingu tako atidarymu. Pagrindinio tako atnaujinimui 47 mln. litų buvo skirta iš NATO. Atnaujinta 280 000 kv. m ploto 3,5 km ilgio ir 45 m. pločio kilimo ir tūpimo tako danga, jo galuose įrengtos papildomos 13 500 kv. m ploto betono dangos forsažo aikštelės, išasfaltuota 144 000 kv. m. bazės teritorijos, įrengti privažiavimo takai, atnaujintos drenažo sistemos.Atnaujintas Zoknių oro uostas atitinka ne tik ICAO, bet ir specialiuosius NATO reikalavimus. Rekonstruoto aerodromo apskraidymą ir sertifikavimą atlikę specialistai pripažino jį geriausiu visoje Rytų Europoje. Sertifikatas pirmą kartą oro uosto istorijoje išduotas ilgam laikui – 5 metams. Pradėjus eksploatuoti pagrindinį taką atnaujinami ir civilinių krovininių orlaivių skrydžiai. 2008 -2009 m. numatyta naujų naikintuvų ir transporto orlaivių peronų bei aviacinio kuro saugyklos statyba. Greta oro uosto 2007 m. pradedamas kurti industrinis parkas su keliomis gamybos ir logistikos įmonėmis.Tarptautinis Palangos oro uostas yra įsikūręs ypatingoje vietoje – netoli jūros, tarp Palangos ir Klaipėdos, iki jų atitinkamai 7 km ir 28 km. Šalia eina tarptautinė Karaliaučiaus – Liepojos magistralė. Oro uoste rekonstruotas 2 km ilgio kilimo ir tupimo takas bei keleivių ir krovinių terminalai. Oro uostas priima vidutinio dydžio lėktuvus iš įvairių šalių. 1998 m. rekonstruoti orlaivių stovėjimo peronas ir riedėjimo takas. 2006 m. pradedama nauja tūpimo – kilimo tako rekonstrukcijaSėkmingai pradėjusi naują plėtros etapą Europos Sąjungoje, Lietuvos civilinė aviacija kiekvienus metus pasitinka su naujomis perspektyvomis. Puikiai įvertinta tarptautiniu mastu, Lietuva 2004 m. pavasarį buvo priimta į Jungtinę aviacijos administraciją (JAA). Tai reiškė, kad Lietuvai civilinės aviacijos srityje tuo metu nebebuvo kliūčių tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Šis įvykis apvainikavo skrydžių saugos priežiūros specialistų kelerių paskutiniųjų metų pastangas ir intensyvaus darbo rezultatus, kai nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys civilinės aviacijos veiklą, buvo derinami su Europos Sąjungos reikalavimais bei sėkmingai diegiami. Lietuvos pasirengimas JAA narystei buvo įvertintas geriausiai tarp Pabaltijo šalių. Lietuvai tapus ES nare, civilinės aviacijos vežėjams, specialistams, techninės priežiūros organizacijoms atsivėrė didesnės veiklos perspektyvos visose ES šalyse. Liberalizavus oro transporto rinką, Lietuvos, kaip ir kitų ES valstybių, civilinės aviacijos įmonės įgijo vienodas galimybes plėtoti savo veiklą. Bendroje ES rinkoje veiklą pradėjo ir ją sėkmingai plėtoja kelios naujos Lietuvos aviakompanijos. Seniau gyvuojančios oro bendrovės taip pat prisitaikė prie naujų rinkos ir konkurencijos sąlygų– atnaujino lėktuvų parką vykdo lankstesnę bilietų kainų politiką, plečia maršrutų geografiją. Tikimasi atsirasiant ir daugiau perspektyvių bendrovių, kurios turėtų užpildyti nedideles, tačiau neišnaudotas rinkos nišas.Įmonių veiklos rezultatai rodo, kad mūsų aviacijos rinka auga. Daugėja skrydžių tiek Lietuvos oro erdve, tiek oro uostuose. Bendras trijuose tarptautiniuose oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius 2004 m. pabaigoje jau viršijo milijoną. Keleivių skaičiaus augimo dinamika 2004 metais siekė vidutiniškai 30 procentų. Dabar vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinant keleivių ir krovinių tranzitines paslaugas oro uostuose, pagal Šengeno bei kitus ES reikalavimus įrengti tarptautinio oro uosto terminalus. Orlaivio techninės priežiūros organizacijos, kurios patvirtintos pagal Europos Sąjungos reikalavimus, taip pat sėkmingai plėtoja savo veiklą. Reikia pasidžiaugti, kad pelningai dirba visame pasaulyje žinomų lietuviškų sklandytuvų gamintojai.Viena iš svarbiausių sąlygų, kurios laikomasi kuriant aviacijos strategiją – griežtai vykdyti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo reikalavimus. Todėl daug investuojama į oro uostų ir orlaivių modernizavimą, šiuolaikišką oro uostų saugos ir saugumo užtikrinimo įrangą. Lietuvoje įgyvendinama Europos Sąjungos aplinkosaugos politika – diegiamos neigiamą oro transporto poveikį gamtai mažinančios priemonės ir orlaivių triukšmo ribojimo reikalavimai. Tarptautiniuose Vilniaus ir Palangos oro uostuose įrengtos ir veikia orlaivių triukšmo kontrolės sistemos, specialia įranga modernizuojami lėktuvai, civilinės aviacijos specialistai mokomi dirbti naujo tipo lėktuvais ir su triukšmo kontrolės sistemomis. Sėkmingai plėtojama Bendro Europos dangaus koncepcija – modernizuojama skrydžių valdymo, ryšių ir stebėjimo įranga, diegiamos oro eismo paslaugų kokybės ir saugos vadybos sistemos, pagal bendrus Europos reikalavimus mokomi ir rengiami skrydžių vadovai. Valstybės įmonė „Oro navigacija“ tapo viena iš pirmųjų Europoje, parengusi svarbų dokumentą – oro eismo paslaugų saugos vadovą. Kaip įmonei, sertifikavusiai visus savo veiklos procesus, 2004 m. pabaigoje jai įteiktas kokybės vadybos sertifikatas.Be to, Lietuva yra vienintelė NATO šalis narė, kurioje įdiegta integruota civilinė / karinė oro eismo vadybos sistema. Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su atskiromis užsienio šalimis. Vienas tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – Lenkijos ir Lietuvos bendro dangaus iniciatyva Baltijos šalims. Šių šalių civilinės aviacijos vadovybių atstovai pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą dėl oro navigacijos sistemos komponentų integravimo ir derinimo Baltijos jūros regione.Tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu svarbūs ir jau kelintą kartą Lietuvoje organizuojami Europos akrobatinio skraidymo ir sklandymo čempionatai.Atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtros tendencijas, Lietuvoje stengiamasi harmoningai plėtoti visų civilinės aviacijos objektų veiklą. Ateityje bus siekiama išlaikyti tokias civilinės aviacijos įmonių veiklos sąlygas, kurios skatintų sąžiningą konkurenciją, šalies ekonominę ir socialinę raidą, leistų teikti kokybiškas paslaugas ekonomiškai pagrįstomis kainomis ir kartu atitiktų tarptautinius keleivių ir krovinių vežimo saugos bei saugumo standartus.JAV ir Europos oro transporto skirtumai
Jungtinės Amerikos Valstijos pirmosios pasaulyje pradėjo liberalizuoti oro transportą 1978 m. Tuomet į maršrutus, kuriuose buvo didžiausi keleiviu srautai, įsiveržė naujos aviakompanijos, pasiūliusios mažesnes vežimo kainas. Tarifai staigiai krito, ir buvę pelningi maršrutai tapo nuostolingi. Kad išsilaikytų rinkoje, aviakompanijos skrydžiams įvedė „ ašies ir stipinų“ sistemą, kai visi skrydžiai atliekami per vieną ašinį oro uostą. Tai leido padidinti lėktuvų apkrovimo koeficientą, panaudoti didesnius lėktuvus, kas sumažino vienos skrydžio vietos savikainą. Taikydamos „ ašies ir stipinų“ sistemą aviakompanijos, nekeisdamos lėktuvų parko, išplėtė skrydžių geografiją. Prieš panaikinant valstybės reguliavimą JAV buvo tik 5 ašiniai oro uostai – Atlantoje, Dalase, Denveryje, Niujorke ir Čikagoje, o 1987 metais jų jau buvo 13.Europoje aviakompanija „ SAS“ kaip ašinį oro uostą naudoja Kopenhagą, „British Airways“ – Londoną. Tačiau Europoje „ašies ir stipinų“ sistema nelabai prigyja dėl tokių priežasčių, kaip:• Vyrauja palyginti trumpi skrydžiai;• Persėdimai ilgai užtrunka;• Daugelis uostų yra perkrauti;• Nepakankamas terminalų dydis;• Valstybiniai oro uostai vykdo protekcionistinę politiką;• Supergreitojo geležinkelio, kaip atsvaros neilgiems oro maršrutams, vystymasis.Europoje , palyginti su JAV , yra gerokai mažiau keleivių, pasirengusių pasinaudoti netiesioginio reiso paslaugomis. JAV gyventojų tankumas yra gerokai mažesnis negu Europos Sąjungos šalyse – teritorijos kvadratiniam kilometrui tenka atitinkamai 24 ir 164 žmonės. Svarbiausi Europos oro kelionių centrai yra arti vienas kito, ypač biznio centrai , sudarantys vadinamąjį „karštąjį bananą“, kuris driekiasi nuo pietryčių Anglijos iki šiaurinės Italijos. Todėl daugelis oro maršrutų yra per trumpi, kad su jais konkuruotų netiesioginiai maršrutai.
Didelę įtaką Europoje oro transportui turi itin greitųjų geležinkelių vystymasis. Didžiausias oro transporto trūkumas, palyginti su greitaisiais geležinkeliais, išryškėja trumpuose maršrutuose – kai oro transporto skridimo greičio privalumą nustelbia ilgas keleivių vykimo į oro uostų laikas. JAV ir Europos šalių oro vežimų rinka skiriasi dar ir tuo, kad JAV tarptautinių oro maršrutų keleivio kilometrų skaičius sudaro tik apie 50 procentų keleivio kilometrų vidaus maršrutuose, tuo tarpu Europos Sąjungos valstybių tarptautiniuose reisuose atliktų keleivio kilometrų skaičius yra tris kartus didesnis nei vidaus maršrutuose.Daugiausia keleivių 1999metais pervežta Šiaurės Amerikos regione, toliau eina Europa ir Azijos bei ramiojo vandenyno regionas. Kituose regionuose keleivių srautai daug mažesni.Net keturiolika iš dvidešimties pasaulio oro uostų, aptarnaujančių didžiausius keleivių srautus yra JAV, ketuti – Europoje ir du Azijoje. Net vienuolika iš dvidešimties pasaulio oro uostų, aptarnaujančius krovinių srautus, yra JAV, penki Azijoje ir keturi Europoje.Lietuvos civilinės aviacija -Tarptautinės asociacijos narė Sėkmingai pradėjusi naują plėtros etapą Europos Sąjungoje, Lietuvos civilinės aviacija 2005-uosius pasitiko naujomis perspektyvomis. Puikiai įvertinta tarptautiniu mastu, Lietuva 2004 m. pavasarį buvo priimta į Jungtinę aviacijos administraciją (JAA). Tai reiškė, kad Lietuvai civilinės aviacijos srityje tuo metu nebebuvo kliūčių tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Šis įvykis apvainikavo skrydžių saugos priežiūros specialistų kelerių pastarųjų metų pastangas ir intensyvaus darbo rezultatus, kai nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys civilinės aviacijos veiklą, buvo derinami su Europos Sąjungos reikalavimais bei sėkmingai diegiami. Lietuvos pasirengimas JAA narystei buvo įvertintas geriausiai tarp Baltijos šalių.Lietuvai tapus ES nare, civilinės aviacijos vežėjams, specialistams, techninės priežiūros organizacijoms atsivėrė didesnės veiklos perspektyvos visose ES šalyse. Liberalizavus oro transporto rinką, Lietuvos, kaip ir kitų ES valstybių, civilinės aviacijos įmonės įgijo vienodas galimybes plėtoti savo veiklą.
Aviacijos strategijoje – skrydžių sauga ir aplinkosauga
Orlaivių techninės priežiūros organizacijos, kurios atitinka ES reikalavimus, taip pat sėkmingai plėtoja savo veiklą. Pelningai dirba visame pasaulyje žinomų lietuviškų sklandytuvų gamintojai. Viena iš svarbiausių sąlygų, kurios laikomasi kuriant aviacijos strategiją – griežtai vykdyti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo reikalavimus. Todėl daug investuojama į oro uostų ir orlaivių modernizavimą, šiuolaikišką oro uostų saugos ir saugumo įrangą.Lietuvoje įgyvendinama Europos Sąjungos aplinkosaugos politika – diegiamos neigiamą oro transporto poveikį gamtai mažinančios priemonės ir orlaivių triukšmo ribojimo reikalavimai. Tarptautiniuose Vilniaus ir Palangos oro uostuose įrengtos ir veikia orlaivių triukšmo kontrolės sistemos, specialia įranga modernizuojami lėktuvai, civilinės aviacijos specialistai mokomi dirbti naujo tipo lėktuvais ir su triukšmo kontrolės sistemomis.
Išvados
Taigi oro transportas labai priklauso nuo šalies ekonominės bei politinės padėties, socialinių veiksnių, demografinės padėties, tarptautinės rinkos, turizmo industrijos lygio, visuomenės atvirumo ir kt. Didžiausias oro transporto eismas vyksta Šiaurės Amerikoje, kur daugiausia keleiviniai vyksta šalies viduje, ne kaip Europoje. Oro transportas suteikia daug privalumų, kuriais pasinaudojus galima pagerinti ne tik žmonių vežimą, bet ir krovinių. Nors ir lėktuvais negalima vežti tokių kiekių kiek kad būtų galima plukdyti laivais ar vežti raukiniais, tačiau gabenimas oro transportu yra greitesnis, saugesnis ir patikimesnis.Apibendrintai galima išskirti: Oro transporto privalumai:• greitas;• manevringas;• keleiviai vežami ir kroviniai gabenami dideliais atstumais;• nereikia tiesti kelių.Oro transporto trūkumai:• brangu;• sudėtinga ir brangu įrengti oro uostus;• brangus lėktuvų eksploatacija;• priklausomybė nuo orų sąlygų;• neparanku itin dideliems kroviniams gabenti;• didelis triukšmas ir oro bei aplinkos tarša.
Naudota literatūra:
1. Pasaulio geografijos atlasas.,Vilnius., 20002. http://www.kaunasair.lt/index.php?lang=1&m=1&p=110
3. http://www.palanga-airport.lt/4. http://www.vilnius-airport.lt/lt/5. http://www.airport.siauliai.lt/index_l.html6. http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&TopicID=30&DL=&UL=7. http://www.jura.lt/contents/article_lit.php?id_year_issue=200502&id_num=7