Tarptautinio Vilniaus oro uosto logistikos procesų analizės duomenys

Tarptautinio Vilniaus oro uosto logistikos procesų analizės duomenys

Tarptautinis Vilniaus oro uostas, didžiausias tarptautinis oro uostas šalyje, per metus gali aptarnauti iki 3 mln. keleivių, turi gerai išplėtotą infrastruktūrą, galimybę pritraukti aviakompanijas, vežančias ir keleivius, ir krovinius. Nuo sostinės centro oro uostą teskiria 7 km, kuriuos automobiliu galima įveikti per 15 min. Nuo 2008 m. rudens oro uostą galima pasiekti ir traukiniu iš Vilniaus geležinkelio stoties. Iš Vilniaus oro uosto reguliariuosius skrydžius pagal tvarkaraštį 34 kryptimis vykdo 20 oro linijų bendrovių. Kitos oro linijų bendrovės vykdo užsakomuosius skrydžius. Tarptautinis Vilniaus oro uostas siekia tapti pirmaujančia, pažangios vadybos aviacijos verslo įmone ir pritraukti skirtingų aviacijos verslo modelių oro linijų bendroves bei jų keleivius

Daugiausiai keleivių iš (į) Tarptautinio Vilniaus oro uosto per 2014 m. devynis mėnesius reguliariai vykdomais skrydžiais keliavo į Londoną, Frankfurtą, Rygą, Kopenhagą, Maskvą, Oslą.

2 Lentelė. Daugiausiai keleivių skridusių iš/į Tarptautinį Vilniaus oro uostą per 2013m. Šaltinis: Taptautinis Vilniaus oro uostas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Populiariausios išliko taip vadinamos verslo kryptys iš Vilniaus oro uosto į Helsinkį, Kijevą, Varšuvą ir Vieną – visos jos stabiliai išlaikė 10 ir daugiau proc. augimo tempą, o itin geras rezultatas buvo pasiektas Frankfurto kryptimi: keleivių skaičius beveik padvigubėjo.

Pagal aptarnautų keleivių skaičių 2015 m. 9 mėn. oro linijų bendrovės pasidalino oro transporto keleivių rinką. Matome, kad daugiausiai keleivių iš tarptautinio Vilniaus oro uosto skrido į Londoną (beveik 14proc.). Nemažai keleivių skrenda į Frankfurtą, kurie sudaro apie 9 proc. keleivių skrendančių iš Vilniaus oro uosto. Taip pat, populiarios kryptys yra į Rygą, Kopenhagą, Maskvą bei Oslą.

3 pav. Oro linijų bendrovių pasiskirstymas pagal aptarnautų keleivių skaičių Vilniaus oro uoste 2014m., proc. Šaltinis: Taptautinis Vilniaus oro uostas

Diagramoje matome oro linijų bendrovių pasiskirstymą pagal aptarnautų keleivių skaičių Vilniaus oro uoste. Didžiąją dalį keleivių (26proc.) aptarnauja Airijos oro linijų bendrovė „Ryanair“. 5 proc. atsilieka Vengrijos oro linijų bendrovė „Wizz air“. Visos kitos oro linijų bendrovės aptarnauja mažiau nei po 10 proc. keleivių Vilniaus tarptautiniame oro uoste.

7 pav. Keleivių srautas Baltijos šalių oro uostuose 2010-2014m., tūkstančiais. Šaltinis: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

2014 m. atvykusių ir išvykusių keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose padidėjo 10 %, palyginti su 2013 m., ir sudaro beveik 3,8 mln. Keleivių. 2014 m. aptarnautų keleivių ir skrydžių srautai, palyginus trijų tarptautinių šalies oro uostų veiklos rezultatus, sparčiausiai augo tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Šiame oro uoste 2013 m. priimta 9,3 % daugiau orlaivių nei 2012 m. ir aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių, tai yra 20,6 % daugiau nei 2012 m. Tarptautiniame Kauno oro uoste 2013 m. toliau buvo stebimas keleivių srautų mažėjimas, palyginti su 2012 m. (atitinkamai -16 %). Tai nulėmė aviakompanijos „Ryanair“ gerokai sumažintų maršrutų skaičius nuo 2012 m. rudens. 2012–2013 m. žiemos sezono metu reguliarūs skrydžiai iš tarptautinio Kauno oro uosto buvo vykdomi 5 kryptimis, 2013 m. vasaros sezono metu buvo skrendama 18 krypčių.Tarptautiniame Palangos oro uoste 2013 m. priimta daugiau kaip 127 tūkst. keleivių (0,2 % mažiau nei 2012 m.). 2014 m. daugiausia keleivių aptarnauta tarptautiniame Rygos oro uoste. Šiame oro uoste 2014 m. aptarnautų keleivių skaičius buvo šiek tiek didesnis nei 2013 m. Tarptautinis Vilniaus oro uostas užima trečią vietą tarp Baltijos šalių pagrindinių tarptautinių oro uostų pagal skrydžių skaičių, tačiau tik tarptautiniame Viliaus oro uoste 2014 m. skrydžių skaičius augo. 2014 m. tarptautinis Vilniaus oro uostas aplenkė tarptautinį Talino oro uostą pagal aptarnautų keleivių skaičių ir yra lyderis pagal vežtų keleivių skaičiaus augimą (20,6 %) .

 

IŠVADOS

Populiariausias oro uostas Lietuvoje yra Tarptautinis Vilniaus oro uostas, kuris gabena daugiausiai keleivių. Taip pat, šis oro uostas užima antrąją vietą lyginant Baltijos šalių sostinių oro uostus. Vilniaus oro uostas puikiai žinomas tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse, šis oro uostas yra puikiai užsirekomendavęs, teikiantis kokybiškų paslaugų gausą, todėl manau, kad kokybės valdymas šioje įmonėje yra pakankamai geras. Darbuotojai, kurie dirba šioje įmonėje atlieka savo darbą puikiai, o tai įrodo begalė gerų atsiliepimų apie šį oro uostą, tačiau tobulėjimui ribų nėra ir stengtis pranokti savo konkurentus galima visada.

Išnagrinėjus tarptautinį Vilniaus oro uostą galime drąsiai teigti, kad ši įmonė yra išvystyta labai gerai, visos teikiamos paslaugos, darbuotojų aukšta kvalifikacija, gera įmonės valdymo strategija bei struktūra gerina Vilniaus oro uosto vardą, būtent dėl šio aspekto ši įmonė klesti.

Vilniaus Tarptautinio oro uostas yra puikiai išvystytas, gausu reklamos internetinėse svetainėse, televizijoje, spaudoje. Skiriama daug lėšų, kad Vilniaus oro uostas būtų reklamuojamas užsienyje, investicijos paskatina keleivių susidomėjimą ir skaičių.

Pastebėjome, kad keleiviai būtų linkę dažniau naudotis Vilniau oro uosto paslaugomis, jei būtų daugiau papildomų tiesioginių skrydžių, pigesnių oro linijų. Keleiviai linkę išlaidauti Vilniaus oro uoste ir būtina jiems suteikti kuo daugiau galimybių maloniai praleisti laiką apsiperkant, užkandžiaujant ar pramogaujant.

LITERATŪRA

Ambrazevičius A. (2008). Lietuvos transporto sistema. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.

Baublys A. (1996). Transporto sistema. Vilnius: Technika.

Bazaras Ž, Markštaitis D., Sapragonas J. (1999).Europos transporto sistemos. Kaunas: Technologija.

Meidutė I. (2012). Logistikos sistema. Vilnius: Technika.

Minalga R. (1998). Krovinių transporto sistema. Vilnius: Vilniaus universitetas.

Minalga R. (2004). Tarptautinė logistika. Vilnius: Homo Libier.

Nausėda A. (2010). Šiaulių oro uostas. Plėtros galimybių studija.Vilnius.

Vilniaus oro uostas. 2013 – 2015 metų Strateginio veiklos plano vykdymo 2013 metų 9 mėnesių ataskaita. http://www.vilnius-airport.lt/s/docs/finansines-ataskaitos/2013/Q3_2013_veiklos-ataskaita-skelbimui.pdf