Šaulių sąjunga

Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje veikusios organizacijos veiklą.
Šaulių sąjungos įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d.
Be karinio mokymo tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, taip pat aktyviai sportavo.
Pasitraukę šauliai bei patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai apie Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimą paskelbė Čikagoje.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas.

Kultūra ir sportas

Drauge su kariniu mokymu šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą. Gausu buvo įvairių kursų: sanitarijos, ugniagesybos, Lietuvos istorijos, lietuvių kalbos. Šauliai nuo pat susikūrimo populiarino daainą, muziką, sportą, lietuvišką žodį, steigė bibliotekas.

Praėjus dvidešimčiai metų nuo organizacijos įkūrimo, 1939 m. Šaulių sąjunga turėjo 125 chorus, 400 vaidybos mėgėjų kuopelių, 115 sporto klubų, 4 teatrus, 105 orkestrus, 350 bibliotekų, 72 šaulių namus, leido savo laikraštį “Trimitas”. Kasmet būdavo leidžiamos karinio, patriotinio turinio ir grožinės literatūros knygos. Kultivuotos sporto šakos: lengvoji atletika, vandens, žiemos bei jojimo ir šaudymo sportas.

Už žygdarbius, susijusius su pavojumi gyvybei, o išimtiniais atvejais ir už kitus ypatingus pasižymėjimus Sąjungos nariai gali būti apdovanojami pasižymėjimo ženklu nepaisant narystės Sąjungoje laiko. Sąjungos pasižymėjimo ženklu appdovanojami šauliai ir šaulių sąjungos pareigūnai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai bei krašto apsaugos pareigūnai už reikšmingą metodinę, materialinę ar kitokią paramą Sąjungai.
Sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ apdovanoja savo įsakymu Sąjungos vadas, pritarus Sąjungos Apdovanojimų komisijai. Kartu su

u Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“ išduodamas ir ženklo liudijimas. Sąjungos pasižymėjimo ženklas segamas prie uniformos kairėje krūtinės pusėje.

Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas “Už nuopelnus šaulių sąjungai”

1.Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas “Už nuopelnus šaulių sąjungai” skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams pagerbti už ypatingus nuopelnus Lietuvos šaulių sąjungai.

2.LŠS pasižymėjimo ženklas “Už nuopelnus šaulių sąjungai” yra aukščiausias sąjungos apdovanojimas. Pasižymėjimo ženklas yra trijų laipsnių. Aukščiausias I laipsnis.

3.Apdovanotieji gauna Lietuvos šaulių sąjungos vado pasirašytą apdovanojimo liudijimą ir pasižymėjimo ženklą.

1) kryžius – auksuotas, 38 mm aukščio ir pločio, į išorę platėjančiais kraštais. Priekinė kryžiaus pusė padengta baltos spalvos emale. Po kryžiumi – ažūrinis, auksuotas stilizuotų ąžuolo lapų vainikas. Kryžiaus centre – rankenomis apačioje sukryžiuoti sidabro kalavijai, o virš jų, nikeliuotame skyde padengtame raudonos spalvos emale – reljefiškas, auksuotas dvigubas kryžius. Kita kryžiaus pusė auksuota, lygi. Jos centre trim aukštais įkomponuotas reljefiškas įrašas didžiosiomis raidėmis UŽ NUOPELNUS ŠAULIŲ SĄJUNGAI. Kryžiaus apačioje išgraviruotas ženklo numeris. Šis kryžius tvirtinamas prie auksuotos strėlės antgalio formos laikiklio, kuris kabinamas ant pasižymėjimo ženklo kaspino.

2) kaspinas – žalios spalvos muaro, 32 mm pločio, su dviem plačiomis raudonos spalvos juostelėmis, kurioms iš kraštų yra juodos spalvos juostelės, bei dviem siauromis geltonos spalvos juostelėmis iš kraštų.

I laipsnio:

II laipsnio:

III laipsnio:

3. Pasižymėjimo ženklai nešiojami taip:
I laipsnio – kryžius tvirtinamas prie kaspino ir ne

ešiojamas po kaklu;
II laipsnio – kryžius kabinamas prie kaspino su aukso ąžuolo lapu ir nešiojamas kairėje krūtinės pusėje;
III laipsnio – kryžius kabinamas prie kaspino ir nešiojamas kairėje krūtinės pusėje.

Šaulių žvaigždė

Šaulių žvaigždė yra garbės ženklas pagerbti šauliams ar šiaip asmenims, padariusiems Šaulių sąjungai arba Lietuvai naudingų darbų.

Steigti šį apdovanojimą sumanyta 1927 metais. Projektą sukūrė dailininkas Petras Rimša ir 1930 metais jis buvo patvirtintas.

Šaulių žvaigžde apdovanojami:
• šauliai, kurie eidami atsakingas pareigas Šaulių sąjungoje, pasižymėjo organizaciniais darbais arba, būdami paprastais šauliais, pasižymėjo sąžiningumu, uolumu ir ištvermingumu;
• Šaulių sąjungai arba Lietuvai nusipelnę asmenys.
• Šaulių žvaigžde gali būti apdovanojami ir užsienio valstybių šauliai bei asmenys, parodę Lietuvos šaulių sąjungai ypatingo palankumo.
Kartu su Šaulių žvaigždės ženklu išduodamas ir ženklo liudijimas.
Asmenys, apdovanoti Šaulių žvaigžde, turi teisę ją nešioti tiek dėvėdami uniformą, tiek ir civilius drabužius.

Šaulių žvaigždės medalis

Šaulių žvaigždės medalis įsteigtas 1939 metais Šaulių sąjungos dvidešimtmečio proga. Medalį sukūrė dailininkas Petras Rimša.

Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojami: Šaulių sąjungos pareigūnai ir kiti šauliai, kurie, vykdydami pareigas, pasižymėjo sąžiningumu, uolumu ir ištvermingumu.
Kartu su Šaulių žvaigždės medaliu išduodamas ir ženklo liudijimas.

Skiriamieji ženklai(antsiuvai)

LŠS nario ženklas

Sąjungos garbės šaulio ženklas

LŠS rinktinės garbės nario ženklas

Šaulio-instruktoriaus ženklas

Vėliava

Skiriamieji ženklai (antpečiai)

Eilinis Grandininkas Skyrininkas Būrininkas Būrio vadas Kuopos vado pavaduotojas

Kuopos vadas Rinktinės štabo pareigūnas Rinktinės vado pavaduotojas

Rinktinės vado Rinktinės vadas Sąjungos štabo pareigūnas LŠS vado pavaduotojas
pirmasis
pavaduotojas

LŠS vado LŠS va

adas
pirmasis
pavaduotojas

Bendradarbiavimas

Lietuvos šaulių sąjunga yra pasirašiusi ne vieną bendradarbiavimo sutartį.

Su Lietuvos kariuomene
2001 m. balandžio 6 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos kariuomene. LŠS su Lietuvos kariuomene bendradarbiauja nuolat. Vasarą pagal bendrą Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos projektą „Mobilios vasaros stovyklos“ Lietuvoje rengiamos stovyklos, kuriose turiningai laiką leidžia jaunieji šauliai, kandidatai į jaunuosius šaulius, moksleiviai, vaikai iš padidintos rizikos grupių, kiti jaunuoliai.
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje, ir LDK Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, Sakalinės kaime, Tauragės rajone, veikia Jaunųjų šaulių vadų ir instruktorių rengimo centrai. Kasmet jaunųjų šaulių vadų ir instruktorių baigiamoji mokymo sesija vyksta Gaižiūnų poligone, Rukloje.
Šauliai Lietuvos kariuomenės daliniuose ir poligonuose rengia šaudymo pratybas ir varžybas. Gaižiūnų poligone, Rukloje, rugsėjį vyksta Ne rikiuotės šaulių turizmo sąskrydžiai ir Rikiuotės šaulių daugiakovės varžybos. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, Rukloje, buvo surengtos jaunųjų šaulių ir Jungtinės Karalystės kariuomenės kadetų pratybos. Šaulių komandos dalyvavo Lietuvos kariuomenės rengtose sporto ir šaudymo varžybose ir t. t.

Su Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija
Bendradarbiavimo sutartis su Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija pasirašyta 2000 m. rugpjūčio 9 d. Karo akademijoje, Vilniuje, įkurtame Jaunųjų šaulių vadų ir instruktorių rengimo centre kasmet instruktoriaus ženklą gauna nemažas būrys jaunųjų šaulių. Siekiant suvienodinti Jaunųjų šaulių va

adų ir instruktorių mokymo programas, trys Karo akademijos kariūnai veda paskaitas jauniesiems šauliams Vadų ir instruktorių rengimo centruose Tauragėje ir Rukloje. Karo akademijos dėstytojai rašo straipsnius Lietuvos šaulių žurnalui „Trimitas“. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademiją šiemet baigė 3 buvę jaunieji šauliai, net 10 buvusių jaunųjų šaulių papildė I kurso kariūnų gretas.

Su Policijos departamentu prie VRM
LŠS ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimas tęsiasi nuo 1999-ųjų liepos. Kasmet rengiama bendra LŠS ir Policijos departamento prie VRM stovykla, kurioje ilsisi jaunieji šauliai, jaunieji policijos rėmėjai ir jaunieji šauliai policijos rėmėjai. Šauliai įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose nuolat gelbsti policijos pareigūnams prižiūrint viešąją tvarką ir rimtį, budi renginių ir švenčių metu.

Su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM
Su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos šauliai bendradarbiauja nuo 2000-ųjų spalio. Alytaus, Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Utenos AŠR šauliai nuolat lankosi VSAT postuose, susipažįsta su pasieniečių veikla, darbo priemonėmis. VSAT pareigūnai lanko vasarą mobiliose stovyklose poilsiaujančius vaikus, pasakoja apie savo darbą, demonstruoja tarnybinių šunų sugebėjimus ir t. t.

Su Generaline miškų urėdija prie Aplinkos apsaugos ministerijos
LŠS ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2002 m. Kiekvieną pavasarį šauliai padeda miškininkams sodinti medelius, vasarą tvarko miškus, o miškininkai gelbsti šauliams įkuriant mobilias vasaros stovyklas. Su miškininkais aktyviausiai bendradarbiauja Utenos, Vilniaus, Panevėžio, Kauno AŠR šauliai. 2006 m. gegužės 3 d. LŠS pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos miškininkų sąjungos Jaunųjų miško bičiulių sambūriu. Jaunieji šauliai kartu su miško bičiuliais pavasarį sodino medelius. Jaunieji miško bičiuliai vasarą ilsėjosi Vilniaus AKMŠR organizuotoje mobilioje vasaros stovykloje.

Su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie LR Vyriausybės
Remiantis LŠS bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta 2003 m. balandžio 29 d., gausus būrys išeivijos lietuvių vaikų ilsėjosi šaulių organizuotose mobiliose vasaros stovyklose.

Su giminingomis Latvijos ir Estijos organizacijomis
LŠS bendradarbiavimas su Latvijos Jaunsardze ir Estijos Noored Kotkad organizacijomis įformintas bendradarbiavimo sutartimi 2001 m. lapkričio 2 d. Po metų, 2002 m. gruodžio 6 d., prie bendradarbiavimo sutarties prisidėjo ir Estijos Kodututred organizacija. Kasmet visų organizacijų vadovai susirenka aptarti veiklos kitiems metams ir pasirašo bendradarbiavimo protokolą. Kasmet Jaunųjų šaulių sporto žaidynėse dalyvauja Estijos ir Latvijos organizacijų delegacijos. Atskiros šaulių rinktinės bendradarbiauja su artimiausiais Latvijos Jaunzardze padaliniais. Šaulių sąjungos atstovai dalyvauja latvių ir estų organizuojamuose sporto renginiuose, šaudymo varžybose ir kt.

Su Kultūros ir sporto departamentu prie LR Vyriausybės
Bendradarbiavimo sutartis su Kultūros ir sporto departamentu prie LR Vyriausybės pasirašyta 2004 m. gegužės 4 d. Šaulių sąjunga yra asociacijos „Sportas visiems“ narė, tad organizuoja bendrus sporto renginius: sveikatos, grožio ir sporto festivalį „Sportas visiems“ Palangoje, „Žiemos sportas visiems“ žaidynes Ignalinoje.

Su Vytauto Didžiojo karo muziejumi
LŠS ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus bendradarbiavimo sutartis pasirašyta dar 1997 m. vasario 16 d. Šauliai iš visos Lietuvos nemokamai lanko Karo muziejaus ekspoziciją, dalyvauja atidarant muziejaus rengiamas parodas. Muziejaus darbuotojai rengia straipsnius istorinėmis temomis Lietuvos šaulių žurnalui „Trimitas“.

Su Vytauto Didžiojo universitetu
Šaulių sąjungos ir Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros bendradarbiavimo sutartis pasirašyta 2001 m. gegužės 20 d. VDU Istorijos katedros studentai nuolat naudojasi Lietuvos šaulių sąjungos bibliotekoje sukauptomis knygomis, muziejuje saugomais dokumentais ir nuotraukomis, paskui rašo straipsnius istorinėmis temomis į Lietuvos šaulių žurnalą „Trimitas“.

Su LLKS ir LKKSS
2005 m. Lietuvos šaulių sąjunga pasirašė dvi bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (2005 m. sausio 22 d.) ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (2005 m. kovo 6 d.). Sutarčių pasirašymas užtvirtino jau nuo nepriklausomybės atkūrimo besitęsiantį bendradarbiavimą tarp šaulių ir šių organizacijų narių. Šauliai dalyvauja šių organizacijų renginiuose ir šventėse, o LKKS ir LKKSS nariai – šauliškuose renginiuose. Vieni kitiems nuolat gelbsti įamžinant žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminimą.

Su Atlanto sutarties Lietuvos bendrija
2006 m. sausio 26 d. Atlanto sutarties Lietuvos bendrija (LATA) ir LŠS pasirašė bendradarbiavimo sutartį, siekdama puoselėti Lietuvos narystę NATO, dvišalių ir daugiašalių Lietuvos santykių su kitomis NATO narėmis ir siekiančiomis narystės šioje organizacijoje valstybėmis plėtrą, įtraukti LATA ir LŠS narius, ypač jaunimą, į bendrą veiklą ir t. t.
Jaunieji šauliai jau dalyvauja LATA organizuojamuose renginiuose ir projektuose.

Su LR švietimo ir mokslo ministerija
2006 m. gegužės 30 d. Švietimo ir mokslo ministerija ir LŠS, siekdami sukurti palankias sąlygas Lietuvos vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų pilietiniam ir tautiniam ugdymui, visuomenės pilietinei ir tautinei raiškai, sustiprinti socialinę partnerystę, tautinį ir pilietinį solidarumą, pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Vadovaudamiesi šia sutartimi, pedagogai padėjo šauliams organizuoti mobilias vasaros stovyklas. Ministerija rekomenduoja mokyklų vadovams pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su LŠS padalinių vadais, skatinti mokyklose steigti jaunųjų šaulių padalinius.

Trišalė KAM, ŠMM ir LŠS sutartis
2006 m. gegužės 30 d. LR krašto apsaugos ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija ir LŠS pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo bendradarbiauti organizuojant mobilias vasaros stovyklas, motyvuoti vaikus ir jaunimą rinktis pozityvias laisvalaikio praleidimo formas, ugdyti vaikų ir jaunimo pilietiškumą, skatinti patriotiškumą, domėjimąsi Lietuvos valstybės ir kariuomenės istorija ir t. t.

Su Jungtinės Karalystės kariuomenės kadetais
2006 m. liepos 28 d. LŠS pasirašė apsikeitimo sutartį su Jungtinės Karalystės Hempšyro ir Vaito salos kariuomenės kadetų pajėgomis. Bendradarbiavimas tarp Šaulių sąjungos ir Jungtinės Karalystės kariuomenės kadetų užsimezgė 2003-iųjų vasarą. Šauliai jau ne kartą lankėsi jungtinėje Karalystėje, dalyvavo bendrose pratybose. Kadetai šiemet Lietuvoje lankėsi antrą kartą. Pasirašytoje apsikeitimo sutartyje abi šalys įsipareigojo vasarą vykdyti kasmetinę apsikeitimo programą, susietą su kiekvienos organizacijos mokymo stovyklų programomis, supažindinti su priimančios šalies istorija ir unikaliomis tradicijomis ir pan.

Leave a Comment