Joga

Turinys

1. Įvadas..............................3
2. Truputis jogos istorijos..............................3
3. Jogos keliai..............................4
4. Aštuonios klasikinės jogos pakopos.........................4
5. Joga šiuolaikiniame pasaulyje............................9
6. Užsiėmimai..............................9
7. Socialinių sąveikų ypatumai..............................10
8. Pagrindiniai socialiniai konfliktai ir problemos....................10
9. Reginio kūrimo ypatumai..............................11
10. Jogos plėtotės perspektyvos.............................11
11. Išvados..............................11
12. Literatūra..............................12

Įvadas

Kiekvienas žmogus nori būti gražus ir stengiasi kaip įmanydamas save padailinti. Kosmetika ir drabužiai – tik antraeilės priemonės: jos grožio nesukuria, vien paryškina jį. Tikrai gražus gali būti tik sveikas žmogus. Nuo sveikatos priklauso fizinis grožis, darbingumas, gera nuotaika, ilgas amžius.
Ieškodama universalių priemonių nuo visų kūno negalių, žmonija išbandė ne vieną panacėją, ne vienus madingus vaistus. Sukurta daugybė sveikatos ir jaunystės išsaugojimo teorijų, taačiau eiline sensacija kaskart tekdavo nusivilti. Per amžius nesugriaunamas liko tik fizinių pratimų autoritetas. Jau seniai žinotina, kad nuo daugelio ligų padeda apsisaugoti mankšta ir grūdinimasis, fizinėmis treniruotėmis išugdytas natūralus organizmo priešinimasis negalavimams ir ankstyvam senėjimui. Dabar niekas neabejoja ritminės gimnastikos, aerobikos, autogeninių treniruočių nauda. Šiuo požiūriu įdomi ir jogos sistema. Nuo senovės sklido legendos apie neįtikėtinus, tiesiog fantastiškus jogų sugebėjimus. Patys jogai teigia, kad tai – labai sunkus mokslas, tai – tam tikras gyvenimo būdas, ilgas ir atkaklus fizinis bei dvasinis ruuošimasis. Tikru jogu gali būti tik profesionalas, visą gyvenimą paskyręs jogos disciplinai ir niekuo kitu nesidomintis.
Kol kas neprieita prie vieningos nuomonės apie jogos naudą mūsų sąlygomis. Pripažįstama, jog fiziniai pratimai gydo nuo įvairių negalavimų, bet nesaikingai, be gydytojo patarimų tr

reniruojantis, joga gali ir pakenkti.

Truputis jogos istorijos

Jogos kilmė skendi laiko rūke. Ji yra laikoma dievišku gyvenimo mokslu, kuris atsiskleidė nušvitusiems išminčiams per meditacijas. Patys seniausi archeologiniai jogos egzistavimo įrodymai yra akmeninės figūrėlės, vaizduojančios jogos pozas. Jų amžius datuojamas apie 3000 m. pr. m. e. Pirmąkart joga yra minima milžiniškame raštų, vadinamu Vedomis, rinkinyje maždaug apie 2500 m. per .m. e. Jogos mokymo ir Vedantos filosofijos pagrindus mums pateikia raštai, vadinami Upanišadomis, užbaigiantys Vedų rinkinį. Šeštame amžiuje pr. m. e. pasirodė dvi didelės epinės poemos – Ramajana (Ramayana), parašyta Valmiki, ir Mahabharata, parašyta Vjasa (Vyasa). Bhagavadgyta (Bhagavad Gita) – vienas iš žinomiausių jogos raštų (įeina į Mahabharatos sudėtį). Patandealio (Patanjali) mintys surašytos į Joga Sutras 3 a. pr. m. e., sudaro Radža (Raja) Jogos pagrindus. Klasikiniai Hatha Jogos teekstai yra Hatha Joga Pradipika, kurie aprašo įvairias asanas ir kvėpavimo pratimus, formuojančius ir šiuolaikinės jogos praktikos pagrindus.
Jogos keliai

Yra keturi pagrindiniai jogos keliai – Karma Joga, Bakti (Bhakti) Joga, Jnana(Džnana) Joga ir Radfa (Raja) Joga. Tačiau galu gale visi jie nuveda į tą patį tikslą – savirealizaciją. Karma Joga – veikimo joga – tai kelias, kurį daugiausia pasirenka draugiškos natūros žmonės. Ši joga moko pasiaukojimo, nesitikint jokio atpildo ar naudos. Veikimas, neprisirišant prie savo veiklos vaisių, išugdo tauresnius jausmus. Bhakti Joga – tai dvasinio pasišventimo (atsidavimo) ke

elias, kurį renkasi emocinės natūros žmonės. Maldomis, garbinimu ir ritualais jie paskiria save Dievui, keisdami savo emocijas ir leisdami joms tekėti į besąlyginę meilę ir dvasinį atsidavimą. Jnana Joga – žinojimo ir išminties joga – sunkiausias kelias, reikalaujantis begalinės valios ir intelekto. Pagal Vedantos filosofiją, Jnana jogai naudoja savo protą tam, kad ištirtų savo tikrąją prigimtį. Erdves stiklinio indo viduje ir išorėje mes suvokiame kaip skirtingas, taip pat, kaip ir savo atskirumą nuo Dievo. Jnana Joga padeda “sudaužyti tą stiklinį indą”, pamažu ištirpdant nežinojimo šydą, ir patiriant savo vienybę su Dievu. Raja Joga – tai fizinės ir protinės kontrolės mokslas. Dažnai vadinamas “karališkąja joga”. Jis siūlo visapusišką minties bangų kontroliavimo metodą, pakeičiantį mūsų psichinę ir fizinę energiją į dvasinę.

Aštuonios klasikinės jogos pakopos
I. JAMA

Tai moraliniai etiniai principai, kurie pagal savo prigimtį ir esmę yra universalūs, lengvai suprantami visiems vyrams ir visoms moterims, nepriklausomai nuo amžiaus ar tautybės. Jie išmoko mus apgalvoti kiekvieną savo veiksmą, įvertinti jį penkių principų pagalba ir priimti tinkamą sprendimą. Jamą sudaro penki moraliniai – etiniai principai:
1.1. ACHIMSA

Tai pats svarbiausias moralinis Jamos principas. Tiesiogiai jis reiškia “nekenk”, “nežudyk”, “neprievartauk”. Tačiau Achimsa turi žymiai platesnę prasmę. Šis principas ne tik moko mus neskleisti blogio savais poelgiais, žodžiais ir mintimis, bet ir pripildo mus pakantumu ir

r meile. Praktikuojantis Achimsą išsivaduoja iš baimės ir pykčio, užleisdamas vietą supratimui ir atlaidumui. Praktikuojant šį principą supranti, kad kenkdamas kitam, tu kenki pats sau, nes visi mes esame dalys vieno didelio ir sudėtingo organizmo.
1.2. SATJA

Tiesioginis vertimas iš sanskrito kalbos – “teisingumas”. Šis principas nusako mūsų minčių, žodžių ir veiksmų teisingumą ir vientisumą. Laikantis šio principo mes išmokstame kalbėti tai, ką galvojame ir daryti tai, ką kalbame. Mes neprieštaraujame patys sau ir randame santarvę su savimi, neapgaudinėdami ne tik aplinkinių, bet ir patys savęs. Satja išlaisvina mūsų gyvenimą nuo melo, paskalų, barnių ir paniekos. Tačiau visuomet reikia prisiminti, kad Satja principas neturi pažeisti Achimsa principo. Jei mūsų tiesa skaudina kitą žmogų, visuomet reikia pagalvoti ar verta ją ištarti.
1.3. ASTĖJA

Šis principas reiškia “nevogti”. Jis sako, kad nevalia geisti svetimo ir savintis tau nepriklausančių daiktų, minčių ir nuopelnų. Tačiau negalima pamiršti, kad šio principo laikymąsis negali prieštarauti aukščiau minėtiems Achimsa ir Satja principams.
1.4. APARIGRACHA

Šis principas reiškia “nekaupti”, “nepriimti dovanų”. Praktikuodamas Aparigrachą, joginas išmoksta nepriklausyti nuo materialių vertybių. Tuomet viskas, ko ištiesų jam reikia, ateina be didesnių pastangų ir reikiamu momentu. Na, o kiekviena gaunama dovana pririša gavėją įvairiais daugiau ar mažiau juntamais įsipareigojimais prie dovanos teikėjo. Todėl, norint išlikti laisviems nuo įvairių ne
ereikalingų prisirišimų ir įsipareigojimų, dovanų geriau neteikti ir nepriimti. Tačiau, jei dovanos nepriėmimas įskaudintų dovanos davėją, tuomet reikia susimąstyti, kuriuo principu šioje situacijoje reikėtų vadovautis: Achimsa ar Aparigracha.
1.5. BRACHMAČARJA

Brachmačarja sąvoka nusako susilaikymą, seksualinės energijos kontrolę. Šis principas neliepia mums praktikuoti atsiskyrėlio gyvenimą, jis mus moko kontroliuoti savo aistras bei seksualinę energiją. Daugelis Indijos išminčių buvo vedę ir turėjo vaikų. Brachmačarja principas neliepia vengti socialinių ir moralinių įsipareigojimų. Jis draudžia betikslį seksualinės energijos švaistymą. Praktikuojant šį principą, mes tampame gyvybingi, energingi ir išsiugdome stiprų intelektą. Brachmačarja – išminties kelias.
II. NIJAMA

Jeigu Jamos principai mums sakė, ko nereikėtų daryti, einant dvasinio tobulėjimo keliu, tai Nijama nusako, kokie veiksmai pagreitintų dvasinę evoliuciją. Nijama – tai vidinės disciplinos principai, kurių yra penki:
2.1. ŠAUČA

Šis principas savyje talpina švaros sąvoką – kūno ir proto. Jis realizuojamas dviem keliais: Bachja ir Abchjantara. Bachja – išorinė švara. Tai ne tik aplinkos, kurioje gyvename, švara, ne tik kūno ir aprangos švara, bet šis principas Jogoje apima ir maisto, kurį valgome ir kalbos švarą. Abchjantara nusako vidinę švarą. Tai moralinės švaros auklėjimas savyje. Šis procesas susideda iš dviejų etapų. Pirmasis – tai neigiamų emocijų, poelgių išgyvendinimas. Šiame etape mes atsikratome baimės, pykčio, pavydo. Praktikuojant šį principą mūsų gyvenimas tampa švarus nuo paskalų, intrigų ir melo. Antrasis etapas – tai skatinimas savyje teigiamų emocijų, tokių kaip džiaugsmas, draugiškumas, atvirumas, žvalumas, kurios ir formuoja mūsų teigiamus poelgius.
2.2. SANTOŠA

Tai principas, nusakantis pasitenkinimą. Praktikuojant Santošą mes suprantam savus esminius poreikius, išmokstam priimti iš gyvenimo tai, ką jis mums duoda ir išnaudoti visas teikiamas mums galimybes, neliūdint dėl to, ko neturime. Įsisavinus šį principą jogui viskas gyvenime vyksta lyg savaime ir tai padeda išlaikyti proto pusiausvyrą.
2.3. TAPAS

Tai vidinės ugnies palaikymo principas. Mūsų vidinė ugnis suteikia mums jėgų, siekiant savo užsibrėžto tikslo. Tik stiprios valios pastangomis praktikuojantysis tampa stiprus savo kūnu, dvasia ir protu, tampa tvirtas ir išmintingas.
2.4. SVADCHIAJA

Šis principas savyje talpina savišvietos sampratą. Tai ne tik filosofiniai pokalbiai, skaitymas, savo gyvenimo tikslo suvokimas. Svadchiaja mums siūlo pažinti įvairias filosofines ir religines sistemas, susipažinti su įvairiais moksliniais pasiekimais ir pan.
2.5. IŠVARAPRANIDCHANA

Šis principas moko mus visus savo veiksmus ir visas valios pastangas nukreipti ir paskirti savo Aukščiausiam Tikslui. Kiekvienas žmogus turės savą tikslą, kurį jis atrado praktikuojant Svadchiaja. Ir kiekvieno žmogaus tikslai yra skirtingi, tačiau kelias link šio tikslo visuomet kupinas meilės ir išminties, kuris ir daro mus kur kas tobulesniais, nei buvome. Tuomet ir pats Gyvenimas tampa mums Mokytoju.
III. ASANA

Daugelis iš mūsų jau ne pirmą kartą girdime šį sanskrito žodį, reiškiantį ”poza”, t.y. kūno padėtį. Ir ne vienam ji asocijuojasi su mankšta ar net akrobatiniais pratimais. Tačiau Asanos praktika nėra tik fizinis darbas su kūnu. Asanos praktika nėra skirta raumenų auginimui. Bet, neatsižvelgiant į tai, ji daro mūsų kūną elastingą, stiprų, energingą, greitą ir gražų. Jogui kūnas – tai instrumentas, padedantis keliauti dvasinio tobulėjimo link. Ir kaip kiekvienas muzikos virtuozas savo meistriškumą pasiekia tik puikiai įvaldydamas instrumentą, taip ir jogas gali pasiekti meistriškumą tik puikiai įvaldydamas savąjį instrumentą – savo fizinį kūną. Asanos praktikuojantį ne tik išgydo nuo įvairių negalių, ne tik sustiprina fizinį kūną, bet ir stabilizuoja psichiką, lavina gebėjimą koncentruotis, stiprina valią ir ryžtą. Ir be visų šių nuostabių dalykų, kuriuos Asanų praktika dovanoja mūsų fiziniam kūnui ir psichikai, ji yra neatsiejama mūsų dvasinio kelio dalis. Asanos paruošia mus aukštesniems Jogos etapams. Sakoma, kad pradžioje buvo išdirbta 8.400.000 asanų, kurios atitiko visos individo evoliucijos sąmonės būsenas. Šios asanos simbolizavo visą evoliucijos procesą – nuo pačių paprasčiausių gyvybės formų iki žmogaus, pažinusio savąjį “Aš” ir suvokusio visatos struktūrą bei dėsnius. Ir buvo teigiama, kad žmogus, praktikuodamas visas šias asanas, galėjo per vieną inkarnaciją pereiti visą evoliucijos laikotarpį, perkeldamas savo sąmonę iš vienos būsenos į kitą. Tačiau laikas ėjo ir didieji rišos bei jogai modifikavo šias asanas ir kiekis jų buvo stipriai sumažintas. Iki mūsų laikų yra išlikę tik keli šimtai asanų, iš kurių 84 asanos turi tikslius aprašymus ir paaiškinimus. Šių asanų pilnai užtenka šiuolaikiniam žmogui, norinčiam užsiimti Jogos praktika. Asana – tai trečioji Klasikinės Jogos pakopa, kurią praktikuojant nereikia aplenkti pirmų dviejų – Jamos ir Nijamos ir kuri paruoš mus ketvirtajai pakopai – Pranajamai.
IV. PRANAJAMA

Įvaldžius Asanos praktiką, mes galime pereiti prie sekančio etapo – Pranajamos. Pranajama – tai ketvirtoji klasikinės Jogos pakopa. Jogų supratimu Prana, plačiąja šio žodžio prasme – energetinis visa ko pagrindas. Visos energijos: mechaninė, šiluminė, elektromagnetinė, atominė, o taip pat ir gyvų būtybių energija – tai tik Pranos išraiškos. Nors dažnai terminas Prana naudojamas norint nusakyti kvėpavimo praktiką ar tiesiog kalbant apie gyvybinę energiją. Pranajama – tai nėra tik įkvėpimai ir iškvėpimai tam tikru ritmu. Tai energetinių srautų pajautimas. Pajutus energetinius srautus adeptas mokosi juos kontroliuoti ir valdyti. Tai daug dėmesingumo ir susikaupimo reikalaujantis procesas. Pranajamos praktikos metu vystosi labai jautrūs mūsų kūno organai, tokie, kaip trachėja, bronchai, plaučiai ir diafragma. Įvaldžius ketvirtąją Jogos pakopą jogai sustiprina nervų sistemą, įgauna emocinę pusiausvyrą bei gali reikiamą laiką išlaikyti koncentraciją. XVII a. išminčius Kariba Ekken apie Pranajamą rašė :” Jei Jūs norite rasti dvasinę pusiausvyrą, pirmiausiai jums reikia išmokti valdyti savo kvėpavimą. Kai kvėpavimas kontroliuojamas – širdis rami. Tačiau padrikas kvėpavimas sutrikdo širdies pusiausvyrą. Todėl pirmiausiai sureguliuokite savo kvėpavimą. Tai suminkštins Jūsų būdą ir nuramins Dvasią. “ Taigi, išmokęs kontroliuoti savo kvėpavimą, adeptas gali suvaldyti ir savo jausmus bei emocijas. O tai ir yra perėjimas prie sekančios Jogos pakopos – Pratjaharos.
V. PRATJAHARA

Pratjahara – tai penktoji klasikinės Jogos pakopa, su kuria prasideda praktikos daugiau vidinės, nei išorinės. Tai praktika, perkelianti mus į Radža Jogą, kuri savu laiku Indijoje buvo prieinama tik brachmanų kastai. Pratjahara – tai proto išvadavimas iš juslinių objektų. Kitais žodžiais tariant, Pratjahara – tai savų jutimų, jausmų kontrolė. Praktikuodamas Pratjaharą, jogas išsivaduoja nuo tamsos, nežinios, melo bei pykčio, skatindamas savyje visa kas šviesu ir švaru, o tai suteikia protui aiškumo. Aiškus protas ir sutelkti jausmai ir pojūčiai leidžia adeptui pereiti prie sekančios pakopos – Dharanos.
VI. DHARANA

Dharana – tai šeštoji Jogos pakopa. Dharana pavadinimas kilęs iš žodžio ” Dhri”, o tai reiškia “laikyti(is)”. Taigi, jogo užduotis realizuojant šią pakopą – išlaikyti visą savo dėmesį ties vienu realiu ar įsivaizduojamu objektu. Tikra koncentracija įvyksta, kuomet adepto kūnas, kvėpavimas bei dėmesys būna visiškoje ramybėje. O tai pasiekti padeda Asana, Pranajama ir Pratjahara. Dėmesys turi būti koncentruojamas ne tik į objekto išorinę formą, bet ir į objekto esmę. Dharana įvyksta tuomet, kai koncentraciją ties vienu objektu pavyksta išlaikyti 12 sekundžių ir visą tą laiką dėmesio neatitraukia nei pojūčiai, nei emocijos, nei mintys.
VII. DHIANA

Dhiana – tai rami, budri, gilios koncentracijos būsena. Tokia būsena vadinama meditacija. Šioje būsenoje į mūsų sąmonę įsilieja naujas žinojimas ar spontaniška vizija. Kuomet medituojantis susilieja su savo meditacijos objektu. Dhiana realizuojama, ji įvyksta, kuomet mes gilią koncentruotą būseną į pasirinkta realų ar įsivaizduojamą objektą išlaikome 12 Dharanų, t.y. 144 sekundes.
VIII. SAMADHI

Samadhi – tai paskutinioji Jogos pakopa, tai “susiliejimas”. Šioje būsenoje adeptas pasiekia visišką susiliejimą su Visatos Dvasia, Pasauliu, Absoliutu, Dievu (nesvarbu, kokiais vardais mes Tai vadinsim). Tai būsena, kurioje adeptas ir Pasaulis tampa VIENA.

Joga šiuolaikiniame pasaulyje

Joga – tai gyvas mokslas, kuris vystosi jau keli tūkstančiai metų ir formuojasi, pagal kintančios visuomenės reikmes. Viena žymiausių paskutinio šimtmečio asmenybių – Svami Šivananda (Sivananda). Ilgą laiką dirbęs gydytoju šis milžiniškos energijos ir stiprybės žmogus parašė ir išleido apie 300 knygų, brošiūrų ir žurnalų, pagrįsdamas jogos mokymą medicininėmis žiniomis, sudėtingas Vedantos filosofijos doktrinas, išaiškindamas paprastais, žmonėms suvokiamais terminais. Vieną iš savo mokinių – Svami Višnu Devananda (Vishnu Devananda) išsiuntė į Vakarus propoguoti jogos mokslo. Būdamas vienu iš žinomiausiu Radža (Raja) ir Hatha jogos mokytoju pasaulyje, Svami Višnu Devananda 1957m. atvyko į San Franciską. Keliaudamas per JAV, Kanada ir kitas šalis, jis kūrė tarptautinį Šivananda Jogos centrų ir ašramų tinklą. Betarpiškai stebėdamas vakariečių gyvenimo būdą ir poreikius, jis sukoncentravo senovės jogos išmintį į penkis esminius principus, kurie gali būti lengvai įpinti į jūsų gyvenimo būdą tam, kad būtų sukurtas pagrindas ilgam ir sveikam gyvenimui.

Užsiėmimai

1. ĮVADINIS JOGOS KURSAS “Joga-1”
10 pamokų ciklas.
Programoje:
· 12 pagrindinių asanų, kvėpavimo pratimai, trumpos teorinės žinios.
· Mokymo metodika paremta svamio Vishnu-devanandos 5 principais: pratimai-asanos, taisyklingas kvėpavimas, atsipalaidavimas, pilnavertė mityba, pozityvus mąstymas: rytinė grupė – dieninė grupė – vakarinė grupė.
2. MEDITACIJOS ĮVADAS
3 pamokų ciklas.
Programoje:
· Vedantinės filosofijos samprata.
· Keturi pagrindiniai jogos keliai ( Jnana-yoga, Bhakti-yoga, Karma-yoga, Raja-yoga).
· Mantros: jų reikšmė ir simbolika.
· Meditacija. Satsangas.

3. PRAKTINIS MAISTO GAMINIMO KURSAS
2 pamokų ciklas.
Programoje:
1diena – teorinė dalis. Pilnavertės vegetarinės mitybos principai. Maistas ir trys energijos rūšys (gūnos). Prieskonių derinimas.

2 diena – praktinė dalis. Pagrindinių patiekalų, sudarančių klasikinę jogo dietą, gaminimas.

Socialinių sąveikų ypatumai
Sveikatos stiprinimas – laisvalaikio praleidimas – atsipalaidavimas – susikaupimas – darbas – bendravimas.

Sveikatos stiprinimas – joga užtikrina stiprumą, išlaisvina nuo ligų ir suteikia judesių lengvumą. Egzistuoja labai daug fizinių pratimų, tačiau jogos sistemoje praktikuojamos asanos turi visapusišką poveikį, kurį siekia gerokai toliau už paprastą fizinį kūno lavinimą.
Laisvalaikio praleidimas – joga suteikia galimybę žmonėms turiningai praleisti laiką, stiprinant savo fizines, dvasines ir emocines galias.
Atsipalaidavimas – kūnas patiria tikrąjį atsipalaidavimą tada, kai nenaudoja energijos arba naudoja jos labai mažai. Tai natūralus jėgų atstatymo būdas. Norint būti sveikam ir turėti ramų protą, atsipalaidavimas tiesiog būtinas, nes kiekvienam veiksmui (sąmoningam ar ne) naudojami energijos ištekliai. Jei protas ir kūnas neatsipalaiduoja jie persitempia ir jų veikla tampa neefektyvi. Pilnas atsipalaidavimas galimas tik tada, kai ilsisi, protas ir siela.
Darbas – kai kuriem žmonėms tai yra ir darbas, jie savo žinias ir patirtį stengiasi perduoti kitiems savo mokiniams už pinigus.
Bendravimas – žmogus geriau pažinęs save, savo vidinį pasaulį – pradeda geriau suprasti aplinkinius žmones, jų problemas ir tai ką jie stengiasi pasakyti.

Pagrindiniai socialiniai konfliktai ir problemos

Mes įpratę matyti save kaip atskiras ir užsidariusias nuo aplinkinių būtybes. Tai esminė dilema, sprendžiama Jogos užsiėmimuose. Atskirumo jausmas sukuria kančią, kurią pridedame prie aplinkinių kančios. Kiekvieną dieną Jogos užsiėmimuose šiek tiek laiko skiriama natūralesnio ritmo, palaikančiam gerą savijautą, atradimui. Šis ritmas skatina susimąstyti, o ne reaguoti, tapti švelnesniais, o ne surambėti, pamatyti daiktus tokius, kokie jie yra dabar, o ne gyventi praeitimi ar nerimauti dėl ateities.
Problemos: jogos užsiėmimai reikalauja daug valios, užsispyrimo ir fizinių pastangų, kadangi dauguma žmonių tikisi greito rezultato, tačiau norint jį pasiekti reikia laiko ir atsisakyti kai kurių žemiškų pagundų.

Reginio kūrimo ypatumai

· Atpalaiduojanti muzika
· Jauki aplinka, erdvė
· Nusiteikimas būsimiems jogos užsiėmimams
· Teigiamos emocijos

Jogos plėtotės perspektyvos

Greitėjant žmonių gyvenimo ritmui, didėjant stresui, joga įgauna vis didesnę reikšmę žmonių gyvenime. Tai tarsi užuovėja, kurioje žmogus gali pasislėpti nuo kasdienybės ir išsivaduoti nuo rutinos. Joga skirtingai nuo kitų treniruočių nevaržo žmogaus laiko, t.y. suteikia jam pasirinkimo laisvę, kada, kur ir kiek laiko skirti sau ir savo mintims.

Išvados

1. Joga – ne tik fizinis, bet ir protinis atsipalaidavimas.
2. Joga – tai gyvenimo būdas apimantis ne tik fizinius pratimus, sveiką mitybą bet ir požiūrį į gyvenimą, kuriame egzistuoja pusiausvyra.
3. Joga – vienija žmones į bendruomenes visame pasaulyje, tai skatina ir kitų kultūrų pažinimą, jų papročius ir t.t.

Literatūra

1. Jogesvaras (1986). Jogos sistemos pradmenys., Vilnius.
2. Forhi D. (2005). Gyvenimas su joga., Kaunas.
3. Devereux G. (2003). Dinaminė joga., Kaunas.
4. Joga – Kūno dvasia (1996). Sivananda Yoga Vedanta Centre.

Leave a Comment